{"id":621,"date":"2016-05-12T17:38:08","date_gmt":"2016-05-12T14:38:08","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=621"},"modified":"2016-05-12T17:38:16","modified_gmt":"2016-05-12T14:38:16","slug":"baznycia-ir-sventasis-rastas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=621","title":{"rendered":"Ba\u017eny\u010dia ir \u0160ventasis Ra\u0161tas"},"content":{"rendered":"

Interviu su anglikon\u0173 teologu Johnu Stottu<\/strong><\/em><\/p>\n

D\u017eonas Stotas (g. 1923) vienas \u017eymiausi\u0173 ir \u012ftakingiausi\u0173 evangelikal\u0173 teolog\u0173 Europoje. Gim\u0117 ir gyvena Anglijoje. Studijavo kalbas Kembrid\u017ee, Londone \u012fk\u016br\u0117 \u0160iuolaikin\u0117s krik\u0161\u010dionyb\u0117s institut\u0105, kuriam ilgai vadovavo; priklaus\u0117 Britanijos evangelik\u0173 s\u0105jungai, Tarptautin\u0117s evangelin\u0117s student\u0173 s\u0105jungos bei Tarptautin\u0117s \u0160ventojo Ra\u0161to s\u0105jungos tarybai; skait\u0117 paskaitas \u012fvairiuose pasaulio universitetuose, para\u0161\u0117 keliasde\u0161imt knyg\u0173, tarp j\u0173 \u201eKrik\u0161\u010dioni\u0173 misija \u0161iuolaikiniame pasaulyje\u201c (\u201eChristian Mission in the Modern World\u201c), \u201eKrik\u0161\u010dionyb\u0117s pagrindai\u201c (\u201eBasic Christianity\u201c), \u201eKristaus kry\u017eius\u201c (\u201eThe Cross of Christ\u201c). Buvo vienos anglikon\u0173 Ba\u017eny\u010dios Londone vyriausiasis kunigas. 1997 m. bir\u017eelio 9-12 d. J\u016brmaloje vis\u0173 trij\u0173 Baltijos \u0161ali\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 atstovai susirinko \u012f konferencij\u0105 \u201eBa\u017eny\u010dia ir \u0160ventasis Ra\u0161tas\u201c. Johnas Stottas sutiko atsakyti \u012f PRIZM\u0116S \u017eurnalo klausimus.<\/p>\n

Tikimasi, kad kit\u0173 met\u0173 prad\u017eioje pasirodys ekumeninis visos Biblijos (Senojo ir Naujojo Testamento) leidimas lietuvi\u0173 kalba. Kaip j\u016bs vertinate \u0161\u012f \u012fvyk\u012f?<\/em>
\nK\u0105 gi, a\u0161 apie tai ne\u017einojau, bet Biblijos i\u0161leidimas nacionaline kalba yra labai reik\u0161mingas \u012fvykis. Vienas i\u0161 XVI a. reformatori\u0173 akcentuot\u0173 dalyk\u0173 buvo tai, kad Dievo \u017eodis tur\u0117t\u0173 b\u016bti prieinamas gimt\u0105ja kalba. Tai, kad Biblija greitai pasirodys kaip lietuvi\u0161ka ekumenin\u0117 Biblija, tautai yra nuostabus \u012fvykis. Lieka tik\u0117tis, jog \u017emon\u0117s pasinaudos tuo kaip \u012fmanoma labiau, j\u0105 pirks, skaitys bei studijuos.<\/p>\n

\u0160ios konferencijos tema pasi\u016blyta \u0160ventojo Ra\u0161to s\u0105jungos, kuri skatina dom\u0117tis Biblija. Kiekvienas krik\u0161\u010dionis \u017eino, kad Biblija yra Dievo \u017eodis ir kad ji turi b\u016bti gerbiama. Bet kod\u0117l neu\u017etenka reguliariai klausytis pamoksl\u0173? Kod\u0117l taip svarbu savaranki\u0161kai skaityti Biblij\u0105?<\/em>
\nD\u017eiugu, kad j\u016bs tai sakote: krik\u0161\u010dionys \u017eino, jog Biblija yra Dievo \u017eodis. Nesu tikras, ar visi krik\u0161\u010dionys tai \u017eino… Bet tarkime, kad visi sutinka, \u2013 Biblija yra Dievo \u017eodis. Tada nor\u0117\u010diau priminti, k\u0105 pasak\u0117 J\u0117zus, cituodamas Pakartoto \u012estatymo knyg\u0105: \u017emogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu \u017eod\u017eiu, kuris i\u0161eina i\u0161 Dievo l\u016bp\u0173. Taigi k\u016bno maitinimas analogi\u0161kas sielos maitinimui Dievo \u017eod\u017eiu. K\u0105 gi, galite paklausti \u2013 kod\u0117l neu\u017etenka pavalgyti kart\u0105 per savait\u0119? Jums sunku b\u016bt\u0173 i\u0161gyventi. Jeigu valgome tris kartus per dien\u0105, tai ir dvasi\u0105 maitinti Dievo \u017eod\u017eiu reikia da\u017eniau negu kart\u0105 per savait\u0119. Taigi sekmadienio pamokslas papildo kasdienin\u012f Biblijos skaitym\u0105, o kasdieninis Biblijos skaitymas papildo sekmadienio pamoksl\u0105. Ir Dievo \u017eod\u017eiu tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasisotinama abiem \u0161iais b\u016bdais.<\/p>\n

Ta\u010diau Biblija yra sena, kartais sud\u0117tinga ir sunkiai suprantama knyga. Kaip \u0161iandieninis krik\u0161\u010dionis, tur\u0117damas ma\u017eai pagalbin\u0117s literat\u016bros, gali suvokti Dievo \u017eod\u017eio i\u0161mint\u012f ir mokym\u0105?<\/em>
\nVienas i\u0161 \u0161ios konferencijos klausim\u0173 yra Biblijos interpretavimas. Vakar a\u0161 band\u017eiau i\u0161d\u0117styti tris pagrindinius Biblijos interpretavimo principus. Manau, jog pastoriai turi mokyti savo \u017emones ne tik Biblijos turinio, bet ir hermeneutini\u0173, jos ai\u0161kinimo princip\u0173. Jeigu pastorius kiekvien\u0105 sekmadien\u012f ai\u0161kins Biblij\u0105, \u017emon\u0117s pama\u017eu perpras, pagal kokius principus jis j\u0105 interpretuoja, ir gal\u0117s interpretuoti patys. Taigi labai svarbu atskleisti neprofesionaliems skaitytojams kelis esminius interpretacijos principus.<\/p>\n

J\u016bs da\u017enai akcentavote ir akcentuojate didel\u012f Biblijos autoritet\u0105, jos neklaidingum\u0105. Bet ar tai neperd\u0117ta? Ar Biblija reikia \u017eav\u0117tis? O kaip su Ba\u017eny\u010di\u0173 tradicijomis, j\u0173 autoritetingais mokymais, tik\u0117jimo patirtimi ir t.t?<\/em>
\nKiekvienas i\u0161 \u0161i\u0173 klausim\u0173 yra labai sud\u0117tingas ir, u\u017euot jums trumpai atsakius, man reik\u0117t\u0173 para\u0161yti knyg\u0105. Ta\u010diau j\u016bs\u0173 klausimo esm\u0119 sudaro santykis tarp \u0160ventojo Ra\u0161to ir tradicijos. \u0160is santykis lemia vien\u0105 i\u0161 pagrindini\u0173 Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios, sta\u010diatiki\u0173 Ba\u017eny\u010dios bei protestant\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 skirtum\u0173.
\nRomos katalik\u0173 po\u017ei\u016briu, kuris siekia Tridento Susirinkimo laikus ir i\u0161rei\u0161kia Kontrreformacijos pozicijas, \u0160ventasis Ra\u0161tas ir \u0160ventoji Tradicija yra du dievi\u0161kojo aprei\u0161kimo \u0161altiniai. Tai pakoreguota Vatikano II Susirinkime, kur buvo pasakyta, kad \u0160ventasis Ra\u0161tas ir \u0160ventoji Tradicija yra dvi aprei\u0161kimo srov\u0117s. Taigi galima remtis ir Tradicija, ir \u0160ventuoju Ra\u0161tu, nes kiekviena tradicija gali b\u016bti kildinama i\u0161 Ra\u0161to.
\nSta\u010diatiki\u0173 nuomone, \u0160ventasis Ra\u0161tas yra tradicijos dalis. Tradicija laikoma autoritetingu \u0161altiniu. Pagrindin\u0117 tradicijos dalis jiems yra \u0160ventasis Ra\u0161tas, o kitos dalys \u2013 pirm\u0173j\u0173 septyni\u0173 Visuotini\u0173 Ba\u017eny\u010dios susirinkim\u0173 nutarimai, be Credo.
\nO protestantai \u2013 liuteronai, reformatai, baptistai ar, mano atveju, anglikonai \u2013 i\u0161vien sako: ne, \u0160ventasis Ra\u0161tas Ba\u017eny\u010dioje yra auk\u0161\u010diausias autoritetas, bet tradicija ir protas atlieka labai svarb\u0173 vaidmen\u012f ai\u0161kinant bei taikant Ra\u0161t\u0105. Taigi papras\u010diausiai noriu pasakyti, jog, b\u016bdamas protestantas, pritariu protestant\u0173 po\u017ei\u016briui, kad \u0160ventasis Ra\u0161tas Ba\u017eny\u010dioje yra didesnis autoritetas net u\u017e tradicijas. Ma\u017edaug tokia buvo ir m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus nuomon\u0117. Jis kar\u0161tai kritikavo fariziejus d\u0117l, jo \u017eod\u017eiais, vyresni\u0173j\u0173 tradicij\u0173. Jis sak\u0117 fariziejams: per savo tradicijas j\u016bs turite puik\u0173 b\u016bd\u0105 atstumti Dievo \u017eod\u012f. Taigi, jei J\u0117zus i\u0161kelia \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 vir\u0161 tradicijos, t\u0105 pat\u012f tur\u0117tume daryti ir mes.<\/p>\n

J\u016bs raginate krik\u0161\u010dionis studijuoti Dievo \u017eod\u012f, j\u016bs\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f Biblij\u0105 yra gana konservatyvus, arba tradicinis. Vis d\u0117lto akcentuojate ir tai, kad krik\u0161\u010dionys turi \u201eklausytis pasaulio\u201c. Biblijos klausymas ir pasaulio klausymas \u2013 ar tai neprie\u0161taringa?<\/em>
\nKai kuriose situacijose tai gali b\u016bti prie\u0161taringa \u2013 nors netur\u0117t\u0173. Mes privalome klausytis ir Dievo \u017eod\u017eio, ir \u0161iuolaikinio pasaulio bals\u0173, bet nevienodai. Dievo \u017eod\u017eio klausome nuolankiai, priimdami, tik\u0117dami ir paklusdami tam, k\u0105 jis sako. \u0160iuolaikini\u0173 pasaulio bals\u0173 neklausome nusiteik\u0119 jiems paklusti, nes da\u017enai su jais nesutinkame. Taigi pasaulio bals\u0173 klausom\u0117s kriti\u0161kai, bet itin nusiteik\u0119 suprasti, k\u0105 sako pasaulis. Suprat\u0119 galime pamokslauti atsi\u017evelgdami \u012f situacij\u0105 pasaulyje. Taigi klausome skirtingai, su skirtingais tikslais.<\/p>\n

Ir tai j\u016bs vadinate \u201edvigubu klausymu\u201c?<\/em>
\n\u201eDvigubas klausymas\u201c \u2013 tai Dievo \u017eod\u017eio ir pasaulio klausymas, norint susieti vien\u0105 su kitu.<\/p>\n

Kitas j\u016bs\u0173 sudarytas terminas \u2013 \u201edvigubas Ba\u017eny\u010dios identitetas\u201c. Gal gal\u0117tum\u0117te paai\u0161kinti, k\u0105 tur\u0117jote galvoje?<\/em>
\nDvigubas Ba\u017eny\u010dios identitetas, viena vertus, yra jos \u0161ventumas: Ba\u017eny\u010dia buvo pa\u0161aukta i\u0161 pasaulio priklausyti Dievui, j\u012f \u0161lovinti, jam tarnauti ir paklusti. Antra vertus, Ba\u017eny\u010dia buvo si\u0173sta atgal \u012f pasaul\u012f, i\u0161 kurio ji buvo paimta, kad liudyt\u0173 ir tarnaut\u0173 jam. Vienas angl\u0173 ra\u0161ytojas tai pavadino Ba\u017eny\u010dios \u201epasaulieti\u0161kumu\u201c. Tuo norima pasakyti ne kad Ba\u017eny\u010dia gali perimti pasaulio standartus, o kad ji turi dalyvauti pasaulio gyvenime. Taigi tas angl\u0173 teologas tur\u0117jo galvoje \u201e\u0161vent\u0105 Ba\u017eny\u010dios pasaulieti\u0161kum\u0105\u201c: Ba\u017eny\u010dia atskirta nuo pasaulio ir kartu yra pasaulyje. Tai ir yra dvigubas Ba\u017eny\u010dios identitetas.<\/p>\n

J\u016bs sakote, jog Ba\u017eny\u010dia pasi\u0173sta \u012f pasaul\u012f \u2013 bet k\u0105 gi ji gali ten pakeisti? Argi pasaulis \u0161iandien n\u0117ra daug \u012ftakingesnis ir galingesnis? Ar n\u0117ra prie\u0161ingai \u2013 pasaulis kei\u010dia Ba\u017eny\u010di\u0105?<\/em>
\nAr pasaulis veikia Ba\u017eny\u010di\u0105 labiau negu Ba\u017eny\u010dia pasaul\u012f? K\u0105 gi, jie abu turi \u012ftakos vienas kitam. Pirmiausia \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 nor\u0117\u010diau atsakyti istori\u0161kai ir tik paskui bibli\u0161kai. Istoriniu po\u017ei\u016briu teig\u010diau, kad Dievo Ba\u017eny\u010dia padar\u0117 mil\u017eini\u0161k\u0105 \u012ftak\u0105 pasaulio kult\u016brai, ypa\u010d Europos ir \u0160iaur\u0117s Amerikos pasauliui, arba Vakarams. Turiu galvoje kylan\u010dius sveikatos, higienos bei \u0161vietimo standartus, aplinkos prie\u017ei\u016br\u0105, vergijos ir verg\u0173 prekybos panaikinim\u0105 \u2013 b\u016bt\u0173 galima pateikti ilg\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105 pavyzd\u017ei\u0173, kaip Ba\u017eny\u010dia pakeit\u0117 pasaul\u012f.
\nTa\u010diau \u012f t\u0105 pat\u012f klausim\u0105 galime pa\u017evelgti pro biblin\u0119 prizm\u0119 ir prisiminti, jog J\u0117zus liep\u0117 mums b\u016bti pasaulio druska ir \u0161viesa. Abi jos veikia savo aplink\u0105. Jeigu j\u016bs pas\u016bdysite m\u0117s\u0105 ar \u017euv\u012f, bus sustabdytas bakterij\u0173 veikimas. O jeigu \u012fjungsite \u0161vies\u0105, dings tamsa. Ir druska, ir \u0161viesa \u012ftakingos: druska neleid\u017eia veistis bakterijoms, \u0161viesa iliuminuoja tams\u0105. Taigi jei J\u0117zus liep\u0117 mums b\u016bti pasaulio druska ir \u0161viesa, jis turb\u016bt tik\u0117josi, kad mes darysime \u012ftak\u0105 pasauliui. Mano nuomone, gal\u0117tume veikti j\u012f dar labiau.
\nNor\u0117\u010diau prid\u0117ti ir sociologin\u012f aspekt\u0105. Amerikos sociologas Robertas Bellah, pilietin\u0117s religijos bei religijos \u012ftakos politikai ekspertas, neseniai viename interviu pasak\u0117, jog visa kult\u016bra gali b\u016bti pakeista, jeigu bent du procentai jos \u017emoni\u0173 disponuos nauju reg\u0117jimu. Du procentai gali pakeisti vis\u0105 kult\u016br\u0105! Tai garsaus sociologo nuomon\u0117. Taigi manau, kad mes, krik\u0161\u010dionys, galime daryti visuomenei daug stipresn\u0119 \u012ftak\u0105, negu darome. Tod\u0117l esu ne pesimistas, esu optimistas.<\/p>\n

Krik\u0161\u010dionys yra \u201ereligijos ekspertai\u201c. Ar jie tur\u0117t\u0173 apsiriboti tik savo religini\u0173 \u012fsitikinim\u0173 propagavimu?<\/em>
\nMano atsakymas \u2013 ne, ne, t\u016bkstant\u012f kart\u0173 ne. B\u016bti krik\u0161\u010dioniu ir b\u016bti religingam \u2013 tai du skirtingi dalykai. Puikiausiai \u012fmanoma b\u016bti religingam ir neb\u016bti krik\u0161\u010dioniu arba b\u016bti krik\u0161\u010dioniu ir neb\u016bti ypatingai religingam. Dievas suinteresuotas ne tik religija, bet ir visu \u017emogaus gyvenimu. Tod\u0117l mes irgi turime dom\u0117tis viskuo. \u012e tai \u012feina m\u016bs\u0173 socialin\u0117 atsakomyb\u0117 u\u017e kult\u016br\u0105, kurioje gyvename.<\/p>\n

Skelbti Evangelij\u0105 ir Dievo karalyst\u0119 yra vis\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 pareiga visais laikais ir visose \u0161alyse. Koks krik\u0161\u010dioni\u0161kos pasaul\u0117\u017ei\u016bros \u201eelementas\u201c, kokia krik\u0161\u010dioni\u0161ka \u201evertyb\u0117\u201c arba mintis turi b\u016bti labiausiai akcentuojama ir skelbiama tokiose posovietin\u0117se visuomen\u0117se kaip Lietuvos?<\/em>
\nK\u0105 gi, tur\u0117tum\u0117te neu\u017emir\u0161ti, kad Baltijos \u0161alyse esu tik sve\u010dias i\u0161 Anglijos; tiesa, labai d\u0117kingas ir laimingas, pakviestas \u012f Latvij\u0105, bet suprantantis apie balt\u0173 civilizacij\u0105 ir kult\u016br\u0105 daug ma\u017eiau, negu tur\u0117\u010diau. Tod\u0117l kalb\u0117ti apie situacij\u0105 Baltijos \u0161alyse nesiry\u017etu. Vis d\u0117lto, gana apibendrindamas, galiu pasakyti, jog vienas i\u0161 pagrindini\u0173 marksizmo ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s skirtum\u0173 yra susij\u0119s su \u017emogaus prigimties samprata. Ar \u017emogus i\u0161 esm\u0117s vertingas ir d\u0117l to turi b\u016bti gerbiamas, ar toji vert\u0117 priklauso tik nuo pad\u0117ties, d\u0117l kurios jis gali b\u016bti i\u0161naudojamas? Dar papras\u010diau: ar \u017emon\u0117s tarnauja organizacijai, ar organizacija \u017emon\u0117ms?
\nManau, \u0161iuo at\u017evilgiu Marxas ir J\u0117zus i\u0161 esm\u0117s skiriasi. J\u0117zus kalba apie absoliu\u010di\u0105, esmin\u0119 \u017emogaus vert\u0119; Marxas sako \u2013 ne, toji vert\u0117 priklauso tik nuo pad\u0117ties. Taigi did\u017eioji krik\u0161\u010dioni\u0161koji vert\u0117, kuri\u0105 reikia \u012ftvirtinti kiekvienoje situacijoje \u2013 ne tik posovietini\u0173 Baltijos pali\u0173 situacijoje \u2013 yra \u017emogaus vert\u0117. \u017dmon\u0117s pana\u0161\u016bs \u012f Diev\u0105. Mes sukurti pagal Dievo atvaizd\u0105 ir pavidal\u0105. Tod\u0117l turime absoliu\u010di\u0105 vert\u0119, esmin\u0119 vert\u0119, d\u0117l kurios \u017emogaus gyvenimas turi b\u016bti gerbiamas. Tai aktualu begal\u0117je situacij\u0173 \u2013 abortai, eutanazija, disident\u0173 traktavimas, kaliniai, nedarbas, aplinka ir t.t. \u2013 visa tai susij\u0119 su esmine pagal Dievo atvaizd\u0105 sukurto \u017emogaus verte.<\/p>\n

Per pastaruosius penkiasde\u0161imt, \u0161e\u0161iasde\u0161imt met\u0173 j\u016bs akylai sek\u0117te situacij\u0105 Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010diose. Ba\u017eny\u010dios Baltijos \u0161alyse k\u0105 tik prad\u0117jo atsigauti nuo komunizmo. Ko jos pirmiausiai tur\u0117t\u0173 pasimokyti i\u0161 Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 ir ko tur\u0117t\u0173 saugotis?<\/em>
\nTai sunkiausias i\u0161 lig \u0161iol j\u016bs\u0173 u\u017eduot\u0173 klausim\u0173 \u2013 pirmiausia d\u0117l to, jog gerai ne\u017einau situacijos Lietuvos, Estijos ir Latvijos Ba\u017eny\u010diose. Bet a\u0161 pabandysiu atsakyti, ko jos gali pasimokyti. Tariuosi pakankamai gerai suprant\u0105s situacij\u0105 Baltijos \u0161alyse, kad gal\u0117\u010diau teigti, jog, d\u017eiaugdamiesi laisve jau ma\u017edaug \u0161e\u0161erius metus, j\u016bs vis dar truput\u012f kaip sapne, jums sunkoka nusileisti \u012f tikrov\u0119, \u012fsis\u0105moninti, kad esate laisvi, ir kaip \u012fmanoma labiau pasinaudoti savo laisve. Per \u0161imtme\u010dius Vakar\u0173 pasaulyje mes supratome, jog esame laisvi, jog privalome i\u0161laikyti savo \u017emogi\u0161kas teises, jog turime pasinaudoti savo laisve \u2013 ypa\u010d evangelizuojant bei visuomenin\u0117je veikloje \u2013 ir nebijoti kalb\u0117ti kaip krik\u0161\u010dionys. Manding, to pama\u017eu mokosi ir Baltijos \u0161ali\u0173 Ba\u017eny\u010dios.
\nKo jos netur\u0117t\u0173 i\u0161 m\u016bs\u0173 mokytis? Kokia did\u017eiausia Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 nuod\u0117m\u0117 ar klaida, kurios netur\u0117t\u0173 kartoti Baltijos pali\u0173 Ba\u017eny\u010dios? Sunku atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105. Bet, manau, pagrindinis Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010dios, i\u0161 kurios esu a\u0161 pats, tr\u016bkumas yra tai, kad ji pernelyg lengvai asimiliuoja aplinkinio pasaulio kult\u016br\u0105. Mes, krik\u0161\u010dionys, esame pa\u0161aukti \u012f radikal\u0173 antikonformizm\u0105. Neturime b\u016bti kaip nendr\u0117s, linguojan\u010dios nuo vie\u0161osios nuomon\u0117s v\u0117j\u0173. Neturime b\u016bti kaip \u017euvys, plaukian\u010dios pasroviui, ir neturime b\u016bti kaip chameleonai, pagal aplink\u0105 savo spalv\u0105 kei\u010diantys drie\u017eai, \u2013 mes pa\u0161aukti b\u016bti kitokie. Visa Biblija sako, kad mes pa\u0161aukti i\u0161siskirti i\u0161 pasaulio.
\nNor\u0117\u010diau pateikti pavyzd\u012f i\u0161 Kunig\u0173 knygos 18-o skyriaus, kur Dievas sako Mozei: tu nesielgsi kaip jie Egipto \u017eem\u0117je, kur gyvenai. Ir nesielgsi kaip jie Kanaano \u017eem\u0117je, \u012f kuri\u0105 tave \u0161aukiu. Tu laikysiesi mano nurodym\u0173 ir mano \u012fsakym\u0173. Tai kvietimas b\u016bti kitokiems negu mus supantis pasaulis. Apie t\u0105 pat\u012f Kalno pamoksle kalb\u0117jo ir J\u0117zus: neb\u016bkite kaip jie! \u2013 sak\u0117 jis. Mes turime b\u016bti kitokie.
\nVakar\u0173 tragedija yra ta, kad Ba\u017eny\u010dia par\u0117m\u0117 pasaulietinius dalykus. \u012e Ba\u017eny\u010di\u0105 \u012fsiskverb\u0117 pliuralizmas, sinkretizmas, materializmas, individualizmas. Visi \u0161ie \u201eizmai\u201c Ba\u017eny\u010dioje i\u0161stumia tvirt\u0105 Kristaus mokymo laikym\u0105si. Tod\u0117l tikiuosi, kad Baltijos \u0161alys nei\u0161moko i\u0161 m\u016bs\u0173 konformizmo pasaulio at\u017evilgiu. Mes pa\u0161aukti \u012f radikal\u0173 antikonformizm\u0105 \u2013 nesitaikykite prie \u0161io pasaulio!<\/p>\n

Baltijos \u0161ali\u0173 visuomen\u0117je ir Ba\u017eny\u010diose daug pesimizmo \u2013 demokratija bei laisvoji rinka i\u0161kelia \u017emon\u0117ms nauj\u0173 problem\u0173. Bet argi ne Ba\u017eny\u010dios u\u017edavinys rodyti gaires? Kok\u012f reg\u0117jim\u0105 Ba\u017eny\u010dia tur\u0117t\u0173 \u201epas\u0117ti\u201c visuomen\u0117je?<\/em>
\nI\u0161 dalies jau apie tai kalb\u0117jome. Kalb\u0117jome apie esmin\u0119 \u017emogaus vert\u0119 kaip kiekvienos visuomen\u0117s pagrind\u0105. Meil\u0117 ir teisingumas, mano nuomone, yra kiti du faktoriai. Meil\u0117 siekia teisingumo \u2013 jie artimi vienas kitam. D\u0117l to krik\u0161\u010dionys turi b\u016bti \u0161io jud\u0117jimo u\u017e \u017emoni\u0173 teises prie\u0161aky. Kiekviena vietin\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0117 turi b\u016bti meil\u0117s bendruomen\u0117, tai yra rodyti pavyzd\u012f, kokia yra mylinti bendruomen\u0117. O Ba\u017eny\u010dia, teologi\u0161kai kalbant, turi atspind\u0117ti Dievo karalyst\u0119. Ba\u017eny\u010dia turi rodyti, kokia tampa \u017emoni\u0173 bendruomen\u0117, kai jai vadovauja J\u0117zus Kristus. Turb\u016bt nereikia sakyti, kaip dar toli Ba\u017eny\u010dia nuo to, nors jai skirta b\u016bti alternatyvia socialine tikrove.<\/p>\n

Savo knygose j\u016bs akcentuojate proting\u0105 tik\u0117jim\u0105 ir pateikiate argument\u0173, kad \u012ftikintum\u0117te krik\u0161\u010dionis neniekinti proto. Bet pa\u017evelkime \u012f Ba\u017eny\u010dias \u010dia, Baltijos \u0161alyse \u2013 argi sekmininink\u0173 ir ypa\u010d charizminink\u0173 Ba\u017eny\u010dios neakcentuoja daugiau emocinio tik\u0117jimo, kuris ir tarpsta?<\/em>
\nBa\u017eny\u010dios augimas, mano manymu, turi dvi dimensijas. Tai augimas ne tik \u012f dyd\u012f, bet ir \u012f gyl\u012f. Pripa\u017e\u012fstu, jog charizminink\u0173 ir sekmininink\u0173 Ba\u017eny\u010dios daugelyje pasaulio \u0161ali\u0173 auga labai greitai, nors t\u0105 pat\u012f galima pasakyti ir apie kitas evangelines Ba\u017eny\u010dias. Nemanau, kad jos auga d\u0117l to, jog yra charizminin\u0117s ar sekminininki\u0161kos. Vis d\u0117lto savo draugams charizmininkams nor\u0117\u010diau pasakyti, kad jie Ba\u017eny\u010dios kokybe r\u016bpint\u0173si ne ma\u017eiau negu jos augimu. Dievui r\u016bpi ne tik Ba\u017eny\u010dios dydis, bet ir jos branda. Keliaudamas po pasaul\u012f daugelyje augan\u010di\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 matau begal\u0119 pavir\u0161utini\u0161kumo, l\u0117k\u0161tumo. Dievui tai nepatinka. Kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 tur\u0117tume puosel\u0117ti toki\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105, kuri auga ne tik dyd\u017eiu, bet ir pa\u017einimu, supratimu, \u0161ventumu, brandumu.
\nIr dar: nereik\u0117t\u0173 intelekto ir emocij\u0173 suprie\u0161inti kaip alternatyv\u0173. Dievas suk\u016br\u0117 mus ir racionalius, ir emocionalius. Ir nors akcentuoju racionalum\u0105, nes man labai kelia nerim\u0105 daugelyje Ba\u017eny\u010di\u0173 paplit\u0119s antiintelektualizmas, neatmetu ir emocij\u0173. Esu tiek pat emocionalus, kiek ir racionalus \u017emogus. Protas ir emocijos susij\u0119. Vienas pavyzdys: kai pirm\u0105 Velyk\u0173 dien\u0105 du mokiniai \u0117jo i\u0161 Jeruzal\u0117s \u012f Emaus\u0105, prie j\u0173 prisigretino prisik\u0117l\u0119s Kristus, o paskui dingo jiems i\u0161 aki\u0173. Jie tar\u0117 vienas kitam: argi m\u016bs\u0173 \u0161irdys nebuvo u\u017esidegusios? Tai emocijos. Kada tai \u012fvyko? \u2013 Kai J\u0117zus atv\u0117r\u0117 jiems Ra\u0161tus. Taigi \u0161irdys u\u017esideg\u0117 per prot\u0105. Tod\u0117l mums nedera atskirti proto ir jausm\u0173.<\/p>\n

Prakti\u0161kesnis klausimas: kiek \u017einome, j\u016bs savanori\u0161kai pasirinkote viengungyst\u0119. Lietuvos Ba\u017eny\u010diose taip pat yra daug jaun\u0173 viengungi\u0173 \u2013 ta\u010diau ne savo noru. Kadangi jaun\u0173 moter\u0173 yra daug daugiau negu vyr\u0173, d\u0117l tokios situacijos ypa\u010d nuken\u010dia jos. Ar ie\u0161koti partnerio tarp nekrik\u0161\u010dioni\u0173 \u2013 i\u0161eitis? K\u0105 j\u016bs gal\u0117tum\u0117te patarti i\u0161 savo asmeni\u0161kos patirties?<\/em>
\nPirmiausia nor\u0117\u010diau pakalb\u0117ti apie santuok\u0105 ir viengungyst\u0119 apskritai. Nors esu viengungis ir j\u016bs pavadinote mano viengungyst\u0119 savanori\u0161ka, tai ne visai teisinga. B\u016bdamas 20-30 met\u0173 tikrai nor\u0117jau vesti ir ie\u0161kojau tinkamos partner\u0117s. Man teko draugauti su dviem ledi, \u2013 \u017einoma, ne vienu metu. Abiem atvejais maniau sutik\u0119s sav\u0105j\u0105 partner\u0119 (viena j\u0173 buvo angl\u0117, kita \u2013 amerikiet\u0117). Viskas, k\u0105 galiu pasakyti, yra tai, jog at\u0117jus laikui apsispr\u0119sti, ar t\u0119sti bendravim\u0105, man tr\u016bkdavo ai\u0161kumo, kad tai Dievo valia. Tod\u0117l a\u0161 atsitraukdavau. Du kartus taip pasielg\u0119s, prad\u0117jau klausti sav\u0119s \u2013 ar tik n\u0117ra tai \u017eenklas, kad Dievas \u0161aukia mane likti viengungiu. Dabar, atsigr\u0119\u017edamas \u012f savo praeit\u0105 gyvenim\u0105, galiu suprasti, kod\u0117l jis taip padar\u0117. Niekada neb\u016b\u010diau tiek apkeliav\u0119s ar para\u0161\u0119s tiek knyg\u0173, jeigu b\u016b\u010diau tur\u0117j\u0119s r\u016bpintis \u017emona ir \u0161eima.
\nI\u0161 Mato 19 ir Pirmo lai\u0161ko korintie\u010diams 7 \u2013 vienur apie viengungyst\u0119 kalba J\u0117zus, kitur Paulius \u2013 matome, jog tai yra Dievo pa\u0161aukimas, bet ne visuotinis. Apskritai Dievo valia yra santuoka, ta\u010diau yra \u017emoni\u0173, pa\u0161aukt\u0173 viengungystei. Tur\u0117tume \u012fsiklausyti \u012f svarbiausi\u0105 eilut\u0119, kuri, mano po\u017ei\u016briu, yra Pirmo lai\u0161ko korintie\u010diams 7,7. Paulius sako, kad kiekvienas turi dovan\u0105 i\u0161 Dievo \u2013 vienas vienoki\u0105, kitas kitoki\u0105. Kitaip tariant, ir santuoka, ir viengungyst\u0117 yra ar gali b\u016bti Dievo malon\u0117s dovanos, ir mes turime priimti tai, k\u0105 Dievas mums duoda.
\n\u012e j\u016bs\u0173 klausim\u0105, jei nepavyksta surasti krik\u0161\u010dionio partnerio, ar krik\u0161\u010dion\u0117 tur\u0117t\u0173 i\u0161tek\u0117ti u\u017e nekrik\u0161\u010dionio, atsaky\u010diau neigiamai. Naujasis Testamentas labai ai\u0161kiai sako, kad krik\u0161\u010dionys turi tuoktis tik su krik\u0161\u010dionimis. Santuoka yra toks glaudus ry\u0161ys \u2013 ne tik k\u016bno, bet ir sielos bei dvasios, \u2013 jog mums reikia b\u016bti susietiems svarbiausio dalyko \u2013 krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo.<\/p>\n

Po komunizmo \u017elugimo kiekviena Ba\u017eny\u010dia Baltijos \u0161alyse pirmiausiai perorganizuoja savo gyvenim\u0105 ir darb\u0105. Tod\u0117l ekumenin\u0117 id\u0117ja n\u0117ra taip gerai \u012fsi\u0161aknijusi kaip, pavyzd\u017eiui, Anglijoje. Kaip j\u016bs vertinate ekumenizm\u0105 Baltijos \u0161alyse? Kas gal\u0117t\u0173 b\u016bti vienijantis faktorius ir kokie gali b\u016bti tokio proceso pavojai bei ribos?<\/em>
\nReikia skirti du dalykus: ekumeninius santykius ir tarpdenominacinius evangelik\u0173 santykius. Kai d\u0117l antr\u0173j\u0173, esu visi\u0161kai u\u017e tai, kad evangelik\u0173 vienyb\u0117 susiformuot\u0173 kiekvienoje \u0161alyje. Brit\u0173 evangelik\u0173 s\u0105junga (The British Evangelical Alliance) \u012fkurta 1830 metais. Ji seniausia pasaulyje. \u0160i\u0105 s\u0105jung\u0105 \u012fvairiose pasaulio dalyse jungia Pasaulin\u0117 evangelik\u0173 draugija (World Evangelical Fellowship). 1951 m. Olandijoje buvo kuriama WEF ir a\u0161 ten dalyvavau. Visus tuos metus kar\u0161tai r\u0117miau \u0161\u012f darb\u0105. Ten gali dalytis ta pa\u010dia Evangelija, tuo pa\u010diu \u0160ventojo Ra\u0161to supratimu.
\nTa\u010diau pasaulinis ekumenizmas paprastai yra platesnis jud\u0117jimas, apimantis ir Romos katalikus, ir sta\u010diatikius, ir galb\u016bt ma\u017eesnes protestant\u0173 Ba\u017eny\u010dias. Mums papras\u010diausiai reik\u0117t\u0173 prisiminti du dalykus. Pirma, J\u0117zus meld\u0117si u\u017e Ba\u017eny\u010dios vienyb\u0119. Be to, apie Ba\u017eny\u010dios vienyb\u0117s poreik\u012f kalb\u0117jo ir Paulius. Bet J\u0117zaus ir Pauliaus numatyta vienyb\u0117 buvo tiesoje, o ne vienyb\u0117, atsiradusi nusi\u017eengiant tiesai. Vienyb\u0117s form\u0173 tarp skirting\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 gali b\u016bti daug, Ba\u017eny\u010dios gali \u012fvairiai i\u0161reik\u0161ti vienyb\u0119. Nor\u0117\u010diau pamin\u0117ti keturis dalykus. Jeigu Ba\u017eny\u010dios kokiu nors b\u016bdu kooperuojasi, reikalingas bendras tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas, bendra doktrina. Reikalinga bendra naryst\u0117, tai yra vien\u0173 ar kit\u0173 krik\u0161to pripa\u017einimas. Reikia tur\u0117ti ir bendr\u0105 tarnavim\u0105, kad b\u016bt\u0173 susipa\u017e\u012fstama su kit\u0173 ordinacija \u2013 tarnavimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti vykdomas ir vienoje, ir kitoje Ba\u017eny\u010dioje. Pagaliau ketvirta, reikalingas bendras senatas bei taryba, kad b\u016bt\u0173 galima planuoti \u0161alies evangelizacij\u0105 ir aptarti kitus dalykus. Mano manymu, tai keturios minimalios jungtys.<\/p>\n

\u0160iandien paskaitoje j\u016bs pamin\u0117jote ir \u0160ventojo Ra\u0161to vaidmen\u012f ekumenizme.<\/em>
\nK\u0105 gi, svarbiausia \u010dia pirmasis i\u0161 keturi\u0173 k\u0105 tik pamin\u0117t\u0173 punkt\u0173 \u2013 tai bendras tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas. Tur\u0117t\u0173 b\u016bti bendras biblinio tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas, kad, nor\u0117dami i\u0161saugoti netikr\u0105 vienyb\u0119, nepaaukotume n\u0117 vienos i\u0161 pagrindini\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 doktrin\u0173.<\/p>\n

Praeityje j\u016bs u\u017e\u0117m\u0117te daug svarbi\u0173 post\u0173 Ba\u017eny\u010dioje ir neba\u017enytin\u0117se organizacijose Anglijoje ir kitose pasaulio \u0161alyse. J\u016bs esate vienas i\u0161 garsiausi\u0173 evangelikal\u0173 teolog\u0173, para\u0161\u0117te labai svarbi\u0173 knyg\u0173 ir deklaracij\u0173, neabejotinai buvote ir esate labai \u012ftakingas autoritetas daugeliui krik\u0161\u010dioni\u0173. Visgi did\u017eiausi\u0105 pagarb\u0105 mums kelia j\u016bs\u0173 kuklumas. Kaip \u017emogus gali i\u0161likti kuklus, b\u016bdamas toks \u012ftakingas? Kaip suderinti j\u0117g\u0105 ir kuklum\u0105?<\/em>
\nManau, \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 galima atsakyti labai paprastai. Kuklumas n\u0117ra kitas veidmainyst\u0117s pavadinimas. Kuklumas n\u0117ra apsimetin\u0117jimas. Kuklumas \u2013 tai s\u0105\u017einingumo sinonimas. Esu \u012fsitikin\u0119s, kad turime b\u016bti s\u0105\u017einingi ir pripa\u017einti, jog visa, kas pasiekta, buvo \u012fmanoma tik d\u0117l Dievo malon\u0117s ir \u0161lov\u0117 nepriklauso nei man, nei jums. Tai faktas. Taigi kuklumas yra tik fakto pripa\u017einimas bei s\u0105\u017einingumo, o ne veidmainyst\u0117s sinonimas.<\/p>\n

J\u016bs esate labai u\u017esi\u0117m\u0119s \u017emogus \u2013 vien\u0105 po kitos ra\u0161ote knygas, skaitote paskaitas konferencijose kaip \u0161i, daug kur pamokslaujate. Ar da\u017enai pasijuntate i\u0161varg\u0119s? K\u0105 patartum\u0117te vietini\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 tarnautojams bei vadovams?<\/em>
\nPabandysiu duoti jiems kelis patarimus. Pirmas: a\u0161 i\u0161mokau labai vertinti tai, k\u0105 vadinu HHH. Tai \u201ehorizontal half hour\u201c (\u201ehorizontalus pusvalandis\u201c). Kitaip tariant, senam \u017emogui labai gerai po piet\u0173 bent pusvaland\u012f prigulti \u2013 HHH. Taip pails\u0117damas vidury dienos, gali keltis anksti ir gultis labai v\u0117lai. Lotyn\u0173 Amerikoje, Afrikoje, Azijoje visi vidurdien\u012f ilsisi. Tai labai i\u0161mintingas elgesys. Toks mano pirmasis patarimas. Antra, turime kiekvien\u0105 savait\u0119 vien\u0105 dien\u0105 ils\u0117tis ir nebandyti dirbti septyni\u0173 dien\u0173 per savait\u0119. Jeigu dirbame septint\u0105 savait\u0117s dien\u0105, pretenduojame \u012f didesn\u0119 i\u0161mint\u012f negu Dievo ir nepakl\u016bstame jo \u012fsakymui. Tre\u010dia, turime tur\u0117ti geras atostogas. Ir ketvirta, manau, mums visiems praverst\u0173 hobis arba truputis pramog\u0173.
\nMano hobis, kaip j\u016bs galb\u016bt \u017einote, yra steb\u0117ti pauk\u0161\u010dius. Man tai labai patinka. J\u0117zus Kalno pamoksle liep\u0117 steb\u0117ti pauk\u0161\u010dius. Vadinasi, jeigu j\u0173 nestebime, nepakl\u016bstame Dievui. [Juokiasi…] Taigi steb\u0117kime pauk\u0161\u010dius. Tam reikia i\u0161va\u017eiuoti \u012f kaim\u0105, toliau nuo \u017emoni\u0173. Tai veikia j\u016bs\u0173 prot\u0105. Patar\u010diau daugiau dom\u0117tis nat\u016bralia, Dievo sukurta tvarka. Daugelis evangelik\u0173 turi ger\u0105 atpirkimo doktrin\u0105 ir blog\u0105 suk\u016brimo doktrin\u0105. Mums reikalinga tokia pat gera suk\u016brimo doktrina kaip ir atpirkimo. Taigi Biblij\u0105 ir gamt\u0105 reik\u0117t\u0173 studijuoti kartu. Studijuoti du Dievo apsirei\u0161kimus \u2013 \u0160ventajame Ra\u0161te ir gamtoje.
\nBeje, naujausia mano knyga yra apie pauk\u0161\u010dius. Nuvykau \u012f Ukrain\u0105, paskui \u012f Novosibirsk\u0105 ir vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173 kelion\u0117s savai\u010di\u0173 atostogavau bei steb\u0117jau pauk\u0161\u010dius. Para\u0161iau knyg\u0105, kuri grei\u010diausiai bus pavadinta \u201eTegul pauk\u0161teliai b\u016bna tavo mokytojai\u201c. \u201eTegul pauk\u0161teliai b\u016bna tavo teologai\u201c \u2013 tai citata i\u0161 Martino Lutherio. Martinas Lutheris, komentuodamas Kalno pamoksl\u0105, pri\u0117j\u0119s \u201epauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117jim\u0105\u201c, teigia: tegul pauk\u0161teliai b\u016bna m\u016bs\u0173 teologai, nes jie gali mus daug ko i\u0161mokyti.<\/p>\n

Kaip j\u016bs manote, kokios Baltijos \u0161ali\u0173 Ba\u017eny\u010dios bus po penkeri\u0173, de\u0161imties met\u0173?<\/em>
\nGaliu pasakyti tik tiek, kad jos augs \u012f dyd\u012f ir \u012f gyl\u012f, \u2013 vyks ir viena, ir kita.<\/p>\n

Tai optimistin\u0117 ar utopi\u0161ka viltis?<\/em>
\nTarp utopijos ir optimizmo yra skirtumas. Nemanau, kad krik\u0161\u010dionys tur\u0117t\u0173 b\u016bti utopistai. Mat jeigu tu puosel\u0117ji utopi\u0161kas svajones apie tobulos visuomen\u0117s suk\u016brim\u0105 \u017eem\u0117je, jeigu turi toki\u0173 svajoni\u0173, u\u017emir\u0161ti \u017emoni\u0173 sugedim\u0105, puolusio \u017emogaus prigimt\u012f ir tai, kad \u017emon\u0117s negali sukurti idealios visuomen\u0117s. Pretendavimas patobulinti visuomen\u0119 n\u0117ra tas pat, kas noras padaryti j\u0105 ideali\u0105. Mes negalime padaryti jos tobulos, ta\u010diau, padedami Dievo, galime j\u0105 pataisyti. Taigi esu optimistas, tikiu, kad \u012fmanomas pager\u0117jimas, bet nesu utopistas. Nemanau, jog \u012fmanoma tobulyb\u0117 kitoje naujo dangaus ir naujos \u017eem\u0117s pus\u0117je.<\/p>\n

D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f.<\/em><\/p>\n

Vert\u0117 Jolanta Korolkovait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

D\u017eonas Stotas (g. 1923) vienas \u017eymiausi\u0173 ir \u012ftakingiausi\u0173 evangelikal\u0173 teolog\u0173 Europoje. Gim\u0117 ir gyvena Anglijoje. Studijavo kalbas Kembrid\u017ee, Londone \u012fk\u016br\u0117 \u0160iuolaikin\u0117s krik\u0161\u010dionyb\u0117s institut\u0105, kuriam ilgai vadovavo; priklaus\u0117 Britanijos evangelik\u0173 s\u0105jungai, Tarptautin\u0117s evangelin\u0117s student\u0173 s\u0105jungos bei Tarptautin\u0117s \u0160ventojo Ra\u0161to s\u0105jungos tarybai; skait\u0117 paskaitas \u012fvairiuose pasaulio universitetuose, para\u0161\u0117 keliasde\u0161imt knyg\u0173, tarp j\u0173 \u201eKrik\u0161\u010dioni\u0173 misija \u0161iuolaikiniame pasaulyje\u201c (\u201eChristian Mission in the Modern World\u201c), \u201eKrik\u0161\u010dionyb\u0117s pagrindai\u201c (\u201eBasic Christianity\u201c), \u201eKristaus kry\u017eius\u201c (\u201eThe Cross of Christ\u201c). Buvo vienos anglikon\u0173 Ba\u017eny\u010dios Londone vyriausiasis kunigas. 1997 m. bir\u017eelio 9-12 d. J\u016brmaloje vis\u0173 trij\u0173 Baltijos \u0161ali\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 atstovai susirinko \u012f konferencij\u0105 \u201eBa\u017eny\u010dia ir \u0160ventasis Ra\u0161tas\u201c. Johnas Stottas sutiko atsakyti \u012f PRIZM\u0116S \u017eurnalo klausimus.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":578,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[16],"tags":[37,209],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/621"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=621"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/621\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":623,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/621\/revisions\/623"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/578"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=621"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=621"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=621"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}