{"id":689,"date":"2016-05-12T19:02:59","date_gmt":"2016-05-12T16:02:59","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=689"},"modified":"2016-05-12T19:12:33","modified_gmt":"2016-05-12T16:12:33","slug":"biblijos-savoku-zodynelis-kunas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=689","title":{"rendered":"Biblijos s\u0105vok\u0173 \u017eodyn\u0117lis: K\u016bnas"},"content":{"rendered":"

Karl-Heinz Michel<\/em>
\n
\n<\/strong>Hebraj\u0173 kalbos \u017eodis basar<\/em>, rei\u0161kiantis k\u016bn\u0105, Senajame Testamente vartojamas kalbant ir apie gyvul\u012f, ir apie \u017emog\u0173. Jis apib\u016bdina gyvos b\u016btyb\u0117s k\u016bni\u0161kum\u0105. T\u0105 pa\u010di\u0105 reik\u0161m\u0119 turi ir graik\u0173 kalbos \u017eodis soma<\/em> Naujajame Testamente. Bet priklausomai nuo konteksto, kuriame tie \u017eod\u017eiai vartojami, \u0161ia s\u0105voka i\u0161rei\u0161kiami skirtingi teiginiai apie \u017emog\u0173.<\/p>\n

S\u0105voka Biblijoje<\/strong><\/p>\n

Senajame Testamente<\/strong><\/em>
\nSenatestamentinis \u017eodis pirmiausia rei\u0161kia regim\u0105j\u012f \u017emogaus (arba gyvulio) k\u016bn\u0105. \u017dmogaus k\u016bni\u0161kas pavidalas yra dalis jo esm\u0117s. \u0160is teiginys neturi jokio neigiamo atspalvio. Netgi prie\u0161ingai: Senajame Testamente nevar\u017eomai d\u017eiaugiamasi \u017emogaus gro\u017eiu. Apie Sauli\u0173 ai\u0161kiai sakoma, kad \u201enebuvo n\u0117 vieno izraelito, gra\u017eesnio u\u017e j\u012f\u201c (1 Sam 9,2). Tas pats teigiama ir apie Dovyd\u0105 (1 Sam 16, 12. 18). Su ypatingu susi\u017eav\u0117jimu Giesmi\u0173 giesm\u0117je apra\u0161omas mylimojo (Gg 5,10\u201314) ir mylimosios k\u016bnas (Gg 7,2\u20136 ir t.). Taigi Senasis Testamentas kalba apie nuo\u0161ird\u0173 g\u0117r\u0117jim\u0105si \u017emogaus k\u016bnu. \u017dinoma, i\u0161orinis gro\u017eis n\u0117ra \u017emogaus vertinimo kriterijus: \u201e\u017davumas apgauna ir gro\u017eis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama\u201c (Pat 31,30).
\nSenasis Testamentas atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f kit\u0105 \u017emogaus k\u016bni\u0161kumo pus\u0119: jis atskleid\u017eia gyvenimo laikinum\u0105. Su am\u017eiumi \u017emogaus k\u016bnas vysta, o po mirties jis v\u0117l pavirsta dulke (Pr 3,19). \u017dmogus t\u0117ra tik \u201ek\u016bnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegr\u012f\u017eta\u201c (Ps 78,39). Tod\u0117l kvaila pasikliauti laikina k\u016bno stiprybe (Jer 17,5). Senajame Testamente \u017einoma pagunda pasitik\u0117ti savo j\u0117gomis bei leistis apakinamam \u017emogi\u0161kos galyb\u0117s. Kaip tik \u017emogaus k\u016bno j\u0117ga tampa dingstimi pamir\u0161ti Diev\u0105. Bet kai k\u016bno bej\u0117gi\u0161kumas \u017emog\u0173 nugali, tada jis v\u0117l pradeda ie\u0161koti Dievo: \u201e…pas tave ateis kiekvienas k\u016bnas. Nusikaltimai yra stipresni u\u017e mane, Tu apvalai mus nuo m\u016bs\u0173 kal\u010di\u0173\u201c (Ps 65,3 ir t.). Taigi hebraj\u0173 kalbos \u017eodisbasar<\/em> apib\u016bdina ir vis\u0105 \u017emog\u0173, su visa jo kalte, silpnumu ir ribotumu (Ps 63,1).
\nAtitinkamos \u017emogaus k\u016bno dalys skirtos pa\u017einti Dievui. Ausimis jis gali gird\u0117ti Dievo kalb\u0117jim\u0105. \u201eVie\u0161pats Dievas atv\u0117r\u0117 man ausis\u201c (Iz 50,5). Dievas i\u0161gyvenamas klausantis jo \u017eod\u017eio; per j\u012f ateina K\u016br\u0117jo \u012fsakymai ir stipryb\u0117. Tik klausydamas Dievo \u017emogus i\u0161ties yra \u017emogus. Burna jis gali kreiptis \u012f Diev\u0105, gali jam pasisk\u0173sti, pra\u0161yti, j\u012f girti ir \u0161lovinti. \u201eVie\u0161patie, atverk mano l\u016bpas, ir mano burna skelbs Tav\u0105j\u0105 \u0161lov\u0119\u201c (Ps 51,15). \u017dmogus nuo gyvulio i\u0161 esm\u0117s ir skiriasi tuo, kad gali bendrauti su Dievu. \u0160i bendravimo galimyb\u0117 realizuojama per labai konkre\u010dias k\u016bno dalis \u2013 ausis, burn\u0105 ir \u0161ird\u012f, galin\u010di\u0105 suprasti. Taigi Senasis Testamentas negali neigiamai vertinti \u017emogaus k\u016bno. Dievas j\u012f taip suk\u016br\u0117 ir apdovanojo \u017emog\u0173 galimybe K\u016br\u0117j\u0105 sutikti.
\nBe to, Senajam Testamentui \u017einomos ir s\u0105sajos tarp sielos bei k\u016bno potyri\u0173. Tai, k\u0105 \u017emogus jau\u010dia savo sieloje, pasirei\u0161kia ir k\u016bni\u0161kai, o k\u016bni\u0161ki dalykai atsispindi sieloje. Nesuardom\u0105 sielos ir k\u016bno s\u0105veik\u0105 randame Ps 42,10\u201311: \u201eKen\u010diu lyg kaulus lau\u017eant, prie\u0161ai ty\u010diojasi i\u0161 man\u0119s, kasdien klausdami: \u2018Kur yra tavo Dievas?? Ko taip nusiminei, mano siela, ko nerimsti manyje?\u201c; tas ry\u0161ys i\u0161lieka sunkiuose ir d\u017eiaugsminguose i\u0161gyvenimuose: \u201eAlpsta mano siela ir ilgisi Vie\u0161paties kiem\u0173. Mano \u0161irdis ir k\u016bnas \u0161aukiasi gyvojo Dievo\u201c (Ps 84,2). Taigi \u017emogus traktuojamas kaip k\u016bno ir sielos visuma, ir tokioje vienov\u0117je jis atviras Dievui bei nuo jo priklauso.<\/p>\n

Naujajame Testamente<\/strong><\/em>
\n\u017dod\u017eio reik\u0161m\u0117 Naujajame Testamente i\u0161 esm\u0117s pana\u0161i. Graik\u0173 kalbos \u017eodis soma<\/em> k\u016bn\u0105 apib\u016bdina ne tik kaip \u017emogaus dal\u012f, bet ir vis\u0105 \u017emog\u0173 kaip k\u016bni\u0161k\u0105 b\u016btyb\u0119.
\nPauliaus lai\u0161kuose \u0161is \u017eodis vaidina ypa\u010d svarb\u0173 vaidmen\u012f. \u010cia jis yra pagrindin\u0117 s\u0105voka, \u012fvardijanti asmeni\u0161k\u0105j\u012f \u017emogaus A\u0161. Vienoks ar kitoks elgesys su k\u016bnu formuoja vis\u0105 esyb\u0119. \u017dmogus atidav\u0119s savo k\u016bn\u0105 vergauti nuod\u0117mei (Rom 6,19); tod\u0117l jame vie\u0161patauja nuod\u0117m\u0117 ir k\u016bnas pilnas geism\u0173 (Rom 6,12). Paulius, kalb\u0117damas apie J\u0117zaus kry\u017ei\u0173, atskleid\u017eia visi\u0161k\u0105 \u017emogaus pasidavim\u0105 nuod\u0117m\u0117s vald\u017eiai, atsiliepian\u010diai k\u016bni\u0161kame gyvenime. J\u0117zaus kry\u017eius teisia, sunaikina nuod\u0117m\u0117s k\u016bn\u0105 ir i\u0161laisvina i\u0161 vergyst\u0117s (Rom 6,6). Taip panaikinama nuod\u0117m\u0117s vald\u017eia ir krik\u0161\u010dionis gali pavesti savo gyvenim\u0105 J\u0117zaus Kristaus vald\u017eiai (Rom 6,13). Krik\u0161\u010dionio i\u0161silaisvinim\u0105 i\u0161 nuod\u0117m\u0117s vald\u017eios rodo kitoks jo po\u017ei\u016bris \u012f k\u016bni\u0161ko gyvenimo silpnybes bei geismus (Rom 13,13). Jis gyvena grie\u017etai kaip sportininkas: \u201etramdau savo k\u016bn\u0105 ir darau j\u012f klusn\u0173\u201c (1 Kor 9,27). K\u016bnas su visomis jo galiomis bei sugeb\u0117jimais atiduodamas s\u0105moningai kaip auka (Rom 12,1). \u0160itaip kei\u010diasi jo paskirtis: \u201ek\u016bnas Vie\u0161pa\u010diui\u201c, bei vert\u0117 \u2013 \u201eVie\u0161pats k\u016bnui\u201c (1 Kor 6,13). Kalbant apie krik\u0161\u010dion\u012f, tinka pats auk\u0161\u010diausias pasakymas, koks tik gali b\u016bti i\u0161tartas apie \u017emogaus k\u016bn\u0105: \u201eJ\u016bs\u0173 k\u016bnas yra \u0161ventov\u0117 jumyse gyvenan\u010dios \u0160ventosios Dvasios\u201c (1 Kor 6,19 ir toliau).
\nNepaisant to, k\u016bnas kaip k\u016brinys yra ribotas, j\u012f veikia nuod\u0117m\u0117, jis ken\u010dia nuo lig\u0173 bei yra mirtingas (Rom 7,24). Jis tebelaukia visi\u0161ko atpirkimo (Rom 8,23), kur\u012f Dievas suteiks mirusi\u0173j\u0173 prik\u0117limo metu. Per prik\u0117lim\u0105 \u017emogui bus suteiktas naujas k\u016bnas (1 Kor 15,35 ir toliau), kuris bus kaip \u0161lovingas J\u0117zaus Kristaus k\u016bnas (Fil 3,21).
\n\u017dod\u012f k\u016bnas Paulius vartoja ir kaip palyginim\u0105, apib\u016bdinant\u012f organi\u0161k\u0105 J\u0117zaus Ba\u017eny\u010dios vienyb\u0119 (Rom 12,5; 1 Kor 12,12 ir toliau) bei Ba\u017eny\u010dios vienyb\u0119 su jos Vie\u0161pa\u010diu (Kol 2,19; Ef 4,15 ir toliau).<\/p>\n

S\u0105voka \u0161iandien<\/strong><\/p>\n

Nebibli\u0161kas prie\u0161i\u0161kumas k\u016bnui<\/strong><\/em>
\nKrik\u0161\u010dionyb\u0117s istorija, deja, did\u017ei\u0105ja dalimi yra prie\u0161i\u0161kumo k\u016bnui istorija. Ta\u010diau reikia ai\u0161kiai pabr\u0117\u017eti, kad Biblija jokios prie\u017easties tam nedav\u0117! Net Pauliaus teiginiai apie k\u016bni\u0161k\u0105 susilaikym\u0105 arba atsisakym\u0105 tuoktis jokiu b\u016bdu nesusij\u0119 su prie\u0161i\u0161ka nuostata k\u016bno at\u017evilgiu, o i\u0161rei\u0161kia ypating\u0105 atsisakym\u0105 d\u0117l Dievo karalyst\u0117s. \u201eKrik\u0161\u010dioni\u0161kas\u201c prie\u0161i\u0161kumas k\u016bnui i\u0161 ties\u0173 yra kil\u0119s i\u0161 graik\u0173. Filosofas Platonas (427\u2013347 pr. Kr.) savo mokymu padar\u0117 ypa\u010d didel\u0119 \u012ftak\u0105 teigdamas, kad k\u016bnas es\u0105s sielos kal\u0117jimas ir tik mirtis j\u0105 i\u0161vaduojanti i\u0161 t\u0173 \u017eeminan\u010di\u0173 pan\u010di\u0173, i\u0161 kuri\u0173 ji, b\u016bdama nemirtinga, sugr\u012f\u017eta \u012f auk\u0161tesn\u012fj\u012f, dievi\u0161k\u0105 pasaul\u012f. \u0160ios mintys, nors ir prie\u0161tarauja Biblijai, labai stipriai paveik\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kuosius Vakarus. Toks supratimas sugriov\u0117 biblin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u017emog\u0173 kaip sielos ir k\u016bno vienov\u0119, siela kaip dievi\u0161kas dydis tampa savaranki\u0161ka, o k\u016bnas kaip vien tik \u017eemi\u0161ka sielos buvein\u0117, nuvert\u0117ja. Logi\u0161ka, kad taip rutuliojantis suvokimui, apleid\u017eiama k\u016bni\u0161koji \u017emogaus b\u016bties pus\u0117, ir tai ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117ja kai kuriuose sektanti\u0161kuose jud\u0117jimuose.
\nDar stipriau \u0161ie padariniai paveik\u0117 seksualumo sfer\u0105. Santuokos atsisakymas buvo laikomas geresniu, kilnesniu apsisprendimu. Nekaltyb\u0117 (pavyzd\u017eiui, Marijos) kaip skaistumas buvo garbinama, o seksualiniam ry\u0161iui buvo lengvai prilipinama netyrumo, nepilnaverti\u0161kumo etiket\u0117. Nenuostabu, kad \u0161i nuostata veda prie did\u017eiuli\u0173 asmenini\u0173 sunkum\u0173 ir susikaustymo. Jokio nat\u016bralaus po\u017ei\u016brio \u012f savo k\u016bn\u0105 bei seksualum\u0105 ir b\u016bti negal\u0117jo. Tod\u0117l m\u016bs\u0173 dabartin\u0117 seksualin\u0117 laisv\u0117 ir palaidumas suvoktinas ir kaip atsakomasis sm\u016bgis ilgai prie\u0161i\u0161kumo k\u016bnui istorijai. \u0160imtme\u010dius truk\u0119s seksualumo slopinimas virto akivaizd\u017eia kasdienyb\u0117s seksualizacija, o perd\u0117tas drovumas \u2013 beg\u0117dyste. Tokio pasikeitimo pasekm\u0117s \u2013 v\u0117l vidin\u0117 kan\u010dia, nusivylimas. Tod\u0117l \u0161iandien ypa\u010d svarbu, kad b\u016btent krik\u0161\u010dionys formuot\u0173 teigiam\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f k\u016bni\u0161kum\u0105.<\/p>\n

Biblin\u0117 \u017emogaus vienov\u0117<\/strong><\/em>
\nPirmutinis \u017eingsnis \u0161ios naujos nuostatos link reik\u0161t\u0173 \u012fveikti graik\u0173 sielos ir k\u016bno perskyr\u0105. Biblija moko priimti \u017emog\u0173 kaip k\u016bno, sielos ir dvasios vienov\u0119 (1 Tes 5,23). \u0160\u012f po\u017ei\u016br\u012f patvirtina modernioji psichologija bei medicina. Tod\u0117l tarp k\u016bno, sielos ir dvasini\u0173 j\u0117g\u0173 b\u016btina atkurti normal\u0173, harmoning\u0105 ry\u0161\u012f. \u010cia daug galimybi\u0173 atsiveria tikrajai sielovadai, neapsiribojan\u010diai vien dvasiniais dalykais, bet traktuojan\u010diai \u017emog\u0173 kaip vienov\u0119 Dievo akivaizdoje bei liudijan\u010diai J\u0117z\u0173 kaip viso gyvenimo ganytoj\u0105.
\n
\nPritarimas savajam k\u016bni\u0161kumui<\/strong><\/em>
\nVienas pagrindini\u0173 sielovados tiksl\u0173 \u2013 pad\u0117ti \u017emogui priimti save pat\u012f. Viskas prasideda nuo to, kad i\u0161mokstama pritarti savo k\u016bni\u0161kumui. Kadangi krik\u0161\u010dionis \u017eino, kad Dievas j\u012f priima tok\u012f, koks jis yra, tod\u0117l jis ir pats gali pritarti savajam k\u016bnui, i\u0161vaizdai, savo kaip moters ar vyro lyti\u0161kumui, savo am\u017eiui. Jis gali i\u0161mokti priimti save su visais ypatingais sugeb\u0117jimais bei tr\u016bkumais, gali \u012fvertinti savo j\u0117gas ir pripa\u017einti ribotum\u0105. Tuo jis pritaria ne tik pats sau, bet i\u0161 esm\u0117s ir Dievui, suk\u016brusiam j\u012f taip ir ne kitaip.<\/p>\n

K\u016bno suvaldymas<\/strong><\/em>
\nKas s\u0105moningai priima savo k\u016bni\u0161kum\u0105, tas ir savo k\u016bn\u0105 vertina bei juo r\u016bpinasi (higiena, apranga, sportin\u0117 veikla). Suteikdamas k\u016bn\u0105, Dievas dav\u0117 mums ir u\u017eduot\u012f j\u012f valdyti: valgymo bei g\u0117rimo (Rom 13,13), darbo ir poilsio, miego ir bud\u0117jimo (Mk 14,37), priklausomyb\u0117s (1 Kor 6,12) ir negatyvi\u0173 potrauki\u0173 (pinig\u0173, nikotino ir t. t.) at\u017evilgiu. Ypa\u010d tai svarbu bendraujant su kitos lyties \u017emon\u0117mis, kai i\u0161mokstama susivaldyti ir sugebama laukti.<\/p>\n

Gyvasis tik\u0117jimas<\/strong><\/em>
\nKas i\u0161moksta suvaldyti savo k\u016bn\u0105, sugeba ir aukotis dirbdamas J\u0117zui. Tik\u0117jimas J\u0117zumi n\u0117ra vien tik \u0161irdies reikalas, \u2013 jis \u012fgyvendinamas, aukojant savo k\u016bn\u0105 ir j\u0117gas. \u201eAtiduodu visk\u0105, kad tave i\u0161auk\u0161tin\u010diau\u201c, taip vadinasi viena apm\u0105stym\u0173 knyga, ir jei tai nevirsta konkre\u010diomis k\u016bni\u0161komis pastangomis, viskas telieka vien dievotos svajon\u0117s. Tod\u0117l Paulius sako, kad k\u016bno aukojimas yra \u201edvasinis Dievo garbinimas\u201c (Rom 12,1).<\/p>\n

Karl-Heinz Michel<\/strong>, pastorius, teologijos daktaras, d\u0117st\u0117 Mainco universitete<\/p>\n

Vert\u0117 Rima Lahayne<\/p>\n

Versta i\u0161: Biblisches W\u00f6rterbuch. \u2013 Wuppertal, 1985<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Hebraj\u0173 kalbos \u017eodis basar, rei\u0161kiantis k\u016bn\u0105, Senajame Testamente vartojamas kalbant ir apie gyvul\u012f, ir apie \u017emog\u0173. Jis apib\u016bdina gyvos b\u016btyb\u0117s k\u016bni\u0161kum\u0105. T\u0105 pa\u010di\u0105 reik\u0161m\u0119 turi ir graik\u0173 kalbos \u017eodis soma Naujajame Testamente. Bet priklausomai nuo konteksto, kuriame tie \u017eod\u017eiai vartojami, \u0161ia s\u0105voka i\u0161rei\u0161kiami skirtingi teiginiai apie \u017emog\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":682,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[18],"tags":[232,233],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/689"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=689"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/689\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":692,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/689\/revisions\/692"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/682"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=689"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=689"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=689"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}