{"id":627,"date":"2016-05-12T17:42:14","date_gmt":"2016-05-12T14:42:14","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=627"},"modified":"2016-05-12T17:42:30","modified_gmt":"2016-05-12T14:42:30","slug":"kumrano-ritiniu-paslaptis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=627","title":{"rendered":"Kumrano ritini\u0173 paslaptis"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Mokslinio kriminalo prie Negyvosios j\u016bros penkiasde\u0161imtme\u010diui<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Alexander Schick<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ma\u017ene kiekvienas jau yra gird\u0117j\u0119s apie radinius prie Kumrano, ta\u010diau nedaugelis \u017eino, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 slepiasi po \u0161iuo bene did\u017eiausiu XX a. archeologiniu atradimu. Gausyb\u0117 nekvalifikuot\u0173 publikacij\u0173 ir sensacing\u0173 spekuliacij\u0173 pasaulio \u017einiasklaidoje suk\u0117l\u0117 ir iki \u0161iol tebekelia daug painiavos. Ar J\u0117zus arba Paulius gyveno Kumrane? Ar Kumrano ritiniuose yra slaptos informacijos? Ar Biblija turi b\u016bti perra\u0161yta? Kumrano radini\u0173 50-me\u010diui skirtame straipsnyje ir pam\u0117ginsime atsakyti \u012f \u0161iuos klausimus<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161 50 met\u0173, 1947-\u0173j\u0173 pavasar\u012f, \u0161iaur\u0117s vakarinio Negyvosios j\u016bros rajono pakrant\u0117mis kartu su savo o\u017ekomis trauk\u0117 keli beduinai. Turb\u016bt niekuomet nepavyks tiksliai i\u0161siai\u0161kinti, d\u0117l ko Mahometas el Dibas (\u201eVilkas\u201c) suman\u0117 kopti \u012f sta\u010dias ir skardingas uolas ir m\u0117tyti \u012f j\u0173 angas akmenis. Ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173, kaip jis v\u0117liau vis pasakos, ie\u0161koj\u0119s pab\u0117gusi\u0173 o\u017ek\u0173? Galgi jis tik\u0117josi rasti lobi\u0173, o gal vienoje i\u0161 daugelio ol\u0173 jam reik\u0117jo pasl\u0117pti kontrabandines prekes? Mat nor\u0117dami pagerinti skurd\u0173 savo gyvenim\u0105, da\u017enai slap\u010dia i\u0161 Jordanijos beduinai gabendavo preki\u0173, kurias buvo galima parduoti Betliejaus turguje. Kod\u0117l piemuo m\u0117t\u0117 \u012f olas akmenis, i\u0161 esm\u0117s visai nesvarbu, \u2013 svarbu tai, jog jis paleido akmen\u012f, kuris ir \u0161iandien tebegniau\u017eia viso pasaulio tyrin\u0117toj\u0173 kvap\u0105. Kas gi atsitiko? Kai ma\u017edaug pusantro kilometro \u0161iauriau nuo labai sen\u0173 Kumrano griuv\u0117si\u0173 Mahometas el Dibas uoloje atrado nepaprastai ma\u017e\u0105 ertm\u0119, jis \u012fmet\u0117 vidun akmen\u012f. Staiga jis i\u0161girdo, lyg b\u016bt\u0173 suskil\u0119s molinis indas. Kit\u0105 dien\u0105 kartu su savo draugais beduinas gr\u012f\u017eo prie angos. \u0160ie atsargiai lynu nuleido piemen\u012f \u012f olos vid\u0173. Blausioje \u0161viesoje jis pamat\u0117 45 molinius \u0105so\u010dius, r\u016bpestingai i\u0161rikiuotus pasieny. Gal tai pasl\u0117ptas lobis? Bet kaip apmaudu! Molio induose jis rado tik siaubingai sulipusius ir pajuodavusius odos ritinius.<br \/>\nStovyklaviet\u0117je radinys buvo kruop\u0161\u010diai ap\u017ei\u016br\u0117tas. Smalsumo vedamas Mahometas el Dibas \u0117m\u0117 vynioti ritinius. Prie\u0161 akis atsiv\u0117r\u0117 keisti juodi ra\u0161menys. Vien\u0105 labai stor\u0105 ritin\u012f jie i\u0161vyniojo visi\u0161kai. Jo ilgio u\u017eteko nuo vienos palapin\u0117s iki gretimos \u2013 beveik 8 metrai. Beduinai nenutuok\u0117, kad savo rankose laiko lob\u012f, vertingesn\u012f u\u017e vis\u0105 auks\u0105 bei sidabr\u0105. Ritiniai v\u0117l buvo suvynioti ir krep\u0161ys pakabintas ant palapin\u0117s karties. Pagaliau vaikai v\u0117l tur\u0117jo nauj\u0105 \u017eaisl\u0105. Apimti susi\u017eav\u0117jimo ma\u017eieji puol\u0117 prie \u0105so\u010dio ir i\u0161trauk\u0117 ritin\u012f. Smarkiai pasidarbavus, koryta oda suply\u0161o \u012f skutelius. Skiaut\u0117s atsid\u016br\u0117 \u0161iuk\u0161lyne, ir neilgai trukus buvo i\u0161ne\u0161iotos v\u0117j\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Biblijos lobis<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 beduinams visgi pasisek\u0117 parduoti keturis ritinius vienam Betliejaus batsiuviui, vardu Kando. Pastarasis jau senokai u\u017esiimin\u0117jo nelegalia antikvarini\u0173 radini\u0173 prekyba. Kando priklaus\u0117 sir\u0173 ortodoks\u0173 bendruomenei ir \u0161iais rankra\u0161\u010diais labai su\u017eav\u0117jo savo vyskup\u0105. Taigi u\u017e 250 Vokietijos marki\u0173 ritiniai v\u0117l pakeit\u0117 savo savinink\u0105. Kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 vyskupas Samuelis band\u0117 nustatyti, kam gi jis vis d\u0117lto i\u0161leido savo pinigus. Jis pats ra\u0161men\u0173 perskaityti negal\u0117jo. Ir \u0161tai 1948 m. vasar\u012f vyskupas susitiko su profesoriumi Treveriu, dirbusiu Amerikos orientalistikos tyrim\u0173 skyriuje. Mokslininkas i\u0161kart suprato, kad vyskupas turi tikr\u0105 lob\u012f. Ilgiausias ritinys pasirod\u0117 es\u0105s prana\u0161o Izaijo knygos nuora\u0161as. Prof. Treveris prisimena: \u201eNebuvo joki\u0173 abejoni\u0173, prie\u0161 mane gul\u0117jo hebraji\u0161kas Izaijo tekstas. Raid\u017ei\u0173 forma buvo labai sena: ritinys tur\u0117jo b\u016bti i\u0161 I arba II a. prie\u0161 Krist\u0173. Labai susijaudin\u0119s i\u0161vyniojau ritin\u012f iki pat galo. Po beveik 8 metr\u0173 pasiekiau ritinio pabaig\u0105, \u2013 ir i\u0161 ties\u0173 jame buvo para\u0161yta paskutinioji Izaijo knygos 66 skyriaus eilut\u0117. Negal\u0117jau u\u017emigti kiaur\u0105 nakt\u012f. Juk \u0161iame ra\u0161to ritinyje yra seniausia hebraj\u0173 kalba para\u0161ytos visos biblin\u0117s knygos kopija. I\u0161sipild\u0117 svajon\u0117, kurios lauk\u0117 kiekvienas Biblijos tekst\u0173 tyrin\u0117tojas\u201c. Izaijo rankra\u0161\u010dio data, II\u2013I a. prie\u0161 Krist\u0173, radioaktyviais testais vienareik\u0161mi\u0161kai patvirtinta 1991 ir 1994 metais. Didysis Izaijo ritinys nuo Negyvosios j\u016bros iki \u0161i\u0173 dien\u0173 teb\u0117ra sensacija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ar tiksliai perduota?<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kad teisingai \u012fvertintume \u0161io ritinio svarb\u0105, turime prisiminti Biblijos perdavimo istorij\u0105. Jud\u0117jai buvo \u012fprat\u0119 kruop\u0161\u010diai perra\u0161yti sen\u0105 rankra\u0161t\u012f. Nauja kopija tur\u0117jo \u017eymiai didesn\u0119 vert\u0119 nei senoji: joje nebebuvo joki\u0173 pa\u017eeidimo p\u0117dsak\u0173. O pamaldose buvo galima naudoti tik nepriekai\u0161tingus egzempliorius. Senieji Ra\u0161to ritiniai patekdavo \u012f saugyklas, kur ir sud\u016bl\u0117davo, \u2013 jud\u0117j\u0173 tradicija draud\u0117 naikinti daiktus su Dievo vardu. \u0160tai kod\u0117l seniausi mus pasiek\u0119 hebraji\u0161ki Biblijos rankra\u0161\u010diai yra tik i\u0161 I a. po Kristaus! O juk Biblija yra \u017eymiai senesn\u0117. Kaip tik d\u0117l to tekstologai susid\u016br\u0117 su tam tikromis problemomis: kiek \u017emoni\u0173 per \u0161imtus met\u0173 nuolat perra\u0161in\u0117jo tekst\u0105? Ar galima b\u016bti garantuotam, kad jie nepriv\u0117l\u0117 klaid\u0173, kad ir kokiu stropumu b\u016bt\u0173 pasi\u017eym\u0117j\u0119? Galb\u016bt kas nors s\u0105moningai \u012fsiki\u0161o \u012f tekst\u0105 ir pakeit\u0117 atskiras jo vietas? Be to, pati Senojo Testamento teksto strukt\u016bra tyrin\u0117tojams k\u0117l\u0117 \u012fvairi\u0173 klausim\u0173. Hebraji\u0161ka ab\u0117c\u0117l\u0117 neturi balsi\u0173, o bibliniame tekste n\u0117ra skyrybos \u017eenkl\u0173: ta\u0161k\u0173, kableli\u0173 ir did\u017ei\u0173j\u0173 raid\u017ei\u0173, \u017eymin\u010di\u0173 nauj\u0105 sakin\u012f. Skaitytojas gali spr\u0119sti pats, kaip sud\u0117tinga kokiame nors \u017eodyje \u012fra\u0161yti tinkamas balses. Juk ko tik nesudarysi i\u0161 trij\u0173 priebalsi\u0173 mlt: myl\u0117ti, malti, muilyti, m\u0117lti, moliuoti. Tik VIII a. jud\u0117j\u0173 teologai (vadinamieji masoretai) \u012f hebraji\u0161kus tekstus \u012fra\u0161\u0117 balses ir skyrybos \u017eenklus. Perra\u0161in\u0117tojams masoretai suk\u016br\u0117 grie\u017e\u010diausias taisykles. Ta\u010diau \u017emogi\u0161kasis faktorius negali b\u016bti visi\u0161kai atmestas net ir tada, kai kalbama apie did\u017eiuosius mokslininkus. Tod\u0117l niekuomet negal\u0117jai b\u016bti tikras, kiek i\u0161 tikr\u0173j\u0173 patikimas \u0161itaip perkopijuotas Senojo Testamento tekstas. Daugiau kaip t\u016bkstant\u012f met\u0173 truk\u0119s perdavimo procesas, ai\u0161ku, tur\u0117jo begal\u0119 problem\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kruop\u0161tus perdavimas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atradus Izaijo ritin\u012f, datuojam\u0105 II a. prie\u0161 Krist\u0173, tur\u0117jome vis\u0105 Senojo Testamento knyg\u0105, kuri buvo daugiau kaip t\u016bkstan\u010diu met\u0173 senesn\u0117 nei jos viduram\u017ei\u0173 rankra\u0161\u010diai. Absoliuti sensacija! Pasklidus \u017einiai apie Izaijo ritinio atradim\u0105, laikra\u0161\u010diuose i\u0161kart imta ra\u0161yti: \u201eDabar paai\u0161k\u0117s, kad Biblija blogai perduota\u201c. Izaijo ritinys i\u0161syk tapo Biblijos perteikimo rodikliu. Bet po \u0161ios med\u017eiagos publikacij\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad tekstas perra\u0161ytas nuostabiai tiksliai. Kumrano ritin\u012f sulyginus su viduram\u017ei\u0173 rankra\u0161\u010diais nustatyta, kad yra tik keletas nereik\u0161ming\u0173 teksto svyravim\u0173. Pavyzd\u017eiui, Iz 45,2 Lutheris ver\u010dia \u201ea\u0161 eisiu pirm <em>tav\u0119s<\/em> ir sulyginsiu <em>kalvas<\/em>\u201c, Izaijo ritinyje para\u0161yta \u201ea\u0161 eisiu pirm <em>j\u016bs\u0173<\/em> ir sulyginsiu <em>kalnus<\/em>\u201c, \u2013\u201e j\u016bs\u0173\u201c vietoj \u201etav\u0119s\u201c, \u201ekalnus\u201c vietoj \u201ekalv\u0173\u201c. Tai grynai kalbos varijavimas, nieko bendra neturintis su prasme ar turiniu. Yra ir keli ra\u0161ybos ir gramatini\u0173 form\u0173 nesutapimai. Tokio pob\u016bd\u017eio nukrypimus lietuvi\u0173 kalboje iliustruot\u0173 <em>vidudienis<\/em>ir <em>vidurdienis<\/em>, kaip dvi vieno \u017eod\u017eio formos. Kartais sukei\u010diami \u017eod\u017eiai, prira\u0161omas arba i\u0161metamas sakinys. Iz 1,15 para\u0161yta: <em>\u201enes j\u016bs\u0173 rankos kruvinos\u201c<\/em>, ritinyje t\u0119siama toliau \u201eir j\u016bs\u0173 pir\u0161tai prasikalt\u0119.\u201c Izaijo 2,3 pateikta: \u201eEikime prie Vie\u0161paties kalno, \u012f Jok\u016bbo Dievo namus\u201c, Negyvosios j\u016bros ritinyje tr\u016bksta \u201eprie Vie\u0161paties kalno\u201c. Tokie neatitikimai, \u017einoma, \u012fdom\u016bs tekstologams, ta\u010diau jie nepalie\u010dia tik\u0117jimo klausimo. \u017dydas mokslininkas M. Pearlmanas daro i\u0161vad\u0105: \u201eVertas d\u0117mesio dalykas yra tas, kad, nepaisant daugelio galimybi\u0173 pakeisti tekst\u0105, kai jis daug kart\u0173 perra\u0161omas, \u0161iandieninis m\u016bs\u0173 Izaijo tekstas yra beveik nepakit\u0119s ir toks, koks jis buvo u\u017era\u0161ytas prie\u0161 2100 met\u0173 Kumrane\u201c.<br \/>\nKartu su \u0161iuo did\u017eiuliu Izaijo ritiniu pirmojoje oloje rastas dar vienas, daug pras\u010diau i\u0161silaik\u0119s Izaijo knygos rankra\u0161tis. Pastarojo tekstas beveik neturi vis\u0173 t\u0173 nukrypim\u0173 ir dar labiau sutampa su \u201eklasikiniu\u201c (masoret\u0173) Biblijos tekstu. Belieka steb\u0117tis ir konstatuoti, kad t\u016bkstan\u010dius met\u0173 truk\u0119s perra\u0161in\u0117toj\u0173 darbas yra be galo kruop\u0161tus. I\u0161skyrus ne\u017eymias smulkmenas, abu tekstai neturi joki\u0173 nukrypim\u0173. Negyvosios j\u016bros radiniai suteikia \u017eyd\u0173 perra\u0161in\u0117tojams pat\u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 \u012fvertinim\u0105!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kumrano aukso gysla<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ritini\u0173 atradimas 1947 m. pakeit\u0117 visos beduin\u0173 genties gyvenim\u0105. Mahometas el Dibas, olos atrad\u0117jas ir trof\u0117jaus dalininkas, gal\u0117jo \u012fsigyti ginkl\u0105 ir gal\u0173 gale nusipirkti \u017emon\u0105. Jo finansin\u0117s s\u0117km\u0117s past\u016bm\u0117ti, gentainiai i\u0161\u0161ukavo vis\u0105 Jud\u0117jos dykum\u0105. Nelegalus lobi\u0173 ie\u0161kojimas i\u0161k\u0117l\u0117 aik\u0161t\u0117n ypating\u0173 dokument\u0173. Pa\u017eym\u0117tina Vadi Murabaato ola, kurioje buvo rasta VII a. pr. Kr. papiruso ritinio su s\u0105ra\u0161u liekanos, biblini\u0173 knyg\u0173 i\u0161 II a. pr. Kr. fragmentai bei Bar Kochbos, paskutiniojo Izraelio karved\u017eio, dalini\u0173 lai\u0161kai. Daugelis \u0161ios apylink\u0117s ol\u0173 i\u0161tisus t\u016bkstantme\u010dius tarnavo kaip slaptaviet\u0117s pab\u0117g\u0117liams, taip pat ir Dovydui X a. pr. Kr.<br \/>\nTiek \u017eyd\u0173 archeologai, tiek ir Jordanijos senov\u0117s istorijos tyrim\u0173 valdyba band\u0117 nustumti beduinus \u012f \u0161al\u012f. Berg\u017ed\u017eiai. Kai archeologai su\u017einodavo apie naujus nelegalius radinius ir nuvykdavo prie olos, ten aptikdavo tik kelet\u0105 \u201eneskelbto k\u016brinio\u201c fragment\u0173. Viena 1952 m. mokslin\u0117 ekspedicija baig\u0117si kone fiasko. Alinantis kar\u0161tis ir maliarija jau po trij\u0173 savai\u010di\u0173 privert\u0117 nutraukti darbus, ir buvo parsive\u017etas tik vienas radinys \u2013 tikro vario ritinys. Jame buvo i\u0161rai\u017eytas Izraelyje pasl\u0117pt\u0173 64 lobi\u0173 s\u0105ra\u0161as. Iki \u0161iol vienareik\u0161mi\u0161kai identifikuoti nepavyko n\u0117 vienos sl\u0117ptuv\u0117s. Didysis radinys tebelauk\u0117 savo eil\u0117s, ir j\u012f tur\u0117jo padaryti, ai\u0161kus daiktas, v\u0117l beduinai&#8230;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ma\u017eai odos, bet daug pinig\u0173<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1952 m. rugs\u0117j\u012f, tyrin\u0117dami tiesiog prie\u0161ais senuosius Kumrano griuv\u0117sius esan\u010dias olas, beduinai atrado ne\u012ftik\u0117tin\u0173 dalyk\u0173. \u012e j\u0173 rankas pateko bema\u017e 600 ra\u0161to ritini\u0173. Prisiminkime: prie\u0161 penkerius metus, pirmojoje oloje, buvo rasti septyni ritiniai. \u0160\u012fkart prie\u0161 beduin\u0173 akis atsiv\u0117r\u0117 visa antikvarin\u0117 600 ritini\u0173 biblioteka. Ta\u010diau n\u0117 vienas ra\u0161to ritinys nebuvo i\u0161silaik\u0119s \u2013 rankra\u0161\u010diai buvo subyr\u0117j\u0119 \u012f 40 t\u016bkstan\u010di\u0173 fragment\u0173. Vidutinis gabal\u0117lis buvo ma\u017edaug metalinio penki\u0173 lit\u0173 dyd\u017eio. Kol archeologai su\u017einojo apie nauj\u0105 nelegal\u0173 i\u0161grobim\u0105, ketvirt\u0105j\u0105 ol\u0105 (olos, kuriose rasti tekstai, sunumeruotos, pavyzd\u017eiui, 4Q \u2013 4-oji Kumrano ola) beduinai beveik i\u0161tu\u0161tino. Jordanijos senov\u0117s istorijos tyrim\u0173 valdyba radinius i\u0161 beduin\u0173 tur\u0117jo supirkti u\u017e dideles pinig\u0173 sumas. U\u017e ma\u017eut\u012f pa\u0161to \u017eenklo dyd\u017eio fragment\u0105 teko sumok\u0117ti 60 Vokietijos marki\u0173! Kumrano radiniai vis\u0105 beduin\u0173 gent\u012f padar\u0117 pasiturin\u010di\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kam priklaus\u0117 biblioteka?<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be biblini\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173 liekan\u0173, buvo rasta ir vienos grie\u017eto religingumo \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s tekst\u0173. Dauguma tyrin\u0117toj\u0173 mano, kad \u010dia b\u016bta es\u0117j\u0173 (\u201epamald\u017ei\u0173j\u0173\u201c) ra\u0161t\u0173. J\u0117zaus laikais greta fariziej\u0173 es\u0117jai priklaus\u0117 antrajam pagal dyd\u012f senojo judaizmo religiniam jud\u0117jimui. Apie \u0161i\u0105 bendruomen\u0119 detaliai pasakoja \u017eyd\u0173 istorikas Juozapas Flavijus (37\u2013100 m. po Kr.). Es\u0117jai vietoj \u201enei\u0161tikimos\u201c, j\u0173 akimis, jeruzalie\u010di\u0173 \u0161ventov\u0117s kulto bendruomen\u0117s nor\u0117jo \u012fk\u016bnyti \u201etikr\u0105j\u012f\u201c Izrael\u012f. 4 t\u016bkstan\u010diai \u0161ios partijos nari\u0173 gyveno pasklid\u0119 po vis\u0105 kra\u0161t\u0105. Bendrijos nariai gyveno skurd\u017eiai, dalijosi pajamomis, did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f skyr\u0117 kultiniam skaistumui ir \u0161ventuosiuose Ra\u0161tuose tyrin\u0117jo \u201epaskutini\u0105sias dienas\u201c. Ai\u0161kindami ir laikydamiesi Toros (Moz\u0117s \u012fstatym\u0173) jie buvo grie\u017etesni u\u017e pa\u010dius fariziejus. Kumranas tikriausiai buvo j\u0173 dvasinis centras. \u010cia para\u0161yta ir perra\u0161yta daugiausia ra\u0161t\u0173.<br \/>\nPer pirm\u0105j\u012f \u017eyd\u0173 kar\u0105 kumranitai sugabeno verting\u0105j\u0105 savo bibliotek\u0105 \u012f aplinkines olas, kad apsaugot\u0173 j\u0105 nuo art\u0117jan\u010di\u0173 rom\u0117n\u0173. 68 m. po Kr. j\u0173 gyvenviet\u0117 tapo Romos legion\u0173 auka ir buvo visi\u0161kai sugriauta.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Did\u017eiausia pasaulyje d\u0117lion\u0117<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Siekiant sutvarkyti ir identifikuoti did\u017eiul\u012f kiek\u012f med\u017eiagos, rastos 4-ojoje oloje, visi fragmentai buvo i\u0161d\u0117lioti ant metrini\u0173 Rokfelerio muziejaus stal\u0173. Kadangi neatsirado n\u0117 vieno Jordanijos mokslininko, sugeban\u010dio tvarkyti \u017eyd\u0173 dokumentus, 1952 m. sudaryta \u0161e\u0161i\u0173 nari\u0173 tarptautin\u0117 tyrin\u0117toj\u0173 grup\u0117. Tarp j\u0173 buvo ir vokie\u010di\u0173 profesorius dr. Klausas Hunas Hunzingeris. Jis prisimena: \u201ePaimkite 600 iliustruoto \u017eurnalo egzempliori\u0173, supl\u0117\u0161ykite juos \u012f skutelius, visk\u0105 kruop\u0161\u010diai sumai\u0161ykite ir \u2013 o tai blogiausia \u2013 80 proc. med\u017eiagos sudeginkite. Tada i\u0161 liku\u010di\u0173 rekonstruokite \u017eurnal\u0105 ir jo turin\u012f. Kaip tik toks ir buvo m\u016bs\u0173 darbas su fragmentais, bet \u010dia tur\u0117jome reikalo su nevokalizuotais hebraj\u0173 ir aram\u0117j\u0173 kalbos tekstais. Tai buvo ra\u0161tai, kuri\u0173 did\u017eioji dalis iki to laiko buvo visi\u0161kai ne\u017einoma. Darbas varginantis ir \u012f priek\u012f st\u016bm\u0117si labai i\u0161 l\u0117to. Vis d\u0117lto kruop\u0161taus juvelyrinio tri\u016bso d\u0117ka med\u017eiaga buvo sur\u016b\u0161iuota pagal ra\u0161tinink\u0173 brai\u017e\u0105, ir sujungta tai, kas priklaus\u0117 kartu. Tuomet buvo nustatytas ir rankra\u0161\u010di\u0173 turinys\u201c.<br \/>\nTas darbas t\u0119siasi iki \u0161i\u0173 dien\u0173! Iki 1956 m. vienuolikoje ol\u0173 buvo rasta beveik 900 ra\u0161to ritini\u0173 liekan\u0173. Vienuolika ritini\u0173 buvo beveik visi\u0161kai i\u0161lik\u0119, tarp j\u0173 ir \u012f\u017eymusis didysis Izaijo ritinys; likusi\u0105j\u0105 dal\u012f sudaro daugiau kaip 80 t\u016bkstan\u010di\u0173 ra\u0161to skiauteli\u0173. Jeigu biblinius fragmentus, pasitelkus hebraji\u0161kas konkordancijas, sujungti buvo lengviau, tai nebibliniai tekstai pareikalavo \u017eymiai daugiau pastang\u0173. \u010cia turimi galvoje es\u0117j\u0173 ST komentarai ir mokomieji ra\u0161tai.<br \/>\nIki 1967 m. eksperimentin\u0117s grup\u0117s veikl\u0105 tvark\u0117 Jordanijos senov\u0117s istorijos tyrim\u0173 valdyba. Po \u0160e\u0161i\u0173 dien\u0173 karo Kumrano fragmentai kartu su visu Rokfelerio muziejumi tapo Izraelio \u201ekaro trof\u0117jumi\u201c. Ir \u0161iandien u\u017e \u0161i\u0173 ypating\u0173 dokument\u0173 apdorojim\u0105 bei skelbim\u0105 atsakingos Izraelio archeologin\u0117s \u017einybos. Tarptautin\u0117s teis\u0117s po\u017ei\u016briu jie kaip ir anks\u010diau priklauso Jordanijai. Derybose d\u0117l b\u016bsimojo Jeruzal\u0117s statuso \u0161ie dokumentai irgi gali tapti kar\u0161t\u0173 diskusij\u0173 objektu.<br \/>\nNuo 1990 met\u0173 prad\u017eios tarptautin\u0117 ritini\u0173 tyrin\u0117toj\u0173 grup\u0117 padid\u0117jo ir dabar j\u0105 sudaro 60 darbuotoj\u0173. Nors visi tekstai jau yra paskelbti (bei i\u0161versti \u012f daugel\u012f kalb\u0173), mokslinio leidimo teks palaukti iki kito t\u016bkstantme\u010dio. Kumrano radiniai kol kas dar n\u0117ra pakankamai \u012fvertinti. Tai juk seniausi iki \u0161iol i\u0161lik\u0119 \u017eyd\u0173 ra\u0161tai, kurie mums leid\u017eia susipa\u017einti su teologiniu ano meto m\u0105stymu. \u0160ie tekstai visi\u0161kai naujai nu\u0161vie\u010dia kai kuriuos evangelij\u0173 pasakojimus, parodydami, kaip patikimai evangelijos yra perduotos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>N\u0117ra jokios \u201eslaptos informacijos\u201c<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Did\u017eiausio pasisekimo sulauk\u0117 knyga <em>Negyvosios j\u016bros ritini\u0173 apgaul\u0117 (The Dead Sea Scrolls Decepcion)<\/em>, kurioje sunkus ir sud\u0117tingas publikacinis darbas su keliasde\u0161im\u010dia t\u016bkstan\u010di\u0173 Kumrano fragment\u0173 parodytas kaip Vatikano s\u0105mokslas. \u0160io s\u0105mokslo tikslas \u2013 neva i\u0161saugoti slapt\u0105 informacij\u0105 apie J\u0117z\u0173. Tuo tarpu Vatikanas netur\u0117jo nieko bendra su Kumrano ritini\u0173 leidimu \u2013 tai buvo ir teb\u0117ra grynai Izraelio archeologijos valdybos reikalas. Visi tekstai yra prieinami mokslininkams, o dauguma j\u0173 i\u0161versta \u012f \u012fvairias kalbas. Be to, Kumrano ra\u0161tai nepasakoja u\u017e\u0161ifruota forma apie J\u0117z\u0173, Pauli\u0173 arba pirmuosius krik\u0161\u010dionis. Naujojo Testamento specialistas vokietis Reineris Riesneris daro tokias i\u0161vadas: \u201eRoberto Eizenmano ir Barbaros Tyring knygos, teigian\u010dios tokius dalykus, priskirtinos, nepaisant profesori\u0173 titulus turin\u010di\u0173 autori\u0173, literat\u016briniam pasak\u0173 \u017eanrui\u201c. Visi bandymai Kumrano riti-niuose pamatyti krik\u0161\u010dioni\u0173 dokumentus su\u017elunga jau vien tod\u0117l, kad dauguma t\u0173 ra\u0161t\u0173 kil\u0119 i\u0161 III\u2013I a. prie\u0161 Krist\u0173. Tai vienareik\u0161mi\u0161kai patvirtinta dviej\u0173 nepriklausom\u0173 radioaktyvi\u0173 tyrim\u0173 Ci\u016briche (1990) ir T\u016bsone (1994). Ra\u0161tai, para\u0161yti gerokai prie\u0161 J\u0117z\u0173, negali tur\u0117ti jokios \u201eslaptos informacijos\u201c apie pirmuosius krik\u0161\u010dionis. Did\u017eiosios daugumos tyrin\u0117toj\u0173 nuomone, \u0161iuos tekstus suk\u016br\u0117 es\u0117jai, religin\u0117 jud\u0117j\u0173 partija, kuri J\u0117zaus laikais Kumrane tur\u0117jo vien\u0105 i\u0161 savo centr\u0173.<br \/>\nNe\u012fpras\u010diausias \u0161ios bendruomen\u0117s po\u017eymis buvo ypa\u010d grie\u017eta ir labai ortodoksi\u0161ka Moz\u0117s \u012fstatym\u0173 interpretacija. \u0160abo \u0161ventumas es\u0117jams buvo pats svarbiausias. \u0160abo metu jos nariams nebuvo leid\u017eiama nueiti net \u012f WC, kadangi tai, anot j\u0173, jau buvo nusi\u017eengimas \u012fsakymui.<br \/>\nNors Negyvosios j\u016bros ritiniuose tiesiogiai apie J\u0117z\u0173 ir nera\u0161oma, \u0161ie es\u0117j\u0173 ra\u0161tai Naujojo Testamento tyrimams yra labai reik\u0161mingi, \u2013 kai kuriais atvejais jie naujai nu\u0161vie\u010dia Biblij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Nauja \u0161viesa evangelijoms<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Evangelijoje pagal Mat\u0105, 5,43 J\u0117zus sako: \u201eJ\u016bs esate gird\u0117j\u0119, jog buvo pasakyta: \u2018Myl\u0117k savo artim\u0105\u2019 ir nek\u0119sk savo prie\u0161o\u201c. Ar j\u016bs kada nors nagrin\u0117jote \u0161i\u0105 viet\u0105 Senajame Testamente? Toki\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 j\u016bs ten nerasite. Kunig\u0173 knygos 19,18 para\u0161yta: \u201eMyl\u0117kite savo artim\u0105 kaip patys save. A\u0161 esu Vie\u0161pats\u201c. \u012esakymo nek\u0119sti prie\u0161o nerasime nei ST, nei tradicin\u0117je \u017eyd\u0173 literat\u016broje. Kuo gi tuomet \u010dia remiasi J\u0117zus? Ar \u0161ie \u017eod\u017eiai yra tiksliai perteikti, o gal \u0161i vieta buvo pramanyta evangelisto Mato? Kas gi laik\u0117si tokios nuomon\u0117s?<br \/>\nKumrano tekstai paai\u0161kina ir parodo, kad \u0161ie J\u0117zaus \u017eod\u017eiai perteikti visi\u0161kai autenti\u0161kai. Vadinamosiose \u201ebendruomen\u0117s taisykl\u0117se\u201c, tiksliai reguliuojan\u010diose es\u0117j\u0173 tarpusavio santykius, randamas ne vienas raginimas nek\u0119sti prie\u0161o. Bendruomen\u0117s nariai buvo skatinami \u201emyl\u0117ti visus \u0161viesos s\u016bnus\u201c, bet \u201enek\u0119sti vis\u0173 tamsos s\u016bn\u0173\u201c. Kaip \u201e\u0161viesos s\u016bn\u016bs\u201c suprantami patys es\u0117jai. Visi nepriklausantys jiems buvo priskiriami \u201etamsos s\u016bnums\u201c. Taigi es\u0117j\u0173 raginimas nek\u0119sti prie\u0161o buvo \u017einomas visame Izraelyje, juk greta 6 t\u016bkstan\u010di\u0173 fariziej\u0173 4 t\u016bkstan\u010diai \u201epamald\u017ei\u0173j\u0173\u201c atstovavo antrajai pagal dyd\u012f religinei partijai. Kalno pamoksle J\u0117zus labai smarkiai pasiprie\u0161ina \u012fsakymui nek\u0119sti prie\u0161o. Kumrano tekstuose mes susitinkame su J\u0117zaus am\u017eininkais, \u012f kuriuos Kalno pamoksle jis ir kreipiasi. \u0160iuo aspektu Negyvosios j\u016bros ritiniai yra tikras laimingas atvejis. Jie rodo, kad evangelij\u0173 ir apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 pasakojimai atsirado jud\u0117ji\u0161kame fone ir yra tiksliai istori\u0161kai perteikti.<br \/>\nTa\u010diau tekstai paai\u0161kina ir tai, kad laisv\u0119 ne\u0161antis J\u0117zaus Kristaus prane\u0161imas yra tikra prie\u0161ingyb\u0117 es\u0117j\u0173 mokymui, kur\u012f b\u016bt\u0173 galima apib\u016bdinti kaip asketi\u0161k\u0105, \u012fstatymi\u0161k\u0105, rituali\u0161k\u0105 ir u\u017edar\u0105. Pavyzd\u017eiui, valgant kumranitams buvo u\u017edrausta pasikviesti luo\u0161i\u0173, paraly\u017eiuot\u0173 arba akl\u0173. O evangelijose, prie\u0161ingai, gausu pasakojim\u0173, kaip J\u0117zus eina kaip tik pas ligonius ir visuomen\u0117s atstumtuosius (Lk 5,27\u201337). Ne\u012ftik\u0117tinas dalykas tyrumo taip siekiantiems es\u0117jams.<br \/>\nKitas pavyzdys: per \u0161ab\u0105 es\u0117jams buvo draud\u017eiama i\u0161traukti \u012f duob\u0119 \u012fkritus\u012f jaut\u012f. Damasko ra\u0161tuose para\u0161yta: \u201eJeigu \u0161abo dien\u0105 galvijas \u012fkrenta \u012f \u0161ulin\u012f arba duob\u0119, tai \u0161abo dien\u0105 jo i\u0161traukti nereikia\u201c. Nuo \u0161ios grie\u017etos \u012fstatym\u0173 interpretacijos nukent\u0117davo ir \u017emogus. Kad nei\u0161niekint\u0173 \u0161ventadienio, \u012f nelaim\u0119 patekusiojo i\u0161kelti nebuvo leid\u017eiama \u2013 jam gal\u0117jo nuleisti tik virv\u0119. Visi\u0161kai kitaip elg\u0117si J\u0117zus! Ir es\u0117jai, suprantama, tur\u0117jo niurzg\u0117ti prie\u0161 J\u0117zaus pasakym\u0105, kad \u201e\u0161abas padarytas \u017emogui, o ne \u017emogus \u0161abui\u201c (Mk 2,27).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ar J\u0117zus gyveno Kumrane?<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Evangelij\u0173 pasakojimai vienareik\u0161mi\u0161kai parodo, kad J\u0117zus visi\u0161kai atmet\u0117 ne tik \u0161ios bendruomen\u0117s mokym\u0105, bet ir jos elges\u012f. \u017dyd\u0173 istorikas Juozapas Flavijus apie es\u0117jus pasakoja: \u201eAliej\u0173 jie laiko ne\u0161variu ir jeigu kas nors i\u0161tepamas prie\u0161 jo vali\u0105, jis tuoj nusiprausia savo k\u016bn\u0105. Nes tur\u0117ti \u0161iurk\u0161\u010di\u0105 od\u0105 jiems garbinga\u201c. J\u0117zus, prie\u0161ingai, Betanijoje Marijai leido i\u0161tepti j\u012f brangiu aliejumi, nes mat\u0117, kad ji tro\u0161ko susitaikymo su Dievu (plg. Jn 12,1\u20138).<br \/>\nJeigu Kumrano tekstus palyginsime su Naujuoju Testamentu, taps visi\u0161kai ai\u0161ku, kad J\u0117zus niekuomet nebuvo \u0161ios bendruomen\u0117s narys arba nepraleido Kumrane savo \u201emokslo met\u0173\u201c. Daugelis \u017emoni\u0173, kurie pirm\u0105kart susiduria su Kumrano radiniais, yra labai su\u017eav\u0117ti ir da\u017enai net nustebinti, kad kumranit\u0173 ra\u0161t\u0173 ir NT kalba yra tokios artimos. J\u0117zus mus ragina tapti \u0161viesos s\u016bnumis, \u2013 o es\u0117jai save vadina \u201e\u0161viesos s\u016bnumis\u201c. Bet netur\u0117tume susivilioti tokiais kalbos pana\u0161umais, kadangi tie prane\u0161imai yra visi\u0161kai prie\u0161ingi. Es\u0117jai ir pirmieji krik\u0161\u010dionys buvo i\u0161tikimi savo Biblijai (m\u016bs\u0173 Senajam Testamentui) ir kuo puikiausiai joje orientavosi. \u010cia juos vienijo bendras jud\u0117ji\u0161kas pagrindas. Ta\u010diau Moz\u0117s \u012fstatym\u0173 ai\u0161kinimas radikaliai skyr\u0117si.<br \/>\nDar syk\u012f sugr\u012f\u017ekime prie prie\u0161o neapykantos, apie kuri\u0105 Kalno pamoksle kalba J\u0117zus. I\u0161 savo klausytoj\u0173 J\u0117zus reikalauja visi\u0161kai prie\u0161ing\u0173 dalyk\u0173, negu es\u0117jai. \u201eMyl\u0117kite savo prie\u0161us ir melskit\u0117s u\u017e savo persekiotojus! &#8230;Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kok\u012f atlyg\u012f gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi vir\u0161ijate kitus?\u201c (Mt 5,43\u201347). Jau vien \u0161i vieta rodo, kad J\u0117zaus Kristaus \u201ekumranitu\u201c ne\u012fmanoma pavadinti. J\u0117zaus \u017einia ir Kumrano es\u0117j\u0173 mokymas labai stipriai kontrastuoja. Es\u0117j\u0173 jau neb\u0117ra, Kumranas virto akmen\u0173 kr\u016bva, griuv\u0117siais. J\u0117zaus Kristaus \u017einia, prie\u0161ingai, tebegalioja \u2013 visame pasaulyje \u2013 net ir po dviej\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173. Biblijoje para\u0161yta: \u201eDangus ir \u017eem\u0117 praeis, o mano \u017eod\u017eiai nepraeis\u201c (Mt 24,35). Kumrano tekstai gali pad\u0117ti mums \u0161iek tiek geriau suprasti J\u0117zaus laikus. Tod\u0117l jie mums, krik\u0161\u010dionims, irgi yra svarb\u016bs. Ta\u010diau savo turiniu jie lieka tuo, kas ir yra: \u0161io praeinan\u010dio pasaulio dvasia sukurtomis mintimis, pasaulio, kuriame \u017emon\u0117s m\u0105sto apie \u0161vies\u0105 ir tams\u0105. Su J\u0117zumi viskas visai kitaip. Jis sako: \u201eA\u0161 \u2013 pasaulio \u0161viesa. Kas seka manimi, nebevaik\u0161\u010dios tamsyb\u0117se, bet tur\u0117s gyvenimo \u0161vies\u0105\u201c (Jn 8,12).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>\u201eNiekados \u017emogus n\u0117ra taip kalb\u0117j\u0119s!\u201c<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savo, kaip Mesijo, pretendavimu J\u0117zus Kristus pranoko visus to meto \u017emoni\u0173 l\u016bkes\u010dius. \u012esp\u016bdis, kur\u012f jis padar\u0117 t\u016bkstan\u010diams savo am\u017einink\u0173, pasitvirtina sugretinus Kumrano mokymus ir J\u0117zaus Kristaus prane\u0161im\u0105: \u201eKas gi \u010dia? Naujas mokslas su galia?!\u201c (Mk 1,27). Iki \u0161iol tiesa teb\u0117ra tai, kas buvo ir anks\u010diau, \u2013 kad \u201eniekados \u017emogus n\u0117ra taip kalb\u0117j\u0119s\u201c (Jn 7,46). J\u0117zus Kristus niekad nebuvo es\u0117jas, nepaisant nuolat pasikartojan\u010dio tokio klaidingo tvirtinimo. Reikia labai atid\u017eiai paskaityti, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 para\u0161yta Kumrano ritiniuose ir palyginti tai su d\u017eiugia Naujojo Testamento \u017einia. Viena taps ai\u0161ku: esama dviej\u0173 prie\u0161ing\u0173 pasauli\u0173 \u2013 ten, Kumrane, \u012fstatymo ir teis\u0117tumo pasaulio, kai uoliai siekiama patikti Dievui, ir \u010dia, J\u0117zuje Kristuje, d\u017eiugios \u017einios pasaulio, skelbian\u010dio \u0161ventojo Dievo meil\u0119, pasaulio, kur\u012f savo gyvenimu bei mirtimi laidavo pats J\u0117zus. Pabaigoje dar vienas esminis dalykas: Negyvosios j\u016bros ritiniai rodo, kad Kumrane tvyrojo \u012ftemptas laukimas, ne tik bendras, susij\u0119s su laik\u0173 pos\u016bkiu, bet ir konkretus, susij\u0119s su mesijin\u0117s asmenyb\u0117s at\u0117jimu. \u017dyd\u0173 pamaldiesiems Kumrane iki \u0161io \u012fvykio buvo likusi ne viena diena, bet tik viena valanda. Ta\u010diau n\u0117 viename Kumrano tekste n\u0117ra to, kas veikiai buvo para\u0161yta kiekviename Naujojo Testamento puslapyje: Sulauk\u0117me, Mesijas jau \u010dia. Jo vardas J\u0117zus Kristus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Alexander Schick<\/strong>, Kumrano radini\u0173 ir Biblijos parod\u0173 iniciatorius voki\u0161kai kalban\u010diose \u0161alyse. Para\u0161\u0117 \u0161ia tema knyg\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ma\u017ene kiekvienas jau yra gird\u0117j\u0119s apie radinius prie Kumrano, ta\u010diau nedaugelis \u017eino, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 slepiasi po \u0161iuo bene did\u017eiausiu XX a. archeologiniu atradimu. Gausyb\u0117 nekvalifikuot\u0173 publikacij\u0173 ir sensacing\u0173 spekuliacij\u0173 pasaulio \u017einiasklaidoje suk\u0117l\u0117 ir iki \u0161iol tebekelia daug painiavos. Ar J\u0117zus arba Paulius gyveno Kumrane? Ar Kumrano ritiniuose yra slaptos informacijos? Ar Biblija turi b\u016bti perra\u0161yta? Kumrano radini\u0173 50-me\u010diui skirtame straipsnyje ir pam\u0117ginsime atsakyti \u012f \u0161iuos klausimus<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":578,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[16],"tags":[211,37,189,197],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/627"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=627"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/627\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":630,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/627\/revisions\/630"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/578"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=627"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=627"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=627"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}