{"id":600,"date":"2016-05-12T17:21:14","date_gmt":"2016-05-12T14:21:14","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=600"},"modified":"2016-05-12T17:21:28","modified_gmt":"2016-05-12T14:21:28","slug":"pavogta-vaikyste","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=600","title":{"rendered":"Pavogta vaikyst\u0117"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Tikra istorija apie vieno vaiko seksualin\u012f i\u0161naudojim\u0105<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>A. Huskey<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">A. Huskey, Douners Grovo (Ilinojus) ligonin\u0117s psichiatrijos skyriaus vyriausioji sesuo, daugel met\u0173 dirbo su \u017emon\u0117mis, patyrusiais seksualin\u012f i\u0161naudojim\u0105. Ji yra ne tik pripa\u017einta \u0161ios srities ekspert\u0117, bet ir nukent\u0117jusioji. Vaikyst\u0117je Alis\u0105 seksualiai i\u0161naudojo jos t\u0117vas. Be pagra\u017einim\u0173 papasakota asmenin\u0117 istorija dar ir paai\u0161kina, kod\u0117l, nepaisydama gili\u0173 psichikos su\u017ealojim\u0173, ji gyvena d\u017eiaugsming\u0105 ir prasming\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip tek\u0117jo mano gyvenimas iki i\u0161naudojimo, beveik neprisimenu. Ta\u010diau lyg per migl\u0105 matau save, ma\u017edaug trej\u0173 metuk\u0173 mergait\u0119, vien\u0105 ryt\u0105 pabudusi\u0105 ir pasteb\u0117jusi\u0105, kad guliu be pi\u017eamos kelni\u0173. Suglumau. Ta\u010diau greit prisiminiau, kad nakt\u012f man jas numov\u0117 t\u0117vas.<br \/>\nTai, kas prad\u017eioje atrod\u0117 taip nekalta, palengva augo \u012f skausming\u0105 patirt\u012f. Mano gyvenim\u0105 \u0117m\u0117 valdyti paslaptis ir baim\u0117. Tikrai nesupratau, kas su manimi vyksta. Kai mama dirbdavo naktin\u0117je pamainoje, t\u0117vas ateidavo prie lovos ir ne\u0161davosi mane \u012f sav\u0105j\u0105. Seksualiniai jo reikalavimai keit\u0117si, ta\u010diau tai, k\u0105 tekdavo patirti, atimdavo i\u0161 man\u0119s \u017ead\u0105, priversdavo sustingti i\u0161 skausmo ir baim\u0117s, atrod\u0117, kad tuoj u\u017edusiu, suims v\u0117mulys.<br \/>\nTrumpus naktinius apsilankymus keit\u0117 ilgi vakarai, ilgos naktys ir savaitgaliai. V\u0117liau jis prievartaudavo mane kasdien. Kartais apsimesdavau mieganti. Ie\u0161kodama i\u0161sigelb\u0117jimo, stipriau spaud\u017eiausi prie sienos. Kartais nor\u0117dama jo i\u0161vengti pasiprie\u0161indavau, atsisakydama led\u0173, kuriuos gaudavau kaip atlyg\u012f. Ta\u010diau nepad\u0117jo niekas. A\u0161 buvau tik vaikas, tenkin\u0119s seksualinius suaugusiojo poreikius. T\u0117vo elges\u012f \u0161iandien a\u0161 jau vadinu \u201eincestu\u201c. Nei fizini\u0173, nei dvasini\u0173 ar psichini\u0173 gynybos priemoni\u0173, kuriomis naudojosi suaugusieji, a\u0161 kaip vaikas netur\u0117jau. Apie tai, kas su manimi vyko, negal\u0117jau niekam pasakoti, \u2013 a\u0161 jo bijojau.<br \/>\n\u017dinoma, t\u0117vo paklausiau, kod\u0117l jis ver\u010dia mane daryti tai, kuo bjauriuosi. Jis atsak\u0117 nor\u012fs mane kai ko i\u0161mokyti ir kad \u201etaip reikia\u201c. Primygtinai reikalavo jo daugiau nebeklausin\u0117ti. Privalau jam paklusti ir juo pasitik\u0117ti \u2013 jis stengiasi d\u0117l man\u0119s ir linki paties geriausio.<br \/>\nVis d\u0117lto tik\u0117ti jo \u017eod\u017eiais man buvo sunku. Jie buvo prie\u0161taringi ir su\u017eadino man prie\u0161taringus jausmus. Tur\u0117jau jausti malonum\u0105, bet nejutau. Tur\u0117t\u0173 b\u016bti viskas gerai, bet prival\u0117jau ka\u017ekod\u0117l visa tai laikyti paslaptyje. Taigi t\u0117vo \u017eod\u017eiuose nebuvo jokios prasm\u0117s. Kartais smalsumas \u012fveikdavo baim\u0119. Tada imdavau ie\u0161koti \u012fvaikinimo dokument\u0173, \u2013 netik\u0117jau, kad esu savo t\u0117v\u0173 vaikas.<br \/>\n\u0160iek tiek palengv\u0117jo tada, kai gim\u0117 broliukas. Pas mus apsilank\u0117 mo\u010diut\u0117 ir a\u0161 maldavau, kad ji pasiimt\u0173 mane kartu. Numa\u010diau laimingus metus: gal\u0117siu m\u0117gautis r\u016bpestinga mylin\u010dios senel\u0117s ir tet\u0173 globa. Ta\u010diau d\u017eiaugsmas truko neilgai. Vienas giminaitis apsilank\u0117 pas mus ir pareikalavo i\u0161 man\u0119s to paties, ko ir t\u0117vas. Greitai \u0161io \u017emogaus buvimo nebegal\u0117jau pak\u0119sti.<br \/>\nPo met\u0173 gr\u012f\u017eau namo. T\u0117vas v\u0117l \u0117m\u0117 mane prievartauti. Nor\u0117damas priversti mane paklusti, jis buvo pasiruo\u0161\u0119s griebtis tiek prievartos, tiek dovan\u0173. Ma\u010diau, kaip jis fizi\u0161kai \u017ealojo mano broliuk\u0105. Puikiai \u017einojau, k\u0105 rei\u0161kia tur\u0117ti t\u0117vo pir\u0161t\u0173 \u012fspaudas ant veido. Kai syk\u012f pama\u010diau, kaip jis mu\u0161\u0117 mam\u0105, manyje ka\u017ekas tr\u016bko.<br \/>\nKart\u0105 vienas berni\u016bk\u0161tis pasak\u0117 man, kad jis \u017ein\u0105s, k\u0105 t\u0117vas su manimi daro. Jis grieb\u0117si \u0161anta\u017eo: jeigu nesileisiu su savimi daryti to paties, grasino visk\u0105 papasakoti t\u0117vui. Nenor\u0117jau pasiduoti, bet jis vis tiek tai padar\u0117. Man tai k\u0117l\u0117 siaub\u0105, \u017einojau, kad taip elgtis neteisinga, bet jau\u010diausi bej\u0117g\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Atsiv\u0117rimas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Anks\u010diau niekuomet nekilo mintis mamai arba kam nors kitam papasakoti apie prievartavim\u0105 ir patiriam\u0105 skausm\u0105. Ta\u010diau b\u016bdama trylikos, paslapt\u012f vis d\u0117lto i\u0161daviau. O tada nebeliko nieko kito, kaip atsakyti u\u017e \u0161\u012f savo poelg\u012f. Motinos reakcija buvo siaubinga, bet jai u\u017eteko j\u0117g\u0173 teisingiems \u017eingsniams. Svarbiausia, kad ji manimi tik\u0117jo.<br \/>\nKai kurie bendruomen\u0117s draugai, atrodo, pad\u0117jo mamai, bet paskalos, skleid\u017eiamos ba\u017eny\u010dioje ir mieste, kirto labai skaud\u017eiai. Atmenu vien\u0105 bendruomen\u0117s i\u0161vyk\u0105, kurioje dalyvavome ir mes su mama. T\u0105kart nor\u0117jau b\u016bti tik \u0161alia jos. Mama buvo viskas, k\u0105 tur\u0117jau, man jos reik\u0117jo. Bet ji nor\u0117jo pasi\u0161nek\u0117ti su savo draugais ir papra\u0161\u0117 palikti j\u0105 vien\u0105. Negal\u0117jau to suprasti. Man atrod\u0117, lyg ant mano kaklo kabot\u0173 lentel\u0117 su u\u017era\u0161u: \u201eNesiartinkite \u2013 murzina, bjauri, pikta, kalta!\u201c<br \/>\nSlenkant metams saugodama save a\u0161 palengva atsiskyriau nuo visuomen\u0117s. Jeigu \u017emon\u0117s su\u017einos, kad buvau seksualiai i\u0161naudojama, man\u0119s nebem\u0117gs, \u2013 galvojau a\u0161. Dar blogiau: buvau \u012fsitikinusi, kad po viso to, k\u0105 padariau, negaliu tik\u0117tis draug\u0173 \u2013 j\u0173 papras\u010diausiai nenusipelniau.<br \/>\nU\u017e u\u017estat\u0105 t\u0117vas buvo paleistas i\u0161 kardomojo kalinimo. Puoliau \u012f panik\u0105 \u2013 juk jo t\u016b\u017emast\u012f tur\u0117jo lyd\u0117ti ker\u0161tas. A\u0161 niekada nesijau\u010diau i\u0161 ties\u0173 saugi.<br \/>\nPagaliau policijos automobiliu buvau atgabenta \u012f vaik\u0173 namus. Nors tai tur\u0117jo apsaugoti mane nuo prievartos, vie\u0161nag\u0119 ten visgi pri\u0117miau kaip bausm\u0119. Gird\u0117davau, kaip vaik\u0173 nam\u0173 glob\u0117jai kalb\u0117davo: \u201eTeismai netiki mergaite, jie tiki suaugusiais\u201c. Situacija atrod\u0117 bevilti\u0161ka.<br \/>\nTuomet tur\u0117jau atlikti \u012fvairiausi\u0173 psichologini\u0173 test\u0173, bet negavau jokios sielovadin\u0117s ar psichoterapin\u0117s pagalbos. Nusprend\u017eiau sielovada pasir\u016bpinti pati. Band\u017eiau pasi\u0161nek\u0117ti su kunigu, atsakingu u\u017e \u0161iuos namus, bet nei paguodos, nei palengv\u0117jimo nesuradau. Jau\u010diausi labai nutolusi nuo Dievo. Buvau tikra, kad jo akyse esu tikra dvasios nevyk\u0117l\u0117.<br \/>\nPo to buvo teismas. Tai veik\u0117 siaubingai slegian\u010diai. Jau\u010diausi kamantin\u0117jama vyr\u0173, kurie u\u017edavin\u0117jo man \u012fvairius klausimus. Niekuomet ne\u017einojau, kuris i\u0161 j\u0173 buvo mano pus\u0117je, \u2013 jeigu apskritai toki\u0173 buvo.<br \/>\nT\u0117vas taip daug met\u0173 ir taip da\u017enai mane prievartavo \u2013 kaip gal\u0117jau prisiminti kiekvieno akto dat\u0105, laik\u0105 ir trukm\u0119? O tai pasirod\u0117 b\u016btina motyvuotam nuosprend\u017eiui priimti. Kaip gal\u0117jau prisiminti ma\u017eiausiai de\u0161imt met\u0173 trukus\u012f seksualin\u012f i\u0161naudojim\u0105, kai prie\u0161indamasi g\u0117dai ir pajuokai, nuolat gniau\u017eiau savo jausmus ir mintis? A\u0161 netur\u0117jau ai\u0161kaus laiko ir \u012fvyki\u0173 suvokimo. Visa, k\u0105 \u017einojau, buvo tai, k\u0105 man buvo sak\u0119s t\u0117vas. Visa, k\u0105 tur\u0117jau \u2013 tai vaiko \u012fvaizdis apie nepaprastai stipr\u0173 ir valding\u0105 t\u0117v\u0105. Vis labiau ir labiau \u0117miau tik\u0117ti tuo, kad esu vienintel\u0117 tokia, kuri kelia problem\u0173 ir kad bausm\u0117 u\u017e tai jau prasid\u0117jo.<br \/>\nT\u0117vas i\u0161sisuko trumpu are\u0161tu. (Tiesa, palikdamas teismo sal\u0119 jis dar pagrasino mane nu\u017eudysi\u0105s). Laiminga pabaiga netik\u0117jau. Bylos nagrin\u0117jimas ir apklausos baig\u0117si, ta\u010diau jau\u010diausi dar labiau atstumta, dar ma\u017eiau verta meil\u0117s, dar kaltesn\u0117.<br \/>\nNenor\u0117jau skaudinti motinos ir nusprend\u017eiau laikytis nuo jos atokiau. Papra\u0161iau vienos \u0161eimos mane pagloboti \u2013 tai buvo pa\u010dios pasiskirta bausm\u0117. Negal\u0117jau \u012fsivaizduoti, kad mama tebemyli mane po to, kai a\u0161 sugrioviau \u0161eimos gyvenim\u0105 ir u\u017edariau jos vyr\u0105 \u012f kal\u0117jim\u0105.<br \/>\nPraslinkus devyniems i\u0161siskyrimo su motina m\u0117nesiams gr\u012f\u017eau \u012f namus. T\u0117vai jau buvo i\u0161siskyr\u0119. Prisiekiau savo ir motinos santykiuose visk\u0105 atitaisyti ir apie visk\u0105 pasi\u0161nek\u0117ti. Atmenu, kaip vien\u0105 nakt\u012f ie\u0161kodama kontakto prislinkau prie jos lovos. Atsako nebuvo. To, ko tik\u0117jausi, ne\u012fvyko.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Atst\u016bmimas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lytinis brendimas skatina paaugl\u012f kriti\u0161kai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f vertybes ir ie\u0161koti sav\u0173j\u0173 masteli\u0173. Mano gyvenimo situacija teigiam\u0173 ir subalansuot\u0173 rezultat\u0173 neteik\u0117. Socialin\u0117 izoliacija sumenkino jau ir taip prast\u0105 mano sugeb\u0117jim\u0105 u\u017emegzti kontaktus ir dar sustiprino kalt\u0117s jausm\u0105 bei savisaug\u0105. A\u0161 vis labiau tolau nuo savo bendraam\u017ei\u0173, o d\u0117l vis\u0173 savo problem\u0173 kaltinau juos. Ta\u010diau a\u0161 tro\u0161kau draug\u0173 ir vietos grup\u0117je. Man \u017e\u016btb\u016bt reik\u0117jo bendraam\u017ei\u0173 pripa\u017einimo.<br \/>\nSusitikin\u0117jau su vaikinais i\u0161 kit\u0173 miest\u0173, kadangi jie ne\u017einojo mano praeities. Tro\u0161kau artimo ry\u0161io, nor\u0117jau b\u016bti mylima, bet i\u0161maniau tik apie seksualinio pob\u016bd\u017eio santykius. Vyresnius draugus, siekusius vien sekso, atstumdavau, ta\u010diau su jaunesniais, kurie i\u0161ties patiko, ie\u0161kojau tik lytinio artumo. Buvau pasiruo\u0161usi padaryti visk\u0105, kad tik neb\u016b\u010diau j\u0173 atstumta. \u0160iandien esu d\u0117kinga Dievui u\u017e tai, kad jis suved\u0117 mane su vyrais, tur\u0117jusiais tvirt\u0105 moral\u0119 ir nepasidavusiais suved\u017eioti.<br \/>\nGalvojau, kad geri pa\u017eymiai pad\u0117s man rasti pripa\u017einim\u0105, ir visuose dalykuose, i\u0161skyrus fizin\u012f lavinim\u0105, siekiau auk\u0161\u010diausio \u012fvertinimo. Visos tos pastangos mano l\u016bkes\u010di\u0173 nepateisino, jos nepaveik\u0117 ir santyki\u0173 su motina. Tuomet paband\u017eiau gauti blogus pa\u017eymius \u2013 nor\u0117jau, kad mane priimt\u0173 kita bendraam\u017ei\u0173 grup\u0117. Bet ir tai nu\u0117jo perniek.<br \/>\nMoral\u0117 ir vertybi\u0173 nustatymas man buvo labai svarb\u016bs. Daug laiko praleisdavau Ba\u017eny\u010dios jaunimo grup\u0117je, Biblijos ratelyje ir kituose krik\u0161\u010dioni\u0161kuose renginiuose. Nepaisydama aktyvios religin\u0117s veiklos, jau\u010diausi nemorali.<br \/>\nJau\u010diau kalt\u0119, nes nepaklusau t\u0117vui. A\u0161 j\u012f i\u0161daviau, ypa\u010d teisme. Bet juk pasakiau ties\u0105. Kai gimtadienio proga t\u0117vas atsiunt\u0117 atviruk\u0105 su Biblijos eilute, raginan\u010dia vaikus paklusti savo t\u0117vams, pajutau dar didesn\u0119 kalt\u0119. Gal buvau i\u0161 ties\u0173 neteisi?<br \/>\nTvirtai tik\u0117jau, kad Dievas irgi u\u017esir\u016bstin\u0119s ant man\u0119s. A\u0161 i\u0161p\u016bsdavau kiekvien\u0105 Biblijos eilut\u0119, perd\u0117tai reaguodavau \u012f kiekvien\u0105 pamoksl\u0105, kiekvien\u0105 Biblijos skaitymo metu i\u0161girst\u0105 mint\u012f. Kaskart, i\u0161girdusi k\u0105 nors apie tyrum\u0105, matydavau save kaip vienintel\u0119 nevyk\u0117l\u0119 ir jau\u010diausi be galo prisl\u0117gta. Mano \u012fsivaizduojamas Dievo paveikslas, ypa\u010d jo kaip mylin\u010dio T\u0117vo, buvo i\u0161kreiptas asmeninio patyrimo, kur\u012f \u012fgijau su savo k\u016bni\u0161kuoju t\u0117vu. Ar kada nors gal\u0117siu b\u016bti savimi patenkinta? Ar ilgainiui rasiu atleidim\u0105 ir ramyb\u0119? Jausdama paraginim\u0105 da\u017enai ateidavau prie altoriaus ir i\u0161 naujo atiduodavau savo gyvenim\u0105 J\u0117zui Kristui. Klausiau sav\u0119s, ar padariau i\u0161 ties\u0173 mirtin\u0105 nuod\u0117m\u0119 ir ar b\u016bsiu am\u017eiams u\u017e tai pasmerkta? Nusprend\u017eiau, kad Dievo ir \u017emoni\u0173 palankum\u0105 u\u017esitarnausiu tobulumu ir pasiaukojimu.<br \/>\nDarbas buvo ta sritis, kurioje gal\u0117jau save paskandinti. Suaugusi\u0173j\u0173 pasaulyje jau\u010diausi geriau. Be to, d\u017eiaugiausi gal\u0117dama \u0161iek tiek u\u017esidirbti. Maniau, kad u\u017e pinigus gal\u0117siu nusipirkti ir santykius, kuri\u0173 panor\u0117siu. \u0160ven\u010di\u0173 ir laisvalaikio pramog\u0173, kuriose dalyvaudavo bendraam\u017eiai, atsisakydavau \u2013 man taip buvo daug patogiau.<br \/>\nA\u0161tuoniolikos devyniolikos met\u0173 nutariau i\u0161vykti ir i\u0161bandyti savo j\u0117gas slaugydama ligonius. Nor\u0117jau tarnauti Dievui ir pab\u0117gti nuo mane supusi\u0173 \u017emoni\u0173 santyki\u0173. Tai ir v\u0117l buvo tam tikra bauda sau. Ligoni\u0173 slaugymas rei\u0161k\u0117 man i\u0161\u0161\u016bk\u012f, ta\u010diau u\u017e \u0161io profesinio apsisprendimo sl\u0117p\u0117si negeri motyvai \u2013 a\u0161 negal\u0117jau pak\u0119sti nes\u0117km\u0117s!<br \/>\nBuvo sunku, bet teko pripa\u017einti, kad patirta seksualin\u0117 prievarta persmelk\u0117 kiekvien\u0105 mano gyvenimo srit\u012f. Kol man pavykdavo pab\u0117gti nuo prisiminim\u0173, atrod\u0117 viskas \u012fveikiama; ir kol i\u0161st\u016bmimo mechanizm\u0173 \u2013 darbo ir tarnavimo Dievui \u2013 niekas nepuldavo, gyvenau taip, k\u0105 kiti pavadint\u0173 normaliu krik\u0161\u010dionio gyvenimu. Bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 fizin\u0117je, emocin\u0117je, socialin\u0117je ir dvasin\u0117je plotm\u0117je viskas buvo i\u0161\u0117j\u0119 i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173. Kiekvien\u0105 dien\u0105, savait\u0119, kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f ir kiekvienais naujais metais man buvo vis sunkiau i\u0161laikyti pusiausvyr\u0105. Spaudimas pareikalavo savo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Bandymai pab\u0117gti<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mano bandymai pab\u0117gti ir ie\u0161kojimai buvo susij\u0119 su da\u017enomis permainomis, taip pat ir renkantis profesij\u0105. Dar vaikyst\u0117je buvau taip sujaudinta misionieri\u0161k\u0173 pasakojim\u0173, kad svajote svajojau apie t\u0105 dien\u0105, kai tapsiu misioniere. Dirbti u\u017esienyje ir skleisti tik\u0117jimo tiesas man buvo auk\u0161\u010diausias tikslas, kok\u012f tik savo gyvenime gali pasiekti krik\u0161\u010dion\u0117.<br \/>\nTos svajon\u0117s atved\u0117 mane \u012f Biblijos mokykl\u0105, o v\u0117liau ir \u012f vien\u0105 visuomenin\u0117s veiklos centr\u0105, kur \u012fsidarbinau kaip medicinos sesuo, bei \u012f Amerikos moter\u0173 organizacij\u0105. Jeigu gerai atliksiu pavest\u0105 darb\u0105, maniau a\u0161, Dievas, \u017evelgdamas \u012f mano praeit\u012f, bus atlaidus.<br \/>\nMisionier\u0117s gyvenimas tur\u0117jo daug privalum\u0173. Gal\u0117jau \u012fsitraukti \u012f nauj\u0105 darb\u0105, ugdyti savo sugeb\u0117jimus ir susipa\u017einti su daugeliu \u017emoni\u0173 bei \u0161eim\u0173, puosel\u0117jan\u010di\u0173 nuostabius ry\u0161ius tarpusavyje ir su Dievu. Tai teik\u0117 d\u017eiaugsmo, bet tuo pat metu u\u017eeidavo period\u0173, kai v\u0117l imdavau abejoti. Buvo nesunku kalb\u0117ti apie J\u0117z\u0173 Krist\u0173 kaip apie Gelb\u0117toj\u0105, bet giliai \u0161irdyje da\u017enai galvojau, kad mano gyvenimas yra farsas ir kad Evangelija skirta kitiems, tik ne man.<br \/>\nMano vidin\u0117 kova pasirei\u0161k\u0117 perfekcionizmu, autoriteto problema vir\u0161esni\u0173j\u0173 at\u017evilgiu ir \u0161iurk\u0161tumu santykiuose su bendraam\u017eiais. Kad ir kaip skaud\u017eiai kovojau, Dievas nenustojo mok\u0119s gyventi subalansuoto gyvenimo. \u0160iandien su d\u0117kingumu galiu pasakyti: koks gi sudau\u017eytas beb\u016bt\u0173 buv\u0119s tas mano gyvenimas, Dievui jis vis tiek buvo reikalingas.<br \/>\nTa\u010diau vidines kovas lyd\u0117j\u0119s spaudimas man buvo per didelis ir a\u0161 supratau, kad turiu atsisakyti misionieri\u0161kos tarnyst\u0117s. Jau\u010diausi tikra nevyk\u0117l\u0117, bet vis d\u0117lto tik\u0117jausi, kad Dievas yra paruo\u0161\u0119s man ka\u017ek\u0105 kita. Mano apsisprendimas tapti medicinos sesele buvo paremtas baime: kad Dievas ir kiti mane priimt\u0173, prival\u0117jau u\u017esitarnauti. Nebenor\u0117jau b\u016bti baim\u0117s valdoma ir palikau savo tarnyb\u0105, kad i\u0161mok\u010diau ko nors naujo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>I\u0161gijimas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nuo to laiko, kai ry\u017eausi prabilti apie patirt\u0105 seksualin\u0119 prievart\u0105, jau buvo pra\u0117j\u0119 trisde\u0161imt met\u0173. A\u0161 s\u0117kmingai studijavau psichologij\u0105. Visus tuos metus Dievas i\u0161naudojo giliam vidiniam mano gyvenimui gydyti. Palengva \u012fgijau sugeb\u0117jim\u0173, kuriuos brendimo laikotarpiu buvau atsisakiusi ugdyti.<br \/>\nTai nerei\u0161kia, kad jau anks\u010diau Dievas nebuvo prad\u0117j\u0119s man\u0119s gydyti. Kai buvau kamuojama gilios depresijos, jis neleido man u\u017ebaigti savo gyvenimo. Jis neleido man i\u0161prot\u0117ti. Ta\u010diau a\u0161 leidau jam prisiliesti tik prie pavir\u0161ini\u0173 \u017eaizd\u0173, \u2013 nebuvau pasiruo\u0161usi susiremti su savo skaud\u017eia praeitimi. Kai vis d\u0117lto ry\u017eausi parodyti \u017eaizdas, atiduoti Dievui praeities ko\u0161mar\u0105 ir atleisti \u017emon\u0117ms, kurie buvo mane \u012fskaudin\u0119, \u012fvyko dideli\u0173 permain\u0173. \u0160is procesas atne\u0161\u0117 man sunkiai pakeliam\u0173 vidini\u0173 skausm\u0173, bet Dievas i\u0161gyd\u0117 mane, o to man taip reik\u0117jo.<br \/>\nTada pirm\u0105 kart\u0105 man paai\u0161k\u0117jo, kad a\u0161 buvau seksualinio i\u0161naudojimo auka. Nusikaltimas \u012fvykdytas prie\u0161 mane! Ne a\u0161 buvau u\u017e tai atsakinga, ne a\u0161 d\u0117l to kalta! \u0160is visi\u0161kai naujas po\u017ei\u016bris pad\u0117jo atpa\u017einti Dievo atleidimo reik\u0161mingum\u0105. Mano nuolatiniai pra\u0161ymai, kad Dievas man atleist\u0173, buvo nereikalingi, nes atleidimo man nereik\u0117jo. \u0160\u0117tonas \u012fkalb\u0117jo man kalt\u0119, kurios nebuvo.<br \/>\nSupratusi savo kaip aukos pad\u0117t\u012f v\u0117l gal\u0117jau d\u0117koti Dievui.<br \/>\nVien\u0105 vakar\u0105 s\u0117d\u0117jau lovoje ir meld\u017eiausi. Staiga i\u0161 tolimiausio mano \u0161irdies kampelio i\u0161kilo visas \u012fnir\u0161is, skausmas ir neapykanta, kuriuos met\u0173 metus neigiau arba laikiau savyje u\u017egniau\u017eusi. \u017dmon\u0117ms, kurie mane seksualiai i\u0161-naudojo, pagaliau gal\u0117jau atleisti. Tada pirm\u0105kart kitaip suvokiau Dievo malon\u0119, jo teikiam\u0105 ramyb\u0119, jo gailestingum\u0105, draugi\u0161kum\u0105 ir atlaidum\u0105. Kokie tai puik\u016bs dalykai, pakeit\u0119 mano \u012fnir\u0161\u012f, abejones, mano nekantrum\u0105, perfekcionizm\u0105, s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eat\u012f ir teis\u0117jo dvasi\u0105! A\u0161 jau nebebuvau savo nelaim\u0117s verg\u0117. Koks i\u0161laisvinimas!<br \/>\nVidinis ir i\u0161orinis elgesys, daugiau kaip keturias de\u0161imtis met\u0173 formav\u0119s k\u016bni\u0161k\u0105, emocin\u012f, psichin\u012f ir dvasin\u012f mano gyvenim\u0105, nebuvo pakeistas kaip burt\u0173 lazdele. Bet \u0161iandien man\u0119s jau nebepersekioja jausmas, kad seksualinio smurto pasekm\u0117s kaip koks v\u0117\u017eys grau\u017eia mano gyvenim\u0105. Dabar gyvenimas nu\u0161vito naujomis ir prasmingomis spalvomis. A\u0161 patyriau i\u0161naudojim\u0105, bet niekada nebuvau palikta!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Huskey A. Stolen Childhood. \u2013 Inter Varsity Press: Downers Grove, 1990<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>A. Huskey, Douners Grovo (Ilinojus) ligonin\u0117s psichiatrijos skyriaus vyriausioji sesuo, daugel met\u0173 dirbo su \u017emon\u0117mis, patyrusiais seksualin\u012f i\u0161naudojim\u0105. Ji yra ne tik pripa\u017einta \u0161ios srities ekspert\u0117, bet ir nukent\u0117jusioji. Vaikyst\u0117je Alis\u0105 seksualiai i\u0161naudojo jos t\u0117vas. Be pagra\u017einim\u0173 papasakota asmenin\u0117 istorija dar ir paai\u0161kina, kod\u0117l, nepaisydama gili\u0173 psichikos su\u017ealojim\u0173, ji gyvena d\u017eiaugsming\u0105 ir prasming\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":577,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[15],"tags":[204,128,95,139],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/600"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=600"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/600\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":602,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/600\/revisions\/602"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/577"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=600"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=600"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=600"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}