{"id":769,"date":"2016-05-19T11:50:48","date_gmt":"2016-05-19T08:50:48","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=769"},"modified":"2016-05-19T11:50:58","modified_gmt":"2016-05-19T08:50:58","slug":"jezus-priesais-kamera","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=769","title":{"rendered":"J\u0117zus prie\u0161ais kamer\u0105"},"content":{"rendered":"

Trumpa film\u0173 apie J\u0117z\u0173 istorija<\/strong><\/p>\n

Holger Lahayne
\n<\/em>
\nEvangelijos nieko neprane\u0161a apie J\u0117zaus i\u0161vaizd\u0105. Ir i\u0161 pirm\u0173j\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173, be kristologini\u0173 simboli\u0173, mums nei\u0161liko joks J\u0117zaus paveikslas \u2013 ankstyvieji krik\u0161\u010dionys grie\u017etai laik\u0117si I\u0161\u0117jimo knygos draudimo: \u201eNedarysi sau jokio atvaizdo\u201c. Tik tada, kai krik\u0161\u010dioni\u0161kasis tik\u0117jimas visi\u0161kai atsiskyr\u0117 nuo \u017eyd\u0173 religijos ir atsisak\u0117 judaistinio atvaizd\u0173 draudimo interpretavimo, IV am\u017eiuje imtas vaizduoti I\u0161ganytojas. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 netrukus tapo galinga, Europoje vienintele leid\u017eiama religija, ir tokia pat dominuojan\u010dia mene tapo J\u0117zaus fig\u016bra. Iki nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 prad\u017eios vaizduojamasis menas yra religinis menas su Kristumi centre. Nors J\u0117zaus vaizdavimas daug kart\u0173 keit\u0117si, vis d\u0117lto galiausiai i\u0161sikristalizavo tradicinio vaizdavimo b\u016bdas: rudi, lyg\u016bs arba tik truput\u012f garbanoti, pe\u010dius siekiantys plaukai, perskirti per vidur\u012f, ve\u0161li barzda, auk\u0161tas, lieknas \u2013 gra\u017eus ir taurus pavidalas.
\nMa\u017edaug prie\u0161 du \u0161imtus met\u0173 \u0160vietimo \u012ftakoje vis platesni visuomen\u0117s sluoksniai emancipavosi nuo Ba\u017eny\u010dios, o menininkai pirmiausia. Jie dar da\u017enai k\u016br\u0117 religin\u012f men\u0105, bet nebe \u201ediktuojami Ba\u017eny\u010dios\u201c, o kaip savaranki\u0161kos, savimi pasitikin\u010dios meni\u0161kos prigimties asmenyb\u0117s. Tad kai prie\u0161 \u0161io \u0161imtme\u010dio prad\u017ei\u0105 liaud\u012f su\u017eav\u0117jo pirmieji film\u0173 demonstravimai, kai filmas reng\u0117si tapti (svarbiausiu) dvide\u0161imtojo am\u017eiaus menu, visa tai vyko greta Ba\u017eny\u010dios, net da\u017enai jai nepritariant. Gal\u0117jo \u010dia vaidmen\u012f suvaidinti ir tikras pavydas, nes mas\u0117s pl\u016bdo b\u016btent \u012f kino sales, o ne \u012f ba\u017eny\u010dias.
\nNepaisant sekuliarizuoto meno, i\u0161liko J\u0117zaus asmenyb\u0117s ir jo gyvenimo istorijos \u017eavesys. Nieko nuostabaus, kad naujoji informacijos priemon\u0117 greitai buvo panaudota tam, kad \u017emogui i\u0161 Nazareto b\u016bt\u0173 leista pasirodyti ir ekrane. Ir ne tik tai: J\u0117zus netgi padar\u0117 nepaprast\u0105 kino karjer\u0105! Iki \u0161iandien priskai\u010diuojama apie 150 film\u0173 apie J\u0117z\u0173 arba su juo. Tuo j\u012f ai\u0161kiai lenkia tik Napoleonas ma\u017edaug su 200 pasirodym\u0173 filmuose.
\nPagal laiko dvasi\u0105 filmai su J\u0117zumi arba apie J\u0117z\u0173 (toliau \u2013 J\u0117zaus filmai) kaip modernusis menas tik labai ribotai orientavosi \u012f teologij\u0105 ir Ba\u017eny\u010di\u0105, bet vis dar labiausiai \u2013 \u012f tradici\u0161kai susidariusi\u0105 J\u0117zaus i\u0161vaizd\u0105. Suprantama, atgarsis tarp krik\u0161\u010dioni\u0173 buvo kuo \u012fvairiausias \u2013 nuo pozityvaus pri\u0117mimo iki nirtingo protesto. Bet to negana: ir re\u017eisieri\u0173 kolegos bei kino specialistai kai kur\u012f J\u0117zaus film\u0105 apipildavo kritika. Be abejo, ne paskutin\u0117j vietoj to prie\u017eastys buvo esmin\u0117s problemos bei \u012ftampos, kurias lemia pati tema: kok\u012f J\u0117z\u0173 norima tur\u0117ti prie\u0161 kamer\u0105? Ir pagal kok\u012f pavyzd\u012f reikia vertinti? Ar reikia dirbti \u201edokumenti\u0161kai\u201c, ar \u201einterpretuojan\u010diai\u201c? Kaip vaizduoti tokius dalykus kaip stebuklai ar J\u0117zaus dievyst\u0117? Kaip evangelijas, koncentruotas \u012f \u017eod\u012f, i\u0161versti \u012f vaizd\u0173 kalb\u0105? Ir kokio tikslo turi ir gali siekti toks filmas \u2013 pramoginio? istori\u0161kai pamokomo? misionieri\u0161ko? Tai pluo\u0161tas klausim\u0173, kuris mus jau \u012fvelia \u012f gin\u010dytinos J\u0117zaus film\u0173 istorijos s\u016bkur\u012f.<\/p>\n

I\u0161takos<\/strong>
\nPirm\u0105kart kine J\u0117zus pasirod\u0117 turb\u016bt 1897 m. broli\u0173 Basile\u2019\u0173 i\u0161 Pranc\u016bzijos penki\u0173 minu\u010di\u0173 juostoje. Dar tais pa\u010diais metais j\u0173 kra\u0161tietis Lumiere\u2019as suk\u016br\u0117 \u201eKristaus gyvenim\u0105 ir kan\u010di\u0105\u201c, kuris jau pretendavo \u012f tam tikr\u0105 u\u017ebaigtum\u0105 (nuo karali\u0173 pagarbinimo iki prisik\u0117limo). Kita i\u0161kili ankstyvojo kino fig\u016bra, Georges\u2019as Meliesas (Meljesas), neketino tiek daug naudotis dokumentiniu stiliumi \u2013 jis visi\u0161kai i\u0161naudojo nauj\u0105sias filmo galimybes ir padar\u0117 \u017ei\u016brovams \u012fsp\u016bd\u012f savuoju \u201eKristumi, \u017eengian\u010diu bangomis\u201c (1899). Filmai tuomet buvo dar labai trumpi (Melieso juosta buvo tik 20 m ilgio!) ir pirmiausia \u017eav\u0117jo savo technin\u0117mis vaizdavimo galimyb\u0117mis. Fragmentiniai epizodai i\u0161 J\u0117zaus gyvenimo tarsi stebuklas kiekvien\u0105 \u017ei\u016brov\u0105 ragino klausti: kaipgi tai padaryta?
\nPo 1910 m. kinas i\u0161 esm\u0117s pasikeit\u0117, o sykiu ir J\u0117zaus vaizdavimas. Filmai tapo gerokai ilgesni ir viso metra\u017eo. Film\u0173 k\u016br\u0117jams i\u0161kilo visai nauji reikalavimai. Amerikoje n\u016bnai ypa\u010d Davidas W. Griffithas i\u0161pl\u0117tojo daugel\u012f iki \u0161iandien vartojam\u0173 filmo kalbos priemoni\u0173 (stamb\u0173j\u012f plan\u0105, pakartotin\u0119 ekspozicij\u0105, lygiagret\u0173j\u012f monta\u017e\u0105, kameros va\u017ein\u0117jim\u0105 ir t. t.). Antrajame savo dideliame filme (po \u201eNacijos gimimo\u201c) jis pilnutinai panaudojo savo sugeb\u0117jimus: 1916 m. \u201eNepakantumas\u201c daro \u012fsp\u016bd\u012f vien savo 3 valand\u0173 ilgumu (atrodo, b\u016bta net a\u0161tuoni\u0173 valand\u0173 versijos!). Greta pagrindinio veiksmo i\u0161 JAV dabarties Griffithas pasakoja ir praeities istorijas: pranc\u016bz\u0173 hugenot\u0173 \u017eudynes 1572 m., pers\u0173 pergal\u0119 prie\u0161 babilonie\u010dius 539 m. pr. Kr. ir keturis epizodus i\u0161 J\u0117zaus gyvenimo. Visais vaizduojamais \u012fvykiais Griffithas nor\u0117jo pasmerkti vis t\u0105 pa\u010di\u0105 netolerancij\u0105, taip pat neigiamus i\u0161ankstinius nusistatymus ir \u017eiaurumus. \u201eNepakantumas\u201c dar nebuvo J\u0117zaus filmas siauresne prasme. Kaip pirmasis kino istorijos \u201emonumentalusis filmas\u201c jis tapo labai paveikus ir l\u0117m\u0117 visus tolimesnius J\u0117zaus vaizdavimus.
\n1918 m. prasid\u0117jo did\u017eioji nebyliojo kino epocha, trukusi de\u0161imtmet\u012f. Sulig \u201eI.N.R.I.\u201c (1924) ir \u201eKarali\u0173 karalius\u201c (1926) pasirod\u0117 du pirmieji \u201eklasikiniai\u201c J\u0117zaus filmai. Vokietis Robertas Wiene filme \u201eI.N.R.I.\u201c akcentavo interpretavim\u0105, esm\u0117s ai\u0161kinim\u0105 ir ekspresyvi\u0105 i\u0161rai\u0161k\u0105, ir prie to prisid\u0117jo \u012f\u017eymi\u0173 aktori\u0173 parinkimas. Didysis Holivudo re\u017eisierius Cecilis B. De Mille\u2019as pasirinko veikiau dokumentin\u012f vertinim\u0105 (start\u0105) ir susitelk\u0117 \u2013 jau tuomet tipi\u0161kai Holivudui \u2013 \u012f dekoracijas, masines scenas ir vaizdavimo u\u017ebaigtum\u0105.
\nSu abiem filmais prasid\u0117jo tikrasis J\u0117zaus film\u0173 \u017eanras \u2013 ir sykiu atsisveikinimas su \u201ebendr\u0105ja\u201c film\u0173 publika. Nes iki tre\u010diojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eios \u017emon\u0117s tiesiog \u0117jo \u012f kin\u0105, nesvarbu, kas tada buvo rodoma. Filmams ilg\u0117jant ir randantis naujai dramaturgijai \u017ei\u016brovai prad\u0117jo rinktis. Dabar jie \u0117jo \u012f konkret\u0173 film\u0105, ir \u0161is tur\u0117jo ie\u0161kotis specifin\u0117s publikos. Taip ir J\u0117zaus filmai, \u017einoma, tur\u0117jo r\u016bpintis patrauklumu.<\/p>\n

Holivudo J\u0117zus<\/strong>
\nPatrauklumas \u2013 \u0161tai lemiamas pamatinis \u017eodis. Nes naujasis garsinis filmas ai\u0161kiai kainavo daugiau. Patrauklumas, juo didesnis, tapo b\u016btinas, norint \u012f kin\u0105 sutraukti kuo daugiau publikos. Tod\u0117l abiem pirmaisiais garsinio kino de\u0161imtme\u010diais vargu ar buvo sukurtas reik\u0161mingas Nazarie\u010dio filmas (i\u0161 tikr\u0173j\u0173 reikia pamin\u0117ti tik pranc\u016bzo Duvier 1934 m. \u201eGolgotos kry\u017ei\u0173\u201c).
\nPersilau\u017eim\u0105 l\u0117m\u0117 du filmai i\u0161 amerikieti\u0161k\u0173j\u0173 film\u0173 fabriko Holivudo, kuriuose J\u0117zus pasirodo tik tarp kitko. Henry Kostero \u201eDrabu\u017eyje\u201c 1953 m. efektingai ekranizuotas ir su naujausia \u201eCinemaScope\u201c technika nufilmuotas romanas bestseleris. Margame laiko paveiksle vaizduojamas antikin\u0117s Romos spindesys ir m\u0117gavimasis vald\u017eia, dar ne\u017einomas \u0160ventosios \u017dem\u0117s \u017eavesys, pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomeni\u0173 atsiradimas ir J\u0117zaus drabu\u017eio, d\u0117l kurio kareivis met\u0117 burt\u0105, paslaptis. Filmas turi pozityvi\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 i\u0161tarm\u0119 ir da\u017enam patinka savo religiniu nuo\u0161irdumu. Pagirtinas ir atsargus sant\u016brumas, su kuriuo vaizduojamas J\u0117zaus asmuo. Ta\u010diau beveik bet kok\u012f dvasin\u012f matmen\u012f nuslopina spalv\u0173 ir efekt\u0173 gausa. Tuometinis kritikas ra\u0161\u0117: \u201eReik\u0117t\u0173 padaryti sinemaskopinius kult\u016brinius filmus. Ir \u012ftempt\u0105 malonum\u0105 su dideliu u\u017emoju, daug erdv\u0117s ir dideliu m\u0117gavimusi naujais efektais. Bet prie tos did\u017eios, rimtos, intymios \u017emogi\u0161kos arba tiesiog religin\u0117s temos jie netur\u0117jo ki\u0161ti pir\u0161t\u0173.\u201c [1] Negalima visi\u0161kai pritarti \u0161iai nuomonei, bet problematika nu\u017eym\u0117ta gerai.
\nDar gerokai s\u0117kmingesnis tapo antrasis filmas gigantas i\u0161 \u0161e\u0161tojo de\u0161imtme\u010dio: \u201eBen H\u016bras\u201c (1959, o 1926 jau egzistavo pirmoji nebylaus kino versija) buvo iki tol brangiausias vis\u0173 laik\u0173 filmas ir su 11 Oskar\u0173 iki pat 1997 m. \u201eTitaniko\u201c liko ir daugiausia apdovanotas. Daug kuo pana\u0161us \u012f \u201eDrabu\u017e\u012f\u201c, \u201eBen H\u016bras\u201c daugeliu at\u017evilgi\u0173 yra \u201etobulas\u201c J\u0117zaus filmas, kadangi J\u0117zus stovi ne centre. \u201eKristaus istorija\u201c \u2013 tokia yra pagrindu paimto Lewiso Wallace\u2019o romano paantra\u0161t\u0117. Bet J\u0117zaus istorija ir \u010dia tesudaro filmo r\u0117mus. Veiksme, kuris sukasi apie \u017eyd\u0173 princ\u0105 Ben H\u016br\u0105 ir jo rom\u0117n\u0105 draug\u0105, o netrukus ir prie\u0161\u0105 Mesal\u0105, yra visko, kas sudaro s\u0117kming\u0105 film\u0105: nuotyki\u0173 ir meil\u0117s istorija, stipr\u016bs jausmai, \u017eym\u016bs aktoriai, \u012ftampa ir kova \u2013 net ir \u0161iandien, \u201eJuros periodo parko\u201c ir \u201eTitaniko\u201c skaitmenini\u0173 efekt\u0173 laikais, \u012f\u017eymioji ve\u017eim\u0173 lenktyni\u0173 scena filme tebegniau\u017eia kvap\u0105. Williamas Wyleris, be abejo, suk\u016br\u0117 did\u012f, visuomet vert\u0105 pamatyti film\u0105, bet ir \u010dia dera paklausti: ar tok\u012f spektakl\u012f pateisina religinis temos (taip pat ir romano!) matmuo? Jaudinantis yra Ben H\u016bro pasikeitimas susitikus su Kristumi, taip pat jo \u0161eimos i\u0161gydymas nuo raups\u0173, bet ar tai ne vien tik religinis pried\u0117lis?
\nJau kitais metais v\u0117l pasirod\u0117 \u201etikras\u201c J\u0117zaus filmas: perdarytas \u201eKarali\u0173 karalius\u201c. V\u0117l vienas i\u0161 Amerikos kino verslo did\u017ei\u0173j\u0173, re\u017eisierius Nicolas Ray i\u0161dr\u012fso imtis J\u0117zaus asmenyb\u0117s. Daugiau kaip per tris valandas pateikiama plati panorama nuo rom\u0117no Pomp\u0117jaus 63 m. pr. Kr. Jeruzal\u0117s u\u017ekariavimo iki prisik\u0117lusiojo Kristaus pasirodymo. Ray k\u016brinyje visi\u0161kai laisvai elgiamasi su istorija bei evangelij\u0173 pateikiamais faktais ir i\u0161randama toki\u0173 epizod\u0173 kaip J\u0117zaus apsilankymas pas \u012fkalint\u0105j\u012f Jon\u0105 Krik\u0161tytoj\u0105. Jam pavyko kai kurios scenos, kaip kad luo\u0161io ir aps\u0117stojo i\u0161gydymas. Kalno pamokslas irgi pavaizduotas \u012fsp\u016bdingai (20 t\u016bkst. statist\u0173!). Po palaiminim\u0173 J\u0117zus \u017eengia per mini\u0105 ir atsako \u017emon\u0117ms \u012f \u017einomus i\u0161 evangelij\u0173 klausimus. Tuo tarpu nukry\u017eiavimas ir prisik\u0117limas pavaizduoti gan pavir\u0161utini\u0161kai. Nors J\u0117zaus vaidmens atlik\u0117jas Jeffrey Hunteris akivaizd\u017eiai stengiasi, bet jo Mesijas visai nepaperka (prie to prisideda ir visi\u0161kai ne\u017eydi\u0161ka jo i\u0161vaizda).
\n\u201eKarali\u0173 karalius\u201c, kaip ir jo Holivudo pirmtakai, tinkamai panaudoja tai, kas b\u016btina gero kino filmo dramaturgijai. Liaudis ir \u017eyd\u0173 auk\u0161tuomen\u0117, be masini\u0173 scen\u0173, beveik nepasirodo. Did\u017ei\u0105j\u0105 filmo prie\u0161ingybi\u0173 por\u0105 veikiau sudaro rom\u0117nai (ir Erodas) ir Barabas su \u017eyd\u0173 fanatikais nacionalistais. Abi grup\u0117s ne kart\u0105 susiduria tipin\u0117se kautyni\u0173 scenose. Daug vietos filme u\u017eima ir netikusi\u0173 Piloto ir Erodo Antipo charakteri\u0173 vaizdavimas. Greta Barabo scenoje prie\u0161 kry\u017ei\u0173 reik\u0161mingas pasirodo ir rom\u0117n\u0173 kapitonas. Lucijus yra \u201egerasis\u201c rom\u0117nas ir net per apklaus\u0105 gina J\u0117z\u0173 prie\u0161 Pilot\u0105. Pagaliau dar reik\u0117jo pavaizduoti Erodo, jo \u017emonos ir dukters neapykant\u0105 Jonui Krik\u0161tytojui. Kas NT yra tik trumpas epizodas (Mt 14,3\u201311), filme \u012fgauna jau beveik did\u017eiausi\u0105 svarb\u0105. I\u0161 esm\u0117s tai vidutinis filmas, teologi\u0161kai ma\u017eai \u012ftikinamas ar net abejotinas (pavyzd\u017eiui, i\u0161galvoti J\u0117zaus \u017eod\u017eiai, pasakyti Pilotui: \u201eTiesa yra tavyje!\u201c).
\n\u201eKarali\u0173 karalius\u201c pagal surinktas l\u0117\u0161as patyr\u0117 nes\u0117km\u0119. Tod\u0117l dr\u0105sa jau buvo tai, kad tuomet ne ma\u017eiau garsus Ray kolega George\u2019as Stevensas \u2013 1956 m. apdovanotas Oskaru u\u017e \u201eGigant\u0105\u201c su Jamesu Deanu \u2013 \u0117m\u0117si \u201eDid\u017eiausios vis\u0173 laik\u0173 istorijos\u201c (1965). Su dideliu asmeni\u0161ku pasiaukojimu Stevensas \u0117m\u0117si realizuoti \u0161\u012f titani\u0161k\u0105 film\u0105 (pradinis ilgis 4,5 valandos!). Nors jis pakankamai leido paraduoti visam tuometiniam Holivudo elitui (Charltonui Hestonui, Jos\u00e9 Ferrerui, Telly Savalui, Sidney Poitier ir net vestern\u0173 legendai Johnui Wayne\u2019ui), \u0161iaip atsisak\u0117 daugelio element\u0173, kurie esmingai i\u0161skyr\u0117 ankstesniuosius filmus: meil\u0117s ir m\u016b\u0161i\u0173 scen\u0173, veiksmo ir galyb\u0117s statist\u0173. Kad \u201edid\u017eiausia istorija\u201c veikia vis d\u0117lto visai kitaip, daugiausia priklauso nuo nepaprasto J\u0117zaus vaidmens atlik\u0117jo: \u0161vedas Maxas von Sydowas atrodo tiesiog pab\u0117g\u0119s i\u0161 Bergmano filmo (tuomet jis vaidino beveik kiekviename \u0161io \u0161ved\u0173 re\u017eisieriaus filme) ir visai juostai savo gan nepatraukliu, kampuotu ir charakteringu veidu teikia kit\u0105 akcent\u0105. J\u0117zaus fig\u016bra puikiai tinka visai filmo atmosferai, filmo, kuriuo vargu ar siekiama dokumentikos. Stevensui, matyt, labiau r\u016bp\u0117jo perteikti orum\u0105 ir i\u0161kilmingum\u0105, o ma\u017eiau \u2013 atpasakoti istorij\u0105. Tod\u0117l visai nenustebina ir tai, kad fig\u016bros juda mil\u017eini\u0161kame Amerikos Did\u017eiojo Kanjono kra\u0161tovaizdyje, o ne kalvotame jud\u0117j\u0173 kra\u0161te.
\nStevenso J\u0117zus daugiausia atkartoja \u017eod\u017eius i\u0161 Jono (evangelijos). Ir \u0161iaip kai kas primena ketvirt\u0105j\u0105 evangelij\u0105: ma\u017eai stebukl\u0173 prane\u0161im\u0173 (filme tik du: tod\u0117l Lozoriaus prisik\u0117limas tuo teatrali\u0161kesnis) ir \u0161viesos bei tamsos prie\u0161yb\u0117 (filme Erodas ir jo vyrai nuolat b\u016bna tamsoje ir juodai apsireng\u0119). Nors daug kuo filmas nutolsta nuo biblini\u0173 fakt\u0173 pateikimo (sek\u0117jai patys b\u0117ga paskui J\u0117z\u0173, ir i\u0161 \u201epa\u0161aukimo\u201c ma\u017ea kas tematyti), bet apskritai \u201edid\u017eiausiai istorijai\u201c kaip retai kuriam J\u0117zaus filmui pavyksta leisti prasi\u0161viesti transcendentalumui.
\nPaskutin\u012f monumental\u0173 J\u0117zaus film\u0105 galima laikyti pusiau pavykusiu, nema\u017eai prie to prisideda \u012fdom\u016bs sprendimai, kaip kad sename vyre \u012fsik\u016bnij\u0119s \u0160\u0117tonas (kuris po gundymo pasirodo dar ne vien\u0105 kart\u0105). Bet visi\u0161kai \u012ftikinamai J\u0117zus neveikia ir \u010dia. Jis be ry\u0161io barsto evangelij\u0173 \u017eod\u017eius ir \u017eengdamas \u012f dang\u0173 vis dar cituoja kalno pamoksl\u0105 \u2013 visa tai ne visada vietoje. Pagarbos reikalaujant\u012f film\u0105 kaip tik ir tur\u0117jo sukirsti kritika ir publika. Po Johno Hustono Prad\u017eios knygos ekranizavimo 1966 m. didiesiems Biblijos filmams i\u0161 Holivudo at\u0117jo galas.<\/p>\n

Provokacija ir skandalas \u2013 kitoks J\u0117zus<\/strong>
\n1964-aisiais smarki\u0105 kontroversij\u0105 suk\u0117l\u0117 europieti\u0161kas J\u0117zaus filmas. Nes \u201ePirmosios evangelijos \u2013 Mato\u201c re\u017eisierius buvo pats Pieras Paolo Pasolini, marksistas \u2013 kaip homoseksualistas ir antiklerikalas ne visai artimas krik\u0161\u010dionybei. Marksistai draugai \u0161iam italui priki\u0161o i\u0161davyst\u0119 [2], o krik\u0161\u010dionys savo vertinimu svyravo. Kai k\u0105 atst\u016bm\u0117 revoliuciniai J\u0117zaus bruo\u017eai, ta\u010diau katalik\u0173 kino organizacijos \u201eOCIC\u201c narius Pasolini darbas sugeb\u0117jo taip \u012ftikinti, kad jie jam net paskyr\u0117 priz\u0105. \u012evertinime sakoma: \u201eAutorius, apie kur\u012f kalbama, jog jis nei\u0161pa\u017e\u012fsta m\u016bs\u0173 tik\u0117jimo, pasirinkdamas tekstus ir scenas parod\u0117 pagarb\u0105 ir takto jausm\u0105. Jis suk\u016br\u0117 gra\u017e\u0173 film\u0105, krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 film\u0105, kuris palieka gil\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f.\u201c
\nPasolini elg\u0117si visai kitaip nei jo kolegos Holivude. Pirmiausia jis visai nesisteng\u0117 i\u0161eities med\u017eiagos padaryti \u017ei\u016brovui lengviau vir\u0161kinam\u0105. Pasolini J\u0117zus yra nesutaikomesnis nei \u012fprasta, arba\u2013 arba \u017emogus, kuris niekad nesijuokia, net turi fanati\u0161k\u0173 bruo\u017e\u0173. Centre atsid\u016brusi \u017emoni\u0173 kalt\u0117, priesakas myl\u0117ti ir kontrastas tarp \u201ekra\u0161to proletariato\u201c ir pasip\u016btusi\u0173 turtuoli\u0173. Filmo pasakojimas koncentruojasi \u012f pamokslaujant\u012f, raginant\u012f, besigin\u010dijant\u012f J\u0117z\u0173. Pasolini grie\u017etai laikosi Mato teksto. Atpa\u017e\u012fstamas jo ketinimas bent kiek perteikti J\u0117zaus reikalavim\u0173 grie\u017etum\u0105.
\n\u201ePirmajai evangelijai\u201c svetimos kli\u0161\u0117s bei sentimentai, ir tai \u0161\u012f film\u0105 taip pozityviai i\u0161skiria i\u0161 daugelio J\u0117zaus film\u0173. Gerbtina ir tai, kad J\u0117zaus reikalavimai pateikti kaip konfrontacija \u017ei\u016brovui. Vis d\u0117lto Pasolini film\u0105 tik s\u0105lygi\u0161kai galima vadinti krik\u0161\u010dioni\u0161ku. Kvietim\u0105 teis\u0117tiems veiksmams galima ai\u0161kinti ir marksisti\u0161kai, tuo tarpu evangelij\u0173 susitaikinimo \u017einios \u010dia n\u0117ra. Pagaliau ital\u0173 re\u017eisierius suk\u016br\u0117 labai asmeni\u0161k\u0105 ir subjektyv\u0173 film\u0105, kuris atitinka jo pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105: \u201eNors mano po\u017ei\u016bris \u012f pasaul\u012f yra religinis, a\u0161 netikiu Kristaus dievi\u0161kumu… A\u0161 suk\u016briau film\u0105, kuriame per vien\u0105 asmenyb\u0119 i\u0161reik\u0161tas visas mano ilgesys to, kas miti\u0161ka, epi\u0161ka, tragi\u0161ka\u201c (\u201eJesus in der Hauptrolle\u201c, p. 35).
\nKa\u017ein ar ma\u017eiau provokuojant\u012f ir gin\u010dijam\u0105 u\u017e Pasolini film\u0105 suk\u016br\u0117 netikintis Normanas Jewisonas. 1972 m. jis re\u017eisavo \u201eJ\u0117z\u0173 Krist\u0173 \u2013 super\u017evaig\u017ed\u0119\u201c ir sykiu nufilmavo to paties pavadinimo roko oper\u0105. Su ja i\u0161gars\u0117jo brit\u0173 kompozitorius Andrewsas Lloydas Webberis. Iki \u0161iol populiari filmo versija, be abejo, pad\u0117jo kertin\u012f akmen\u012f nepaprastai jo kaip miuzikl\u0173 autoriaus karjerai. Per student\u0173 mai\u0161tus ir hipi\u0173 jud\u0117jim\u0105 7-ojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje v\u0117l \u012f mad\u0105 \u012f\u0117jo taikos ir meil\u0117s \u017einia. Religija v\u0117l buvo madinga (kad ir veikiau sinkretistine \u201eNew Age\u201c forma, kaip tai atrod\u0117 miuzikle \u201ePlaukai\u201c) \u2013 argi ilgaplaukis J\u0117zus nebuvo ir savoti\u0161kas hipis? J\u0117zus tapo nauju jaunimo dievai\u010diu, visi\u0161kai naujos r\u016b\u0161ies J\u0117zaus filmas prival\u0117jo pasirodyti.
\n\u201eJ\u0117zus Kristus \u2013 super\u017evaig\u017ed\u0117\u201c visai nepretenduoja vaizduoti istorinio J\u0117zaus. Filmas-miuziklas pasirodo kaip meninis veiksmas ir vis\u0105 vyksm\u0105 atkelia \u012f dabart\u012f. Prad\u017eioje roko grup\u0117 su autobusu ir visokiais rekvizitais perve\u017eama \u012f Negebo dykum\u0105. I\u0161 autobuso i\u0161lipa \u012fvairiausios kilm\u0117s hipi\u0173 i\u0161vaizdos jaun\u0173 \u017emoni\u0173 grup\u0117 ir apie kry\u017ei\u0173 antikini\u0173 statini\u0173 griuv\u0117siuose vaidina epizodus i\u0161 J\u0117zaus gyvenimo. Pabaigoje po nukry\u017eiavimo grup\u0117 v\u0117l sueina, \u012flipa \u012f autobus\u0105 ir i\u0161va\u017eiuoja. Filmas pasi\u017eymi gera muzikos kokybe (puik\u016bs dainininkai), i\u0161mone ir visai naujovi\u0161ku, netradiciniu J\u0117zaus paveikslu. Taip pat gaus\u016bs su dabartimi susij\u0119 dalykai, kaip kad i\u0161varymas i\u0161 \u0161iuolaikinio turgaus tarsi \u0161ventyklos arba su moderniais \u0161almais ir automatais ginkluoti Piloto sargybiniai, daro Jewisono juost\u0105 \u012fvairi\u0105 ir \u012fdomi\u0105. Tiesa, \u0161iame miuzikle pateikiamas ne tik naujas regimasis J\u0117zaus (\u0161vies\u016bs plaukai) ir jo gyvenimo vaizdas, \u2013 filmas ir teologi\u0161kai u\u017ededa visai ne\u012fprastus akcentus. J\u0117zus pasirodo ne kaip herojin\u0117 fig\u016bra, n\u0117ra didis oratorius, kuris pakeri mases, ne didis gydytojas ir stebukladarys \u2013 J\u0117zui neduoda ramyb\u0117s daugyb\u0117 ligoni\u0173. Nuo pat prad\u017eios jis u\u017eima gynybos pozicij\u0105 ir konfliktuoja su savo kaip Mesijo vaidmeniu. Pagaliau prie\u0161 kry\u017eiaus mirt\u012f garsioje dainoje, kuri vadinasi kaip ir miuziklas, J\u0117zaus kaip super\u017evaig\u017ed\u0117s vaidmuo ne patvirtinamas, bet juo suabejojama: \u201eJ\u0117zau Kristau, super\u017evaig\u017ede, ar tu tiki, jog tikrai esi tas, kuo jie tave laiko?\u201c Tod\u0117l filmo pavadinimas suprastinas beveik ironi\u0161kai ir gal\u0117t\u0173 vadintis ir \u201eJudas Iskarijotas \u2013 super\u017evaig\u017ed\u0117\u201c, nes Judo fig\u016bra i\u0161 ties\u0173 yra ta, kurios po\u017ei\u016briu viskas ir vaizduojama. Judas persp\u0117ja J\u0117z\u0173 netapti masi\u0173 istorijos auka ir neleisti sav\u0119s garbinti kaip Dievo. J\u0117zus netur\u012fs teis\u0117s tapti savo garb\u0117tro\u0161kos auka ir prival\u0105s saugotis pavojingo sudievinimo.
\nPrisik\u0117limo \u0161iame popfilme beveik visai n\u0117ra (jis tik duotas suprasti). Nepaisant gaiviai kitokio J\u0117zaus pavaizdavimo, kaip visuma \u201eJ\u0117zus Kristus \u2013 super\u017evaig\u017ed\u0117\u201c turi apvilti. Nors filmas pateikia nauj\u0105 po\u017ei\u016br\u012f ir \u017eadina s\u0105mon\u0119 pozityvia prasme, bet kas i\u0161 to, jei tr\u016bksta centrin\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kosios prisik\u0117limo \u017einios?
\n\u201eJ\u0117z\u0173 Krist\u0173 \u2013 super\u017evaig\u017ed\u0119\u201c pamald\u016bs krik\u0161\u010dionys visai dar gali \u017ei\u016br\u0117ti ir nesijausti u\u017egauti. Apie \u201eMonty Pythono \u2018Brajeno gyvenim\u0105\u2019\u201c (1979) to jau nebegalima pasakyti. Brit\u0173 komik\u0173 trup\u0117 gan\u0117tinai pasi\u0161aipo i\u0161 visko, kas anks\u010diau peln\u0117 pagarb\u0105. Brajenas gim\u0119s Kristaus laikais Palestinoje ir savo laukinio sek\u0117j\u0173 b\u016brio padaromas mesiju ir kankiniu. Vienas kit\u0105 kei\u010dia drasti\u0161kos aliuzijos, \u012f\u017e\u016bl\u016bs triukai ir kartais atviras cinizmas. Labiausiai atstumianti, \u017einoma, yra baigiamoji nukry\u017eiavimo scena, per kuri\u0105 nukry\u017eiuot\u0173j\u0173 b\u016brys d\u017eiugiai traliuoja dain\u0105 \u201eVisada eik \u012f saul\u0117t\u0105 gyvenimo pus\u0119…\u201c \u0160i scena galiausiai l\u0117m\u0117 tai, kad filmas buvo u\u017edraustas pa\u010dioje Did\u017eiojoje Britanijoje.
\nPagaliau prie\u0161 de\u0161imt met\u0173 pasirod\u0117 skandalingiausias filmas su J\u0117zumi: Martino Scorsese\u2019s \u201ePaskutinis Kristaus gundymas\u201c. V\u0117l \u017einomas JAV re\u017eisierius (\u201eTaksi vairuotojas\u201c, paskiausiai \u2013 \u201eBaim\u0117s ky\u0161ulys\u201c ir \u201eKazino\u201c) i\u0161band\u0117 save su J\u0117zaus fig\u016bra. Tiesa, jo filmas remiasi ne Biblija, bet Nikoy\u2019o Kazantzakhio romanu \u201ePaskutinis gundymas\u201c, para\u0161ytu 1952 metais (1997 m. i\u0161leistas Lietuvoje). Kazantzakhis vaizduoja Dievo i\u0161rinkt\u0105j\u012f, net u\u017eklupt\u0105j\u012f ir kankinam\u0105j\u012f, kuris ver\u010diamas eiti savo keliu ir nuolat grumiasi u\u017e savo misijos ai\u0161kum\u0105. Scorsese\u2019ei kaip ir Kazantzakhiui r\u016bpi \u201enegailestinga kova tarp dvasios ir k\u016bno, siela, kuri yra m\u016b\u0161io laukas, kuriame nuo seno kovoja abi \u0161ios armijos\u201c, kaip teigia \u0161is graikas angli\u0161kojo romano leidimo \u012f\u017eangoje.
\nNors Scorsese did\u017eium\u0105 filosofinio spekuliatyvaus Kazantzakhio balasto i\u0161met\u0117 per bort\u0105, bet pagrindin\u0117 atspara ir veiksmo strukt\u016bra knygoje ir filme yra tos pa\u010dios. J\u0117zus filmo prad\u017eioje yra bailys ir kolaborantas, kuris meistrauja kry\u017eius Romos okupacinei vald\u017eiai. Jis ie\u0161ko vienatv\u0117s ir pab\u0117ga \u012f dykum\u0105. Jo kelias veda pro bordel\u012f, kuriame Marija Magdaliet\u0117 atsiduoda vyrams \u2013 atstumta meil\u0117 J\u0117zui pavert\u0117 j\u0105 paleistuve. Tik dykumoje trumpam jam paai\u0161k\u0117ja jo pa\u0161aukimas. Toliau vyksta daugelis i\u0161 \u017einom\u0173 epizod\u0173, kaip i\u0161varymas i\u0161 \u0161ventyklos ir stebuklingi pagydymai. Jau \u0161ioje dalyje, \u017einoma, krinta \u012f akis tai, kad Scorsese\u2019s J\u0117zus vargu ar atitinka Biblijos J\u0117z\u0173. Bet k\u0105 tai stebina: Kazantzakhis irgi J\u0117zaus fig\u016br\u0105, ties\u0105 sakant, naudoja tik kaip projekcin\u0119 plok\u0161tum\u0105 savo paties sielos b\u016bsenai. Lygiai taip ir Scorsese, kai apib\u016bdina J\u0117z\u0173, labiau pasakoja apie savo baimes, suvar\u017eymus bei tro\u0161kimus. D\u0117l viso to pamaldi publika, be abejo, b\u016bt\u0173 ma\u017eai susierzinusi arba daugiausia nubaudusi nesidom\u0117jimu, jei J\u0117zus neb\u016bt\u0173 patyr\u0119s dar ir \u201epaskutinio gundymo\u201c ant kry\u017eiaus…
\nAnt kry\u017eiaus J\u0117zui pasirodo angelas vaiko pavidalu. Jis sako J\u0117zui, kad jis pakankamai kent\u0117j\u0119s ir visai netur\u012fs mirti. Angelas j\u012f veda \u012f gra\u017e\u0173 kra\u0161tovaizd\u012f, kur J\u0117zus sutinka vestuvi\u0173 pulk\u0105 \u2013 nuotaka Marija Magdaliet\u0117 paskirta J\u0117zui. Namelyje abu susieina (\u0161iandienin\u0117mis s\u0105lygomis tai parodyta visai padoriai). Marija, besilaukdama k\u016bdikio, mir\u0161ta. J\u0117zus veda dar du kartus ir galiausiai apie save suburia daug vaik\u0173. Kai jis atsigula \u012f mirties patal\u0105, pasirodo i\u0161 degan\u010dios Jeruzal\u0117s b\u0117gantys mokiniai, tarp j\u0173 ir Judas. \u0160is primeta J\u0117zui: \u201eI\u0161davike! Tavo vieta buvo ant kry\u017eiaus\u201c. Tik dabar J\u0117zus atpa\u017e\u012fsta, kad vaiki\u0161kasis angelas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo \u0160\u0117tonas. Verkdamas senis tipena atgal \u012f kaukoli\u0173 viet\u0105 ir meld\u017eia Diev\u0105: \u201eNoriu b\u016bti Mesijas!\u201c T\u0105 akimirk\u0105 jis v\u0117l atsiduria ant kry\u017eiaus, ir angelo pasirodymas bei v\u0117lesnis gyvenimas pasirodo bes\u0105 haliucinacin\u0117 vizija, b\u016btent paskutinis velnio gundymas.
\n\u0160i paskutin\u0117 dalis Scorsese\u2019s film\u0105 pavert\u0117 skandalu \u2013 kilo krik\u0161\u010dioni\u0173 pasipiktinimo audra, premjeras 1988 m. lyd\u0117jo raginimai boikotuoti ir \u012fnirtingi protestai. \u0160\u012f kart\u0105 Ba\u017eny\u010dios atmetimas buvo gana vieningas. \u0160tai k\u0105 teig\u0117 vokie\u010di\u0173 (katalik\u0173) vyskupai savo oficialioje nuomon\u0117je: \u201eMes esame nemaloniai nusteb\u0119, kad toks filmas i\u0161vis si\u016blomas publikai. Visi\u0161kai savavali\u0161kai filmas klastoja ir i\u0161kreipia biblin\u0119 J\u0117zaus asmenyb\u0119. Jis u\u017egauna religinius tikin\u010di\u0173j\u0173 jausmus…\u201c (\u201eJesus in der Hauptrolle\u201c, p. 70).
\nKaip galima paai\u0161kinti \u0161i\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0173 reakcij\u0105? Pagaliau juk vargu ar kuris nors filmas su J\u0117zumi visi\u0161kai atitinka evangelij\u0173 pasakojim\u0105 (kaip jis tai gal\u0117t\u0173?), be to, ir Scorsese\u2019s filme yra daug tradicini\u0173 element\u0173 bei vaizdavim\u0173. Negi buvo nesuprasta, kad paskutinis gundymas rei\u0161kia haliucinacij\u0105, sukelt\u0105 \u0160\u0117tono? Tikintiesiems tikriausiai iki gyvo kaulo \u012fgriso tai, kad netikintysis ir v\u0117l u\u017esiima \u201ej\u0173\u201c J\u0117zumi. Ir lemiama \u010dia tur\u0117t\u0173 b\u016bti tai, kad J\u0117zus lyti\u0161kai santykiauja su moterimi ir tegul filme tai yra tik fiktyvu: tai visai netinka tradiciniam (ir bibliniam) J\u0117zaus paveikslui, yra tiesiog tabu lau\u017eymas.
\n\u012e\u017eeisti religiniai jausmai daugeliui sutrukd\u0117 atid\u017eiau ir objektyviau pa\u017evelgti \u012f film\u0105. Ar nereikia pozityviai vertinti tai, kad Scorsese parod\u0117 vis\u0105 J\u0117zaus \u017emogi\u0161kum\u0105? Argi J\u0117zus buvo kokia nors belyt\u0117 b\u016btyb\u0117? Ir ar galima visi\u0161kai atmesti seksualum\u0105, kai ai\u0161kinama biblin\u0117 i\u0161tarm\u0117 apie J\u0117z\u0173, \u201ekaip ir mes visaip m\u0117gint\u0105\u201c (\u017dyd 4,15)? Filmo J\u0117zus veda ir tada turi lytini\u0173 santyki\u0173 \u2013 argi tai b\u016bt\u0173 nuod\u0117m\u0117? Daug svarbiau tai, kad jis pab\u0117ga nuo savo u\u017eduoties \u2013 tikrasis pirminis gundymas (kaip ir ST prana\u0161as Jona). \u0160ituo remdamiesi kai kurie kritikai padaro labai teigiamas, net beveik krik\u0161\u010dioni\u0161kas i\u0161vadas. Amerikie\u010di\u0173 kritik\u0173 \u201epopie\u017eius\u201c Rogeras Ebertas: \u201eTai filmas, kuris pa\u017eadino dvejopos prigimties susidom\u0117jim\u0105 Kristumi, kuris privert\u0117 mane apm\u0105styti t\u0105 paslapt\u012f, kaip viena b\u016btyb\u0117 gali b\u016bti ir Dievas, ir \u017emogus. Negaliu prisiminti jokio kito religinio filmo, kuris mane b\u016bt\u0173 taip visapusi\u0161kai i\u0161provokav\u0119s\u201c (Eberto kritika \u201eMicrosoft-Cinemania\u201c kompaktin\u0117je plok\u0161tel\u0117je, 1994).
\nBeje, specialist\u0173 i\u0161peikimas buvo gana vienareik\u0161mi\u0161kas. Filmas es\u0105s \u201ebarbari\u0161kas perdirbimas: grubus, netakti\u0161kas ir pavir\u0161utini\u0161kas\u201c, \u201ereligi\u0161kai l\u0117k\u0161tas, esteti\u0161kai nepavyk\u0119s ir teologi\u0161kai visi\u0161kai pro \u0161al\u012f\u201c, \u201efilmas be skaidrumo ir paslap\u010di\u0173\u201c. I\u0161 ties\u0173 \u201ePaskutinis Kristaus gundymas\u201c turi daug tr\u016bkum\u0173, ir, be abejo, yra vienas i\u0161 nuvilian\u010di\u0173 Scorsese\u2019s darb\u0173. Atrodo, kad tik visas tas s\u0105my\u0161is filmui dovanojo d\u0117mes\u012f, kurio \u0161iaip jam visai neb\u016bt\u0173 suteikta.<\/p>\n

Misionieri\u0161ki filmai<\/strong>
\nGreta skandaling\u0173 film\u0173 pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f, \u017einoma, pasirod\u0117 ir kit\u0173, \u201ekonvencionalesni\u0173\u201c film\u0173 su J\u0117zumi. \u010cia pirmiausia pamin\u0117tini ital\u0173 Rossellini (\u201eMesijas\u201c, 1975) ir Zeffirelli (\u201eJ\u0117zus i\u0161 Nazareto\u201c, 1976) k\u016briniai. Jie i\u0161 esm\u0117s telpa \u017einomuose r\u0117muose ir pateikia ma\u017eai k\u0105 naujo. Tod\u0117l pabaigai ap\u017evelgsime klas\u0119 film\u0173, u\u017esibr\u0117\u017eusi\u0173 misionieri\u0161kus tikslus.
\nHeymano, Sykeso ir Kirsho \u201eJ\u0117zus\u201c siekia kuo did\u017eiausio autenti\u0161kumo: visas veiksmas filmuotas \u0161imtuose tikr\u0173 viet\u0173 Izraelyje, visi dalyviai, i\u0161skyrus pagrindinio vaidmens atlik\u0117j\u0105, yra izraelie\u010diai. Kra\u0161tovaizdis, pastatai, augalai, drabu\u017eiai ir \u0161ukuosenos \u2013 visa perteikia \u012fsp\u016bd\u012f: taip tuomet ir buvo. Be to, J\u0117zus nuolat kalba hebraji\u0161kai. Lygia greta kalb\u0117tojas dar pasakoja \u2013 gana pa\u017eod\u017eiui \u2013 Luko perduotas istorijas. \u0160ie istorizuojantys elementai daugelio buvo kritikuojami kaip per naiv\u016bs ir neatitinkantys laiko dvasios. Bet kod\u0117l to nepadarius? Pagaliau J\u0117zus buvo \u017eydas tarp \u017eyd\u0173 i\u0161 antikin\u0117s Palestinos, taigi teb\u016bna leista rodyti j\u012f ir kaip tok\u012f.
\nFilmas vaizdu ir tekstu siekia tiksliai perteikti Luko evangelij\u0105. Bet geras ketinimas dar nedaro filmo gero. Taigi dvi valandas epizodas seka epizod\u0105 (kai kuriose versijose n\u0117ra gimimo istorijos). \u0160aunus, stropus J\u0117zus skuba i\u0161 vienos scenos \u012f kit\u0105, nuolat gydo ir be perstojo pasakoja palyginimus. Nors J\u0117zaus asmuo pavaizduotas mielas, bet niekuomet \u2013 stiprus, i\u0161kilus, \u012ftikinantis. Ko gi dar galima laukti i\u0161 to, kai evangelija tiesiog iliustruojama? \u017dod\u017ei\u0173 a\u0161trumo ir j\u0117gos beveik neb\u0117ra. Nors scenos kartais \u012fdomios, bet apskritai tr\u016bksta prideramo dramaturginio perdirbimo, kuriuo i\u0161 \u0161ios palaidos sekos b\u016bt\u0173 padarytas padorus filmas. Be to, ir aktori\u0173 vaidyba nuvilia (na, i\u0161skyrus pat\u012f J\u0117zaus vaidmens atlik\u0117j\u0105 Brian\u0105 Deacon\u0105).
\nMatyt, \u201eJ\u0117zus\u201c nesiekia b\u016bti eiliniu filmu ir mano gal\u012fs be problem\u0173 sujungti tokias skirtingas vaizdavimo formas kaip filmas ir Evangelija. Argi filmo s\u0117km\u0117 nekalba pati u\u017e save? \u201eJ\u0117zus\u201c su 700 mln. \u017ei\u016brov\u0173 daugiau kaip 200 \u0161ali\u0173 yra daugiausia \u017ei\u016br\u0117tas vis\u0173 laik\u0173 filmas! \u0160i kino juosta, evangelik\u0173 misionieri\u0173 organizacijos \u201eCampus Crusade for Christ\u201c i\u0161versta \u012f daugiau kaip 300 kalb\u0173, greit pasieks paskutin\u012f d\u017eiungli\u0173 kaimel\u012f. Argi nemai\u0161tauja prie\u0161 Diev\u0105 tas, kuris kabin\u0117jasi prie filmo, galb\u016bt de\u0161imtis milijon\u0173 \u017emoni\u0173 atvedusio prie apsisprendimo gyventi su J\u0117zumi? \u017dinoma, ir vidutinis filmas apie J\u0117z\u0173 kaip \u0161is turi vert\u0119. Bet religinius jausmus gali pa\u017eadinti ir \u0161iaip koks kitas \u0161io \u017eanro filmas! Daugiau nuo filmo rinkotyros strategijos ir panaudojimo, taip pat bendros evangelizavimo koncepcijos priklauso, kokius \u201evaisius\u201c jis duoda. Vis d\u0117lto \u012f tuos did\u017eiulius skai\u010dius reikia pa\u017evelgti pasauliniu mastu: Europoje ir Amerikoje filmo \u017ei\u016br\u0117jimo \u012fpro\u010diai suformuoti kino ir jo \u201ed\u0117sni\u0173\u201c \u2013 kas \u010dia tikrai nori paskatinti susim\u0105styti platesn\u0119 publik\u0105, tas turi sugalvoti k\u0105 nors daugiau nei tokios l\u0117k\u0161tos ir beveik ver\u010dian\u010dios nejaukiai pasijusti scenos kaip J\u0117zaus vidin\u0117 kova Getseman\u0117je arba jo \u201epakilimas sraigtasparniu\u201c pabaigoje. \u0160iandieninio \u017ei\u016brovo niekas taip nebaugina kaip nuobodulys \u2013 o \u012f \u0161iuos sp\u0105stus pakliuvo ir \u201eJ\u0117zus\u201c.
\nKuo didesnis tikslumas \u201eJ\u0117zuje\u201c vertintinas teigiamai. Bet tuo ir baigiasi profesionalumas. Scenaristas negali taip imti ir nuspr\u0119sti: Luko tekstas yra paruo\u0161tas scenarijus. Lukas dirbo istori\u0161kai, ir jo evangelija yra istori\u0161kai patikima, vis d\u0117lto naivu manyti, kad sykiu jis para\u0161\u0119s ir ger\u0105 scenarij\u0173 \u0161iuolaikiniam filmui.
\nNors ir kaip pripa\u017e\u012fstant dideles film\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 pastangas, krik\u0161\u010dioni\u0161kiems filmams su J\u0117zumi da\u017eniausiai tr\u016bksta nuoseklaus profesionalumo. Nes, ko gero, vyrauja nuomon\u0117, kad pamaldus ketinimas, \u0160ventoji Dvasia ir malda es\u0105 (misionieri\u0161kos) s\u0117km\u0117s garantai. Piet\u0173 Afrikoje sukurtos keturi\u0173 dali\u0173 vaizdo serijos \u201eMatas\u201c (1993) gamintojai giriasi tur\u012f iki \u0161iol vienintel\u012f Dvasios \u012fkv\u0117pt\u0105 J\u0117zaus vaidmens atlik\u0117j\u0105. Tarsi tai tur\u0117t\u0173 pa\u0161ventinti film\u0105 (\u201eJ\u0117zuje\u201c nenor\u0117ta atsisakyti netikin\u010dio Deacono). Pagrindinis atlik\u0117jas Marchiano i\u0161did\u017eiai mano, kad malda ir Dievo \u017eod\u017eio studijos sudar\u0117 99 proc. (!) jo pasiruo\u0161imo filmui, \u2013 tada norisi ver\u010diau visai nematyti to k\u016brinio. Kad neb\u016b\u010diau klaidingai suprastas: \u017einoma, tiesiog yra gerai, kai ir filmuojantis meld\u017eiamasi ir \u201e\u0160ventosios Dvasios buvimas filmavimo aik\u0161tel\u0117je akivaizdus\u201c (\u201eCharisma\u201c, 9\/95), bet vien tai, deja, netikintiems \u017ei\u016brovams ne k\u0105 teduoda. U\u017euot nuolat pa\u010diam jautus religin\u012f puls\u0105, vert\u0117t\u0173 labiau \u012fsivaizduoti save sekuliari\u0173 steb\u0117toj\u0173 pad\u0117tyje ir tikrai daryti film\u0105 jiems.
\nVisi \u201epamald\u016bs\u201c filmai apie J\u0117z\u0173 Vakar\u0173 pasaulyje nebeturi ypatingo atgarsio. Ir i\u0161 Holivudo jau ilgokai nebepasirodo joks filmas su J\u0117zumi. J\u0173 epocha kol kas atrodo pra\u0117jusi. [3] Prie to prisideda dar ir vis plintantis sekuliarizavimas ir nukrik\u0161\u010dioninimas. Vis d\u0117lto daug kas rodo \u012f tai, jog kino svorio centras tiesiog tik persik\u0117l\u0117: nuo J\u0117zaus film\u0173 \u2013 prie (nekrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173) I\u0161ganytojo persona\u017e\u0173. Nes pastar\u0173j\u0173 met\u0173 filmuose toki\u0173 galima sutikti steb\u0117tinai daug! Vis\u0173 ir nei\u0161vardinsi: Spielbergo klasikiniai \u201eE.T.\u201c (\u201eNe\u017eemi\u0161kasis\u201c), \u201eMoonwalker\u201c (Astronautas, i\u0161silaipin\u0119s M\u0117nulyje) (su Michaeliu Jacksonu), roko opera \u201eTomis\u201c (atliekama \u201eThe Who\u201c), Clinto Eastwoodo filmai, kaip \u201eI\u0161bly\u0161k\u0119s raitelis\u201c (\u201ePale Rider\u201c), \u201e\u017dvej\u0173 karalius\u201c (su Robinu Williamsu) ir, \u017einoma, Tarkovskio k\u016briniai (\u201eStalkeris\u201c!). Taip pat ir Roberto Zemeckio \u201eForeste Gampe\u201c da\u017enai atpa\u017e\u012fstame nekalto \u201enenuod\u0117mingojo\u201c, kuris pasiaukoja u\u017e kitus, bruo\u017eus. Ir, be abejo, nuo gelb\u0117tojo fig\u016bros Schindlerio, kuris visa (i\u0161skyrus savo gyvyb\u0119) atidav\u0117 u\u017e savo \u017eydus, priklaus\u0117, kad \u201e\u0160indlerio s\u0105ra\u0161as\u201c tur\u0117jo tok\u012f pasisekim\u0105.
\nTaigi tokie krik\u0161\u010dioni\u0161ki dalykai kaip pasiaukojimas ir i\u0161gelb\u0117jimas atsispindi daugelyje film\u0173. \u017dinoma, retai kada tai taip ai\u0161ku, kaip neseniai pasirod\u017eiusiame \u201eGiliame sukr\u0117time\u201c: kosmin\u0117 stotis, kuri turi i\u0161gelb\u0117ti \u017dem\u0119 nuo kometos sm\u016bgio, vadinasi \u201eMesijas\u201c. Prie\u0161 pat globalin\u0119 katastrof\u0105 vyriausiasis astronautas \u012ftikina kolegas, kad jie visi turi pasiaukoti u\u017e \u017emonij\u0105 ir kosminiu laivu su atomin\u0117mis bombomis skristi tiesiai \u012f komet\u0105. Net toks surenkantis did\u017eiausias sumas \u0161lageris kaip \u201eTitanikas\u201c pasakoja ne tik paprast\u0105 meil\u0117s istorij\u0105, \u2013 pabaigoje \u017eiloji Rose beveik nepastebimai pasako: \u201eMano atpirk\u0117jas gyvas\u201c. Ji turi omenyje savo gelb\u0117toj\u0105 Jack\u0105, kuris mir\u0117 u\u017e j\u0105 ir toliau gyvena jos prisiminimuose.
\n\u017dinoma, visi \u0161ie \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161ki\u201c elementai nepa\u0161ventina ir toki\u0173 film\u0173. Bet galb\u016bt tokie filmai, kuriuos \u017emon\u0117s tikrai \u017ei\u016bri, si\u016blo daugiau s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173 pokalbiui apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 tik\u0117jim\u0105, negu j\u012f kada nors gal\u0117jo pasi\u016blyti J\u0117zaus filmai.
\n
\nHolger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n

Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Trumpa film\u0173 apie J\u0117z\u0173 istorija Holger Lahayne Evangelijos nieko neprane\u0161a apie J\u0117zaus i\u0161vaizd\u0105. Ir i\u0161 pirm\u0173j\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173, be kristologini\u0173 simboli\u0173, mums nei\u0161liko joks J\u0117zaus paveikslas \u2013 ankstyvieji krik\u0161\u010dionys grie\u017etai laik\u0117si I\u0161\u0117jimo knygos draudimo: \u201eNedarysi sau jokio atvaizdo\u201c. Tik tada, kai krik\u0161\u010dioni\u0161kasis tik\u0117jimas visi\u0161kai atsiskyr\u0117 nuo \u017eyd\u0173 religijos ir atsisak\u0117 judaistinio atvaizd\u0173 draudimo interpretavimo, IV am\u017eiuje […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":727,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[29,32,31,75],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/769"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=769"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/769\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":771,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/769\/revisions\/771"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/727"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=769"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=769"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=769"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}