{"id":829,"date":"2016-05-21T21:26:37","date_gmt":"2016-05-21T18:26:37","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=829"},"modified":"2016-05-21T21:26:46","modified_gmt":"2016-05-21T18:26:46","slug":"moterys-vyrai-ir-dievas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=829","title":{"rendered":"Moterys, vyrai ir Dievas"},"content":{"rendered":"

John Stott<\/em><\/p>\n

Kart\u0105 vienai mokinukei buvo u\u017eduota para\u0161yti ra\u0161in\u0117l\u012f tema \u2013 kod\u0117l pasaulyje daugiau moter\u0173 negu vyr\u0173. \u201ePirmiausia Dievas suk\u016br\u0117 Adom\u0105, \u2013 ra\u0161\u0117 ji. \u2013 Pabaig\u0119s darb\u0105, Dievas pa\u017evelg\u0117 \u012f j\u012f ir tar\u0117 sau: \u2018K\u0105 gi, manau, kad jeigu dar kart\u0105 pabandysiu, man pavyks geriau\u2019. Taigi jis suk\u016br\u0117 Iev\u0105. Dievui Ieva daug labiau patiko u\u017e Adom\u0105 \u2013 \u0161tai d\u0117l ko nuo tada jis kuria daugiau moter\u0173 negu vyr\u0173\u201c.
\nTos mergait\u0117s feminizmas tvirtai stoja prie\u0161 \u0161imtme\u010diais vyravusias pa\u017ei\u016bras. Mat nekyla abejoni\u0173, kad daugelyje kult\u016br\u0173 moterys buvo vyr\u0173 \u017eeminamos ir niekinamos. Da\u017enai jos laikytos \u017eaisliukais ar seksualinio pasitenkinimo objektais, nemokamomis vir\u0117jomis, nam\u0173 \u0161eiminink\u0117mis ir vaik\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117tojomis, kvailomis nei\u0161man\u0117l\u0117mis, nesugeban\u010diomis dalyvauti racionalioje diskusijoje. J\u0173 sugeb\u0117jimai buvo nevertinami, asmenyb\u0117 gniu\u017edoma, laisv\u0117 var\u017eoma. Kaip darbuotojos vienur jos buvo i\u0161naudojamos, kitur \u2013 nepriimamos.<\/p>\n

Feminizmo i\u0161kilimas<\/strong>
\n\u0160is moter\u0173 priespaudos rekordas i\u0161silaik\u0117 taip ilgai ir buvo paplit\u0119s taip pla\u010diai, jog tapo akivaizdu, kad reikia taisyti vyr\u0173 valdom\u0105 visuomen\u0119. Ta\u010diau leid\u0119s sau \u0161ia tema prabilti, bematant pasijutau nepalankioje pad\u0117tyje. I\u0161 tikr\u0173j\u0173, kai kas pasakys, kad mano vyri\u0161kumas yra daugiau negu pradinis tr\u016bkumas; jis lemia visi\u0161k\u0105 diskvalifikacij\u0105. Ir jie gali b\u016bti teis\u016bs. Kiek vyrai gali suprasti moteris, jau nekalbant apie pasisakymus j\u0173 at\u017evilgiu? Kad apsigin\u010diau, leiskite man i\u0161sakyti du kontrargumentus. Pirma, a\u0161 stengiausi r\u016bpestingai i\u0161klausyti, k\u0105 kalba feminist\u0117s (ir pasauliet\u0117s, ir krik\u0161\u010dion\u0117s), perskai\u010diau aib\u0119 j\u0173 knyg\u0173 ir n\u0117riausi i\u0161 kailio, kad supras\u010diau j\u0173 nuoskaudas, susierzinim\u0105 ir net pykt\u012f. Antra, man kartu r\u016bpi, k\u0105 \u0161iuo klausimu \u2013 kaip ir visais kitais \u2013 sako \u0160ventasis Ra\u0161tas. \u0160is dvigubas klausymasis yra skausmingas. Ta\u010diau tai tur\u0117t\u0173 apsaugoti ir nuo Ra\u0161to mokymo paneigimo, bet kuria kaina stengiantis i\u0161likti moderniam, ir nuo jo perd\u0117to akcentavimo, ignoruojant \u0161iuolaikinius sunkumus bei j\u0173 labiausiai varginamus \u017emones.
\nTai, kad kai kurie ankstyvosios Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai, daugiau paveikti graik\u0173 ir talmudi\u0161k\u0173 perspektyv\u0173 negu \u0160ventojo Ra\u0161to, paniekinan\u010diai kalb\u0117jo apie moteris, yra tikra tragedija. Pavyzd\u017eiui, Tertulijonas ra\u0161\u0117: \u201eTu esi velnio vartai; tu atv\u0117rei keli\u0105 prie to (u\u017edraustojo) med\u017eio; tu pirmoji sulau\u017eei dievi\u0161k\u0105 \u012fstatym\u0105; tu \u012ftikinai t\u0105, kurio ne\u012fsteng\u0117 \u012fveikti velnias. Tu taip lengvai su\u017elugdei Dievo atvaizd\u0105, vyr\u0105. Per tavo nuopeln\u0105 \u2013 tai yra mirt\u012f \u2013 tur\u0117jo mirti net Dievo S\u016bnus\u201c[1].
\nTokia perd\u0117ta kalba niekaip nesuderinama su J\u0117zaus sek\u0117jo plunksna, \u2013 juk did\u017eia dalimi jo d\u0117ka prasid\u0117jo \u0161iuolaikinis moter\u0173 i\u0161sivadavimo jud\u0117jimas. G\u0117da, kad jis neprasid\u0117jo anks\u010diau ir kad imantis iniciatyvos nebuvo ai\u0161kiau remiamasi to \u017emogaus vardu.
\nBent jau \u0161iame am\u017eiuje moter\u0173 statusas ir vaidmuo greitai keit\u0117si, ypa\u010d Vakaruose. Dabar moterys i\u0161laisvintos nuo beveik vis\u0173 ankstesni\u0173 suvar\u017eym\u0173. Dr\u0105sios sufra\u017eis\u010di\u0173 agitacijos d\u0117ka jos \u012fgijo teis\u0119 balsuoti. Daugelyje \u0161ali\u0173 joms teisingai atlyginama u\u017e darb\u0105 (bent jau teori\u0161kai). Did\u017eiojoje Britanijoje 1919 met\u0173 Seksualin\u0117s diskvalifikacijos (pa\u0161alinimo) aktas atv\u0117r\u0117 joms absoliu\u010diai visas visuomen\u0117s funkcijas, profesijas ir civilines tarnybas. Iki 1960 m. joms vis dar buvo u\u017edraustos tik dvi profesijos \u2013 darbas Londono akcij\u0173 bir\u017eoje ir dvasin\u0117 tarnyst\u0117 istorin\u0117se Ba\u017eny\u010diose. Ta\u010diau 1973 m. akcij\u0173 bir\u017ea kapituliavo. Dabar moterims u\u017edrausta tik tarnyst\u0117 kai kuriose Ba\u017eny\u010diose.
\nFeministiniams jud\u0117jimams jungiantis, ypa\u010d \u0161e\u0161tajame de\u0161imtmetyje, j\u0173 vadovi\u0173 pasisakymai dar\u0117si vis grie\u017etesni. Pavyzdys gali b\u016bti Australijos lektor\u0117 ir ra\u0161ytoja Germaine Greer. Sav\u0105j\u0105 knyg\u0105 \u201eMoteris eunuch\u0117\u201c (The Female Eunuch<\/em>, kuri\u0105 Newsweek<\/em> pavadino \u201estulbinan\u010dia erudicijos, ekscentri\u0161kumo ir erotikos kombinacija\u201c) ji laik\u0117 \u201eantrosios feministin\u0117s bangos\u201c dalimi. Pirmoji banga buvo sufra\u017eis\u010di\u0173, bet j\u0173 jud\u0117jimas \u017elugo, nes jos nepasinaudojo savo laim\u0117tomis laisv\u0117mis. \u201eNarvelio durys atsiv\u0117r\u0117, ta\u010diau kanar\u0117l\u0117 i\u0161skristi nepanoro\u201c[2]. Sufra\u017eist\u0117s pasitenkino reforma, dalyvaudamos egzistuojan\u010dioje politin\u0117je sistemoje; Germaine Greer kviet\u0117 \u012f revoliucij\u0105. Jos knygoje yra skyrius \u201eViduriniosios klas\u0117s mitas apie meil\u0119 bei santuok\u0105\u201c, kuriame ji u\u017esimena, kad \u201emoterys netur\u0117t\u0173 susisaistyti tokiais visuomen\u0117s sankcionuotais ry\u0161iais kaip santuoka, o jeigu joje jos nelaimingos, tur\u0117t\u0173 be apgailestavim\u0173 pab\u0117gti\u201c (p. 18). Moterys \u201eyra tikrasis proletariatas, tikroji prisl\u0117gta dauguma; jos tur\u0117t\u0173 sukilti ir atsiimti tai, kas joms priklauso\u201c (p. 22).
\nToks jos polinkis \u012f ekstremalum\u0105 ir vulgarum\u0105 krik\u0161\u010dionis \u017eeid\u0117. Vis d\u0117lto b\u016bt\u0173 klaidinga feminizm\u0105 laikyti did\u017ei\u0105ja dalimi nekrik\u0161\u010dioni\u0161ku jud\u0117jimu. \u0160i\u0105 klaid\u0105 savo puikioje istorin\u0117je ir sociologin\u0117je ap\u017evalgoje \u201eKuo teisingas feminizmas\u201c (What\u2019s Right with Feminism)<\/em> i\u0161taiso Elaine Storkey. Ji pradeda i\u0161samiu, faktais pagr\u012fstu apra\u0161ymu apie Vakar\u0173 visuomen\u0117je moter\u0173 ken\u010diam\u0105 diskriminacij\u0105 ir priespaud\u0105. Jos atvejis nepaneigiamas ir skirtas tam, kad susig\u0117st\u0173 visi skaitytojai. Ji t\u0119sia kriti\u0161ka trij\u0173 pagrindini\u0173 pasaulietinio feminizmo srovi\u0173 \u2013 liberalaus, marksistinio ir radikalaus \u2013 analize. Ji esanti pasiruo\u0161usi pripa\u017einti tai, kas \u0161iuose jud\u0117jimuose teisinga. Ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s visi trys yra blogi, nes j\u0173 \u0161aknys \u2013 I\u0161sivadavimo jud\u0117jime bei jo fatali\u0161kame \u012fsitikinime \u017emogaus autonomija. Taigi toliau ji apra\u0161o dvi visi\u0161kai prie\u0161ingas krik\u0161\u010dioni\u0173 reakcijas, b\u016btent \u201eKrik\u0161\u010dionyb\u0117 prie\u0161 feminizm\u0105\u201c (nekriti\u0161k\u0105 ir da\u017enai neinformuot\u0105 atmetim\u0105, atsisakym\u0105 rimtai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f feminizm\u0105) ir \u201eI\u0161gelb\u0117jim\u0105 per feminizm\u0105\u201c (nuo krik\u0161\u010dioni\u0161kos pozicijos \u201epla\u010di\u0105ja prasme\u201c, kai \u0160ventasis Ra\u0161tas yra pasirinkimo dalykas arba j\u012f galima net atmesti, iki pokrik\u0161\u010dioni\u0161kos pad\u0117ties, kai krik\u0161\u010dionyb\u0119 bandoma apib\u016bdinti kaip religij\u0105, kurios centre \u2013 moteris). Elaine Storkey baigia \u201eTre\u010diuoju b\u016bdu\u201c, kuris biblin\u012f feminizm\u0105 gr\u0105\u017eina prie Reformacijos ir padeda jam teologin\u012f pagrind\u0105.
\nTaigi ai\u0161ku, kad visos feminizmo formos \u2013 nekrik\u0161\u010dioni\u0161kas, krik\u0161\u010dioni\u0161kas ar pokrik\u0161\u010dioni\u0161kas \u2013 meta Ba\u017eny\u010diai neatid\u0117liotin\u0105 i\u0161\u0161\u016bk\u012f. Feminizmo negalima atpalaiduoti kaip pasaulietinio vagono, \u012f kur\u012f (d\u0117l savo pasaulieti\u0161kumo) \u012f\u0161oka tendencingos Ba\u017eny\u010dios. Feminizmas kalba apie suk\u016brim\u0105 ir atpirkim\u0105, meil\u0119 ir teisingum\u0105, \u017emogi\u0161kum\u0105 ir tarnyst\u0119. Jis \u012fpareigoja mus u\u017eduoti sau kelet\u0105 klausim\u0173. K\u0105 rei\u0161kia \u201eteisingumas\u201c vyr\u0173 ir moter\u0173 at\u017evilgiu? Kokius m\u016bs\u0173 santykius ir vaidmenis nori matyti Dievas? Kokia m\u016bs\u0173 vyri\u0161kumo ar moteri\u0161kumo prasm\u0117? Kaip mums atrasti savo tikr\u0105j\u012f identitet\u0105 ir didingum\u0105? Siekdamas apibendrinti ir susisteminti biblin\u012f mokym\u0105 \u0161iais svarbiais klausimais, sutelksiu d\u0117mes\u012f \u012f keturias esmines s\u0105vokas \u2013 lygyb\u0119, papildym\u0105, atsakomyb\u0119 ir tarnavim\u0105.<\/p>\n

Lygyb\u0117<\/strong>
\nSvarbu prad\u0117ti b\u016btent pirmuoju Prad\u017eios knygos skyriumi:
\n\u201eTuomet Dievas tar\u0117: \u2018Padarykime \u017emog\u0173 pagal m\u016bs\u0173 paveiksl\u0105 ir pana\u0161um\u0105; tevaldo jie ir j\u016bros \u017euvis, ir padangi\u0173 sparnuo\u010dius, ir galvijus, ir visus laukinius \u017eem\u0117s gyvulius, ir visus \u017eem\u0117je \u0161liau\u017eiojan\u010dius roplius!\u2019
\nIr Dievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 pagal savo paveiksl\u0105; pagal savo paveiksl\u0105 suk\u016br\u0117 j\u012f; vyr\u0105 ir moter\u012f suk\u016br\u0117 juos.
\nDievas juos palaimino, tardamas: \u2018B\u016bkite vaisingi ir dauginkit\u0117s, pripildykite \u017eem\u0119 ir valdykite j\u0105! Vie\u0161pataukite ir j\u016bros \u017euvims, ir padangi\u0173 pauk\u0161\u010diams, ir visiems \u017eem\u0117je judantiems gyv\u016bnams\u201c (1,26\u201328).
\nJeigu sud\u0117sime kartu dievi\u0161k\u0105 sprendim\u0105 (\u201ePadarykime \u017emog\u0173\u2026 tevaldo jie\u2026\u201c), dievi\u0161k\u0105 k\u016brim\u0105 (\u201eIr Dievas suk\u016br\u0117\u2026\u201c) bei dievi\u0161k\u0105 palaiminim\u0105 (\u201eB\u016bkite vaisingi\u2026 pripildykite \u017eem\u0119 ir valdykite j\u0105\u2026\u201c), pamatysime, jog akcentuojamos trys fundamentalios tiesos apie \u017emones \u2013 kad Dievas suk\u016br\u0117 (ir kuria) juos pagal savo atvaizd\u0105, kad jis suk\u016br\u0117 (ir kuria) juos \u2013 vyrus ir moteris, duodamas jiems d\u017eiaugsming\u0105 dauginimosi u\u017eduot\u012f, ir kad jis suteik\u0117 (ir teikia) jiems vald\u017ei\u0105 visai \u017eemei bei jos padarams. Taigi nuo pat prad\u017ei\u0173 \u017emogus buvo \u201evyras ir moteris\u201c, ir vyrai bei moterys vienodai gavo dievi\u0161k\u0105 atvaizd\u0105 ir vald\u017ei\u0105 \u017eem\u0117je. Tekste n\u0117ra n\u0117 u\u017euominos, kad kurios nors lyties atstovas b\u016bt\u0173 buv\u0119s pana\u0161esnis \u012f Diev\u0105 arba atsakingesnis u\u017e \u017eem\u0119 negu kitas. Ne. J\u0173 pana\u0161umas \u012f Diev\u0105 ir teis\u0117 \u012f \u0161i\u0105 \u017eem\u0119 (nors tai artimai susij\u0119, nereik\u0117t\u0173 \u0161i\u0173 dviej\u0173 dalyk\u0173 painioti) i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 buvo suteikta kiekvienam po lygiai, nes abi lytys buvo vienodai sukurtos Dievo ir pana\u0161ios \u012f Diev\u0105.
\nNegana to, trigubas pakartojimas apie Dievo k\u016brim\u0105 27 eilut\u0117je n\u0117ra tik poeti\u0161kas paralelizmas. \u010cia neabejotinai kai kas akcentuojama, ir tai tur\u0117tume pasteb\u0117ti. Du kartus tvirtinama, kad Dievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 pagal savo paveiksl\u0105, o tre\u010di\u0105 kart\u0105 u\u017euomin\u0105 apie dievi\u0161k\u0105 atvaizd\u0105 pakei\u010dia \u017eod\u017eiai \u201evyr\u0105 ir moter\u012f\u201c. Turime b\u016bti atsarg\u016bs ir neprisigalvoti ko nors daugiau, negu sako tekstas. Vis d\u0117lto, jeigu abi lytys gavo Dievo atvaizd\u0105 (kaip primygtinai tvirtinama), vadinasi, \u012f tai turb\u016bt \u012feina ne tik m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161kumas (autenti\u0161kas \u017emogi\u0161kumas, atspindintis dievi\u0161kum\u0105), bet ir m\u016bs\u0173 pliuralizmas (m\u016bs\u0173 meil\u0117s ry\u0161iai, atspindintys tuos, kurie jungia Trejyb\u0117s Asmenis) ir net, bent jau platesne prasme, m\u016bs\u0173 seksualumas. Ar perlenktume lazd\u0105 sakydami, kad kadangi Dievas, kurdamas \u017emonij\u0105 pagal savo atvaizd\u0105, suk\u016br\u0117 juos vyrais ir moterimis, pa\u010diame Dieve turi b\u016bti ka\u017ekas, kas \u017emonijoje atitinka moteri\u0161kum\u0105 ar vyri\u0161kum\u0105?
\nVadinti Diev\u0105 \u201eT\u0117vu (ir Motina)<\/em>\u201c, o J\u0117z\u0173 Krist\u0173 \u2013 j\u0173 \u201evieninteliu Vaiku\u201c reik\u0161t\u0173 atmesti konkre\u010di\u0105 istorin\u0119 \u012esik\u016bnijimo realyb\u0119. Tai prie\u0161tarauja J\u0117zaus patyrimui ir mokymui \u2013 jis kreip\u0117si \u012f Diev\u0105 \u201eAba, T\u0117ve\u201c, save pripa\u017eino kaip \u201eS\u016bn\u0173\u201c ir mok\u0117 mus vadinti Diev\u0105 \u201esavo T\u0117vu danguje\u201c.
\nVis d\u0117lto tur\u0117tume atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tas Ra\u0161to vietas, kur apie Diev\u0105 kalbama kaip apie moter\u012f \u2013 ir ypa\u010d kaip apie motin\u0105. Mat tie tekstai padeda nu\u0161viesti jo \u201et\u0117vyst\u0117s\u201c pob\u016bd\u012f ir kokyb\u0119. Pavyzd\u017eiui, Moz\u0117s giesm\u0117 sako, kad Jahv\u0117 yra ne tik \u201eUola, kuri tave prad\u0117jo\u201c, bet ir \u201eDievas, kuris tave pagimd\u0117\u201c. Tai svarbus teiginys \u2013 jis yra ir Izraelio T\u0117vas, ir Motina. Taigi Izraelis gal\u0117jo b\u016bti tikras i\u0161tikima Dievo apsauga. Nors motina gali \u201eu\u017emir\u0161ti k\u016bdik\u012f prie savo kr\u016bties ir nepagail\u0117ti savo pagimdyto vaiko\u201c, Jahv\u0117 pa\u017ead\u0117jo: \u201eA\u0161 tav\u0119s neu\u017emir\u0161iu!\u201c Jis beatodairi\u0161kai myl\u0117s ir guos savo taut\u0105: \u201eKaip motina guod\u017eia savo vaik\u0105, taip a\u0161 guosiu tave\u201c. \u0160iose Ra\u0161to vietose Jahvei apsirei\u0161kus kaip savo tautos, izraelit\u0173, motina, kiekvienas izraelitas jaut\u0117si gal\u012fs laisvai priimti tok\u012f santyk\u012f. Psalmininkas net i\u0161dr\u012fso savo ram\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 Dievu palyginti su nuolankiu \u017eindomo k\u016bdikio patiklumu. Pagaliau pats J\u0117zus kartais vartodavo moteri\u0161kus \u012fvaizd\u017eius, lygindamas Diev\u0105 su monet\u0105 pametusia moterim, kaip ir su s\u016bn\u0173 praradusiu t\u0117vu, o sielvartaudamas d\u0117l neatgailaujan\u010dios Jeruzal\u0117s, save jis lygino su vi\u0161ta, norin\u010dia surinkti po sparnais savo vi\u0161\u010diukus.
\nTaigi \u017evelgiant \u012f suk\u016brimo istorij\u0105, paai\u0161k\u0117ja, kad nuo pat pirmojo Biblijos skyriaus teigiama fundamentali ly\u010di\u0173 lygyb\u0117. Tai, kas vyre ir moteryje yra i\u0161 esm\u0117s \u017emogi\u0161ka, atspindi ir vien\u0173, ir kit\u0173 vienodai turim\u0105 dievi\u0161k\u0105 atvaizd\u0105. Mes esame vienodai pa\u0161aukti valdyti \u017eem\u0119 ir bendram labui gausindami jos i\u0161teklius, bendradarbiauti su K\u016br\u0117ju.
\nTa\u010diau \u0161i\u0105 pradin\u0119 seksualin\u0119 lygyb\u0119 i\u0161kraip\u0117 nuopuolis. Dalis Dievo nuosprend\u017eio m\u016bs\u0173 nepaklusniems prot\u0117viams buvo jo \u017eodis moteriai: \u201e…aistringai geisi savo vyro, ir jis bus tavo galva\u201c. Taigi lytys patyr\u0117 tam tikr\u0105 susvetim\u0117jim\u0105. Lygyb\u0117s ir papildymo (apie kur\u012f dar kalb\u0117sime) viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 vienos lyties vie\u0161patavimas kitai. Net jeigu (pasak Pauliaus) \u012f seksualin\u012f papildym\u0105 nuo pat prad\u017ei\u0173 \u012f\u0117jo tam tikras vyro \u201evadovavimas\u201c, prie kurio pereisiu v\u0117liau, jis niekada netur\u0117jo b\u016bti autokratinis arba pagr\u012fstas priespauda. Vyras \u012fgijo vald\u017ei\u0105 moteriai ne nuo pat suk\u016brimo, o po nuopuolio.
\nVyrai neteisingai naudoja \u0161\u012f Dievo nuosprend\u012f kaip pasiteisinim\u0105 savo blogam elgesiui su moterimis ir tokiam j\u0173 engimui, kokio Dievas niekada nebuvo numat\u0119s. Pavyzd\u017ei\u0173 galima rasti \u012fvairiose kult\u016brose. Senajame Testamente vyras buvo tikras savo klano patriarchas ir baalas (vie\u0161pats ar valdovas). Ta\u010diau jo genties moterys nebuvo niekinamos ir su jomis nebuvo blogai elgiamasi. \u012e jas \u017ei\u016br\u0117ta kaip \u012f sud\u0117tin\u0119 sandoros bendruomen\u0117s dal\u012f, tad \u201evyrai, moterys ir vaikai\u201c kartu susirinkdavo klausytis vie\u0161\u0173 skaitym\u0173 i\u0161 Toros ir dalyvauti pamaldose (\u012est 31,12). Santuoka buvo did\u017eiai gerbiama ir grind\u017eiama Jahv\u0117s meil\u0117s sandoros su Izraeliu modeliu, seksualin\u0117s meil\u0117s gro\u017eis sveikinamas (kaip Giesmi\u0173 giesm\u0117je), geros \u017emonos sugeb\u0117jimai giriami (Pat 31), dievotomis ir darb\u0161\u010diomis moterimis, kaip Hana, Abigail\u0117, Noom\u0117, R\u016bta ir Estera, \u017eavimasi ir nuolatos buvo akcentuojama, kad reikia r\u016bpintis na\u0161l\u0117mis.
\nIr vis d\u0117lto prana\u0161ai lauk\u0117 naujosios sandoros dien\u0173, kai bus atkurta pradin\u0117 ly\u010di\u0173 lygyb\u0117. Mat tada Dievas i\u0161liesi\u0105s savo Dvasi\u0105 ant kiekvieno k\u016bno \u2013 ant savo s\u016bn\u0173 ir dukter\u0173, tarn\u0173 ir tarnai\u010di\u0173. \u012e lyt\u012f nebus atsi\u017evelgiama.
\nAt\u0117jus laikui, i\u0161 moters gim\u0117 J\u0117zus (Gal 4,4). Nors protestantai stengiasi negarbinti mergel\u0117s Marijos, kaip tai daroma Romos katalik\u0173 ir ortodoks\u0173 Ba\u017eny\u010diose, netur\u0117tume pulti ir \u012f kit\u0105 kra\u0161tutinum\u0105 \u2013 jos visi\u0161kai nepagerbdami. Jeigu \u012f j\u0105 kaip \u012f \u201emalon\u0117s piln\u0105j\u0105\u201c kreip\u0117si angelas Gabrielius ir \u201epalaiminta\u2026 tarp moter\u0173\u201c j\u0105 vadino jos pusseser\u0117 El\u017ebieta, d\u0117l jos S\u016bnaus didyb\u0117s netur\u0117tume bijoti tokiais pat \u017eod\u017eiais apie j\u0105 kalb\u0117ti ir mes.
\nMoter\u0173 po nuopuolio prarast\u0105 orum\u0105 atk\u016br\u0117 ne tik J\u0117zaus gimimas i\u0161 moters, bet ir jo po\u017ei\u016bris \u012f jas. Keliaujant\u012f J\u0117z\u0173 lyd\u0117jo ne tik apa\u0161talai, kurie visi buvo vyrai, bet ir jo i\u0161gydytos bei j\u012f \u0161elpusios moterys. Ma\u017ea to, prie Jok\u016bbo \u0161ulinio jis net u\u017ekalbino vien\u0105, kuri trim at\u017evilgiais buvo to neverta \u2013 moteris, samariet\u0117 ir nusid\u0117j\u0117l\u0117, \u2013 ta\u010diau J\u0117zus \u012ftrauk\u0117 j\u0105 \u012f teologin\u0119 diskusij\u0105. Ka\u017ekas pana\u0161aus \u012fvyko su svetimautoja; J\u0117zus buvo jai \u0161velnus ir nepasmerk\u0117 jos. Po to, s\u0117d\u0117damas u\u017e stalo, jis leido prieiti paleistuvei, kuri laist\u0117 jo kojas a\u0161aromis, \u0161luost\u0117 plaukais ir bu\u010diavo. Jis pri\u0117m\u0117 jos meil\u0119, kuri\u0105 palaik\u0117 d\u0117kingumu u\u017e jo atlaidum\u0105. Taip elgdamasis J\u0117zus rizikavo savo reputacija ir ignoravo nebyl\u0173 t\u0173 nam\u0173 \u0161eimininko pasipiktinim\u0105. Turb\u016bt J\u0117zus buvo pirmas vyras, kuris elg\u0117si su \u0161ia moterimi pagarbiai; anks\u010diau vyrai j\u0105 tik i\u0161naudojo.
\nBe jokio sambr\u016bzd\u017eio ar vie\u0161umo J\u0117zus padar\u0117 gal\u0105 nuopuolio prakeikimui, gr\u0105\u017eino moteriai jos i\u0161 dalies prarast\u0105 kilnum\u0105 ir paskelb\u0117 savo naujojoje Karalyst\u0117je pradin\u012f ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s palaiminim\u0105.
\nKad tai suprato apa\u0161talas Paulius, ai\u0161ku i\u0161 jo garsaus posakio apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 laisv\u0119: \u201eNeb\u0117ra nei \u017eydo, nei graiko; neb\u0117ra nei vergo, nei laisvojo; neb\u0117ra nei vyro, nei moters: visi j\u016bs esate viena Kristuje J\u0117zuje\u201c (Gal 3,28). Tai nerei\u0161kia, kad \u017eydai ir graikai prarado savo fizinius skirtumus ar net kult\u016brines skirtybes, nes jie vis dar savaip kalb\u0117jo, reng\u0117si ir maitinosi; kad vergai ir laisvieji prarado savo socialinius skirtumus, nes daugelis verg\u0173 liko vergais, o laisvieji \u2013 laisvais \u017emon\u0117mis; kad vyrai prarado savo vyri\u0161kum\u0105 ar moterys \u2013 moteri\u0161kum\u0105. Tai veikiau rei\u0161kia m\u016bs\u0173 pad\u0117t\u012f prie\u0161 Diev\u0105<\/em>, nes mes esame Kristuje ir, nepaisydami rasini\u0173, nacionalini\u0173, socialini\u0173 bei seksualini\u0173 skirtum\u0173, d\u017eiaugiam\u0117s bendru ry\u0161iu su juo. Prie\u0161 j\u012f lyg\u016bs vis\u0173 rasi\u0173 ir klasi\u0173 bei abiej\u0173 ly\u010di\u0173 \u017emon\u0117s. Kontekstas yra toks \u2013 nuteisinimas vien malone ir vien per tik\u0117jim\u0105. Tai garantuoja, kad visi tik\u0117jimu esantys Kristuje yra vienodai priimami vienodi Dievo vaikai, nediskriminuojant, nei\u0161skiriant ir neteikiant maloni\u0173 d\u0117l ras\u0117s, lyties ar klas\u0117s. Taigi, k\u0105 bereik\u0117t\u0173 v\u0117liau pasakyti apie seksualinius vaidmenis, viena kuri nors lytis jokiu b\u016bdu n\u0117ra nei prana\u0161esn\u0117, nei menkesn\u0117 u\u017e kit\u0105. Prie\u0161 Diev\u0105 ir Kristuje \u201eneb\u0117ra nei vyro, nei moters\u201c. Mes visi lyg\u016bs.
\nTaigi suk\u016brimo metu \u012ftvirtinta, bet nuopuolio i\u0161kreipta seksualin\u0117 lygyb\u0117 atkurta atpirkimo, tai yra buvimo Kristuje. Atpirkimas atitaiso nuopuolio padarinius; jis atgaivina ir prikelia tai, kas buvo \u012ftvirtinta k\u016brimo metu. Vyrai ir moterys yra absoliu\u010diai vienodai vertingi prie\u0161 Diev\u0105 \u2013 vienodai Dievo sukurti \u012f j\u012f pana\u0161\u016bs, vienodai i\u0161teisinti malone per tik\u0117jim\u0105, vienodai atgaivinti i\u0161lietos Dvasios. Kitaip tariant, naujojoje J\u0117zaus visuomen\u0117je esame ne tik vienodi Dievo paveikslo dalininkai, bet ir vienodi jo malon\u0117s Kristuje paveld\u0117tojai (1 Pt 3,7) bei vienodos jo Dvasios buvein\u0117s. Niekas niekada nebegali su\u017elugdyti \u0161ios trilyp\u0117s lygyb\u0117s (m\u016bs\u0173 bendro buvimo T\u0117ve, S\u016bnuje ir \u0160ventojoje Dvasioje). \u012evairiose kult\u016brose krik\u0161\u010dionys ir Ba\u017eny\u010dios tai neig\u0117; ta\u010diau tai nesugriaunamas Evangelijos faktas.<\/p>\n

Papildymas<\/strong>
\nNors vyrai ir moterys lyg\u016bs, jie n\u0117ra vienodi. Nereikia painioti lygyb\u0117s su identi\u0161kumu. Mes skiriam\u0117s vieni nuo kit\u0173 ir papildome vieni kitus skiriamosiomis savo lyties savyb\u0117mis \u2013 ir psichologin\u0117mis, ir fiziologin\u0117mis. \u0160is faktas lemia m\u016bs\u0173 skirtingus ir atitinkamus vaidmenis visuomen\u0117je. Kaip ra\u0161\u0117 J. H. Yoderis, \u201evert\u0117s<\/em> lygyb\u0117 n\u0117ra vaidmens<\/em> identitetas\u201c.
\nTa\u010diau tyrin\u0117dami vyr\u0173 ir moter\u0173 vaidmenis, turime saugotis, kad nety\u010dia nepriimtume m\u016bs\u0173 kult\u016broje susidariusi\u0173 stereotip\u0173 ir tuo labiau kad ne\u012fsivaizduotume, jog kartu su De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173 juos nuo Sinajaus kalno atne\u0161\u0117 Moz\u0117. Tai b\u016bt\u0173 visi\u0161kas \u0160ventojo Ra\u0161to ir papro\u010di\u0173 painiojimas.
\nFeminist\u0117s, savaime suprantama, sukyla prie\u0161 l\u016bkest\u012f, kad moterys turi atlikti tam tikr\u0105 i\u0161 anksto numatyt\u0105 vaidmen\u012f. Bet kas gi nustat\u0117 t\u0105 \u0161ablon\u0105, jei ne vyrai?
\n\u0160ventajame Ra\u0161te niekur neu\u017esimenama, kad moterys negali siekti karjeros ar u\u017esidirbti pragyvenimui; kad i\u0161tek\u0117jusios moterys vienos, nepadedamos vyr\u0173, turi apsipirkin\u0117ti, gaminti valg\u012f, skalbti ir tvarkytis; ar kad k\u016bdikio auginimas yra i\u0161imtinai moteri\u0161ka pareiga, \u012f kuri\u0105 vyrai gali nesiki\u0161ti. Akivaizdus vyri\u0161ko \u0161ovinizmo pavyzdys yra vokie\u010di\u0173 patarl\u0117, kuri apriboja moter\u0173 provincij\u0105 iki Kinder, K\u00fcche und Kirche <\/em>(vaik\u0173, virtuv\u0117s ir Ba\u017eny\u010dios). Apie tok\u012f darbo pasidalijim\u0105 Ra\u0161tas tyli. Ar jis apskritai k\u0105 nors sako apie seksualinius vaidmenis ir santykius?
\nDievo apvaizda neabejotinai specialiai dav\u0117 mums dvi skirtingas suk\u016brimo istorijas \u2013 Prad\u017eios knygos 2 skyrius papildo ir praturtina Pr 1:
\n\u201eVIE\u0160PATS Dievas tar\u0117: \u2018Negera \u017emogui b\u016bti vienam. Padarysiu jam tinkam\u0105 bendrinink\u0105\u2019. Taigi VIE\u0160PATS Dievas padar\u0117 i\u0161 \u017eem\u0117s visus laukinius gyvulius bei visus padangi\u0173 pauk\u0161\u010dius ir atved\u0117 juos pas \u017emog\u0173 parodyti, kaip jis juos pavadins. Kokiu vardu \u017emogus pavadins kiekvien\u0105 gyv\u0105 b\u016btyb\u0119, toks tur\u0117s b\u016bti jos vardas. \u017dmogus dav\u0117 vardus visiems galvijams, visiems padangi\u0173 pauk\u0161\u010diams ir visiems laukiniams \u017ev\u0117rims, ta\u010diau sau tinkamo bendrininko nesurado.
\nTuomet VIE\u0160PATS Dievas u\u017emigd\u0117 \u017emog\u0173 kietu miegu ir, jam miegant, i\u0161\u0117m\u0117 vien\u0105 jo \u0161onkauli\u0173, o jo viet\u0105 u\u017epild\u0117 raumenimis. O i\u0161 \u0161onkaulio, kur\u012f VIE\u0160PATS Dievas buvo i\u0161\u0117m\u0119s i\u0161 \u017emogaus, padar\u0117 moter\u012f ir atved\u0117 j\u0105 pas \u017emog\u0173\u201c (Pr 2,18\u201322).
\n\u0160ioje antroje suk\u016brimo istorijoje atskleista tai, kad nors Dievas suk\u016br\u0117 vyr\u0105 ir moter\u012f lygius, jis suk\u016br\u0117 juos skirtingus. Mat Pr 1 vyri\u0161kumas ir moteri\u0161kumas siejami su Dievo atvaizdu, o Pr 2 jie siejami vienas su kitu \u2013 Ieva paimta i\u0161 Adomo ir atvesta pas j\u012f. Pr 1 skelbia ly\u010di\u0173 lygyb\u0119; Pr 2 paai\u0161kina, kad \u201elygyb\u0117 \u2013 rei\u0161kia ne \u201eidenti\u0161kum\u0105\u201c, o \u201epapildym\u0105\u201c (\u012f kur\u012f, kaip greitai pamatysime, \u012feina tam tikras vyro vadovavimas). B\u016btent \u0161i\u0105 \u201elygi\u0173, bet skirting\u0173\u201c pad\u0117t\u012f mums sunku i\u0161laikyti. Ta\u010diau tai neprie\u0161tarauja vienas kitam; tai susij\u0119 dalykai, kaip ir kiti esminiai biblinio aprei\u0161kimo aspektai.
\nKadangi vyrai ir moterys yra lyg\u016bs (suk\u016brimo ir buvimo Kristuje at\u017evilgiu), negali b\u016bti n\u0117 klausimo apie kuri\u0173 nors prana\u0161um\u0105. Bet kadangi jie papildo vieni kitus, negali b\u016bti n\u0117 klausimo apie j\u0173 identi\u0161kum\u0105. \u0160i dviguba tiesa nu\u0161vie\u010dia vyr\u0173 ir moter\u0173 santykius bei vaidmenis. Kadangi Dievas juos suk\u016br\u0117 vienodai didingus<\/em>, vyrai ir moterys turi ne niekinti vieni kitus, o gerbti, myl\u0117ti ir patarnauti. Kadangi jie buvo sukurti kaip papildymas<\/em> vienas kitam, vyrai ir moterys turi pripa\u017einti prie\u0161ingos lyties skirtingum\u0105, nebandyti jo panaikinti ar j\u012f uzurpuoti.
\nKomentuodamas ypating\u0105 Ievos suk\u016brim\u0105, beveik prie\u0161 300 met\u0173 Matthewsas Henry su ai\u0161kiu pasidid\u017eiavimu ra\u0161\u0117, kad ji buvo \u201esukurta ne i\u0161 jo galvos, kad j\u012f valdyt\u0173, ir ne i\u0161 jo p\u0117d\u0173, kad jis j\u0105 trypt\u0173, o i\u0161 jo \u0161ono \u2013 kad b\u016bt\u0173 lygi su juo, po jo ranka \u2013 kad b\u016bt\u0173 ginama, ir prie jo \u0161irdies \u2013 kad b\u016bt\u0173 mylima\u201c. Galb\u016bt \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105 jis per\u0117m\u0117 i\u0161 Petro Lombardo, kuris ma\u017edaug 1157 m. po Kr., prie\u0161 tapdamas Pary\u017eiaus vyskupu, savo \u201eSentencijose\u201c ra\u0161\u0117: \u201eIeva buvo paimta ne i\u0161 Adomo p\u0117d\u0173, kad b\u016bt\u0173 jo verg\u0117, ne i\u0161 jo galvos, kad b\u016bt\u0173 jo valdov\u0117, o i\u0161 jo \u0161ono, kad b\u016bt\u0173 jo partner\u0117\u201c[3].
\nMes susiduriame su sunkumais b\u016btent tada, kai bandome komplikuoti papildymo prasm\u0119, paai\u0161kinti, kaip dvi lytys papildo viena kit\u0105, ir apib\u016bdinti vyr\u0173 bei moter\u0173 skirtumus. Feminist\u0117s tampa nepaguod\u017eiamos. Jos \u012ftariai \u017ei\u016bri \u012f pastangas apibr\u0117\u017eti moteri\u0161kum\u0105 \u2013 i\u0161 dalies d\u0117l to, kad tuos apibr\u0117\u017eimus paprastai formuluoja vyrai, kurie turi (ar bent jau gali tur\u0117ti) teis\u0117tus interesus i\u0161saugoti jiems palank\u0173 apibr\u0117\u017eim\u0105, ir i\u0161 dalies d\u0117l to, kad daugelis seksualini\u0173 skirtybi\u0173, kaip jau mat\u0117me, n\u0117ra tikros, o \u012ftvirtintos visuomen\u0117s spaudimo. Pasak Janet Radcliffe Richards, feminist\u0117s mano, kad \u201emoterys taip skiriasi nuo vyr\u0173 ne i\u0161 prigimties<\/em>, o pagal prasimanymus<\/em>\u201c[4].
\nGin\u010dai d\u0117l vyr\u0173 ir moter\u0173 skirtum\u0173 t\u0119siasi. Ar jie susij\u0119 su nekintan\u010diais biologiniais skirtumais tarp vyr\u0173 ir moter\u0173, ar su kintan\u010diais kult\u016briniais? Be to, prid\u0117t\u0173 krik\u0161\u010dionys, kurie t\u0173 skirtum\u0173 susij\u0119 su suk\u016brimu (ir d\u0117l to turi b\u016bti i\u0161saugoti), o kurie \u2013 su nuopuoliu (ir d\u0117l to j\u0173 turi b\u016bti atsisakyta)? I\u0161 \u0160ventojo Ra\u0161to ir patirties \u017einome, kad vyrai bei moterys ir papildo vieni kitus, ir priklauso vieni nuo kit\u0173; daug pras\u010diau nutuokiame, kaip reik\u0117t\u0173 tiksliai apibr\u0117\u017eti tokio papildymo ir abipus\u0117s priklausomyb\u0117s prigimt\u012f.<\/p>\n

Atsakomyb\u0117<\/strong>
\nVisi Prad\u017eios knygos tyrin\u0117tojai sutinka, kad pirmas skyrius moko seksualin\u0117s lygyb\u0117s, o antras \u2013 seksualinio papildymo. Ta\u010diau prie \u0161i\u0173 s\u0105vok\u0173 apa\u0161talas Paulius prideda vyri\u0161ko vadovavimo[5] id\u0117j\u0105. Jis ra\u0161o, kad \u201evyras yra \u017emonos galva\u201c (Ef 5,23) ir, labiau apibendrindamas, kad \u201ekiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva \u2013 vyras, o Kristaus galva \u2013 Dievas\u201c (1 Kor 11,3). Bet k\u0105 gi rei\u0161kia \u2013 \u201egalva\u201c? Ir kaip tai b\u016bt\u0173 galima suderinti su seksualine lygybe bei papildymu? Mano nuomone, \u0161ie klausimai vis dar sudaro pagrind\u0105 gin\u010d\u0173 apie vyr\u0173 ir moter\u0173 santykius bei moter\u0173 \u012f\u0161ventinim\u0105 ir dvasin\u0119 tarnyst\u0119.
\nBuvo pasi\u016blyti trys b\u016bdai, kaip i\u0161spr\u0119sti paradoks\u0105 tarp ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s ir vyr\u0173 vadovavimo. Kai kurie taip \u012ftvirtina vadovavim\u0105, jog tai pradeda prie\u0161tarauti lygybei (ar bent jau taip atrodo). Kiti neigia vadovavim\u0105, nes laiko j\u012f nesuderinamu su lygybe. Tre\u010dia grup\u0117 siekia vadovavim\u0105 interpretuoti ir \u012ftvirtinti j\u012f taip, kad jis ne prie\u0161taraut\u0173 lygybei, o harmoningai su ja susiderint\u0173.
\nPirm\u0105j\u012f i\u0161 \u0161i\u0173 pasirinkim\u0173 turb\u016bt b\u016bt\u0173 galima pavadinti \u201etradicionalistiniu\u201c ar net \u201eradikaliu\u201c. Anot jo, vadovavimas prilygsta vie\u0161patavimui, kadangi pasakyta, jog vyras yra savo \u017emonos galva, kaip Kristus \u2013 Ba\u017eny\u010dios galva. \u0160io po\u017ei\u016brio \u0161alininkai Pauliaus draudim\u0105 moterims kalb\u0117ti ba\u017eny\u010dioje ar mokyti vyrus ir jo reikalavim\u0105, kad moterys paklust\u0173 bei tyl\u0117t\u0173, laiko tiesioginiu, am\u017einu ir universaliu apribojimu. I\u0161 to i\u0161plaukia, kad nors moterys ir atlieka \u012fvairias tarnystes, vadovavimas bei sprendim\u0173 priimin\u0117jimas ir Ba\u017eny\u010dioje, ir namuose yra vyr\u0173 prerogatyva. Garsiausias ir \u012ftikinamiausias \u0161io po\u017ei\u016brio i\u0161d\u0117stymas yra Davido Pawsono \u201eVadovavimas yra vyrui\u201c (Leadership is Male)<\/em>. \u201eLy\u010di\u0173 paradoks\u0105\u201c jis apra\u0161o \u201evertikalios lygyb\u0117s\u201c (lyg\u016bs santykio su Dievu at\u017evilgiu) ir \u201ehorizontalios nelygyb\u0117s\u201c (nelyg\u016bs santykio vienas su kitu at\u017evilgiu) terminais. Ta\u010diau \u201enelygyb\u0117\u201c (net kai ji apribota tik horizontaliu planu) yra neteisingas terminas (\u201epapildymas\u201c \u2013 geresnis), ir jo ne\u012fmanoma suderinti su ta absoliu\u010dia ly\u010di\u0173 lygybe, kuri\u0105 \u012fved\u0117 suk\u016brimas, atpirkimas bei Sekmin\u0117s.
\nAntra, yra toki\u0173, kurie puola \u012f kit\u0105 kra\u0161tutinum\u0105. Jie neigia bet koki\u0105 vyri\u0161ko vadovavimo koncepcij\u0105 kaip nesuderinam\u0105 su ly\u010di\u0173 vienybe Kristuje. Jie skelbia, kad Pauliaus mokymas nepritaikomas \u2013 jis es\u0105 klaidingas, painus, susij\u0119s tik su to meto kult\u016bra ar situacija.
\nJeigu Pauliaus mokymas nebuvo nei klaidingas, nei pernelyg painus suprasti, tai gal jis buvo susij\u0119s su to meto kult\u016bra? Tai yra ar galime gin\u010dyti, kad jo pozicija vyri\u0161ko vadovavimo at\u017evilgiu buvo priimtina jo dienomis ir pirmojo am\u017eiaus Ba\u017eny\u010diose graik\u0173\u2013rom\u0117n\u0173 pasaulyje, bet ne mums n\u016bdienos pasaulyje? Atsakydamas \u012f \u0161iuos klausimus, turiu nedelsiant atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tokiame argumente slypint\u012f pavoj\u0173. Jeigu galime atmesti Pauliaus mokym\u0105 apie vyrus ir moteris, remdamiesi tuo, kad jis tiko tik to meto kult\u016broje, gal tuo pa\u010diu pagrindu galime atmesti ir jo mokym\u0105 apie santuok\u0105, skyrybas, homoseksualius santykius, net apie Diev\u0105, Krist\u0173 ir i\u0161gelb\u0117jim\u0105? Jeigu apa\u0161tal\u0173 mokymas tiko tik j\u0173 kartai, vadinasi, mums jame niekas netinka ir n\u0117ra vykdytina. Ta\u010diau neturime pasirinkimo veltis \u012f atmetin\u0117jimus d\u0117l kult\u016bros (pavyzd\u017eiui, i\u0161si\u017ead\u0117ti Dievo aprei\u0161kimo d\u0117l jo pirmam \u0161imtme\u010diui priklausan\u010dio drabu\u017eio); veikiau m\u016bs\u0173 u\u017eduotis yra kult\u016brinis perk\u0117limas (pavyzd\u017eiui, Dievo aprei\u0161kimo i\u0161saugojimas ir jo i\u0161vertimas \u012f atitinkam\u0105 \u0161iuolaikin\u0119 idiom\u0105).
\nKartais kult\u016brin\u012f argument\u0105 bandoma sustiprinti u\u017euominomis \u012f vergij\u0105. Es\u0105 Paulius liep\u0119s ne tik \u017emonoms klausyti savo vyr\u0173, bet ir vergams \u2013 savo \u0161eiminink\u0173. Bet vergai jau seniai paleisti \u012f laisv\u0119; ar ne metas i\u0161laisvinti ir moteris? \u0160i paralel\u0117 tarp verg\u0173 ir moter\u0173, tarp abolicionizmo ir feminizmo buvo i\u0161vesta jau 1837 m., kai Amerikoje i\u0161\u0117jo dvi knygos \u2013 Theodore\u2019o Weldo \u201eBiblija prie\u0161 vergij\u0105\u201c (The Bible Against Slavery)<\/em> ir jo svain\u0117s Sarah Grimke \u201eLai\u0161kai apie ly\u010di\u0173 lygyb\u0119\u201c (Letters on the Equality of the Sexes)<\/em>. Pagrindinis tekstas, kuriuo jie r\u0117m\u0117si, buvo Lai\u0161kas galatams, sk. 3 eil. 28, nes jame Paulius ra\u0161\u0117, kad, viena vertus, Kristuje n\u0117ra \u201enei vergo, nei laisvojo\u201c, kita vertus, \u201eneb\u0117ra nei vyro, nei moters\u201c.
\nDeja, tai silpnas argumentas. Mat analogija tarp moter\u0173 ir verg\u0173 dviem at\u017evilgiais labai netiksli. Pirma, moterys nebuvo kilnojamasis turtas, atve\u017eamas ir parduodamas turguje, kaip vergai. Ir antra, nors Paulius siek\u0117 sureguliuoti verg\u0173 ir j\u0173 \u0161eiminink\u0173 santykius, jis niekur nesir\u0117m\u0117 \u0160ventuoju Ra\u0161tu, kad apgint\u0173 vergij\u0105; o mokydamas apie vyro vadovavim\u0105, jis r\u0117m\u0117si bibline suk\u016brimo doktrina. Jis kreip\u0117 skaitytojo d\u0117mes\u012f \u012f prioritetus k\u016brimo metu (\u201eJuk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui \u2013 Ieva\u201c, 1 Tim 2,13), k\u016brimo pob\u016bd\u012f (\u201eJuk ne vyras padarytas i\u0161 moters, bet moteris i\u0161 vyro\u201c, 1 Kor 11,8) ir k\u016brimo tiksl\u0105 (\u201etaip pat ne vyras buvo sukurtas moteriai, o moteris vyrui\u201c, 11,9). Taigi pagal Ra\u0161t\u0105, nors \u201evyras gim\u0117 i\u0161 moters\u201c ir abi lytys priklauso viena nuo kitos (11,11), vis d\u0117lto moteris buvo sukurta v\u0117liau u\u017e vyr\u0105, i\u0161 vyro ir vyrui. Negalima praleisti \u0161i\u0173 trij\u0173 argument\u0173 (kaip bando kai kurie ra\u0161ytojai), laikant juos \u201epainia rabin\u0173 egzegeze\u201c. Prie\u0161ingai, kaip savo veikale \u201eVyras ir moteris Biblijos perspektyvoje\u201c (Man and Woman in Biblical Perspective)<\/em> \u012frodo dr. Jamesas B. Hurley, egzegeti\u0161kai jie yra gerai pagr\u012fsti. Nes (a) pagal pirmgimyst\u0117s teis\u0119, \u201epirmgimis paveld\u0117jo i\u0161tekli\u0173 valdym\u0105 bei atsakomyb\u0119 u\u017e vadovavim\u0105\u201c; (b) kai Ieva buvo paimta i\u0161 Adomo ir atvesta pas j\u012f, jis pavadino j\u0105 \u201emoterim\u201c, o \u201egalia duoti\u2026 vard\u0105 buvo susijusi su vald\u017eia\u201c; ir (c) ji nebuvo sukurta jam nei kaip ka\u017ekas menkesnio, nei kaip \u017eaislas, o kaip jo draug\u0117 ir bendradarb\u0117, turinti lygi\u0105 dal\u012f su juo \u201etarnyst\u0117je Dievui bei glob\u0117ji\u0161kame \u017eem\u0117s valdyme\u201c[6]. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad trys Pauliaus argumentai paimti ne i\u0161 Prad\u017eios knygos 3, o i\u0161 Prad\u017eios 2. Tai yra jie pagr\u012fsti ne nuopuoliu, o suk\u016brimu. Jie atspindi \u017emogaus suk\u016brimo faktus ir n\u0117ra veikiami praeinan\u010dios kult\u016bros mad\u0173. Mat tai, k\u0105 \u012ftvirtino suk\u016brimas, nesugeba sunaikinti jokia kult\u016bra. Vualio ar tam tikros \u0161ukuosenos ne\u0161iojimas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo kult\u016brin\u0117 paklusnumo vyrui i\u0161rai\u0161ka, kuri gali b\u016bti pakeista kitais, labiau dvide\u0161imtam am\u017eiui tinkan\u010diais simboliais, ta\u010diau pat\u012f vyro lyderiavim\u0105 l\u0117m\u0117 ne kult\u016bra, o suk\u016brimas.
\nJeigu negalime atmesti Pauliaus mokymo apie vyro vadovavim\u0105 d\u0117l to, kad jis es\u0105s klaidingas, painus ar susij\u0119s su to meto kult\u016bra, gal galime tai padaryti d\u0117l to, kad jis buvo susij\u0119s su labai specifin\u0117mis, \u0161iandien nebepasitaikan\u010diomis situacijomis? \u0160is argumentas pana\u0161us \u012f ankstesn\u012fj\u012f, ta\u010diau skiriasi nuo jo vienu svarbiu at\u017evilgiu. Paskelbti, kad Pauliaus mokymas \u201esusij\u0119s su to meto kult\u016bra\u201c, reik\u0161t\u0173 priimti savo pa\u010di\u0173<\/em> suformuluot\u0105 nuosprend\u012f \u2013 tas mokymas, m\u016bs\u0173 nuomone, es\u0105s pasen\u0119s ir tod\u0117l netinkamas; pavadinti j\u012f taikytinu \u201especifiniais kult\u016briniais atvejais\u201c b\u016bt\u0173 pripa\u017einti apa\u0161talo mokymo specifi\u0161kum\u0105 ir tvirtinti, kad jis pats<\/em> nelaik\u0117 to mokymo tinkamo visur ir visais laikais.
\n\u0160i id\u0117ja da\u017enai keliama atsi\u017evelgiant \u012f Pauliaus reikalavim\u0105 \u201emoterys tegul susirinkimuose tyli; kalb\u0117ti joms neleid\u017eiama\u201c (1 Kor 14,34\u201335). Arba: \u201eA\u0161 neleid\u017eiu, kad moteris mokyt\u0173 nei kad vadovaut\u0173 vyrui; ji tesilaiko tyliai\u201c (1 Tim 2,12). Moksli\u0161kas bandymas apriboti \u0161iuos draudimus su tam tikromis situacijomis Korinte ir Efeze siejamas su Richardo ir Catherine Clark\u0173 Kroegeri\u0173 vardais bei serijomis straipsni\u0173, kuriuos jie 197\u20131980 m. ra\u0161\u0117 \u201eReformat\u0173 \u017eurnalui\u201c (The Reformed Journal)<\/em>. Viename i\u0161 j\u0173, pavadintame \u201ePragaras ir tyla Korinte\u201c (Pandemonium and Silence in Corinth)<\/em>, jie tvirtino, jog senov\u0117s Korintas buvo pagars\u0117j\u0119s Bakcho (graik\u0173 tapatinamo su Dionisu) garbinimo centras, ir per tas \u0161ventes visi, ypa\u010d moterys, pa\u0161\u0117lusiai klykdavo. Taigi jie daro prielaid\u0105, kad Paulius skatino susivaldyti garbinimo metu, nepasiduoti pami\u0161\u0117li\u0161kai ekstazei, o jo draustas lalein (onomatop\u0117ji\u0161kas \u017eodis) buvo arba nes\u0105moningas \u201ealala\u201c \u0161aukimo ritualas, arba tu\u0161\u010di\u0173 paskal\u0173 ne\u0161iojimas.
\nBe to, Kroegeriai tame straipsnyje sp\u0117ja, kad Efeze, kur Ba\u017eny\u010dioms vadovavo Timotiejus ir kur patarnaujama gausyb\u0117s vaisingumo \u0161ventiki\u0173 vie\u0161patavo did\u017eioji motina deiv\u0117 Diana (Artemid\u0117), prasid\u0117jo \u012fvair\u016bs feministiniai jud\u0117jimai. Jie nurodo, kad ganytoji\u0161kuose lai\u0161kuose ypatingai akcentuojama b\u016btinyb\u0117 \u201enutildyti\u201c eretikus; kad draudimas moterims mokyti labai gali b\u016bti susij\u0119s su tuo, jog jos mokydavo erezij\u0173; ir kad erezija, su kuria Paulius kovoja savo lai\u0161kuose, gal\u0117jo b\u016bti prasid\u0117j\u0119s gnosticizmas, kurio v\u0117lesn\u0117s kryptys \u201esavo gn\u014dsis<\/em> grind\u0117 ypatingu aprei\u0161kimu, duotu moteriai\u201c, o b\u016btent Ievai. Mat ji pirmoji paragavo pa\u017einimo med\u017eio (gn\u014dsis)<\/em> vaisiaus, d\u017eiaug\u0117si pirmesne egzistencija ir net buvo Adomo k\u016br\u0117ja (taip kai kas moko). Taigi ji buvusi gerai kvalifikuota, kad gal\u0117t\u0173 nurodin\u0117ti Adomui. Jeigu tokia erezija skland\u0117 jau Efeze, papildomo reik\u0161mingumo \u012fgyja Pauliaus tvirtinimas, kad pirmas buvo sukurtas Adomas, o Ieva pirmoji buvo apgauta \u2013 ne ap\u0161viesta (1 Tim 2,13\u201314).
\n\u0160ios teorijos buvo pl\u0117tojamos su tam tikru moksliniu pagrindu bei i\u0161radingumu. Vis d\u0117lto jos lieka sp\u0117liojimais. Jos ne tik anachronistin\u0117s \u201egnosticizmo\u201c, kuris septintajame pirmo am\u017eiaus po Kr. de\u0161imtmetyje dar nebuvo pripa\u017einta sistema, at\u017evilgiu, bet ir nei 1 Kor 14, nei 1 Tim 2 niekas nerodo, kad Paulius tur\u0117t\u0173 omeny specifinius feministinius jud\u0117jimus. Prie\u0161ingai, abiejose Ra\u0161to vietose \u012fsakymas \u201etyl\u0117ti\u201c atrodyt\u0173 keistai aplinkinis kelias u\u017edrausti t\u0173 mokslinink\u0173 apra\u0161ytus tik\u0117jimus bei praktikas. Be to, Paulius duoda nurodymus \u201emoters\u201c ir \u201emoter\u0173\u201c at\u017evilgiu; jo pastabos yra ne specifin\u0117s, o apibendrintos. Pagaliau net jeigu ir galima \u012frodyti, kad \u0161is apa\u0161talo mokymas buvo skirtas tam tikrai situacijai, jis i\u0161lieka taikytinas pana\u0161iose situacijose ir \u0161iandien. \u0160iaip ar taip, kiekvienas Naujojo Testamento lai\u0161kas yra tam tikra proga para\u0161ytas dokumentas, skirtas tam tikroms problemoms tam tikrose Ba\u017eny\u010diose; vis d\u0117lto lai\u0161kai kalba mums ir \u0161iandienin\u0117se s\u0105lygose.
\nKol kas ap\u017evelg\u0117me du prie\u0161ingus po\u017ei\u016brius \u012f santykius tarp vyr\u0173 ir moter\u0173. Viena vertus, yra tie, kurie pritaria vyri\u0161kam vadovavimui (ir, mano po\u017ei\u016briu, teisingai), bet tai daro taip kar\u0161tai, tarsi neigt\u0173 visi\u0161k\u0105 ly\u010di\u0173 lygyb\u0119. Kita vertus, yra tie, kurie neigia<\/em> vadovavim\u0105, kad pritart\u0173 ly\u010di\u0173 lygybei (ir v\u0117lgi, mano po\u017ei\u016briu, teisingai). Ta\u010diau, kaip jau band\u017eiau \u012frodyti, bet kokios pastangos atsikratyti Pauliaus mokymo apie vadovavim\u0105 (remiantis tuo, kad jis klaidingas, painus, susij\u0119s su to meto kult\u016bra ar kult\u016brine situacija) turi b\u016bti paskelbtos nes\u0117kmingomis. Jis i\u0161lieka nepajudinamas. Jis \u012fsi\u0161aknij\u0119s ne \u017emoni\u0173 nuomon\u0117je, o dievi\u0161kame aprei\u0161kime, ne \u017emoni\u0173 kult\u016broje, o dievi\u0161kame suk\u016brime. Tod\u0117l jo esm\u0117 turi b\u016bti i\u0161saugota, kaip turinti am\u017ein\u0105 ir universali\u0105 reik\u0161m\u0119.
\nTad argi n\u0117ra b\u016bdo i\u0161spr\u0119sti paradoks\u0105 tarp seksualin\u0117s lygyb\u0117s ir vyri\u0161ko vadovavimo, kaip tik paneigiant vien\u0105 ar kit\u0105? Ar negalima pritarti jiems abiem? Daugelis mano, jog galima, kadangi taip teigia pats Ra\u0161tas. Teisingas \u017eingsnis, atrodo, b\u016bt\u0173 i\u0161kelti du klausimus. Pirma, k\u0105 rei\u0161kia vadovavimas? Ar j\u012f galima suprasti taip, kad jis b\u016bt\u0173 suderinamas su lygybe, kartu nemanipuliuojant jo reik\u0161me ir jos nei\u0161kreipiant? Antra, kai vadovavimas apibr\u0117\u017etas, \u2013 k\u0105 jis draud\u017eia? Kokios tarnyst\u0117s (jei toki\u0173 apskritai yra), anot jo, netinkamos moterims? Taigi tolimesniame aptarime esmin\u0117 tampa vadovavimo reik\u0161m\u0117 ir pritaikymas.
\nTad kaipgi gal\u0117tume r\u016bpestingai bei teisingai interpretuoti<\/em> vadovavimo reik\u0161m\u0119, kartu leisdami Ra\u0161tui \u0161iuo at\u017evilgiu reformuoti m\u016bs\u0173 tradicijas? Mes, \u017einoma, turime atsisakyti viso emocingo hierarchijos leksikono, tarsi vadovavimas reik\u0161t\u0173 patriarchij\u0105 ar glob\u0117ji\u0161k\u0105 t\u0117vyst\u0119, autokratij\u0105 ar dominavim\u0105, o paklusnumas jam \u2013 nusi\u017eeminim\u0105, pasidavim\u0105 ar vergavim\u0105. Turime i\u0161siugdyti biblin\u012f supratim\u0105 apie vyri\u0161k\u0105 vadovavim\u0105, kuris visi\u0161kai suderinamas su sukurt\u0105ja lygybe (Pr 1), Dvasios i\u0161liejimu ant abiej\u0173 ly\u010di\u0173 per Sekmines (Apd 2,17) bei j\u0173 vienyb\u0119 Kristuje ir jo naujojoje Ba\u017eny\u010dioje (Gal 3,28).
\nKaip tur\u0117tume suprasti kephal\u0113<\/em>, \u201egalva\u201c, ir kok\u012f vyri\u0161k\u0105 vadovavim\u0105 Paulius turi omenyje? Viena vertus, vadovavimas turi b\u016bti suderinamas su lygybe. Nes jeigu \u201emoters galva yra vyras\u201c, kaip \u201eKristaus galva yra Dievas\u201c, vyras ir moteris turi b\u016bti tokie pat lyg\u016bs kaip T\u0117vas ir S\u016bnus. Kita vertus, vadovavimas implikuoja tam tikr\u0105 dal\u012f lyderiavimo, kuris ta\u010diau i\u0161rei\u0161kiamas ne \u017eod\u017eiu \u201evald\u017eia\u201c, o \u201eatsakomyb\u0117\u201c. \u0160is pastarasis \u017eodis n\u0117ra atsitiktinis. Jis pagr\u012fstas kephal\u0113<\/em> samprata Ef 5 ir dviem modeliais, kuriuos Paulius pateikia, iliustruodamas galvos santyk\u012f su k\u016bnu. Pirmasis yra Kristaus po\u017ei\u016bris \u012f savo k\u016bn\u0105, Ba\u017eny\u010di\u0105, o antrasis \u2013 mums visiems, \u017emon\u0117ms, b\u016bdingas asmeni\u0161kas susir\u016bpinimas savo k\u016bn\u0173 gerove.
\nPirma, \u201evyras yra \u017emonos galva, kaip ir Kristus yra Ba\u017eny\u010dios, savo K\u016bno, galva ir gelb\u0117tojas\u201c (eil. 23). Paskutinieji \u017eod\u017eiai kai k\u0105 atskleid\u017eia. Kristus yra Ba\u017eny\u010dios galva ta prasme, kad jis yra jos gelb\u0117tojas. Pakei\u010diant metafor\u0105, galima pasakyti, kad jis myl\u0117jo Ba\u017eny\u010di\u0105 kaip savo nuotak\u0105 ir \u201eatidav\u0117 u\u017e j\u0105 save, kad j\u0105 pa\u0161ventint\u0173\u2026 kad padaryt\u0173 sau\u2026 neturin\u010di\u0105 jokios d\u0117m\u0117s nei rauk\u0161l\u0117s\u201c (25\u201327). Taigi pati jo vadovavimo Ba\u017eny\u010diai esm\u0117 yra pasiaukojanti jo meil\u0117 jai.
\nAntra, \u201evyrai privalo myl\u0117ti savo \u017emonas tartum savuosius k\u016bnus. Kas myli \u017emon\u0105, myli save pat\u012f. Juk niekas niekada n\u0117ra nekent\u0119s savo k\u016bno, bet j\u012f maitina ir globoja kaip ir Kristus Ba\u017eny\u010di\u0105\u201c (28\u201329). Senov\u0117s pasaulis nem\u0105st\u0117 apie galvos santyk\u012f su k\u016bnu \u0161iuolaikiniais neurologiniais terminais, nes ne\u017einojo apie centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105. Jiems veikiau atrod\u0117, jog galva i\u0161laiko ir maitina k\u016bn\u0105. Taigi Paulius ir kitur ra\u0161\u0117 apie Krist\u0173 kaip apie Ba\u017eny\u010dios galv\u0105, kuri i\u0161laiko sujungt\u0105 vis\u0105 k\u016bn\u0105 ir kurios d\u0117ka jis \u201eauga\u201c (Ef 4,16; Kol 2,19).
\nTaigi vyro vadovavimas \u017emonai kyla daugiau i\u0161 r\u016bpinimosi negu i\u0161 kontroliavimo, daugiau i\u0161 atsakomyb\u0117s negu i\u0161 vald\u017eios. B\u016bdamas jos \u201egalva\u201c, jis aukojasi d\u0117l jos i\u0161 meil\u0117s, kaip Kristus aukojosi d\u0117l savo k\u016bno, Ba\u017eny\u010dios. Jis pri\u017ei\u016bri j\u0105, kaip mes pri\u017ei\u016brime savo k\u016bnus. Jo r\u016bpinimasis ne var\u017eo j\u0105, o i\u0161laisvina. Kaip Kristus atidav\u0117 save u\u017e savo nuotak\u0105, kad pristatyt\u0173 j\u0105 sau be d\u0117m\u0117s ir be rauk\u0161l\u0117s, taip vyras aukojasi u\u017e sav\u0105j\u0105, kad sukurt\u0173 s\u0105lygas, kuriose ji gal\u0117t\u0173 augti \u012f savo moteri\u0161kumo pilnatv\u0119.
\nBet kas yra tas \u201emoteri\u0161kumas\u201c, kuriam reikalingos s\u0105lygos, kad jis i\u0161siskleist\u0173? Ar gali \u201evyri\u0161kumas\u201c ir \u201emoteri\u0161kumas\u201c b\u016bti apib\u016bdinti kaip tam tikri pastov\u016bs skirtumai?
\nRizikuodamas kai k\u0105 \u012f\u017eeisti, manau, jog mums b\u016btina pripa\u017einti apa\u0161talo Petro apib\u016bdinim\u0105, kad moteris priklauso \u201esilpnesnei ly\u010diai\u201c (1 Pt 3,7). Be abejo, \u017einome, kad moterys gali b\u016bti labai stiprios. Kai kuriose kult\u016brose jos atlieka visus sunkius rank\u0173 darbus. Jos parodo stulbinan\u010di\u0105 fizin\u0119 i\u0161tverm\u0119. Graik\u0173 mitologija mini amazones, moteris kar\u017eyges. Ta\u010diau netgi tokia kar\u0161ta feminist\u0117 kaip Janet Richards jaut\u0117 pareig\u0105 pripa\u017einti, kad \u201etikriausiai moterys tam tikra prasme linkusios b\u016bti silpnesn\u0117s u\u017e vyrus\u201c (p. 192). O Margaret Mead ra\u0161o: \u201eKiekvienoje visuomen\u0117je vyrai vis dar yra daug didesni ir stipresni u\u017e moteris\u201c[7]. Kadangi mes absorbav\u0119 (\u017einoma, nes\u0105moningai) ka\u017ek\u0105 i\u0161 Nietzsche\u2019\u0117s filosofijos apie j\u0117g\u0105, prie\u017eastis, d\u0117l kurios, kalb\u0117dami apie tok\u012f \u201esilpnum\u0105\u201c, jau\u010diam\u0117s \u0161iek tiek sutrik\u0119, dvide\u0161imto am\u017eiaus vakarie\u010di\u0173 paprastai ne\u017eavi. \u0160tai d\u0117l ko mes link\u0119 m\u0117gti Nietzsche\u2019\u0119 ir neapk\u0119sti silpnumo, nors Petras moko, kad \u0161\u012f silpnum\u0105 reik\u0117t\u0173 gerbti. Ma\u017ea to, pripa\u017einimas, kad moteris \u201esilpnesn\u0117\u201c, n\u0117ra nesuderinamas su kitu Petro teiginiu toje pa\u010dioje eilut\u0117je, kad ji ir jos vyras yra lyg\u016bs \u201egyvenimo malon\u0117s\u201c bendrapaveld\u0117tojai.
\n\u012e s\u0105vok\u0105 \u201esilpnumas\u201c turb\u016bt tur\u0117tume \u012ftraukti tokius b\u016bdingus moteri\u0161kus bruo\u017eus kaip \u0161velnumas, meilumas, jautrumas, kantryb\u0117 ir pasiaukojimas. Tai gle\u017eni augalai, kuriuos lengva sumind\u017eioti, kurie nepalankiu klimatu d\u017ei\u016bsta ir \u017e\u016bva. Nemanau, kad pa\u017eemin\u010diau moteris, sakydamas, jog vyro vadovavimas yra Dievo duota priemon\u0117 j\u0173 moteri\u0161kumui pagerbti, apsaugoti ir pad\u0117ti jam pra\u017eysti.
\n\u017dinoma, vyrai taip pat yra silpni ir jiems reikia globos. \u0160ventajame Ra\u0161te silpnumas sveikinamas kaip \u017emogi\u0161ka arena, kurioje geriausiai gali pasireik\u0161ti Kristaus galyb\u0117 (2 Kor 4,7; 12,9\u201310). Taigi abi lytys yra silpnos, trapios, pa\u017eeid\u017eiamos ir tod\u0117l priklauso viena nuo kitos. Moterims reikia vyr\u0173, o vyrams \u2013 moter\u0173. I\u0161 ties\u0173, kaip pasak\u0117 Dievas, \u201enegera \u017emogui b\u016bti vienam\u201c (Pr 2,18). Be moters \u2013 neb\u016btinai \u017emonos, bet kompanion\u0117s ir pad\u0117j\u0117jos, \u2013 vyras yra tik pateti\u0161ka \u017emogaus apologija. Taigi mes reikalingi vieni kitiems. Ta\u010diau, kadangi vyrai ir moterys yra skirtingi, to poreikio pob\u016bdis taip pat skiriasi. Mano manymu, krik\u0161\u010dionys tur\u0117t\u0173 labiau pasigilinti \u012f t\u0173 skirtum\u0173 sud\u0117tingum\u0105, kad gal\u0117tume geriau vienas kit\u0105 suprasti ir vienas kitam tarnauti. O kol kas vadovavimas, arba \u201ebuvimas galva\u201c yra biblinis terminas, nusakantis pagrindin\u012f b\u016bd\u0105, kaip moterims reikia vyr\u0173 ir kaip vyrai gali tarnauti moterims. Jis turi ne sl\u0117gti, o palaikyti juos ir garantuoti j\u0173 buvim\u0105 \u2013 bei tapim\u0105 \u2013 tikraisiais savimi.
\nFeminist\u0117 i\u0161 visos \u0161irdies \u0161aukiasi \u201elaisv\u0117s\u201c. Jai atrodo, kad vyr\u0173 dominavimas trukdo atrasti sav\u0105j\u012f \u201ea\u0161\u201c. Pavyzd\u017eiui, Paulo Jewetto sek\u0117jos biblin\u0117s med\u017eiagos traktavimo at\u017evilgiu Letha Scanzoni ir Nancy Hardesty savo knygos \u201eViskas, kuo mes turime b\u016bti\u201c (All We\u2019re Meant To Be)<\/em> prad\u017eioje ra\u0161o: \u201eI\u0161laisvinta krik\u0161\u010dion\u0117 moteris\u2026 gali pa\u017einti save, b\u016bti savimi ir formuoti save taip, kaip nori, k\u016brybingai panaudodama vis\u0105 savo intelekt\u0105 ir talentus\u201c. O pabaigoje teigia: \u201eKokie pagrindiniai moter\u0173 i\u0161sivadavimo jud\u0117jimo klausimai? Ar moterys nori tapti vyrais? Ne, mes papras\u010diausiai norime b\u016bti visaver\u010diai \u017emon\u0117s\u2026 Mes tik norime b\u016bti asmenyb\u0117s, kurios gali laisvai duoti pasauliui visus savo individualius talentus, prot\u0105 ir sugeb\u0117jimus\u201c[8]. Ry\u017etingas moter\u0173 tro\u0161kimas pa\u017einti, ugdyti save, b\u016bti savimi ir panaudoti savo sugeb\u0117jimus tarnaujant pasauliui taip akivaizd\u017eiai yra Dievo valia joms, kad j\u0105 neigti ar pa\u017eeisti reik\u0161t\u0173 did\u017eiul\u0119 priespaud\u0105. Atrasti save, savo identitet\u0105 ir pa\u0161aukim\u0105 yra pagrindin\u0117 moters teis\u0117 bei atsakomyb\u0117. Esminis klausimas \u2013 kokiems santykiams su vyrais esant, moterys atras save ir bus savimi? Tai, \u017einoma, nebus pavaldumas, kuris implikuoja \u017eemesn\u0119 pad\u0117t\u012f, palyginti su vyrais, ir \u017eeid\u017eia savo vert\u0117s pajautim\u0105. Letha Scanzoni ir Nancy Hardesty reikalauja \u201evisi\u0161kai lygios partneryst\u0117s\u201c. \u201eLygyb\u0117\u201c ir \u201epartneryst\u0117\u201c tarp ly\u010di\u0173 \u2013 tvirtos biblin\u0117s koncepcijos. Bet taip n\u0117ra, jeigu jomis neigiamas vyri\u0161kas vadovavimas, kurio esm\u0117 \u2013 apsauga bei r\u016bpinimasis. B\u016btent i\u0161kreipta vadovavimo kaip dominavimo samprata \u012ftikino moteris, kad esant tokioms s\u0105lygoms, jos negali atrasti sav\u0119s. Tik biblin\u0117 vadovavimo id\u0117ja, kuri d\u0117l nesavanaudi\u0161kos meil\u0117s gali b\u016bti pavadinta \u201eartima Kristui\u201c, gali jas \u012ftikinti, kad toks vadovavimas ne sugriaus, o i\u0161laisvins j\u0173 tikr\u0105j\u012f identitet\u0105.
\nAr \u0161i tiesa tinka tik i\u0161tek\u0117jusioms moterims, kuriomis r\u016bpinasi j\u0173 galva, j\u0173 vyras? O kaip su netek\u0117jusiom? \u012e \u0161\u012f klausim\u0105 \u0160ventasis Ra\u0161tas tiesiogiai neatsako galb\u016bt tod\u0117l, kad tomis dienomis netek\u0117jusiomis r\u016bpindavosi j\u0173 t\u0117vas, taip kaip i\u0161tek\u0117jusiomis \u2013 j\u0173 vyras. Deja, \u0161iandien, bent jau Vakaruose, netek\u0117jusios moterys paprastai palieka t\u0117vus ir gyvena atskirai. Nematau prie\u017easties tam prie\u0161tarauti. Bet, manau, b\u016bt\u0173 nenat\u016bralu tokioms moterims izoliuotis ir nuo vyr\u0173, kaip ir nevedusiems vyrams atsiskirti nuo moter\u0173. Mat kaip jau mat\u0117me, vyrams ir moterims reikia vieniems kit\u0173. Moteri\u0161kumo atsiskleidim\u0105 labai paskatint\u0173, jeigu kokioje nors aplinkoje \u2013 tarp gimini\u0173 ir draug\u0173, darbe ar (jeigu ji krik\u0161\u010dion\u0117) Ba\u017eny\u010dioje \u2013 moteris gal\u0117t\u0173 jausti palaikan\u010di\u0105 vyro ar vyr\u0173 glob\u0105. Jeigu \u201enegera vyrui b\u016bti vienam\u201c be moters draugijos, negera b\u016bti vienai ir moteriai be atsakingo vyri\u0161ko vadovavimo.<\/p>\n

Tarnavimas<\/strong>
\nTai, kad moterys yra pa\u0161auktos Dievo tarnauti, atrodo, nereikia \u012frodin\u0117ti. Mat \u201etarnavimas\u201c yra \u201epaslaug\u0173\u201c (diakonia)<\/em> teikimas, ir kiekvienas krik\u0161\u010dionis, vyras ir moteris, jaunas ir senas, yra pa\u0161auktas sekti p\u0117domis to, kuris pasak\u0117, jog jis at\u0117jo ne kad jam tarnaut\u0173, bet pats tarnauti (plg. Mk 10,45). Vienintelis klausimas \u2013 koki\u0105 form\u0105 tur\u0117t\u0173 \u012fgyti moter\u0173 tarnavimas, ar jam tur\u0117t\u0173 b\u016bti nustatytos kokios nors ribos, ir ypa\u010d ar moterys gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012f\u0161ventinamos.
\nRomos katalik\u0173 ir Ryt\u0173 ortodoks\u0173 Ba\u017eny\u010dios neturi moter\u0173 kunigi\u0173 \u2013 jos tvirtai nusista\u010diusios prie\u0161 \u0161i\u0105 pakraip\u0105. Moterys tarnauja daugelyje liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, Skandinavijoje, nors kar\u0161ti nesutarimai \u0161iuo klausimu t\u0119siasi. Pranc\u016bz\u0173 reformat\u0173 Ba\u017eny\u010dia moter\u0173 dvasin\u0119 tarnyst\u0119 \u012fteisino 1965 m., o \u0160kotijos Ba\u017eny\u010dia \u2013 1966 m. Tarp brit\u0173 laisv\u0173j\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 moter\u0173 dvasin\u0119 tarnyst\u0119 kongregacionalistai \u012fteisino nuo 1917 m., o metodistai ir baptistai \u2013 ne taip seniai. Anglikon\u0173 Ba\u017eny\u010dioje \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 \u017ei\u016brima nevienodai. 1944 m. Honkongo vyskupas R. O. Hallas pirmasis \u012f\u0161ventino moter\u012f \u012f presbiteres. 1968 m. anglikon\u0173 vyskup\u0173 Lambeto konferencija paskelb\u0117, kad teologiniai argumentai, pateikti u\u017e ir prie\u0161 moter\u0173 \u012f\u0161ventinim\u0105, yra negalutiniai. Ta\u010diau 1975 m. Anglijos generalinio sinodo Ba\u017eny\u010dia i\u0161sak\u0117 po\u017ei\u016br\u012f, kad \u201emoter\u0173 \u012f\u0161ventinimui \u012f kunigyst\u0119 fundamentali\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 n\u0117ra\u201c. Vis d\u0117lto Anglijos Ba\u017eny\u010dioje \u012f kuniges dar nebuvo \u012f\u0161ventinta n\u0117 viena moteris, nors daugelis buvo \u012f\u0161ventintos \u012f diakones. 1978 m. Lambeto konferencijoje vyskupai pripa\u017eino, jog kai kurios anglikon\u0173 provincijos jau turi moter\u0173 dvasininkij\u0105, ir susitar\u0117 gerbti vieni kit\u0173 drausm\u0119 \u0161iuo klausimu. Vis d\u0117lto i\u0161lieka ry\u0161kus pasidalijimas, i\u0161 dalies teologinis, i\u0161 dalies ekumeninis, \u2013 tai \u017eala, kuri\u0105 moter\u0173 \u012f\u0161ventinimas padarys anglikon\u0173 santykiams su Romos katalik\u0173 ir ortodoks\u0173 Ba\u017eny\u010diomis. D\u0117l \u0161io klausimo didel\u0117 grup\u0117 atskilo nuo JAV anglikon\u0173 Ba\u017eny\u010dios, ir jeigu moterys bus \u012f\u0161ventintos \u012f kuniges, toks pat skilimas gresia Anglijos Ba\u017eny\u010diai. Ta\u010diau kitose sferose, kaip diakonyst\u0117 arba misijos, moterys savo pasiaukojimu pasiek\u0117 ry\u0161k\u0173 rekord\u0105.
\nKai kurie krik\u0161\u010dionys, trok\u0161tantys m\u0105styti ir elgtis pagal Biblij\u0105, bematant pareik\u0161, kad moter\u0173 \u012f\u0161ventinimas nepriimtinas. J\u0173 nuomon\u0119 lemia ne tik tai, kad visi Naujojo Testamento laik\u0173 apa\u0161talai ir kunigai buvo vyrai, bet ir specifiniai nurodymai moterims tyl\u0117ti susirinkimuose, nemokyti ir nevadovauti vyrui (plg. 1 Kor 14,34; 1 Tim 2,12).
\nTa\u010diau tai tik viena argumento pus\u0117. Kita vertus, galima pateikti tvirt\u0105 prima facie<\/em> biblin\u012f atvej\u012f apie aktyv\u0173 moter\u0173 vadovavim\u0105 Ba\u017eny\u010dioje, \u012fskaitant ir \u017eod\u017eio tarnyst\u0119. Senajame Testamente buvo ne tik prana\u0161ai, bet ir prana\u0161\u0117s, pa\u0161aukti Dievo skelbti jo \u017eod\u012f, pavyzd\u017eiui, karaliaus Jozijo laikais \u2013 tokios moterys kaip Holda. Dar anks\u010diau u\u017e j\u0105 prana\u0161e buvo pavadinta Moz\u0117s sesuo Mirjama; o Debora buvo dar daugiau \u2013 ji daug met\u0173 \u201eteis\u0117\u201c Izrael\u012f, sprend\u0117 j\u0173 gin\u010dus ir tiesiog ved\u0117 juos \u012f kov\u0105 su kanaanie\u010diais. Naujajame Testamente, nors tarp J\u0117zaus apa\u0161tal\u0173 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nebuvo moter\u0173, po prisik\u0117limo pirmiausia jis apsirei\u0161k\u0117 b\u016btent moterims ir b\u016btent joms patik\u0117jo ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 apie savo pergal\u0119 (Jn 20,10 ir t.; Mt 28,8 ir t.). Be to, ir Apa\u0161tal\u0173 darbuose, ir lai\u0161kuose yra daug u\u017euomin\u0173 apie moteris kalb\u0117tojas ir moteris darbuotojas. Visos keturios netek\u0117jusios Pilypo evangelisto dukterys tur\u0117jo prana\u0161avimo dovan\u0105, o Paulius kreipiasi \u012f moteris, kurios meld\u0117si ir prana\u0161avo Korinto ba\u017eny\u010dioje. Atrodo, jis kelet\u0105 kart\u0173 buvo susitik\u0119s su Akvilu ir Priscile (\u201emano bendradarbiais Kristuje\u201c, kaip jis juos vadino), ir Priscil\u0117 j\u0173 santuokin\u0117je partneryst\u0117je akivaizd\u017eiai buvo aktyvi d\u0117l Kristaus, nes du kartus jos vardas minimas pirmiau negu jos vyro ir jie abu kviet\u0117si Apol\u0105 \u012f savo namus bei \u201enuodugniau i\u0161ai\u0161kino jam Dievo keli\u0105\u201c (Apd 21,9; 1 Kor 11,5; Apd 2,17; 18,26). Moterys, atrodo, pad\u0117davo Pauliui jo \u017eygiuose, kaip ir J\u0117zui. Pauliaus lai\u0161kuose minim\u0173 moter\u0173 skai\u010dius \u012fsp\u016bdingas. Evodij\u0105 ir Sintich\u0119 Filipuose jis vadina \u201ebendradarb\u0117mis\u201c (tas pats \u017eodis, kur\u012f jis taik\u0117 tokiems vyrams kaip Timotiejus ir Titas), kurios \u201epatenkintos\u201c \u0161alia jo \u201eevangelijos at\u017evilgiu\u201c. O Lai\u0161ke romie\u010diams, sk. 16 jis su pagarba kalba apie a\u0161tuonias moteris. Pradeda, pavesdamas \u201em\u016bs\u0173 ses\u0119 Feb\u0119, kuri yra Kenchr\u0117jos Ba\u017eny\u010dios diakon\u0117\u201c, pad\u0117jusi \u201edaug kam\u201c ir pa\u010diam Pauliui, po to jis sveikina (be kit\u0173) Marij\u0105, Trifen\u0105 bei Persid\u0119, kurios visos, pasak jo, \u201edaug\u201c arba \u201elabai daug\u201c darbavosi, tarnaudamos Vie\u0161pa\u010diui (Fil 4,2 ir t.; Rom 16,1 ir t.). 7 eilut\u0117je jis sveikina Andronik\u0105 ir Junij\u0105, kurie yra \u201edid\u017eiai gerbiami apa\u0161tal\u0173 draug\u0117je\u201c. Atrodo, ai\u0161ku (taip sp\u0117jo visi ankstyvieji Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai), kad Junija buvo moteris. Bet ar ji buvo apa\u0161tal\u0117? Ji gal\u0117jo b\u016bti viena i\u0161 \u201eBa\u017eny\u010di\u0173 pasiuntini\u0173\u201c (2 Kor 8,23), tai yra tam tikra misionier\u0117, bet kadangi kitais at\u017evilgiais ji visi\u0161kai ne\u017einoma, labai abejotina, ar ji priklaus\u0117 tai ma\u017eai i\u0161rinkt\u0173j\u0173 grupei, \u201eKristaus apa\u0161talams\u201c. Paulius gal\u0117jo tur\u0117ti omeny, kad ji buvo gerai \u017einoma tarp apa\u0161tal\u0173 (tai yra apa\u0161talams).
\nVisi \u0161io Biblijos skyriaus pavyzd\u017eiai, tiesa, susij\u0119 su tokiais moter\u0173 tarnavimais, kurie buvo veikiau charizminiai negu instituciniai (pavyzd\u017eiui, jos buvo skirtos tiesiogiai Dievo, kaip prana\u0161\u0117s, o ne Ba\u017eny\u010dios, kaip kunig\u0117s), veikiau neformal\u016bs ir asmeni\u0161ki (pavyzd\u017eiui, Priscil\u0117 mok\u0117 Apol\u0105 savo namuose) negu oficial\u016bs ir vie\u0161i (kaip mokymas per sekmadienio pamaldas). Vis d\u0117lto, jeigu Dievas nemat\u0117 kli\u016b\u010di\u0173 pa\u0161aukti moteris \u012f \u017eod\u017eio tarnyst\u0119, Ba\u017eny\u010diai lieka \u012frodyti, kod\u0117l ji netur\u0117t\u0173 skirti moterims pana\u0161i\u0173 pareig\u0173.
\nYra dar vienas argumentas moter\u0173 tarnyst\u0117s (\u012fskaitant vadovavim\u0105 ir mokym\u0105) naudai, kuris ta\u010diau labiau apibendrintas u\u017e tas specifines pastabas. B\u016btent Sekmini\u0173 dien\u0105, kaip ir prana\u0161auta, Dievas i\u0161liejo sav\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 ant vis\u0173 \u017emoni\u0173, \u012fskaitant \u201es\u016bnus ir dukteris\u201c bei jo \u201etarnus ir tarnaites\u201c. Jeigu Dvasios dovana buvo suteikta visiems abiej\u0173 ly\u010di\u0173 tikintiesiems, t\u0105 pat\u012f galima pasakyti ir apie Dvasios dovanas. N\u0117ra joki\u0173 \u012frodym\u0173 ar net u\u017euominos, kad charismata<\/em> apsiribojo tik vyrais, nors su apa\u0161talyste, atrodo, buvo b\u016btent taip. Prie\u0161ingai, Dvasios dovanos buvo padalytos visiems bendram labui, kad tapt\u0173 \u012fmanoma tai, kas da\u017enai vadinama \u201evisuotine tarnyste Kristaus k\u016bne\u201c (Apd 2,17 ir t.; 1 Kor 12,4 ir t.). Taigi turime padaryti i\u0161vad\u0105, kad Kristus ne tik suteikia moterims charismata (\u012fskaitant mokymo dovanas), bet ir kvie\u010dia panaudoti tas dovanas tarnaujant jam bei kitiems, ugdant jo k\u016bn\u0105.
\nVisa tai ai\u0161ku. Bet dabar gr\u012f\u0161ime prie dvigubo \u012fsakymo moterims tyl\u0117ti vie\u0161ame susirinkime. Kaip reik\u0117t\u0173 traktuoti \u0161ias Ra\u0161to vietas? 1 Kor 14 Paulius kalba apie Ba\u017eny\u010dios ugdym\u0105 (eil. 3\u20135 ir 26) bei \u201epadoriai ir tvarkingai\u201c vedamas pamaldas (40). Tad galb\u016bt \u0161is \u012fsakymas tyl\u0117ti daugiau skirtas plepioms moterims, o ne visoms. Jis tikrai nebuvo visuotinis, nes Paulius kalba, kad kai kurios moterys vie\u0161ai meld\u017eiasi ir prana\u0161auja (1 Kor 11,5). Kaip kalb\u0117tojai kalbomis turi bendruomen\u0117je tyl\u0117ti, jeigu n\u0117ra ai\u0161kintojo (14,28), ir prana\u0161as turi liautis kalb\u0117j\u0119s, jeigu aprei\u0161kim\u0105 gauna ka\u017ekas kitas (30), taip pernelyg plepios moterys turi Ba\u017eny\u010diose tyl\u0117ti ir, jeigu joms kyla klausim\u0173, u\u017eduoti juos vyrams namuose (34). Mat (ir tai yra principas, kuris, atrodo, valdo vis\u0105 vie\u0161\u0105 elges\u012f Ba\u017eny\u010dioje) \u201eDievas yra ne sumai\u0161ties, bet santarv\u0117s Dievas\u201c (33). Vargu ar tai draudimas kalb\u0117ti Ba\u017eny\u010dioje visoms moterims, nes anks\u010diau Paulius ne tik kalb\u0117jo apie prana\u0161es, bet \u010dia leid\u017eia kiekvienam prisid\u0117ti, nes \u201ekiekvienas turi giedojimo dovan\u0105, ar pamokym\u0105, ar aprei\u0161kim\u0105, ar kalb\u0105, ar ai\u0161kinim\u0105\u201c (26), neapsiribodamas vien vyrais.
\nKaip d\u0117l 1 Timotiejui 2,11\u201315? Pastangos apriboti \u0161ias eilutes iki tam tikr\u0173 ereti\u0161k\u0173 feministini\u0173 jud\u0117jim\u0173 nebuvo pla\u010diai priimtos. Apa\u0161talas duoda nurodymus apie vie\u0161\u0105sias pamaldas bei jose pageidautinus vyr\u0173 (eil. 8) ir moter\u0173 (9) vaidmenis. Jo nurodymas skamba gana \u012fprastai: \u201eMoteris tesimoko tyliai, su tikru klusnumu. A\u0161 neleid\u017eiu, kad moteris mokyt\u0173 nei kad vadovaut\u0173 vyrui; ji tesilaiko tyliai\u201c. \u0160iuose dviejuose sakiniuose (ir 1 Kor 14,34) mane stulbina tai, kas dar nebuvo pakankamai apsvarstyta komentatori\u0173, \u2013 Paulius i\u0161sako dvi antitezes: pirmoji tarp \u201emokytis tyliai\u201c arba \u201elaikytis tyliai\u201c ir \u201emokyti\u201c, o antroji tarp \u201evisi\u0161ko pavaldumo\u201c ir \u201eautoriteto\u201c. Pastaroji yra esminis dalykas, patvirtinantis nuolatin\u012f Pauliaus mokym\u0105 apie moters paklusnum\u0105 vyro vadovavimui ir tvirtai \u012fsi\u0161aknij\u0119s biblin\u0117je suk\u016brimo doktrinoje (\u201eJuk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui \u2013 Ieva\u201c). Ta\u010diau kitas nurodymas (reikalavimas tyl\u0117ti ir draudimas mokyti), nepaisant prie\u0161taringos u\u017euominos \u012f t\u0105 fakt\u0105, kad \u201eapgautas\u201c buvo ne Adomas, o Ieva, atrodo, yra autoriteto\u2013pavaldumo sindromo i\u0161rai\u0161ka<\/em>, o ne jo papildymas<\/em>. Neatrodo, kad m\u016bs\u0173 skiriamuosiuose seksualiniuose bruo\u017euose b\u016bt\u0173 ka\u017ekas, d\u0117l ko moterims mokyti vyrus b\u016bt\u0173 visuotinai nepriimtina. Taigi ar gali b\u016bti (klausiu a\u0161 sav\u0119s), kad nors reikalavimas paklusti yra universalus, nes pagr\u012fstas suk\u016brimu, reikalavimas tyl\u0117ti, kaip ir 1 Kor 11 reikalavimas prisidengti galv\u0105, buvo priimtinas tik pirmo \u0161imtme\u010dio kult\u016broje? Ir ar i\u0161 to i\u0161eina, kad \u012fsakymas moterims tyl\u0117ti nebuvo absoliutus draudimas joms mokyti vyrus, bet veikiau draudimas moterims mokyti tik tuo atveju, kai tuo bandoma sukeisti seksualinius vaidmenis ar net valdyti vyrus?
\nNedr\u0105sus atsakymas \u012f du mano paties i\u0161keltus klausimus yra teigiamas. Manau, jog yra situacij\u0173, kuriose moterims mokyti, ir mokyti vyrus, visi\u0161kai tinka \u2013 kai tai darydamos, jos neuzurpuoja netinkamos vald\u017eios vyr\u0173 at\u017evilgiu. Kad taip b\u016bt\u0173, turi b\u016bti \u012fvykdytos trys s\u0105lygos, susijusios su j\u0173 mokymo turiniu, kontekstu ir stiliumi.
\nPirma, turinys. J\u0117zus pasirinko, paskyr\u0117 ir \u012fkv\u0117p\u0117 savo apa\u0161talus kaip neklystan\u010dius Ba\u017eny\u010dios mokytojus. Ir visi jie buvo vyrai \u2013 galb\u016bt d\u0117l to, kad mokymo pagrindus jie tur\u0117jo d\u0117ti su didele vald\u017eia. Ta\u010diau \u0161i situacija \u0161iandien visi\u0161kai pasikeit\u0117. \u0160ventojo Ra\u0161to kanonas jau seniai u\u017ebaigtas, ir neb\u0117ra gyv\u0173 Kristaus apa\u0161tal\u0173, kurie prilygt\u0173 Dvylikai ar Pauliui. Dabar pirmoji krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 mokytoj\u0173 funkcija yra saugoti apa\u0161tal\u0173 doktrinos ind\u0117l\u012f Naujajame Testamente ir ai\u0161kinti j\u012f. Taigi jie patys nepretenduoja \u012f vald\u017ei\u0105, o nusilenkia \u0160ventojo Ra\u0161to mokymui ir vald\u017eiai. Esant tokiai situacijai, tarp j\u0173 neabejotinai gali b\u016bti ir moter\u0173. Ma\u017ea to, jeigu u\u017euomina apie tai, kad Ieva buvo apgauta (1 Tim 2,14), buvo ketinta pasakyti, jog moterys pasiduoda apgaudin\u0117jamos, j\u0173 ry\u017etas mokyti tik pagal Biblij\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti tinkama apsauga nuo to.
\nAntra, yra mokymo kontekstas<\/em>, ir tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti komandinis tarnavimas vietin\u0117je Ba\u017eny\u010dioje. Tiesiogiai ar ne, Paulius visose Ba\u017eny\u010diose paskyr\u0117 vyresniuosius (po kelis) (Apd 14,23; 20,17; Fil 1,1; Tit 1,5). M\u016bs\u0173 dienomis daugelis vietini\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 atgailauja d\u0117l nebiblinio vieno \u017emogaus tarnavimo ir gr\u012f\u017eta prie sveikos Naujojo Testamento tvarkos, kai tarnauja keli ganytojai. Komandos nariai gali bendriau naudoti savo dovanas, ir tarp j\u0173 neabejotinai tur\u0117t\u0173 b\u016bti moteris ar moter\u0173. Bet, laikydamasis biblinio mokymo apie vyro vadovavim\u0105, vis d\u0117lto manau, kad tokiai grupei tur\u0117t\u0173 vadovauti vyras. \u201eKult\u016brinio perdavimo\u201c praktika nekintan\u010di\u0105 dievi\u0161ko aprei\u0161kimo esm\u0119 siekia aprengti naujais, kult\u016br\u0105 atitinkan\u010diais r\u016bbais. Pirmajame \u0161imtmetyje vyr\u0173 vadovavimas buvo rei\u0161kiamas reikalavimu, kad moterys apsigobt\u0173 galv\u0105 ir nemokyt\u0173 vyr\u0173; ar neb\u016bt\u0173 galima jo parodyti \u0161iandien taip, kad tai atitikt\u0173 ir \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, ir dvide\u0161imt\u0105 am\u017ei\u0173, kad moterys dalyvaut\u0173 komandiniame tarnavime, kuriam vadovauja vyrai? Komandos s\u0105voka tur\u0117t\u0173 i\u0161spr\u0119sti ir ba\u017enytin\u0117s drausm\u0117s problem\u0105. Teisingai pasakyta, kad \u012f drausm\u0119 \u012feina vald\u017eia, ir tod\u0117l moteris \u010dia netur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012ftraukta. Ta\u010diau netur\u0117t\u0173 vadovauti ir vienas vyras. Idealiausia, kai drausminimas (ypa\u010d jo radikaliausia forma \u2013 ekskomunikacija) vykdomas vis\u0173 vietin\u0117s Ba\u017eny\u010dios nari\u0173 ir kai galutin\u012f sprendim\u0105 priima lyderi\u0173 ar vyresni\u0173j\u0173 grup\u0117 (Mt 18,17; 1 Kor 5,4 ir t.; Hbr 13,17).
\nTre\u010dioji moter\u0173 mokymo pri\u0117mimo s\u0105lyga susijusi su jo stiliumi<\/em>. Krik\u0161\u010dionys mokytojai \u2013 nesvarbu, vyrai ar moterys, \u2013 niekada neturi b\u016bti pagyr\u016bnai. Krik\u0161\u010dioni\u0173 mokytoj\u0173 nuolankumas turi atsispind\u0117ti ir j\u0173 paklusnume \u0160ventojo Ra\u0161to autoritetui, ir j\u0173 asmeni\u0161kame kuklume. J\u0117zus persp\u0117jo savo apa\u0161talus, kad nem\u0117gd\u017eiot\u0173 nei tu\u0161\u010dio fariziej\u0173 autoritarizmo, nei vald\u017eios i\u0161tro\u0161kusi\u0173 pasaulietini\u0173 valdov\u0173 puikyb\u0117s (Mt 23,1 ir t.; Mk 10,42 ir t.). O apa\u0161talas Petras, pajut\u0119s pagund\u0105 did\u017eiuotis, su kuria susiduria visi krik\u0161\u010dionys vadovai, ragino savo bendradarbius vyresniuosius apsisiausti nuolankumo r\u016bbu, nevie\u0161patauti tiems, kurie patik\u0117ti j\u0173 ganytoji\u0161kai globai, o ver\u010diau b\u016bti Kristaus kaimenei pavyzd\u017eiu (1 Pt 5,1 ir t.). \u0160is nurodymas vyrams bus dar ai\u0161kesnis pavyzdys moterims, kurios susiderino su savo seksualiniu identitetu ir nebando b\u016bti ar elgtis kaip vyrai.
\nTaigi atrodo, jog laikantis Biblijos, moterims leistina mokyti vyrus, jeigu to mokymo turinys yra biblinis, jo kontekstas \u2013 komanda, o stilius \u2013 nuolankus. Tokioje situacijoje moterys pademonstruot\u0173 savo sugeb\u0117jimus, nepretenduodamos \u012f ne joms skirt\u0105 atsaking\u0105 vadovavim\u0105. Tad ar tai rei\u0161kia, kad moterys gali ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012f\u0161ventinamos? Man sunku tiesiai atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 d\u0117l susidariusios painiavos ta tema. Kas yra \u012f\u0161ventinimas? Ir \u012f kok\u012f tarnavim\u0105 jis atveria keli\u0105? Kataliki\u0161k\u0173 \u012fsitikinim\u0173 krik\u0161\u010dionys link\u0119 tvirtinti, kad kunigyst\u0117 i\u0161 esm\u0117s yra vyri\u0161kas tarnavimas, nes kunigas reprezentuoja Krist\u0173, ir tod\u0117l moteris negali b\u016bti kunig\u0117. Bet kadangi ganytoji\u0161ko tarnavimo a\u0161 nelaikau \u201ekunigi\u0161ku\u201c kataliki\u0161ka prasme, tai ne mano problema. Reformat\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 krik\u0161\u010dionys link\u0119 \u017ei\u016br\u0117ti \u012f kunigyst\u0119 kaip \u012f stabil\u0173 tarnavim\u0105, \u012f kur\u012f b\u016btinai \u012feina ir autoritetingas mokymas, ir disciplinos \u012fgyvendinimas, \u2013 tod\u0117l moterims jis es\u0105 neprieinamas. Bet a\u0161 abejoju, ar Naujasis Testamentas pateikia mums grie\u017et\u0105 tarnavimo \u0161ablon\u0105, pagal kur\u012f visi pastoriai yra reformat\u0173 pavyzd\u017eio \u201emokantys vyresnieji\u201c.
\nJeigu manytume, kad Naujajame Testamente numatytas vadovavimas yra ne kunigi\u0161kas kataliki\u0161ka prasme, o ganytoji\u0161kas; jeigu laikytume, kad jis neb\u016btinai yra presbiteri\u0161kas reformatori\u0161ka vald\u017eios ir drausm\u0117s prasme, o laisvas, kuklus ir \u012fvairus, si\u016blantis \u012fvairias tarnavimo r\u016b\u0161is bei laipsnius; ir jei laikytume, kad \u012f \u012f\u0161ventinim\u0105 \u012feina vie\u0161as Dievo suteikt\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 pripa\u017einimas kartu su vie\u0161u j\u0173 panaudojimu grup\u0117je, \u2013 ar taip suprantamas tarnavimas bei \u012f\u0161ventinimas b\u016bt\u0173 u\u017edraustas moterims? Nematau prie\u017easties, kod\u0117l taip gal\u0117t\u0173 b\u016bti. Tai tiesa, kad vietini\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 pastoriai paskelbti \u201evir\u0161\u201c savo bendruomeni\u0173 Vie\u0161patyje ir kad bendruomen\u0117ms liepta klausyti savo vadov\u0173 ir b\u016bti jiems atsidavusiomis (plg. 1 Tes 5,12; Hbr 13,17). Jeigu visi \u012f\u0161ventinti krik\u0161\u010dionys tarnautojai nei\u0161vengiamai turi \u0161\u012f vald\u017eios ir teis\u0117s drausminti element\u0105, tada, manau, mes tikrai tur\u0117tume padaryti i\u0161vad\u0105, kad tai tik vyrams. Bet jeigu (kaip a\u0161 manau) ganytoji\u0161kos globos esm\u0117 yra meil\u0117, o jos stilius \u2013 kuklumas, tada nebus pa\u017eeistas joks biblinis principas, jeigu \u012f tai bus \u012ftrauktos moterys. Tikiuosi, jog ai\u0161ku, kad fundamentalus klausimas Ba\u017eny\u010diai n\u0117ra nei kunigyst\u0117, nei \u012f\u0161ventinimas, o tam tikras vald\u017eios laipsnis, kuris b\u016btinai paveldimas kunigyst\u0117je. Praktin\u0117 problema, bent jau \u017ei\u016brint i\u0161 anglikon\u0173 perspektyvos, yra, ar moterys gali b\u016bti \u012f\u0161ventintos \u012f kunigyst\u0119 ir ar j\u0173 tarnavimas po to turi apsiriboti leidimu dalyvauti ganytoji\u0161koje komandoje. A\u0161 asmeni\u0161kai tik\u0117jausi tokio sprendimo, bet mus u\u017evald\u0117 \u012fvykiai.
\nA\u0161 vis dar nemanau, jog Biblijos at\u017evilgiu b\u016bt\u0173 tinkama moteriai tapti vikare ar vyskupe. Tas faktas, kad, kaip jau ra\u0161iau, anglikon\u0173 bendruomen\u0117je dabar yra vyskup\u0117s, man\u0119s neprivert\u0117 pakeisti nuomon\u0117s. Ir ne d\u0117l to, kad neig\u010diau, jog kai kurios moterys turi tokiam vadovavimui sugeb\u0117jim\u0173 ar kai kuriems vyrams j\u0173 tr\u016bksta. Ne visos moterys yra \u201esilpnos\u201c ir ne visi vyrai \u201estipr\u016bs\u201c. Neturiu omeny n\u0117 to, kad moteriai tapti vikare ar vyskupe, net ministre pirmininke ar karaliene, jau nekalbant apie tapim\u0105 kunige ar pastore, yra ka\u017ekas blogo ar ne\u012fmanomo. A\u0161 susir\u016bpin\u0119s ne \u0161iais negatyviais dalykais, o kai kuo pozityviu. Laikausi \u0160ventojo Ra\u0161to universalios bei am\u017einos tiesos, kad vyri\u0161ko vadovavimo principas yra apreik\u0161tas ir egzistuoja nuo suk\u016brimo; kad jis turi b\u016bti vie\u0161ai ir matomai rodomas; ir kad komandinis vyr\u0173 vadovavimas (ypa\u010d vietin\u0117je Ba\u017eny\u010dioje bei vyskupijoje) yra atitinkamas kult\u016brinis simbolis, reprezentuojantis tai dvide\u0161imtame am\u017eiuje, kaip moters vualis bei tyl\u0117jimas \u2013 pirmame.
\nVis d\u0117lto mums turi r\u016bp\u0117ti ne tik simboliai, bet ir u\u017e j\u0173 slypinti tikrov\u0117. Kaip krik\u0161\u010dionys, kovodami su dominuojan\u010diu pasaulieti\u0161kumu, turime Ba\u017eny\u010dioje, visuomen\u0117je ir namuose liudyti du biblinius principus apie seksualin\u0119 lygyb\u0119 ir vyri\u0161k\u0105 vadovavim\u0105, netgi toliau gin\u010dydamiesi, kaip geriausia ir tinkamiausia tai \u012fgyvendinti.
\nBaigsiu keliais paprastais dalykais. Jeigu Dievas apdovanoja moteris dvasin\u0117mis dovanomis (o tai jis daro) ir \u0161aukia jas panaudoti tas dovanas bendram labui (tai jis taip pat daro), Ba\u017eny\u010dia turi pripa\u017einti Dievo dovanas ir pa\u0161aukim\u0105, sukurti atitinkamas sferas, kur moterys gal\u0117t\u0173 tarnauti, jas \u012f\u0161ventinti (tai yra suteikti joms teis\u0119 ir gali\u0105) \u012f joms Dievo duot\u0105 tarnyst\u0119, bent jau komandin\u0117se situacijose. M\u016bs\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kos suk\u016brimo ir atpirkimo doktrinos moko, kad Dievas nori, jog jo apdovanoti \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 patenkinti, o ne suerzinti, ir kad j\u0173 tarnavimas praturtint\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105.<\/p>\n

John Stott<\/strong>, anglikon\u0173 teologas, kunigas, daugelio knyg\u0173 autorius, gyvena Londone<\/p>\n

Vert\u0117 Jolanta Korolkovait\u0117<\/p>\n

Priedas<\/h2>\n

\u00a0<\/strong><\/p>\n

Feministin\u0117 teologija<\/h2>\n

Holger Lahayne<\/em><\/p>\n

Feministin\u0117s teologijos \u0161aknys \u2013 naujajame, arba \u201eantrajame\u201c 7-ojo de\u0161imtme\u010dio moter\u0173 jud\u0117jime. Jei pirmasis moter\u0173 jud\u0117jimas prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 pla\u010diai kovojo u\u017e lygias lavinimosi galimybes ir politin\u012f lygiateisi\u0161kum\u0105 (moter\u0173 rinkim\u0173 teis\u0119), tai feminizmo poveikis dabar daug platesnis: atsirado visi\u0161kai nauj\u0173 savaranki\u0161ko moter\u0173 tyrimo plot\u0173 \u2013 feministin\u0117 psichologija, filosofija ir b\u016btent \u2013 teologija.
\nFeminis\u010di\u0173 teologi\u0173 spektras iki \u0161iol yra labai platus. \u201eFeminist\u0117s evangelik\u0117s\u201c dar visi\u0161kai pripa\u017e\u012fsta Biblijos autoritet\u0105 ir pirmiausia stoja u\u017e visi\u0161k\u0105 vyr\u0173 ir moter\u0173 lygyb\u0119 Ba\u017eny\u010dioje. Iki \u0161iol, daugelyje protestant\u0173 denominacij\u0173 leidus moterims dirbti pastor\u0117mis, jos pasiek\u0117 svarbiausi\u0105 savo tiksl\u0105. Prie j\u0173 reik\u0117t\u0173 priskirti Gretchen Gaebelein Hull, Alvera Mickelsen, Letha Scanzoni (JAV), Elaine Storkey (Did\u017eioji Britanija).
\nFeminist\u0117s teolog\u0117s siauresne prasme laikosi modernios, kriti\u0161kos teologijos tradicij\u0173 ir i\u0161silaisvinimo teologijos. Garsiausios i\u0161 j\u0173 yra Rosemary Radford Ruether, Elizabeth Sch\u00fcssler Fiorenza, Anne Carr (JAV), o Vokietijoje B Elisabeth Moltmann-Wendel ir Dorothee S\u00f6lle. Pagaliau radikaliausios atstov\u0117s jau daugiau ar ma\u017eiau apleido krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u0105 teologij\u0105 (Dievo Motinos kulto propagavim\u0105, per\u0117jim\u0105 prie religij\u0173 sumai\u0161ymo ir prie \u201eNew Age\u201c jud\u0117jimo).
\nDaugumos feminis\u010di\u0173 teologi\u0173 pagrindiniai \u012fsitikinimai yra pana\u0161\u016bs:
\n\u2022 tradicin\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161koji teologija yra visi\u0161kai vienpus\u0117 patriarchalin\u0117 teologija \u2013 \u201evyr\u0173 \u2013 vyrams\u201c;
\n\u2022 tradicin\u0117 teologija ignoravo moteris ir j\u0173 patyrim\u0105 arba netgi s\u0105moningai jas niekino;
\n\u2022 formuojant teologij\u0105, moterys privalo dalyvauti vienodai su vyrais;
\n\u2022 moter\u0173 s\u0105mon\u0117 ir patirtis yra \u0161iuolaikin\u0117s teologijos \u0161altinis bei norma.
\nFeministin\u0117 teologija vis\u0173 pirma kalba apie protest\u0105 ir kritik\u0105. Vienos teolog\u0117s kritikuoja androcentizm\u0105 bei krik\u0161\u010dioni\u0173 m\u0105stytoj\u0173 (nuo Augustino per Akviniet\u012f iki Karlo Bartho) prie\u0161i\u0161kum\u0105 moterims. Kitos nesustoja prie moter\u0173 \u201enematymo\u201c Ba\u017eny\u010dios istorijoje, bet pozityviai atskleid\u017eia, kok\u012f did\u017eiul\u012f vaidmen\u012f moterys vaidino ankstyvojoje Ba\u017eny\u010dioje (Sch\u00fcssler-Fiorenza). Visos \u012fsitikinusios, kad vyrai ne tik \u201enuspalvino\u201c teologij\u0105, bet ir vienpusi\u0161kai nul\u0117m\u0117 jos turin\u012f bei form\u0105.
\nFeminist\u0117s teolog\u0117s savo kritikoje nepaiso net Biblijos. Jos pasinaudoja bibline \u201eprana\u0161i\u0161kai i\u0161laisvinan\u010dia tradicija\u201c lyg kokiu raktu, leid\u017eian\u010diu likusio \u0160ventojo Ra\u0161to kritik\u0105. Nemalon\u016bs pasa\u017eai gali b\u016bti labai paprastai nustumti \u012f \u0161al\u012f, kaip neatitinkantys \u0161ios \u201etradicijos\u201c. \u010cia paai\u0161k\u0117ja, kad da\u017eniausiai protestant\u0173 feministin\u0117 teologija[9] nebesutampa su protestantizmo principais, vien tik Ra\u0161tas (sola scriptura) <\/em>es\u0105s tik\u0117jimo ir teologijos norma bei mastelis. Greta \u201epatriarchali\u0161kai u\u017ekr\u0117stos\u201c Biblijos, pirminis aprei\u0161kimo \u0161altinis esanti moteri\u0161koji (arba tiksliau \u2013 feministin\u0117) s\u0105mon\u0117.
\nTa\u010diau feministin\u0117 teologija susideda ne vien i\u0161 kritikos, bet stengiasi ir naujai suformuluoti dogmas. \u017dinomiausios buvo pastangos d\u0117l \u201e\u012fskaitytinos\u201c ne seksistin\u0117s kalbos Biblijoje ir teologijoje. Visi\u0161kai priimtinas ir tuo tarpu pla\u010diai pripa\u017eintas vertimas \u201ebroliai\u201c Naujajame Testamente bendruomen\u0117s nario prasme \u201ebroliai ir seserys\u201c. Dar galima diskutuoti d\u0117l \u017eod\u017eio \u201eDievas\u201c arba \u201eJ\u0117zus\u201c keitimo \u012f \u201edraugas\u201c (bet kokiu atveju tam yra pagrindas Biblijoje: Jn 15,13; Mt 11,19). Toliau jau ai\u0161kiai per toli feminist\u0117s teolog\u0117s siekia savo reikalavimais d\u0117l formuluot\u0117s \u201eDievas\u201c keitimo \u012f \u201eT\u0117vas ir Motina\u201c, arba \u201eGod\/ess\u201c (Ruether); \u201eKristus\u201c \u2013 \u012f \u201evienintelis Dievo vaikas\u201c (vietoj \u201eS\u016bnus\u201c) arba netgi \u012f \u201eJ\u0117za Krista\u201c.
\nMokyme apie Diev\u0105 feminist\u0117s teolog\u0117s atsigr\u0119\u017eia prie\u0161 suverenaus, transcendentinio, visagalio ir laisvo Dievo \u012fvaizd\u012f. J\u0173 Dievo paveikslas yra veikiau monistinis ir platus \u2013 prie\u0161ingai dualiam \u201evyri\u0161ko\u201c Dievo \u012fvaizd\u017eiui, kur visuomet pabr\u0117\u017eiamas tik skirtumas tarp Dievo ir jo k\u016brinio, gamtos ir dvasios, sielos ir k\u016bno, gero ir blogo, transcendencijos ir imanencijos, vyri\u0161ko ir moteri\u0161ko.
\nKristologijoje inkarnuoto J\u0117zaus vyri\u0161kumas jokiu b\u016bdu nepriimamas kaip esminis ir nelyginamas su jo priklausymu tautai arba profesijai. J\u0117zus traktuojamas kaip naujo \u017emogaus pavyzdys, savyje pavyzdingai integrav\u0119s moteri\u0161k\u0105j\u0105 ir vyri\u0161k\u0105j\u0105 dalis. Radikalios atstov\u0117s J\u0117zuje netgi \u012f\u017ei\u016bri pirm\u0105j\u012f androgenin\u012f \u017emog\u0173. Mokyme apie nuod\u0117mes feminist\u0117s teolog\u0117s tradicin\u012f paveiksl\u0105 apver\u010dia auk\u0161tyn kojom: nuod\u0117m\u0117 yra ne i\u0161didumas ir egoizmas, perd\u0117tas pasitik\u0117jimas savimi, bet i\u0161didumo ir pasitik\u0117jimo stoka.
\nNepaisant kai kuri\u0173 nuopeln\u0173, u\u017e kuriuos reikia b\u016bti d\u0117kingiems feministinei teologijai (ypa\u010d kriti\u0161kai apdorojant Ba\u017eny\u010dios istorij\u0105), i\u0161 esm\u0117s lieka abejotinas atmetimas bet koki\u0173 autoritet\u0173, esan\u010di\u0173 u\u017e moteri\u0161kosios s\u0105mon\u0117s rib\u0173. Atmestinas ir vienpusis imanentinio, su pasauliu sutapatinamo Dievo akcentavimas. Teolog\u0117 Elizabeth Achtemeier ai\u0161kiai ra\u0161o: \u201eJokia pasaulio religija n\u0117ra tokia sena, kaip imanentin\u0117 Dievo ir pasaulio suk\u016brimo identifikacija. Ji sudaro pagrind\u0105 bet kokiai nebiblinei religijai, B i\u0161imtis tik islamas. Jei Ba\u017eny\u010dia naudoja u\u017etamsinan\u010di\u0105 kalb\u0105, kuri neperskiria \u0161ventojo Dievo ir k\u016brinijos, tada ji atveria vartus biblinio tik\u0117jimo transcendentiniu Dievu, kuris veikia pasaulyje per savo \u017eod\u012f ir savo Dvasi\u0105, sudarkymui. Pagaliau Motinos dievyb\u0117s garbintojai \u0161lovina pasaulio suk\u016brim\u0105 ir patys save vietoj K\u016br\u0117jo\u201c [10]<\/p>\n

Vert\u0117 Ona Pulkauninkien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

John Stott Kart\u0105 vienai mokinukei buvo u\u017eduota para\u0161yti ra\u0161in\u0117l\u012f tema \u2013 kod\u0117l pasaulyje daugiau moter\u0173 negu vyr\u0173. \u201ePirmiausia Dievas suk\u016br\u0117 Adom\u0105, \u2013 ra\u0161\u0117 ji. \u2013 Pabaig\u0119s darb\u0105, Dievas pa\u017evelg\u0117 \u012f j\u012f ir tar\u0117 sau: \u2018K\u0105 gi, manau, kad jeigu dar kart\u0105 pabandysiu, man pavyks geriau\u2019. Taigi jis suk\u016br\u0117 Iev\u0105. Dievui Ieva daug labiau patiko u\u017e […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":741,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[21],"tags":[73,287,150,285,286],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/829"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=829"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/829\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":831,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/829\/revisions\/831"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/741"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=829"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=829"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=829"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}