{"id":85,"date":"2015-08-19T11:51:17","date_gmt":"2015-08-19T08:51:17","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=85"},"modified":"2015-08-19T12:04:19","modified_gmt":"2015-08-19T09:04:19","slug":"kaip-as-skaitau-biblija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=85","title":{"rendered":"Kaip a\u0161 skaitau Biblij\u0105?"},"content":{"rendered":"

Arba kod\u0117l turime mokytis teisingai ai\u0161kinti Biblij\u0105.<\/strong><\/p>\n

Ron Kubsch<\/em><\/p>\n

\u201eDaugelis \u017emoni\u0173 sielojasi, kai nesupranta kai kuri\u0173 Biblijos viet\u0173. O a\u0161 turiu pripa\u017einti, mane ramina tos Biblijos vietos, kurias a\u0161 suprantu\u201c. Taip atrod\u0117 amerikie\u010di\u0173 ra\u0161ytojui Markui Tvenui (1835\u20131910). Ir jis buvo teisus. Nors daug kas Biblijoje yra paprasta, bet \u012fgyvendinti tai stengiamasi retai.<\/strong><\/p>\n

Deja ne taip paprasta suprasti Biblij\u0105 teisingai. N\u0117ra \u017emogaus pasaulyje, kuris visk\u0105 suprast\u0173. N\u0117ra dviej\u0173 \u017emoni\u0173, visk\u0105 suprantan\u010di\u0173 vienodai. Net didysis apa\u0161talas Petras tur\u0117jo problem\u0173, kai nor\u0117jo teisingai i\u0161ai\u0161kinti savo draugo ir kolegos Pauliaus lai\u0161kus (plg. 2 Pt 3,16). Tuo labiau ir mes sunkokai \u012fveikiame apa\u0161talini\u0173 laik\u0173 teologines ir kalbos kult\u016brines ribas, perkeldami jas \u012f dabart\u012f. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Skaityti Biblij\u0105 reikia mokytis, kitaip ji gali tapti nuobodi, netgi pavojinga. Pasi\u017ei\u016br\u0117kime kod\u0117l.<\/p>\n

Kiekvienas Biblijos skaitytojas ai\u0161kina Biblij\u0105 kitaip<\/strong><\/p>\n

Pirmoji prie\u017eastis, kod\u0117l reikia mokytis ai\u0161kinti Biblij\u0105, yra ta, kad kiekvienas Biblijos skaitytojas yra ir Biblijos ai\u0161kintojas. Daugelis \u017emoni\u0173 \u012fsitikin\u0119, kad jie gerai supranta k\u0105 skaito. Be to, jie tiki, kad j\u0173 supratimas sutampa su tuo, k\u0105 \u0160ventoji Dvasia nori pasakyti per t\u0105 tekst\u0105.
\nTa\u010diau i\u0161 ties\u0173 mes niekada nesuprantame grynojo teksto. Tai, k\u0105 suprantame, yra nulemta daugelio \u012ftak\u0173, be to, kartais net i\u0161kreipta. M\u016bs\u0173 gyvenimo istorija, m\u016bs\u0173 kult\u016bra, m\u016bs\u0173 i\u0161silavinimas ir kalba, kuria galvojame ir skaitome, daro nei\u0161vengiam\u0105 \u012ftak\u0105 tam, k\u0105 manome esame pa\u017ein\u0119 \u201ei\u0161 Dievo\u201c. Neretai prie skaitomo teksto dar pridedame k\u0105 nors savo, u\u017euot i\u0161 jo k\u0105 nors pasi\u0117m\u0119.<\/p>\n

1 pavyzdys: \u012fveikiamos ribos<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\n

\n

\n

Dalyko esm\u0117 tekste gali b\u016bti i\u0161reik\u0161ta nevienodai. Skirtingai perteikti tie patys evangelij\u0173 \u012fvykiai mums atrodo prie\u0161taringi (\u017er. J\u0117zaus gundymo istorij\u0105 Evangelijos pagal Mat\u0105 sk. 4 ir Evangelijos pagal Luk\u0105 sk. 4). I\u0161 ties\u0173 j\u0173 para\u0161ymo prie\u017eastys buvo skirtingos, be to, skyr\u0117si ir ra\u0161ymo perspektyvos bei tikslai. Nor\u0117dami \u012fveikti \u0161i\u0105 teologin\u0119 rib\u0105, skirian\u010di\u0105 dalyko esm\u0119 ir pirmin\u012f tekst\u0105, turime b\u016bti pasikaust\u0119 geromis istorin\u0117mis ir biblin\u0117mis \u017einiomis.
\nKalba neatskiriama nuo kult\u016bros. Jos viena kit\u0105 formuoja ir s\u0105lygoja. Kalbin\u0117\u2013kult\u016brin\u0117 riba nuo dabarties iki biblini\u0173 tekst\u0173 apima ma\u017edaug 3500\u20132000 met\u0173 laikotarp\u012f. Tad savaime suprantama, kad j\u012f \u012fveiktume, turime pa\u017einti sen\u0105sias kult\u016bras ir kalb\u0105. Tai ypa\u010d svarbu Biblijos tekst\u0173 vert\u0117jams.
\nK\u0105 mes suprantame, kai Naujajame Testamente skaitome apie pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 susirinkimus, kur buvo skelbiamas Dievo \u017eodis? Ar nekyla spontani\u0161kos asocijacijos su \u0161i\u0173 dien\u0173 pamaldomis, dideliu pastatu, choru, kietais ba\u017enytiniais suolais ir sekmadienio rytu? O juk i\u0161 tikr\u0173j\u0173 NT nusimeta kultin\u012f Senojo Testamento pamald\u0173 charakter\u012f ir labiau rei\u0161kia \u201edvasin\u012f garbinim\u0105\u201c (pvz. Rom 12,1\u20132). Ta\u010diau \u017evelgdami formaliai turime prisiminti, kad pirmuosius 300 met\u0173 pamaldos vykdavo ne ba\u017eny\u010diose, o priva\u010diuose namuose. Da\u017enai jos buvo \u0161ven\u010diamos ne tik sekmadieniais, bet ir kasdien (plg. Apd 2,46), vykdavo ne tik ryt\u0105, bet ir vakare, nakt\u012f.
\nTaigi pastebime, kaip greitai m\u016bs\u0173 subjektyvus supratimas<\/em> apie Dievo garbinim\u0105 gali b\u016bti \u012fra\u0161ytas \u012f objektyv\u0173 Biblijos tekst\u0105<\/em>. Supratimas, kur\u012f turime dar prie\u0161 prad\u0117dami skaityti, daro \u012ftak\u0105 teksto supratimui, o tekstas veikia esam\u0105 skaitytojo supratim\u0105. \u010cia kalbama apie hermeneutin\u012f (gr. hermeneuo<\/em> \u2013 ai\u0161kinti) rat\u0105.
\n<\/strong><\/p>\n

2 pavyzdys: hermeneutinis ratas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\n

\n

\n

\n

\n

\n

\n

\n

\u012e skaitom\u0105 tekst\u0105 Biblijos skaitytojas perkelia savo kult\u016br\u0105, savo klausimus ir l\u016bkes\u010dius (1). Tekstas savo ruo\u017etu veikia esam\u0105 supratim\u0105 ir j\u012f tobulina, pataiso ar apriboja, jei skaitytojas tai leid\u017eia (2). Ai\u0161kinantis esamas supratimas tur\u0117t\u0173 art\u0117ti prie biblinio teksto. Tai \u0160ventosios Dvasios ketinimas esam\u0105 supratim\u0105 priartinti prie teksto (3). Jei skaitytojas tekst\u0105 pritaikys savo esamam supratimui, tai tur\u0117s lemtingos \u012ftakos jam pa\u010diam.<\/p>\n

Kiekvienas Biblijos vertimas ai\u0161kina Biblij\u0105 kitaip<\/strong><\/p>\n

Netur\u0117tume pamir\u0161ti, kad kiekvienas Biblijos vertimas yra ir Biblijos ai\u0161kinimas. Tik nedaugelis skaito Biblijos original\u0105 hebraj\u0173, aram\u0117j\u0173 ar graik\u0173 kalbomis. Da\u017eniausiai naudojam\u0117s verstais tekstais. O vert\u0117jai rinkdavosi vien\u0105 i\u0161 vertimo galimybi\u0173. Tod\u0117l nekyla abejoni\u0173, kad tekste atsispind\u0117davo j\u0173 pa\u010di\u0173 supratimas.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, NT vertime A. Jur\u0117nas 1 Tes 4,4 perteikia:
\n… kad kiekvienas i\u0161 j\u016bs\u0173 mok\u0117t\u0173 laikyti savo k\u016bn\u0105 \u0161ventume ir pagarboje…<\/em><\/p>\n

Tas pats \u010c. Kavaliausko i\u0161verstas tekstas:
\nKiekvienas j\u016bs\u0173 tei\u0161moksta laikyti sav\u0105j\u012f ind\u0105 \u0161ventai ir pagarbiai…<\/em><\/p>\n

I\u0161 pirmo \u017evilgsnio krinta \u012f akis trys dalykai:<\/p>\n

1. Vienas ir tas pats tekstas i\u0161verstas netapa\u010diai.<\/em>
\nNors abu vert\u0117jai gim\u0117 tame pa\u010diame \u0161imtmetyje ir abu vert\u0117 i\u0161 graik\u0173 kalbos, ta\u010diau gyvena skirtinguose \u201epasauliuose\u201c ir kiekvienas i\u0161 j\u0173 yra savo kult\u016bros vaikas. Vert\u0117jai naudojo skirtingas darbo priemones ir versdami siek\u0117 kit\u0173 tiksl\u0173. Svarbus ir autoriaus, jo bendradarbi\u0173, patar\u0117j\u0173 estetinis supratimas.<\/p>\n

2. Nepaisant skirtum\u0173 abu vertimai perduoda t\u0105 pa\u010di\u0105 informacij\u0105.<\/em>
\nSkaitytojui nesusidaro \u012fsp\u016bd\u017eio, kad kalbama apie visi\u0161kai skirtingus dalykus. Prie\u0161ingai, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 mes didelio skirtumo nejau\u010diame.
\n
\n3. Ta pati s\u0105voka kiekvien\u0105 kart\u0105 i\u0161ver\u010diama vis kitaip.<\/em>
\nA. Jur\u0117no vertime vartojama s\u0105voka \u201ek\u016bnas\u201c, ekumeniniame vertime \u201eindas\u201c, nors kasdienin\u0117je lietuvi\u0173 kalboje abu \u0161ie \u017eod\u017eiai neturi nieko bendro.<\/p>\n

Dabar vert\u0117j\u0173 darbas grie\u017etai kontroliuojamas. Biblijos tekst\u0173 vertimas yra varginantis mokslinis darbas. Geri vert\u0117jai skiria daug d\u0117mesio kalbiniams skirtumams. Taip yra ir su m\u016bs\u0173 pavyzd\u017eiu. Abiejuose vertimuose yra gin\u010dytin\u0173 s\u0105vok\u0173, kurios vienodai paai\u0161kinamos pastaboje po tekstu. A. Jur\u0117nas ra\u0161o:
\n Jei indas, kaip kai kurie mano, \u010dia rei\u0161kia \u017emon\u0105, tai verstina: kad kiekvienas i\u0161 j\u016bs\u0173 mok\u0117t\u0173 \u012fsigyti \u017emon\u0105 su \u0161ventumu ir pagarba.<\/em>
\nO ekumeninis 1993 m. leidinys prie biblinio teksto prideda:
\nGraik\u0173 kalbos \u017eodis \u201eskeuos\u201c rei\u0161kia ind\u0105, bet gali reik\u0161ti ir k\u016bn\u0105 (plg. Rom 12,1; 1 Kor 6,19) arba \u017emon\u0105 (plg. 1 Pt 3,7 ir rabin\u0173 ra\u0161tus). Daugumas \u0161iandienini\u0173 egzeget\u0173 mano, jog Paulius \u010dia moko vyrus tyrai gerbti savo \u017emonas.<\/em>
\nJeigu \u0161i pastaba teisinga [1], tai b\u016bt\u0173 priimtina \u2013 vietoj \u017eod\u017eio \u201eindas\u201c vartoti \u017eod\u012f \u201e\u017emona\u201c. Skaitykime dar kart\u0105:
\nKiekvienas j\u016bs\u0173 tei\u0161moksta laikyti sav\u0105j\u0105 \u017emon\u0105 \u0161ventai ir pagarbiai…<\/em>
\nIr tekstas jau \u012fgavo visi\u0161kai kit\u0105 reik\u0161m\u0119. Bet kuri i\u0161 j\u0173 yra teisinga? \u010cia vert\u0117jui reikia gerai pasvarstyti. Abu vertimo variantai derinami su kitomis Naujojo Testamento vietomis. S\u0105vokai \u201e\u017emona\u201c apa\u0161talas Petras vartoja \u201eskeuos\u201c 1 Pt 3,7. Paulius 2 Kor 4,7 \u0161\u012f \u017eod\u012f vartoja kalb\u0117damas apie \u017emogaus k\u016bn\u0105. Rabin\u0173 ra\u0161tuose (\u017eydi\u0161ka tradicija) irgi pateikti abu \u017eod\u017eiai. Pa\u017evelg\u0119 \u012f Ba\u017eny\u010dios istorij\u0105 taip pat randame abi s\u0105vokas. Tertulijonas (apie 160\u2013240) ir Kalvinas (1509\u20131564) pirmum\u0105 teik\u0117 reik\u0161mei \u201ek\u016bnas\u201c, Augustinas \u2013 \u201e\u017emona\u201c.
\n\u010cia gali pad\u0117ti filologin\u0117 lupa. Ne tik veiksma\u017eodis \u201elaikyti\u201c (pa\u017eod\u017eiui: \u201e\u012fsigyti\u201c, \u201egauti\u201c), bet ir \u012fvardis \u201esavo\u201c labiau sieja \u017eod\u012f \u201eindas\u201c ne su nuosavu k\u016bnu, o su \u017emona. Ir pakankamai ai\u0161ku, kad Paulius, remdamasis \u017eyd\u0173 tradicija, nor\u0117jo priminti apie \u0161vent\u0105 santuok\u0105.
\nB\u016bdami priklausomi nuo daugelio \u012ftak\u0173 vert\u0117jai pereina \u012f vien\u0105 ar kit\u0105 pus\u0119. Arba kai kurie \u2013 kaip \u010c. Kavaliauskas \u2013 inteligenti\u0161kai nusprend\u017eia versti tekst\u0105 pa\u017eod\u017eiui u\u017ebaigdami mint\u012f pastaboje po tekstu ir leisdami skaitytojui pa\u010diam pasirinkti. Toks netvirt\u0173 savo pozicij\u0173 pripa\u017einimas yra teisingas, ta\u010diau skaitytojui paliekama galimyb\u0117 neteisingai pasirinkti.
\nBuvo pateiktas ekstremalus pavyzdys. Toki\u0173 ypatingai paini\u0173 Biblijos viet\u0173 yra ma\u017eai, ir jas komentuoja solid\u016bs Biblijos leidiniai. Bet kaip Biblijos skaitytojai tur\u0117tume \u017einoti, jog vert\u0117jams tenka spr\u0119sti. Ir \u0161ie sprendimai m\u016bs\u0173 supratimui daro didel\u0119 \u012ftak\u0105.
\n
\n3 pavyzdys: \u201eIndas\u201c (skeuos) Naujajame Testamente<\/strong><\/p>\n

\u017dodis \u201eindas\u201c (skeuos) Naujajame Testamente aptinkamas 23 kartus. Jo reik\u0161m\u0117s tokios:
\n1. Tiesiogin\u0117 reik\u0161m\u0117:
\na) daiktas, tarnaujantis kokiems nors tikslams: Mk 11,16; Apr 18,12 (du kartus); Lk 17,31; Mt 12,29; Hbr 9,21; Apd 27,17; Apd 10,11.16; 11,5;
\nb) indas: Lk 8,16; Jn 19,21; 2 Tim 2,20. 21 (\u012fgauna perkeltin\u0119 prasm\u0119); Apr 2,27; Rom 9,21.
\n2. Perkeltin\u0117 prasm\u0117:
\na) Paulius yra \u201eindas\u201c Kristui: Apd 9,15;
\nb) \u017emogaus k\u016bnas: 2 Kor 4,7;
\nc) \u017emogus: Rom 9,22. 23 (du kartus);
\nd) moteris: 1 Pt 3,17;
\ne) \u017emona arba savas k\u016bnas: 1 Tes 4,4.<\/p>\n

Kiekviena Ba\u017eny\u010dia kitaip ai\u0161kina Biblij\u0105<\/strong><\/p>\n

Gr\u012f\u017ekime dar prie tre\u010dios prie\u017easties, kod\u0117l reikia mokytis ai\u0161kinti Biblij\u0105. Beveik kiekviena Ba\u017eny\u010dia turi savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f tai, kaip turi b\u016bti i\u0161 tikr\u0173j\u0173 suprastas tekstas.
\nPavyzd\u017eiui kai kuriose Ba\u017eny\u010diose vie\u0161patauja supratimas, jog visos Ra\u0161to vietos nagrin\u0117tinos vienodai. \u201eVisa Biblija yra Dievo \u017eodis, tod\u0117l ir \u0161iandien viskas galioja!\u201c Tai i\u0161 ties\u0173 n\u0117ra neteisinga, bet nepaai\u0161kina, koks, pavyzd\u017eiui, Senojo ir Naujojo Testamento santykis. Vadovaujantis \u012est 22,5 atrodyt\u0173, kad moteris negali ne\u0161ioti vyri\u0161k\u0173 (pavyzd\u017eiui, kelni\u0173), o vyras moteri\u0161k\u0173 drabu\u017ei\u0173. Bet kitos vietos, pavyzd\u017eiui, Kun 19,19 priimamos ne taip rimtai. Ten para\u0161yta, kad negalima ne\u0161ioti joki\u0173 r\u016bb\u0173, kurie pasi\u016bti i\u0161 skirtingos med\u017eiagos.
\nKod\u0117l viena vieta galioja, o kita \u2013 ne? Tai kai kurie \u017emon\u0117s sprend\u017eia grynai subjektyviai. O \u0161i\u0173 asmenybi\u0173 savavali\u0161ki sprendimai tam tikroje aplinkoje priimami kaip norma. Argi dar bereikia steb\u0117tis, kad tarp krik\u0161\u010dioni\u0173 kyla nesibaigiantys gin\u010dai?<\/p>\n

Biblijos ai\u0161kinimui n\u0117ra alternatyvos<\/strong><\/p>\n

\u201eAr i\u0161 ties\u0173 Biblijos skaitymas toks sud\u0117tingas?\u201c \u2013 daugelis klausia. \u201eAr neu\u017etenka papras\u010diausiai skaityti?\u201c Ne, neu\u017etenka! Dievas labai r\u016bpinasi tuo, kad svarbi Biblijos informacija b\u016bt\u0173 teisingai perteikta. Jis laukia i\u0161 m\u016bs\u0173, skaitytoj\u0173, kad mes taip pat r\u016bpestingai elgtum\u0117m\u0117s su tekstais. Nes mes visuomet interpretuojame Biblij\u0105. Jeigu m\u016bs\u0173 ai\u0161kinimas n\u0117ra geras, tai jis yra blogas.
\n\u017dinoma, netrukus pasteb\u0117sime, kad teisingas Biblijos supratimas n\u0117ra toks sunkus. Dievas i\u0161 m\u016bs\u0173 nereikalauja per daug. Mums reikia tik sveiko \u017emogaus m\u0105stymo ir \u017einojimo, kad darome i\u0161ankstinius sprendimus ir galime suklysti. B\u016btina \u017einoti dar ir kelet\u0105 paprast\u0173 taisykli\u0173.\u00a0Biblijoje yra paslaptis. Ji yra Dievo \u017eodis ir tod\u0117l visais laikais turi k\u0105 pasakyti visiems bet kurios kult\u016bros \u017emon\u0117ms. Kartu ji \u2013 \u017emogaus i\u0161tartas ir para\u0161ytas \u017eodis, turintis istorini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 savitum\u0173.\u00a0Tod\u0117l skaitytojas ai\u0161kindamas Biblij\u0105 atsiduria tarp dviej\u0173 plotmi\u0173. Pirmiausia jis turi suprasti, k\u0105 nor\u0117jo pasakyti tuometinis biblinis tekstas tuometiniam klausytojui. Jis turi pasinerti \u012f t\u0105 laikotarp\u012f, kuriame \u0161is tekstas atsirado. Antra, tai, k\u0105 Dievas nor\u0117jo pasakyti anuo metu, skaitytojas turi i\u0161mokti i\u0161girsti dabar ir \u010dia. Taigi giliai pasl\u0117pt\u0105 lob\u012f jis turi i\u0161kelti \u012f dabart\u012f.
\nJeigu apsiribojama tik istoriniais tyrin\u0117jimais, \u017eod\u017ei\u0173 studijavimu ir \u0160ventojo Ra\u0161to literat\u016brin\u0117mis savyb\u0117mis, tai paprastai vadovaujamasi tik smalsumu, tod\u0117l Dievo prane\u0161imas vargu ar mus pasieks, ir mes pasiliksime tame \u201eanuomet\u201c ir \u201etenai\u201c. Jeigu Biblijos skaitytojas susikoncentruoja tik \u012f \u201edabar\u201c ir \u201e\u010dia\u201c, tai, ko gero, jis daug ko nesupras arba supras neteisingai. Jis ie\u0161kos tik pavir\u0161iuje ir neteisingai pasielgs su \u0160ventojo Ra\u0161to istori\u0161kumu.
\nAbi plotm\u0117s neatsiejamos. Kad supras\u010diau, k\u0105 Dievas nori pasakyti \u0161iandien, turiu suprasti, k\u0105 jis nor\u0117jo pasakyti skaitytojui anuo metu.<\/p>\n

Pirmoji u\u017eduotis vadinasi \u201eegzegez\u0117\u201c<\/strong><\/p>\n

Biblijos skaitytojas turi atsispirti pagundai i\u0161kart pulti \u012f aktuali\u0105j\u0105 plotm\u0119. (\u201eK\u0105 man sako tekstas?\u201c). Jo pirmoji u\u017eduotis vadinasi egzegez\u0117<\/em>. \u0160is tarptautinis \u017eodis kil\u0119s i\u0161 graiki\u0161kos s\u0105vokos \u201eexegesis\u201c, kurio reik\u0161m\u0117s \u2013 \u201ed\u0117stymas\u201c, \u201eai\u0161kinimas\u201c. Egzegez\u0117 \u2013 tai r\u016bpestingas, sisteminis Biblijos studijavimas turint tiksl\u0105 atrasti teksto pirmin\u0119 prasm\u0119. Tai bandymas i\u0161girsti \u017eini\u0105, kuri\u0105 tur\u0117jo gird\u0117ti pirmyk\u0161\u010diai adresatai.
\nS\u0105vokos \u201eexegesis\u201c antonimas yra \u201eeisegesis\u201c, kurio reik\u0161m\u0117 \u2013 \u201e\u012fd\u0117jimas\u201c. Vartojame eisegesis, kai d\u0117l subjektyvaus supratimo k\u0105 nors \u012fterpiame \u012f biblin\u012f tekst\u0105, j\u012f \u201eperfrazuojame\u201c. Vartojame egzegez\u0119, kai \u012fsiklausome \u012f pirmyk\u0161t\u0119 teksto mint\u012f ir m\u016bs\u0173 supratimas yra jos veikiamas.<\/p>\n

Nuodugnus skaitymas<\/strong><\/p>\n

Gera egzegez\u0117 prasideda visuomet to teksto skaitymu, kur\u012f ketiname i\u0161siai\u0161kinti. Tekst\u0105 reik\u0117t\u0173 skaityti atid\u017eiai ir daug kart\u0173. Jeigu siekiame pagr\u012fsto ai\u0161kinimo, kuris sudarys pamokslo arba biblinio darbo pagrind\u0105, neapsieisime ir be gretim\u0173 tekst\u0173 skaitymo. Dar geriau, jeigu perskaitysime vis\u0105 knyg\u0105 ar lai\u0161k\u0105.<\/p>\n

Istorinis kontekstas<\/strong><\/p>\n

Jeigu perskaitytos i\u0161traukos pagrindin\u0117s temos pa\u017e\u012fstamos, galima pereiti prie istorinio konteksto. Istorinis kontekstas susij\u0119s su autoriaus ir jo skaitytoj\u0173 laiku ir kult\u016bra, taip pat su realiomis geografin\u0117mis, politin\u0117mis ir netgi topografin\u0117mis s\u0105lygomis (\u017er. pirm\u0105 pavyzd\u012f: sud\u017ei\u016bv\u0119s figos medis). Reikia suprasti t\u0105 pasaul\u012f, kuriame atsirado m\u016bs\u0173 tekstas.<\/p>\n

4 pavyzdys: sud\u017ei\u016bv\u0119s figos medis<\/strong><\/p>\n

Skaitykite Mk 11,12\u201322
\nNeturin\u010diam informacijos apie Palestinos botanik\u0105 skaitytojui liks ne\u017einoma pasakojimo apie figos med\u017eio prakeikim\u0105 prasm\u0117. Vien\u0105 ryt\u0105 su dvylika mokini\u0173 J\u0117zus keliavo i\u0161 Betanijos \u012f Jeruzal\u0119. Pakeliui jis pamat\u0117 figos med\u012f. J\u0117zus buvo i\u0161alk\u0119s, tad nu\u0117jo prie to figmed\u017eio. Figoms br\u0119sti dar nebuvo at\u0117j\u0119s laikas, tod\u0117l nieko, i\u0161skyrus lapus, jis nerado. Ta\u010diau J\u0117zus pasak\u0117: \u201eNuo \u0161iol tenevalgo niekas tavo vaisi\u0173 per am\u017eius!\u201c Kai kit\u0105 dien\u0105 jie v\u0117l \u0117jo pro figos med\u012f, jis buvo nud\u017ei\u016bv\u0119s.
\nKod\u0117l J\u0117zus prakeik\u0117 figos med\u012f, nedavus\u012f vaisi\u0173, kai \u0161iems dar nebuvo laikas der\u0117ti? Ar J\u0117zus buvo neteisus?
\n\u010cia mums pad\u0117s informacija, kad tuo met\u0173 laiku, kada tai atsitiko (tikriausiai baland\u012f), figos med\u017eiai brandina ankstyv\u0105sias figas. \u0160ios figos buvo valgomos. Jos parodydavo, kad ma\u017edaug po \u0161e\u0161i\u0173 savai\u010di\u0173 bus tikr\u0173j\u0173 fig\u0173. Kadangi J\u0117zus rado tik lapus, jis \u017einojo, kad \u0161is medis neduos vaisi\u0173, ir prakeik\u0117 j\u012f.
\nIstorinis kontekstas daugelyje i\u0161 66 Biblijos knyg\u0173, ypa\u010d lai\u0161k\u0173, yra vis kitoks. Knygos yra skirting\u0173 autori\u0173<\/em> para\u0161ytos. Lukas buvo gydytojas, ra\u0161\u0119s \u012fmantria kalba ir didel\u0119 reik\u0161m\u0119 skyr\u0119s istoriniam tikslumui (plg. Lk 1,1\u20134). Amosas \u2013 piemuo, veis\u0119s uogynus. Jis netur\u0117jo prana\u0161o i\u0161silavinimo, bet Dievas pa\u0161auk\u0117 j\u012f \u0161iai tarnystei (Am 7,14).
\nBibliniai k\u016briniai atsirado skirtingose kult\u016brose<\/em> arba buvo skirti tam tikroms kult\u016broms. Evangelija pagal Jon\u0105 buvo para\u0161yta I am\u017eiaus pabaigoje ir skirta vis\u0173 pirma krik\u0161\u010dionims Ma\u017eojoje Azijoje. Matas ra\u0161\u0117 \u017eydams ma\u017edaug 60 metais po Kristaus gimimo. \u012e pirm\u0105 viet\u0105 jis i\u0161kelia Senojo Testamento \u017einias. Hebraj\u0173 kalbos posakiai, \u017eyd\u0173 papro\u010diai ir geografiniai vardai neai\u0161kinami.
\nNorint suprasti istorin\u012f kontekst\u0105, b\u016btina suvokti teksto para\u0161ymo prie\u017east\u012f ir tiksl\u0105<\/em>. I\u0161kyla klausimas, kokia buvo konkretaus dokumento ra\u0161ymo prie\u017eastis ir k\u0105 autorius jame nor\u0117jo pasakyti.
\nPavyzd\u017eiui, skaitant Pirm\u0105 lai\u0161k\u0105 korintie\u010diams, i\u0161ai\u0161k\u0117ja, kad jo para\u0161ymo prie\u017eastis buvo ra\u0161ti\u0161ki paklausimai ir \u017eodiniai perdavimai i\u0161 l\u016bp\u0173 \u012f l\u016bpas. Paulius savo lai\u0161ku nor\u0117jo atsakyti \u012f \u0161iuos paklausimus (1 Kor 7,1). Tuo paai\u0161kinama, kod\u0117l lai\u0161kas neturi vientisos nuoseklios minties, bet aptinkami gilesni ry\u0161iai tarp atskir\u0173 pastraip\u0173, kuriose atsakin\u0117jama \u012f \u012fvairius tos vietov\u0117s gyvenimo klausimus.
\nJeigu \u017einome, kad daug draugams skirt\u0173 nurodym\u0173, esan\u010di\u0173 Lai\u0161ke filipie\u010diams, Pauliaus buvo sukurta kal\u0117jime, tuomet teisingai suvokiame ir \u0161io lai\u0161ko nepaprastum\u0105. Nors ir surakintas grandin\u0117mis (Fil 1,13), jis ra\u0161\u0117 lai\u0161k\u0105, kuris netgi vadinamas \u201ed\u017eiaugsmo lai\u0161ku\u201c (\u017er. antr\u0105 pavyzd\u012f: d\u017eiaugsmas Lai\u0161ke filipie\u010diams).
\nKuo geriau mes, skaitytojai, pa\u017einsime siunt\u0117jus ir adresatus bei j\u0173 gyvenimo s\u0105lygas, tuo geriau tuos lai\u0161kus suprasime. \u017dinoma, kartais prireikia daug laiko, kol atrandame visas smulkmenas. Bet tai daryti verta!<\/p>\n

5 pavyzdys: d\u017eiaugsmas Lai\u0161ke filipie\u010diams<\/strong><\/p>\n

Tema \u00a0<\/em>\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 skyrius ir eilut\u0117<\/em>
\nD\u017eiaugsmas maldoje \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 1,4
\nD\u017eiaugsmas, kad yra skelbiamas Kristus \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a01,18
\nD\u017eiaugsmas turint vilt\u012f \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 1,20\u201321
\nTik\u0117jimo d\u017eiaugsmas \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a01,25
\nVienyb\u0117s d\u017eiaugsmas \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0 2,2
\nD\u017eiaugsmas aukoje \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0 2,17
\nPasimatymo d\u017eiaugsmas \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 2,28
\nD\u017eiaugsmas svetingume \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 2,29
\nD\u017eiaugsmas Vie\u0161patyje \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 3,1; 4,4
\nD\u017eiaugsmas malda ir r\u016bpinimusi \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 4,10
\nD\u017eiaugsmas seserimis ir broliais \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0 4,1<\/p>\n

Pagal <\/em>Ernst Aebi. Trumpas \u012fvadas \u012f Biblij\u0105.<\/strong><\/p>\n

Dalis informacijos randama tiesiog Biblijos tekste. Kai kuriuose Biblijos leidimuose yra pagalbiniai \u012fvadai ar papildomi teksto paai\u0161kinimai. Ekumeniniame Lietuvos Biblijos draugijos i\u0161leistame Naujajame Testamente yra \u012fvadas, kuriame chronologi\u0161kai i\u0161d\u0117stomi Naujojo Testamento istoriniai \u012fvykiai. Knygos gale duodama nedidel\u0117 vard\u0173 rodykl\u0117. Naudingi yra ir Palestinos, Jeruzal\u0117s bei Pauliaus misionieri\u0161k\u0173 kelioni\u0173 \u017eem\u0117lapiai, esantys vidin\u0117je knygos vir\u0161elio pus\u0117je.
\n\u201eBiblijos pasaulio\u201c supratimui labai padeda knyga \u201eBiblijos enciklopedija\u201c (Vilnius, 1992). \u0160i knyga suteikia i\u0161samios ir patikimos informacijos apie istorin\u012f kontekst\u0105.<\/p>\n

Literat\u016brinis kontekstas<\/strong><\/p>\n

Neu\u017etenka vien atsi\u017evelgti \u012f istorin\u012f kontekst\u0105, egzegez\u0117 reikalauja ir literat\u016brinio konteksto<\/em> studijavimo. Literat\u016brinis kontekstas rei\u0161kia, kad atskiri \u017eod\u017eiai tik vientisame sakinyje turi i\u0161rai\u0161kingum\u0105, o sakini\u0173 reik\u0161m\u0117 da\u017eniausia i\u0161ry\u0161k\u0117ja tik i\u0161 ry\u0161io su gretimais sakiniais.
\nLiterat\u016brinio konteksto supratimui labai padeda Biblijos teksto padalinimas \u012f atskirus prasminius skirsnius. Daugelis Biblijos leid\u0117j\u0173 jau padar\u0117 \u0161\u012f darb\u0105. Prasminiu po\u017ei\u016briu susijusios eilut\u0117s sujungiamos \u012f skirsnius, kuriems duodami pavadinimai. \u0160ie suskirstymai padeda nuosekliai sekti autoriaus mintis. Ta\u010diau ne visada jie yra tiksl\u016bs ir kartais verta dar kart\u0105 pasitikrinti. Kartais naudinga atskirus skirsnius suskaidyti dar smulkiau.
\nBet kuriuo atveju m\u016bs\u0173 ketinimas turi b\u016bti autoriaus min\u010di\u0173 eigos sekimas. Mes turime b\u016bti smals\u016bs ir klausti: \u201eK\u0105 nori autorius pabr\u0117\u017eti ir kod\u0117l jis tai daro b\u016btent \u010dia?\u201c
\nDidel\u012f d\u0117mes\u012f \u010dia reik\u0117t\u0173 atkreipti \u012f jungtukus. Jie yra puikus \u0161altinis Biblijos min\u010di\u0173 supratimui ir loginiam t\u0173 min\u010di\u0173 sujungimui. Paulius da\u017enai vartoja jungtukus. Ger\u0105 pavyzd\u012f randame Lai\u0161ke romie\u010diams 12,1\u20132:
\n\u201eD\u0117l Dievo gailestingumo pra\u0161au jus, broliai, aukoti savo k\u016bnus kaip gyv\u0105, \u0161vent\u0105, Dievui patinkan\u010di\u0105 auk\u0105, kaip dvasin\u012f Dievo garbinim\u0105! Ir nesekite \u0161iuo pasauliu, bet pasikeiskite, atsinaujindami dvasia, kad gal\u0117tum\u0117te suvokti Dievo vali\u0105, \u2013 kas gera, tinkama ir tobula.\u201c
\nJungtukas \u201ekad\u201c antroje eilut\u0117je atlieka tikslo funkcij\u0105 ir ai\u0161kina, kad m\u016bs\u0173 dvasios atsinaujinimas (prie\u0161ingai prisitaikymui prie pasaulio) yra b\u016btina prielaida norint atpa\u017einti Dievo vali\u0105. Nepakeisdami savo b\u016bdo, mes nesuprasime, k\u0105 Dievas nori pasakyti. M\u016bs\u0173 Dievo pa\u017einimas gal\u0117s i\u0161augti tik tiek, kiek leisime Dievui save keisti. Etika ir pa\u017einimas susij\u0119 tarpusavyje.
\nLietuvi\u0173 kalbos jungtukai, \u017einoma, yra parinkti vert\u0117j\u0173, ir tur\u0117tume neu\u017emir\u0161ti, kad vienoje ar kitoje vietoje gal\u0117jo b\u016bti ir kitoks jungtukas. Vis d\u0117lto \u0161ios kalbos dalys padeda suprasti ir sujungti mintis. (\u017dr. Dabartin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos gramatika. Vilnius, 1994, p. 460\u2013461)
\nDaugeliu atvej\u0173 reikia atsi\u017evelgti \u012f charakteringas literat\u016brines i\u0161rai\u0161kos formas. Biblijoje aptinkami ir paprasto stiliaus pasakojimai, ir poezija, giesm\u0117s, i\u0161mintingi posakiai, palyginimai bei kiti \u017eanrai. Savaime suprantama, kiekvienas \u017eanras turi savo ypatumus. Giesmi\u0173 k\u016br\u0117jo pagrindiniai u\u017edaviniai kitokie negu pasakotojo. Tod\u0117l galima pasinaudoti \u012fvairiomis literat\u016brinio \u017eanro interpretavimo taisykl\u0117mis.<\/p>\n

Trys taisykl\u0117s<\/strong><\/p>\n

Egzegez\u0117 tik tuomet yra s\u0117kminga, kai ai\u0161kintojas supranta pirmin\u0119 teksto prasm\u0119, t.y. kai jis \u017eino, kas nor\u0117ta pasakyti tekstu, kai jis buvo suformuluotas pirm\u0105 kart\u0105. Tada skaitytojas gali savais \u017eod\u017eiais perkurti tekst\u0105, nei\u0161kraipydamas jo \u017eini\u0173.
\nNe visada pasiseka visi\u0161kai atskleisti prasm\u0119. Ta\u010diau geriau ko nors nesuprasti, negu suprasti klaidingai. Tod\u0117l pateiksiu tris taisykles, kurios pad\u0117s apsisaugoti nuo klaiding\u0173 i\u0161vad\u0173.<\/p>\n

1. Autoriaus \u017eod\u017eiai ka\u017ek\u0105 rei\u0161k\u0117 anuometiniam adresatui.<\/em>
\nJeigu tai, k\u0105 i\u0161skait\u0117me i\u0161 teksto, anuomet gal\u0117jo b\u016bti nesuprasta ar nereik\u0161minga, vadinasi, ai\u0161kindamiesi mes suklydome. Dievas neb\u016bt\u0173 sak\u0119s tiesioginiams adresatams to, kas buvo menkos reik\u0161m\u0117s.
\nI\u0161imtys yra tik keli prana\u0161i\u0161ki tekstai. Jie gal\u0117jo reik\u0161ti daugiau, nei paj\u0117g\u0117 suprasti pirmyk\u0161tis skaitytojas (\u017er. pavyzd\u012f).<\/p>\n


\n6 pavyzdys: progresyvi i\u0161ganymo istorija<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

 <\/p>\n

\n

\n

\n

I\u0161ganymo istorija yra progresyvi. \u017dinios apie Dievo veikl\u0105 istorijoje auga. Senosios Sandoros laik\u0173 (prie\u0161 Krist\u0173) \u017emon\u0117s negal\u0117jo nieko \u017einoti apie Krist\u0173 ir jo Ba\u017eny\u010di\u0105. Dabar mes turime informacijos apie Dievo veikimo Senosios ir Naujosios Sandoros metu.
\nTod\u0117l mes galime daugiau suprasti nei prie\u0161 mus gyven\u0119 \u017emon\u0117s. Mes pastebime, kad daugelis Dievo \u017eod\u017ei\u0173 i\u0161 Senojo Testamento, kalban\u010di\u0173 apie Sen\u0105j\u0105 Sandor\u0105, nuorodo \u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173. Jiems galima priskirti, pavyzd\u017eiui, daugel\u012f prana\u0161ys\u010di\u0173 apie Mesij\u0105 (plg. Mch 5,1; Mt 2,1; Iz 7,14; Lk 1,26\u201335).
\nTai reik\u0161minga ir tipologojai. Tipologija bando pagilinti \u017einojim\u0105 apie Dievo \u012fvykdyt\u0105 i\u0161ganym\u0105 sugretindama asmenis arba dalykus. Viena \u017einomiausi\u0173 tipologij\u0173 yra apie Adom\u0105 ir Krist\u0173 (Rom 5,17\u201319). Kaip per vien\u0105 asmen\u012f (Adom\u0105) visiems \u017emon\u0117ms at\u0117jo prakeikimas, taip vieno asmens (Kristaus) teisingumas i\u0161teisino visus \u017emones. Lai\u0161ko hebrajams autorius tipologi\u0161kai sugretina kunigo Melchizedeko ir J\u0117zaus tarnyst\u0119 (Hbr 7). Taigi ir \u0161iuo pavyzd\u017eiu pla\u010diau paai\u0161kinama Senojo Testamento teksto prasm\u0117 \u2013 tai, kas Senojoje Sandoroje gal\u0117jo b\u016bti nesuprasta.<\/p>\n

2. Autoriaus \u017eod\u017eiai turi tik vien\u0105 prasm\u0119.<\/em>
\n\u0160ventoji Dvasia, kuri vadovavo autoriams ra\u0161ant Biblijos tekstus, nenor\u0117jo u\u017edavin\u0117ti skaitytojams m\u012fsli\u0173, turin\u010di\u0173 dvejopus atsakymus. Ji nesiek\u0117 suformuluoti taip paslaptingai, kad kiekvienas i\u0161skaityt\u0173 tai, kas tinka jam arba jo teologijai.
\n\u010cia mums vert\u0117t\u0173 sugr\u012f\u017eti prie pavyzd\u017eio, esan\u010dio pirmoje m\u016bs\u0173 straipsnio dalyje. Pirmame lai\u0161ke tesalonikie\u010diams, 4,4 Paulius vartoja graiki\u0161k\u0105 s\u0105vok\u0105 \u201eskeuos\u201c, kad \u012fvardyt\u0173 arba k\u016bn\u0105 (\u201ek\u016bnas\u201c), arba \u017emon\u0105 (\u201eindas\u201c). Jis netur\u0117jo galvoje abiej\u0173 reik\u0161mi\u0173 i\u0161 karto. Turime vien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 reik\u0161mi\u0173 pasirinkti arba pripa\u017einti, kad viena (t.y. k\u016bnas) arba kita (t.y. indas) reik\u0161m\u0117 gali b\u016bti teisinga. Paulius, ai\u0161ku, tiksliai \u017einojo, k\u0105 jis nor\u0117jo pasakyti.<\/p>\n

3. Tamsios Biblijos vietos turi b\u016bti paai\u0161kintos \u0161viesiomis Biblijos vietomis.<\/em>
\nBiblijoje yra eilu\u010di\u0173, kuri\u0173 reik\u0161m\u0117s ne\u012fmanoma iki galo atskleisti, tod\u0117l jos gali sukelti \u012fvairi\u0173 gin\u010d\u0173 arba net tapti kertiniu akmeniu, \u012fkuriant kok\u012f nors ypating\u0105 mokym\u0105. Prie toki\u0173 eilu\u010di\u0173 priskirtina, pavyzd\u017eiui, 1 Kor 15,29:
\n\u201eAntra vertus, k\u0105 tikisi laim\u0117ti tie, kurie krik\u0161tijasi vietoj mirusi\u0173j\u0173? Jei i\u0161 viso mirusieji nebus prikelti, tai kam gi jie krik\u0161tijasi u\u017e juos?\u201c
\n\u0160i eilut\u0117 atsirado, kilus ilgoms diskusijoms apie prisik\u0117lim\u0105 i\u0161 mirusi\u0173j\u0173. Prie\u017eastis \u2013 keleto \u017emoni\u0173 i\u0161 Korinto Ba\u017eny\u010dios teigimas, kad n\u0117ra prisik\u0117limo i\u0161 mirusi\u0173j\u0173 (1 Kor 15,12). Pauliaus tikslas \u2013 paneigti \u0161i\u0105 nuomon\u0119. Jam buvo ai\u0161ku, kad krik\u0161\u010dionys b\u016bt\u0173 labiausiai apgail\u0117tini \u017emon\u0117s, jeigu j\u0173 tik\u0117jimas apimt\u0173 tik vidinio pasaulio dimensij\u0105 (1 Kor 15,19).
\nSavo argumentacijoje Paulius nurodo ne\u012fprast\u0105 krik\u0161tijimo praktik\u0105 Korinte. \u017dmon\u0117s ten, matyt, krik\u0161tijosi u\u017e mirusiuosius.
\nMormonai \u2013 Jozefo Smito 1830 m. Niujorke \u012fkurta sekta \u2013 padar\u0117 i\u0161 \u0161ios eilut\u0117s dogm\u0105 ir \u0161iandien v\u0117l praktikuoja korintie\u010di\u0173 krik\u0161tijim\u0105.
\nTikslesn\u0117s \u0161io keisto krik\u0161to praktikavimo aplinkyb\u0117s Korinte ne\u017einomos. Ta\u010diau, lyginant su kitais Biblijos pasisakymais apie krik\u0161t\u0105, i\u0161ai\u0161k\u0117ja, kaip nereik\u0117t\u0173 suprasti \u0161ios vietos. N\u0117ra joki\u0173 speciali\u0173 nurodym\u0173 apie tok\u012f krik\u0161tijim\u0105, tai buvo tiesiog pavienis nelaimingas atvejis.
\nAi\u0161kintojui susid\u016brus su tokiomis sud\u0117tingomis Biblijos vietomis, visuomet b\u016btina vadovautis ai\u0161kiomis, suprantamomis konstrukcijomis. Tamsios vietos ai\u0161kinamos ai\u0161kiomis, \u0161viesiomis \u2013 o ne atvirk\u0161\u010diai.
\n\u017dinoma, egzegez\u0119 galima atlikti dar reikliau. Ai\u0161kintojas gali studijuoti atskirus \u017eod\u017eius ar net versti tekstus i\u0161 originalo kalbos. Bet tok\u012f varg\u0105 prisiima tik nedaugelis specialist\u0173. Jeigu yra komentar\u0173, juos taip pat galima paanalizuoti \u2013 tai pad\u0117s mums geriau suprasti ne visai ai\u0161ki\u0105 viet\u0105. Biblijos skaitytojas, remdamasis anks\u010diau \u010dia i\u0161vardytomis s\u0105lygomis, jau gali pasiekti \u017eymesni\u0173 ir vaisingesni\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n

Antroji u\u017eduotis vadinasi \u201eaktualizavimas\u201c<\/strong><\/p>\n

Jeigu egzegez\u0117s d\u0117ka pavyko i\u0161siai\u0161kinti pirmin\u0119 teksto prasm\u0119, pats laikas pereiti prie antrosios plotm\u0117s. \u017dinome, k\u0105 tekstas rei\u0161k\u0117 anuo metu ir toje vietoje. Lob\u012f suradome. Dabar tur\u0117tume paklausti, k\u0105 i\u0161 \u0161io lobio be joki\u0173 i\u0161lyg\u0173 galime panaudoti \u0161iandien. Prad\u017eioje ie\u0161kome aktualios reik\u0161m\u0117s, o paskui to, k\u0105 Dievas nori mums pasakyti dabar ir \u010dia.
\nNereikia mums prad\u0117ti nuo \u201edabar\u201c ir \u201e\u010dia\u201c, kol nei\u0161siai\u0161kinome \u0160ventojo Ra\u0161to istorini\u0173 ypatum\u0173. Tik pirmin\u0117 teksto mintis, tik tikroji prasm\u0117 suteikia galimyb\u0119 kontroliuoti m\u016bs\u0173 ai\u0161kinim\u0105. Jeigu n\u0117ra objektyvaus, visiems \u017emon\u0117ms suprantamo pa\u017einimo (intersubjektyvumo), tai vadovausim\u0117s subjektyviu Biblijos ai\u0161kinimu. Tuomet pasitelk\u0119 Biblij\u0105 gal\u0117sime pateisinti visk\u0105.<\/p>\n

Ir dar kart\u0105: trys taisykl\u0117s<\/strong><\/p>\n

Pirmin\u0117s prasm\u0117s aktualizavimas ne visada yra paprastas. Daugelis krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 grupuo\u010di\u0173, taip pat \u012fvairiapusi\u0161kos pa\u010dios krik\u0161\u010dionyb\u0117s mokymo ir etikos kryptys, \u0161\u012f aktualizavim\u0105 da\u017enai ai\u0161kina skirtingais metodais. Studijuojant Biblij\u0105 nuo dideli\u0173 klaid\u0173 mus v\u0117lgi gali apsaugoti trys pagrindin\u0117s taisykl\u0117s. Remiantis pirmomis taisykl\u0117mis, egzegezei svarbu:<\/p>\n

1. Tekstas negali reik\u0161ti to, ko jis negal\u0117jo reik\u0161ti autoriui ar jo skaitytojui.<\/em>
\nTuri b\u016bti ai\u0161ku, kad \u0160ventoji Dvasia vadovavo autoriams ra\u0161ant Biblij\u0105 ir saugojo juos nuo klaid\u0173. Ji inspiravo pirmin\u0119 mint\u012f. Jeigu Biblij\u0105 skaitome \u0161iandien, tai \u0160ventoji Dvasia niekada neves m\u016bs\u0173 \u012f tok\u012f pa\u017einim\u0105, kuris prie\u0161taraut\u0173 pirminei \u017eod\u017ei\u0173 prasmei. Prie\u0161ingai, ji pad\u0117s suprasti ir perkelti pirmin\u0119 mint\u012f \u012f m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105.
\nKai kurie krik\u0161\u010dionys neigia tam tikr\u0173 dvasini\u0173 dovan\u0173 siekim\u0105, pamin\u0117t\u0105 1 Kor 14. Kaip \u012frodym\u0105 \u0161iam teiginiui pagr\u012fsti jie nurodo 1 Kor 13,10, kur sakoma: \u201ekai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula\u201c. Netobulumui jie priskiria kai kurias antgamti\u0161kas dovanas. Tobulumas, taip argumentuoja jie, yra Naujasis Testamentas. O kadangi jis u\u017ebaigtas jau prie\u0161 daug \u0161imtme\u010di\u0173, dabar galime be kai kuri\u0173 antgamti\u0161k\u0173 dovan\u0173 i\u0161siversti.
\nPagrindin\u0117 taisykl\u0117 draud\u017eia tok\u012f teksto supratim\u0105. Korinto krik\u0161\u010dionys net ne\u012fsivaizdavo, kad bus sukurtas Naujasis Testamentas. S\u0105voka \u201etobulumas\u201c jiems tur\u0117jo likti visi\u0161kai nesuprasta. Netgi dabar, pra\u0117jus beveik 2000 met\u0173 nuo Pauliaus lai\u0161ko para\u0161ymo, mes matome vis dar netobulai. Akis \u012f ak\u012f reg\u0117sime Vie\u0161pat\u012f tik naujojoje Jeruzal\u0117je (plg. 1 Kor 13,12 su Apr 22,4).
\nTaigi prana\u0161i\u0161ki tekstai gal\u0117jo vir\u0161yti tuometini\u0173 klausytoj\u0173 supratim\u0105 (bet ne prasilenkti su teksto prasme).<\/p>\n

2. Pasisakymuose apie Diev\u0105 arba \u017emoni\u0173 nuod\u0117mes bei j\u0173 padarinius, apie gyvenimo situacijas, prilygstan\u010dias m\u016bs\u0173 situacijoms, tekstas turi t\u0105 pa\u010di\u0105 prasm\u0119, kaip ir tuometiniams \u017emon\u0117ms.<\/em>
\n\u010cia ir yra prie\u017eastis, paai\u0161kinanti, kod\u0117l dauguma \u0160ventojo Ra\u0161to tekst\u0173 dar ir \u0161iandien kreipiasi \u012f mus tiesiogiai. Dievas yra am\u017einas ir toks pat, o mes Lietuvoje esame tokie pat nusid\u0117j\u0117liai, gyvenantys i\u0161 jo malon\u0117s, kaip ir \u017emon\u0117s, gyven\u0119 prie\u0161 2000 met\u0173 Palestinoje.
\nKorinto Ba\u017eny\u010dios problemos gali b\u016bti ir \u0161iandienini\u0173 Vilniaus ar Kauno bendruomeni\u0173 problemomis. Kai Paulius ragina krik\u0161\u010dionis: \u201eTad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypa\u010d tik\u0117jimo nami\u0161kiams\u201c (Gal 6,10), \u0161itie \u017eod\u017eiai \u0161iandien tinka kiekvienam krik\u0161\u010dioniui. Tikintysis tur\u0117t\u0173 kasdien pagalvoti, k\u0105 jis gal\u0117t\u0173 gero padaryti kitam, ypa\u010d tik\u0117jimo broliui.
\nAtid\u017eiai skaitydami Biblij\u0105 pasteb\u0117sime, kad aktualizavimas da\u017enai nesukelia joki\u0173 sunkum\u0173. Ypa\u010d jeigu kas nors pasakoma apie Dievo esyb\u0119 ar \u017emogaus nuod\u0117m\u0119 arba jeigu mes esame analogi\u0161koje, kaip ir Biblijoje apra\u0161ytoje, situacijoje.<\/p>\n

3. Skirtingose gyvenimo situacijose galioja principas, o ne kult\u016brin\u0117s normos.<\/em>
\nKaip mums pasielgti su tomis eilut\u0117mis, kurios glaud\u017eiai susijusios su senosiomis kult\u016bromis? M\u016bs\u0173 u\u017eduotis \u2013 kult\u016brines normas<\/em> atskirti nuo teksto minties principo<\/em>. Kult\u016brin\u0117ms normoms priklauso visos tuometinio pasaulio ypatyb\u0117s, kurios skyr\u0117 vien\u0105 kult\u016br\u0105 nuo kitos. Tie pasisakymai, kurie per\u017eengia istorines ypatybes, priklauso principui. Toks teksto minties principas gali b\u016bti panaudotas m\u016bs\u0173 laiko situacijoms palyginti.
\n1 Kor 10,23\u201333 Paulius kalba apie stabmeld\u017ei\u0173 aukotos m\u0117sos vartojim\u0105. Pa\u010diam Pauliui m\u0117sos, kuri buvo paaukota stabams, o paskui parduodama turguje, valgymas nek\u0117l\u0117 etini\u0173 problem\u0173. \u0160i\u0105 m\u0117s\u0105 galima valgyti. Ji niekam nekenkia. Bet jeigu aukotos m\u0117sos valgymas u\u017egula kito \u017emogaus s\u0105\u017ein\u0119, geriau to atsisakyti. Ne tod\u0117l, kad tai grau\u017et\u0173 mano s\u0105\u017ein\u0119, bet kito \u017emogaus labui.
\nM\u016bs\u0173 turguose neb\u0117ra stabams aukotos m\u0117sos. Taigi nerasime m\u016bs\u0173 kult\u016brin\u0117je aplinkoje tiesiogin\u0117s paralel\u0117s. Ta\u010diau princip\u0105 galime perkelti \u012f dabartines s\u0105lygas: kiekvienas krik\u0161\u010dionis turi b\u016bti pasiruo\u0161\u0119s atsisakyti t\u0173 dalyk\u0173, kurie jam pa\u010diam nekenkia, bet kurie slegia kito \u017emogaus s\u0105\u017ein\u0119. Be abejon\u0117s, \u0161iam principui iliustruoti yra daug pavyzd\u017ei\u0173!<\/p>\n

Nebijokite skaityti Biblijos!<\/strong><\/p>\n

Biblija skirta kiekvienam! \u0160iuo straipsniu nenor\u0117ta niekam atimti Biblijos skaitymo d\u017eiaugsmo ar pakeisti Dievo \u017eod\u017eio skaitym\u0105 metodiniais nurodymais. Jokiu b\u016bdu! Dievas nori asmeni\u0161kai kreiptis \u012f mus savo \u017eod\u017eiu. Jis nori mus padr\u0105sinti, pa\u017eadinti tik\u0117jim\u0105 ar pataisyti m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105.
\nBa\u017eny\u010dios istorija ir kai kurios biografijos mums akivaizd\u017eiai parodo, kad ai\u0161kinant galima padaryti klaid\u0173. Mes i\u0161vengsime daugyb\u0117s klaid\u0173, jei pirmiausia atid\u017eiai \u012fsigilinsime \u012f pirmin\u0119 teksto mint\u012f ir tik po to paklausime, k\u0105 tekstu nor\u0117ta pasakyti asmeni\u0161kai man arba mums \u2013 visai Ba\u017eny\u010diai.
\nMetodiniai nurodymai juk niekada neprilygs pasitik\u0117jimui Dievo \u017eod\u017eiu. O pasitik\u0117ti tuo, k\u0105 sako Dievas, yra svarbiausia. Kaip gera, kad kartu su psalmi\u0173 k\u016br\u0117ju galime atvirai pasakyti (Ps 119,103\u2013105):
\n\u201eKaip sald\u016bs mano gomuriui tavo posakiai, saldesni u\u017e med\u0173 mano burnai! I\u0161 tavo potvarki\u0173 \u012fgijau i\u0161manymo. Tod\u0117l neapken\u010diu jokio melagingo kelio. Tavo \u017eodis yra \u017eiburys mano kojai ir \u0161viesa mano takui.\u201c<\/p>\n

Ron Kubsch<\/strong>, teologas<\/p>\n

Vert\u0117 Silva Sabaliauskien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201eDaugelis \u017emoni\u0173 sielojasi, kai nesupranta kai kuri\u0173 Biblijos viet\u0173. O a\u0161 turiu pripa\u017einti, mane ramina tos Biblijos vietos, kurias a\u0161 suprantu\u201c. Taip atrod\u0117 amerikie\u010di\u0173 ra\u0161ytojui Markui Tvenui (1835\u20131910). Ir jis buvo teisus. Nors daug kas Biblijoje yra paprasta, bet \u012fgyvendinti tai stengiamasi retai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":31,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[37,41,42],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/85"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=85"}],"version-history":[{"count":11,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/85\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":96,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/85\/revisions\/96"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/31"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=85"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=85"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=85"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}