{"id":618,"date":"2016-05-12T17:36:03","date_gmt":"2016-05-12T14:36:03","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=618"},"modified":"2016-05-12T17:36:11","modified_gmt":"2016-05-12T14:36:11","slug":"izraelis-zydas-hebrajas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=618","title":{"rendered":"Izraelis, \u017eydas, hebrajas"},"content":{"rendered":"

K. Haacker<\/em><\/p>\n

Tarp s\u0105vok\u0173 \u201eIzraelis\u201c, \u201e\u017eydas\u201c, \u201ehebrajas\u201c centrin\u0117 yra pirmoji \u2013 \u201eIzraelis\u201c, kuris rei\u0161kia Jok\u016bbo palikuoni\u0173 taut\u0105. Izraelio pravard\u0119 Jok\u016bbui dav\u0117 Dievas (plg. Pr 32, 28). \u201eHebrajo\u201c pirmin\u0117 reik\u0161m\u0117 yra daug platesn\u0117. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u0161is \u017eodis rei\u0161k\u0117 \u017eem\u0105 socialin\u0119 pad\u0117t\u012f. Tik v\u0117liau juo imta vadinti izraelitus, ypa\u010d tarp pagoni\u0173, arba prie\u0161statant save jiems. Naujajame Testamente taip vadinami \u0161alyje lik\u0119 \u017eydai, norint atskirti juos nuo diasporos \u017eyd\u0173, kalban\u010di\u0173 graiki\u0161kai. \u201e\u017dydais\u201c i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo vadinami jud\u0117j\u0173 genties nariai Jud\u0117jos provincijoje. V\u0117liau reik\u0161m\u0117 prasipl\u0117t\u0117, taigi ir benjaminietis Paulius gal\u0117jo priskirti save \u201e\u017eydams\u201c (Gal 2, 15). S\u0105voka \u201e\u017eydas\u201c tapo \u201epagonio\u201c ar \u201egraiko\u201c antonimu ir priklausomai nuo konteksto rei\u0161k\u0117 tautin\u0119, religin\u0119 ar kult\u016brin\u0119 bendrij\u0105. Bet ir Naujajame Testamente vis u\u017etinkame sen\u0105j\u0105 \u201eJud\u0117jos gyventoj\u0173\u201c s\u0105vok\u0105 (kaip prie\u0161prie\u0161\u0105 galil\u0117jie\u010diams, samarie\u010diams arba ir diasporos \u017eydams), o kartais galvoje turimi tik politiniai ar religiniai Jud\u0117jos vadai (plg. m\u016bs\u0173 laikais vartojam\u0105 \u201erusai\u201c nusakyti rus\u0173 vald\u017eiai arba valstyb\u0117s vadovams). Tik i\u0161 konkretaus konteksto galima spr\u0119sti, ar s\u0105vokos \u201e\u017eydai\u201c ir \u201ehebrajai\u201c vartojamos izraelitams kaip tokiems ir j\u0173 visumai nusakyti.<\/p>\n

S\u0105voka Senajame Testamente<\/strong><\/p>\n

1. Dievo \u201es\u0105junga\u201c su Izraeliu kartais vadinama \u201eSenojo Testamento centru\u201c. Galima numanyti, kad tai perd\u0117ta; juk, ties\u0105 sakant, tik pats Dievas yra centre. Bet jo istorija su Izraeliu yra ta vieta, kur jis apsirei\u0161k\u0117. Gamtos poveikis ir visa pasaulio istorija kelia klausimus ir \u017eadina sp\u0117liones apie Diev\u0105 ar dievus. Mes pa\u017e\u012fstame gyv\u0105, tikr\u0105j\u012f Diev\u0105 tik per tai, k\u0105 su juo patyr\u0117 Izraelio tautos \u017emon\u0117s. (Tai pasakytina ir apie Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105, daugiausia para\u0161yt\u0105 \u017eyd\u0173). Dievo pa\u017einimas Izraelyje sudaro pagrind\u0105 ir m\u016bs\u0173 Dievo pa\u017einimui. B\u016btent tod\u0117l \u0161ventieji Izraelio ra\u0161tai tapo Ba\u017eny\u010dios Biblija, tik papildyti \u2013 ne pakeisti! \u2013 Naujuoju Testamentu. Dievas, kuriuo mes, krik\u0161\u010dionys, tikime, nuo pagoni\u0161k\u0173 diev\u0173 bei filosofini\u0173 Dievo samprat\u0173 skirtinas kaip \u201eIzraelio Dievas\u201c (arba jo \u201et\u0117v\u0173\u201c Abraomo, Izaoko ir Jok\u016bbo Dievas). Tai grind\u017eiama Dievo pa\u017eadu Izraeliui: \u201eA\u0161 b\u016bsiu j\u016bs\u0173 Dievas, ir j\u016bs b\u016bsite mano tauta\u201c (Jer 7, 23).
\n2. Tok\u012f Izraelio i\u0161rinkim\u0105 jau bibliniais laikais teko saugoti nuo nesusipratim\u0173. Izraelis tur\u0117jo \u012fsis\u0105moninti, kad Dievas j\u012f i\u0161rinko ne d\u0117l koki\u0173 nors i\u0161skirtini\u0173 ypatybi\u0173 (plg. \u012est 7, 7\u20138). Dievo pasirinkimas buvo visi\u0161kai laisvas ir \u017emogi\u0161ku po\u017ei\u016briu nepagr\u012fstas sprendimas. An\u0173 sent\u0117vi\u0173 palikuonis (kartu su kitomis gimin\u0117mis) jis ir sub\u016br\u0117 \u012f taut\u0105. Jeigu jai neb\u016bt\u0173 primenama apie ankstesniuosius Dievo darbus ir prana\u0161ystes, \u0161i tauta jau seniai b\u016bt\u0173 i\u0161nykusi taut\u0173 vandenyne.
\n3. Prana\u0161ai taip pat tur\u0117jo kovoti u\u017e tai, kad Izraelio i\u0161rinkimas b\u016bt\u0173 suprastas ne vien kaip dovana, bet ir kaip u\u017eduotis. Dievo valia tobulai tur\u0117jo b\u016bti \u012fvykdyta Izraelyje. Tod\u0117l tautai buvo duotas Toros \u012fsakymas (\u012fstatymas nuo Sinajaus kalno). \u012estatymo skelbimas Moz\u0117s knygose glaud\u017eiai susij\u0119s su i\u0161vedimu i\u0161 Egipto, svarbiausiu Dievo darbu, kur\u012f jis atliko Izraeliui i\u0161ganyti. \u017dem\u0117 buvo duota ir palaiminimas pa\u017ead\u0117tas su s\u0105lyga, kad Izraelis gyvens pagal Dievo nurodymus. Jeigu Dievo tvarka bus paniekinta, tuomet prana\u0161ai Dievo vardu paskelbs apie palaiminimo pabaig\u0105 ir i\u0161tr\u0117mim\u0105 i\u0161 \u0161alies. Tokiu b\u016bdu visam pasauliui Izraelis tapo ne tik Dievo meil\u0117s, bet ir jo teismo pavyzd\u017eiu (plg. Am 3, 2).
\n4. I\u0161 prad\u017ei\u0173 prana\u0161\u0173 paskelbtoje \u017einioje nebuvo n\u0117 kibirk\u0161t\u0117l\u0117s vilties (plg. Am 5, 2; 8, 2; 9, 1\u20134). Izraelio pasirinkimas \u201e\u0161vent\u0105ja tauta\u201c (I\u0161 19, 6) grei\u010diausiai buv\u0119s klaida. Izraelis pasirod\u0117 es\u0105s toks pat nuod\u0117mingas kaip ir kitos tautos. Ar jis i\u0161rinktas nepamatuotai? \u012e \u0161\u012f klausim\u0105 prana\u0161ai atsak\u0117 neigiamai. Tie patys Dievo pasiuntiniai, kurie i\u0161 prad\u017ei\u0173 prane\u0161\u0117 apie teism\u0105, tautai suteik\u0117 nauj\u0173 j\u0117g\u0173, kai \u012fvyko nelaim\u0117. Taigi pirmoji kriz\u0117 Izraelio istorijoje \u2013 kai asirai ir babilonie\u010diai j\u012f paverg\u0117 ir daugel\u012f i\u0161tr\u0117m\u0117 \u2013 tapo nauja Dievo pa\u017einimo pamoka: \u201eNes ne am\u017einai atstumia Vie\u0161pats. Nes jei jis ir atmet\u0117, jis pasigail\u0117s pagal savo gailestingum\u0173 daugyb\u0119. Nes ne savo pasim\u0117gimu jis \u017eemina ir atmeta \u017emoni\u0173 vaikus\u201c (Rd 3, 31\u201333). Apsaugodamas savo taut\u0105 nuo visi\u0161ko i\u0161naikinimo ir suteikdamas naujos vilties Dievas i\u0161 naujo u\u017ekariavo \u0161irdis. \u0160iai tautai pasitaisius atsirado Antrosios \u0161ventyklos bendruomen\u0117, kuriai vadovavo Ezra, Nehemijas, Ag\u0117jas ir Zacharijas.
\n
\nNaujajame Testamente<\/strong><\/p>\n

1. Naujajame Testamente numatomos ankstyv\u0173j\u0173 \u017eyd\u0173 dvasin\u0117s raidos kryptys, apie kurias pasakojama ne biblin\u0117se knygose ir i\u0161 dalies vadinamuosiuose apokrifuose (plg. 1 ir 2 Mak). Kai Aleksandras Didysis u\u017ekariavo Rytus, Izraelis irgi pateko graik\u0173 valdov\u0173 priespaudon ir j\u0173 kult\u016bros \u012ftakon. Samarija pasidav\u0117 \u0161iai \u012ftakai, o Jud\u0117ja Makabiejams vadovaujant kruvinai jai prie\u0161inosi, bet galiausiai toji kova baig\u0117si s\u0117kmingai. Skirtinga abiej\u0173 tautos dali\u0173 reakcija galutinai atskyr\u0117 \u017eydus nuo samarie\u010di\u0173. Ta\u010diau Jud\u0117joje taip pat atsirado skirting\u0173 partij\u0173: sadukiej\u0173 kunig\u0173 partija, neprofesionalus fariziej\u0173 jud\u0117jimas, \u2013 itin grie\u017eti kulto klausimais; da\u017enai vienuolijose, pavyzd\u017eiui, Kumrane, gyvenantys es\u0117jai ir d\u0117l teologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 Romai prie\u0161i\u0161ki zelotai, kurie i\u0161 prad\u017ei\u0173 ragino boikotuoti mokes\u010dius, o paskui kviet\u0117 sukilti.
\n2. J\u0117z\u0173 ir jo sukelt\u0105 jud\u0117jim\u0105 i\u0161 prad\u017ei\u0173 taip pat buvo galima suvokti kaip grup\u0119, susik\u016brusi\u0105 pa\u010dioje \u017eyd\u0173 tautoje. Kaip zelotai vadinti galil\u0117jie\u010diais pagal srit\u012f, kurioje jie i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 paplito, taip ir J\u0117zaus \u0161alininkai \u2013 kaip ir jis pats \u2013 nazarie\u010diais, arba \u017emon\u0117mis i\u0161 Nazareto (plg. Apd 24, 5; 10, 38). Ta\u010diau J\u0117zaus \u017einia apie Dievo karalyst\u0119 ir visa atleid\u017eian\u010di\u0105 Dievo meil\u0119 i\u0161plito u\u017e Izraelio sien\u0173. U\u017eduotis pamokslauti, kuri\u0105 apsirei\u0161k\u0119s J\u0117zus dav\u0117 savo mokiniams, taip pat nebuvo apribota Izraeliu. Sumaniai vadovaujant prana\u0161yst\u0117s buvo tikslingai paskleistos ir tarp ne\u017eyd\u0173 (plg. Apd 8, 26 ir toliau ir 10, 1\u201311, 18). Kli\u016btis bei prie\u0161inim\u0105si, kuri\u0173 pasitaikydavo, reik\u0117jo nugal\u0117ti. Kildavo ir gin\u010d\u0173 d\u0117l to, kokiomis s\u0105lygomis ne\u017eydai turi b\u016bti priimami \u012f krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0119. Gin\u010dai kilo grei\u010diausiai d\u0117l u\u017eduoties, kuri\u0105 prie\u0161 Velykas J\u0117zus dav\u0117 savo mokiniams (plg. Mt 10, 5 ir toliau). Ta\u010diau \u012fsitvirtino supratimas, kad \u0161is aprei\u0161kimas skirtas visam pasauliui. Buvo pripa\u017einta ir tai, kad ne\u017eyd\u0173 kilm\u0117s krik\u0161\u010dionys neprivalo tapti \u017eydais, bet turi gyventi pagal Toros (Senojo Testamento \u012fstatymo) nurodymus (plg. Apd 15 ir Gal 2, 1\u201310).
\n3. Senajai Ba\u017eny\u010diai buvo labai sunku, kad dauguma \u017eyd\u0173 jos nepripa\u017eino. Neigiamas j\u0173 po\u017ei\u016bris dar labiau sustipr\u0117jo po \u2013 atskirai imant visai d\u017eiuginan\u010dios \u2013 misijos tarp nekrik\u0161\u010dioni\u0173. Ar vis labiau ne\u017eydi\u0161ka tampanti Ba\u017eny\u010dia tur\u0117jo u\u017eimti Izraelio viet\u0105? Ar \u0161i ypatinga Dievo istorija su Izraelio tauta baig\u0117si? Ba\u017eny\u010dia greitai apsiprato su tokiomis jos savimeil\u0119 glostan\u010diomis mintimis. Naujojo Testamento k\u016br\u0117jai, kurie, b\u016bdami krik\u0161\u010dionys, nesiliov\u0117 b\u016bti \u017eydais, tokias mintis grei\u010diausiai priimdavo kaip j\u0173 \u0161ventaisiais Ra\u0161tais besiremian\u010dio tik\u0117jimo i\u0161bandym\u0105. Rom 9\u201311 Paulius nagrin\u0117ja \u0161iuos klausimus. Remdamasis \u0160ventuoju Ra\u0161tu jis dar kart\u0105 patvirtina Izraeliui suteikt\u0105 vilt\u012f: ir \u0161\u012fsyk tik atrodo, jog Dievas apleido savo taut\u0105. Rom 11, 26 sakoma: \u201eBus i\u0161gelb\u0117tas visas Izraelis\u201c. Izraelis taps svarbus visam pasauliui (plg. Rom 11; 12 ir 15). Pakilimai ir nuosmukiai Izraelio santyki\u0173 su kitomis tautomis istorijoje tarnauja vienam tikslui: kad Dievo gailestingumas apimt\u0173 vis\u0105 \u017emonij\u0105 (plg. Rom 11, 30\u201336).<\/p>\n

S\u0105voka m\u016bs\u0173 dienomis<\/strong>
\n1. Istori\u0161kai taip susiklost\u0117, kad kai kalbame apie Izrael\u012f, tai paprastai turime galvoje \u017eyd\u0173 taut\u0105, kilusi\u0105 i\u0161 abiej\u0173 pietuose gyvenusi\u0173 Jud\u0117jos gen\u010di\u0173 \u2013 Judos ir Benjamino. Nedera pamir\u0161ti, kad \u0161iaur\u0117s gen\u010di\u0173 izraelit\u0173 palikuonys tebegyveno kartu su Samarijos gyventojais. T\u0105 liudija vos keli\u0173 \u0161imt\u0173 \u0161iandienos samarie\u010di\u0173 bendruomen\u0117. Kaip ir J\u0117zaus laikais jie tebesirenka ant Garizimo kalno melstis Izraelio Dievui (plg. Jn 4, 20). Reik\u0117t\u0173 pasiai\u0161kinti, kiek Samarijos gyventoj\u0173 i\u0161naikinta per karus ir kiek j\u0173 asimiliuota jiems per\u0117jus \u012f islamo religij\u0105.
\n2. Kai \u0161iandien ap\u017evelgiame krik\u0161\u010dioni\u0173 ir \u017eyd\u0173 santyki\u0173 istorij\u0105, paai\u0161k\u0117ja, kad Ba\u017eny\u010diai tenka didesn\u0117 kalt\u0117 nei \u017eydams. Tiesa, per pirm\u0105j\u012f Ba\u017eny\u010dios istorijos \u0161imtmet\u012f \u017eydai persekiojo krik\u0161\u010dionis, apie tai pasakojama dar Naujajame Testamente. Ta\u010diau Romos imperatoriui Konstantinui pripa\u017einus Ba\u017eny\u010di\u0105, bemat imta j\u0105 remti \u017eyd\u0173 s\u0105skaita. V\u0117lesniais laikais Ba\u017eny\u010dia vis duodavo dingst\u012f prievartos aktams prie\u0161 \u017eydus, tarp Ba\u017eny\u010dios tarn\u0173 taip pat b\u016bta aktyvi\u0173 \u017eyd\u0173 persekiotoj\u0173. Tre\u010diojo reicho laikais paai\u0161k\u0117jo, kad Ba\u017eny\u010dia nebuvo pasirengusi apginti Dievo tautos nuo nauj\u0173j\u0173 pagoni\u0161k\u0173 persekiotoj\u0173. Kod\u0117l Ba\u017eny\u010dia nesugeb\u0117jo to padaryti?<\/p>\n

A. Viena vertus, pra\u017e\u016bting\u0105 vaidmen\u012f suvaidino nesusipratimai ir vienpusi\u0161ka Naujojo Testamento tekst\u0173 <\/em>traktuot\u0117. Priekai\u0161tai Vyriausiajai teismo tarybai (t. y. Jeruzal\u0117s aristokratijai), kuri \u012fvykd\u0117 egzekucij\u0105 J\u0117zui, metami jau visai tautai. Buvo pamir\u0161ta, kad fariziejai, kurie evangelijose neretai pasirodo kaip J\u0117zaus prie\u0161ininkai, tebuvo laisva keli\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 nari\u0173 s\u0105junga, taigi sudar\u0117 tik nedidel\u0119 tautos dal\u012f. Min\u0117ta ypatinga \u017eod\u017eio \u201e\u017eydai\u201c reik\u0161m\u0117, kai turima galvoje \u201eoficialioji Jeruzal\u0117\u201c, kalbant apie kaltinimus nebuvo \u012f\u017evelgta (ir prie\u0161ingai, negatyvi\u0105 \u017eod\u017eio \u201e\u017eydai\u201c i\u0161rai\u0161k\u0105 sugretinkime su pozityvi\u0105ja: \u201emano tauta\u201c, plg. Apd 28, 19).<\/p>\n

B. Matome, kad pa\u010diame Naujajame Testamente linkstama apibendrinti kaltinimus<\/em>. \u012evair\u016bs Naujojo Testamento autoriai pasigriebia Elijo kaltinim\u0105 i\u0161 1 Kar 19, 10 ir 14, es\u0105 Izraelis \u017eud\u0119s Dievo prana\u0161us (plg. Apd 7, 52; 1 Tes 2, 15). Tai, k\u0105 Elijas pasakojo apie konkre\u010di\u0105 situacij\u0105 karaliaus Achabo valdymo metais, beatodairi\u0161kai apibendrinama kalbant apie vis\u0105 Izraelio istorij\u0105. \u0160is apibendrinimas \u017eyd\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 l\u016bpose darosi suprantamas, \u2013 juk tai senoji Izraelio atgailos malda (Neh 9, 26). Ta\u010diau i\u0161 pagoni\u0173 i\u0161\u0117j\u0119 krik\u0161\u010dionys, kurie ne\u017einojo t\u0173 s\u0105saj\u0173, anks\u010diau ar v\u0117liau tur\u0117jo \u012f\u017evelgti toki\u0173 pasisakym\u0173 anti\u017eydi\u0161kos propagandos, kuri dar antikos laikais paskleid\u0117 ne\u012ftikimiausius gandus apie \u017eydus, patvirtinim\u0105. Tai, kad \u017eyd\u0173 (ne tiek rom\u0117n\u0173) vadai kaltinami nukankin\u0119 J\u0117z\u0173, taip pat reikia suprasti kaip tradicij\u0105 traktuoti Neh 9, 26. Jau Evangelijoje pagal Luk\u0105, palyginti su kitomis evangelijomis, perteikiant Kristaus kan\u010dios istorij\u0105 stipriau pasirei\u0161kia \u017eyd\u0173 kritika.<\/p>\n

C. Pana\u0161i\u0173 \u017eydus kritikuojan\u010di\u0173 Naujojo Testamento viet\u0173 poveikis krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dioms, susiformavusioms pagoni\u0173 kra\u0161tuose, neb\u016bt\u0173 buv\u0119s toks pragai\u0161tingas, jei Ba\u017eny\u010dia neb\u016bt\u0173 nutraukusi pokalbio su \u017eydija<\/em>, jei krik\u0161\u010dionys b\u016bt\u0173 kovoj\u0119 u\u017e Izrael\u012f vedami Kristaus meil\u0117s. Tuomet jie neb\u016bt\u0173 i\u0161leid\u0119 i\u0161 aki\u0173, kad nuo apa\u0161tal\u0173 laik\u0173 \u017eydijoje \u012fvyko esmini\u0173 poky\u010di\u0173. Tragi\u0161ka \u017eyd\u0173 sukilim\u0173 prie\u0161 Rom\u0105 baigtis i\u0161naikino t\u0105 \u017eyd\u0173 tip\u0105, kur\u012f pirmiausia \u012fk\u016bnijo, o paskui prie\u0161 kur\u012f kovojo Paulius. Rabini\u0161koji teologija, susiformavusi 70 metais po Kristaus, kai buvo nugriauta antroji \u0161ventykla, yra teologija, kilusi i\u0161 nusi\u017eeminimo gelmi\u0173. Nebemanoma, kad prie\u0161 Diev\u0105 esame be priekai\u0161t\u0173, kaip jaut\u0117si Paulius prie\u0161 susitikim\u0105 su Kristumi (plg. Fil 3, 6). Labiau \u0161lovinama visa atleid\u017eianti Dievo meil\u0117, pamaldumo centre atsiduria atgaila. Dievas ne tik galingas, teisingas ir tobulas, bet jis kartu ken\u010dia ir ne\u0161a savo tautos kalt\u0119.<\/p>\n

D. Ta\u010diau Ba\u017eny\u010dia nesugeb\u0117jo \u017eyd\u0173 apginti ne tik d\u0117l ne\u017einojimo. Atsi\u017ead\u0117dama ir paniekindama \u017eydus ji u\u017emir\u0161o ir i\u0161dav\u0117 Evangelijos esm<\/em>\u0119. Nors \u017eyd\u0173 tautos nariai ir nusikalto J\u0117zui ir jo mokiniams, ta\u010diau Dievo meil\u0117 nuod\u0117mingiesiems, nusid\u0117j\u0117li\u0173 nuteisinimas tur\u0117jo juk b\u016bti parodyta ir jiems. Aptemdydama skais\u010di\u0105 \u0161io Evangelijos prane\u0161imo \u0161vies\u0105, Ba\u017eny\u010di\u0105 pati tapo \u012fstatymi\u0161ka ir teisuoli\u0161ka.<\/p>\n

E. Reformacija<\/em> evangeli\u0161kosios Ba\u017eny\u010dios r\u0117muose tai i\u0161 principo i\u0161tais\u0117. Ta\u010diau ir Liuteris, deja, nepadar\u0117 i\u0161vad\u0173 apie santyk\u012f su \u017eydais. Kadangi Ba\u017eny\u010dia nesiejo Evangelijos su \u017eydais kaip su tauta, tai \u017ei\u016brint teologi\u0161kai manyta, kad su \u0161ios tautos kan\u010diomis \u201eviskas tvarkoje\u201c. Persekiotojai jaut\u0117si es\u0105 Dievo teismo \u012frankiai, o krik\u0161\u010dionys, nors \u017eydams patys ir nieko blogo nepadar\u0117, vis d\u0117lto neman\u0117, kad tuos, kuriems gr\u0117s\u0117 pavojus, dera apginti.<\/p>\n

F. Ta\u010diau Dievas savo tautos neapleido ir mirties akivaizdoje. Visos pasaulio tautos jo valia tur\u0117jo sumok\u0117ti didel\u0119 kain\u0105, kad jo tauta b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117ta nuo sunaikinimo ir Izraeliui b\u016bt\u0173 nutiestas kelias susirinkti \u012f prot\u0117vi\u0173 \u0161al\u012f (plg. Iz 43, 1\u20137). Mes, krik\u0161\u010dionys, galime b\u016bti tikri, kad Dievas ir toliau neapleis savo tautos. \u017dvelgdami \u012f savo pa\u010di\u0173 ateit\u012f turime labai atid\u017eiai patyrin\u0117ti Biblijos nurodymus apie Izraelio reik\u0161m\u0119 kitoms tautoms: tik su Izraeliu gal\u0117sime b\u016bti palaiminti, o ne eidami prie\u0161 j\u012f arba be jo (plg. Pr 13, 3). Biblija remiantis ne\u012fmanoma numatyti, kokia praktin\u0117 politika kiekvienu konkre\u010diu atveju eina i\u0161 to, tai priklauso ir nuo laiko aplinkybi\u0173. Ta\u010diau tikra yra tai, kad krik\u0161\u010dionys, kurie yra valstyb\u0117s tarnautojai ar atlieka ypatingas funkcijas taikai Izraelyje u\u017etikrinti, privalo panaudoti vis\u0105 savo politin\u0119 \u012ftak\u0105. Gali b\u016bti, kad kai kuriose situacijose tai pareikalaus auk\u0173 (arab\u0173 \u201eginklas\u201c nafta ir pan.), bet tai yra Dievo prana\u0161yst\u0117 ir politikos srityje i\u0161rei\u0161kia gyv\u0105 tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Vert\u0117 Vilija Gerulaitien\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: \u201eBiblisches W\u00f6rterbuch\u201c. \u2013 R. Brockhaus Verlag, Wuppertal, 1985 Versta ir perspausdinta leidyklai sutikus<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tarp s\u0105vok\u0173 \u201eIzraelis\u201c, \u201e\u017eydas\u201c, \u201ehebrajas\u201c centrin\u0117 yra pirmoji \u2013 \u201eIzraelis\u201c, kuris rei\u0161kia Jok\u016bbo palikuoni\u0173 taut\u0105. Izraelio pravard\u0119 Jok\u016bbui dav\u0117 Dievas (plg. Pr 32, 28). \u201eHebrajo\u201c pirmin\u0117 reik\u0161m\u0117 yra daug platesn\u0117. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u0161is \u017eodis rei\u0161k\u0117 \u017eem\u0105 socialin\u0119 pad\u0117t\u012f. Tik v\u0117liau juo imta vadinti izraelitus, ypa\u010d tarp pagoni\u0173, arba prie\u0161statant save jiems. Naujajame Testamente taip vadinami \u0161alyje lik\u0119 \u017eydai, norint atskirti juos nuo diasporos \u017eyd\u0173, kalban\u010di\u0173 graiki\u0161kai. \u201e\u017dydais\u201c i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo vadinami jud\u0117j\u0173 genties nariai Jud\u0117jos provincijoje. V\u0117liau reik\u0161m\u0117 prasipl\u0117t\u0117, taigi ir benjaminietis Paulius gal\u0117jo priskirti save \u201e\u017eydams\u201c (Gal 2, 15). <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":578,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[16],"tags":[157,208,156],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/618"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=618"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/618\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":620,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/618\/revisions\/620"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/578"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=618"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=618"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=618"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}