{"id":775,"date":"2016-05-19T11:54:38","date_gmt":"2016-05-19T08:54:38","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=775"},"modified":"2016-05-19T11:54:48","modified_gmt":"2016-05-19T08:54:48","slug":"siuolaikinis-zmogus-ir-jo-mastymo-kategorijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=775","title":{"rendered":"\u0160iuolaikinis \u017emogus ir jo m\u0105stymo kategorijos"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>C. S. Lewis<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors mes visada turime stengtis gyventi taip, kaip gyveno Kristus ir jo \u0161ventieji, \u0161is pavyzdys turi b\u016bti pritaikytas prie besikei\u010dian\u010di\u0173 istorijos s\u0105lyg\u0173. Mums nereikia pamokslauti aram\u0117ji\u0161kai d\u0117l to, kad taip dar\u0117 Krik\u0161tytojas, ar valgyti pusiau prigulus prie stalo, nes priguldavo Vie\u0161pats. Viena i\u0161 sunkiausi\u0173 sri\u010di\u0173, kur mes turime prisitaikyti, yra atitinkantys laiko dvasi\u0105 metodai, kurie pad\u0117t\u0173 priartinti tik\u0117jim\u0105 prie neatsivertusi\u0173j\u0173. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Ankstyviausieji misionieriai, apa\u0161talai, Evangelij\u0105 skelb\u0117 trims \u017emoni\u0173 grup\u0117ms: \u017eydams, prozelitams ir pagonims. Visais trim atvejais jie gal\u0117jo remtis \u012f tam tikras aplinkybes, kuriomis mes savo auditorijose naudotis negalime. Visos \u0161ios trys grup\u0117s tik\u0117jo antgamti\u0161kumu (net epik\u016brininkai, nors jie dievus laik\u0117 neveiksmingais). Visi pripa\u017eino nuod\u0117m\u0119 ir bijojo dievi\u0161ko teismo. Epik\u016brizmas, jau vien savo pa\u017eadais i\u0161laisvinti i\u0161 baim\u0117s, rod\u0117, kaip stipriai \u017emones tai sl\u0117g\u0117 \u2013 naujas vaistas gali b\u016bti s\u0117kmingas tik pretenduodamas i\u0161gydyti pla\u010diai paplitusi\u0105 lig\u0105. Paslaptingos religijos si\u016bl\u0117 apsivalym\u0105 bei i\u0161silaisvinim\u0105 i\u0161 kalt\u0117s, ir daugelis trij\u0173 grupi\u0173 atstov\u0173 tik\u0117jo, kad kitados pasaulis buvo geresnis. \u017dyd\u0173 nuopuolio doktrina, stoik\u0173 aukso am\u017eiaus koncepcija ir \u012fprasta pagoni\u0173 pagarba didvyriams, prot\u0117viams bei senov\u0117s \u012fstatym\u0173 leid\u0117jams \u0161iuo at\u017evilgiu daugiau ar ma\u017eiau sutapo.<br \/>\nPasaulis, kur\u012f mes turime bandyti atversti, neturi n\u0117 vieno i\u0161 \u0161i\u0173 aplinkybi\u0173. Per pastar\u0105j\u012f \u0161imt\u0105 met\u0173 vie\u0161oji m\u0105stysena radikaliai pasikeit\u0117. \u0160\u012f pokyt\u012f, mano nuomone, veik\u0117 kelios prie\u017eastys.<br \/>\n<em>1. Revoliucija \u0161vietimo srityje tarp labiausiai i\u0161silavinusi\u0173 klasi\u0173.<\/em> Anks\u010diau \u0161vietimas visoje Europoje buvo pagr\u012fstas senov\u0117s graik\u0173 ir rom\u0117n\u0173 humanizmu. I\u0161simokslin\u0119 buvo tik Platono ar Aristotelio sek\u0117jai; ta\u010diau ir aristokratai vis dar orientavosi \u012f Vergilij\u0173 ar bent jau Horacij\u0173. Taigi ir krik\u0161\u010dionis, ir skeptikus stipriai veik\u0117 vertingesnieji pagonyb\u0117s elementai. Netgi stokoj\u0119 pamaldumo su u\u017euojauta \u017ei\u016br\u0117davo \u012f pietas. I\u0161lavintiems \u017emon\u0117ms buvo nat\u016bralu tik\u0117ti, kad senovin\u0117je knygoje vis dar galima rasti verting\u0105 ties\u0105. Jiems buvo nat\u016bralu gerbti tradicij\u0105. J\u0173 pripa\u017e\u012fstamos vertyb\u0117s i\u0161 esm\u0117s skyr\u0117si nuo \u0161iuolaikin\u0117s industrin\u0117s civilizacijos vertybi\u0173. Net kai b\u016bdavo atmetamas krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimas, vis tiek egzistuodavo standartas, pagal kur\u012f buvo galima spr\u0119sti apie tuometinius idealus. Humanistinio \u0161vietimo atsisakymas l\u0117m\u0117 tai, jog m\u0105stymas tapo izoliuotas savajame am\u017eiuje; laiko ir erdv\u0117s at\u017evilgiu t\u0105 lig\u0105 mes vadiname provincializmu. Vien tas faktas, kad \u0161v. Paulius ra\u0161\u0117 taip seniai, \u0161iuolaikiniam \u017emogui yra numanomas \u012frodymas, jog jo i\u0161tartos tiesos n\u0117ra svarbios. \u0160iuo at\u017evilgiu prie\u0161o taktika paprasta ir gali b\u016bti aptikta karo vadov\u0117lyje: prie\u0161 puldamas pulk\u0105, jei gali, pabandyk atkirsti j\u012f nuo kit\u0173 pulk\u0173 abiejose pus\u0117se.<br \/>\n<em>2. Moter\u0173 emancipacija. <\/em>(\u017dinoma, a\u0161 nesakau, jog tai savaime blogas dalykas; a\u0161 tik noriu aptarti vien\u0105 jos aspekt\u0173). Vienas i\u0161 visuomenin\u012f gyvenim\u0105 lemian\u010di\u0173 veiksni\u0173 yra tas, kad apskritai vyrams labiau patinka vyrai (tiesa, yra aib\u0117 pavieni\u0173 i\u0161im\u010di\u0173), negu moterims moterys. Tod\u0117l kuo laisvesn\u0117s tampa moterys, tuo ma\u017eiau vyksta vien vyri\u0161k\u0173 susib\u016brim\u0173. Daugelis laisv\u0173 vyr\u0173 da\u017enai susirenka vyri\u0161koje draugijoje; laisvos moterys tai daro re\u010diau. N\u016bdienos visuomeniniame gyvenime lytys komunikuoja da\u017eniau negu ankstesniais periodais. Tai turb\u016bt dav\u0117 daug ger\u0173 rezultat\u0173; ta\u010diau vienas yra ir blogas. Tarp jaun\u0173 \u017emoni\u0173 neabejotinai suma\u017e\u0117jo kar\u0161t\u0173 diskusij\u0173 apie id\u0117jas. Kai jaunas pauk\u0161\u010diukas sukiojasi aplink jaun\u0105 pauk\u0161tyt\u0119, gamta reikalauja, kad jis i\u0161skleist\u0173 savo plunksnas. Taigi bet kokia mi\u0161ri visuomen\u0117 tampa s\u0105mojo, juokavim\u0173, pok\u0161tavimo, anekdot\u0173 scena \u2013 visko pasaulyje, tik ne ilg\u0173 bei \u012fnirting\u0173 diskusij\u0173 apie esminius dalykus ar t\u0173 rimt\u0173 vyri\u0161k\u0173 draugys\u010di\u0173, per kurias tokios diskusijos kyla. Taigi tarp m\u016bs\u0173 student\u0173 suma\u017e\u0117jo metafizin\u0117s energijos. Vieninteliai dabar aptarin\u0117jami rimti klausimai yra tie, kurie, atrodo, turi \u201epraktin\u0119\u201c svarb\u0105 (pvz., psichologin\u0117s ir sociologin\u0117s problemos), nes jie patenkina stipr\u0173 moters prakti\u0161kum\u0105 ir konkretum\u0105. Tai neabejotinai jos stiprumas ir ypatingas \u012fna\u0161as \u012f visos \u017emonijos i\u0161mint\u012f. Ta\u010diau to, kas teikia garb\u0119 vyri\u0161kam protui \u2013 susidom\u0117jimo tiesa tik d\u0117l jos pa\u010dios, kosmosu ir metafizika, \u2013 suma\u017e\u0117jo. Tad v\u0117lgi, kaip ankstesnis pasikeitimas atribojo mus nuo praeities, \u0161is atskiria mus nuo am\u017einyb\u0117s. Mes esame visi\u0161kai izoliuoti; prirakinti prie to, kas neatid\u0117liojama ir kasdieni\u0161ka.<br \/>\n<em>3. Evoliucionizmas, arba istoricizmas. <\/em>(A\u0161 gerai skiriu kilni\u0105 disciplin\u0105, vadinam\u0105 istorija, ir fatali\u0161k\u0105 pseudofilosofij\u0105, vadinam\u0105 istoricizmu.) Pagrindin\u0117 jo \u0161aknis yra darvinizmas. Nemanau, kad krik\u0161\u010dioniui tur\u0117t\u0173 kilti sunkum\u0173 d\u0117l darvinizmo kaip biologijos teoremos. Ta\u010diau tai, k\u0105 a\u0161 vadinu evoliucionizmu, gerokai per\u017eengia biologijos ribas: jo parei\u0161kimu b\u016bti pagrindiniu tikrov\u0117s principu. \u0160iuolaikiniam \u017emogui atrodo savaime suprantama, kad tvarkingas kosmosas turi gimti i\u0161 chaoso, gyvyb\u0117 \u2013 i\u0161 neb\u016bties, protas \u2013 i\u0161 instinkto, civilizacija \u2013 i\u0161 barbari\u0161kumo, doryb\u0117 \u2013 i\u0161 gyvuli\u0161kumo. \u0160i\u0105 id\u0117j\u0105 jo prote palaiko begal\u0117 klaiding\u0173 analog\u0173: i\u0161 gil\u0117s i\u0161auga \u0105\u017euolas, i\u0161 spermatozoido i\u0161sivysto \u017emogus, primityvus luotas buvo modernaus garlaivio pirmtakas. Kita tiesa \u2013 kad kiekvien\u0105 gil\u0119 numet\u0117 \u0105\u017euolas, kiekvien\u0105 spermatozoid\u0105 i\u0161skyr\u0117 vyras ir pirm\u0105j\u0105 valt\u012f suk\u016br\u0117 ka\u017ekas daug sud\u0117tingesnis u\u017e j\u0105, t. y. genialus \u017emogus, \u2013 papras\u010diausiai ignoruojama. \u0160iuolaikinis protas kaip visatos formul\u0119 priima bendr\u0105 princip\u0105 \u201ei\u0161 nieko galima tik\u0117tis beveik visko\u201c, neatkreipdamas d\u0117mesio, jog atskiros m\u016bs\u0173 stebimos visatos dalys liudija visi\u0161kai kitoki\u0105 istorij\u0105. \u0160is evoliucionizmas \u017emonijos istorijos srityje virsta istoricizmu: \u012fsitikinimu, kad \u0161yk\u0161\u010di\u0173 ir atsitiktini\u0173 m\u016bs\u0173 \u017einom\u0173 fakt\u0173 apie istorij\u0105 surinkimas implikuoja kone mistin\u012f tikrov\u0117s aprei\u0161kim\u0105 ir kad m\u016bs\u0173 pirmutin\u0117 pareiga \u2013 su\u010diupti t\u0105 moment\u0105 ir sekti paskui j\u012f. Toks po\u017ei\u016bris neprie\u0161tarauja jokiai religijai: i\u0161ties jis puikiausiai atitinka kai kuriuos panteizmo tipus. Ta\u010diau, neigdamas suk\u016brim\u0105 bei nuopuol\u012f, jis absoliu\u010diai kertasi su krik\u0161\u010dionybe. Pagal krik\u0161\u010dionyb\u0119, Geriausias sukuria ger\u0105, o ger\u0105 sugadina nuod\u0117m\u0117; evoliucionizmo po\u017ei\u016briu, jau pats gero standartas yra savaime nuolat besikei\u010diantis.<br \/>\n<em>4. Tai, k\u0105 mes vadiname socializmu su visomis jo formomis <\/em>\u2013 nuo grie\u017eto marksizmo iki miglotos \u201edemokratijos\u201c. Beveik nuo pat socialistinio jud\u0117jimo Europoje prad\u017eios vienas i\u0161 jo bruo\u017e\u0173 buvo, \u017einoma, stiprus antiklerikalizmas. Visuotinai pripa\u017e\u012fstama (ir, manau, teisingai), kad \u0161is elementas Anglijoje retesnis. Ta\u010diau visoms jo formoms b\u016bdingas tas faktas, kad proletariatas visose \u0161alyse (netgi su \u201ede\u0161iniosiomis\u201c vyriausyb\u0117mis) daugyb\u0119 met\u0173 buvo nuolatos pervertinamas. Dabar turime rezultat\u0105. Dauguma tos klas\u0117s atstov\u0173 tokie patenkinti savimi, kokia dar nebuvo jokia istorini\u0173 \u0161altini\u0173 minima aristokratija. Proletarai \u012fsitikin\u0119, jog gali b\u016bti blogas visas pasaulis, tik ne jie. D\u0117l viso blogio reikia kaltinti ka\u017ek\u0105 kit\u0105. \u0160tai kod\u0117l, kai kalbama apie Dievo egzistavim\u0105, jie jokiu b\u016bdu nelaiko Jo savo Teis\u0117ju. Prie\u0161ingai, jie yra Jo teis\u0117jai. Jeigu Jis priimtinai i\u0161teisins, jie apsvarstys tai ir galb\u016bt i\u0161teisins J\u012f Pat\u012f. Jie nepatiria toki\u0173 jausm\u0173 kaip baim\u0117, kalt\u0117 ar pagarbus nuolankumas. Jie nuo pat prad\u017ei\u0173 galvoja ne apie savo pareigas Dievui, o apie Dievo pareigas jiems. Ir Dievo pareigos jiems suvokiamos ne i\u0161ganymo r\u0117muose, o visi\u0161kai pasaulietiniuose \u2013 socialinis saugumas, karo i\u0161vengimas, pigesnis pragyvenimas. Apie \u201ereligij\u0105\u201c sprend\u017eiama tik pagal jos \u012fna\u0161\u0105 \u012f \u0161ias sritis. Tai i\u0161 dalies sutampa su kita antra\u0161te.<br \/>\n<em>5. Prakti\u0161kumas. <\/em>\u017dmogus darosi toks siaurai \u201eprakti\u0161kas\u201c kaip iracional\u016bs gyv\u016bnai. Skaitydamas paskaitas pla\u010diajai visuomenei, ne kart\u0105 pasteb\u0117jau, jog beveik ne\u012fmanoma priversti jos suprasti, kad a\u0161 rekomenduoju krik\u0161\u010dionyb\u0119, nes jos tvirtinimus laikau objektyviai <em>teisingais<\/em>. Tiesos ar klaid\u017eiamokslio klausimas jai papras\u010diausiai ne\u012fdomus. Ji tik nori \u017einoti, ar tai guos, \u201e\u012fkv\u0117ps\u201c, ar bus naudinga visuomenei. (Angl\u0173 kalba \u0161iuo at\u017evilgiu sudaro ypating\u0105 sunkum\u0105, nes \u0161nekamojoje kalboje \u201ebelieve in\u201c turi dvi reik\u0161mes: (a) priimti kaip teising\u0105, (b) pritarti, pvz., \u201ea\u0161 pritariu laisvajai prekybai\u201c. \u0160tai kod\u0117l, kai anglas sako, kad jis \u201ebelieves in\u201c arba \u201edoes not believe in\u201c krik\u0161\u010dionybe, jis gali visi\u0161kai negalvoti apie <em>ties\u0105<\/em>. Labai da\u017enai jis tik sako, kad pritaria ar nepritaria Ba\u017eny\u010diai kaip socialinei institucijai). Su \u0161iuo ne\u017emoni\u0161ku prakti\u0161kumu artimai susij\u0119s abejingumas ir panieka dogmai. Populiarioji nuomon\u0117 yra nes\u0105moningai sinkretin\u0117: daugelis \u012fsitikin\u0119, kad \u201evisos religijos i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia t\u0105 pat\u012f\u201c.<br \/>\n<em> 6. Skepticizmas proto at\u017evilgiu. <\/em>Prakti\u0161kai kartu su neai\u0161kiomis u\u017euominomis apie tai, k\u0105 kalb\u0117jo Freudas ar Einsteinas, jis suformavo bendr\u0105 ir visi\u0161kai <em>nekeliant\u012f pavojaus<\/em> \u012fsitikinim\u0105, kad argumentai nieko ne\u012frodo ir kad visas mintis s\u0105lygoja iracional\u016bs procesai. Ne kart\u0105 gin\u010dydamasis su protingu \u017emogumi nurodydavau, kad jo u\u017eimta pozicija logi\u0161kai implikuoja m\u0105stymo vertingumo neigim\u0105. Jis suprasdavo ir sutikdavo su manimi, ta\u010diau tai nekliud\u0117 jam ir toliau laikytis savo pirmin\u0117s nuostatos. Jis be baim\u0117s pripa\u017eindavo, kad visos m\u016bs\u0173 mintys beprasm\u0117s.<br \/>\nTokie, mano nuomone, yra pagrindiniai mentalinio klimato, kuriame turi dirbti \u0161iuolaikinis evangelistas, bruo\u017eai. Kartais a\u0161 pagalvoju, ar prie\u0161 atver\u010diant \u017emones \u012f krik\u0161\u010dionyb\u0119 nereik\u0117t\u0173 j\u0173 pirmiau atversti \u012f tikr\u0105j\u0105 pagonyb\u0119. Jeigu jie b\u016bt\u0173 stoikai, orfistai, mitraistai ar (dar geriau) \u017eem\u0119 garbinantys valstie\u010diai, m\u016bs\u0173 u\u017eduotis b\u016bt\u0173 lengvesn\u0117. \u0160tai kod\u0117l \u0161iuolaikin\u0117s pagonyb\u0117s (teosofijos, antroposofijos ir t. t.) a\u0161 nelaikau absoliu\u010diai blogu simptomu.<br \/>\nDabartin\u0117 situacija, \u017einoma, turi ir ger\u0173 element\u0173. Visuomen\u0117 turb\u016bt s\u0105\u017einingesn\u0117 negu bet kada anks\u010diau: ir nors elgesy ne itin atsispindi dorov\u0117, manau, \u0161iuolaikinis jaunimas ne toks geidulingas ir pasidav\u0119s ga\u0161lioms mintims, kaip buvo kuklesniais ir padoresniais am\u017eiais. (Tai tik \u012fsp\u016bdis, kuris gali b\u016bti klaidingas). Be to, manau, kad pats m\u016bs\u0173 izoliacijos faktas, tas faktas, jog mes darom\u0117s kone vieninteliais \u017emon\u0117mis, kurie apeliuoja \u012f palaidot\u0105 (bet ne mirus\u012f) \u017emogi\u0161k\u0105 objektyvios tiesos alk\u012f, gali b\u016bti ir j\u0117gos, ir sunkum\u0173 \u0161altinis. Prie\u0161 baigdamas turiu pridurti, jog mano paties sugeb\u0117jim\u0173 ribotumas vert\u0117 mane visada naudoti daugiausia intelektin\u012f metod\u0105. Ta\u010diau teko patirti ir tai, kai \u0161iuolaikin\u0117je auditorijoje stebuklus dar\u0117 ir emocionalesnis bei \u201epneumati\u0161kesnis\u201c b\u016bdas. Kai Dievas suteikia dovan\u0105, galingas ir \u201eskelbimo kvailumas\u201c (1 Kor 1, 21). Ta\u010diau geriausia yra dviej\u0173 komanda: vienas griauna proto tvirtoves, kitas tiesiogiai atakuoja \u0161ird\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>C. S. Lewis<\/strong> (1898\u20131963), filologas ir literat\u016brologas, profesorius, be pasakojamosios literat\u016bros, para\u0161\u0119s daug knyg\u0173 ir es\u0117 apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Jolanta Korolkovait\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Lewis C. S. Present Concerns. \u2013 London, 1986 \u00a9 C. S. Lewis Pte Ltd, London<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>C. S. Lewis Nors mes visada turime stengtis gyventi taip, kaip gyveno Kristus ir jo \u0161ventieji, \u0161is pavyzdys turi b\u016bti pritaikytas prie besikei\u010dian\u010di\u0173 istorijos s\u0105lyg\u0173. Mums nereikia pamokslauti aram\u0117ji\u0161kai d\u0117l to, kad taip dar\u0117 Krik\u0161tytojas, ar valgyti pusiau prigulus prie stalo, nes priguldavo Vie\u0161pats. Viena i\u0161 sunkiausi\u0173 sri\u010di\u0173, kur mes turime prisitaikyti, yra atitinkantys laiko [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":727,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[87,253],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/775"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=775"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/775\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":777,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/775\/revisions\/777"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/727"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=775"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=775"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=775"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}