{"id":709,"date":"2016-05-12T19:18:56","date_gmt":"2016-05-12T16:18:56","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=709"},"modified":"2016-05-12T19:19:04","modified_gmt":"2016-05-12T16:19:04","slug":"rojus-be-dievo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=709","title":{"rendered":"Rojus be Dievo"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>1848 m. Karlas Marxas ir Friedrichas Engelsas i\u0161leido \u201eKomunist\u0173 partijos manifest\u0105\u201c<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>David Matern<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201e\u0160m\u0117kla klaid\u017eioja po Europ\u0105 \u2013 komunizmo \u0161m\u0117kla\u201c. Taip Karlas Marxas prad\u0117jo savo \u201eKomunist\u0173 partijos manifest\u0105\u201c, kuris buvo paskelbtas 1848 m. vasar\u012f Londono Bi\u0161opsgeite. Tuo metu niekas n\u0117 nenutuok\u0117, kad \u0161is 37 puslapi\u0173 ra\u0161inys kada nors apvers pasaul\u012f auk\u0161tyn kojom. Pats Marxas ir bendraautoris Friedrichas Engelsas buvo \u012fsitikin\u0119, kad ateis diena, kai \u0161m\u0117kla bus subrendusi komunistinei revoliucijai, \u201ekuri sudrebins valdan\u010di\u0105sias klases\u201c. Laikas atrod\u0117 palankus, nes visur Europoje pli\u016bp\u010diojo mai\u0161tai prie\u0161 monarchij\u0105 ir karaliaus sost\u0105.<br \/>\nTa\u010diau ne 1848-aisiais, o beveik po 70 met\u0173 \u012fvyko Lenino vadovaujamas perversmas. \u201eManifestas\u201c tuo metu priklaus\u0117 da\u017eniausiai spausdinamoms pasaulio knygoms. Ir tai, kas prasid\u0117jo Rusijoje, o \u0161iandien patiria kolaps\u0105 (tam tikr\u0173 liku\u010di\u0173 dar aptiksime Kinijoje, Kuboje ir Kor\u0117joje), su Marxo ir Engelso vizijomis vis d\u0117lto tur\u0117jo bendr\u0105 etiket\u0119.<br \/>\nMarxas ir Engelsas niekad nepasisak\u0117 u\u017e vienos partijos vie\u0161patavim\u0105. Jie atmet\u0117 centristin\u0119 partijos strukt\u016br\u0105, nes \u0161i darbinink\u0173 klas\u0119 \u201epajungia autoritariniams ir mistiniams \u012fstatymams, kurie trukdo jos savaranki\u0161kumui\u201c [1]. Taip pat reikia vengti m\u0105stymo ir veikimo vienov\u0117s, nes \u0161i rei\u0161kia tik \u201eortodoksij\u0105 ir akl\u0105 klusnum\u0105\u201c (ten pat, t. 18, p. 346). Tod\u0117l i\u0161 statuto tur\u0117jo b\u016bti pa\u0161alinta viskas, \u201ekas skatina tik\u0117jim\u0105 autoritetu\u201c (t. 34, p. 308). Tam ry\u0161kiai prie\u0161taravo \u201erealiai egzistuojan\u010dio socializmo\u201c eksperimentas. Komunistini\u0173 \u0161ali\u0173 diktat\u016bros, j\u0173 valstybi\u0173 pilie\u010di\u0173 disciplinavimas ir indoktrinavimas su Karlo Marxo \u012fsivaizdavimu tetur\u0117jo ma\u017eai k\u0105 bendra.<br \/>\nBe to, Spalio revoliucija, jei b\u016bt\u0173 klos\u010diusis pagal Karl\u0105 Marx\u0105, netur\u0117jo kilti. Visos trys s\u0105lygos, kurios, jo manymu, b\u016btinos perversmui, Rusijoje nebuvo \u012fvykdytos. Pirma, proletarinis jud\u0117jimas tur\u0117t\u0173 apimti did\u017ei\u0105j\u0105 liaudies dal\u012f ir sykiu b\u016bti savaranki\u0161kas. Agrarin\u0117je Rusijoje nebuvo tokio didelio skai\u010diaus pramon\u0117s darbinink\u0173, o revoliucij\u0105 suk\u0117l\u0117 ne mas\u0117s, bet ma\u017ea grupel\u0117, kuri parei\u0161k\u0117 pretenzijas vadovauti. Antra, kapitalizmas tur\u0117t\u0173 stov\u0117ti ant auk\u0161to \u016bkinio laiptelio, kaip kad tuo metu Anglijoje, kad b\u016bt\u0173 material\u016bs pagrindai naujai visuomenei (t. 18, p. 556). Ir tre\u010dia, revoliucija niekad netur\u0117t\u0173 vykti tik vienoje \u0161alyje. Ji b\u016bt\u0173 galima tik \u201ekaip vie\u0161pataujan\u010di\u0173 taut\u0173 \u017eygis i\u0161kart ir vienu metu\u201c (t. 3, p. 35).<br \/>\nK\u0105 Karlas Marxas pirm\u0105kart skelb\u0117 savo manifeste, visai nebuvo tai, kam b\u016bt\u0173 ry\u017etamasi arba bet kuriuo metu \u012fvykdoma. Veikiau jis savo vizij\u0105 suprato kaip savoti\u0161k\u0105 gamtos d\u0117sn\u012f: u\u017eb\u0117gant u\u017e aki\u0173 tolesniam, nei\u0161vengiamam \u017emonijos keliui, nepriklausomai nuo noro ar nenoro. Ir tai, k\u0105 jis mat\u0117, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo rojus \u017eem\u0117je: Karlas Marxas tur\u0117jo beklas\u0117s visuomen\u0117s vizij\u0105. Visuomen\u0117s, kurioje kiekvienas gauna pagal poreikius ir gali dirbti pagal sugeb\u0117jimus. Visuomen\u0117s, kurioje neb\u0117ra didesni\u0173 interes\u0173 skirtum\u0173, o tik smulkmenos, kurias galima i\u0161spr\u0119sti racionaliai ir be institucij\u0173.<br \/>\nBeklas\u0117 visuomen\u0117, jo \u012fsivaizdavimu, pasiekiama tik panaikinus privatin\u0119 nuosavyb\u0119 ir pakeitus gamybos santykius. Norint i\u0161formuoti sen\u0105j\u0105 \u016bkio sistem\u0105, su kuria, jo nuomone, bur\u017euazija turt\u0117jo proletariato s\u0105skaita, proletariatas tam tikr\u0105 laik\u0105 turi diktatori\u0161kai vie\u0161patauti bur\u017euazijai. Tada sykiu su senais gamybos santykiais v\u0117l automati\u0161kai pradingsta proletarin\u0117s klas\u0117s prana\u0161umas. Klasini\u0173 prie\u0161taravim\u0173, kuriuos Marxas kitados mat\u0117 taip ry\u0161kiai i\u0161kylan\u010dius, viet\u0105 u\u017eims asociacijos, kur kiekvieno laisv\u0117 yra s\u0105lyga vis\u0173 laisvei. Tik v\u0117liau Marxas ir Engelsas prad\u0117jo i\u0161 dalies per\u017ei\u016br\u0117ti savo pozicijas. Tada jie laik\u0117 \u012fmanomu ir neprievartin\u012f per\u0117jim\u0105. Pavyzd\u017eiui, Jungtini\u0173 Valstij\u0173 demokratija jiems pasirod\u0117 tinkama rinkimais prastumti proletarinius interesus (t. 18, p. 160).<br \/>\nI\u0161 \u0161iandienin\u0117s perspektyvos Marxo vizija atrodo kaip utopija. Jo svajon\u0117 apie vis\u0173 \u017emoni\u0173 lygyb\u0119 prakti\u0161kai ne\u012fgyvendinama. Kas nors visada buvo \u201elygesnis\u201c u\u017e kitus. Kaip gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fmanoma, kad planetos \u017emon\u0117s gyvent\u0173 taikoje vienas su kitu, be vie\u0161patavimo, be vieno vald\u017eios kitam? Argi \u017emon\u0117s da\u017enai ne\u012frod\u0117, kad jie kivir\u010dijasi net tada, kai jiems materialiai gerai sekasi? Karlas Marxas atsi\u017evelgia tik \u012f materiali\u0105 individ\u0173 laisv\u0119 kaip beklas\u0117s visuomen\u0117s s\u0105lyg\u0105. Kit\u0173 faktori\u0173, kaip egoizmas, pavydas, vald\u017eios siekimas ar godumas, jis visi\u0161kai nepaiso. Kaip tai paai\u0161kinti?<br \/>\nSvarbiausia Marxo argumentacijos str\u0117l\u0117 buvo prielaida, kad s\u0105mon\u0119 formuoja tik materialioji b\u016btis (t. 13, p. 7). Viso dvasinio gyvenimo pagrindas es\u0105s ekonomin\u0117 visuomen\u0117s strukt\u016bra, kuri savo ruo\u017etu priklauso nuo gamybos j\u0117g\u0173 i\u0161sivystymo stadijos. \u012e j\u0105 galima suvesti visus politinius mokymus, menus, filosofijas ir ypa\u010d religijas.<br \/>\nNaudojantis religijos pavyzd\u017eiu, lengvai galima pasekti, kaip Marxas argumentuoja. I\u0161 \u017eyd\u0173 t\u0117v\u0173 nam\u0173 kil\u0119s Marxas buvo \u012fsitikin\u0119s ateistas. Religija, jo po\u017ei\u016briu, yra liaudies opiumas, kuris i\u0161laiko ramius pavergtus \u017emones. Ta\u010diau atsisakyti praktikuoti religijos jis neragino. Nes persekiojimas yra \u201egeriausia priemon\u0117 paskatinti nem\u0117gstamus \u012fsitikinimus\u201c. Tod\u0117l neteisinga es\u0105 \u201epaskelbti ateizm\u0105 priverstine tik\u0117jimo dogma\u201c (t. 18, p. 532).<br \/>\nPrie\u0161ingai, religija pribaigsianti pati save. Kadangi Marxas bet kok\u012f dvasi\u0161kum\u0105 suprato kylant i\u0161 materiali\u0173 santyki\u0173, buvo visi\u0161kai logi\u0161ka, kad su bur\u017euaziniu gamybos b\u016bdu pranyks ir religija. \u017dmon\u0117s, man\u0117 jis, savaime atsisakys tik\u0117jimo. \u0160i i\u0161vada atrodo labiau nei abejotina.<br \/>\nKarlas Marxas su savo prana\u0161avimais buvo neteisus. Kapitalizmas nesugriuvo. Prie\u0161ingai. Ten, kur jis nebuvo prievarta likviduotas, jis augo toliau ir sykiu gerino did\u017eiosios dalies gyventoj\u0173 materialin\u0119 pad\u0117t\u012f. Pramon\u0117s darbininkija pagaliau nebeaugo, o susitrauk\u0117 paslaug\u0173 sektoriaus s\u0105skaita. Nors darbininkai, kaip teisingai numat\u0117 Marxas, tapo politine j\u0117ga, bet ji vietoj revoliucij\u0173 nukrypo \u012f profesines s\u0105jungas. Jie atlyginim\u0173 ir darbo s\u0105lyg\u0173 klausimais i\u0161 darbdavi\u0173 i\u0161gavo nema\u017e\u0173 kompromis\u0173. Ir v\u0117liausiai nuo keinsizmo [2] ir Marxui b\u016bt\u0173 paai\u0161k\u0117j\u0119, kad verslas nukreiptas \u012f paklaus\u0105 i\u0161 gyventoj\u0173 pus\u0117s. Platus proletarizavimas kelt\u0173 gr\u0117sm\u0119 savo egzistencijai.<br \/>\nMarxas pa\u017eeid\u017eiamas ir moksli\u0161kai. Kaip ra\u0161\u0117 austr\u0173\u2013brit\u0173 filosofas Karlas Popperis, loginiu pagrindu ne\u012fmanoma numatyti ateities scenarijaus. Marxo \u201eGamtinius kapitalistin\u0117s gamybos d\u0117snius\u201c, kuriuos jis reg\u0117jo patvirtintus nuo pat \u017emonijos prad\u017eios ir kurie ir toliau tur\u0117jo galioti, Popperis paneig\u0117. \u201eJokiam moksliniam prognozuotojui \u2013 nesvarbu, ar \u017emogui, ar skai\u010diavimo ma\u0161inai, \u2013 ne\u012fmanoma i\u0161 anksto numatyti savo rezultat\u0173\u201c (\u201eIstoricizmo skurdas\u201c). Jei gal\u0117tume numatyti ateities \u017einojim\u0105, tada j\u012f jau tur\u0117tume ir nebeb\u016bt\u0173 jokio b\u016bsimo \u017einojimo. Be to, kyla paradoksas, kad, viena vertus, vystymosi komunizmo link sustabdyti ne\u012fmanoma, o kita \u2013 mes galime jo i\u0161vengti. \u201eTod\u0117l mes negalime \u017einoti, ar istorin\u0117 tendencija, kuri\u0105 \u0161iandien manome steb\u012f, rytoj atrodys lygiai taip pat\u201c (\u201eAtvira visuomen\u0117 ir jos prie\u0161ai\u201c, t. 2).<br \/>\nNepaisant visos pateiktos kritikos, \u201eManifestas\u201c i\u0161k\u0117l\u0117 savo laiko problemas: viena, masi\u0173 nuskurdimas ir nei\u0161tveriamos darbo s\u0105lygos fabrikuose, antra, smarkiai kylanti \u012fmoninink\u0173 klas\u0117. Pramonin\u0117s revoliucijos prie\u017eastis ir pasekmes vargu ar kas atskleid\u0117 taip ai\u0161kiai, kaip Marxas ir Engelsas. Ta\u010diau su savo ateities vizijomis jie apsiriko. Vis d\u0117lto kai kurios manifesto i\u0161traukos iki \u0161iandien neprarado aktualumo. Su aistringu patosu prie\u0161 150 met\u0173 jis skelb\u0117 ekonomikos \u201eglobalizavim\u0105\u201c: \u201eNuolat augantis savo produkt\u0173 realizavimo poreikis veja bur\u017euazij\u0105 per vis\u0105 \u017eem\u0117s rutul\u012f&#8230; Senosios nacionalin\u0117s pramon\u0117s \u0161akos naikinamos ir bus naikinamos kasdien. Jas i\u0161stums naujos pramon\u0117s \u0161akos, kuri\u0173 \u012fvedimas tampa vis\u0173 civilizuot\u0173 nacij\u0173 gyvyb\u0117s reikalu&#8230; Vietoj sen\u0173, vietin\u0117s pramon\u0117s produktais patenkinam\u0173 poreiki\u0173 i\u0161kyla nauji, kurie savo patenkinimui reikalauja labiausiai nutolusi\u0173 \u0161ali\u0173 ir klimato produkt\u0173. Vietoj seno vietinio ir nacionalinio pasitenkinimo savais i\u0161tekliais ir u\u017edarumo \u012f\u017eengia visapusi\u0161ka apyvarta, visapusi\u0161ka nacij\u0173 tarpusavio priklausomyb\u0117.\u201c [3] Marxas ir Engelsas teisingai sp\u0117jo, kad jokia pasaulio \u0161alis nei\u0161vengs kapitalizmo \u012ftakos. Kas vengia rinkos ekonomikos \u017eaidimo, tam gresia ekonominis \u017elugimas. Kelio atgal, regis, n\u0117ra.<br \/>\nNors tuo tarpu sumanytas ekonominis-politinis instrumentarijus, kuris turi amortizuoti pasitaikan\u010dias ekonomikos krizes, kapitalizmas i\u0161lieka pabaisa, kuri tampa vis labiau nepriklausoma. Tai ai\u0161kiai rodo pastarosios kriz\u0117s iki tol ekonomi\u0161kai kilusioje Pietry\u010di\u0173 Azijoje. Po ilgame\u010dio s\u0117kmingo kurso sek\u0117 s\u0105my\u0161is ir \u012ft\u016b\u017eusi\u0173 masi\u0173 pl\u0117\u0161ikavimai. Tai steb\u0117tojui ai\u0161kiai rodo, kad kapitalo srautai jau beveik nekontroliuojami. \u017daibi\u0161ku grei\u010diu jie dumia per \u017dem\u0117s rutul\u012f, kad pasiie\u0161kot\u0173 vietos, kur gal\u0117t\u0173 dar sustor\u0117ti. Nacionalinius valdovus, kadaise suverenius karalius, \u0161iandien neretai riboja rinkos ekonomikos b\u016btinyb\u0117. Apie tai Karlas Marxas ra\u0161\u0117: \u201e\u0160iuolaikin\u0117 bur\u017euazin\u0117 visuomen\u0117, i\u0161k\u0117lusi galingas gamybos ir susisiekimo priemones, pana\u0161i \u012f burtinink\u0105, kuris nebegali suvaldyti savo sukelt\u0173 po\u017eemini\u0173 j\u0117g\u0173\u201c (\u201eManifest\u201c, p. 29). Jos prie\u0161ininkas b\u016br\u0117jas buvo lygiai toks pat virtuozi\u0161kas kaip ir naivus: kas \u017emon\u0117ms nepavyko per 10 000 met\u0173, dabar kuri\u0105 proletarai, \u2013 beklas\u0119 visuomen\u0119, roj\u0173 be Dievo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>David Matern<\/strong>, Freiburgo universitete studijuoja istorij\u0105, sociologij\u0105 ir politologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>David Matern<\/p>\n<p>\u201e\u0160m\u0117kla klaid\u017eioja po Europ\u0105 \u2013 komunizmo \u0161m\u0117kla\u201c. Taip Karlas Marxas prad\u0117jo savo \u201eKomunist\u0173 partijos manifest\u0105\u201c, kuris buvo paskelbtas 1848 m. vasar\u012f Londono Bi\u0161opsgeite. Tuo metu niekas n\u0117 nenutuok\u0117, kad \u0161is 37 puslapi\u0173 ra\u0161inys kada nors apvers pasaul\u012f auk\u0161tyn kojom. Pats Marxas ir bendraautoris Friedrichas Engelsas buvo \u012fsitikin\u0119, kad ateis diena, kai \u0161m\u0117kla bus subrendusi komunistinei revoliucijai, \u201ekuri sudrebins valdan\u010di\u0105sias klases\u201c. Laikas atrod\u0117 palankus, nes visur Europoje pli\u016bp\u010diojo mai\u0161tai prie\u0161 monarchij\u0105 ir karaliaus sost\u0105. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":682,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[18],"tags":[237,170],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/709"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=709"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/709\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":711,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/709\/revisions\/711"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/682"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=709"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=709"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=709"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}