{"id":653,"date":"2016-05-12T18:34:14","date_gmt":"2016-05-12T15:34:14","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=653"},"modified":"2016-05-12T18:36:02","modified_gmt":"2016-05-12T15:36:02","slug":"evangelizacijos-proskyna","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=653","title":{"rendered":"Evangelizacijos proskyna"},"content":{"rendered":"

Michael Green<\/em><\/p>\n

Nedidelei, vienuolikos \u017emoni\u0173 grupei J\u0117zus paved\u0117 t\u0119sti savo darb\u0105 ir visam pasauliui skelbti Evangelij\u0105. Jie nebuvo i\u0161skirtin\u0117s asmenyb\u0117s; jie nebuvo labai i\u0161simokslin\u0119; jie netur\u0117jo tvirto u\u017enugario. Tarp tautie\u010di\u0173 j\u0173 niekas nevertino, prie visko prisid\u0117jo ir tai, kad j\u0173 tauta sudar\u0117 tik nereik\u0161ming\u0105 provincij\u0105 tolimiausiame Ryt\u0173 Romos imperijos teritorijos u\u017ekampyje. Jeigu jie b\u016bt\u0173 pasv\u0117r\u0119 savo pa\u0161aukimo s\u0117km\u0117s galimybes, b\u016bt\u0173 prarad\u0119 bet koki\u0105 vilt\u012f; \u0161ans\u0173 buvo nedaug, net \u012fskaitant tvirt\u0105 \u012fsitikinim\u0105 \u2013 J\u0117zus gyvas, jo Dvasia, pavesdama jiems \u0161i\u0105 u\u017eduot\u012f, su jais. Ar gal\u0117jo pasisekti?
\nI\u0161ties kli\u016b\u010di\u0173 b\u016bta daug. Ta\u010diau reikia atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, jog n\u0117 vienas istorijos tarpsnis nebuvo tinkamesnis priimti jaunajai Ba\u017eny\u010diai, kaip kad pirmasis \u0161imtmetis po Kristaus; tais laikais pasaulin\u0117je imperijoje tiesiogine \u0161io \u017eod\u017eio prasme galimyb\u0117s paplisti tik\u0117jimui bei suvokti j\u012f buvo mil\u017eini\u0161kos. Evangelizacijos prad\u017eiai buvo b\u016bdinga graiki\u0161k\u0173, rom\u0117ni\u0161k\u0173 bei \u017eydi\u0161k\u0173 element\u0173 s\u0105veika. Apa\u0161tal\u0173 darbuose, viename i\u0161 ankstyviausi\u0173j\u0173 pasakojim\u0173 apie krik\u0161\u010dionyb\u0117s plitim\u0105, beveik kiekviename puslapyje galime rasti \u017eini\u0173 apie tai, kok\u012f ind\u0117l\u012f \u012f \u0161\u012f proces\u0105 \u012fne\u0161\u0117 Graikija, Roma ir judaizmas. O II am\u017eiuje krik\u0161\u010dionys parod\u0117, kad pasaul\u012f krik\u0161\u010dionyb\u0117s at\u0117jimui paruo\u0161\u0117 dievi\u0161koji Apvaizda. Ne visi j\u0173 argumentai vienodai vertingi; bet ir niekas neneigt\u0173, kad pirmasis \u0161imtmetis puikiai praskyn\u0117 keli\u0105 Evangelijai.<\/p>\n

Romos taika<\/strong><\/p>\n

Svarbiausia buvo Romos taika. Krik\u0161\u010dionyb\u0117s paplitimas b\u016bt\u0173 buv\u0119s beveik ne\u012fsivaizduojamas, jeigu J\u0117zus b\u016bt\u0173 gim\u0119s puse \u0161imtme\u010dio anks\u010diau. I\u0161 ties\u0173 naujasis tik\u0117jimas pasaulyje sklido taikos metais, neturin\u010diais pavyzd\u017eio istorijoje. Pirm\u0105 kart\u0105 visas \u017einomas pasaulis veiksmingai imtas kontroliuoti vienos vald\u017eios, b\u016btent Romos. Tiesa, tokia pad\u0117tis b\u016bt\u0173 gal\u0117jusi susidaryti jau beveik daugiau nei prie\u0161 \u0161imtmet\u012f, kai Roma, pergalingai u\u017ebaigusi Tre\u010di\u0105j\u012f p\u016bn\u0173 kar\u0105, tapo valdan\u010dia j\u0117ga Vidur\u017eemio j\u016bros baseine. Ginklu bei geru savo kolonij\u0173 valdymu ji pasiek\u0117 toki\u0105 politin\u0119 vienyb\u0119, apie koki\u0105 Aleksandras Didysis tegal\u0117jo tik pasvajoti.
\nTa\u010diau tokia pad\u0117tis t\u0119s\u0117si neilgai. Roma, b\u016bdama pasaulio vald\u017eia, nebuvo vald\u017eia pati sau. Po keleto met\u0173, sugriovus Kartagin\u0105 (146 m. pr. Kr.), buvusio konsulo Publijaus Kornelijaus Scipijono Emiliano vadovaujamame sukilime buvo nu\u017eudytas galimas Romos reformatorius Tiberijus Grakchas. Jo mirtis suk\u0117l\u0117 vidines kovas, peraugusias \u012f pilietini\u0173 kar\u0173 \u0161imtmet\u012f.
\nMarijus, Sula, Pomp\u0117jus, Krasas ir Julijus Cezaris \u2013 tai tik keletas t\u0173 garsi\u0173j\u0173 \u0161imtmet\u012f trukusi\u0173 skerdyni\u0173 dalyvi\u0173 vard\u0173 \u2013 visi jie pak\u0117l\u0117 ginkl\u0105 prie\u0161 savo tautie\u010dius ir \u012fv\u0117l\u0117 pasaul\u012f \u012f j\u0173 fatali\u0105 kov\u0105 d\u0117l vald\u017eios. Kai 44 m. pr. Kr. nuo Bruto ir Kasijaus durklo krito Julijus Cezaris, atrod\u0117, lyg \u012f Romos imperijos karst\u0105 b\u016bt\u0173 \u012fkalta dar viena vinis, nors s\u0105mokslininkai, taip pasielg\u0119, tvirtino nor\u0117j\u0119 likviduoti tiron\u0105 bei prikelti respublik\u0105. To rezultatas buvo tolimesn\u0117s kruvinos kovos tarp triumvirato (susidedan\u010dio i\u0161 Marko Antonijaus, Lepido ir Gajaus Oktaviano (Augusto), nu\u017eudytojo Cezario \u012fs\u016bnio) i\u0161 vienos pus\u0117s ir Bruto bei Kasijaus \u2013 i\u0161 kitos. M\u016b\u0161iu prie Filip\u0173 \u0161ios kovos baig\u0117si. Prasid\u0117jus kovai d\u0117l vald\u017eios Lepidas buvo pa\u0161alintas i\u0161 triumvirato. \u012evyko did\u017eiul\u0117s grumtyn\u0117s tarp Antonijaus ir Oktaviano, pasiekusios savo vir\u0161\u016bn\u0119 kautyn\u0117se prie Akcijaus (31 m. pr. Kr.), o po met\u0173 pasibaigusios Antonijaus ir jo mylimosios Kleopatros mirtimi; paskutinio \u012fvykio d\u0117ka \u012f rom\u0117n\u0173 rankas pateko dar ir Egiptas.
\nGaliausiai Oktaviano vald\u017eia tapo negin\u010dijama. I\u0161vargintos tautos su d\u0117kingumu \u0161liejosi prie \u0161io \u017emogaus, i\u0161laisvinusio jas i\u0161 kar\u0173 \u0161imtme\u010dio, ir su nuo\u0161ird\u017eiausiu \u012fsitikinimu paskelb\u0117 j\u012f \u201epasaulio i\u0161gelb\u0117toju\u201c.
\nPirm\u0105 kart\u0105 po dviej\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 Jano \u0161ventykla taikos vardan u\u017ev\u0117r\u0117 savo galinguosius vartus. 17 m. pr. Kr. Augustas (kaip prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f atsid\u0117kodamas j\u012f pavadino senatas, grei\u010diausiai d\u0117l respublikon\u0173 vald\u017eios atk\u016brimo) \u0161vent\u0117 \u201e\u0161imtme\u010dio \u017eaidynes\u201c, Horacijaus apdainuotas kaip \u201eAnchiso ir Veneros s\u016bnaus\u201c laim\u0117jimus, taip pat jo principato ramyb\u0119, pilnatv\u0119 ir laim\u0119. [1] Visose senojo pasaulio \u0161alyse paprasta liaudis buvo d\u0117kinga u\u017e Augusto \u012fvest\u0105 Romos taik\u0105.
\n\u0160i\u0105 taik\u0105 Augustas palaik\u0117 savo kariuomene, i\u0161d\u0117stydamas j\u0105 ma\u017edaug pagal vis\u0105 imperijos pasien\u012f, tod\u0117l pilie\u010diai, apsupti gerai armijos saugom\u0173 sien\u0173, gal\u0117jo ramiai miegoti. Galij\u0105 buvo u\u017ekariav\u0119s Julijus Cezaris, Ma\u017e\u0105j\u0105 Azij\u0105 \u2013 Pomp\u0117jus, o Augustas steng\u0117si sienas prapl\u0117sti iki Reino ir Dunojaus. Joms \u012ftvirtinti buvo pastatyti legionai, o jas saugojo j\u016br\u0173 laivyno daliniai. Rytuose Augustas pasiek\u0117 diplomatini\u0173 pergali\u0173 prie\u0161 partus (kuri\u0173 prijungimas prie imperijos d\u0117l geografini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 b\u016bt\u0173 buv\u0119s ne\u012fgyvendinamas) ir \u012ftvirtino sien\u0105 prie Eufrato. Visas tarp \u0161i\u0173 sien\u0173 esantis kra\u0161tas buvo sutaikytas ir romanizuotas. Naujo pilietinio karo nebuvo ko bijoti, kadangi Augustas, gudriai padalij\u0119s teritorijas tarp sav\u0119s ir senato, laidavo, kad visas tas provincijas, kuriose kariuomen\u0117 reikalinga, jis pasilieka sau. Jam mirus tik vienas legionas buvo vienoje i\u0161 senato valdom\u0173 provincij\u0173, ir tai Afrikoje. Esant tokioms aplinkyb\u0117ms, vidin\u0117 bei i\u0161orin\u0117 taika rod\u0117si garantuota.
\nSpar\u010diai buvo kuriama keli\u0173 sistema. Augustas tuo buvo ypa\u010d suinteresuotas: keli\u0173 i\u0161laikym\u0105, prie\u017ei\u016br\u0105 jis pavert\u0117 svarbiu imperijos reikalu, kuriuo r\u016bpinosi vyresni\u0173j\u0173 senatori\u0173 komitetas. Ir tai suprantama. Buvo galima ne tik greitai perkelti dalinius d\u0117l tvarkos palaikymo ir karini\u0173 veiksm\u0173, bet ir grei\u010diau perduoti \u017einias Augusto \u012fsteigtu tarnybiniu pa\u0161tu. Keli\u0173 sistema dav\u0117 ir kitokios didel\u0117s naudos, vis\u0173 pirma prekybin\u0117s, palengvindama keliones, visuomen\u0117s ry\u0161ius bei jungdama Vidur\u017eemio j\u016bros valstybes \u012f vis labiau besivienijan\u010di\u0105 kult\u016br\u0105.
\nPirmieji krik\u0161\u010dionys atsiradusias galimybes saugiai ir greitai keliauti visi\u0161kai i\u0161naudojo skleisti Evangelijai. Tiek Naujasis Testamentas, tiek antrojo \u0161imtme\u010dio ra\u0161tai kalba apie ilgas keliones kaip savaime suprantamas. \u017dlugus imperijai ir iki m\u016bs\u0173 laik\u0173 tokie dalykai \u010dia b\u016bt\u0173 buv\u0119 beveik ne\u012fmanomi. Da\u017enai cituojamas u\u017era\u0161as, rastas ant vieno pirklio antkapio Herapolyje, byloja apie tai, kad tas pirklys ne ma\u017eiau kaip 72 kartus vyk\u0119s \u012f Rom\u0105. Pasas imperijoje niekur nebuvo reikalingas. Jei \u017emogus nesigabendavo joki\u0173 preki\u0173, jam nereik\u0117davo mok\u0117ti ir muit\u0173, nors buvo \u012fpareigotas mok\u0117ti nedidelius keli\u0173 mokes\u010dius. I\u0161 Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 paai\u0161k\u0117ja, kad krik\u0161\u010dionys maksimaliai pasinaudojo Romos keli\u0173 sistema, savaime nurodydavusia krypt\u012f skelbti Evangelijai. Pirklys d\u0117l savo finansin\u0117s naudos, o krik\u0161\u010dionis d\u0117l Evangelijos \u2013 abu pasinaudojo tomis pa\u010diomis priemon\u0117mis.<\/p>\n

Graik\u0173 kult\u016bra<\/strong><\/p>\n

Graik\u0173 kalba<\/strong><\/em>
\nPrie Evangelijos i\u0161plitimo \u017eymiai prisid\u0117jo ir Graikija. Svarbiausia \u010dia buvo pati graik\u0173 kalba. Tuo metu ji buvo paplitusi toli u\u017e Vidur\u017eemio j\u016bros baseino rib\u0173 ir laikoma kone bendra \u0161nekam\u0105ja kalba. U\u017ekariautoji Graikija nugal\u0117jo savo u\u017ekariautojus, \u2013 skund\u0117si Horacijus; o nuo II \u0161imtme\u010dio pr. Kr., \u0161aliai pasiduodant rom\u0117n\u0173 vald\u017eiai, graik\u0173 kalba susirung\u0117 su lotyn\u0173. Aleksandro pergal\u0117s jau daugiau kaip prie\u0161 \u0161imtmet\u012f graik\u0173 kalb\u0105 pavert\u0117 bendrine kalba Rytuose, dabar t\u0105 pat\u012f dar\u0117 Vakaruose, tik Ispanija ir toliau vartojo lotyn\u0173 kalb\u0105.
\nRomoje buvo mokoma graiki\u0161kai, ir tai atrod\u0117 visi\u0161kai normalu. Graik\u0173 mokytojai, tarp j\u0173 daug \u017eymi\u0173 kalini\u0173 arba politini\u0173 tremtini\u0173 kaip antai istorikas Polibijus, buvo taip tvirtai \u012fsitikin\u0119 savo kult\u016bros bei kalbos prana\u0161umu, kad visai nesisteng\u0117 i\u0161mokti kit\u0173 kalb\u0173. Jie mok\u0117 graiki\u0161kai, ir rom\u0117nai ne tik kad taikst\u0117si su tuo, bet jiems tai netgi patiko. Ankstyvieji Romos istorikai, tokie kaip Fabijus Piktoras, ra\u0161\u0117 graiki\u0161kai. Kvintilianas, garsusis I a. pr. Kr. retorius, primygtinai reikalavo, kad berniukas mokytis tur\u0117t\u0173 prad\u0117ti nuo graik\u0173 kalbos. Dauguma oficiali\u0173 to \u0161imtme\u010dio Romos ra\u0161t\u0173 para\u0161yti taip pat graik\u0173 kalba. Tod\u0117l buvo savaime suprantama, kad \u017eydas Paulius \u012f Romos lotynus kreip\u0117si graiki\u0161kai, o Ireniejus, kil\u0119s i\u0161 Ma\u017eosios Azijos, II \u0161imtmetyje dirbdamas misionieriaus bei apologeto darb\u0105 vienoje Galijos provincij\u0173 Lugd\u016bne (dab. Lione), ra\u0161\u0117 graiki\u0161kai. \u012edomu, kad rom\u0117n\u0173 \u012fgulos vir\u0161ininkas, palaikydamas apa\u0161tal\u0105 Pauli\u0173 egiptie\u010di\u0173 mai\u0161tininku, j\u012f u\u017eklausia graik\u0173 kalba: \u201eTai tu moki graiki\u0161kai?\u201c (Apd 21,37). Krik\u0161\u010dioni\u0173 misijai buvo ne\u012fkainojama nauda, kad gyvavo tokia visuotin\u0117 kalba.
\nDar reikia pridurti, kad tai buvo jautri, gana lanksti kalba, puikiai tinkanti platinti teologin\u0117ms \u017einioms. \u0160imtme\u010dius \u0161ia kalba buvo perteikiamos did\u017eiausi\u0173 pasaulio m\u0105stytoj\u0173 mintys \u2013 puiki galimyb\u0117 naudotis parengtu filosofijos ir teologijos \u017eodynu. Kai pra\u0117jus 250 met\u0173 vakarin\u0117s imperijos graik\u0173 \u0161nekam\u0105j\u0105 kalb\u0105 pakeit\u0117 lotyn\u0173 kalba, d\u0117l \u0161io ypatingo \u017eodyno tr\u016bkumo atsirado kai kuri\u0173 sunkum\u0173.<\/p>\n

Graik\u0173 m\u0105stymas<\/em><\/strong>
\nGraik\u0173 kalba ir m\u0105stymas yra neatskiriami dalykai. Jie subrandino graik\u0173 literat\u016br\u0105, buvusi\u0105 pavyzd\u017eiu Romos ra\u0161ytojams. Vergilijaus Eneidos <\/em>formai bei turiniui \u012ftak\u0105 padar\u0117 Homero Odis\u0117ja<\/em> ir i\u0161 dalies Iliada<\/em>. Poetai buvo savo meto teologai, o eiliniai \u017emon\u0117s savo suvokim\u0105 apie dievus bei j\u0173 veiksmus kildino i\u0161 Homero mit\u0173. Toks mitologijos apie dievus paplitimas buvo lyg netiesioginis pasiruo\u0161imas Evangelijai. Tiesos ie\u0161kantys \u017emon\u0117s m\u0105st\u0117 apie dievams priskiriamus \u017eiaurumus, santuokos lau\u017eym\u0105, apgaul\u0119, kovas ir mel\u0105 ir bjaur\u0117davosi tuo. Ne krik\u0161\u010dionys pirmieji prie\u0161i\u0161kai pasisak\u0117 prie\u0161 vulgar\u0173 masi\u0173 politeizm\u0105, prie\u0161 su\u017emogintus dievus, \u2013 visa tai jau seniai buvo demaskav\u0119 graik\u0173 filosofai. Niekas kitas \u0161itaip grie\u017etai nepasmerk\u0117 tradicini\u0173 diev\u0173 amoralumo kaip Platonas; jo kritik\u0105 i\u0161platino sofistai [2], kuri\u0173 b\u016bdavo visuose svarbiuose senojo pasaulio miestuose. Graik\u0173 sofist\u0173 \u012ftaka liaud\u017eiai buvo tokia pat didel\u0117, kaip ir Reformacijos laik\u0173 pamokslinink\u0173. B\u016bdai, kuriais jie smerk\u0117 dievus, nema\u017eai patarnavo Evangelijos kelio prad\u017eioje. Ne tik Platonas, sofistai, bet ir stoikai, epik\u016brininkai bei kinikai jau pirma krik\u0161\u010dioni\u0173 kritikavo dievus. Teisingai apie graikus buvo sakoma: ne \u017emon\u0117s buvo taip paged\u0119, kad atitolo nuo diev\u0173, bet dievai buvo tokie nedori, kad \u017emon\u0117s juos apleido.
\nPirmame \u0161imtmetyje graik\u0173\u2013rom\u0117n\u0173 pasaulyje vyko ne tik antipoliteistinis jud\u0117jimas (nors negalima jo ir per daug akcentuoti; visgi iki ketvirto \u0161imtme\u010dio pagonyb\u0117 i\u0161liko stipri ir su ja reik\u0117jo skaitytis), bet jau buvo galima \u012f\u017evelgti ir atsarg\u0173 jud\u0117jim\u0105 monoteizmo link.
\nVienas ar daug \u2013 \u0161i problema ilgai nedav\u0117 ramyb\u0117s graik\u0173 m\u0105stytojams, o jiems buvo ne\u012fsivaizduojamas po\u017ei\u016bris \u012f visat\u0105, negalintis duoti patenkinamo jos vienov\u0117s bei \u012fvairov\u0117s klausimo sprendimo. Dar VI \u0161imtmetyje pr. Kr., Ksenofano laikais, m\u0105stantys \u017emon\u0117s prad\u0117jo kritikuoti ne tik Homero legendas, pasakojan\u010dias apie su\u017emogintus ir g\u0117dingai besielgian\u010dius dievus; jie band\u0117 apgraibomis prasiskverbti prie vienos vienintel\u0117s, protingai valdan\u010dios vis\u0105 visat\u0105 auk\u0161\u010diausios b\u016btyb\u0117s. Netgi eiliniai \u017emon\u0117s, tikintys \u012f daugyb\u0119 diev\u0173, da\u017enai buvo link\u0119 vadinti diev\u0173 karali\u0173 Dzeus\u0105 dievyb\u0117s \u0161altiniu, arba, anot Homero, \u201ediev\u0173 ir \u017emoni\u0173 t\u0117vu\u201c.
\nPlatonas ir Aristotelis dav\u0117 impuls\u0105 monoteizmui. Platono auk\u0161\u010diausioji id\u0117ja buvo dievyb\u0117s, prilygstan\u010dios Dievui, id\u0117ja; jo dievas buvo asmeni\u0161kas dievas [3]. Tai demiurgas, suteik\u0119s beform\u0117s materijos srautui id\u0117jas, kurias mes, gyvenantys iliuzij\u0173 pasaulyje, matome atspind\u0117tas. Aristotelis taip pat buvo link\u0119s \u012f monoteizm\u0105. Jei yra \u017eemesnieji dievai, tai jie turi priklausyti dangaus sferoms. M\u016bs\u0173 sferoje yra Pirmasis Judintojas, kuris, nors ir nek\u016br\u0119s \u0161io pasaulio (pasaulis am\u017einas), per m\u0105stym\u0105 j\u012f vis d\u0117lto tvarko. Aristotelio dievas bek\u016bnis, tolimas bet kokiam asmeniniam ry\u0161iui su \u017emogumi ir yra ne kas kita, kaip tik \u0161alta pirmin\u0117 prie\u017eastis matematine prasme. Jo nuomone, nereikia galvoti, kad mes ka\u017ekaip Diev\u0105 mylime ar kad Dievas \u012f m\u016bs\u0173 meil\u0119 atsiliepia.
\nVisas bendras gr\u0119\u017eimasis \u012f savoti\u0161k\u0105 monoteizm\u0105 arba monizm\u0105, taip, kaip tai vyko tarp to meto inteligentijos (i\u0161skyrus epik\u016brininkus ir skeptikus), pasirod\u0117 es\u0105s reik\u0161mingas Evangelijos kelio pradininkas; krik\u0161\u010dionys juo greitai pasinaudojo. \u017dinoma, tarp pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 buvo ir toki\u0173, kurie pagoni\u0173 kult\u016br\u0105 atmet\u0117 visi\u0161kai. Ekstremaliausias pavyzdys b\u016bt\u0173, ko gero, Tertulijonas. \u201eK\u0105 bendro turi At\u0117nai ir Jeruzal\u0117? \u2013 klaus\u0117 jis. \u2013 Kaipgi suderinamos akademija ir ba\u017eny\u010dia?… Liaukit\u0117s daryti i\u0161 krik\u0161\u010dionyb\u0117s platoni\u0161k\u0173, stoi\u0161k\u0173 ir dialektini\u0173 min\u010di\u0173 kratin\u012f! Mums nereikalingi jokie sukurti ai\u0161kinimai, nes mes turime J\u0117z\u0173 Krist\u0173, jokie moksliniai bandymai, nes mes gyvename Evangelijos d\u017eiaugsmu. M\u016bs\u0173 tik\u0117jimas mums nekelia jokio poreikio ie\u0161koti kitokio tik\u0117jimo\u201c [4].
\nAnkstyvojoje krik\u0161\u010dionyb\u0117je toks po\u017ei\u016bris buvo \u012fmanomas, bet ilgiau jis negal\u0117jo i\u0161silaikyti. Graik\u0173 id\u0117jos taip stipriai prasimu\u0161\u0117 \u012f vis\u0105 sen\u0105j\u012f pasaul\u012f, kad vien papras\u010diausiu ignoravimu j\u0173 atsikratyti jau buvo nebe\u012fmanoma. Atitinkamai ir pa\u010diame Naujajame Testamente randame, kad Paulius ir kiti krik\u0161\u010dioni\u0173 misionieriai neatmet\u0117 to, kas pagonyb\u0117je yra naudinga ir teisinga. [5] II \u0161imtmetyje \u0161is metodas buvo entuziastingai priimtas ir pavadintas \u201eegiptie\u010di\u0173 apipl\u0117\u0161imu\u201c. Juo s\u0117kmingai pasinaudojo Justinas, Aristidas, Atenagoras, Teofilis ir didieji aleksandrie\u010diai Klemensas bei Origenas. Krik\u0161\u010dioni\u0161ko Dievo mokymo ginti \u012ftraukiami ir Platonas bei Aristotelis, stoikai ir netgi Euripidas.<\/p>\n

Entuziastingi kultai<\/strong><\/em>
\nVisgi Platono g\u0117rio id\u0117ja bei Aristotelio \u201enejudantis judintojas\u201c nelabai patenkino nepastovi\u0173 graik\u0173 religinius poreikius. Pana\u0161iai d\u0117josi ir su negyvybinga valstyb\u0117s bei ypatingai ribota \u0161eimos religija. Kadangi visi \u0161ie dalykai graikams buvo per siauri ir etine, ir kultine prasme, jie buvo gana atviri \u012ftakai emocing\u0173, fanati\u0161k\u0173 kult\u0173, \u017eadan\u010di\u0173 kasdieniam \u017emoni\u0173 gyvenimui pagalb\u0105, nemirtingum\u0105 ir dalyvavim\u0105 diev\u0173 gyvenime. Be to, \u0161ie kultai tokie patraukl\u016bs buvo dar ir d\u0117l to, kad gyvavo lyg savoti\u0161ki paslaptingi klubai, kuri\u0173 nariai b\u016bdavo \u012fvedami \u012f giliausius pasaulio sl\u0117pinius ir kuri\u0173 religinius ritualus buvo draud\u017eiama skelbti vie\u0161ai. Ma\u017edaug apie I \u0161imtmet\u012f pr. Kr. \u0161itie paslaptingi kultai graik\u0173-rom\u0117n\u0173 pasaul\u012f buvo u\u017evald\u0119. Labiausai i\u0161siskiriantys i\u0161 j\u0173 buvo Kibel\u0117s, arba Deiv\u0117s Motinos garbinimas Ma\u017eojoje Azijoje, Dioniso \u2013 Graikijoje, Izid\u0117s, Ozyrio ir Serapio \u2013 Egipte, Mitros \u2013 Persijoje; rom\u0117n\u0173 nuomone, \u010dia dar priskirtini \u017eydai ir krik\u0161\u010dionys. Visi jie buvo laikomi helenizmo stabmeldyste, priva\u010diais religiniais kultais, o Roma j\u0173 nevar\u017e\u0117 tol, kol j\u0173 sek\u0117jai nenusi\u017eengdavo moralei arba valstybei. Kultai buvo lyg tautos emocij\u0173 ir religini\u0173 jausm\u0173 ventilis, ypa\u010d paprastai liaud\u017eiai, kurios nepatenkino sausa ir racionali filosof\u0173 dialektika. Romos imperijos gyvavimo prad\u017eioje \u017eemesnieji gyventoj\u0173 sluoksniai gal\u0117jo pasijusti \u0161iek tiek atstumti. O \u0161ie kultai teik\u0117 galimyb\u0119 bendrauti, kartu dalyvauti kultin\u0117se valgymo apeigose dievo glob\u0117jo \u0161ventyklose, kur da\u017enai b\u016bdavo ir \u0161okan\u010di\u0173, gundan\u010di\u0173 mergai\u010di\u0173. Tokioje aplinkoje vergas pajusdavo tam tikr\u0105 laisv\u0119, laisvasis \u2013 lygyb\u0119, kareivis \u2013 malonumus, o moterys \u2013 \u0161iok\u012f tok\u012f lygiateisi\u0161kum\u0105. Izid\u0117s kulte moterys atliko netgi vadovaujant\u012f vaidmen\u012f.
\n\u0160ie kultai ne tik k\u0117l\u0117 bendryst\u0117s jausm\u0105, \u2013 jie viliojo ir dar d\u0117l trij\u0173 dalyk\u0173. Pirma, jie si\u016bl\u0117 kalt\u0117s klausimo sprendim\u0105. Nereikia manyti, kad senajam pasauliui kalt\u0117s jausmas buvo svetimas. Prie\u0161ingai! V a. pr. Kr., Eschilui para\u0161iusOrest\u0117jas<\/em> ir netgi dar anks\u010diau, graik\u0173 m\u0105styme giliai \u012fsitvirtino mintis, kad pikta darantys turi b\u016bti nubausti, kad u\u017e kalt\u0119 b\u016btina atgaila, kad \u017emon\u0117s atsakingi u\u017e savo veiksmus. O I a. vykstant pilietiniams karams, \u012fsp\u016bdis, jog nuod\u0117m\u0117 ir bausm\u0117 yra susijusios, sustipr\u0117jo dar labiau. Buvo padaryta i\u0161vada, kad karai \u2013 tai bausm\u0117 u\u017e religin\u012f abejingum\u0105 bei nieking\u0105 pilie\u010di\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105. I\u0161 valstyb\u0117s pus\u0117s band\u0117 pagelb\u0117ti Augustas, sukeldamas religin\u012f atgimim\u0105; literat\u016broje, toki\u0173 veikli\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 kaip Vergilijus ir Seneka d\u0117ka, buvo galima \u012f\u017evelgti tikr\u0105 nuod\u0117m\u0117s suvokim\u0105; \u017emogus i\u0161 gatv\u0117s, ie\u0161kantis to, kas j\u012f gal\u0117t\u0173 paliesti asmeni\u0161kai, \u0161liejosi prie misteri\u0161kos religijos. Nesunku \u012fsivaizduoti, kok\u012f nei\u0161dildom\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f palikdavo, pavyzd\u017eiui, pri\u0117mimo \u012f Kibel\u0117s kult\u0105 ritualas: pa\u0161v\u0119stasis pal\u012fsdavo po tam tikromis grotel\u0117mis, vir\u0161 kuri\u0173 jau\u010diui arba avinui b\u016bdavo perpjaunama gerkl\u0117. Jis apsipildavo krauju kaip to gyvulio atperkamosios ir stiprinan\u010dios galios \u017eenklu ir i\u0161l\u012fsdavo paskelbus, kad yra atgim\u0119s am\u017einyb\u0117je.
\nSaugumo tro\u0161kimas buvo dar didesnis nei apsivalymo. Misterijos \u010dia irgi si\u016bl\u0117 atsakym\u0105, kur\u012f pasigavo bei prapl\u0117t\u0117 ir krik\u0161\u010dionyb\u0117. Pasaulis buvo pavojinga vieta. Tereikia paimti ir paskaityti Pauliaus lai\u0161kus romie\u010diams, galatams ir kolosie\u010diams arba vien\u0105 i\u0161 apologet\u0173, kad pamatytume, kaip \u017emones buvo ap\u0117musi demon\u0173, dvasi\u0173 (da\u017eniausiai pikt\u0173j\u0173), veikusi\u0173 j\u0173 gyvenim\u0105, baim\u0117. Demon\u0173 valiai atiduoti \u017emon\u0117s jaut\u0117si lyg \u017eaidimo kamuoliukai likimo rankose. Tai priklaus\u0117 nuo astrologijos, pseudomokslo paskutiniame am\u017eiuje pr. Kr. atsiradimo ir paplitimo, pagal kur\u012f \u017emogaus likimas siejamas su \u017evaig\u017edyn\u0173 pad\u0117timi jo gimimo metu. Astrologai tvirtino vald\u0105 \u0161itos paslapties raktus. \u0160ie \u017emon\u0117s savo pus\u0117n patrauk\u0117 net tokius did\u017eiuosius vyrus, kaip imperatoriai Tiberijus, Klaudijus ir Neronas. Vis d\u0117lto labiausiai liaud\u012f sl\u0117g\u0117 deterministin\u0117 gyvenimo samprata, t. y. \u012fsivaizdavimas, kad niekas negali i\u0161laisvinti i\u0161 negailestingo likimo gniau\u017et\u0173. B\u016btent \u010dia pagalbon ateidavo misterijos. Pavyzd\u017eiui, Izid\u0117s kultas gars\u0117jo kaip teiki\u0105s savo nariui galios valdyti likim\u0105, nurod\u0105s keli\u0105, kaip i\u0161vengti \u017eiaurios lemties. Visuose kultuose atsiskleid\u0117 tro\u0161kimas susivienyti su Dievu kaip priemon\u0117 apsisaugoti.
\nApsivalymas, saugumas \u2013 ir nemirtingumas. Tai tre\u010diasis \u017emogaus \u0161irdies tro\u0161kimas, kurio i\u0161pildyti negal\u0117jo valstybin\u0117 religija. Dauguma misterini\u0173 religij\u0173 \u017ead\u0117jo \u017emogui nemirtingum\u0105, tarp j\u0173 Kibel\u0117s, Dioniso, Mitros ir Izid\u0117s. Tod\u0117l jos buvo tokios patrauklios. Nemirtingum\u0105, apie kur\u012f m\u0105st\u0117 filosofai ir kurio aistringai tro\u0161ko poetai, da\u017enai pasitelkdamos vaizduojam\u0105j\u0105 simbolik\u0105 savo kultuose si\u016bl\u0117 misterijos.<\/p>\n

\u017dyd\u0173 religija<\/strong><\/p>\n

Rom\u0117nai ir \u017eydai<\/strong><\/em>
\nVisgi geriausias s\u0105lygas krik\u0161\u010dionybei plisti sudar\u0117 \u017eydai. Iki I \u0161imtme\u010dio jie jau seniai buvo pasklid\u0119 u\u017e Palestinos rib\u0173. Kad ir kur apsistodavo, su savo tik\u0117jimu nesiskirdavo. \u017dyd\u0173 skaidymas Rytuose prasid\u0117jo VIII a. pr. Kr., kai buvo sunaikinta Izraelio (\u0160iaur\u0117s) karalyst\u0117 ir i\u0161tremta de\u0161imt \u201epra\u017euvusi\u0173 gen\u010di\u0173\u201c. Helenizmo laikais \u0161is procesas pagreit\u0117jo, kadangi daugyb\u0117 \u017eyd\u0173, u\u017esiimdami prekyba, savanori\u0161kai k\u0117l\u0117si \u012f naujus Vidur\u017eemio j\u016bros pakrant\u0117s miestus. Labiausiai trauk\u0117 \u012f Egipt\u0105, Sirij\u0105 ir Ma\u017e\u0105j\u0105 Azij\u0105. I\u0161 antrojo Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 skyriaus kai k\u0105 su\u017einome apie \u017eyd\u0173 paplitim\u0105 \u012fvairiuose kra\u0161tuose ir vietov\u0117se, tokiose kaip Kreta ir Arabija, Partai ir Egiptas, Persija ir Pamfilija. I\u0161 j\u0173 vis\u0173 buvo pasi\u0173sti maldininkai \u012f Jeruzal\u0119 \u0161v\u0119sti Sekmini\u0173.
\nJuozapas Flavijus pasakoja, kad valdant Neronui Damaske vien\u0105 dien\u0105 buvo nuteista mirties bausme ne ma\u017eiau kaip 10 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017eyd\u0173 [6] ir kad \u017eyd\u0173 tauta buvo labai pasklidusi po vis\u0105 pasaul\u012f, ypa\u010d daug j\u0173 buv\u0119 Antiochijoje ir Sirijoje. Filonas Aleksandrietis ra\u0161o, kad jo laikais, pana\u0161iai kaip ir J\u0117zaus, Egipte gyveno daugiau kaip milijonas \u017eyd\u0173; jie sudar\u0117 ma\u017edaug a\u0161tuntadal\u012f vis\u0173 gyventoj\u0173. Apie j\u0173 didel\u012f paplitim\u0105 Graikijoje ir Ma\u017eojoje Azijoje galime spr\u0119sti ypa\u010d i\u0161 Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173.
\nPirmieji \u017einomi kontaktai tarp Romos ir \u017eyd\u0173 vyko jau Makabiej\u0173 laikais. 168 m. pr. Kr. Judas Makabiejus ir \u0161iek tiek v\u0117liau Jonatas Makabiejus siunt\u0117 pasiuntinius \u012f Rom\u0105 draugi\u0161kiems santykiams u\u017emegzti (1-oji Makabiej\u0173 knyga, 8,17\u201332; 1\u20134). Tre\u010dioji tokia pasiuntini\u0173 grup\u0117 pasiek\u0117, kad 139 m. pr. Kr. su Roma buvo sudaryta sutartis. Ta\u010diau, nepaisant \u0161i\u0173 nedideli\u0173 kontakt\u0173, iki kar\u0173 su Pomp\u0117jumi imperijos rytuose rom\u0117nai ir \u017eydai reikal\u0173 tur\u0117jo nedaug. Pilietini\u0173 kar\u0173 s\u0105my\u0161yje ma\u017eyt\u0117 Jud\u0117jos karalyst\u0117 lyg koks niekutis buvo m\u0117toma \u012f visas puses, o d\u0117l Aristobulo apsirikimo 63 m. pr. Kr. Pomp\u0117jus u\u017e\u0117m\u0117 Jeruzal\u0119. Jis buvo nusprend\u0119s \u012fsiver\u017eti \u012f \u0161ventykl\u0105 ir pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kas yra daugyb\u0117s paslap\u010di\u0173 apgaubtoje \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausiojoje vietoje. Nors ir buvo \u0161aukiama, kad tai \u0161ventyklos i\u0161niekinimas, jis vis tiek nepaklaus\u0117 ir, jo nuostabai, ten nieko nerado! Rom\u0117nams tai buvo nesuvokiama. Jie tiesiog negal\u0117jo patik\u0117ti, kad \u0161ventyklos viduje n\u0117ra jokio Dievo atvaizdo. V\u0117liau d\u0117l to jie da\u017enai buvo link\u0119 \u017eydus vadinti ateistais. \u201eJ\u0173 \u0161ventov\u0117 tu\u0161\u010dia, j\u0173 paslaptys \u2013 bereik\u0161m\u0117s\u201c, ra\u0161\u0117 Tacitas. [7]
\nPo Pomp\u0117jaus pergal\u0117s \u012f Rom\u0105 buvo atgabenta t\u016bkstan\u010diai \u017eyd\u0173. Bet d\u0117l ypating\u0173 religini\u0173 papro\u010di\u0173 rom\u0117nams kaip vergai jie buvo neparank\u016bs. Filonas Aleksandrietis pasakoja, kad daug i\u0161 j\u0173 buvo atleisti nuo vergov\u0117s ir netgi gavo Romos pilietyb\u0119 bei \u012fk\u016br\u0117 kolonij\u0105.
\nRom\u0117nai niekad nesuprato \u017eyd\u0173, bet elg\u0117si su jais labai padoriai ir toleranti\u0161kai. Prie\u017eastis b\u016bt\u0173 ta, kad \u017eydai pad\u0117jo Cezariui pasiekti pergal\u0119; jie dav\u0117 jam kari\u0173 ir pagal \u012fstatym\u0105 j\u012f r\u0117m\u0117. Jis atsid\u0117kojo suteikdamas \u017eydams steb\u0117tin\u0173, oficialiai \u012ftvirtint\u0173 teisi\u0173. Juozapas Flavijus savo \u017dyd\u0173 senov\u0117je<\/em> [8] i\u0161did\u017eiai pamini vis\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105 t\u0173 \u012fstatymu patvirtint\u0173 nurodym\u0173. Niekas netur\u0117jo teis\u0117s trukdyti \u017eydams atlikti aukojimo ir kit\u0173 religini\u0173 apeig\u0173 bei versti nesilaikyti \u0161abo. Buvo garantuota laisv\u0117 eiti vyriausi\u0173j\u0173 kunig\u0173 pareigas, buvo gerbiami j\u0173 valgi\u0173 \u012fstatymai. Jie tur\u0117jo savo teismus, galin\u010dius skirti ne tik pinigines, bet ir k\u016bno bausmes. J\u0173 ne\u0161auk\u0117 \u012f karin\u0119 tarnyb\u0105. \u017dydams suteiktas saugumas buvo tiesiog pavyd\u0117tinas; taip buvo ir d\u0117l neramum\u0173, kurie nuolatos kildavo jiems gyvenant Aleksandrijoje. Atsiradusios galimyb\u0117s buvo tokios didel\u0117s, kad v\u0117liau, krik\u0161\u010dioni\u0173 persekiojimo laikais, Krist\u0173 \u012ftik\u0117jusiems \u017eydams i\u0161kilo pagunda atpulti nuo tik\u0117jimo d\u0117l socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s naudos, kuri\u0105 jie kaip \u017eydai patyr\u0117.<\/p>\n

\u017dydijos patrauklumas<\/strong><\/em>
\n\u017dydai nebuvo populiar\u016bs, bet buvo \u012ftakingi; j\u0173 \u012ftaka buvo pastebima net auk\u0161\u010diausiuose visuomen\u0117s sluoksniuose. Po J\u0117zaus mirties Adiab\u0117n\u0117s prie Tigro karali\u0161koji \u0161eima per\u0117jo \u012f \u017eyd\u0173 tik\u0117jim\u0105. Pats Juozapas Flavijus buvo trij\u0173 vald\u017eiusi\u0173 imperatori\u0173 garbingas sve\u010dias. Nerono meilu\u017e\u0117 Pop\u0117ja Sabina simpatizavo \u017eydams ir, atrodo, juos u\u017estojo. \u017demutiniuose visuomen\u0117s sluoksniuose \u017eyd\u0173 \u012ftaka buvo irgi pakankamai didel\u0117, nors tiesiogini\u0173 duomen\u0173 ir nedaug apie tai turime. Be jokios abejon\u0117s, \u017eydai dar\u0117 didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f; net Tacitas, negalintis nieko gero apie juos pasakyti, buvo nustebintas j\u0173 monoteizmo. \u201e\u017dydai pripa\u017e\u012fsta tik vien\u0105 Diev\u0105, kur\u012f jie \u012fsivaizduoja vien dvasi\u0161kai. Jie laiko bedievyste, kai i\u0161 neam\u017ein\u0173 med\u017eiag\u0173 daromi \u017emogaus pavidalo diev\u0173 atvaizdai\u201c. [9] \u0160is didingas monoteizmas, \u0161is vieno Dievo K\u016br\u0117jo, b\u016bsimo \u017emoni\u0173 Teis\u0117jo garbinimas skleid\u0117 did\u017eiul\u0119 traukos j\u0117g\u0105 senajame pasaulyje, kuris, kaip jau mat\u0117me, nepaisant viso akivaizdaus politeizmo, linko vienos auk\u0161\u010diausios b\u016btyb\u0117s garbinimo pus\u0117n. Ir t\u0105 tik\u0117jim\u0105, besiskiriant\u012f nuo kai kuri\u0173 filosof\u0173 pusiau monoteizmo, praktikavo bei skleid\u0117 visai paprasti, neapsi\u0161viet\u0119 \u017eydai.
\nKai filosofai ne ka\u017ein k\u0105 tegal\u0117jo pasakyti apie did\u012fj\u012f Diev\u0105, prie kurio jie artinosi atsargiai apgraibomis, \u017eydams d\u0117l to nei\u0161kilo joki\u0173 sunkum\u0173. Platonas sak\u0117: \u201eSunki u\u017eduotis rasti visatos k\u016br\u0117j\u0105 ir t\u0117v\u0105; o j\u012f radus \u2013 ne\u012fmanoma jo paskelbti visiems.\u201c [10] Bet \u017eydas suprato rad\u0119s vien\u0105 tikr\u0105j\u012f Diev\u0105, arba tiksliau, \u2013 jog jis pats yra Dievo surastas. Dievas nepaliko \u017emoni\u0173, apgraibom jo ie\u0161kan\u010di\u0173 patamsyje; jis pats apsirei\u0161k\u0117 Izraelio istorijoje ir Ra\u0161te. O tas Ra\u0161tas graikams ir \u017eydams buvo seniai prieinamas.
\nHelenizmo laik\u0173 \u017eydams Aleksandrijoje \u012f pagalb\u0105 at\u0117jo atsiradusi Septuaginta. Nuo\u0161ird\u017eiai tiesos ie\u0161kantis \u017emogus i\u0161 jos gal\u0117jo semtis \u017eini\u0173 apie Diev\u0105, nors prastas vertimas \u012f graik\u0173 kalb\u0105 sukeldavo nema\u017eai sunkum\u0173. \u010cia \u017emogus gal\u0117jo naudotis seniausia pasaulio knyga; \u010dia jis gal\u0117jo rasti Dievo \u017eod\u017eius. I\u0161 Moz\u0117s knyg\u0173 galima kildinti vis\u0105 tikr\u0105j\u012f graik\u0173 ir rom\u0117n\u0173 pa\u017einim\u0105. \u0160itoki\u0105 argumentacij\u0105 randame Juozapo Flavijaus veikale Prie\u0161 Apijon\u0105; j\u0105 perima krik\u0161\u010dioni\u0173 apologetai.
\nBe to, atsiradus Septuagintai, prad\u0117ta reguliariai laikyti pamaldas, ir b\u016btent arba sinagogoje, arba susirinkim\u0173 aik\u0161t\u0117je lauke. Savoti\u0161kos sen\u0173j\u0173 laik\u0173 religin\u0117s pamaldos, tokios, kokios jos buvo laikomos Izraelyje, susid\u0117jo i\u0161 maldos, psalmi\u0173 giedojimo, Ra\u0161to skaitymo ir baigiamojo raginimo. Tai su\u017eadino daug didesn\u012f susidom\u0117jim\u0105 nei dalyvavimas \u0161ventyklos ceremonijose, kuriose buvo \u017ei\u016brima, kaip nar\u0161omi viduriai. Pamaldos lygiai taip pat primin\u0117 ir filosofijos mokykl\u0105, ir religines apeigas, o tai \u017emones trauk\u0117. Juozapas Flavijus pasakoja, kad, pavyzd\u017eiui, Antiochijoje, kur gyveno daugyb\u0117 \u017eyd\u0173, \u012f pamaldas rinkdavosi ir nema\u017eai graik\u0173, taip tapdavusi\u0173 tam tikra prasme \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s dalimi. Tai ai\u0161kiai galime matyti ir Naujojo Testamento pasakojimuose. Sinagogoje buvo sutinkama tikr\u0173 \u017eyd\u0173, prozelit\u0173 (pri\u0117musi\u0173 apipjaustym\u0105) ir dievobaiming\u0173j\u0173 (neapipjaustyt\u0173, kar\u0161t\u0173 Dievo garbintoj\u0173). \u012edomu, kad susirinkimuose kartais apsilankydavo ir Romos okupacini\u0173 ginkluot\u0173j\u0173 paj\u0117g\u0173 kari\u0161ki\u0173, pavyzd\u017eiui, Kornelijus. Vienas karininkas, tarnav\u0119s tame kra\u0161te, taip susi\u017eav\u0117jo Izraelio religija, kad Kafarnaume pastat\u0117 sinagog\u0105 (Lk 7,5).
\nKaip tik \u0161is suskirstymas \u012f tikruosius \u017eydus, prozelitus, dievobaiminguosius ir paprastus pagonis buvo netiesioginis pasiruo\u0161imas Evangelijai. Nes niekas tikr\u0105ja prasme negal\u0117jo b\u016bti \u201eAbraomo s\u016bnumi\u201c, jei jis i\u0161 prigimties nebuvo \u017eydas. Mi\u0161noje sakoma, kad prozelitas sinagogoje tur\u012fs melstis \u201ej\u016bs\u0173 t\u0117v\u0173 Dievui\u201c<\/em>; jis n\u0117ra ir niekad negali b\u016bti lygus \u017eydui. [11] Netgi diasporos \u017eydo, negyvenan\u010dio \u0161ventojoje \u017eem\u0117je, statusas buvo \u017eemesnis; nes buvo toki\u0173 religini\u0173 \u012fpareigojim\u0173 (pirmiausia aukojimo), kuri\u0173 jis negal\u0117jo \u012fvykdyti. Moterys ir vaikai irgi buvo \u017eemesn\u0117s pad\u0117ties nei pilnateisiai pilie\u010diai; tokia nuomon\u0117 buvo bent jau \u017eyd\u0173 vyr\u0173, kasdien d\u0117kojan\u010di\u0173 Dievui, kad jie gim\u0117 ne moterimis!
\nKrik\u0161\u010dionyb\u0117je visi \u0161ie klasiniai skirtumai neteko reik\u0161m\u0117s. Tai paskatino greit\u0105 naujosios religijos i\u0161plitim\u0105 Romos \u017eem\u0117se. Nes jei Romos pilietis ir \u017eav\u0117josi \u017eyd\u0173 religija bei etika, jam visgi buvo sunku tiek nusi\u017eeminti, kad pasidaryt\u0173 antros klas\u0117s pilie\u010diu niekinamoje ir u\u017ekariautoje Ryt\u0173 tautoje. O norint tapti krik\u0161\u010dioniu, visa tai buvo nebereikalinga; \u010dia visi buvo broliai, ir ras\u0117s, lyties, i\u0161silavinimo bei turtiniai skirtumai netur\u0117jo jokios reik\u0161m\u0117s.
\nPrisid\u0117jo dar ir kitas dalykas. Krik\u0161\u010dionyb\u0117je i\u0161liko ir visa tai, k\u0105 patrauklaus tur\u0117jo judaizmas; o du dalykai, dvi didel\u0117s \u017eyd\u0173 religijos kli\u016btys graik\u0173\u2013rom\u0117n\u0173 pasauliui buvo panaikintos: apipjaustymas ir valgi\u0173 \u012fstatymai. Valgi\u0173 \u012fstatymai pagonims buvo tiesiog juokingi, apipjaustymas, j\u0173 akimis, dar blogiau: jis rei\u0161k\u0117 suluo\u0161inim\u0105, kokio galima tik\u0117tis tik i\u0161 laukini\u0173, egzoti\u0161k\u0173 sekt\u0173, toki\u0173 kaip Kibel\u0117s kultas, nari\u0173 ir buvo absoliu\u010diai nerom\u0117ni\u0161kas. Kadangi krik\u0161\u010dionyb\u0117je apipjaustym\u0105 pakeit\u0117 krik\u0161tas, tai jis suteik\u0117 jai prana\u0161umo prie\u0161 judaizm\u0105; krik\u0161tas buvo gretinamas su apsivalymo ritualais, kurie tarp pagoni\u0173 buvo \u012fprasti.
\nIr kitu po\u017ei\u016briu judaizmas ruo\u0161\u0117 keli\u0105 Evangelijai. \u017dyd\u0173 d\u0117ka senasis pasaulis suvok\u0117 galimyb\u0117s tapti prozelitu fakt\u0105, kitaip tariant, galimyb\u0119 \u017emon\u0117ms atsiversti \u012f i\u0161skirtinai monoteistin\u0119 religij\u0105. Be judaizmo, to meto pasaulyje nebuvo jokios kitos religijos, kuri b\u016bt\u0173 draudusi gyvuoti ir kitoms tik\u0117jimo pakraipoms. D\u0117l tik\u0117jimo dievais senov\u0117je buvo skelbiama: \u201eGyventi ir leisti gyventi\u201c. Gal\u0173 gale nety\u010dia \u012f\u017eeidus kitos tautos galing\u0105 dievyb\u0119, galima susilaukti ir nemalonum\u0173. Nors ir steb\u0117tina, kad tarp mokslinink\u0173 yra tuo abejojan\u010di\u0173, ta\u010diau to meto \u017eyd\u0173 prozelitizmo aprai\u0161kos bei s\u0117km\u0117 yra puikiai \u012frodytos ir vis\u0173 pirma ne \u017eyd\u0173 literat\u016broje. Horacijus ir Juvenalis neigiamai atsiliepia apie uol\u0173 \u017eyd\u0173 prozelitizm\u0105. Juozapo Flavijaus darbuose randame nuorod\u0173 apie tai, kad \u017eydai su dideliu \u012fkar\u0161\u010diu Romos imperijoje visur laik\u0117 savo pamaldas, kad daug graik\u0173 per\u0117jo \u012f judaizm\u0105 ir kad Jeruzal\u0117je i\u0161 \u0161ventyklos mokes\u010di\u0173, kuriuos mok\u0117davo prozelitai, susidarydavo did\u017eiul\u0117s sumos. Matas neperdeda sakydamas: \u201eJ\u016bs keliaujate per j\u016br\u0105 ir sausum\u0105, kad laim\u0117tum\u0117te vien\u0105 naujatik\u012f\u201c (Mt 23,15).
\nBuvo i\u0161leista nema\u017ea misionieri\u0161k\u0173 ra\u0161t\u0173, skirt\u0173 pagonims atversti. Giliai tikintiems \u017eydams tai visai nat\u016bralus dalykas, kadangi jie buvo tvirtai \u012fsitikin\u0119 savo religijos prana\u0161umu ir tro\u0161ko tai paskelbti kitiems. Dauguma rabin\u0173 reikalavo tokio misionieri\u0161ko m\u0105stymo. Hilelis sako: \u201eB\u016bk Aarono mokinys, siek taikos, myl\u0117k \u017emones ir atvesk juos prie \u012estatymo!\u201c O rabinas Eliezeras mano netgi taip: \u201eDievas tik d\u0117l to i\u0161sklaid\u0117 Izraelio \u017eydus po visas tautas, kad prozelit\u0173 skai\u010dius d\u0117l j\u0173 \u012ftakos did\u0117t\u0173.\u201c \u017dinoma, tokios pa\u017ei\u016bros pribl\u0117so prasid\u0117jus rimtam \u017eyd\u0173 persekiojimui. Pad\u0117tis visi\u0161kai pasikeit\u0117 sugriovus Jeruzal\u0119 ir v\u0117liau nuslopinus smark\u0173 Adriano sukilim\u0105. Ta\u010diau I a. po Kr. prozelitizmas be jokios abejon\u0117s padar\u0117 nemenk\u0105 pa\u017eang\u0105. Romos valdininkams atrod\u0117, kad netgi per didel\u0119. Jie pripa\u017eino \u017eyd\u0173 teisin\u0119 pad\u0117t\u012f ir jiems teikiamas privilegijas, ta\u010diau \u017eyd\u0173 prozelitizmas j\u0173 ned\u017eiugino. Da\u017enai pasitaikydavo, kad valdant kai kuriems imperatoriams, \u017eydai i\u0161 Romos b\u016bdavo i\u0161varomi, nes j\u0173 pasirodydav\u0119 per daug. Kas gi kurst\u0117 toki\u0105 misionieri\u0161k\u0105 \u017eyd\u0173 aistr\u0105? Paradoksalu, bet tai buvo j\u0173 tik\u0117jimas savo i\u0161rinktumu. Persekiojimai su\u017eadino jiems apokaliptines mintis, tik\u0117jim\u0105, kad ateinan\u010dioje Mesijo karalyst\u0117je visos neteisyb\u0117s bus atitaisytos, Izraelis \u2013 i\u0161teisintas, o visi bedieviai pagonys \u2013 sunaikinti. Tai ir ved\u0117 \u012f prozelitizm\u0105, nes ramia s\u0105\u017eine nebuvo galima laukti ir nieko nedaryti \u017einant, kad bus i\u0161gelb\u0117ti tik nedaugelis, o dauguma \u017eus. \u0160itaip b\u016bt\u0173 galima paai\u0161kinti augant\u012f nor\u0105 surinkti pagonis po Dievo tautos sparnu.
\n\u017dinoma, \u0161iek tiek pavojinga daryti apibendrinan\u010dias i\u0161vadas apie tok\u012f daugiasluoksn\u012f tik\u0117jim\u0105, koks buvo judaizmas. Per paskutiniuosius penkiasde\u0161imt met\u0173 literat\u016briniai ir archeologiniai tyrin\u0117jimai atskleid\u0117, kokia paini tik\u0117jimo bei dievobaimingumo \u012fvairov\u0117 sudaro bendr\u0105 Izraelio vaizd\u0105. Sektanti\u0161kos ir sinkretistin\u0117s grupuot\u0117s klest\u0117jo visame Vidur\u017eemio j\u016bros rajone; helenistinis bei pers\u0173 m\u0105stymas buvo \u012fsiskverb\u0119s netgi \u012f pa\u010dius konservatyviausius Jud\u0117jos sluoksnius. Nepaisant to, galima tvirtinti, jog etinis monoteizmas, apipjaustymas, pamaldos sinagogose, Ra\u0161to skaitymas ir prozelitizmas tarp daugumos \u017eydais save vadinan\u010di\u0173 grupi\u0173 tur\u0117jo prioritet\u0105. \u0160i\u0173 dalyk\u0173 d\u0117ka judaizmas paruo\u0161\u0117 krik\u0161\u010dionybei dirv\u0105, kurioje tik\u0117jimas gal\u0117jo br\u0119sti geriausiai ir grei\u010diausiai. Be to, tai nuties\u0117 pla\u010dius kelius, kuriais Dievas pagal savo ger\u0105j\u012f plan\u0105 gal\u0117jo skleisti susitaikymo naujien\u0105. Vokie\u010di\u0173 teologas Harnackas (Harnakas) apie tai pasak\u0117: \u201eJie d\u0117kingi jums u\u017e toki\u0105 daugyb\u0119 dalyk\u0173, kad beveik galima dr\u012fsti teigti, jog krik\u0161\u010dioni\u0173 misija yra \u017eyd\u0173 propagandos t\u0105sa.\u201c Beveik, bet visgi ne visai. Nes tada reik\u0161t\u0173, kad \u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173 n\u0117ra ko n\u0117 atsi\u017evelgti.<\/p>\n

Michael Green,<\/strong> anglikon\u0173 teologas ir evangelistas, daugelio knyg\u0173 autorius<\/p>\n

Vert\u0117 Rima Lahayne<\/p>\n

Versta i\u0161: Michael Green. Evangelisation zur Zeit der ersten Christen. \u2013 Neuhausen, 1971<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nedidelei, vienuolikos \u017emoni\u0173 grupei J\u0117zus paved\u0117 t\u0119sti savo darb\u0105 ir visam pasauliui skelbti Evangelij\u0105. Jie nebuvo i\u0161skirtin\u0117s asmenyb\u0117s; jie nebuvo labai i\u0161simokslin\u0119; jie netur\u0117jo tvirto u\u017enugario. Tarp tautie\u010di\u0173 j\u0173 niekas nevertino, prie visko prisid\u0117jo ir tai, kad j\u0173 tauta sudar\u0117 tik nereik\u0161ming\u0105 provincij\u0105 tolimiausiame Ryt\u0173 Romos imperijos teritorijos u\u017ekampyje. Jeigu jie b\u016bt\u0173 pasv\u0117r\u0119 savo pa\u0161aukimo s\u0117km\u0117s galimybes, b\u016bt\u0173 prarad\u0119 bet koki\u0105 vilt\u012f; \u0161ans\u0173 buvo nedaug, net \u012fskaitant tvirt\u0105 \u012fsitikinim\u0105 \u2013 J\u0117zus gyvas, jo Dvasia, pavesdama jiems \u0161i\u0105 u\u017eduot\u012f, su jais. Ar gal\u0117jo pasisekti? <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":646,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[17],"tags":[189,220],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/653"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=653"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/653\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":655,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/653\/revisions\/655"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/646"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=653"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=653"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=653"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}