{"id":669,"date":"2016-05-12T18:47:12","date_gmt":"2016-05-12T15:47:12","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=669"},"modified":"2016-05-12T18:47:32","modified_gmt":"2016-05-12T15:47:32","slug":"malones-vaistas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=669","title":{"rendered":"Malon\u0117s vaistas"},"content":{"rendered":"

Bruce L. Shelley<\/em><\/p>\n

Vatikano II Susirinkimas buvo tikras reginys. Keturias valandas trukusi atidarymo ceremonija visais at\u017evilgiais atrod\u0117 kaip \u201enaujos Ba\u017eny\u010dios eros\u201c inauguracija. Baltos vyskup\u0173 mitros vilnijo per perpildyt\u0105 \u0160v. Petro aik\u0161t\u0119. Ne\u0161iojamas popie\u017eiaus sostas suposi vir\u0161 baltos srov\u0117s kaip karali\u0161ka bar\u017ea, apsupta dviej\u0173 \u0161naran\u010di\u0173 stru\u010dio plunksn\u0173 v\u0117duokli\u0173, o choras giedojo Ubi caritas et amor Deus ibi est<\/em>, \u201ekur gailestingumas ir meil\u0117, ten Dievas\u201c. Bet Vatikano II Susirinkimas buvo daugiau nei \u012fsp\u016bdingas renginys, \u2013 daug daugiau. Pasauliui jis atskleid\u0117 giliai pasl\u0117pt\u0105 nauj\u0105 Romos katalikyb\u0117s tendencij\u0105, poreik\u012f ideologij\u0173 am\u017eiuje keistis; jis sugriov\u0117 protestant\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f katalik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105 kaip monolitin\u0119 ir absoliutin\u0119 sistem\u0105 bei patvirtino tai, kad katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia pirm\u0105 kart\u0105 tyliai pripa\u017eino, jog tie, kurie praeityje pasitrauk\u0117, tam galb\u016bt tur\u0117jo ger\u0105 prie\u017east\u012f.
\nTradicinis Romos Ba\u017eny\u010dios \u012fvaizdis, did\u017ei\u0105ja dalimi sukurtas Tridento Susirinkimo, buvo ne\u012fveikiama tvirtov\u0117, sauganti nuo sekuliarizacijos, modernizmo bei individualizmo j\u0117g\u0173. Tarp jos sien\u0173 \u017emon\u0117s gal\u0117jo jaustis saug\u016bs ir pelnyti i\u0161ganym\u0105, nes \u010dia jie gal\u0117jo rasti nesikei\u010dian\u010dias Dievo tiesas, tikr\u0105 Mi\u0161i\u0173 auk\u0105 bei popie\u017eiaus neklaidingum\u0105. 1950 m. popie\u017eius Pijus XII (1939\u20131958) atspind\u0117jo \u0161\u012f \u012fvaizd\u012f, savo enciklikoje Humani Generis<\/em> atvirai sumenkindamas kai kuri\u0173 teolog\u0173 pastangas atnaujinti Ba\u017eny\u010dios mokym\u0105 ir \u201esusilpninti dogm\u0173 reik\u0161m\u0119\u2026 stengiantis i\u0161laisvinti jas i\u0161 id\u0117j\u0173 bei formuluo\u010di\u0173, kuri\u0173 ilgus am\u017eius laik\u0117si Ba\u017eny\u010dia, ir sugr\u012f\u017eti prie Biblijos ir T\u0117v\u0173\u2026\u201c
\nVatikano II Susirinkimas (1962 \u20131965) pateik\u0117 nauj\u0105 \u012fvaizd\u012f. Jame buvo kalbama apie Ba\u017eny\u010di\u0105 kaip \u201ekeliaujan\u010di\u0105 taut\u0105\u201c. Jis \u012fsivaizdavo Ba\u017eny\u010di\u0105, Dievo vadovaujam\u0105, einan\u010di\u0105 per pasaul\u012f, greta kit\u0173 piligrim\u0173, besir\u016bpinan\u010di\u0105 silpnaisiais ir pavargusiais. Susirinkimas ma\u017eai k\u0105 parei\u0161k\u0117 apie s\u0117km\u0119 ar tikryb\u0119, nes piligrimai dar neatkeliavo. Jie vis dar kelyje.
\nKaip galima paai\u0161kinti \u0161i\u0105 Romoje \u012fvykusi\u0105 revoliucij\u0105? Kokie \u012fvykiai paskatino mesti i\u0161\u0161\u016bk\u012f u\u017edaram Romos katalikyb\u0117s mentalitetui?
\n
\nGerasis ganytojas, popie\u017eius Jonas<\/strong><\/p>\n

Vienintelis valdovas, atsakingas u\u017e poky\u010dio lang\u0173 atidarym\u0105 katalik\u0173 pilyje, buvo Angelas Roncallis (And\u017eelas Ronkalis). Mes j\u012f pa\u017e\u012fstame kaip Jon\u0105 XXIII.
\nPopie\u017eius Jonas da\u017enai sakydavo, kad id\u0117ja susirinkti jam kilo kaip staigus \u0160ventosios Dvasios \u012fkv\u0117pimas. I\u0161 tikr\u0173j\u0173, po i\u0161rinkimo 1958 m. spalio 28 d. jis vadovavo vos 90 dien\u0173, kol 1959 sausio 25 paskelb\u0117 pasauliui apie savo plan\u0105 su\u0161aukti Susirinkim\u0105.
\nVis d\u0117lto daugeliu aspekt\u0173 Angelas Roncallis buvo unikaliai pasiruo\u0161\u0119s savo valandai istorijoje. Jis buvo beveik intuityvus \u017emoni\u0173 vil\u010di\u0173 bei reikmi\u0173 \u017einovas. B\u016bdamas jaunas kunigas, jis vienus metus praleido d\u0117stydamas ankstyv\u0173j\u0173 Ba\u017eny\u010dios T\u0117v\u0173 gyvenim\u0105 bei mokym\u0105 Romos popie\u017eiaus Laterano seminarijoje, kol jo vyresnyb\u0117 nusprend\u0117, jog jis n\u0117ra pakankamai nepavojingas. Jis i\u0161dr\u012fso pasi\u016blyti ne\u012ftik\u0117tinas id\u0117jas, pavyzd\u017eiui, tai, kad tam tikromis aplinkyb\u0117mis mi\u0161rios vedybos tur\u0117t\u0173 b\u016bti leid\u017eiamos. Jis d\u017ei\u016bvo dirbdamas Vatikano Ryt\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 Kongregacijoje lai\u0161k\u0173 perra\u0161in\u0117toju, kol vyresnyb\u0117 pamat\u0117, kad jiems reikia apa\u0161tali\u0161kojo delegato tolimojoje Bulgarijoje (1925\u20131934). I\u0161 ten Roncallis de\u0161im\u010diai met\u0173 i\u0161vyko \u012f musulmoni\u0161k\u0105j\u0105 Turkij\u0105, ir besibaigiant II pasauliniam karui i\u0161 tremties buvo perkeltas \u012f neramum\u0173 piln\u0105 Pranc\u016bzij\u0105 tik tod\u0117l, kad \u0160ventasis Sostas nenor\u0117jo \u012f tok\u012f neram\u0173 post\u0105 skirti auk\u0161\u010diausias pareigas u\u017eiman\u010dio \u017emogaus. Bet Roncallio nusi\u017eeminimas bei gabumai su\u017eav\u0117jo pranc\u016bzus. 1953 m. popie\u017eius Pijus XII suteik\u0117 jam raudon\u0105 kardinolo skryb\u0117l\u0119 ir paskyr\u0117 j\u012f dvasiniu Venecijos vadovu.
\nJonas visur i\u0161keldavo susitikim\u0105 ir susidraugavim\u0105 su nekatalikais. B\u016bdamas Turkijoje jis pad\u0117jo gelb\u0117ti \u017eydus, b\u0117gan\u010dius i\u0161 nacistin\u0117s Vokietijos, o Pranc\u016bzijoje po karo pasibais\u0117jo, pamat\u0119s filmus, kuriuose buvo rodomi \u017eyd\u0173 k\u016bnai, sukrauti \u012f dideles kr\u016bvas B\u016bchenvalde ir Au\u0161vice: \u201eKaip tai gal\u0117jo atsitikti? Mistinis Kristaus k\u016bnas!\u201c Kai jam tapus popie\u017eiumi j\u012f aplank\u0117 grup\u0117 \u017eyd\u0173, jis pri\u0117jo prie j\u0173 ir tiesiog pakartojo sveikinim\u0105 i\u0161 Biblijos: \u201eA\u0161 esu Juozapas, j\u016bs\u0173 brolis\u201c.
\nTap\u0119s popie\u017eiumi, Jonas pra\u0161\u0117, kad j\u012f laikyt\u0173 ne popie\u017eiumi politiku ar i\u0161silavinusiu popie\u017eiumi, bet \u201egeruoju ganytoju, ginan\u010diu ties\u0105 bei gerum\u0105\u201c. Jis da\u017enai i\u0161vykdavo i\u0161 Vatikano \u012f na\u0161lai\u010di\u0173 namus, kal\u0117jimus, mokyklas ir ba\u017eny\u010dias. Vien\u0105 kart\u0105 jis net suteik\u0117 audiencij\u0105 keliaujan\u010diam cirkui ir \u0161velniai tap\u0161nojo li\u016btuk\u0105, vardu Dolis. Jis pa\u0161alino tokius papro\u010dius, kaip neleisti lankytoj\u0173 \u0160v. Petro bazilikon tuo metu, kai popie\u017eius vaik\u0161tin\u0117ja po \u017eemiau esant\u012f sod\u0105. Jonas pasak\u0117: \u201eKod\u0117l jie netur\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti? A\u0161 juk nedarau nieko g\u0117dingo\u201c.
\nPo to, kai popie\u017eius Jonas paskelb\u0117 savo nor\u0105 sukviesti visuotin\u012f Susirinkim\u0105, jis pasak\u0117, kad jo tikslas bus aggiornamento<\/em>, \u2013 itali\u0161kas \u017eodis, rei\u0161kiantis \u201epritaikym\u0105 dabar\u010diai\u201c. Tai rei\u0161kia ne vien adaptavim\u0105si prie i\u0161orinio \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s gyvenimo, bet taip pat ir visi\u0161k\u0105 vidin\u012f min\u010di\u0173 pasikeitim\u0105. Jonas tikriausiai planavo, kad Susirinkimas nusigr\u0119\u0161 nuo nelanks\u010di\u0173 praeities legalizmo \u0161ablon\u0173 ir atsid\u0117s \u0161iuolaikiniams ganytoj\u0173 r\u016bpes\u010diams. Daugelis tik\u0117josi, kadaggiornamento<\/em> Ba\u017eny\u010dion \u012fne\u0161 revoliucing\u0173 poky\u010di\u0173, lygi\u0173 Konstantino atsivertimo didybei arba Reformacijai. Tokia transformacija reikalavo atmesti glaud\u0173 ry\u0161\u012f tarp religijos bei politikos, \u012fvest\u0105 Konstantino, bei at\u0161aukti siaur\u0105 m\u0105stym\u0105, atsiradus\u012f per Kontrreformacij\u0105. Ai\u0161ku, kad Jono tikslas buvo Ba\u017eny\u010dia, susiderinusi su \u0161iuolaikiniu pasauliu. Buvo akivaizdu, jog aggiornamento<\/em> yra ambicinga programa.
\nNuo pat prad\u017eios, kai gaiv\u0173 spalio m\u0117nes\u012f \u012f Rom\u0105 atvyko 2540 i\u0161 2908 i\u0161rinkt\u0173 kardinol\u0173, patriarch\u0173 ir abat\u0173, tapo akivaizdu, jog Vatikano II Susirinkimas bus nepana\u0161us \u012f visus kitus. Tai buvo ai\u0161ku vien pa\u017evelgus \u012f skai\u010dius. Vatikano I Susirinkime, 1869\u2013 1870 m. paskelbusiame popie\u017eiaus neklaidingum\u0105, dalyvavo tik 600\u2013700 t\u0117v\u0173. A\u0161tuoniolika met\u0173 trukusiame Tridento Susirinkime, pasmerkusiame protestant\u0173 Reformacij\u0105, u\u017e dekretus balsavo tik apie 200 dalyvi\u0173. \u0160\u012f kart\u0105 dalyvavo 230 t\u0117v\u0173 i\u0161 \u0161alies, kuri iki 1908 m. tebuvo misij\u0173 teritorija \u2013 Jungtini\u0173 Valstij\u0173. Amerikie\u010diai atsiliko tik nuo ital\u0173, kurie pasiunt\u0117 430 dalyvi\u0173. Dalyvavo 230 afrikie\u010di\u0173 ir daugiau kaip 300 i\u0161 Azijos.
\nVatikano II Susirinkimas buvo pirmasis, nesu\u0161auktas tam, kad kovot\u0173 prie\u0161 erezij\u0105, paskelbt\u0173 naujas dogmas arba i\u0161rikiuot\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105 kovai su prie\u0161i\u0161komis j\u0117gomis. Pavyzd\u017eiui, Tridento Susirinkimas (1545\u20131563) i\u0161 naujo patvirtino indulgencij\u0173 teis\u0117tum\u0105, kvestionuot\u0105 Liuterio, ir kovai su protestant\u0173 Reformacija pastat\u0117 doktrin\u0173 tvirtov\u0119. Popie\u017eius Jonas parod\u0117, kad Vatikano II Susirinkimas buvo su\u0161auktas kovoti ne prie\u0161 k\u0105 nors, bet d\u0117l ko nors. Popie\u017eiaus kalba atidarymo proga buvo mandatas daugiau pastoraciniam nei doktrininiam susirinkimui. Jis suprato: valstybin\u0117s Ba\u017eny\u010dios laikai jau pasibaig\u0117. Jis sak\u0117, kad \u0161iame am\u017eiuje Ba\u017eny\u010dia negali siekti i\u0161laikyti savo autoritet\u0105 represijos ginklais. Ji turi \u201evaldyti malon\u0117s vaistu, o ne grie\u017etumu\u201c. Tod\u0117l Susirinkimo tikslas \u2013 \u012fgalinti Ba\u017eny\u010di\u0105 \u201eprisitaikyti prie dabarties\u201c. Modernizacija paspartint\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 susivienijimo laikus, kai i\u0161sipildys Kristaus malda \u201ekad jie b\u016bt\u0173 viena\u201c.
\nTai buvo dr\u0105s\u016bs \u017eod\u017eiai. Kai po dviej\u0173 dien\u0173 vyskupai ir abatai sus\u0117do ant savo \u017ealiai apmu\u0161t\u0173 sudedam\u0173 k\u0117d\u017ei\u0173 pirmosios darbo sesijos, jie greitai buvo i\u0161bandyti. Pirmoji t\u0117v\u0173 u\u017eduotis buvo i\u0161rinkti de\u0161imties nuolatini\u0173 komisij\u0173 narius. Ant savo stal\u0173 \u2013 \u201ekad b\u016bt\u0173 lengviau orientuotis\u201c \u2013 jie rado paruo\u0161iam\u0173j\u0173 komisij\u0173 nari\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. \u0160itoms komisijoms vadovavo Kurijos, Vatikane esan\u010dios ital\u0173 kontroliuojamos Ba\u017eny\u010dios civilin\u0117s tarnybos kardinolai. S\u0105ra\u0161ai, pateikti, \u201ekad b\u016bt\u0173 lengviau orientuotis\u201c, t\u0117vams rod\u0117, kad viskas eit\u0173 daug skland\u017eiau, jeigu jie i\u0161rinkt\u0173 Kurijos m\u0117gstamus ekspertus, atlikusius paruo\u0161iam\u0105j\u012f darb\u0105. Bet i\u0161kilo klausimas: kas vadovaus Susirinkimui \u2013 Kurija ar patys t\u0117vai? U\u017e to slyp\u0117jo ir dar svarbesnis dalykas: kiek Vatikanas bus atviras i\u0161orinio pasaulio \u012ftakai?
\nT\u0105 dien\u0105 nebuvo prieita iki balsavimo. Nuo stalo, prie kurio pirmininkavo de\u0161imt kardinol\u0173, pakilo truput\u012f sulinkusi fig\u016bra baltais plaukais ir erelio nosimi. Atsigr\u0119\u017eusi \u012f dvi ilgas susirinkusi\u0173 t\u0117v\u0173 eiles ji tar\u0117: \u201eMes nepriimsime kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173, mums paruo\u0161t\u0173 prie\u0161 prasidedant Susirinkimui. Kita vertus, mes netur\u0117jome laiko i\u0161rinkti savo pa\u010di\u0173 kandidat\u0173, ir tod\u0117l pra\u0161ome klausim\u0105 atid\u0117ti, kad gal\u0117tume nuspr\u0119sti patys\u201c.
\nPra\u0161ymas buvo palaikytas ir jam pritarta, ir Susirinkimas, truk\u0119s ma\u017eiau nei pus\u0119 valandos, i\u0161siskirst\u0117. Pasi\u016blym\u0105 pateik\u0119s \u017emogus buvo kardinolas Achille\u2019is Lienart’as, septyniasde\u0161imt a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173 arkivyskupas Lile, \u0160iaur\u0117s Pranc\u016bzijoje. Kardinolas Lienart\u2019as Susirinkimui ruo\u0161\u0117si \u0161e\u0161is m\u0117nesius. Tai, k\u0105 daugelis t\u0117v\u0173 palaik\u0117 nekenksmingu metodu pagreitinti rinkimus, jis atpa\u017eino kaip manevr\u0105, Susirinkimui suteikiant\u012f tam tikr\u0105 orientacij\u0105. Bet vyskupai parod\u0117, kad jie taip paprastai nepritars Kurijos specialist\u0173 sprendimui. Kai po dviej\u0173 dien\u0173 jie i\u0161rinko de\u0161imt komisij\u0173, galutinis s\u0105ra\u0161as buvo subalansuotas ir tarptautinis.<\/p>\n

Konservatoriai ir progresyvistai<\/strong><\/p>\n

Tas truputis strategijos Susirinkimo atidarymo dienomis nubr\u0117\u017e\u0117 linij\u0105 tarp dviej\u0173 pagrindini\u0173 vyskup\u0173 grupi\u0173, kurios tapo \u017einomos kaip \u201ekonservatoriai\u201c ir \u201eprogresyvistai\u201c. Konservatori\u0173 pus\u0117je, kaip pasak\u0117 t\u0117vas Francis J. McCoolis, j\u0117zuitas Biblijos tyrin\u0117tojas i\u0161 Merilendo, buvo \u201etie, kurie ateityje \u012f\u017evelgia gr\u0117sm\u0119 praei\u010diai\u201c. Progresyvist\u0173 pus\u0117je buvo \u201etie, kurie ateityje \u012f\u017evelgia ateities pa\u017ead\u0105\u201c. \u0160ios dvi id\u0117jos susidurdavo sprend\u017eiant beveik kiekvien\u0105 klausim\u0105.
\n\u017dmon\u0117s, atsakingiausi u\u017e konservatyvi\u0105j\u0105 pozicij\u0105, priklaus\u0117 Romos Kurijai, centrinei administracijos \u012fstaigai Romoje. B\u016bdami daugiausia seni italai, gana izoliuoti nuo modernaus pasaulio, jie dar\u0117 did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 ir kontroliavo ne tik viso pasaulio katalikyb\u0119, bet ir pat\u012f popie\u017ei\u0173. Paprastai jie b\u016bdavo patenkinti Ba\u017eny\u010dia tokia, kokia ji yra, ir \u012f bet kokias pastangas j\u0105 pakeisti \u017evelg\u0117 su did\u017eiuliu prie\u0161i\u0161kumu.
\n\u017dmogus, atstovaujantis konservatyviajam po\u017ei\u016briui, buvo septyniasde\u0161imt dvej\u0173 met\u0173 eruditas kardinolas Alfredas Ottavianis. Gim\u0119s savo t\u0117vo kepykloje Romoje, Trastevere, Ottavianis did\u017eiausi\u0105 savo gyvenimo dal\u012f praleido vienoje Vatikano kvadratin\u0117je mylioje. Tam tikra prasme jis buvo savo funkcijos \u2013 pri\u017ei\u016br\u0117ti doktrinos grynum\u0105 bei pasmerkti erezij\u0105 \u2013 kalinys. Popie\u017eiaus metin\u0117je knygoje jo vardas pasirod\u0117 dvide\u0161imt tris kartus. Jis buvo septyni\u0173 kongregacij\u0173, dviej\u0173 komisij\u0173, vieno tribunolo narys, dvide\u0161imt dviej\u0173 ordin\u0173 glob\u0117jas. Jo kritikai sak\u0117, kad jam atrod\u0117, jog visa, kas nauja, yra neteisinga. Bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jis sak\u0117, kad visa tai, kas nauja, neb\u016btinai yra teisinga.
\nDaugelis konservatori\u0173 i\u0161 viso nenor\u0117jo susirinkti ir paslap\u010diomis tai vadino \u201epopie\u017eiaus kvailione\u201c. Jie band\u0117 sabotuoti ir vilkinti paruo\u0161iam\u0105j\u012f darb\u0105, nes man\u0117, jog Susirinkimas, atskleisdamas savo vidinius skirtumus, pakenks Ba\u017eny\u010diai. Jie buvo pasiry\u017e\u0119 sprend\u017eiam\u0105sias j\u0117gas Kurijoje i\u0161laikyti nepaliestas, kontroliuojamas ital\u0173 dvasinink\u0173, besidid\u017eiuojan\u010di\u0173 savo interes\u0173 siaurumu.
\nProgresyvieji dvasininkai netur\u0117jo vieno vadovo, bet rinkosi aplink gabi\u0173 kardinol\u0173 i\u0161 Vokietijos, Pranc\u016bzijos, Austrijos, Belgijos, Liuksemburgo bei Olandijos grup\u0119. Tipi\u0161kas j\u0173 atstovas buvo kardinolas Janas Alfrinkas, auk\u0161tas ir atleti\u0161kas Olandijos Ba\u017eny\u010dios vadovas. Alfrinkas tur\u0117jo tiek kontakt\u0173 su \u201eatsiskyrusiais broliais\u201c protestantais Olandijoje, kad vienas Italijos laikra\u0161tis j\u012f pavadino \u201eantiromi\u0161ku\u201c.
\nSusirinkimas t\u0119s\u0117 savo darbus per keturis atskirus susitikimus. Pirmoji sesija t\u0119s\u0117si nuo 1962 m. spalio 11 iki gruod\u017eio 8 dienos. Tada per trejus kitus metus rudens m\u0117nesiais \u012fvyko dar trys sesijos.
\nKonfliktuojantys konservatori\u0173 ir progresyvist\u0173 po\u017ei\u016briai buvo ai\u0161kiai matomi nuo pat prad\u017ei\u0173. Pirmosios sesijos metu progresyvistai nor\u0117jo pakeisti ba\u017enytin\u0119 liturgij\u0105, leisti j\u0105 skaityti \u0161iuolaikin\u0117mis kalbomis vietoje tradicin\u0117s lotyn\u0173 ir aktyvinti pasaulie\u010di\u0173 dalyvavim\u0105 Mi\u0161iose. Konservatoriai, kaip ir buvo galima tik\u0117tis, tam prie\u0161taravo.
\nDar didesn\u0117s problemos i\u0161kilo d\u0117l pasi\u016blyto dokumento apie dievi\u0161k\u0105j\u012f Aprei\u0161kim\u0105. Paruo\u0161tas teologin\u0117s komisijos, vadovaujamos kardinolo Ottavianio, \u0161is parei\u0161kimas be kompromis\u0173 pabr\u0117\u017e\u0117 du Aprei\u0161kimo \u0161altinius \u2013 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir Tradicij\u0105 \u2013 Romos katalik\u0173 pripa\u017eintus nuo pat Tridento Susirinkimo laik\u0173. Progresyvistai, nematydami prie\u017easties, kod\u0117l reik\u0117t\u0173 pabr\u0117\u017eti skirtumus tarp katalik\u0173 ir protestant\u0173, nor\u0117jo pateikti Ra\u0161t\u0105 ir Tradicij\u0105 kaip du vienos srov\u0117s kanalus. Pagrindinis klausimas buvo toks: ar yra toki\u0173 tik\u0117jimo ties\u0173, kurios randamos tik Tradicijoje, ar visos tik\u0117jimo tiesos randamos Ra\u0161te?
\nDebatai vir\u0117 beveik dvi savaites. Galiausiai 1368 Susirinkimo t\u0117vai balsavo u\u017e tai, kad Ottavianio dokumentas b\u016bt\u0173 atid\u0117tas \u2013 bet balsavimui vis tiek pritr\u016bko reikiam\u0173 dviej\u0173 tre\u010ddali\u0173 daugumos. Popie\u017eius Jonas, steb\u0117damas darb\u0105 savo apartamentuose per televizij\u0105, \u012fsiki\u0161o ir pasi\u016bl\u0117 nauj\u0105 dokument\u0105, perra\u0161yt\u0105 naujo komiteto, kartu vadovaujamo kardinolo Ottavianio ir kardinolo j\u0117zuito Augustino Bea, neseniai \u012fkurto Sekretoriato krik\u0161\u010dioni\u0173 vienybei platinti bei Susirinkimo progresyvist\u0173 vadovo. T\u0117vas Gregoris Baumas i\u0161 Kanados pasak\u0117: \u201e\u0160i diena \u012feis \u012f istorij\u0105 kaip Kontrreformacijos pabaiga\u201c.
\n1963 m. bir\u017eelio 3 d., pasiruo\u0161imo ateinan\u010diai sesijai viduryje, mir\u0117 popie\u017eius Jonas XXIII. Visas tikin\u010di\u0173j\u0173 pasaulis sustojo ged\u0117ti. Bir\u017eelio 21 dien\u0105 kardinolas Montinis, Milano arkivyskupas, tapo popie\u017eiumi Pauliumi VI. Naujasis popie\u017eius tuojau pat paskelb\u0117 savo intencij\u0105 t\u0119sti Susirinkim\u0105.
\nAntrosios sesijos metu, 1963 met\u0173 ruden\u012f, naujoji progresyvi Ba\u017eny\u010dios samprata susid\u016br\u0117 su tradicin\u0117mis konservatori\u0173 pa\u017ei\u016bromis. Vatikano I Susirinkimas paskelb\u0117 popie\u017eiaus neklaidingum\u0105 bei primat\u0105. Vatikano II Susirinkimas band\u0117 paai\u0161kinti, koks tur\u0117t\u0173 b\u016bti visos vyskup\u0173 kolegijos santykis su popie\u017eiumi valdant Ba\u017eny\u010di\u0105. Konservatoriai gyn\u0117 popie\u017eiaus suverenitet\u0105; progresyvistai skatino didesn\u0119 vyskup\u0173 vald\u017ei\u0105 (kolegialum\u0105).
\nTarp keli\u0173 kritini\u0173 debat\u0173 tre\u010diosios sesijos metu (1964 m. rugs\u0117jo 14\u2013lapkri\u010dio 21 d.) diskutuota ir d\u0117l tik\u0117jimo laisv\u0117s. Ar tik\u0117jimo laisv\u0117s paskelbimas Dievo ties\u0105 padaryt\u0173 reliatyvi\u0105? Ar tai sustiprint\u0173 indiferenti\u0161kumo dvasi\u0105? \u201eNesvarbu, k\u0105 tiki, jeigu tik esi nuo\u0161irdus.\u201c
\nTre\u010dioji sesija taip pat susid\u016br\u0117 su nuorodomis kunigams d\u0117l j\u0173 gyvenimo ir tarnyst\u0117s, eilini\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 misija pasaulyje ir misionieri\u0161ku darbu nekrik\u0161\u010dioni\u0161kuose kra\u0161tuose.
\nPaskutin\u0117 sesija, vykusi 1965 m. nuo rugs\u0117jo 14 iki gruod\u017eio 8 d., atnaujino debatus d\u0117l tik\u0117jimo laisv\u0117s. Susirinkimo parei\u0161kimas apie teis\u0119 \u012f s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119 paskelb\u0117, kad n\u0117 viena valstyb\u0117 neturi teis\u0117s i\u0161oriniu spaudimu trukdyti skelbti ir priimti Evangelij\u0105. Drauge Ba\u017eny\u010dia nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo prielaidos, kurios buvo laikytasi nuo pat Konstantino dien\u0173, kad visur, kur tik yra priemoni\u0173 (pvz., Ispanijoje ir Italijoje), ji turi teis\u0119 naudoti civilin\u0119 vald\u017ei\u0105 tam, kad primest\u0173 savo reikalavimus religijos srityje bei t\u0119st\u0173 i\u0161ganymo darb\u0105. Pripa\u017eindama \u0161\u012f dekret\u0105, Romos katalikyb\u0117 visi\u0161kai atsisak\u0117 bet kokio i\u0161orin\u0117s j\u0117gos panaudojimo prie\u0161 s\u0105\u017ein\u0117s bals\u0105. Jo paskelbimas gruod\u017eio 7 d. pa\u017eym\u0117jo radikal\u0173 l\u016b\u017e\u012f po pusantro t\u016bkstan\u010dio met\u0173 praktikos.
\n\u012esp\u016bdingos i\u0161kilm\u0117s \u0160v. Petro aik\u0161t\u0117je pabaig\u0117 Susirinkimo darb\u0105 1965 m. gruod\u017eio 8 d. \u017dodis revoliucingas tikriausiai kiek per stiprus Vatikano II Susirinkimui apib\u016bdinti. Tradicin\u0117 teologija bei popie\u017eiaus vald\u017eia liko nepaliesta. \u0160e\u0161iolika Susirinkimo dekret\u0173, su keliomis i\u0161imtimis, rod\u0117 tam tikr\u0105 kompromis\u0105, pasiekt\u0105 tarp progresyvist\u0173 ir konservatori\u0173.<\/p>\n

Did\u017eiul\u0117 poky\u010di\u0173 banga<\/strong><\/p>\n

Vis d\u0117lto Susirinkimas atspind\u0117jo reik\u0161ming\u0105 l\u016b\u017e\u012f po Tridento piktumo ir Vatikano I gynimosi nuotaikos. Vatikano II Susirinkimas atsuko Romos katalikyb\u0117s veid\u0105 \u012f pasaul\u012f ne su pyk\u010diu, bet su r\u016bpes\u010diu.
\nSusirinkimo darbas pakankamai supurt\u0117 \u017eem\u0119, kad sukelt\u0173 did\u017eiul\u0119 poky\u010di\u0173 bang\u0105 Ba\u017eny\u010dioje. De\u0161imtmetis po Susirinkimo buvo triuk\u0161mingiausias per vis\u0105 \u0161iuolaikin\u0119 Ba\u017eny\u010dios istorij\u0105. Buvo i\u0161trinta tiek daug dvasini\u0173 bei religini\u0173 gairi\u0173, kad vidutinis katalikas liko visi\u0161kai i\u0161mu\u0161tas i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173.
\nPirmoji potvynio banga kilo tada, kai netrukus po Susirinkimo buvo pateikta nauja liturgija. Vis\u0105 laik\u0105 mokytas apie Mi\u0161ias manyti kaip apie paslapting\u0105 nekintam\u0105 ritual\u0173 rinkin\u012f, kilus\u012f i\u0161 paties Kristaus, vidutinis katalikas nebuvo intelektualiai, dvasi\u0161kai ar emoci\u0161kai pasiruo\u0161\u0119s tam, kas \u012fvyko. Jis mat\u0117, kaip altorius perkeliamas priekin, o kunigas atsigr\u0119\u017eia \u012f bendruomen\u0119; u\u017euot \u0161nab\u017ed\u0117j\u0119s maldas lotyni\u0161kai, dabar jis jas skaito garsiai savo tautos kalba. Buvo atsisakyta daugelio sen\u0173 ritual\u0173. Anks\u010diau Dievo garbintojai buvo mokomi melstis beveik nepastebint savo kaimyno, o dabar j\u0173 pra\u0161oma pasisukti ir pasveikinti j\u012f \u201eramyb\u0117s \u017eenklu\u201c.
\nVis d\u0117lto did\u017eiausi sunkumai susikaup\u0117 ties Ba\u017eny\u010dios autoriteto klausimu. Iki popie\u017eiaus Jono ir Vatikano II Susirinkimo tipi\u0161kas katalikas pri\u0117m\u0117 autoritarin\u0119 Ba\u017eny\u010dios strukt\u016br\u0105 kaip dievi\u0161kojo Aprei\u0161kimo diktat\u0105. Apie popie\u017ei\u0173 jis galvojo kaip apie ant\u017emogi\u0161k\u0105 valdov\u0105, kurio kiekvienas \u017eodis apgaubtas antgamti\u0161ko autoriteto; net \u012f vyskup\u0105 jis \u017evelg\u0117 su pagarbia baime. Esant tokiai pad\u0117\u010diai tik nedaugelis katalik\u0173 suabejodavo d\u0117l autokratin\u0117s tvarkos, \u012fprastos Ba\u017eny\u010dioje, nors pa\u0161aliniams tai da\u017enai atrod\u0117 viduram\u017ei\u0161ka. Niekas nedr\u012fso papriekai\u0161tauti vyskupui, valdan\u010diam savo diecezij\u0105 lyg asmeni\u0161k\u0105 dvar\u0105, arba ganytojui, apleidusiam savo parapij\u0105.
\nVatikano II Susirinkimas i\u0161k\u0117l\u0117 progresyvist\u0173 l\u016bkes\u010dius, bet jie greitai pamat\u0117, jog nepaisant vis\u0173 gra\u017ei\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 Susirinkimas ma\u017eai k\u0105 pakeit\u0117 prakti\u0161kai. Pagrindin\u0117 Romos Ba\u017eny\u010dios strukt\u016bra liko piramid\u0117s formos, kur vald\u017eia eina \u017eemyn nuo popie\u017eiaus, neklystan\u010dios galvos. Vatikano II Susirinkimas d\u0117jo pastangas i\u0161saugoti jo absoliu\u010di\u0105 vald\u017ei\u0105 ir vyskupams suteik\u0117 tiktai konsultavimo pareigas, palikdamas popie\u017eiui laisv\u0119 arba panaudoti juos valdant Ba\u017eny\u010di\u0105, arba ne.
\nNaujos Ba\u017eny\u010dios sampratos \u0161viesoje, suprojektuotoje Susirinkimo, daugelis katalik\u0173 pamat\u0117, jog \u0161ios autoritarin\u0117s strukt\u016bros nepakeliamos, ir prad\u0117jo agitacij\u0105 u\u017e demokratines reformas. Jie nesutar\u0117, organizavo demonstracijas, u\u017eimdavo ba\u017eny\u010di\u0173 patalpas ir naudojosi spauda.
\nRomos Ba\u017eny\u010dia ekstremalios trinties pad\u0117t\u012f pasiek\u0117 1968 m., kai popie\u017eius Paulius i\u0161leido savo enciklik\u0105 Humanae Vitae<\/em>, smerkian\u010di\u0105 dirbtini\u0173 kontracepcijos priemoni\u0173 naudojim\u0105. Tuo jis pa\u017eeid\u0117 savo autoritet\u0105, nes \u0161is sprendimas buvo prie\u0161ingas gimim\u0173 reguliavimo komisijos daugumai. Visa tai paskatino vis\u0173 rim\u010diausi\u0105 popie\u017eiaus autoriteto kriz\u0119 po Liuterio.
\nPalaipsniui pasigirdo nema\u017ea bals\u0173, kritikuojan\u010di\u0173 popie\u017ei\u0173 u\u017e tai, kad i\u0161leisdamas savo enciklik\u0105 jis nebendradarbiavo su vyskupais. I\u0161kilus kalb\u0117tojas \u0161iuo klausimu buvo kardinolas Suenensas (Siuenensas), Malino arkivyskupas Belgijoje ir vienas i\u0161 Vatikano II Susirinkimo k\u016br\u0117j\u0173. Savo kalbose, spaudos konferencijose bei ra\u0161tuose Suenensas kviet\u0117 atsisakyti viduram\u017ei\u0161kos popie\u017eyst\u0117s ir niekada nepaliov\u0117 kartoti: popie\u017eius nebetur\u0117t\u0173 elgtis taip, lyg jis b\u016bt\u0173 u\u017e Ba\u017eny\u010dios rib\u0173 arba vir\u0161 jos.
\nBeveik toks pat rimtas, kaip ir kriz\u0117 d\u0117l gimim\u0173 reguliavimo, buvo skyryb\u0173 draudimas. Pagal \u0161\u012f \u012fstatym\u0105 n\u0117 viena tikrai sakramentin\u0117 santuoka tarp pakrik\u0161tyt\u0173 katalik\u0173 negali b\u016bti at\u0161aukta \u2013 net ir paties popie\u017eiaus. Tokiais atvejais, kai partneriai nebegali taikiai gyventi kartu, jiems gali b\u016bti dovanotas Ba\u017eny\u010dios leidimas skirtis, bet be teis\u0117s tuoktis i\u0161 naujo tol, kol vienas i\u0161 partneri\u0173 gyvas. Nepaisant did\u017eiuli\u0173 sunkum\u0173, kuriuos tokia politika suk\u0117l\u0117 gyvenantiems i\u0161irusiose santuokose, iki Vatikano II Susirinkimo tik nedaugelis i\u0161dr\u012fsdavo mesti i\u0161\u0161\u016bk\u012f \u0161iam \u012fstatymui.
\nBet kai spaud\u017eiant \u012fvykiams po Susirinkimo \u0117m\u0117 skilti nekintamumo ir neklaidingumo fasadas, nema\u017ea dalis kunig\u0173 bei teolog\u0173 prad\u0117jo kvestionuoti grie\u017eto \u012fstatymo d\u0117l skyryb\u0173 i\u0161mintingum\u0105 bei teis\u0117tum\u0105 Ra\u0161to at\u017evilgiu. Jie nor\u0117jo, kad Ba\u017eny\u010dia ir toliau skelbt\u0173 santuokos kaip sakramento ir atsidavimo visam gyvenimui \u0161ventyb\u0119. Bet jie reikalavo lankstesnio ganytojo po\u017ei\u016brio dirbant su tomis poromis, kuri\u0173 santuoka \u017elugo.<\/p>\n

Identiteto kriz\u0117<\/strong><\/p>\n

Tarp vis\u0173 poslinki\u0173 Ba\u017eny\u010dia patyr\u0117 didel\u012f kunig\u0173 bei vienuoli\u0173 egzod\u0105. Nuo 1962 iki 1974 met\u0173 bendras seminarist\u0173 skai\u010dius vien tik Jungtin\u0117se Valstijose suma\u017e\u0117jo 31 procentu, o 1966\u20131972 metais beveik 8 t\u016bkst. Amerikos kunig\u0173 paliko vie\u0161\u0105 tarnyst\u0119.
\nAtrod\u0117, kad pagrindin\u0117 \u0161ios kriz\u0117s prie\u017eastis buvo kunigo identiteto klausimas. K\u0105 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia b\u016bti kunigu? \u0160ventumas, kadaise sup\u0119s kunigyst\u0119, visas i\u0161garavo, palygintas su Naujojo Testamento dvasininko apra\u0161ymu. Be to, demokratin\u0117 kryptis Ba\u017eny\u010dioje i\u0161ry\u0161kino senosios kunig\u0173 kast\u0173 sistemos viduram\u017ei\u0161kum\u0105. Kai priklausymas Ba\u017eny\u010diai sekuliarioje visuomen\u0117je tapo asmeni\u0161ko atsidavimo, o ne \u201egimiau kataliku\u201c klausimu, kunigo priederm\u0117 ne\u0161ti vis\u0105 Ba\u017eny\u010dios misijos na\u0161t\u0105 suma\u017e\u0117jo.
\nPasak kardinolo Suenenso, konfliktas d\u0117l autoriteto Ba\u017eny\u010dioje ved\u0117 prie dviej\u0173 kontrasting\u0173 teologij\u0173: vieni \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 \u017ei\u016bri, vis\u0173 pirma, kaip \u012f dvasini\u0173 bendruomeni\u0173, esan\u010di\u0173 kartu pagrindinai d\u0117l popie\u017eiaus primato pripa\u017einimo, bendryst\u0119; kiti tradici\u0161kai \u2013 kaip \u012f viduram\u017ei\u0173 supervalstyb\u0119, valdom\u0105 absoliutaus monarcho, kurio tikslas yra primesti savo vali\u0105 jos nariams bei visuomenei.
\nKardinolas Suenensas vilt\u012f d\u0117l Ba\u017eny\u010dios ateities d\u0117jo \u012f nauj\u0105 jud\u0117jim\u0105, pabr\u0117\u017eiant\u012f asmeni\u0161k\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0119, \u2013 katalik\u0173 charizmin\u012f atsinaujinim\u0105. Vadovai jo prad\u017ei\u0105 \u012f\u017ei\u016bri 1966 met\u0173 pavasar\u012f, kai du Diukeino universiteto Pitsberge, Pensilvanijoje, d\u0117stytojai pasaulie\u010diai suvok\u0117, kad jiems tr\u016bksta pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 j\u0117gos skelbti Evangelijai. Jie atsidav\u0117 maldai. Jie pasidalijo savo r\u016bpes\u010diu su kitais kolegomis. Tada, 1966 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f, du jauni vyrai Nacionalin\u0117je Kursilo konvencijoje (katalik\u0173 atsinaujinimo jud\u0117jimas, gim\u0119s Europoje 4-ojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje) pristat\u0117 juos suintrigavusi\u0105 knyg\u0105: protestanto Davido Wilkersono \u201eKry\u017ei\u0173 ir peil\u012f\u201c (\u201eThe Cross and the Switchblade\u201c). Po asmeni\u0161k\u0173 kontakt\u0173 su protestant\u0173 charizmininkais Pitsbergo rajone keli min\u0117to universiteto d\u0117stytojai gavo sekmininki\u0161k\u0105 krik\u0161t\u0105, kur\u012f \u017eenklino kalb\u0117jimas kalbomis. 1967 m. vasario viduryje, k\u0105 jud\u0117jimo istorikai vadina \u201eDiukeino savaitgaliu\u201c, toks patyrimas i\u0161tiko grup\u0119 student\u0173 ir d\u0117stytojus platesniu mastu.
\nNaujienos apie Pitsbergo potyrius netrukus pasiek\u0117 Notr Damo universitet\u0105 Notr Dame, Indianoje. Nam\u0173 maldos grup\u0117s, skatinamos ir padedamos protestant\u0173 Pilnos Evangelijos verslinink\u0173 bendrijos, mat\u0117 nema\u017ea katalik\u0173, gavusi\u0173 krik\u0161t\u0105. Netrukus po Velyk\u0173 Notr Damo universitete \u012fvyko Pirmoji nacionalin\u0117 katalik\u0173 sekmininink\u0173 konferencija. Dalyvavo apie 100 student\u0173, kunig\u0173 bei d\u0117stytoj\u0173, daugiausia i\u0161 Notr Damo ir Mi\u010digano valstijos. Susirinkimas pritrauk\u0117 nema\u017ea d\u0117mesio ir tapo kasmetiniu \u012fvykiu. Jo augimas buvo fenomenalus. 100 dalyvi\u0173 1967 metais i\u0161augo \u012f 11 500 (tarp j\u0173 ir 7 vyskupai ir 400 kunig\u0173) \u0160e\u0161tojoje konferencijoje 1972 met\u0173 bir\u017eel\u012f. Tuo metu katalik\u0173 sekmininki\u0161kumas buvo gyvas tarptautinis jud\u0117jimas, pavadintas Katalik\u0173 charizminiu atsinaujinimu.
\nBaigiantis 7-ajam de\u0161imtme\u010diui Romos Ba\u017eny\u010dia daugeliu aspekt\u0173 i\u0161dr\u012fso paeiti tam tikr\u0105 atstum\u0105 nuo savo saugi\u0173 viduram\u017ei\u0173 tvirtov\u0117s sien\u0173. Kaip ir jos \u201eatsiskyr\u0119 broliai\u201c protestantai, ji pamat\u0117, kad jos kelias ideologij\u0173 am\u017eiuje yra pavojinga ir da\u017enai ne\u017einomyb\u0117s pilna piligrimy<\/p>\n

Vert\u0117 Lina Andronovien\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Bruce L. Shelley. Church History in Plain Language. \u2013 Word Publishing, 1995<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vatikano II Susirinkimas buvo tikras reginys. Keturias valandas trukusi atidarymo ceremonija visais at\u017evilgiais atrod\u0117 kaip \u201enaujos Ba\u017eny\u010dios eros\u201c inauguracija. Baltos vyskup\u0173 mitros vilnijo per perpildyt\u0105 \u0160v. Petro aik\u0161t\u0119. Ne\u0161iojamas popie\u017eiaus sostas suposi vir\u0161 baltos srov\u0117s kaip karali\u0161ka bar\u017ea, apsupta dviej\u0173 \u0161naran\u010di\u0173 stru\u010dio plunksn\u0173 v\u0117duokli\u0173, o choras giedojo Ubi caritas et amor Deus ibi est, \u201ekur gailestingumas ir meil\u0117, ten Dievas\u201c.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":646,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[17],"tags":[226,191],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/669"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=669"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/669\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":672,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/669\/revisions\/672"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/646"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=669"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=669"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=669"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}