{"id":643,"date":"2016-05-12T17:54:23","date_gmt":"2016-05-12T14:54:23","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=643"},"modified":"2016-05-12T17:54:37","modified_gmt":"2016-05-12T14:54:37","slug":"senojo-testamento-kanonas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=643","title":{"rendered":"Senojo Testamento kanonas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>W. S. LaSor<br \/>\nD. A. Hubbard<br \/>\nF. W. Bush<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kanono reik\u0161m\u0117<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dia jau pa\u010dioje prad\u017eioje laik\u0117si kanono [1]; ji negal\u0117jo \u012fsivaizduoti, kad galima apsieiti be autoriteting\u0173 ra\u0161t\u0173. [2] Tai i\u0161plauk\u0117 i\u0161 jos jud\u0117ji\u0161k\u0173 i\u0161tak\u0173. Nuo Moz\u0117s laik\u0173 \u012fkv\u0117ptieji Ra\u0161tai sudaro hebraj\u0173 paveld\u0105. Pats J\u0117zus savo gyvenimo dienomis kalb\u0117damas ir dirbdamas r\u0117m\u0117si Senuoju Testamentu (plg. Mt 4,4. 7. 10; 5,18; Jn 10,35). Vien \u0161is liudijimas \u012ftikina, kaip auk\u0161tai J\u0117zus vertino \u0161ventuosius Ra\u0161tus, kuriuos jis per\u0117m\u0117 drauge su savo \u017eydi\u0161ku paveldu. Jo prie\u0161ininkai negal\u0117jo priki\u0161ti, kad jam stinga i\u0161tikimyb\u0117s perduotam Dievo \u017eod\u017eiui. Gal\u0117jo kilti smarkus gin\u010das, kaip Ra\u0161t\u0105 <em>suprasti<\/em>, bet niekas neabejojo d\u0117l \u0160ventra\u0161\u010dio <em>autoriteto<\/em>. J\u0117zus ne tik did\u017eiai gerb\u0117 ST, bet suprato save kaip \u012fpareigot\u0105 j\u012f \u012fvykdyti: \u201eTuri i\u0161sipildyti visa, kas para\u0161yta apie mane Moz\u0117s \u012estatyme, Prana\u0161\u0173 knygose ir Psalm\u0117se\u201c (Lk 24,44). I\u0161 Petro pamokslo Sekmini\u0173 dien\u0105 pagal Joelio prana\u0161yst\u0119 (Apd 2,16\u201321. 32 ir toliau) galima suprasti, kad nuo pat bendruomen\u0117s atsiradimo ST ra\u0161tai \u2013 drauge su J\u0117zaus nurodymais \u2013 sudar\u0117 Ba\u017eny\u010dios kanon\u0105. Dievas per \u0161imtme\u010dius aprei\u0161k\u0117 save tiek darbais, tiek ir \u017eod\u017eiais. Bausmes Egiptui b\u016bt\u0173 galima suprasti kaip aib\u0119 dideli\u0173 stichini\u0173 gamtos nelaimi\u0173, jeigu Moz\u0117 neb\u016bt\u0173 j\u0173 tinkamai i\u0161ai\u0161kin\u0119s. Dovydo i\u0161kilim\u0105 iki Izraelio karaliaus drauge su Jeruzal\u0117s u\u017e\u0117mimu galima laikyti menkos reik\u0161m\u0117s nerami\u0173 politini\u0173 \u012fvyki\u0173 raida Artimuosiuose Rytuose II ir I t\u016bkstantme\u010di\u0173 pr. Kr. sand\u016broje. Ta\u010diau Samuelis ir Natanas \u0161iuos \u012fvykius prana\u0161i\u0161kai i\u0161k\u0117l\u0117 \u012f \u0161vies\u0105. J\u0117zaus nukry\u017eiavimas kaip istorinis \u012fvykis likt\u0173 tik vienas tarp nesuskai\u010diuojam\u0173 rom\u0117n\u0173 vald\u017eios nuosprend\u017ei\u0173, jei jis pats neb\u016bt\u0173 aprei\u0161k\u0119s, kad tokiu b\u016bdu savo gyvyb\u0119 atidav\u0117 kaip i\u0161pirk\u0105 u\u017e daugel\u012f (Mk 10,45).<br \/>\nVisa tai patvirtina, kad \u0160ventra\u0161\u010dio kanonas \u2013 tarpusavyje susietas knyg\u0173 rinkinys, kurio mokymo laikosi visi tikintieji, \u2013 nebuvo jokia prabanga, pasidaryta pa\u010dios Ba\u017eny\u010dios. Pirmiausia tai buvo absoliuti b\u016btinyb\u0117, kilusi i\u0161 dievi\u0161kojo aprei\u0161kimo charakterio. Dievas apsirei\u0161k\u0117 kalb\u0117damas ir veikdamas istorijoje. Apsireik\u0161damas jis r\u016bpinosi, kad esminiai jo veiklos elementai ir \u017eod\u017eiai b\u016bt\u0173 perduodami jo tautai pakankamai tiksliai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Senojo Testamento kanono atsiradimas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Senojo Testamento kanono atsiradim\u0105 s\u0105lygojo svarbios i\u0161tarm\u0117s, j\u0173 dokumentavimas, tekst\u0173 rinkimas, kanono sudarymas ir jo rib\u0173 nustatymas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong><em>Autoritetingos i\u0161tarm\u0117s<\/em><\/strong><br \/>\nKanoni\u0161kumo principas atsirado Izraelyje, kai ant Sinajaus kalno Moz\u0117 gavo \u012estatym\u0105. Dievas dav\u0117 ai\u0161kius nurodymus; tauta \u012fsipareigojo j\u0173 laikytis, o Moz\u0117 visa u\u017era\u0161\u0117 (I\u0161 24,3 ir toliau). Tokio supratimo i\u0161takos tikriausiai siekia labai senus laikus, kai tauta \u0117m\u0117 vis labiau suvokti savo ypating\u0105 vaidmen\u012f Dievo gelb\u0117jimo plane, rinko ir nagrin\u0117jo Dievo duotus nurodymus ir pa\u017eadus t\u0117vams ir kiekvien\u0105 kart\u0105 s\u0117m\u0117si i\u0161 j\u0173 nauj\u0173 j\u0117g\u0173 ir pasitik\u0117jimo.<br \/>\n<em><strong><br \/>\nAutoritetingi dokumentai<\/strong><\/em><br \/>\n\u012est 31,24\u201326 Moz\u0117 u\u017era\u0161\u0117 \u201e\u0161ito \u012fstatymo \u017eod\u017eius knygoje, \u012fsak\u0117 levitams\u2026: \u2018Imkite \u0161it\u0105 \u012fstatymo knyg\u0105 kaip liudijim\u0105 prie\u0161 jus ir j\u0105 pad\u0117kite prie Vie\u0161paties, j\u016bs\u0173 Dievo, Sandoros skrynios\u2019\u201c. [3] Jozu\u0117 patvirtino \u0161ios knygos autoritetingum\u0105: \u201e\u0160ita \u012fstatymo knyga teneatsitraukia nuo tavo burnos, bet m\u0105styk apie j\u0105 dien\u0105 ir nakt\u012f\u201c (Joz 1,8).<br \/>\nKai a\u0161tuonioliktaisiais karaliaus Jozijo valdymo metais (621 pr. Kr.) \u012fstatymo knyga v\u0117l buvo atrasta, \u0161is \u012fvykis tapo lemtingas sudarant Senojo Testamento kanon\u0105 (2 Kar 22). Ne taip, kaip Egipto ir Asirijos karaliai, kurie savo vali\u0105 m\u0117go prilyginti \u012fstatymui, Jozijas pakluso \u012fstatymo ritinio autoritetui, pripa\u017eino j\u012f kaip u\u017era\u0161yt\u0105 \u012fstatym\u0105, kaip mandat\u0105, kurio negalima nevykdyti (2 Kar 23,3). Tai, kad \u017emon\u0117s \u0161ios knygos turin\u012f suprato ir jai pakluso \u012fsitikin\u0119, jog per \u0161i\u0105 knyg\u0105 kalba pats Dievas, ir yra kanoni\u0161kumo esm\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Autoriteting\u0173 tekst\u0173 rinkimas<\/strong><\/em><br \/>\n\u012eprastas trigubas hebraji\u0161kos Biblijos dalijimas \u012f \u012estatym\u0105, Prana\u0161us ir Ra\u0161tus nurodo ne tik skirting\u0105 t\u0173 knyg\u0173 turin\u012f, bet ir skirtingas kanono sudarymo pakopas laike.<br \/>\nPenkios Moz\u0117s knygos, vadinamasis \u012estatymas (hebr. <em>Thorah<\/em>), dar vadinamas Penkiaknyge, sud\u0117tas dar Dovydo laikais (apie 1000 m. pr. Kr.) ir i\u0161 esm\u0117s i\u0161lik\u0119s turb\u016bt beveik toks, kok\u012f turime m\u016bs\u0173 laikais. Gali b\u016bti, kad per \u0161imtme\u010dius iki Ezros (apie 450 m. pr. Kr.) buvo padaryta nedideli\u0173, pirmiausia kalbos norminimo, pakeitim\u0173.<br \/>\nPrana\u0161ai (hebr. <em>Nebiim<\/em>) padalyti \u012f dvi grupes: ankstyvieji ir v\u0117lyvieji Prana\u0161ai. Ankstyvieji Prana\u0161ai yra istorin\u0117s Jozu\u0117s, Teis\u0117j\u0173, Samuelio ir Karali\u0173 knygos. V\u0117lyvieji \u2013 tai didieji Izraelio prana\u0161ai: Izaijas, Jeremijas, Ezechielis, ir vadinamieji ma\u017eieji prana\u0161ai, surinkti \u012f Dvylikos prana\u0161\u0173 knyg\u0105. Apibr\u0117\u017eimas \u201ema\u017easis\u201c nurodo apimt\u012f, bet ne svarb\u0105. Trumpesn\u012f tekst\u0105 buvo galima vis\u0105 u\u017era\u0161yti ant vieno ra\u0161to ritinio.<br \/>\nGalutin\u0117 ankstyv\u0173j\u0173 Prana\u0161\u0173 redakcija, pateikianti Izraelio valstyb\u0117s istorij\u0105 nuo tautos atvykimo \u012f kra\u0161t\u0105 iki jo praradimo ir Babilonijos tremties (1250\u2013550 m. pr. Kr.), negal\u0117jo b\u016bti atlikta iki tremties, nors pavieniai pasakojimai ar intarpai atsirado beveik tuo metu, kaip ir j\u0173 pateikiami \u012fvykiai.<br \/>\nTauta labai greitai pripa\u017eino ankstyv\u0173j\u0173 Prana\u0161\u0173 ra\u0161tus kaip Dievo darb\u0173 istorijos Izraelyje po Moz\u0117s t\u0119sin\u012f. Svarbiausi\u0173 vadov\u0173 Jozu\u0117s, Samuelio, Dovydo ir kit\u0173 vardai tariami su pagarba. O tai, kad \u0161ie ra\u0161tai pasakojo svarbiausi\u0173 prana\u0161\u0173 Elijo ir Eliziejaus istorijas, kad jie Izraelio istorij\u0105 pateik\u0117 kaip ir kiti didieji prana\u0161ai, k\u0117l\u0117 jiems pagarb\u0105.<br \/>\nKada po Malachijo (apie 450 m. pr. Kr.) v\u0117lyvieji Prana\u0161ai buvo surinkti \u012f vien\u0105 u\u017edar\u0105 rinkin\u012f, n\u0117ra tiksliai \u017einoma. Galima manyti, kad daugumos prana\u0161\u0173 \u2013 Amoso, Oz\u0117jo, Mich\u0117jo, Izaijo, Sofonijo, Jeremijo, Nahumo ir Habakuko ra\u0161tai, para\u0161yti iki tremties, buvo per tremt\u012f surinkti, ir v\u0117liau, kai sostin\u0117 ir \u0161ventykla virto griuv\u0117siais, nelaisv\u0117 pa\u017eadino supratim\u0105, kad pats Dievas per \u0161iuos prana\u0161us kalb\u0117jo, \u012fsp\u0117jo apie teism\u0105 ir visa i\u0161 anksto prane\u0161\u0117.<br \/>\nApie vadinamuosius Ra\u0161tus (hebr. <em>Kethubim<\/em>) dar sunkiau k\u0105 nors tiksliai pasakyti, nes \u010dia sud\u0117tos labai \u012fvairaus turinio knygos. Psalmi\u0173, Patarli\u0173, Jobo knygos \u2013 tai mald\u0173 ir i\u0161minties ra\u0161tai. Penkios Ra\u0161t\u0173 knygos, para\u0161ytos ant atskir\u0173 ritini\u0173, buvo skaitomos atitinkamai per kasmetines \u0161ventes: Giesmi\u0173 giesm\u0117 per Pasch\u0105 (Velykas), Rutos per \u0160avuot\u0105 (Sekmines), Raudos \u2013 Abo devint\u0105j\u0105 (Gedulo), Jeruzal\u0117s sugriovimo 586 m. pr. Kr. dien\u0105. Ekleziastas \u2013 per Sukot\u0105 (Palapines) ir Estera \u2013 per Purim\u0105. Danielius \u2013 vienintelis prana\u0161as, kuris pasirodo Ra\u0161tuose. Ra\u0161tai u\u017ebaigia hebraj\u0173 Biblij\u0105 istoriniais Ezros, Nehemijo ir Kronik\u0173 knyg\u0173 pasakojimais.<br \/>\nAtskiras knygas \u012f Senojo Testamento kanon\u0105 \u012ftraukti paskatino \u012fvair\u016bs motyvai. Psalm\u0117s ir \u2013 netiesiogiai \u2013 Rutos knyga siejosi su Dovydu, Rutos seneliu. Patarl\u0117s, Giesmi\u0173 giesm\u0117 ir Ekleziasto knyga \u2013 su Saliamono, Raudos su Jeremijo vardu. Jobo i\u0161mintis ir Danieliaus vizijos buvo laikomi kaip paties Dievo tiesiogiai padiktuoti tekstai. Ezros, Nehemijo ir Kronik\u0173 knygos siejosi su svarbiomis Izraelio istorijoje asmenyb\u0117mis (reikia \u012fvertinti, kokia svarbi vieta Kronikose skirta Dovydui ir jo gimin\u0117ms) ir pateik\u0117 valstyb\u0117s istorijos po tremties epizodus.<br \/>\nDauguma Ra\u0161t\u0173 para\u0161yta ir, reikia manyti, surinkta tremties ar v\u0117lesniu periodu, t. y. 550 m. pr. Kr., nors daug nagrin\u0117jam\u0173 tekst\u0173 \u2013 ypa\u010d Psalmi\u0173 ir Patarli\u0173 \u2013 siekia senuosius Izraelio, o drauge ir Judo karalyst\u0117s laikus (1000\u2013587 m.). Didel\u0117 tikimyb\u0117, kad \u0161is paskutinis hebraj\u0173 ra\u0161t\u0173 kanoninis rinkinys buvo sudarytas 200 m. pr. Kr. ar netgi iki II a. pr. Kr., nors nuorodos, kad Esteros knyga naudotasi anks\u010diau, yra labai nery\u0161kios.<br \/>\nTremties periodu ir jai pasibaigus Judo tauta suprato savo praeit\u012f. Nelaisv\u0117je \u012f\u017evelg\u0119 savo i\u0161takas band\u0117 atsistoti ant senovinio paveldo, kad apsisaugot\u0173 nuo pana\u0161aus naikinan\u010dio Dievo teismo. Ezra ir Nehemijas, pagrindiniai atsinaujinimo s\u0105j\u016bd\u017eio vadovai, teisingai akcentavo \u0160ventra\u0161\u010dio svarb\u0105 ir autoritet\u0105 (Ez 7; Neh 8\u201310). Grei\u010diausiai jie nul\u0117m\u0117 ir kanono sudarym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Kanono ribos ir jo patvirtinimas<\/strong><\/em><br \/>\nNuorodos apie \u0161vent\u0173j\u0173 Ra\u0161t\u0173 rinkinio skirstym\u0105 \u012f tris dalis siekia 200 m. pr. Kr. Siracido knygos leid\u0117jo an\u016bkas, kuris \u0161\u012f k\u016brin\u012f apie 132 m. pr. Kr. i\u0161vert\u0117 \u012f graik\u0173 kalb\u0105, para\u0161\u0117 prolog\u0105. Ten jis pamin\u0117jo, kad \u201emano senelis J\u0117zus su dideliu stropumu skait\u0117 \u012estatym\u0105, Prana\u0161us ir kitas knygas, paliktas mums m\u016bs\u0173 t\u0117v\u0173\u201c (Sir 3). Tod\u0117l gali b\u016bti, kad jau Siracidas (apie 190 m. pr. Kr.) pateik\u0117 trij\u0173 dali\u0173 Senojo Testamento kanon\u0105. Gaila, liko nepamin\u0117ta, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 skiriama prie \u201ekit\u0173 knyg\u0173\u201c. Svarbi \u017eyd\u0173 nuoroda \u012f kanon\u0105 aptinkama Talmudo traktate Baba Bathra. Mus pasiek\u0119s skirstymas gal\u0117jo atsirasti I arba II \u0161imtmetyje pr. Kr. \u010cia vienareik\u0161mi\u0161kai numatytas trij\u0173 dali\u0173 kanonas. Drauge i\u0161vardyti daugumos knyg\u0173 autoriai. Visos \u0161ios knygos \u012ftrauktos \u012f dabartin\u012f protestanti\u0161k\u0105j\u012f Biblijos kanon\u0105. NT J\u0117zus remiasi Moz\u0117s \u012estatymu, Prana\u0161\u0173 knygomis ir Ra\u0161tais (Lk 24,44). Da\u017eniausiai ST apibr\u0117\u017eiamas kaip \u201e\u012estatymas ir Prana\u0161ai\u201c (pvz., Mt 5,17; Lk 16,16). Tai dar nerei\u0161kia, kad Ra\u0161tai \u010dia nepriskiriami. Naujojo Testamento autoriai, kaip matosi, niekada tiesiogiai necituoja apokrif\u0173. Tai daug pasako, kad j\u0173 priimtas ST did\u017ei\u0105ja dalimi sutampa su \u0161iandieniniu. Nei Filono Aleksandrie\u010dio (<em>De Vita Contemplativa<\/em> 25), nei Juozapo Flavijaus (<em>Contra Apionem<\/em> I.8), kurie abu gyveno NT atsiradimo laikais, ra\u0161tuose irgi nerandama vienareik\u0161mi\u0173 nuorod\u0173, kad j\u0173 kanone (kurio turinys tiksliai negali b\u016bti apibr\u0117\u017etas) b\u016bta mums ne\u017einom\u0173 ST ra\u0161t\u0173. [4]<br \/>\n\u017dinoma, senov\u0117je b\u016bta \u012fvairaus kanono supratimo. Samarie\u010diai, kurie nuo Nehemijo laik\u0173 (apie 450 m. pr. Kr.) buvo atskirti nuo \u017eyd\u0173, suk\u016br\u0117 savitus papro\u010dius ir nuosav\u0105 kanon\u0105, kuriame buvo tik Penkiaknyg\u0117. Buvo atmesti Prana\u0161ai, labai kriti\u0161ki \u0160iaurin\u0117s izraelit\u0173 karalyst\u0117s su jos sostine Samarija at\u017evilgiu, ir Ra\u0161tai, glaud\u017eiai susieti su Jeruzal\u0117s \u0161ventykla.<br \/>\nPopuliariausias ST vertimas \u012f graik\u0173 kalb\u0105 yra apie 250 m. pr. Kr. atsiradusi <em>Septuaginta <\/em>(sutrumpintai LXX). Jos santyk\u012f su hebraj\u0173 Biblija nesunku apibr\u0117\u017eti. Nors LXX yra apokrifini\u0173 tekst\u0173, kuri\u0173 neturi hebraji\u0161koji Biblija, per daug paprasta pasakyti, kad graiki\u0161kai kalbantys, kaip ir diasporos \u017eydai, b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119 tok\u012f i\u0161sam\u0173 kanon\u0105 kaip ir gyvenantys Palestinoje. Nepaisant keleto LXX fragment\u0173 i\u0161 Kumrano, seniausieji mus pasiek\u0119 LXX rankra\u0161\u010diai datuojami IV a. po Kr.; juos i\u0161saugojo krik\u0161\u010dionys, ne \u017eydai. Esamuose leidiniuose knyg\u0173 skai\u010dius skiriasi, ir sunku vienareik\u0161mi\u0161kai apibr\u0117\u017eti, kas joms priklauso.<br \/>\nKrik\u0161\u010dionyb\u0117s laikais \u017eydai kanoni\u0161kumo klausimo nebaig\u0117 spr\u0119sti. Ta\u010diau atid\u017eiau pasi\u017ei\u016br\u0117j\u0119 pamatysime, kad tik d\u0117l keleto knyg\u0173 abejota \u2013 priklauso jos Senojo Testamento kanonui ar ne. Buvo svarstoma, ar Estera (Dievas visi\u0161kai nepaminimas), Ekleziastas (nepatiko jo skepti\u0161kumas ir hedonisti\u0161ki bruo\u017eai), Giesmi\u0173 giesm\u0117 (su jos erotine kalba) ir Ezechielis (kurio pasisakymai, atrodo, i\u0161 dalies prie\u0161tarauja \u012estatymui) gali likti kanone. Diskutuota ne apie tai, ar reikia \u012ftraukti \u012f kanon\u0105 naujas knygas, bet ar visos esan\u010dios kanone knygos pakankamai \u0161ventos, kad ten pasilikt\u0173.<br \/>\nKai 70 m. po Kr. sugriovus Jeruzal\u0119 \u017eydai prarado \u0161ventykl\u0105 ir kai staiga i\u0161plitus krik\u0161\u010dionybei j\u0173 tik\u0117jimui i\u0161kilo gr\u0117sm\u0117, jie dar labiau prisiri\u0161o prie Ra\u0161to, kuris teik\u0117 jiems saugum\u0105 ir vienyb\u0119, nes j\u0173 religin\u0117 savastis buvo paliesta i\u0161 esm\u0117s. Ry\u017etingas atsigr\u0119\u017eimas \u012f Ra\u0161tus atved\u0117 prie hebraj\u0173 Biblijos, kokia ji yra \u0161iandien, pripa\u017einimo. Religinis Jamnijos judaizmo centras (dar vadinamas ir Jabne \u2013 Joz 15,11; 2 Krn 26,6) pietvakari\u0173 Jud\u0117joje tapo paskutini\u0105ja gin\u010d\u0173 d\u0117l kanono vieta. Kaip buvo priimtas \u0161is paskutinis sprendimas 90 m. po Kr., \u0161iandien sunku pasakyti. Grei\u010diausiai tai pavyko d\u0117l i\u0161likusios rabini\u0161kojo judaizmo vienyb\u0117s. Buvo kalbama apie tai, kas skaitoma pamaldose kaip \u201eRa\u0161tas\u201c. Vargu ar tai gal\u0117jo b\u016bti formalus vadinamojo Jamnijos Sinodo nutarimas. [5]<br \/>\nTiek Jamnijos Sinodo nutarimas, kurio tikslas apvalyti ir apsaugoti \u017eyd\u0173 tik\u0117jimo paveld\u0105, tiek ir NT tyrin\u0117jimo i\u0161vados teigia, kad J\u0117zaus vartotas ST tur\u0117jo 39 knygas, kurios ir sudaro protestant\u0173 ST. \u0160ios knygos perduoda su i\u0161ganymo istorija susijusius \u012fvykius bei t\u0173 \u012fvyki\u0173 paai\u0161kinimus ir kalb\u0117damos apie i\u0161ganym\u0105 nurodo ateit\u012f. Knygos liudija, kad i\u0161ganymo istorija t\u0119siasi ir ateityje pasieks visi\u0161k\u0105 pilnatv\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Deuterokanonin\u0117s, arba apokrifin\u0117s knygos<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia knygas, kurios yra hebraj\u0173 Biblijoje, vadina protokanonin\u0117mis (gr. <em>protos<\/em> \u2013 pirmas), o papildomas knygas, esan\u010dias greta protokanonini\u0173 Septuagintoje \u2013 deuterokanonin\u0117mis (gr. <em>deuteros<\/em> \u2013 antras). [6]<br \/>\nProtestantai ir \u017eydai taiko atitinkamus apibr\u0117\u017eimus \u201ekanoni\u0161kos\u201c ir \u201eapokrifin\u0117s\u201c. Tridento Susirinkime (1546 m.) ir Vatikano I Susirinkime (1870 m.) buvo nuspr\u0119sta, kad Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dioje protokanonin\u0117s ir deuterokanonin\u0117s yra dievi\u0161kai \u012fkv\u0117ptos ir tod\u0117l autoritetingai galioja.<br \/>\nAnglikon\u0173 ir kai kuriose liuteron\u0173 Biblijos draugij\u0173 laidose \u0161ios nekanonin\u0117s knygos pa\u017eym\u0117tos kaip \u201eapokrifin\u0117s\u201c ir i\u0161spausdintos skyrium tarp ST ir NT. \u201eTai knygos, kurios neprilygsta \u0160ventajam Ra\u0161tui, ta\u010diau jas skaityti yra naudinga ir gera\u201c, sak\u0117 Martinas Lutheris. [7] Pavadinimas \u201eapokrifas\u201c rei\u0161kia \u201eslaptas\u201c ir \u017eenklina pasl\u0117pt\u0105 knyg\u0105, t. y. toki\u0105, kuri n\u0117ra vie\u0161ai skaitoma pamald\u0173 metu. Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia vengia \u0161ios s\u0105vokos, kadangi tuomet reik\u0117t\u0173 suprasti, jog apokrifinis k\u016brinys \u201enei \u012fkv\u0117ptas, nei autenti\u0161kas\u201c [8].<br \/>\nGraik\u0173 sta\u010diatiki\u0173 Ba\u017eny\u010dios nuostata n\u0117ra tokia kategori\u0161ka. Iki Reformacijos vyravo tendencija naudoti vis\u0105 graik\u0173 ST (Septuagint\u0105) nedarant skirtum\u0173. Nors ir n\u0117ra jokio susirinkimo ar sinodo nutarimo \u0161iuo klausimu, \u0161iandien bendrai laikomasi reformati\u0161kojo padalijimo skiriant kanoninius ir apokrifinius ra\u0161tus. Tokios nuostatos laikosi ir Rusijos sta\u010diatiki\u0173 Ba\u017eny\u010dia. [9]<br \/>\nKanonines knygas apribojus hebraji\u0161ka Biblija, kaip tai dar\u0117 jau Jeronimas [10] kiti ankstyvosios Ba\u017eny\u010dios vyrai, padarytos i\u0161vados, kad tik hebraj\u0173 leid\u017eiami ra\u0161tai laikomi kanoni\u0161kais ir atitinkamai kad visos hebraj\u0173 i\u0161leistos knygos taip pat kanoni\u0161kos. Tam prie\u0161taravo jau Origenas (185\u2013254 m. po Kr.) sakydamas, kad 1-oji Makabiej\u0173 knyga nekanonin\u0117, nors para\u0161yta hebraji\u0161kai. [11] Gal\u0173 gale konkretaus teksto kanoni\u0161kumas remiasi ne kalba, kuria para\u0161ytas, bet liudijimu tikin\u010di\u0173j\u0173, kurie kanoniniuose tekstuose girdi Dievo bals\u0105. \u017dydijai, tokiems teologams kaip Jeronimui (347\u2013419 m. po Kr.) ar Grigaliui I Did\u017eiajam (540\u2013604 m. po Kr.) ir reformatoriams dievi\u0161k\u0105j\u012f autoritet\u0105 tur\u0117jo tik hebraj\u0173 Biblijos tekstai, nes tik jie buvo \u012ftraukti \u012f ST kanon\u0105. [12]<br \/>\nGal\u0173 gale kanoni\u0161kumas ir dievi\u0161kasis \u012fkv\u0117pimas yra neatskiriami. Giliausias kanoni\u0161kumo pamatas yra \u012f\u017evalga: jei tekstas Dievo \u012fkv\u0117ptas, jis kanoni\u0161kas. Tai, kas n\u0117ra \u012fkv\u0117pta, n\u0117ra ir kanoni\u0161ka. NT \u0161is klausimas sprend\u017eiamas \u017eod\u017eiu J\u0117zaus ir apa\u0161tal\u0173, kurie patvirtina ST \u012fkv\u0117ptum\u0105 ir autoritet\u0105 (plg. 2 Tim 3,16 ir toliau).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>W. S. LaSor, D. A. Hubbard<\/strong> ir <strong>F. W. Bush<\/strong> yra Senojo Testamento profesoriai, dirba Fulerio teologijos seminarijoje Pasadenoje (Kalifornija)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Julius Norvila<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: LaSor W. S., Hubbard D. A., Bush F. W. Old Testament Survey. \u2013 Wm. B. Eerdmans Publ. Co.: Grand Rapids, 1996<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dia jau pa\u010dioje prad\u017eioje laik\u0117si kanono [1]; ji negal\u0117jo \u012fsivaizduoti, kad galima apsieiti be autoriteting\u0173 ra\u0161t\u0173. [2] Tai i\u0161plauk\u0117 i\u0161 jos jud\u0117ji\u0161k\u0173 i\u0161tak\u0173. Nuo Moz\u0117s laik\u0173 \u012fkv\u0117ptieji Ra\u0161tai sudaro hebraj\u0173 paveld\u0105. Pats J\u0117zus savo gyvenimo dienomis kalb\u0117damas ir dirbdamas r\u0117m\u0117si Senuoju Testamentu (plg. Mt 4,4. 7. 10; 5,18; Jn 10,35). <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":578,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[16],"tags":[216,217,214,215],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/643"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=643"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/643\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":645,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/643\/revisions\/645"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/578"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=643"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=643"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=643"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}