{"id":754,"date":"2016-05-19T11:37:38","date_gmt":"2016-05-19T08:37:38","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=754"},"modified":"2016-05-19T11:38:35","modified_gmt":"2016-05-19T08:38:35","slug":"sventas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=754","title":{"rendered":"\u0160ventas"},"content":{"rendered":"

U. Weidner<\/em><\/p>\n

\u017dod\u017eio reik\u0161m\u0117<\/strong>
\nLietuvi\u0161ko \u017eod\u017eio \u0161ventas <\/em>reik\u0161m\u0117 yra labai marga. Akademinis Lietuvi\u0173 kalbos \u017eodynas pateikia net keturiolika \u0161io seno indoeuropieti\u0161ko \u017eod\u017eio reik\u0161mi\u0173.
\nBendr\u0105ja religine prasme \u0161is \u017eodis nusako antgamtines, dievi\u0161k\u0105sias galias. \u0160venta yra ir visa, kas su jomis susij\u0119 ir tuo i\u0161kyla vir\u0161 kasdienyb\u0117s, vir\u0161 \u201epasaulieti\u0161kumo\u201c. \u0160ventenyb\u0117 sykiu suvokiama ir kaip pakyl\u0117ta, ir kaip pavojinga. \u017dinome, kad Okeanijos \u0161ali\u0173 religijose \u017eodis tabu<\/em> taikomas \u0161ventoms sritims, prie kuri\u0173 leistina artintis tik atliekant tam tikras religines apeigas ar visai u\u017eginta. Magijos, burt\u0173 pasaulis ten nenutol\u0119s nuo \u017emoni\u0173.
\nTa\u010diau Septuagintoje ir NT visuotinai vartoto graiki\u0161ko \u017eod\u017eio hieros<\/em> (\u0161ventas) beveik visai vengiama, o jo vietoje pasirenkamas kitas \u2013 hagios<\/em>, kuris nevartotas kalbant apie pagoni\u0173 pamaldas. Pa\u017ei\u016br\u0117kime, koki\u0105 reik\u0161m\u0119 \u012fgauna \u0161is \u017eodis i\u0161 biblinio Dievo, \u2013 to Dievo, kuris yra \u201ekupinas i\u0161ganymo\u201c.
\nS\u0105voka Senajame Testamente<\/strong>
\n1. Neprilygstamasis Izraelio Dievas vadinamas \u201e\u0160ventuoju\u201c (Iz 40,25). Jis pa\u0161ventina save pat\u012f, pasirod\u0119s es\u0105s Dievas (Ez 36,23), t. y. jo \u0161ventum\u0105 \u017eymi jo vienatinis dievi\u0161kumas. \u0160ventas yra jo vardas, jo \u017eodis, jo Dvasia. Ta\u010diau \u0161ventos yra ir ta vieta, ir tas laikas, kai kulto (pamald\u0173) metu galima patirti jo esamyb\u0119. \u010cia jo \u0161ventumas kartais atrodo tokia galinga tikrov\u0117, jog \u0161iuolaikinis \u017emogus mano j\u0105 esant magi\u0161ka (pavyzd\u017eiui, pasakojimas apie Sandoros skryni\u0105, 1 Sam 4\u20136).
\nTa\u010diau tai, kas sudaro \u0161ventojo Dievo esm\u0119, ai\u0161kiausiai mums atskleid\u017eia prana\u0161\u0173 aprei\u0161kimai. Savo gailesting\u0105 elgsen\u0105 teisme jis pagrind\u017eia \u0161iais \u017eod\u017eiais: \u201eA\u0161 Dievas, ne \u017emogus, \u0160ventasis tavyje\u201c (Oz 11,9). Dievo \u0161ventumas \u010dia rei\u0161kia tai, kad jis lieka i\u0161tikimas savo paties esmei, savo begalinei meilei. Dievas neleid\u017eia, kad jo veiksmus nulemt\u0173 tas, kuris paniekina i\u0161tikimyb\u0119, \u2013 tuo jis ir skiriasi nuo m\u016bs\u0173, \u017emoni\u0173, ir nuo kit\u0173 diev\u0173. Jo \u0161ventumas galiausiai virsta \u017emoni\u0173 i\u0161ganymu.
\n2. Dievas yra \u201eIzraelio \u0160ventasis\u201c (Iz 43,3). \u0160i\u0105 taut\u0105 jis i\u0161skyr\u0117 i\u0161 kit\u0173 ir i\u0161rinko kaip Vie\u0161pa\u010diui paskirt\u0105 (\u012est 7,6; plg. Kun 20,26). Jis vadovaujasi tokiu principu: \u201eB\u016bkite \u0161venti, nes a\u0161, Vie\u0161pats, j\u016bs\u0173 Dievas, esu \u0161ventas\u201c (Kun 19,2). Norint deramai pasitikti \u0161vent\u0105j\u012f Diev\u0105, reik\u0117jo pasi\u0161ventinti atliekant tam tikrus ritualus (religines apeigas) (Joz 3,5; plg. I\u0161 19,10 ir toliau). Ypa\u010d r\u016bpestingai, laikydamiesi sud\u0117ting\u0173 nurodym\u0173, kunigai steng\u0117si atskirti \u0161vent\u0105 nuo \u201esutepto\u201c v\u0117lesniaisiais laikais.
\nTa\u010diau Izraelis niekuomet nepamir\u0161o, kad vis\u0105 savo gyvenim\u0105 jis turi kreipti Dievo \u0161ventumo link. \u201eKas stov\u0117s jo \u0161ventoje vietoje? Tas, kurio rankos nekaltos ir \u0161irdis nesutepta\u201c (Ps 24,3 ). K\u0105 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai rei\u0161kia, Izaijas suvokia, i\u0161vyd\u0119s Dievo \u0161ventum\u0105 ir priverstas j\u012f pripa\u017einti: \u201eVargas man, kad a\u0161 tyl\u0117jau, nes a\u0161 \u017emogus suteptomis l\u016bpomis\u201c. Ne kas kitas, o Dievas, jam prareg\u0117jus, nurodo j\u012f apvalyti ir pasi\u0173sti atlikti misijos (Iz 6,1\u20138). Ezekielis skelbia Dievo \u017eod\u017eius: \u201eA\u0161 esu Vie\u0161pats, kurs pa\u0161ventinu juos\u201c (Ez 20,12). Psalmi\u0173 giedotojas irgi meld\u017eia Dievo nesuteptos \u0161irdies ir jo \u0160ventosios Dvasios paramos (Ps 51,12 ir toliau).
\n
\nNaujajame Testamente<\/strong>
\n1. Greta Dievo, \u0161ventojo T\u0117vo, stovi S\u016bnus, kur\u012f jis pa\u0161ventino ir pasiunt\u0117 \u012f \u017eem\u0119: Kristus, \u201eDievo \u0160ventasis\u201c (Jn 6,69; plg. 10,36; 17,11), \u201e\u0161ventasis ir teisusis\u201c (Apd 3,14), \u201e\u0160ventasis ir Tiesakalbis\u201c (Apr 3,7). Nuo jo \u0161ventumo neatskiriamas \u0160ventosios Dvasios \u0161ventumas. Naujajame Testamente pabr\u0117\u017eiamas ne tiek Dievo buvimas \u0161ventu, kiek jo \u0161ventoji veikla. Tod\u0117l Dievo \u0161ventumas tik vien\u0105 kart\u0105 apra\u0161omas j\u012f i\u0161samiai pademonstruojant (Apr 4,8). Tuo daugiau kalbama apie Kristaus i\u0161ganom\u0105j\u012f darb\u0105 ir \u012f \u0161vent\u0117jim\u0105 vedan\u010di\u0105 \u0160ventosios Dvasios veikl\u0105.
\nU\u017e mus mirdamas, \u201eper savo paties krauj\u0105\u201c, J\u0117zus mus pa\u0161ventino (Hbr 13,12). Tod\u0117l ai\u0161ku, kad Senojo Testamento kulto \u012fsakymai, atskiriantys tai, kas \u0161varu, nuo to, kas sutepta, J\u0117zui ir jo mokiniams \u2013 taigi ir mums! \u2013 nebegalioja (Mk 7,14\u201319). Kartu tai rei\u0161kia, kad, ties\u0105 sakant, ir netyri pagonys gali b\u016bti pa\u0161ventinti krik\u0161\u010dionimis (Apd 10,9\u201315,28).
\n2. Kaskart stebina tai, kad Naujajame Testamente \u012f visus krik\u0161\u010dionis kreipiamasi, tarsi tai b\u016bt\u0173 savaime suprantama, kaip \u012f \u201e\u0161ventuosius\u201c. Tokie jie n\u0117ra i\u0161 prigimties, d\u0117l savo ger\u0173 savybi\u0173, ta\u010diau \u201eKristuje J\u0117zuje\u201c Dievo pa\u0161aukimu (1 Kor 1,2), t. y. jie nuo savo nuod\u0117mi\u0173 \u201enuplauti, pa\u0161ventinti, i\u0161teisinti Vie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus vardu ir m\u016bs\u0173 Dievo Dvasia\u201c (1 Kor 6,11). Kadangi jo tobula auka priimama, J\u0117zus Kristus yra pats j\u0173 \u0161vent\u0117jimas (1 Kor 1,30). B\u016bti \u0161ventu, rei\u0161kia priklausyti jam. Kartu tai rei\u0161kia, kad jo Dvasia mus ugdo ir veda (Rom 8,14). Tod\u0117l \u201e\u0161ventieji\u201c raginami \u0161vent\u0117ti. Bet ne tam, kad \u012fsigyt\u0173 \u0161ventum\u0105, o kad atitikt\u0173 j\u012f pakeisdami savo gyvenim\u0105. Taigi \u0161vent\u0117jimas n\u0117ra ka\u017ekoks veiksmas, kur\u012f turime atlikti, kad atsilaikytume prie\u0161 Diev\u0105. Tai jau padar\u0117 Kristus! Paulius apra\u0161o j\u012f grei\u010diau kaip savaime suprantam\u0105 dalyk\u0105, kaip tai, kas naujajam krik\u0161\u010dioni\u0173 gyvenimui miela, nat\u016bralu ir tinkama. K\u016bnas yra \u0160ventosios Dvasios \u0161ventov\u0117 ir jai privalu \u0161lovinti Diev\u0105 (1 Kor 6,19 ir toliau) bei tarnaujant teisingumui duoti vaisi\u0173 (Rom 6,19 ir toliau). Tod\u0117l Paulius \u0161vent\u0117jime \u012f\u017evelgia Dievo vali\u0105 (1 Tes 4,3). \u012esakym\u0105 tapti \u0161venta Senajame Testamente priima tik naujoji Dievo tauta (1 Pt 1,15 ir toliau; 2,9). Kaip tikroji tarnyst\u0117 Dievui visas krik\u0161\u010dioni\u0173 gyvenimas turi b\u016bti \u0161venta, gyva auka Dievui (Rom 12,1 ir toliau).
\n\u0160ventiesiems pa\u017ead\u0117tas atlygis \u2013 paveld\u0117ti \u0161vent\u0173j\u0173 dal\u012f (Apr 11,18; Kol 1,12). Ta\u010diau maldoje \u201eT\u0117ve m\u016bs\u0173\u201c J\u0117zus nukreipia m\u016bs\u0173 vilt\u012f ir pra\u0161ym\u0105 \u012f svarbiausi\u0105 dalyk\u0105: \u201eTeesie \u0161ventas tavo vardas!\u201c (Lk 11,2). Dievas nori mums apsireik\u0161ti kaip \u0161ventas, \u2013 dabar mums, krik\u0161\u010dionims, o netrukus ir visam pasauliui.<\/p>\n

S\u0105voka m\u016bs\u0173 dienomis<\/strong>
\nPam\u0117ginkime apibendrinti: tai, kas \u0161venta, mes galime atpa\u017einti tik per Diev\u0105, kuris vienas yra \u0161ventas. Visas kitas \u0161ventumas kyla i\u0161 jo taip, kaip kad M\u0117nulis \u0161vie\u010dia mums tik tod\u0117l, kad j\u012f ap\u0161vie\u010dia Saul\u0117. Pats savaime, savo prigimtimi ir verte n\u0117 vienas \u017emogus ar daiktas n\u0117ra \u0161ventas.
\nTaigi neatsitiktinai Biblijoje atsisakyta bendrinio religinio \u017eod\u017eio, nusakan\u010dio \u0161ventum\u0105. Juk religingumas su gyvuoju Dievu netur\u0117jo nieko bendra! Galime patyrin\u0117ti, k\u0105 \u0161iandien \u017emon\u0117s vadina \u201e\u0161ventu\u201c.<\/p>\n

Gin\u010das d\u0117l Dievo \u0161ventumo<\/strong><\/em>
\nDauguma \u017emoni\u0173 turi k\u0105 nors, kas jiems yra \u0161venta. Retai kada mums tai yra dievai, grei\u010diau tai tokios \u201eauk\u0161\u010diausiosios\u201c vertyb\u0117s kaip t\u0117vyn\u0117, motinyst\u0117, gal kult\u016bros patirtis ar gamtos i\u0161gyvenimas, da\u017enai pakei\u010diantys religin\u012f patyrim\u0105 (\u201e\u0161ventoje mi\u0161ko tyloje jau\u010diu, jog esu ar\u010diausiai Dievo\u201c). Tai gali b\u016bti ir \u017emon\u0117s: tyliai garbinami mirusieji, triuk\u0161mingai auk\u0161tinamos \u201e\u017evaig\u017ed\u0117s\u201c, politiniai arba religiniai vadovai, kuriais aklai sekama. Jei \u017eodis \u201e\u0161ventas\u201c \u0161iais atvejais vartojamas papras\u010diausiai nesusim\u0105stant vietoj s\u0105vok\u0173 \u201ebrangus\u201c ir \u201evertingas\u201c, tai bibliniu po\u017ei\u016briu juo piktnaud\u017eiaujama, tai tiesiog stabmeldyst\u0117. Tie dalykai imami laikyti savaime \u0161ventais, taip jie tampa autoritetais, kuriais nevalia suabejoti. U\u017e \u201e\u0161vent\u0105j\u0105 T\u0117vyn\u0119\u201c arba nuosavyb\u0119 jau kautasi \u201e\u0161ventuosiuose\u201c karuose, net ir marksistin\u0117je \u201epasaulin\u0117je revoliucijoje\u201c nesunkiai \u012f\u017evelgsime \u201e\u0161ventojo karo\u201c po\u017eymi\u0173.
\nDar pavojingiau, jei Dievo \u0161ventumas suvokiamas \u0161iuo bendruoju po\u017ei\u016briu \u012f tai, kas \u0161venta. \u201e\u0160ventas\u201c ima reik\u0161ti ka\u017ek\u0105 ant\u017emogi\u0161kai didel\u012f, tolim\u0105 ir nesuvokiam\u0105 \u017emon\u0117ms: artimesnis bendravimas su juo b\u016bt\u0173 laikomas nepagarba. Tod\u0117l Oz\u0117jo \u017eod\u017eiai apie \u0161vent\u0105 Dievo meil\u0119 nusid\u0117j\u0117liams visai nebesuprantami; dar sunkiau suprasti, kad Dievas per J\u0117z\u0173 tapo \u017emogumi, kad \u0161ventasis su paleistuv\u0117mis s\u0117d\u0117jo prie vieno stalo ir u\u017e mus visus mir\u0117 ant kry\u017eiaus.
\nToks klaidingas supratimas to, kas \u0161venta, nulemia ir Dievo garbinimo b\u016bd\u0105. Dievas garbinamas arba tylomis, arba i\u0161gyvenamas pakiliomis valand\u0117l\u0117mis; jei pamaldos vyksta, tai jos rengiamos \u0161venti\u0161ko pamaldumo atmosferoje \u201e\u0161ventose patalpose\u201c, kurios kuo ma\u017eiau tur\u0117t\u0173 pan\u0117\u0161\u0117ti \u012f kasdienyb\u0119, su religija juk neturin\u010dia nieko bendro. Ta\u010diau artimas bendravimas su Dievu \u2013 ne bi\u010diuli\u0161kas familiarumas, nepastebint begalin\u0117s distancijos, kuri\u0105 per\u017eengia tik pats Dievas. Krik\u0161\u010dionys lenkiasi \u0161ventajam Dievui i\u0161pa\u017eindami sav\u0105j\u0105 kalt\u0119, ta\u010diau Dievo malone gali jaustis d\u017eiug\u016bs Dievo akivaizdoje. O j\u0173 visa kasdiena gali tapti Pamaldomis.
\n
\n\u201eAtleiskite, ar j\u016bs \u0161ventasis?\u201c<\/strong><\/em>
\nTok\u012f klausim\u0105 \u0161iuolaikin\u0117je radijo pjes\u0117je jaunas vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrimo instituto darbuotojas u\u017eduoda praeiviams. Daugelis j\u0173 pasimeta, pasipiktina arba net ty\u010diojasi, bet \u0161tai viena pardav\u0117ja \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atsako teigiamai: \u201eManau, kad mano gyvenimas priklauso Dievui, o visa, kas priklauso jam, yra \u0161venta\u201c. Ta\u010diau jaunuoliui toks atsakymas atrodo \u012f\u017e\u016blus, nes \u017evelgdamas \u012f pardav\u0117j\u0105 jis nieko ypatingo nepamato.
\nKod\u0117l mums tokie svetimi Naujojo Testamento arba m\u016bs\u0173 tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo \u017eod\u017eiai apie \u201e\u0161vent\u0173j\u0173 bendravim\u0105\u201c? Galb\u016bt tod\u0117l, kad tardami \u017eod\u012f \u201e\u0161ventas\u201c \u012fsivaizduojame ypating\u0105 moralin\u012f i\u0161skirtinum\u0105, o ne papras\u010diausi\u0105 priklausym\u0105 Kristui. \u017dmon\u0117s, kurie patys save laiko \u0161ventais d\u0117l savo b\u016bties ar veiklos, da\u017enai atrodo ekscentri\u0161ki herojai \u2013 ir susyk virsta \u201ejuokingais \u0161ventaisiais\u201c. Jei Kristus yra m\u016bs\u0173 \u0161vent\u0117jimas, tai mums to nereikia. \u017dmon\u0117s, kurie \u017eino, jog Dievas juos priima, gali b\u016bti savimi be joki\u0173 ypating\u0173 pastang\u0173. Ta\u010diau j\u0173 priklausymas Kristui \u012fpareigoja juos jam tarnauti. I\u0161 j\u0173 tai gali pareikalauti nepaprast\u0173 pastang\u0173 ir neregim\u0173 dalyk\u0173, kai jie \u201enebeseka \u0161iuo pasauliu\u201c (Rom 12,2). Einant paklusnumo keliu gali nutikti taip, kad d\u0117l j\u0173 i\u0161tikimyb\u0117s net ir ma\u017euose dalykuose juos vadins juokingais arba svai\u010diojan\u010diais idealistais, jei jie, jausdami atsakomyb\u0119 prie\u0161 Diev\u0105, sakysime, politiniame gyvenime, ims plaukti prie\u0161 srov\u0119. Bet tai juk ir yra svarbu: ne \u0161i tarnyst\u0117 daro juos \u0161ventus, \u2013 tarnaudami jie tik atitinka savo \u0161vent\u0117jim\u0105. Tai pasakytina ir apie katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios \u0161ventuosius, kurie gali b\u016bti pavyzd\u017eiu, ta\u010diau d\u0117l to negarbinami kaip auk\u0161tesniojo rango krik\u0161\u010dionys.<\/p>\n

Nuteisinimas ir \u0161vent\u0117jimas<\/strong><\/em>
\nTai dvi ba\u017enytinio mokymo s\u0105vokos, kurias mes dabar pla\u010diau panagrin\u0117sime. Jos nusako Dievo i\u0161ganom\u0105j\u0105 veikl\u0105 dviem po\u017ei\u016briais. Kai j\u0173 tikroji paskirtis buvo nesuprasta, tai tur\u0117jo padarini\u0173 ir tik\u0117jimui.
\nVienas i\u0161 pavoj\u0173 \u2013 nuteisinim\u0105 ir \u0161vent\u0117jim\u0105 atskirti kaip du skirtingus dalykus i\u0161ganymo kelyje ir dar klausti, kuris j\u0173 yra svarbesnis. Kai kuriems krik\u0161\u010dionims nuteisinimas atrod\u0117 tiek svarbus ir lemiamas, kad \u0161vent\u0117jim\u0105 jie suvok\u0117 kaip antrar\u016b\u0161\u012f dalyk\u0105 ir ne tiek svarb\u0173. \u0160tai \u010dia ir gr\u0117s\u0117 pavojus gyvenimui poveikio neturin\u010dia \u201epigia malone\u201c. Ir atvirk\u0161\u010diai, kai kurie krik\u0161\u010dionys gal\u0117jo pagalvoti, kad vien nuteisinimo ir tik\u0117jimo nepakanka pasiekti i\u0161ganymui, juos tur\u012fs papildyti \u0161vent\u0117jimas. Tokia nuomon\u0117 da\u017enai siejosi su nesusipratimu: es\u0105 nuteisinti yra Dievo, o \u0161ventumo siekti \u2013 \u017emogaus darbas. Ta\u010diau jeigu \u0161vent\u0117jimas yra tarsi paskesn\u0117 s\u0105lyga, kuri i\u0161 ties\u0173 leid\u017eia vykti nuteisinimui, tai ir v\u0117l \u017emoni\u0173 veikla yra nei\u0161vengiama s\u0105lyga pasiekti i\u0161ganym\u0105. Tarsi Dievas per Krist\u0173 neb\u016bt\u0173 mums kaip dovanos dav\u0119s nuteisinimo, tarsi der\u0117damiesi tur\u0117tume j\u0105 i\u0161sipirkti!
\nBiblija liudija k\u0105 kita: \u201eJ\u0117zus Kristus Dievo valia tapo mums i\u0161mintimi, teisumu, pa\u0161ventimu ir atpirkimu\u201c (1 Kor 1,30). Taigi abu \u0161ie dalykai yra Dievo darbas, \u012f kur\u012f \u017emogus laisvai ir su d\u0117kingumu atsako. \u012e nuteisinim\u0105 per tik\u0117jim\u0105, kur\u012f jis ir sau taiko. \u012e \u0161vent\u0117jim\u0105 per klusnum\u0105 meil\u0117s, kurioje jis pasiekia \u201ekaip vaisi\u0173 \u2013 \u0161ventum\u0105\u201c (Rom 6,22). Ir nuteisinimas, ir \u0161vent\u0117jimas, abu Kristuje yra viena kaip tik\u0117jimas \u2013 kaip tik\u0117jimo klusnumas, kuris veikia meile (Gal 5,6).
\nMums pa\u017ead\u0117ta dar daugiau: \u201eMes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirod\u0117, kas b\u016bsime. Mes \u017einome, kad kai pasirodys, b\u016bsime pana\u0161\u016bs \u012f j\u012f, nes matysime j\u012f tok\u012f, koks jis yra\u201c (1 Jn 3,2). Tuomet galutinai i\u0161sipildys \u012esakymas: \u201eB\u016bkite \u0161venti, nes A\u0161, Vie\u0161pats, j\u016bs\u0173 Dievas, esu \u0161ventas!\u201c (Kun 19,2; plg. 1 Pt 1,16).<\/p>\n

Vert\u0117 Vilija Gerulaitien\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Biblisches W\u00f6terbuch. \u2013 R. Brockhaus Verlag, Wuppertal, 1985<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

U. Weidner \u017dod\u017eio reik\u0161m\u0117 Lietuvi\u0161ko \u017eod\u017eio \u0161ventas reik\u0161m\u0117 yra labai marga. Akademinis Lietuvi\u0173 kalbos \u017eodynas pateikia net keturiolika \u0161io seno indoeuropieti\u0161ko \u017eod\u017eio reik\u0161mi\u0173. Bendr\u0105ja religine prasme \u0161is \u017eodis nusako antgamtines, dievi\u0161k\u0105sias galias. \u0160venta yra ir visa, kas su jomis susij\u0119 ir tuo i\u0161kyla vir\u0161 kasdienyb\u0117s, vir\u0161 \u201epasaulieti\u0161kumo\u201c. \u0160ventenyb\u0117 sykiu suvokiama ir kaip pakyl\u0117ta, ir kaip […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":727,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[244,243],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/754"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=754"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/754\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":756,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/754\/revisions\/756"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/727"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=754"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=754"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=754"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}