{"id":647,"date":"2016-05-12T18:28:51","date_gmt":"2016-05-12T15:28:51","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=647"},"modified":"2016-05-12T18:29:02","modified_gmt":"2016-05-12T15:29:02","slug":"baptistai-pasaulyje-ir-lietuvoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=647","title":{"rendered":"Baptistai pasaulyje ir Lietuvoje"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Albertas Latu\u017eis<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Baptist\u0173 (gr. <em>baptist\u0113s<\/em> \u2013 krik\u0161tytojas) i\u0161takos siekia Reformacijos laikus \u2013 XVI am\u017ei\u0173. Ne visais teologiniais klausimais tarpusavyje sutar\u0117 reformatoriai Zwinglis, Calvinas, Lutheris. Tie skirtumai atsispindi \u0161iuolaikin\u0117se reformat\u0173 ir liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 doktrinose. Ta\u010diau dar vienos, pa\u010dios radikaliausios Reformacijos srov\u0117s \u2013 anabaptist\u0173 atstovai nesutar\u0117 nei su vienais, nei su kitais. Vyko kar\u0161ti gin\u010dai ir teologin\u0117s diskusijos. Svarbiausias klausimas, kuris i\u0161skyr\u0117 anabaptistus i\u0161 kit\u0173 \u2013 tai krik\u0161tas. Apie tai liudija ir pavadinimas: gr. <em>anabaptiz\u014d<\/em> \u2013 v\u0117l panardinu, t.y. krik\u0161tiju. Anabaptistai mok\u0117, kad krik\u0161tyti galima tik savaranki\u0161kai apsisprendusius tam \u017eingsniui \u017emones, kurie sutinka gyventi pagal Kristaus mokym\u0105. Jie taip pat skelb\u0117, kad Ba\u017eny\u010dia turi b\u016bti atskirta nuo valstyb\u0117s. 1525 m. Ci\u016briche, \u0160veicarijoje, buvo \u012fkurta bendruomen\u0117, pasivadinusi \u201eLaisv\u0105ja ba\u017eny\u010dia\u201c, kurios nariai atsisak\u0117 krik\u0161tyti k\u016bdikius, kadangi vaikai negali s\u0105moningai priimti Kristaus mokymo ir apsispr\u0119sti. Tokiu b\u016bdu atsiranda radikalusis Reformacijos sparnas, Vakar\u0173 Europoje suk\u0117l\u0119s nema\u017ea prie\u0161 taravim\u0173.<br \/>\nValstyb\u0117 \u012f anabaptistus \u017ei\u016br\u0117jo kaip \u012f mai\u0161tininkus, katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia \u2013 kaip \u012f eretikus, o reformuotoji Ba\u017eny\u010dia laik\u0117 juos pavojingais fanatikais atskal\u016bnais. Tod\u0117l prasid\u0117jo \u017eiaurus anabaptist\u0173 persekiojimas, ir kai kurie \u0160veicarijos anabaptist\u0173 vadovai \u2013 Conradas Grebelis, Georgas Blaurockas buvo u\u017edaryti \u012f kal\u0117jim\u0105, o Felixas Manzas nubaustas mirtimi. 1528 m. buvo paskelbtas imperatoriaus ediktas, patvirtintas reichstage: visi anabaptistai turi b\u016bti baud\u017eiami mirtimi. Jakobas Hutteris buvo suimtas, \u017eiauriai kankinamas ir 1536 m. Insbruke sudegintas ant lau\u017eo. \u017dymus ankstyvojo anabaptizmo teologas Balthasaras Hubmaieris taip pat \u017euvo lau\u017eo liepsnose 1528 m. Ir toliau, vis\u0105 XVI \u0161imtmet\u012f anabaptistai buvo visokiais b\u016bdais \u017eiauriai persekiojami bei naikinami. Bet nepaisant to, anabaptist\u0173 jud\u0117jimas i\u0161 \u0160veicarijos kaip banga persirito per vis\u0105 Vokietij\u0105, Austrij\u0105, Moravij\u0105, pasiek\u0117 Olandij\u0105. Olandijoje \u0161iam jud\u0117jimui prad\u0117jo vadovauti buv\u0119s katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios kunigas Menno Simonsas, kurio vardu \u010dia prad\u0117ta vadinti visus anabaptistus, \u2013 menonitais. \u0160i anabaptist\u0173 dalis i\u0161liko iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 ir turi savo bendruomenes visuose kontinentuose. Tuo tarpu anabaptistai didesn\u0117je Vokietijos dalyje buvo \u017eiauriai i\u0161naikinti.<br \/>\nTa\u010diau tradici\u0161kai \u0161iuolaikini\u0173 baptist\u0173 lop\u0161iu yra laikoma Anglija. XVI\u2013XVII am\u017eiais Anglijoje ne visi buvo patenkinti da\u017eniausiai formaliomis ba\u017enytin\u0117s ir pasaulietin\u0117s vald\u017eios \u012fvykdytomis reformomis. Nuolat buvo reikalaujama visi\u0161ko Ba\u017eny\u010dios atskyrimo nuo valstyb\u0117s, kiekvienai bendruomenei (kongregacijai) \u2013 nepriklausomyb\u0117s nuo auk\u0161tesniosios ba\u017enytin\u0117s vald\u017eios ir s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0117s visiems \u017emon\u0117ms. \u0160io jud\u0117jimo \u0161alininkai buvo vadinami kongregacionistais. Jie buvo persekiojami ir kartais d\u0117l to jiems tekdavo palikti Anglij\u0105. Apie 1606 m. tokia kongregacionist\u0173 grup\u0117, vadovaujama Johno Smitho, \u012fsik\u016br\u0117 Amsterdame, Olandijoje. \u010cia Johnas Smithas, paveiktas anabaptist\u0173 (menonit\u0173) doktrinos, atmeta k\u016bdiki\u0173 krik\u0161t\u0105 ir pradeda krik\u0161tyti suaugusius \u017emones. \u201eAi\u0161ku, kad tam tikra anabaptist\u0173 \u012ftaka, tiesiogin\u0117 ar netiesiogin\u0117, dav\u0117 prie\u017east\u012f baptist\u0173 bendruomen\u0117ms atsirasti Anglijoje, ir yra pagrindo tuo did\u017eiuotis\u201c.<br \/>\nJohnas Smithas su didesne savo bendruomen\u0117s dalimi 1612 m. sugr\u012f\u017eta \u012f Anglij\u0105 ir Londone \u012fkuria pirm\u0105j\u0105 baptist\u0173 bendruomen\u0119. \u0160is jud\u0117jimas plito, ir 1644 m. Anglijoje veik\u0117 47 baptist\u0173 bendruomen\u0117s. Bandymai suart\u0117ti su Olandijos menonitais nedav\u0117 rezultat\u0173, nes menonitai neigiamai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f karin\u0119 tarnyb\u0105 bei dalyvavim\u0105 visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s gyvenime. Tai ir buvo pagrindinis skirtumas tarp baptist\u0173 ir anabaptist\u0173-menonit\u0173. Baptistai \u012f savo \u201e1689 m. tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo\u201c 24 straipsn\u012f \u012fra\u0161\u0117: \u201eKrik\u0161\u010dioniui leid\u017eiama eiti savo pareigas magistrate, jeigu tik yra pakviestas ir i\u0161rinktas. Atlikdamas toki\u0105 pareig\u0105 jis prisiima ypating\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e teisingumo ir taikos palaikym\u0105&#8230; Teisingumui ir taikai palaikyti jis turi teis\u0119 panaudoti karin\u0119 j\u0117g\u0105 (pagal Naujo Testamento normas)&#8230;\u201c<br \/>\n\u0160iuo metu baptist\u0173 Ba\u017eny\u010dioms priklauso daugiau kaip 40 milijon\u0173 pakrik\u0161tyt\u0173 nari\u0173 visose pasaulio \u0161alyse. \u0160ios bendruomen\u0117s neturi vienodos liturgijos, centralizuotos teologijos, ta\u010diau turi b\u016bding\u0173 viso pasaulio baptistams bruo\u017e\u0173, kaip antai:<br \/>\n1. \u0160ventojo Ra\u0161to kanonin\u0117s 66 knygos yra vienintelis tik\u0117jimo \u0161altinis. Tai \u012fkv\u0117ptas Dievo \u017eodis, absoliu\u010diai teisingas ir turintis did\u017eiausi\u0105 autoritet\u0105 visiems tik\u0117jimo ir elgesio dalykams.<br \/>\n2. Ba\u017eny\u010dios nariais gali tapti tik savaranki\u0161kai apsisprend\u0119 tapti Kristaus sek\u0117jais \u017emon\u0117s, kurie savo tik\u0117jim\u0105 paliudija krik\u0161tu. Krik\u0161tijama vardan T\u0117vo, S\u016bnaus ir \u0160ventosios Dvasios visi\u0161kai panardinant vandenyje.<br \/>\n3. Kiekviena baptist\u0173 bendruomen\u0117 tvarkosi savaranki\u0161kai; auk\u0161\u010diausia vald\u017eia priklauso visuotiniam nari\u0173 susirinkimui. Ba\u017eny\u010dia atskirta nuo valstyb\u0117s ir tiesiogiai nedalyvauja politikoje, savo veikl\u0105 finansuoja pa\u010di\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 aukomis.<br \/>\n4. Visi Ba\u017eny\u010dios tarnautojai yra renkami nari\u0173 susirinkime.<br \/>\n5. Ba\u017eny\u010dia ugdo savo nari\u0173 misij\u0173 dvasi\u0105 vykdant did\u012fj\u012f Kristaus paliepim\u0105: \u201eEikite \u012f vis\u0105 pasaul\u012f ir skelbkite Evangelij\u0105 visai k\u016brinijai. Kas \u012ftik\u0117s ir pasikrik\u0161tys, bus i\u0161gelb\u0117tas\u201c (Mk 16,15\u201316).<br \/>\n\u0160iems tikslams \u012fgyvendinti vietin\u0117s baptist\u0173 bendruomen\u0117s da\u017eniausiai jungiasi \u012f nacionalines arba teritorines s\u0105jungas, kurioms vadovauja i\u0161rinktos tarybos. Nacionalin\u0117s s\u0105jungos gali \u012fstoti \u012f Pasaulin\u012f baptist\u0173 aljans\u0105, o Europos bei Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 baptistai papildomai yra susijung\u0119 Europos baptist\u0173 federacijoje. Nustatyta tvarka \u0161ie junginiai rengia pasaulinius arba regioninius kongresus.<br \/>\nLietuvoje baptist\u0173 b\u016bta jau pra\u0117jusiame \u0161imtmetyje. 1841 m. Klaip\u0117doje, tuo metu priklausiusioje Pr\u016bsijos karalystei, \u012fsik\u016br\u0117 bendruomen\u0117, kuri 1851 metais, tur\u0117dama 234 narius, pasistat\u0117 ba\u017eny\u010di\u0105. \u0160ie maldos namai i\u0161liko per visas kar\u0173 audras, tik sovietme\u010diu buvo i\u0161 bendruomen\u0117s atimti. 1991 m. ba\u017eny\u010dios pastatai buvo sugr\u0105\u017einti bendruomenei. \u0160i bendruomen\u0117 per misijos sto\u010di\u0173 veikl\u0105 buvusiame Klaip\u0117dos kra\u0161te buvo \u012fk\u016brusi \u0161e\u0161ias naujas baptist\u0173 bendruomenes.<br \/>\nDid\u017eiojoje Lietuvoje viena seniausi\u0173 bendruomeni\u0173 yra Kauno\u2013\u0160an\u010di\u0173, 1898 m. pasista\u010diusi savo maldos namus, kuriuose po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo v\u0117l vyksta pamaldos. Nedidel\u0119, bet gra\u017ei\u0105 ba\u017enyt\u0117l\u0119 per vis\u0105 sovietmet\u012f pasisek\u0117 i\u0161laikyti Ylaki\u0173 bendruomenei. Kiti maldos namai buvo atimti ir panaudoti kitokiems tikslams arba nugriauti.<br \/>\nTrylika baptist\u0173 bendruomeni\u0173 tarpukario metais buvo susijungusios \u012f Lietuvos baptist\u0173 s\u0105jung\u0105, kuriai iki pat s\u0105jungos likvidavimo 1940 m. vadovavo Teodoras Gerikas. Tuomet nari\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo, nes \u012f Vokietij\u0105 repatrijavo didesn\u0117 dalis vokie\u010di\u0173 tautyb\u0117s baptist\u0173. Dar viena netektis i\u0161tiko 1959 \u2013 1960 m., kai did\u017eioji dalis buvusio Klaip\u0117dos kra\u0161to baptist\u0173 gavo teis\u0119 i\u0161vykti \u012f Vokietijos Federacin\u0119 Respublik\u0105.<br \/>\n1945 m. Lietuvos baptistai kartu su Latvijos ir Estijos tik\u0117jimo broliais tapo TSRS evangelik\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 baptist\u0173 s\u0105jungos dalimi. Anks\u010diau viena nuo kitos nepriklausomos s\u0105jungos ir toliau tvark\u0117si gana savaranki\u0161kai, ir tik kai kurie klausimai buvo sprend\u017eiami centralizuotai: dvasinink\u0173 ruo\u0161imas, r\u016bpinimasis reikalinga literat\u016bra. Taip t\u0119s\u0117si iki 1989 m., kai bendruomeni\u0173 atstov\u0173 konferencijoje buvo nuspr\u0119sta atnaujinti savaranki\u0161k\u0105 s\u0105jungos veikl\u0105. Kiek v\u0117liau buvo atkurta naryst\u0117 Pasauliniame Baptist\u0173 Aljanse, ir s\u0105junga priimta \u012f Europos Baptist\u0173 Federacij\u0105.<br \/>\nBaptistai Lietuvoje, kaip nedidel\u0117 konfesija, kai kuriose veiklos srityse kooperuojasi su kitomis Ba\u017eny\u010diomis ar krik\u0161\u010dioni\u0161komis organizacijomis. Tai krik\u0161\u010dioni\u0161kos literat\u016bros leidyba, sekmadienini\u0173 mokykl\u0173 mokytoj\u0173 ruo\u0161imas, labdaringa bei kult\u016brin\u0117 veikla ir kt. \u0160iuo metu Lietuvos baptist\u0173 s\u0105jungos b\u016bstin\u0117 yra Klaip\u0117doje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Albertas Latu\u017eis<\/strong>, Klaip\u0117dos baptist\u0173 Ba\u017eny\u010dios pastorius, Lietuvos evangelik\u0173 baptist\u0173 bendruomeni\u0173 s\u0105jungos pirmininkas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Baptist\u0173 (gr. baptist\u0113s \u2013 krik\u0161tytojas) i\u0161takos siekia Reformacijos laikus \u2013 XVI am\u017ei\u0173. Ne visais teologiniais klausimais tarpusavyje sutar\u0117 reformatoriai Zwinglis, Calvinas, Lutheris. Tie skirtumai atsispindi \u0161iuolaikin\u0117se reformat\u0173 ir liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 doktrinose.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":646,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[17],"tags":[39,218],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/647"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=647"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/647\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":649,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/647\/revisions\/649"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/646"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=647"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=647"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=647"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}