{"id":703,"date":"2016-05-12T19:15:09","date_gmt":"2016-05-12T16:15:09","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=703"},"modified":"2016-05-12T19:15:17","modified_gmt":"2016-05-12T16:15:17","slug":"skausmas-ir-sportas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=703","title":{"rendered":"Skausmas ir sportas"},"content":{"rendered":"

Bruno Blum<\/em><\/p>\n

Skausmas yra svarbus signalas, skelbiantis apie pavoj\u0173 m\u016bs\u0173 k\u016bne<\/strong><\/p>\n

Nors \u012f\u017eymus fiziologas, profesorius, medicinos daktaras R. F. Schmidtas sako, kad skausmas reikalingas, ta\u010diau jis lyg koks keistas besipainiojantis vieni\u0161ius visai kitoks negu kiti poj\u016b\u010diai ir ne ka\u017ein kiek teprisideda pa\u017e\u012fstant aplink\u0105. Skausmas mus informuoja apie pavoj\u0173 m\u016bs\u0173 organizmui, kadangi j\u012f aktyvina audiniams kenkiantys arba potencialiai kenkiantys dirgikliai. D\u0117l \u0161ios funkcijos skausmas, kaip joks kitas poj\u016btis, apsaugo nuo nuolatini\u0173 susi\u017ealojim\u0173 ir normalus gyvenimas be jo ne\u012fmanomas<\/em>. \u00a0\u00a0\u00a0 Jei nejaustume skausmo, tai net kasdienin\u0117je veikloje da\u017enai susi\u017eeistume ir gana greitai smarkiai susiluo\u0161intume rankas. Taigi ai\u0161ku, kad skausmas padeda i\u0161gyventi, \u2013 tuo jis pana\u0161us \u012f kitus m\u016bs\u0173 k\u016bno jutimo organus. Net turint galvoje poj\u016b\u010di\u0173 fiziologin\u0119 pus\u0119, skausmas yra normalus, visi\u0161kai su kitais poj\u016b\u010diais lygintinas jausmas. Ta\u010diau savo special\u0173, kaip saugotojo nuo susi\u017eeidim\u0173 vaidmen\u012f jis gerai atlieka tik tuomet, kai mes \u012f j\u012f kreipiame pakankam\u0105 d\u0117mes\u012f. Tam skausmas turi ger\u0105 b\u016bd\u0105: smarkiai pablogindamas m\u016bs\u0173 savijaut\u0105, jis patraukia m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f; skausmas padaro, kad mums skaud\u0117t\u0173.
\n\u0160i svarbi skausmo savyb\u0117 pacient\u0105 ragina eiti pas gydytoj\u0105, \u017einoma, ne tik d\u0117l skaudamos vietos diagnoz\u0117s bei terapijos, bet ir d\u0117l skausmo numal\u0161inimo, ir kiek galima greitesnio.
\nSkausmas pasirei\u0161kia \u012fvairiomis formomis ir \u012fvairiai juntamas. Esama \u012fvairi\u0173 skausmo r\u016b\u0161i\u0173.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Somatinis skausmas.<\/em> Jis kyla odos, jud\u0117jimo aparato bei jungiamojo audinio srityje. Gali b\u016bti juntamas kaip vadinamasis pavir\u0161inis skausmas, lokalizuotas labiau odoje, arba kaip gilusis skausmas, atsirandantis raumen\u0173, s\u0105nari\u0173, kaul\u0173 srityje. Pavir\u0161inio skausmo vieta nusakoma tiksliau, jis juntamas stipriau, o gilusis skausmas ne taip ai\u0161kus, deginantis, sunkiau lokalizuojamas bei l\u0117\u010diau silpn\u0117jantis.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Viduri\u0173, arba visceralinis skausmas. <\/em>D\u0117l savo neai\u0161kaus pob\u016bd\u017eio ir atsirandan\u010di\u0173 vegetatyvin\u0117s nerv\u0173 sistemos reakcij\u0173 \u0161i skausmo r\u016b\u0161is pana\u0161i \u012f gil\u0173j\u012f skausm\u0105. Jis, pavyzd\u017eiui, pasirei\u0161kia tempiantis lygiesiems \u017earnyno raumenims (ma\u017edaug kaip pu\u010diant vidurius) arba esant vidini\u0173 organ\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 spazmams (pvz., menstruacinis skausmas), taip pat susilpn\u0117jus kraujo apytakai ir esant u\u017edegimams. Gali b\u016bti juntamas kaip ilgalaikis (pvz., skaudant skrand\u012f) arba kaip periodi\u0161kai pasikartojantis (esant diegliams, s\u0105r\u0117miams).
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Neurogeninis skausmas. <\/em>Tai mi\u0161ri somatinio bei visceralinio skausmo forma. Atsiranda tuomet, kai tiesiogiai dirginami, pa\u017eeid\u017eiami arba nutraukiami nervai arba j\u0173 skaidulos. Tipi\u0161ki pavyzd\u017eiai: tri\u0161akio nervo neuralgija (priepuoliniai veido skausmai) ir poamputacinis fantominis skausmas, kai \u017emogus skund\u017eiasi kairiosios p\u0117dos skausmais, nors kairioji jo koja yra iki kelio nupjauta.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Stiprus, \u016bmus ir ilgai trunkantis skausmas. <\/em>\u016amus skausmas trunka ribot\u0105 laik\u0105 ir praeina grei\u010diau (pvz., gydant dantis). Chroni\u0161kas skausmas gali pasireik\u0161ti kaip ilgalaikis (nugaros skausmai ar skausmai esant augliui) arba kaip pasikartojantis skausmas (galvos skausmas). Chroni\u0161k\u0105 skausm\u0105 pakelti yra daug sunkiau.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Psichogeninis skausmas.<\/em> Da\u017enai skausm\u0173 prie\u017eastimi gali b\u016bti nervini\u0173 skaidul\u0173 (skausmo receptori\u0173) dirginimas. Ta\u010diau skausmai gali kilti ir d\u0117l psichosomatini\u0173 sutrikim\u0173, kai \u017emogus psichinius konfliktus sprend\u017eia vien sk\u0173sdamasis skausmais. B\u016btent tokiu b\u016bdu i\u0161ry\u0161k\u0117ja psichinis sutrikimas kaip somatinis rei\u0161kinys, kaip skausmas. Tok\u012f skausm\u0105 galima valdyti pagal savo nuostat\u0105 arba numal\u0161inti i\u0161ori\u0161kai.<\/p>\n

Papildomi skausmai<\/strong><\/p>\n

Sportuojant apra\u0161ytieji skausmai irgi gali kilti. Skausmas juntamas susi\u017eeidus, esant per dideliems kr\u016bviams, veikiant dirgikliams, kilus u\u017edegimams, infekcijoms bei po operacij\u0173. Ta\u010diau sportininkams \u017einomas ir kitoks skausmas \u2013 tai skausmas pervargus, i\u0161sekus ir esant ypa\u010d didelei \u012ftampai.
\nLaipsni\u0161kas nuovargis, dozuojant tam tikr\u0105 kr\u016bv\u012f ir v\u0117l atgaunant j\u0117gas yra prisitaikymo ir paj\u0117gumo didinimo s\u0105lyga. Nuovargio simptom\u0173 atsiradim\u0105 gali paskatinti nepakankamas raumen\u0173 apr\u016bpinimas deguonimi (suma\u017e\u0117jus hemoglobino ar stipriai suma\u017e\u0117jus kraujo pH, esant blogam orui aplinkoje). Taip pat susilpn\u0117jusi hormon\u0173, ypa\u010d antinks\u010di\u0173 \u017eiev\u0117s (kortikosteroid\u0173) bei antinks\u010di\u0173 \u0161erdies (adrenalino) hormon\u0173 gamyba vaidina svarb\u0173 vaidmen\u012f mobilizuojant energijos substratus ir juos panaudojant dirban\u010diuose raumenyse.
\nNuovargis treniruot\u0117s metu subjektyviai skirtingas, ta\u010diau daugiau ar ma\u017eiau nedidelis. Bet jeigu besitreniruojant prasideda tam tikr\u0173 raumen\u0173 arba psichinis nuovargis, tuomet pajuntamas skausmui prilygstantis arba tiesiog skausmu \u012fvardijamas simptomas. Profesionaliame sporte nuovargis didina paj\u0117gum\u0105, nors jis susij\u0119s su didesniais kr\u016bviais, visi\u0161ku energijos i\u0161naudojimu treniruot\u0117s metu bei r\u016bg\u0161\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaitos produkt\u0173, ypa\u010d anglies dvideginio ir laktat\u0173, kaupimu. Skausmo poj\u016btis did\u0117ja, nuovargiui art\u0117jant prie i\u0161sekimo ribos, t. y. psichin\u0117s bei fizin\u0117s b\u016bsenos, kai organizme prasideda konfliktas tarp galimybi\u0173 ir reikalavim\u0173.<\/p>\n

\u201eNat\u016bralioji atranka\u201c<\/strong><\/p>\n

Prasid\u0117j\u0119s skausmas gali sustipr\u0117ti tiek, kad daugumai sportinink\u0173 sukelia gan ekstremalius jausmus ar net baim\u0119, skatinan\u010dius ma\u017einti kr\u016bvio intensyvum\u0105, kadangi skausmas pasidaro stiprus arba net nepaken\u010diamas. Susidorojimas su tokiais poj\u016b\u010diais da\u017enai nulemia sportin\u0119 karjer\u0105, ir tokiu b\u016bdu profesionaliame sporte vyksta nat\u016brali atranka.
\nSkausm\u0105, juntam\u0105 esant did\u017eiausiam kr\u016bviui, kuris tenka beveik tik i\u0161skirtinai var\u017eyb\u0173 metu, sportininkai apib\u016bdina labai \u012fvairiai. Septintojo de\u0161imtme\u010dio plaukimo \u017evaig\u017ed\u0117 Donas Scholanderis skausm\u0105 apib\u016bdino kaip d\u016br\u012f peiliu \u012f pilv\u0105. Etiopijos ilg\u0173 distancij\u0173 b\u0117gikas Haile Gebreselassie, kuris 1995 m. de\u0161imties t\u016bkstan\u010di\u0173 metr\u0173 distancijoje pasiek\u0117 pasaulio rekord\u0105, pasakojo, kad tada b\u0117gdamas paskutiniuosius du t\u016bkstan\u010dius metr\u0173 jaut\u0117 stiprius kepen\u0173 skausmus. Plaukik\u0117 Franziska van Almsick pasakoja, kad pasiekusi fini\u0161\u0105 apie 3\u20135 min. ji jau\u010dia stipr\u0173 skausm\u0105 apatin\u0117je pilvo dalyje. \u201eDa\u017eniausiai fotografai priekai\u0161tauja, kad a\u0161 nepakankamai d\u017eiaugiuosi \u012fveikusi distancij\u0105. Bet pasiekus fini\u0161\u0105 mane apima skausmai. Kai atrodo, kad tau tuoj tuoj ply\u0161 pilvo raumenys, negalvoji apie fotografus.\u201c
\nKiti jau\u010dia, lyg jiems ply\u0161t\u0173 kr\u016btin\u0117 ar tr\u016bkt\u0173 galva; deginte degina gerkl\u0119 arba pl\u0117\u0161ia \u0161ird\u012f. \u201ePe\u010di\u0173 raumenys pasidaro kieti ir bejausmiai\u201c, \u2013 sako 50 m plaukimo krauliu sprinteris; \u201etu nebem\u0105stai, atrodo, lyg tuoj pat vietoje krisi negyvas\u201c, \u2013 taip apie plaukim\u0105 pasaulio \u010dempionato finale mano vienas i\u0161 kompleksinio plaukimo dalyvi\u0173.<\/p>\n

Kent\u0117jo ir vos nemir\u0117<\/strong><\/p>\n

Miguelis Indurainas, super\u017evaig\u017ed\u0117, pirmas dviratininkas penkis kartus i\u0161 eil\u0117s laim\u0117j\u0119s \u201eTour de France\u201c, yra fenomenalus ir susidorodamas su ekstremaliais psichiniais bei fiziniais kr\u016bviais: Erikas Zabelis, keleto etap\u0173 praeit\u0173 met\u0173 \u201eTour de France\u201c nugal\u0117tojas, apie Indurain\u0105 teigia, kad jo silpnybi\u0173 nepastebi niekas.
\nDviratininkas Udo B\u00f6ltsas: \u201eVisi kiti nuo \u012ftampos pl\u0117\u0161osi mar\u0161kin\u0117lius, svaido kepuraites ir grabalioja bet ko, kas geriama. Indurainas \u2013 startuodamas akinius nuo saul\u0117s u\u017esideda, fini\u0161uodamas nusiima.\u201c
\nKitas \u012f\u017eymus dviratininkas Ichavarri mano, kad Induraino miego, valgymo, g\u0117rimo ritmas kaip \u017ev\u0117ries.
\nEriko Zabelio nuomone, skirtumas tarp did\u017ei\u0173j\u0173 ir normali\u0173 \u201eTour de France\u201c dalyvi\u0173 yra tas, kiek jie paken\u010dia: \u201eIndurainas i\u0161siver\u017eia \u012f priek\u012f, o tu bej\u0117gi\u0161kai lieki u\u017e jo ir \u017einai, kad l\u0117\u010diau va\u017eiuoji tik vienu kilometru per valand\u0105. Ta\u010diau to vieno kilometro paspausti grei\u010diau nepaj\u0117gi: antraip ka\u017ekas tavyje sprogs ir tu liksi staiga stov\u0117t sau romus kaip avin\u0117lis, negal\u0117damas pasijudinti i\u0161 vietos.\u201c
\nPats Miguelis Indurainas t\u0105 b\u016bsen\u0105, kai reikia pakelti ekstremalius fizinius ir psichinius kr\u016bvius, apib\u016bdina taip: \u201e\u0160irdis dau\u017e\u0117si, plau\u010diai deg\u0117, a\u0161 kent\u0117jau ir vos nemiriau.\u201c<\/p>\n

\u012eveikti<\/strong><\/p>\n

I\u0161 \u0161i\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kuriuos nor\u0117dami gal\u0117tume prat\u0119sti, paai\u0161k\u0117ja, kad did\u017eiausi fiziniai ir psichiniai kr\u016bviai susij\u0119 su stipriausiais skausmais, kuri\u0173 vieni sportininkai i\u0161sig\u0105sta, kiti juos \u012fveikia.
\n\u201ePasaulio pirmenybi\u0173 finale plaukimo temp\u0105 man tereikia suma\u017einti tik viena sekunde ir fini\u0161e to skausmo nepatiriu\u201c, \u2013 1994 m. Romoje i\u0161kovojusi pasaulio \u010dempion\u0117s titul\u0105 ir pasiekusi fantasti\u0161k\u0105 pasaulio rekord\u0105 pasakojo Franziska van Almsick. Kitaip tariant, ji gali nuspr\u0119sti, ar var\u017eybas baigs nepatirdama skausmo, ar pasieks pasaulio rekord\u0105 ir taps pasaulio \u010dempione.<\/p>\n

Neatrastos salos mokslininkams<\/strong><\/p>\n

Koks gi fenomenas sukelia skausm\u0105 esant dideliems kr\u016bviams? Tikslaus atsakymo n\u0117ra, yra tik \u0161ioki\u0173 toki\u0173 sp\u0117liojim\u0173. Moksli\u0161kai \u0161io fenomeno dar n\u0117ra niekas i\u0161tyr\u0119s.
\nManoma, jog skausmas sporte yra susij\u0119s su tuo, kad esant dideliems kr\u016bviams, jud\u0117jimo aparato raumenys pareikalauja maksimalaus energijos kiekio bei apr\u016bpinimo krauju. Tod\u0117l esant\u012f ribot\u0105 kraujo kiek\u012f organizmas privalo paskirstyti taip, kad kai kurie organai apkraut\u0173 raumen\u0173 naudai b\u016bt\u0173 apr\u016bpinami krauju nepilnai, t. y. jie patenka \u012f vadinam\u0105j\u0105 ischemin\u0119 b\u016bsen\u0105, kuri gali sukelti min\u0117tuosius stiprius skausmus.
\nIschemin\u0117 b\u016bsena yra visi\u0161kai praeinanti, kr\u016bviui suma\u017e\u0117jus be joki\u0173 kenksming\u0173 padarini\u0173 normalizuojasi.
\nIschemija yra susijusi ne tik su nepakankamu audini\u0173 apr\u016bpinimu krauju, bet ir su per didelio r\u016bg\u0161\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekio atsiradimu bei tam tikros med\u017eiagos susidarymu ekstraceliulin\u0117je srityje, kuri ir dirgina raumens skausmo receptorius. \u0160ios med\u017eiagos paie\u0161koms buvo skirta gana daug d\u0117mesio, ta\u010diau atrasti jos nepavyko. Gali b\u016bti, kad tai kalio jonai, kurie dirginami atsiskiria nuo l\u0105steli\u0173, galb\u016bt tai bradikininas arba koks kitas polipeptidas. Bandym\u0173 metu buvo chemi\u0161kai dirginama daugyb\u0117 algeti\u0161kai (skausmingai) veikian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173. Sp\u0117jama, kad kalbama ne apie vienalyt\u0119 algetin\u0119 med\u017eiag\u0105, bet apie kompleksi\u0161k\u0105 skausm\u0105 keliant\u012f rei\u0161kin\u012f. Tokia profesoriaus dr. Schmidto nuomon\u0117.<\/p>\n

Patikrinti per treniruot\u0119<\/strong><\/p>\n

B\u016bsena, patiriant maksimalius sportinius kr\u016bvius, kartu yra ir auk\u0161\u010diausio streso b\u016bsena, lygiai tokia, kokia kyla organizme, jam atsid\u016brus gyvybi\u0161kai pavojingoje situacijoje, \u2013 b\u016bsena gyvybei palaikyti, mobilizuojanti visas b\u016btinas funkcijas ir vis\u0105 energij\u0105.
\nSportininkas, besiruo\u0161iantis ekstremaliems kr\u016bviams, kartkart\u0117mis turi i\u0161bandyti, patirti juos treniruot\u0117se. Tai garantuoja ger\u0105 sveikat\u0105, atsparum\u0105 did\u017eiausioms atitinkam\u0173 k\u016bno audini\u0173 apkrovoms.
\nPlaukikas Michaelis Grossas, paklaustas, kod\u0117l treniruot\u0117se praktikuoja maksimalius kr\u016bvius, atsak\u0117: \u201eA\u0161 noriu \u017einoti, k\u0105 tuomet jau\u010diu ir kaip \u012f tai fizi\u0161kai ir psichi\u0161kai reaguoju.\u201c Ko gero, tokie sportininkai turi nepaprast\u0105 sugeb\u0117jim\u0105 \u201epasim\u0117gauti\u201c patiriamu stresu.
\n\u201eStreso\u201c s\u0105vokos i\u0161rad\u0117jas kanadie\u010di\u0173 mokslininkas H. Selye (1907\u20131982) teig\u0117: reikia i\u0161mokti m\u0117gautis s\u0117kmingo gyvenimo stresais; naiv\u016bs yra tie, kurie mano, kad tai pasiekiama be dvasini\u0173 ir fizini\u0173 pastang\u0173.<\/p>\n

Mok\u0117ti susitaikyti<\/strong><\/p>\n

Kr\u016bvi\u0173 sukeliamas fizinis skausmas yra nuolatinis sportinink\u0173 palydovas. Sportininkas i\u0161moksta prie jo priprasti, i\u0161moksta atskirti susi\u017eeidim\u0173, u\u017edegim\u0173, susirgim\u0173 keliam\u0105 skausm\u0105 nuo nuovargio, i\u0161sekimo ir maksimali\u0173 apkrov\u0173 patiriamo skausmo.
\nSveikas, talentingas ir optimaliai i\u0161treniruotas sportininkas pasiekia pasaulio rekord\u0173, jei sugeba i\u0161laikyti fizin\u012f ir psichin\u012f stabilum\u0105, toleruoja ir moka \u012fveikti skausm\u0105, patiriam\u0105 esant did\u017eiausiems kr\u016bviams.<\/p>\n

Bruno Blum<\/strong>, fizin\u0117s terapijos mokytojas, Vokietijos nacionalin\u0117s plaukimo komandos fizioterapeutas<\/p>\n

Vert\u0117 Rima Lahayne<\/p>\n

Versta i\u0161: Prio, 1995\/4<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nors \u012f\u017eymus fiziologas, profesorius, medicinos daktaras R. F. Schmidtas sako, kad skausmas reikalingas, ta\u010diau jis lyg koks keistas besipainiojantis vieni\u0161ius visai kitoks negu kiti poj\u016b\u010diai ir ne ka\u017ein kiek teprisideda pa\u017e\u012fstant aplink\u0105. Skausmas mus informuoja apie pavoj\u0173 m\u016bs\u0173 organizmui, kadangi j\u012f aktyvina audiniams kenkiantys arba potencialiai kenkiantys dirgikliai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":682,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[18],"tags":[235,82,197,234],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/703"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=703"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/703\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":705,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/703\/revisions\/705"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/682"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=703"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=703"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=703"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}