{"id":737,"date":"2016-05-12T20:12:05","date_gmt":"2016-05-12T17:12:05","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=737"},"modified":"2016-05-12T20:12:13","modified_gmt":"2016-05-12T17:12:13","slug":"jezus-mokytojas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=737","title":{"rendered":"J\u0117zus \u2013 Mokytojas"},"content":{"rendered":"

Franz Stuhlhofer<\/em><\/p>\n

J\u0117zus mir\u0117 30-aisiais metais. Evangelijos, kuriose u\u017efiksuota daug J\u0117zaus kalb\u0173 ir darb\u0173, para\u0161ytos tik pra\u0117jus de\u0161imtims met\u0173. Ar galima pasitik\u0117ti tuo, kad keturi evangelistai mums perdav\u0117 i\u0161 ties\u0173 \u017eemi\u0161kojo J\u0117zaus \u017eod\u017eius? Kas i\u0161 m\u016bs\u0173 sugeb\u0117t\u0173 atkurti pokalbius ir posakius, gird\u0117tus prie\u0161 daugel\u012f met\u0173?<\/strong><\/p>\n

Ra\u0161ymo menas tarp \u017eyd\u0173 anuomet buvo labai paplit\u0119s. Labai tik\u0117tina, kad ir J\u0117zus mok\u0117jo ra\u0161yti, \u2013 deja, neturime n\u0117 vienos vienintel\u0117s jo ranka ra\u0161ytos eilut\u0117s. Neturime ir joki\u0173 \u012frodym\u0173, kad J\u0117zaus mokiniai b\u016bt\u0173 i\u0161kart u\u017era\u0161in\u0117j\u0119 jo kalbas arba kad jis netgi b\u016bt\u0173 jas diktav\u0119s. Nepaisant to, iki galutinio evangelij\u0173 sudarymo jau b\u016bta nema\u017ea ra\u0161ytini\u0173 teksto dali\u0173 \u2013 tai rodo evangelij\u0173 suskirstymas \u012f daugel\u012f skyri\u0173 (perikopi\u0173), kuriuos atliko sinoptikai Matas, Morkus ir Lukas. Ta\u010diau netgi tuo atveju, jeigu po m\u0117nesi\u0173 ar keleri\u0173 met\u0173 kas nors ir b\u016bt\u0173 ra\u0161tu u\u017efiksav\u0119s J\u0117zaus posakius, lieka neai\u0161ku, kaip J\u0117zaus \u017eod\u017eius buvo galima i\u0161laikyti atmintyje naudojantis tik \u017eodiniu perdavimu. Ar \u012fmanoma tai padaryti nesuklastojus ir nei\u0161kraipius? Ir apskritai, ar ano meto atmintis buvo paj\u0117gi tiek \u012fsid\u0117m\u0117ti?<\/p>\n

Tris valandas trunkan\u010dios J\u0117zaus kalbos<\/strong><\/p>\n

Naujasis Testamentas n\u0117ra didel\u0117s apimties k\u016brinys. Apsiribokime jame esan\u010diais J\u0117zaus \u017eod\u017eiais ir nustatykime, koki\u0105 dal\u012f viso k\u016brinio jie sudaryt\u0173. Daug kart\u0173 pasikartojan\u010dius posakius skai\u010diuokime tik vien\u0105kart. Vienam skyriui perskaityti balsu prireikt\u0173 ma\u017edaug penki\u0173 minu\u010di\u0173. I\u0161 viso J\u0117zaus posakiai ir kalbos sudaryt\u0173 apie 36 skyrius, taigi skaitymas trukt\u0173 ma\u017edaug tris valandas.
\nTai juk labai ma\u017eai! Jeigu vienuolika mokini\u0173 vaik\u0161\u010diojo kartu su J\u0117zumi ma\u017edaug vienus \u2013 trejus metus, tai pagalvokime, kaip da\u017enai jiems teko gird\u0117ti J\u0117zaus mintis!
\nPabandykime paskai\u010diuoti. Tarkime, kad J\u0117zus nepasak\u0117 savo mokiniams daugiau, nei yra atpasakota Naujajame Testamente (nors \u0161i prielaida vargiai tik\u0117tina). Toliau \u012fsivaizduokime, kad J\u0117zus kalb\u0117jo po tris valandas kasdien. Jeigu jo mokiniai lyd\u0117jo j\u012f veik trejus metus, tai J\u0117zaus posakius jie gird\u0117jo t\u016bkstant\u012f kart\u0173. Tai tik nedetalizuotas skai\u010diavimas. Dalis J\u0117zaus pasakyt\u0173 min\u010di\u0173, ai\u0161ku, nebuvo pakartotos \u2013 tai gal\u0117jo b\u016bti pokalbio metu papras\u010diausiai \u012fsipyn\u0119 posakiai. Visgi b\u016bta toki\u0173, kuriuos J\u0117zaus palydovai ne kart\u0105 gird\u0117jo \u2013 visa tai, k\u0105 J\u0117zus da\u017enai min\u0117jo savo kalbose. Net jeigu kas nors, nekreipdamas d\u0117mesio \u012f Evangelij\u0105 pagal Jon\u0105, vie\u0161\u0105j\u0105 J\u0117zaus veikl\u0105 apribot\u0173 tik vienais metais, vis viena J\u0117zaus \u017eod\u017eiai tur\u0117jo da\u017enai kartotis.
\nAr trij\u0173 valand\u0173 kalb\u0117jim\u0105 lengva \u012fsiminti? Nelengva, bet \u012fmanoma. Pagalvokime apie aktorius: toli gra\u017eu ne kiekvienam lengva mokytis mintinai, kai kuriems tai sekasi ypa\u010d sunkiai. Vieno spektaklio pagrindinio vaidmens med\u017eiaga, kuri\u0105 reikia i\u0161mokti, gali lengvai pareikalauti vienos valandos kalb\u0117jimo. Norint abi Goethe\u2019s \u201eFausto\u201c dalis suvaidinti per vien\u0105 vakar\u0105 \u2013 o tai kartais pasitaiko \u2013 pagrindinio vaidmens atlik\u0117jui reikia \u012fsiminti trij\u0173 valand\u0173 trukm\u0117s kalb\u0105. Akivaizdu, kad su tuo susidoroja ir aktoriai, kuriems sunkiau sekasi mokytis mintinai.
\n\u0160iandien mokyklose mintinai retai besimokoma. Iki 7-ojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eios dar buvo kitaip. Pa\u017ei\u016br\u0117kime, kokios apimties eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 mintinai mokytasi XIX a. austr\u0173 gimnazijoje per vokie\u010di\u0173 kalbos pamokas. \u0160ilerio balad\u0117sLaidavimas<\/em> (B\u00fcrgschaft)<\/em> apimt\u012f padaugin\u0119 i\u0161 35 gausime bendr\u0105 eil\u0117ra\u010di\u0173 apimt\u012f, kuri\u0105 anuomet reik\u0117jo i\u0161mokti. [1] Laikas, kurio prireikt\u0173 visiems tiems eil\u0117ra\u0161\u010diams i\u0161deklamuoti, apimt\u0173 truput\u012f daugiau kaip tris valandas. (\u010cia b\u016bt\u0173 galima paprie\u0161tarauti, kad tuos eil\u0117ra\u0161\u010dius reik\u0117jo i\u0161mokti per a\u0161tuonerius metus. Kita vertus, \u010dia kalbama tik apie vokie\u010di\u0173 kalbos ir literat\u016bros pamok\u0105, taigi apie dalyk\u0105, einant\u012f greta kit\u0173 \u2013 o ir \u010dia mokytasi ne tik eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, bet daug kit\u0173 dalyk\u0173. Taigi per tuos a\u0161tuonerius metus mokiniams tekdavo i\u0161mokti \u017eymiai daugiau).
\nFolkloristika tyrin\u0117ja \u017eodinius perdavimus. Pasirodo, kad tokie perdavimai kartais istori\u0161kai yra visi\u0161kai patikimi. \u017dodinis perdavimas \u0161imtus met\u0173 gali gerai funkcionuoti. Perduotos med\u017eiagos kiekis, kur\u012f savo atmintyje sutalpina vienas pasakotojas, kartais de\u0161imt kart\u0173 pranoksta J\u0117zaus pasakyt\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 kiek\u012f (turiu galvoje tas mano sp\u0117jamas tris valandas). Kartais ta med\u017eiaga u\u017efiksuojama \u017eodis \u017eodin. Ai\u0161ku, toki\u0173 pasakotoj\u0173, kurie tur\u0117t\u0173 tam reikiamos puikios atminties bei pasakotojo talento, n\u0117ra labai daug, ta\u010diau kaip tik ma\u017eiau civilizuotose kult\u016brose j\u0173 nema\u017eai b\u016bta. J\u0117zaus laikais kaimieti\u0161ka Galil\u0117ja kaip tik pasi\u017eym\u0117jo tokia kult\u016bra.
\n\u010cia nereik\u0117t\u0173 u\u017emir\u0161ti ir patirties \u012f nelaisv\u0119 patekusi\u0173, kuriems buvo u\u017edrausta ra\u0161yti. Pavyzd\u017eiui, Aleksandras Sol\u017eenicynas knygoje \u0104\u017euolas ir ver\u0161iukas<\/em> pasakoja: \u201eLageryje eil\u0117ra\u0161\u010dius a\u0161 tur\u0117jau mokytis mintinai \u2013 ne vien\u0105 t\u016bkstant\u012f eilu\u010di\u0173. …Kai \u012fsitikinau savo atminties sugeb\u0117jimais, prad\u0117jau u\u017esira\u0161in\u0117ti ir mintinai mokytis prozos dialogus, paskui \u017eingsnis po \u017eingsnio ir i\u0161tisus prozos tekstus. Atmintis visk\u0105 sutalpino! Tai pavyko. Ta\u010diau vis daugiau laiko prireikdavo per m\u0117nes\u012f i\u0161moktai med\u017eiagai kartoti \u2013 iki savait\u0117s per m\u0117nes\u012f\u201c [2] .
\nRichardas Wurmbrandas, Rumunijoje gyven\u0119s vokie\u010di\u0173 kilm\u0117s pastorius, pasakoja: \u201eS\u0117d\u0117damas kal\u0117jime a\u0161 suk\u016briau daugiau kaip tris \u0161imtus eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, i\u0161 viso \u0161imt\u0105 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, kuriuos po \u012fkalinimo visus u\u017era\u0161iau\u201c [3]. \u010cia Wurmbrandas kalba apie 100 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u2013 tai atitinka kone vis\u0105 Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105. Jis ra\u0161o: \u201eTur\u0117jau labai ma\u017eai vilties, kad vien\u0105 dien\u0105 i\u0161eisiu laisv\u0117n. Tod\u0117l paband\u017eiau \u012fsiminti savo pamokslus. …Taip a\u0161 k\u016briau eiles, po to jas mokiausi mintinai ir i\u0161laikiau jas nuolat kartodamas atmintyje\u201c (ten pat, p. 7). Savo knygoje Tvirtesnis u\u017e kal\u0117jimo sienas. Prane\u0161imai i\u0161 mano rumuni\u0161kosios vienut\u0117s<\/em> jis pristato 22 pamokslus, bet jis sako \u012fsimin\u0119s apie 350. Visa sud\u0117j\u0119 gausime tekst\u0105, daugiau kaip tris kartus ilgesn\u012f u\u017e Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105.<\/p>\n

Mokymasis atmintinai: mokiniai, rabinai ir filosofai<\/strong><\/p>\n

Nor\u0117dami susidaryti bendr\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f, pirmiausia aptarkime an\u0173 laik\u0173 pamokas.
\n\u017dyd\u0173 rabin\u0173 mokiniai mokytojo \u017eod\u017eius tur\u0117jo \u012fsiminti nuolat kartodami. Filosofijos ir retorikos mokyklose irgi buvo daug mokomasi atmintinai. Taigi toks mokymasis buvo svarbi tuometinio mokymo sistemos dalis, beje, ir auk\u0161tesnio lygio mokyklose. (\u0160iandien atmintinai mokomasi veik tik pradin\u0117se klas\u0117se).
\nKaip ir kitos senov\u0117s kult\u016bros tautos, \u017eydai irgi daug mok\u0117si atmintinai. \u017dydas Juozapas Flavijus (apie 100 m. po Kr.) teig\u0117: \u201ePas mus m\u0117gstama pat\u012f geriausi\u0105j\u012f paklausin\u0117ti \u012fstatym\u0173, ir jis visus nurodymus pasakys taip lengvai kaip savo vard\u0105. Juk mes tik pabudus s\u0105monei i\u0161kart i\u0161mokstame \u012fstatymus, kitaip tariant, jie yra \u012fra\u0161yti m\u016bs\u0173 sieloje\u201c (Contra Apionem II, 178). \u0160i formuluot\u0117, \u017einoma, \u0161iek tiek perd\u0117ta, ta\u010diau turi tiesos. Apie mokymosi atmintinai svarb\u0105 liudija ir egzistavusios pagalbos atmin\u010diai: pavyzd\u017eiui, ab\u0117c\u0117lin\u0117 eil\u0117dara Patarli\u0173 knygos 31,10\u201331 (kiekviena i\u0161 \u0161i\u0173 22 eilu\u010di\u0173 prasideda nauja hebraji\u0161kos ab\u0117c\u0117l\u0117s raide).
\nBijodami u\u017emir\u0161ti, \u0161iandien svarbi\u0105 informacij\u0105 mes i\u0161kart u\u017esira\u0161ome. Visai kitaip buvo tais laikais, kai ra\u0161ymui reikalingos med\u017eiagos (pergamento ar papiruso) nebuvo nuolat po ranka. Anuomet \u017emon\u0117s buvo priprat\u0119 apsieiti be u\u017era\u0161\u0173 ir svarbias \u017einias \u012fsiminti. D\u0117l tos prie\u017easties \u0161iandien mums n\u0117ra taip paprasta \u012fvertinti an\u0173 laik\u0173 \u017eodinio perdavimo tradicijos patikimum\u0105; \u010dia mes negalime remtis savo pa\u010di\u0173 patirtimi. Turime pripa\u017einti visi\u0161kai kitok\u012f asmens santyk\u012f su i\u0161girst\u0105ja informacija \u2013 \u017eymiai koncentruotesn\u012f pri\u0117mim\u0105.<\/p>\n

Mokymasis atmintinai: ar yra \u012frodym\u0173 Naujajame Testamente?
\nAr J\u0117zus su savo mokiniais mok\u0117si atmintinai? Nors tokie dalykai buvo \u012fprasti J\u0117zaus aplinkoje, dar visai nerei\u0161kia, kad ir J\u0117zus tai praktikavo. Atsakydami \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 susiduriame su metodine problema. Evangelij\u0173 pasakojimuose aptinkame tam tikr\u0173 nuorod\u0173 \u012f tai, kad J\u0117zaus veikla b\u016bt\u0173 lyginama su mokomuoju darbu. Ta\u010diau ar galime pasitik\u0117ti kiekviena evangelini\u0173 pasakojim\u0173 detale? Kaip tik \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 ir reik\u0117t\u0173 vis\u0173 pirma atsakyti. Tas, kuris evangelij\u0173 pasakojimus laiko istori\u0161kai patikimais, tas ir ten esan\u010dius po\u017eymius, kad J\u0117zaus veikla gal\u0117jo b\u016bti gretinama su mokymu, priims rimtai. Tokiam \u017emogui nebereikia \u012frodin\u0117ti, kad J\u0117zaus \u017eod\u017eiai perduoti patikimai \u2013 tai jis jau priima kaip prielaid\u0105.
\nDabar pritaikykime tok\u012f metod\u0105: i\u0161nagrin\u0117kime pasakojimus ir \u012fsid\u0117m\u0117kime nuorodas \u012f mokom\u0105j\u012f darb\u0105 arba \u012f pana\u0161ius dalykus (o po to atkreipkime d\u0117mes\u012f ir \u012f tas vietas, kur J\u0117zus savo posakiams suteikia poetin\u0119 form\u0105). I\u0161 to padarome i\u0161vadas, kad pasakojimai \u017eadino vaizduot\u0119, kad posakius savo mokiniams J\u0117zus nor\u0117jo \u012fr\u0117\u017eti \u012f atmint\u012f. Taigi \u012fmanomos dvi galimyb\u0117s:
\n1. J\u0117zus i\u0161 ties\u0173 nor\u0117jo, kad mokiniai \u012fsimint\u0173 jo posakius.
\n2. Pasakojimai sudaro apgauling\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f (\u010dia dar reik\u0117t\u0173 patikrinti, ar toks \u012fsp\u016bdis evangelist\u0173 nebuvo sukeltas tikslingai).
\nMes tik bandome susidaryti bendr\u0105 vaizd\u0105 nenor\u0117dami svarstyti kiekvieno atskiro atvejo, kiek argument\u0173 yra u\u017e ar prie\u0161 vieno ar kito J\u0117zaus \u017eod\u017eio tikrum\u0105.
\n
\nRabis ir jo mokiniai<\/strong><\/p>\n

An\u0173 laik\u0173 pamokoje mokytojas balsu i\u0161tardavo tai, k\u0105 mokiniai tur\u0117jo \u012fsiminti. Raginimas \u201eklausyk!\u201c gal\u0117jo b\u016bti \u017eenklu, rei\u0161kian\u010diu tam tikros citatos mokym\u0105si mintinai \u2013 tokio pob\u016bd\u017eio kreipiniai kartais aptinkami ir J\u0117zaus kalboje: \u201eKas turi ausis, teklauso!\u201c (klausymo formul\u0117). Pamin\u0117tina ir amen formul\u0117 [4]. Pastaroji nurodo \u012f tai, kad tuoj bus pasakyta ka\u017ekas ypa\u010d svarbaus \u2013 tai turi b\u016bti \u012fsiminta.
\nJeigu \u012f J\u0117zaus mokini\u0173 atmint\u012f b\u016bt\u0173 \u012fsir\u0117\u017e\u0119 tik tie sakiniai, tai visi kiti evangelijose sura\u0161yti \u201eJ\u0117zaus \u017eod\u017eiai\u201c b\u016bt\u0173 laisvas interpretavimas arba i\u0161radimas ir autenti\u0161kumo dalis b\u016bt\u0173 labai ma\u017ea. Ta\u010diau ne tai yra esminga: jeigu J\u0117zus i\u0161ties tur\u0117jo \u012fprot\u012f atkreipti savo sek\u0117j\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f tam tikrus sakinius, kuriuos jie tur\u0117jo \u012fsiminti, tai reik\u0161t\u0173, kad svarbi\u0173 posaki\u0173 \u012fsiminimas J\u0117zaus veikloje nebuvo antraeilis dalykas. \u010cia svarbu ne intuityviai suprasti tam tikr\u0105 pagrindin\u0119 mint\u012f, tam tikr\u0105 po\u017ei\u016br\u012f, bet, matyt, ir \u012fsiminti tam tikr\u0105 formuluot\u0119.
\nBe kita ko, apib\u016bdinimas \u201eJ\u0117zaus mokinys\u201c leid\u017eia atpa\u017einti s\u0105ry\u0161\u012f su mokymu: graik\u0173 kalbos \u017eodis mathetes<\/em>, mokinys, rei\u0161kia \u201ebesimokantysis\u201c. Taigi J\u0117zaus mokinys yra tas, kuris mokosi pas J\u0117z\u0173 ir i\u0161 J\u0117zaus. Patraukia d\u0117mes\u012f tai, kad Naujajame Testamente \u0161is \u017eodis sutinkamas tik evangelijose ir Apa\u0161tal\u0173 darbuose \u2013 jau tai leid\u017eia manyti, kad s\u0105voka mathetes nurodo \u012f J\u0117zaus gyvenimo fenomen\u0105. Dar galima pamin\u0117ti ir J\u0117zaus raginim\u0105 \u201emokykit\u0117s i\u0161 man\u0119s\u201c<\/em> (Mt 11, 29).
\n\u012e J\u0117z\u0173 buvo kreipiamasi \u201erabi\u201c (mokytojau), nors jis ir netur\u0117jo tokio titulo pagal i\u0161simokslinim\u0105 ar ordinacij\u0105. \u010cia evangelijos pateikia ne tik graiki\u0161k\u0105 \u017eod\u017eio \u201erabis\u201c (didaskalos) vertim\u0105, bet kartais ir hebraji\u0161k\u0105 arba aram\u0117ji\u0161k\u0105 prototip\u0105. Taip \u012f j\u012f kreipdavosi ne tik J\u0117zaus mokiniai (Judas \u2013 Mt 26,25. 49; Petras su savo pasi\u016blymu statyti palapines \u20131 Mk 9,5; Petras, nurod\u0119s \u012f figmed\u012f \u2013 Mk 11,21; \u201eRabi, pasistiprink!\u201c, Jn 4,31; \u201eRabi, kas nusid\u0117jo?\u201c, Jn 9,2; \u201eRabi, k\u0105 tik \u017eydai k\u0117sinosi u\u017emu\u0161ti tave akmenimis…\u201c, Jn 11,8; Marija po J\u0117zaus prisik\u0117limo \u2013 Jn 20,16), bet ir kiti sutiktieji (\u201eRabi, kur gyveni\u201c, \u201eRabi, tu Dievo S\u016bnus\u201c, Jn 1,38. 49; Nikodemas \u2013 Jn 3,2; J\u0117zaus ie\u0161kan\u010dios minios po duonos padauginimo \u2013 Jn 6,25; aklasis prie Jericho \u2013 Mk 10,51). Evangelistai, atrodo, suvok\u0117, kad \u010dia nekalbama apie lengvai pakei\u010diam\u0105 \u017eyd\u0173 mokymo sistemos s\u0105vok\u0105.
\nEvangelijoje pagal Mork\u0173 skiriamas skelbimas (kerysso)<\/em> ir mokymas, ai\u0161kinimas (didasko). \u012e pastar\u0105j\u012f, mokym\u0105, \u017eyd\u0173 ir graik\u0173 mokytojai \u012ftraukdavo ir kartojim\u0105 bei mokym\u0105si atmintinai. Palyginkime tai su sinoptik\u0173 pasakymais, jog J\u0117zus pagal t\u0173 laik\u0173 \u017eyd\u0173 paprot\u012f mok\u0117 s\u0117d\u0117damas.<\/p>\n

Perduoti ir gauti<\/strong><\/p>\n

Gretindami su rabin\u0173 praktika geriau suprasime posakius, da\u017enai vartojamus Pauliaus: \u201eperduoti\u201c (paradidomi)<\/em> ir \u201egauti\u201c (paralambano)<\/em>. Vienas perduoda (arba perteikia), kitas gauna (arba perima). Kas nors k\u0105 nors perima ir t\u0105 perimt\u0105 perduoda kitam. Trumpam apsistokime ties \u0161iais \u017eod\u017eiais.
\nPa\u017evelkime, k\u0105 apie tai ra\u0161o mokslininkas Gerhardssonas: \u201ePerduoti tekst\u0105 n\u0117ra papras\u010diausiai j\u012f prane\u0161ti. Tai rei\u0161kia taip perteikti j\u012f klausytojui, kad tas j\u012f priimt\u0173 ir i\u0161laikyt\u0173, t. y. kad gal\u0117t\u0173 juo disponuoti\u201c.
\nTai nurodo \u012f tradicin\u0119 grandin\u0119, kai mokinys gauna k\u0105 nors i\u0161 mokytojo ir paskui (pats tampa mokytoju) t\u0105 informacij\u0105 perduoda savo mokiniams. Paulius sako: \u201eA\u0161 tai gavau i\u0161 Vie\u0161paties ir perdaviau jums\u201c (1 Kor 11,23) ir cituoja Vakarien\u0117s tekst\u0105. I\u0161 \u010dia ai\u0161ku, kad tai, kas buvo perimta, po to v\u0117l perduodama, \u2013 ir dalykas (\u0161iuo atveju tekstas) negali b\u016bti savavali\u0161kai ir stipriai pakeistas, kitu atveju taip nebeb\u016bt\u0173 sakoma. Pana\u0161iai primenamas ir prisik\u0117limo tekstas: \u201ePirmiausia a\u0161 jums perdaviau, k\u0105 esu gav\u0119s\u201c (1 Kor 15,3). Paulius gal\u0117jo \u2013 jeigu jau jis vartoja tokias formuluotes \u2013 tur\u0117ti galvoje tradicin\u0119 perdavimo grandin\u0119, prasid\u0117jusi\u0105 nuo paties J\u0117zaus ir at\u0117jusi\u0105 per liudininkus iki jo, Pauliaus, ir kuri paskui per j\u012f nusit\u0119s\u0117 iki \u012fkurt\u0173j\u0173 bendruomeni\u0173.
\nNaujajame Testamente vartojamos \u0161ios s\u0105vokos parodo, kad jau pirmaisiais de\u0161imtme\u010diais po J\u0117zaus veiklos krik\u0161\u010dionys kruop\u0161\u010diai perdavin\u0117jo tekstus, visai nepriklausomai nuo to, kaip seniai \u017eydijai buvo \u017einoma tokia perdavimo praktika.
\nPabandykime nustatyti, kada \u017eydai prad\u0117jo tai praktikuoti. Esama nuomon\u0117s, kad jie tai prad\u0117jo daryti tik po Jeruzal\u0117s sugriovimo. Patikrinkime, ar Naujajame Testamente rasime \u012frodym\u0173, jog tokios praktikos b\u016bta jau prie\u0161 70 m. po Kr. (Naujojo Testamento tekstai gal\u0117s mums tam pateikti nuorodas ir tuo atveju, jeigu j\u0173 atsiradimas datuojamas po 70 m. po Kr. Juk krik\u0161\u010dioni\u0173 ir \u017eyd\u0173 kontaktai po 70 m. jau nebebuvo artimi ir i\u0161syk n\u0117ra tik\u0117tina, kad krik\u0161\u010dionys labai akylai b\u016bt\u0173 steb\u0117j\u0119 \u017eyd\u0173 praktikas ir b\u016bt\u0173 nor\u0117j\u0119 jas perimti ir savo istorijos ra\u0161ym\u0105 perkelti \u012f J\u0117zaus laikus).
\nPats Paulius i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo fariziejus (Apd 22,3). Ko jis i\u0161moko? Vien\u0105 kart\u0105 jis kalba apie \u201eprot\u0117vi\u0173 \u012estatym\u0105\u201c (Apd 22,3), kit\u0105 \u2013 apie \u201epapro\u010dius\u201c (Apd 28,17), o dar kit\u0105 apie \u201et\u0117v\u0173 tradicijas\u201c (Gal 1,14). Kadangi Paulius atsivert\u0117 tik pra\u0117jus keleriems metams po J\u0117zaus nukry\u017eiavimo, jo farizieji\u0161kas i\u0161silavinimas tur\u0117jo b\u016bti \u012fgytas arba J\u0117zaus veiklos metu, arba prie\u0161 tai. Anuomet jau b\u016bta pamok\u0173, per kurias buvo perduodamos \u201et\u0117v\u0173 tradicijos\u201c. Apsiplovimas prie\u0161 valg\u012f fariziejams irgi buvo specialus paprotys, kur\u012f jie \u201eper\u0117m\u0117\u201c (Mk 7,4) ir \u201eperdav\u0117\u201c (Mk 7,13).
\nTaigi jau J\u0117zaus laikais perdavimas \u017eyd\u0173 buvo praktikuojamas. Atsi\u017evelgiant \u012f tai svarbu pasteb\u0117ti, kad tokia pat terminologija buvo vartojama ir krik\u0161\u010dioni\u0173 pamokose. Jau mat\u0117me, kad Paulius \u201eper\u0117m\u0117\u201c ir po to \u201eperdav\u0117\u201c. Daugelyje kit\u0173 viet\u0173 Paulius kalba apie bendruomen\u0117ms \u201eperduotas tiesas\u201c (2 Tes 2,15; 1 Kor 11,2), kurias jos savo ruo\u017etu buvo \u201epri\u0117musios\u201c, \u201egavusios\u201c, \u201ei\u0161mokusios\u201c (Gal 1,9; Fil 4,9; 1 Tes 2,13; 4,1; 2 Tes 3,6). \u0160i terminologija yra dar viena nuoroda, kad J\u0117zaus \u017eod\u017eio perdavimas buvo analogi\u0161kas rabin\u0173 mokymo praktikai.
\nTai, kad J\u0117zus vartojo palyginimus, yra \u017einoma. Kod\u0117l jis tai dar\u0117, ne visuomet lengva paai\u0161kinti: ar neb\u016bt\u0173 buv\u0119 geriau, jeigu jis visuomet b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai kalb\u0117j\u0119s? Juk \u012fvair\u016bs palyginimai mint\u012f grei\u010diau paslepia nei j\u0105 atskleid\u017eia. Dar keis\u010diau atrodo tuomet, kai apie J\u0117z\u0173 perskaitome: \u201eDaugeliu toki\u0173 palyginim\u0173 J\u0117zus skelb\u0117 \u017emon\u0117ms \u017eod\u012f. …Be palyginim\u0173 jiems jis nekalb\u0117davo\u201c (Mk 4,33 ir toliau). Ar kalb\u0117jimas palyginimais buvo J\u0117zaus mokymo stilius? Kad tai suprastume, turime i\u0161siai\u0161kinti, kas yra palyginimas. Tai, kas graikams rei\u0161kia parabole<\/em>, aram\u0117jai vadina ma\u0161al<\/em>. \u010cia turimas galvoje vaizdingas posakis \u2013 trumpas ar ilgas, visai nesvarbu. Alegorija, palyginimas, patarl\u0117, m\u012fsl\u0117… Papras\u010diausiai visa tai, kas n\u0117ra \u201eai\u0161kus tekstas\u201c. Senatestamentin\u0117 Patarli\u0173 knyga vadinasi Salomos Me\u0161alim<\/em> (me\u0161alim<\/em> \u2013 daugiskaita nuo ma\u0161al<\/em>). Kas moko tokia patarli\u0173 forma, yra ma\u0161alas<\/em> (o ne \u012estatymo mokytojas halachas<\/em>).
\nJ\u0117zus buvo tokiu \u201ema\u0161alu\u201c. Savo klausytojams jis pateik\u0117 \u201eme\u0161alimus\u201c \u2013 palyginimus ir posakius, kurie nebuvo i\u0161kart suprantami ir kurie klausytoj\u0173 tur\u0117jo b\u016bti \u012fsiminti pana\u0161iu \u017eod\u017ei\u0173 skamb\u0117jimu, kad jie v\u0117liau gal\u0117t\u0173 apie tai pam\u0105styti. Kaip tik tokius turinius b\u016btina \u012fsiminti \u2013 tuo paai\u0161kinami stipr\u016bs, lengvai \u012fsimenami, kartais hiperbolizuoti posakiai, tuo paai\u0161kinami ir nuolatiniai pasikartojimai.<\/p>\n

J\u0117zus \u2013 poetas<\/strong><\/p>\n

Vienas klausimas: koks anuomet buvo atminties imlumas (arba kiek \u017emon\u0117s buvo pasiruo\u0161\u0119 i\u0161laikyti i\u0161girst\u0105 informacij\u0105), kitas \u2013 kokio sud\u0117tingumo buvo \u012fsimintina med\u017eiaga? Dabar tai ir panagrin\u0117kime.
\nJ\u0117zus intensyviai naudojosi savo am\u017eiaus \u017einiomis, sukauptomis retorikos bei atminties technikos srityje. Tam priskirtinas ir posaki\u0173 poetizavimas. Da\u017enai aptinkamas antitezinis paralelizmas: abi sakinio dalys yra lygiagre\u010dios ir kartu prie\u0161ingos. Pateikiame kelet\u0105 pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 Evangelijos pagal Mork\u0173:
\n\u201e..daugel pirm\u0173j\u0173 bus paskutiniai ir daugel paskutini\u0173 \u2013 pirmi\u201c (10,31);
\n\u201eDangus ir \u017eem\u0117 praeis, o mano \u017eod\u017eiai nepraeis\u201c (13,31);
\n\u201e\u0160abas padarytas \u017emogui, ne \u017emogus \u0161abui\u201c (2,27);
\n\u201eKas nori i\u0161gelb\u0117ti savo gyvyb\u0119, tas j\u0105 praras; o kas pra\u017eudys savo gyvyb\u0119 d\u0117l man\u0119s ir d\u0117l Evangelijos, tas j\u0105 i\u0161gelb\u0117s\u201c (8,35).
\nKartais s\u0105vok\u0173 kartojimasis atrodo monotoni\u0161kas. Bet tokie kartojimai kaip tik ir padeda \u012fsiminti. \u0160tai palyginimas apie drusk\u0105: \u201eJ\u016bs \u017eem\u0117s druska. Jei druska i\u0161sidvokt\u0173, kuo gi j\u0105 reik\u0117t\u0173 pas\u016bdyti?\u201c (Mt 5,13).
\nBe to, buvo svarbu suformuluoti trumpai. J\u0117zui tai pavykdavo, tod\u0117l daugelis iki \u0161iol tebevartojam\u0173 posaki\u0173 ka\u017ekada buvo pasakyti J\u0117zaus. Kad palengvint\u0173 \u012fsiminim\u0105, J\u0117zus da\u017enai vartodavo ir simbolik\u0105. Kaip prana\u0161ai (bet ne t\u0173 laik\u0173 rabinai) J\u0117zus da\u017enai vartojo liepiam\u0105j\u0105 nuosak\u0105 ir kreip\u0117si \u012f savo klausytoj\u0105 asmeni\u0161kai, da\u017eniausiai daugiskaitos antruoju asmeniu: \u201ekas i\u0161 j\u016bs\u0173…\u201c
\n
\nT\u016bkstant\u012fkart gird\u0117ta<\/strong><\/p>\n

Netgi tuo atveju, jeigu tarp J\u0117zaus kalb\u0117jimo ir jo \u017eod\u017ei\u0173 u\u017era\u0161ymo b\u016bt\u0173 pra\u0117j\u0119s ilgesnis laiko tarpas, dar visai nerei\u0161kia, kad mokiniai, i\u0161gird\u0119 J\u0117zaus kalbas, po to netur\u0117jo progos j\u0173 prisiminti de\u0161imtme\u010dius. Yra nema\u017eai faktori\u0173, prisid\u0117jusi\u0173 prie to, kad J\u0117zaus mokiniai tvirtai \u012fsimint\u0173 bent kai kuriuos jo pasakymus.
\nKai kurie J\u0117zaus \u017eod\u017eiai buvo aktual\u016bs jau tuo metu, kai jis dar tebebuvo su savo mokiniais. Pavyzd\u017eiui, mokini\u0173 tarpusavio elgesio (\u201e…ir kas panor\u0117t\u0173 b\u016bti pirmas tarp j\u016bs\u0173, tebus vis\u0173 vergas\u201c, Mk 10,44) ir elgesio su kitais \u017emon\u0117mis taisykl\u0117. Be abejon\u0117s, tokias taisykles J\u0117zaus mokiniai tur\u0117jo da\u017enokai prisiminti.
\nNuolat gird\u0117ti kart\u0105 pasakytas mintis mokiniai gal\u0117jo d\u0117l to, kad jie visuomet keliavo kartu su J\u0117zumi ir buvo \u0161alia, kai jis kalb\u0117jo minioms; kalb\u0173 turinys \u012fvairiose vietov\u0117se, ai\u0161ku, buvo pana\u0161us. Tai leido suformuluoti mokymo apibendrinimus: kai mintis \u012fgyja ai\u0161ki\u0105 form\u0105, ji motyvuoja mokytoj\u0105 ir mokin\u012f j\u0105 pakartoti.
\nKai J\u0117zus prie\u0161 Pasch\u0105 i\u0161siunt\u0117 savo mokinius, jis perdav\u0117 jiems konkre\u010di\u0105 naujien\u0105: \u201eprisiartino dangaus karalyst\u0117\u201c (Mt 10,7). Tai buvo situacija, kai J\u0117zaus mokiniai tur\u0117jo \u012fsiminti \u017eini\u0105, kuri\u0105 jie paskui tur\u0117jo tiksliai perduoti.
\nEsant tokioms aplinkyb\u0117ms, mokiniai buvo priversti kai kuriuos J\u0117zaus posakius i\u0161kart ir tvirtai \u012fsiminti. Ir jeigu kart\u0105 kas nors tvirtai \u012fsimenama ir atnaujinama v\u0117l pavartojant, tai atmintimi galima pasikliauti.
\nKai kurie J\u0117zaus posakiai jau savaime turi pasikartojimo charakter\u012f. Kai kuriuos pavyzd\u017eius (sugretinimas) jau nagrin\u0117jome pra\u0117jusiame skyrelyje (\u201eJ\u0117zus \u2013 poetas\u201c). Pamin\u0117tinas dar \u017eod\u017ei\u0173 pakartojimas gretim\u0173 sakini\u0173 prad\u017eioje (anafora); pavyzd\u017eiui, palaiminim\u0173 (Mt 5,3\u201311). Arba vadinamasis inclusio, kai \u017eymus \u017eodis ar fraz\u0117 i\u0161tariama pirmoje, o paskui paskutin\u0117je pastraipos eilut\u0117je; pavyzd\u017eiui, \u201eJ\u016bs pa\u017einsite juos i\u0161 vaisi\u0173\u201c (Mt 7,16\u201320).<\/p>\n

Apie citavim\u0105, pasakojim\u0105 ir i\u0161galvojim\u0105<\/strong><\/p>\n

Kaip min\u0117ta, jau prie\u0161 Pasch\u0105 mokiniai buvo i\u0161si\u0173sti paskelbti tam tikros \u017einios. Tokie siuntimai ir \u012fpareigojimai evangelijose apra\u0161omi da\u017enai. D\u0117mes\u012f patraukia vienas dalykas: u\u017eduot\u012f gavusysis perduoda \u017eini\u0105 lygiai tokiais pat \u017eod\u017eiais, kokiais j\u0105 buvo suformulav\u0119s u\u017eduot\u012f perdav\u0119s asmuo. Pateikiame kelet\u0105 pavyzd\u017ei\u0173.
\nJonas Krik\u0161tytojas siun\u010dia pas J\u0117z\u0173 du savo mokinius paklausti: \u201eAr tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?\u201c; J\u0117zui klausimas buvo pakartotas \u017eodis \u017eodin, paminint Jon\u0105 Krik\u0161tytoj\u0105: \u201eJonas Krik\u0161tytojas mus pasiunt\u0117 pas tave klausdamas: \u2018Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?\u2019\u201c (Lk 7,19\u201320).
\nKai J\u0117zus du mokinius siun\u010dia atvesti asilait\u012f, jis i\u0161kart pasako jiems ir atsakym\u0105, kur\u012f jie tur\u0117t\u0173 duoti \u012f galim\u0105 kontraklausim\u0105: \u201eJo reikia Vie\u0161pa\u010diui\u201c. Tuos pa\u010dius \u017eod\u017eius paskui mokiniai ir pasako (Lk 19,31. 34).
\nSi\u0173sdamas ruo\u0161ti Paschos vakarien\u0117s J\u0117zus suformuluoja tiksl\u0173 tekst\u0105 apie pat\u012f siunt\u0117j\u0105: \u201eMokytojas liep\u0117 paklausti: \u2018Kur man skirtoji men\u0117..?\u2019\u201c (Mk 14,14). Tokia \u012f\u017eanga i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u012fpareigoja pasakyti tai, k\u0105 \u201emokytojas sako\u201c.
\n\u010cia b\u016bt\u0173 galima suabejoti pasakojim\u0173 istori\u0161kumu. Ta\u010diau nepaisant to, tampa ai\u0161ku, kaip pasakotojas (taigi evangelijos ra\u0161ytojas) supranta tam tikro prane\u0161imo perdavim\u0105: kaip tiksl\u0173, kiek \u012fmanoma pa\u017eodi\u0161kesn\u012f perdavim\u0105. Taip daroma ne tik k\u0105 nors i\u0161siun\u010diant, bet ir kitais atvejais. Ypa\u010d da\u017enai toks monotoni\u0161kai veikiantis pa\u017eodinis perdavimas aptinkamas Evangelijoje pagal Jon\u0105.<\/p>\n

Pa\u017eodinio perdavimo pavyzd\u017eiai<\/strong><\/em>
\n4,7. 10 \u201eDuok man gerti\u201c;
\n17 \u201eA\u0161 neturiu vyro\u201c;
\n50. 53 \u201etavo s\u016bnus gyvas\u201c;
\n5,8. 11 \u201eimk savo gult\u0105 ir eik!\u201c;
\n7,34. 36 \u201eJ\u016bs man\u0119s ie\u0161kosite ir neberasite, nes ten, kur a\u0161 b\u016bsiu, j\u016bs negal\u0117site nueiti\u201c;
\n8,21\u201322 \u201eKur a\u0161 einu, j\u016bs negalite nueiti\u201c;
\n13,25 ir 21,20 \u201eVie\u0161patie, kas jis?\u201c;
\n14,8\u20139 \u201eParodyk mums T\u0117v\u0105\u201c;
\n3. 18. 28 \u201ev\u0117l gr\u012f\u0161iu\u201c, \u201eateisiu pas jus\u201c;
\n16,16. 17. 19 \u201ePrab\u0117gs valand\u0117l\u0117 \u2013 ir man\u0119s nereg\u0117sit, ir dar valand\u0117l\u0117 \u2013 ir v\u0117l mane pamatysit\u201c;
\n18,5\u20136 \u201eTai a\u0161\u201c;
\n21,22\u201323 \u201eJei a\u0161 noriu, kad jis pasilikt\u0173, kolei ateisiu, kas gi tau?\u201c<\/p>\n

\u010cia aptinkame ir pavyzd\u012f, kai pastebimas skirtumas. Gandas (\u201etasai mokinys nemirsi\u0105s\u201c), atsirad\u0119s ai\u0161kinant \u017eod\u012f, yra pa\u0161alinamas ra\u0161ytojo, kai \u0161is dar kart\u0105 pakartoja tiksli\u0105 J\u0117zaus posakio formuluot\u0119.
\nEvangelijoje pagal Jon\u0105 yra ir daugiau nesutarimo pavyzd\u017ei\u0173. U\u017era\u0161as, kur\u012f Pilotas liep\u0117 prikabinti prie kry\u017eiaus, bylojo: \u201e\u017dyd\u0173 karalius\u201c. Kunigai nor\u0117jo pataisyti, kad jis n\u0117ra \u017eyd\u0173 karalius, o tik skelb\u0117si juo es\u0105s (19,21).<\/p>\n

Ne visai pa\u017eodinio perdavimo pavyzd\u017eiai<\/strong><\/em>
\n3,3. 7 \u201ejei kas neatgims i\u0161 auk\u0161tyb\u0117s, negal\u0117s reg\u0117ti Dievo karalyst\u0117s\u201c ir \u201ejums reikia atgimti i\u0161 auk\u0161tyb\u0117s\u201c;
\n9,7. 11 \u201eEik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje\u201c ir \u201eEik \u012f Siloam\u0105 nusiprausti\u201c;
\n17,12 ir 18,9 \u201etavo man pavestaisiais …ir n\u0117 vienas i\u0161 j\u0173 nepra\u017euvo\u201c ir \u201eI\u0161 tavo man pavest\u0173j\u0173 nepra\u017eud\u017eiau n\u0117 vieno\u201c.<\/p>\n

Prasminio perdavimo pavyzd\u017eiai<\/strong><\/em>
\n9,40 \u201eTai gal ir mes akli?\u201c ir \u201eMes neakli!\u201c;
\n10,25. 29. 32. 36 \u201e…T\u0117vas…\u201c ir \u201eA\u0161 \u2013 Dievo S\u016bnus\u201c.<\/p>\n

Ar evangelijos autorius pasakodamas visuomet buvo tikslus? Tarkime, kad pokalbio partneris perteikdavo mint\u012f ne \u017eodis \u017eodin, bet i\u0161laikydamas prasm\u0119, o evangelijos ra\u0161ytojas pasakoja tiksliai perduodamas. Bet tai liudija apie tai, kaip ra\u0161antysis vertina pasakymo perteikim\u0105 \u2013 b\u016btent kaip ka\u017ek\u0105 tokio, kas tur\u0117t\u0173 b\u016bti padaryta labai tiksliai.
\n\u010cia dar b\u016bt\u0173 galima nurodyti \u012f Senojo Testamento citatas. Jas da\u017enokai aptinkame Naujajame Testamente. D\u0117mes\u012f patraukia tai, kad Senasis Testamentas cituojamas stengiantis perduoti pa\u017eod\u017eiui (neb\u016btinai hebraji\u0161k\u0105 tekst\u0105, bet bent jau i\u0161 Septuagintos). Tuo tarpu kai i\u0161orin\u0117 forma \u2013 \u017eod\u017eiai \u2013 perduoti gan tiksliai, pradin\u0117 prasm\u0117 kartais visgi gali b\u016bti labai pakeista. Kartais nauja reik\u0161m\u0117 i\u0161vesdinama netgi i\u0161 menku\u010di\u0173 teksto detali\u0173 (pvz., Gal 3,16). Ir tai parodo, kad tikslus teksto perdavimas Naujojo Testamento autoriams buvo reik\u0161mingas.
\nSenajame Testamente randamas ir i\u0161samaus pakartojimo pavyzdys: Pr 24,3\u20138 ir 37\u201341.<\/p>\n

Prad\u017ei\u0105 dav\u0117 nei\u0161silavin\u0119 \u201efanatikai\u201c<\/strong><\/p>\n

Kadangi pats J\u0117zus nieko nera\u0161\u0117, per\u0161asi i\u0161vada, kad J\u0117zaus \u017eini\u0105 kruop\u0161\u010diai perdavin\u0117jo jo palydovai ir ypa\u010d dvylika. Ar jo sek\u0117jai tur\u0117jo tam b\u016btinas intelektines bei emocines s\u0105lygas?<\/p>\n

Saujel\u0117 literat\u016brai negabi\u0173 \u017evej\u0173<\/strong><\/em>
\nAbejon\u0117 d\u0117l intelektini\u0173 s\u0105lyg\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti taip suformuluota: \u201eJ\u0117zaus sek\u0117jai buvo nei\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s, pavyzd\u017eiui, \u017evejai. I\u0161 toki\u0173 \u017emoni\u0173 negalima tik\u0117tis, kad J\u0117zaus pasakymus jie b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 tiksliai i\u0161laikyti ir perduoti.\u201c
\nAr J\u0117zaus sek\u0117jai mok\u0117jo ra\u0161yti? Ar jie buvo paj\u0117g\u016bs tiksliai \u012fsiminti tai, kas sakoma? Juk \u017eydams amato mokymasis ir religinio i\u0161silavinimo \u012fgijimas netrukd\u0117 vienas antram; o pavyzd\u017eiui, fariziejams tokia kombinacija buvo \u012fprastas dalykas. Taigi jei kas nors yra tik amatininkas, tai automati\u0161kai jis nepriskirtinas \u017eemesn\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010diam \u017emogui. Tiesa, anuometini\u0173 \u017eyd\u0173 i\u0161silavinim\u0105 b\u016bt\u0173 galima vertinti kaip siaurai religin\u012f, nepaisant to, jis tur\u0117jo did\u017eiul\u0117s \u012ftakos plisti tautoje skaitymui bei ra\u0161ymui. Dievot\u0173 \u0161eim\u0173 at\u017ealos \u012fgydavo pradin\u012f i\u0161simokslinim\u0105 net priklausydamos \u017eemesniajam visuomen\u0117s sluoksniui. (Beje, \u017evejai priklaus\u0117 ne \u017eemiausiajam, bet viduriniajam sluoksniui). Tik\u0117tina, kad J\u0117zaus mokiniai grei\u010diau yra kil\u0119 i\u0161 religi\u0161kai budresn\u0117s \u017eyd\u0173 tautos dalies, tod\u0117l ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai jie tur\u0117jo bent i\u0161simokslinimo pagrindus.
\nKalbant apie J\u0117zaus mokini\u0173 i\u0161silavinim\u0105, svarbus tik toks klausimas: ar mokiniai \u012fsteng\u0117 kruop\u0161\u010diai \u012fsiminti ir perduoti tam tikras mintis? Juk i\u0161mokti atmintinai reikia sugeb\u0117jimo. O jo b\u016bta. Apsiskaitymo, tarkim, filosofin\u0117s literat\u016bros srityje, tam nereik\u0117jo. Savaime suprantama, buvo patogu, kai \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 jud\u0117jim\u0105 greit \u012fsijung\u0117 ir ra\u0161tingesni \u017emon\u0117s. Ta\u010diau galima manyti, kad geb\u0117jimo ra\u0161yti pamatus jau tur\u0117jo ir pirmieji J\u0117zaus sek\u0117jai.
\nGreta jud\u0117j\u0173 religijos helenizmas, tam tikra graik\u0173 rytie\u010di\u0173 kult\u016bra, dominavusi nuo Aleksandro Did\u017eiojo iki Augustino laik\u0173, irgi tur\u0117jo \u012ftakos i\u0161silavinimui. Kaip stipriai helenizmas buvo paplit\u0119s Palestinoje, galima sp\u0117ti dar ir i\u0161 to, kad kai kurie i\u0161 dvylikos (artimiausieji J\u0117zaus mokiniai) tur\u0117jo graiki\u0161kus vardus: Andriejus, Filipas, Tadas. (Krik\u0161\u010dionyb\u0117 beveik iki III \u0161imtme\u010dio telk\u0117si helenizacijos paliestuose miestuose ir tik v\u0117liau pla\u010diai pasiek\u0117 nei\u0161silavinusias kaimo mases).
\nTaip v\u0117l i\u0161kyla \u201emetodin\u0117 problema\u201c: ar a\u0161 galiu pasikliauti naujatestamentini\u0173 pasakojim\u0173 istori\u0161kumu? Ar artimiausi\u0173 mokini\u0173 nurodytos profesijos gali b\u016bti laikomos istori\u0161komis? Tuo niekas neabejoja, nes n\u0117ra jokio pagrindo \u201ei\u0161radin\u0117ti\u201c toki\u0173 profesij\u0173 (abejon\u0117s grei\u010diau kilt\u0173 tuo atveju, jeigu b\u016bt\u0173 pasakyta, kad mokiniai buvo auk\u0161tieji kunigai, karaliai, Ra\u0161to \u017einovai…). Lygiai taip pat ir su graiki\u0161kais vardais arba su duomenimis apie jud\u0117jimo augim\u0105. \u0160i metodin\u0117 problema kelia tam tikr\u0173 abejoni\u0173.
\nPrie krik\u0161\u010dioni\u0161kojo jud\u0117jimo greit prisijung\u0117 ir \u201emokslingieji\u201c. (\u201eMokslingieji\u201c \u010dia rei\u0161kia \u017emones, kurie greta pagrindinio mokyklinio i\u0161silavinimo ir religini\u0173 \u017eini\u0173 buvo \u012fgij\u0119 auk\u0161tesn\u012f bendr\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105.) Tai vadinamieji \u201eDievo bijantieji\u201c (pagonys, susi\u017eav\u0117j\u0119 jud\u0117j\u0173 religija ir lank\u0119 pamaldas sinagogose, bet neatlik\u0119 ritualini\u0173 apipjaustymo bei panardinimo akt\u0173 ir d\u0117l to visi\u0161kai neper\u0117j\u0119 \u012f judaizm\u0105), kuri\u0173 socialinis statusas buvo palyginti auk\u0161tas; paskui fariziejai (Apd 15,5), tokie kaip Paulius (kuriam buvo \u017einomi graik\u0173 ra\u0161ytojai, Apd 17,28; Tit 1,12); be to, \u017eyd\u0173 kunigai (Apd 6,7), levitai, tokie kaip Barnabas (Apd 4,36) ir muitininkai, pavyzd\u017eiui, Matas (Mt 9,9 ir 10,3) arba Zachiejus (Lk 19).
\nAnalizuojant naujatestamentini\u0173 tekst\u0173 stili\u0173, pastebima tiek \u017eyd\u0173 religin\u0117, tiek helenistin\u0117 \u012ftaka. Kalba yra labai paveikta Senojo Testamento studijavimo; vartojamos ir helenistin\u0117s literat\u016brin\u0117s formos, o trumpo, epizodi\u0161ko pasakojimo b\u016bdo dominavimas yra tipi\u0161kas to meto biografijoms.
\nVisgi lieka neatsakytas klausimas, kada buvo para\u0161ytos \u0161ios Naujojo Testamento knygos. Jeigu tai \u012fvyko pra\u0117jus ne vienam de\u0161imtme\u010diui po 30-\u0173j\u0173 m. po Kr., tai knyg\u0173 kalba negali b\u016bti taip paprastai priimama kaip specifin\u0117 pirm\u0173j\u0173 sek\u0117j\u0173 kalba.<\/p>\n

Fanatizmas ir fantazija<\/strong><\/em>
\nAbejon\u0117 d\u0117l emocini\u0173 s\u0105lyg\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti taip suformuluota: \u201eAnkstyvajai krik\u0161\u010dionybei kaip ir visiems kitiems naujiems religiniams jud\u0117jimams b\u016bdingas polinkis \u012f fanatizm\u0105. Kai \u017emon\u0117s entuziastingai kuo nors susi\u017eavi, tuomet i\u0161 j\u0173 galima tik\u0117tis visko: net ir to, kad jie v\u0117liau k\u0105 nors interpretuos savi\u0161kai arba \u012fsikalb\u0117s neb\u016bt\u0173 dalyk\u0173.\u201c
\nJeigu ankstyvojoje krik\u0161\u010dionyb\u0117je b\u016bta susi\u017eav\u0117jimo, tuomet tai buvo susi\u017eav\u0117jimas J\u0117zumi. Tai rei\u0161kia dar ir tai: visa, k\u0105 sako J\u0117zus, yra svarbu.
\nAplaid\u017eiai, ner\u016bpestingai elgtis su J\u0117zaus posakiais kliud\u0117 keletas faktori\u0173. Viena, pirmiesiems krik\u0161\u010dionims \u012fsipareigojimas teisingumui buvo ypa\u010d svarbus; antra, pats J\u0117zus ai\u0161kiai pabr\u0117\u017edavo svarbum\u0105 i\u0161laikyti jo \u017eod\u017eius; tre\u010dia, pirmiesiems krik\u0161\u010dionims J\u0117zus kai kuriuo po\u017ei\u016briu rei\u0161k\u0117 tai, k\u0105 \u017eydams rei\u0161k\u0117 Tora (\u012estatymas); ir ketvirta, gird\u0117jusieji J\u0117zaus posakius gal\u0117jo vienas kit\u0105 koreguoti.
\nPanagrin\u0117kime kiekvien\u0105 i\u0161 t\u0173 faktori\u0173 atskirai. \u012evyki\u0173 istori\u0161kumo klausimas n\u0117ra svarbus, kadangi pasisakymai ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai rodo bendr\u0105 nuostat\u0105, vyravusi\u0105 u\u017era\u0161ymo metu.
\nPirma.<\/em> Grie\u017etas teisingumo taisykl\u0117s laikymasis kliud\u0117 J\u0117zaus \u017eod\u017eius lengva ranka v\u0117liau keisti. J\u0117zus akcentuoja, kad ne tik bet kokia priesaika turi b\u016bti teisinga, bet kiekvienas pasakymas (Mt 5,37). Po Kristaus prisik\u0117limo mokiniai pabr\u0117\u017eia t\u0105 pat\u012f (Apd 5,3 ir toliau; 1 Kor 1,17 ir toliau).
\nAntra. <\/em>Dalyje pasisakym\u0173 pats J\u0117zus pabr\u0117\u017e\u0117 savo \u017eod\u017ei\u0173 \u012fsiminimo svarb\u0105. Pana\u0161iai kaip palyginime apie namo statyb\u0105: \u201eKas klauso \u0161it\u0173 mano \u017eod\u017ei\u0173 ir juos vykdo, pana\u0161us \u012f i\u0161minting\u0105 \u017emog\u0173, pasista\u010dius\u012f nam\u0105 ant uolos…\u201c (Mt 7,24\u201327). Arba: \u201eDangus ir \u017eem\u0117 praeis, o mano \u017eod\u017eiai nepraeis\u201c (Mt 24,35). Paliepime atlikti misij\u0105 tai skamba taip: \u201e…mokydami laikytis visko, k\u0105 tik esu jums \u012fsak\u0119s\u201c (Mt 28,20). Jei kas nors i\u0161 ties\u0173 jaut\u0117si u\u017ekalbintas J\u0117zaus, tai jis negal\u0117jo praleisti to dalyko, kad Kristus tur\u0117jo galvoje visi\u0161kai konkretaus prane\u0161imo \u012fgyvendinim\u0105 ir perdavim\u0105.
\nKai kuriuos savo pasakymus J\u0117zus ypa\u010d i\u0161skirdavo prid\u0117damas \u017eod\u012f \u201ei\u0161 ties\u0173\u201c. \u0160is \u201ei\u0161 ties\u0173, a\u0161 sakau jums…\u201c<\/em> Naujajame Testamente aptinkamas tik tariamas J\u0117zaus l\u016bp\u0173 \u2013 net po jo i\u0161\u0117jimo n\u0117 vienas mokinys nesiry\u017eo taip kalb\u0117ti. Kristaus \u017eod\u017eiai buvo ir liko ka\u017ekas ypatingo.
\nTre\u010dia. <\/em>Kai kuriuo po\u017ei\u016briu J\u0117zaus elgesys primin\u0117 jud\u0117j\u0173 rabin\u0173 elges\u012f. Ta\u010diau buvo ir skirtum\u0173. Jud\u0117ji\u0161k\u0173 ra\u0161t\u0173 mokslingumo centre buvo Tora; mokytojas buvo tik \u012estatymo perdav\u0117jas ir ai\u0161kintojas. O krik\u0161\u010dionyb\u0117s centre buvo J\u0117zus. Kai rabin\u0173 \u0161altiniai kalba apie pa\u0161aukim\u0105 ir apsisprendim\u0105 studijuoti Tor\u0105, evangelijos akcentuoja pa\u0161aukim\u0105 ir asmenin\u012f J\u0117zaus sekim\u0105. Viename jud\u0117j\u0173 komentare apie \u012estatym\u0105 pasakyta: \u201eToros \u017eod\u017eiai i\u0161liks tik tam, kuris leisis d\u0117l jos u\u017emu\u0161amas\u201c (Berachoth<\/em>, 63), tuo tarpu J\u0117zus sako: \u201ekas pra\u017eudys savo gyvyb\u0119 d\u0117l man\u0119s…, tas j\u0105 i\u0161gelb\u0117s\u201c (Mk 8,35). Be to, \u017eyd\u0173 mokiniui buvo patariama keisti mokytoj\u0105; J\u0117zus, prie\u0161ingai, priri\u0161o mokinius prie savo asmens. Talmudas sumini ma\u017edaug dviej\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 mokytoj\u0173 vard\u0173 \u2013 evangelijos tik vien\u0105 vienintel\u012f J\u0117z\u0173. Reikalavimas J\u0117zaus vardan palikti namus arba atsisakyti palaidoti savo t\u0117v\u0105 (Mt 8,20. 22) pranoksta visas tradicijas. J\u0117zaus patepimas aliejumi Betanijoje irgi parodo i\u0161skirtin\u012f jo reik\u0161mingum\u0105: ant jo u\u017epilamas met\u0173 u\u017edarbio vert\u0117s aliejus, ir J\u0117zus gina tok\u012f i\u0161laidum\u0105! (Mk 14,3\u20139). Be kita ko, d\u0117mesys, kur\u012f J\u0117zaus mokinys skyr\u0117 savo mokytojui bei to mokytojo \u017eod\u017eiams, buvo didesnis nei jis paprastai b\u016bdavo tarp mokinio ir mokytojo. J\u0117zui ir jo \u017eod\u017eiams skirtas d\u0117mesingumas gali b\u016bti palyginamas su d\u0117mesingumu, kur\u012f religingas jud\u0117jas skirdavo Torai.
\nTik pagalvokite, kok\u012f did\u017eiul\u012f d\u0117mes\u012f \u017eyd\u0173 mokinys teik\u0117 visam mokytojo elgesiui, nor\u0117damas i\u0161mokti teisingo gyvenimo b\u016bdo \u2013 taip ir J\u0117zaus mokiniai steb\u0117jo savo mokytojo veikl\u0105. Ir k\u0105 patar\u0117 Paulius savo dvasios vaikams? \u201eDarykite, k\u0105 tik i\u0161 man\u0119s i\u0161mokote, k\u0105 gavote, k\u0105 gird\u0117jote ir mat\u0117te manyje\u201c (Fil 4,9). Jis taip pat ragina juos b\u016bti jo sek\u0117jais (Fil 3,17; 1 Kor 4,16; 2 Tes 3,7): \u201eSekite mano pavyzd\u017eiu, kaip ir a\u0161 seku Kristumi!\u201c (1 Kor 11,1). Sekti, arba b\u016bti sek\u0117ju \u2013 \u010dia graik\u0173 tekste randamas \u017eodis mimetes<\/em>, kuris rei\u0161kia \u201epam\u0117gd\u017eiotoj\u0105\u201c. Tod\u0117l Pauliaus \u017eod\u017eius b\u016bt\u0173 galima perteikti taip: \u201ePam\u0117gd\u017eiokite mane, kaip ir a\u0161 pam\u0117gd\u017eioju Krist\u0173\u201c. Arba lotyni\u0161kai: \u201eImituokite mane…\u201c Taigi sutikite, kaip d\u0117mesingai J\u0117zaus mokiniai tur\u0117jo j\u012f steb\u0117ti.
\nPalygin\u0119 Tor\u0105 ir J\u0117z\u0173 tur\u0117tume pasvarstyti, ar krik\u0161\u010dioni\u0173 pamaldose greta J\u0117zaus \u017eod\u017ei\u0173 (arba evangelij\u0173) neturi b\u016bti prad\u0117ta skaityti Tora. Pirmieji krik\u0161\u010dionys skait\u0117 Moz\u0117s knygas, bet nutyl\u0117davo \u201eo a\u0161 jums sakau…\u201c (Mt 5)? Jie skait\u0117 apie \u0161varumo ir valgymo \u012fstatymus, bet nutyl\u0117davo \u201ene kas patenka \u012f burn\u0105, suter\u0161ia \u017emog\u0173\u201c (Mt 15,11)? \u201eKaip \u012estatymas buvo duotas per Moz\u0119, taip tiesa ir malon\u0117 at\u0117jo per J\u0117z\u0173 Krist\u0173\u201c (Jn 1,17). \u010cia Moz\u0119 ir Krist\u0173 randame vien\u0105 greta kito. Tad kieno \u017eod\u017eiai \u0161\u012f sakin\u012f u\u017era\u0161iusiam \u017emogui buvo svarbesni?
\nKetvirta.<\/em> Kita prie\u017eastis, kliud\u017eiusi atsirasti v\u0117lesniems pakeitimams, buvo abipus\u0117 liudinink\u0173 korekt\u016bra. Jeigu kas nors k\u0105 nors buvo u\u017emir\u0161\u0119s arba neteisingai suprat\u0119s, tuo metu dar pakako kit\u0173 liudinink\u0173, gal\u0117jusi\u0173 pataisyti. Kadangi atsivertusieji buvo mokomi J\u0117zaus \u017eod\u017eiais, tai jie tapdavo dar viena kontroliuojan\u010dia instancija: pirmieji Kristaus mokiniai paskui negal\u0117jo lengva ranka pakeisti J\u0117zaus \u017eod\u017ei\u0173 \u2013 pra\u0117jus keleriems metams po Prisik\u0117limo jau atsirado daugelis J\u0117zaus \u017eod\u012f i\u0161mokusi\u0173 ir i\u0161kart gal\u0117jusi\u0173 pasteb\u0117ti pana\u0161ius pakeitimus.<\/p>\n

Franz Stuhlhofer<\/strong>, istorikas<\/p>\n

Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Stuhlhofer F. Jesus und seine Sch\u00fcler. \u2013 Gie\u00dfen, 1991<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

J\u0117zus mir\u0117 30-aisiais metais. Evangelijos, kuriose u\u017efiksuota daug J\u0117zaus kalb\u0173 ir darb\u0173, para\u0161ytos tik pra\u0117jus de\u0161imtims met\u0173. Ar galima pasitik\u0117ti tuo, kad keturi evangelistai mums perdav\u0117 i\u0161 ties\u0173 \u017eemi\u0161kojo J\u0117zaus \u017eod\u017eius? Kas i\u0161 m\u016bs\u0173 sugeb\u0117t\u0173 atkurti pokalbius ir posakius, gird\u0117tus prie\u0161 daugel\u012f met\u0173?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":727,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[241,75],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/737"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=737"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/737\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":739,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/737\/revisions\/739"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/727"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=737"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=737"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=737"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}