{"id":867,"date":"2016-05-21T22:14:22","date_gmt":"2016-05-21T19:14:22","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=867"},"modified":"2016-05-21T22:14:30","modified_gmt":"2016-05-21T19:14:30","slug":"postmodernizmas-ir-evangelija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=867","title":{"rendered":"Postmodernizmas ir Evangelija"},"content":{"rendered":"

Linas Andronovas<\/em><\/p>\n

Postmodernizmo s\u0105voka \u0161ioje pasaulio dalyje daugeliui vis dar teb\u0117ra terra incognita, labiau suprantama ir vartojama meninink\u0173 bei filosof\u0173 negu paprast\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173. 50 met\u0173 izoliacija atskyr\u0117 Lietuv\u0105 nuo nema\u017ea dvasini\u0173 ir intelektini\u0173 proces\u0173, vykusi\u0173 u\u017e gele\u017ein\u0117s sienos. Griuvus \u0161iai sienai, posovietin\u0117je erdv\u0117je esan\u010dios tautos i\u0161gyveno ir vis dar i\u0161gyvena ne vien\u0105 paradigmos pasikeitim\u0105, l\u0117mus\u012f daugel\u012f dabartin\u0117s dvasin\u0117s, ekonomin\u0117s ir politin\u0117s situacijos bruo\u017e\u0173. Postmodernizmas atne\u0161a dar vien\u0105, sunkiai prognozuojam\u0105 savo poveikiu, etin\u0119 ir filosofin\u0119 kategorij\u0105.
\nPirminis \u0161io straipsnio tikslas yra pa\u017evelgti \u012f postmodernistin\u0117s s\u0105mon\u0117s \u012ftak\u0105 dabartiniam evangelik\u0173 (protestant\u0173) Ba\u017eny\u010di\u0173 (taip pat ir Lietuvos) identitetui bei j\u0173 misijai. Be abejo, b\u016bt\u0173 dr\u0105su pretenduoti \u012f \u017einovo vaidmen\u012f bandant ai\u0161kiai pavaizduoti postmodernizmo veid\u0105 \u0161iose Ba\u017eny\u010diose. Net Vakaruose \u0161io fenomeno bruo\u017eai vis dar labiau primena Skrajojant\u012f oland\u0105 negu Niujorko Laisv\u0117s statul\u0105. Ta\u010diau kai kurie vis garsiau skelbiami nauji visuomen\u0117s moral\u0117s postulatai ver\u010dia sunerimti savo likimui neabejingus \u017emones tiek Ba\u017eny\u010dioje, tiek u\u017e jos rib\u0173.
\nTrumpai postmodernizm\u0105 b\u016bt\u0173 galima pavadinti intensyvia etinio ir kult\u016brinio absoliutizmo kritika, arba, kitaip sakant, moral\u0117s (pla\u010di\u0105ja \u0161io \u017eod\u017eio prasme) reliatyvumo propozicija. \u0160io naujo m\u0105stymo etosas yra gr\u012fstas prielaida, kad visatoje n\u0117ra vienos objektyvios tiesos<\/em>. Visos \u017emonijos pastangos surasti toki\u0105 universali\u0105 ties\u0105<\/em> t\u0117ra tik tu\u0161\u010dias laiko \u0161vaistymas, kuris anks\u010diau ar v\u0117liau baigsis suvokimu, kad pasaulis egzistuoja tik nuolatos tarpusavyje konfliktuojan\u010di\u0173 tiesos interpretacij\u0173<\/em> terp\u0117je. [1]
\nPostmodernizm\u0105 taip pat galima pavadinti tiesiog modernizmo kritika. \u0160io apibr\u0117\u017eimo d\u0117ka galime giliau suvokti \u0161io naujo m\u0105stymo gimimo prie\u017eastis ir evoliucijos raid\u0105. Tod\u0117l ne\u012fsigilinus \u012f modernizmo epochos kelius ir klystkelius b\u016bt\u0173 sunku suprasti \u0161iuolaikin\u0117s jaunesni\u0173 \u017emoni\u0173 filosofijos paradoks\u0105, kad \u201eb\u016bti moderniam yra nebemadinga\u201c [2].
\n\u0160io ra\u0161inio autoriaus keblum\u0105 bent kiek ai\u0161kiau nusakyti postmodernizmo veid\u0105 Ba\u017eny\u010dioje j\u016bs suprasite \u012fvertin\u0119 \u0161iuolaikini\u0173 istorik\u0173 pastangas \u012ftikinamai ir objektyviai paai\u0161kinti viduram\u017ei\u0173 ir modernizmo eros pradinink\u0173 konflikto esm\u0119. Net trij\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 istorin\u0117 perspektyva nepadeda susitarti, kada gi \u012fvyko paskutinysis konfliktas, galutinai nul\u0117m\u0119s \u0161\u012f paradigmos pasikeitim\u0105. Modernizmo epochos prad\u017eia galima laikyti Reformacij\u0105, kai Vitenbergo parapijos kunigas Martinas Lutheris, 1517 m. ant savo ba\u017eny\u010dios dur\u0173 prikal\u0119s 95 tezes, met\u0117 i\u0161\u0161\u016bk\u012f viduram\u017ei\u0173 Ba\u017eny\u010dios dvasiniam ir moraliniam s\u0105stingiui. Kiti istorikai Trisde\u0161imties met\u0173 kar\u0105 tarp katalik\u0173 ir protestant\u0173, 1648 m. pasibaigus\u012f Vestfalijos taika, laiko galutinai susikompromitavusios Ba\u017eny\u010dios dominijos Europos dvasiniame ir intelektiniame gyvenime pabaiga. Bet kuriuo atveju, turb\u016bt gili\u0105 viduram\u017ei\u0173 Ba\u017eny\u010dios kriz\u0119 XVI\u2013 XVII a. galima laikyti \u0161iuolaikinio racionalizmo ir sekuliarizmo viruso gimdytoja.
\nViduram\u017ei\u0173 Ba\u017eny\u010dios autoriteto \u017elugim\u0105 dar labiau pagreitino jos beatodairi\u0161kas prie\u0161inimasis bet kokiam moksliniam progresui. \u0160i kontroversija galutinai pasuko Vakar\u0173 istorijos raid\u0105 ateistinio<\/em> modernizmo keliu. \u0160vietimo am\u017eiui galutinai \u012ftvirtinus \u017dmog\u0173 ir jo Prot\u0105 visatos centre, \u017emonija savo naujosios religijos pagrindu pasirinko technologin\u012f ir socialin\u012f progres\u0105. \u0160ios postteistin\u0117s religijos utopizmas labai greitai buvo imtas kritikuoti ir po Antrojo pasaulinio karo galutinai prarado savo pozicijas. Paskutin\u0117 Europos modernizmo tvirtov\u0117 buvo Soviet\u0173 S\u0105junga, 1989 m. sugriuvusi kartu su po akmen\u0117l\u012f sutrupinta Berlyno siena.
\nModernizmo ideologij\u0105 galima apib\u016bdinti kaip bandym\u0105 atmetus Diev\u0105, per racional\u0173 planavim\u0105, technologijos progres\u0105 ir nauj\u0105 socialin\u0119 santvark\u0105 sukurti tobul\u0105 visuomen\u0119 (\u017emog\u0173). [3] Be \u0161i\u0173 modernizmo bruo\u017e\u0173, b\u016bt\u0173 galima dar i\u0161skirti kelet\u0105 kitokio pob\u016bd\u017eio charakterizuojan\u010di\u0173 savybi\u0173: vieningumas, pragmatizmas, materializmas, humanistinis idealizmas, universalistinis tiesos suvokimas, individualizmas, totalitarinis m\u0105stymas, autoritarinis valdymo b\u016bdas, mokslas (protas) kaip vienintelis tiesos objektyvumo kriterijus. \u0160i\u0173 savybi\u0173 kritika (kol kas) ir yra postmodernistinio m\u0105stymo turinys.
\nModernizmo istorija paliko gil\u0173 p\u0117dsak\u0105 ir protestant\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 teologijoje. Per pastaruosius pusantro \u0161imto met\u0173 susiformavo i\u0161tisa liberaliosios teologijos kryptis, kurios \u201eprot\u0117viais\u201c galime laikyti keturis vokie\u010di\u0173 m\u0105stytojus: filosofus Immanuel\u012f Kant\u0105, G. W. F. Hegel\u012f ir teologus Fridrich\u0105 Schleiermacher\u012f bei Albrecht\u0105 Ritschl\u012f. Ritschlis gali b\u016bti laikomas klasikin\u0117s liberaliosios protestant\u0173 teologijos (LPT) t\u0117vu, besistengusiu suvienyti kit\u0173 trij\u0173 savo koleg\u0173 darbus. Norint geriau suprasti \u0161ios teologin\u0117s krypties esm\u0119, reikia pamin\u0117ti, kad tiek viduram\u017ei\u0173 Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia, tiek ankstyvasis protestantizmas savo mokyme laik\u0117si biblinio Dievo imanenti\u0161kumo ir transcendentalumo balanso. Biblinis Dievas buvo suprantamas kaip autonomi\u0161kas visatos valdovas, gamtos ir \u017emonijos K\u016br\u0117jas (transcendentinis), ta\u010diau drauge dalyvaujantis ir kasdieniame \u017emoni\u0173 gyvenime (imanentinis). \u0160vietimo epochai paskelbus, kad Dievo buvimas nebeturi jokios reik\u0161m\u0117s \u017emoni\u0173 gyvenime (deizmas), tapo ai\u0161ku, kad tai tik pirmasis \u017eingsnis dieva\u017emogio k\u016brimo link. Tolimesniais \u017eingsniais \u0160vietimo filosofai band\u0117 \u012fsprausti Diev\u0105 \u012f dar siauresnius r\u0117mus, akcentuodami jo imanentinio buvimo dal\u012f iki visi\u0161ko sutapdinimo su \u017emogumi. Nors modernizmo m\u0105stytojai ir nenu\u0117jo iki ontokratinio [4] panteizmo rib\u0173, ta\u010diau to pakako, kad Dievas ir religija b\u016bt\u0173 nustumti \u012f tolimiausi\u0105 istorinio ir moralinio aktualumo archyv\u0105. Tada ir i\u0161kilo grup\u0117 \u0161i\u0173 romantizmo laikotarpio m\u0105stytoj\u0173, siekusi\u0173 religij\u0105 v\u0117l padaryti reik\u0161ming\u0105 \u017emoni\u0173 gyvenimui.
\nDeja, savo darbuose jie nesisteng\u0117 gr\u012f\u017eti prie biblin\u0117s ortodoksijos \u0161akn\u0173. Jie steng\u0117si krik\u0161\u010dionyb\u0119 sumoderninti, jos id\u0117jas ir \u017eodyn\u0105 pritaikyti prie modernaus, moksli\u0161kai i\u0161silavinusio \u017emogaus m\u0105stymo. Toliau pateiksime penkis principus, kuriais remiasi LPT. Pirmiausia, liberal\u0173 siekis buvo \u201esutaikyti\u201c krik\u0161\u010dionyb\u0119 ir jos atsisakiusius \u0161iuolaikinius \u017emones. Jie tik\u0117jo, kad krik\u0161\u010dioni\u0173 tradicin\u0117s doktrinos rekonstrukcija yra gyvybi\u0161kai b\u016btina, norint apsaugoti j\u0105 nuo visi\u0161ko diskreditavimo \u201emodernaus\u201c \u017emogaus akyse. Antra, liberalai ypatingai pabr\u0117\u017e\u0117 asmens laisv\u0119 individualiai interpretuoti ir taikyti religines dogmas. Kiekviena doktrina turi b\u016bti atvira poky\u010diams, ir jokia Ba\u017eny\u010dios tradicija ar ba\u017enytin\u0117 vald\u017eia negali nustatyti, kuo turi tik\u0117ti arba netik\u0117ti eilinis bendruomen\u0117s narys. Kitais \u017eod\u017eiais tariant, liberal\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f tradicines biblines doktrinas tapo reliatyvistinis. Tre\u010dia, daugiau ar ma\u017eiau tradicin\u012f krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jim\u0105 liberalai pavert\u0117 papras\u010diausiu etikos taisykli\u0173 rinkiniu. Etin\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo mokymo dimensija tapo pagrindiniu teologini\u0173 samprotavim\u0173 \u0161altiniu. Ketvirta, liberalai siek\u0117 suma\u017einti Biblijos autoritet\u0105 Ba\u017eny\u010dios ir individo gyvenime. Biblija atstovavo tam aprei\u0161kiminiam tik\u0117jimui, kuriam jie visomis j\u0117gomis prie\u0161inosi, bandydami pakeisti j\u012f protiniu arba etiniu. Kita prie\u017eastis nem\u0117gti Biblijos buvo \u0161iuolaikiniam \u017emogui nepriimtin\u0173 stebukl\u0173 bei antgamtini\u0173 rei\u0161kini\u0173 gausa ir j\u0173 \u012fsitvirtin\u0119s prasmingumas Biblijos istorijoje. Liberalai siek\u0117 demitologizuoti Biblij\u0105, o J\u0117zaus asmenyb\u0117 juos domino tik istoriniu jo gyvenimo aspektu.
\n\u201e\u0160iuolaikinis mokslas met\u0117 i\u0161\u0161\u016bk\u012f ne tik mitologiniam pasaulio supratimui [i\u0161reik\u0161tam Biblijoje \u2013 aut. past.<\/em>], \u2013 ir \u0161iuolaikinio \u017emogaus egzistencijos tikrov\u0117 reikalavo naujo pamato. Tarp nepriimtin\u0173 Bultmannas pamin\u0117jo tokias s\u0105vokas: mirtis \u2013 tai bausm\u0117 u\u017e nuod\u0117mes, nuod\u0117m\u0117 gali b\u016bti atpirkta kraujo auka ir tai, kad J\u0117zaus prisik\u0117limas (lavono atgijimas) gal\u0117jo suteikti antgamtin\u0119 j\u0117g\u0105 \u017emogaus gyvenimui\u201c [5].
\nLiberalai nesiek\u0117 visi\u0161kai su\u017elugdyti Biblijos autoriteto. \u0160ventajame Ra\u0161te jie ie\u0161kojo pasl\u0117ptos am\u017einosios tiesos, nepaveiktos \u012fvairi\u0173 griaunan\u010di\u0173 kult\u016brini\u0173, mokslini\u0173 ir filosofini\u0173 \u017emonijos veiklos faktori\u0173. Jie ie\u0161kojo tarsi evangelijos \u201es\u0117klos\u201c nuluptame Biblijos \u201evaisiuje\u201c.
\nPenkta, visais \u0161iais pamin\u0117tais teologiniais metodais liberalai steng\u0117si i\u0161kelti Dievo imanentin\u0117s b\u016bties dal\u012f. Tuo b\u016bdu transcendentalus, visagalis ir visa \u017ein\u0105s visatos K\u016br\u0117jas buvo suma\u017eintas iki simplistin\u0117s filosofin\u0117s id\u0117jos apie dievi\u0161kumo ir \u017emogi\u0161kumo bendrum\u0105 protin\u0117je, jausmin\u0117je ir moralin\u0117je dimensijose. Tod\u0117l Kristus tapo tiesiog pavyzdinio \u017emogaus prototipu, o ne \u012fsik\u016bnijusiu Dievu. Taigi dabar, formuojant gyvenimo vertybes, \u017emogaus supratimas apie Diev\u0105 tapo svarbesnis u\u017e Dievo aprei\u0161kimines (propozicines) intencijas \u017emogui<\/em>. [6]
\nSu \u012fvairiomis variacijomis \u0161is jud\u0117jimas teb\u0117ra i\u0161lik\u0119s aktyvus ir m\u016bs\u0173 dienomis. I\u0161 LPT kilo tokios teologijos srov\u0117s: \u201evilties teologija\u201c, \u201epolitin\u0117 teologija\u201c, \u201esocialin\u0117 evangelija\u201c, \u201efeministin\u0117 teologija\u201c, \u201ei\u0161laisvinimo teologija\u201c, \u201esekuliarioji teologija\u201c ir kitos. Kaip atsakas LPT, kilo neoortodoks\u0173 , fundamentalist\u0173 ir tam tikra prasme evangelik\u0173 [7] jud\u0117jimai. Lietuvos situacija, be abejo, buvo visai kita. U\u017e kal\u0117jimo sien\u0173 m\u016bs\u0173 nepasiek\u0117 daugelis \u010dia pamin\u0117t\u0173 \u012fvyki\u0173. Ta\u010diau \u0161iandien m\u016bs\u0173 durys yra atviros; kartu su gerais dalykais i\u0161 Vakar\u0173 pl\u016bsta ir daugyb\u0117 neigiam\u0173.
\nTaigi postmodernizmas kritikuoja \u0161iuos dvasin\u0117s ir intelektin\u0117s egzistencijos principus visuomen\u0117je ir Ba\u017eny\u010dioje. Kai kurie modernizmo elementai (ypa\u010d liberalioji teologija) yra i\u0161ties nesuderinami su Evangelijos principais ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti atverti kritikai arba tiesiog nuo j\u0173 turi b\u016bti atsiribojama, ta\u010diau negalima teigti, kad \u0161i kritika yra vien subjektyvi ir nepriimtina. \u0160iame kontekste svarbu atsi\u017evelgti \u012f kai kuriuos galimus postmodernizmo ir biblin\u0117s krik\u0161\u010dionyb\u0117s s\u0105ly\u010dio ta\u0161kus [8]. Vis\u0173 pirma, postmodernizmas kvestionuoja protinio pa\u017einimo tikrum\u0105, t. y. kad tik racionalus m\u0105stymas yra vienintelis tiesos kriterijus. Biblin\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117 taip pat atmeta absoliu\u010di\u0105 empirinio patyrimo vert\u0119, tik\u0117dama, kad tiesa gl\u016bdi ir protu nesuvokiamuose dalykuose. \u010cia verta prisiminti ir \u017emogaus nuopuolio doktrin\u0105, teigian\u010di\u0105, kad \u017emogaus valia, siela ir protas buvo paveikti nuod\u0117m\u0117s ir tod\u0117l negali b\u016bti visi\u0161kai patikimi. Antra, postmodernizmas netiki protinio pa\u017einimo objektyvumu. I\u0161 \u010dia kyla bendras postmodernistinio jud\u0117jimo bruo\u017eas \u2013 reliatyvizmas. \u017dmogus negali b\u016bti tik objektyvus visatoje vykstan\u010di\u0173 proces\u0173 steb\u0117tojas. Jis yra istorijos dalis, ir tod\u0117l nei\u0161vengiamai veikiamas \u012fvairi\u0173 kult\u016brini\u0173 ir socialini\u0173 faktori\u0173. Negana to, \u201epostmodernizmo epistemologai seka Augustinu, kalb\u0117dami apie tai, kad m\u016bs\u0173 asmeniniai \u012fsitikinimai ir \u012fsipareigojimai veikia ne tik tiesos ie\u0161kojimo pastangas, bet ir pat\u012f pa\u017einimo proces\u0105\u201c [9]. Tre\u010dia, postmodernizmas atmeta \u0160vietimo epochos nuostat\u0105, kad pa\u017einimas yra i\u0161 prigimties geras. Branduolinis ginklas ir kiti pana\u0161\u016bs mokslinio progreso rezultatai \u012frodo, kad \u017emogaus protas gali tarnauti ne vien tik s\u0117kmingam ekonominiam ir socialiniam progresui. Kartu su postmodernistais krik\u0161\u010dionys teigia, kad didel\u0117 \u017emonijos problem\u0173 dalis yra ne ta, kad stinga \u017eini\u0173. Krik\u0161\u010dionys tvirtina, kad tai ir nuod\u0117mingos \u017emogaus prigimties bei neteisingo laisvos valios panaudojimo rezultatas.
\nBaptist\u0173 teologas Stanley Grenzas pateikia penkis \u201epostmodernistin\u0117s evangelijos\u201c principus (p. 167\u2013174). Pirma, XXI a. skelbiama Evangelija tur\u0117t\u0173 b\u016bti postindividualistin\u0117. Jau anks\u010diau min\u0117jome, kad individualizmas buvo \u0160vietimo epochos doktrina, kurios rezultatas \u2013 \u0161iuolaikinis urbanizuot\u0173 \u017emoni\u0173 susvetim\u0117jimas. C. S. Lewisas knygoje \u201eDid\u017eiosios skyrybos\u201c pragar\u0105 vaizduoja kaip labai retai apgyvendint\u0105 vietov\u0119, kurioje \u017emones vien\u0105 nuo kito skiria vis augantys t\u016bkstan\u010diai myli\u0173. Pasaulio istorijos nuvainikuotas \u017emogi\u0161kasis egocentrizmas turi u\u017eleisti viet\u0105 bendruomeniniam gyvenimo stiliui, kurio pavyzd\u017eiu mums tarnauja biblin\u0117 Kristaus Ba\u017eny\u010dia. Deja, nema\u017ea dalis protestant\u0173 \u0161iandien labiau pabr\u0117\u017eia individo laisv\u0119 ir pamir\u0161ta Ba\u017eny\u010diose ugdyti bendruomeninio bendrab\u016bvio principus.
\nAntra, \u201epostmodernistin\u0117 evangelija\u201c yra postracionalistin\u0117. Nuo pat Reformacijos prad\u017eios protestantai pabr\u0117\u017edavo proto reik\u0161m\u0119 \u017emogaus atsivertimo procese, da\u017enai nepalikdami vietos religiniam patyrimui. Tai n\u0117ra teisingas po\u017ei\u016bris, nes \u017emogaus protas yra lygiai taip pat paveiktas nuod\u0117m\u0117s kaip ir jo jausmai. Taip pat ir \u0161iuolaikinio jaunimo pagrindinis gyvenimo vertinimo kriterijus yra jausmai. Tod\u0117l b\u016bt\u0173 naivu tik\u0117tis paveikti juos tais pa\u010diais pragmati\u0161k\u0173 samprotavim\u0173 ir doktrin\u0173 mokymo principais, kurie buvo labai artimi ir suprantami XX am\u017eiaus prad\u017eios \u017emon\u0117ms. Ba\u017eny\u010dios istorijoje pietist\u0173 jud\u0117jimas buvo atsakas \u012f nepasitenkinim\u0105 Ba\u017eny\u010dios \u201epostdvasiniu racionalizmu\u201c. Protinis suvokimas ir religinis patyrimas tur\u0117t\u0173 eiti kartu, papildydami ir palaikydami vienas kit\u0105.
\nTre\u010dia, \u0161iandien skelbiama Evangelija turi b\u016bti postdualistin\u0117. Reikia pripa\u017einti, kad nema\u017ea dalis tradicini\u0173 denominacij\u0173 protestant\u0173 praktikuoja daugiau ar ma\u017eiau i\u0161reik\u0161t\u0105 dualistin\u0119 teologij\u0105, t. y. r\u016bpinasi \u017emoni\u0173 \u201esiel\u0173\u201c gelb\u0117jimu labiau negu j\u0173 \u201ek\u016bni\u0161ka\u201c b\u016btimi. Biblinis holizmas turi sugr\u012f\u017eti \u012f Ba\u017eny\u010diose skelbiamos Evangelijos turin\u012f ir b\u016bti \u012fdiegtas \u012f praktin\u012f jos gyvenim\u0105. \u0160i doketizmo erezija, neigianti Kristaus k\u016bni\u0161kum\u0105, kamavo Ba\u017eny\u010di\u0105 nuo pat pirm\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 ir vis dar teb\u0117ra gyva \u0161iandien.
\nKetvirta, n\u016bdienos Evangelija turi b\u016bti postintelektualistin\u0117, t. y. krik\u0161\u010dioni\u0161ko augimo tikslas neturi b\u016bti vien tik \u017eini\u0173 akumuliacija. Kita \u0161ios minties pus\u0117 yra tai, kad krik\u0161\u010dionio augimas n\u0117ra vien intelektu pasiekiamas dalykas. Biblija kalba apie \u201enauj\u0105 k\u016brin\u012f Kristuje\u201c, su nauju protu, nauju charakteriu, nauju elgesiu ir kt. Deja, Lai\u0161ke galatams, 5,22\u201323, apa\u0161talo Pauliaus apra\u0161ytas gyvenimas Dvasioje ir jos vaisius sulaukia d\u0117mesio tik retais atvejais. Evangelijos tikslas n\u0117ra vien i\u0161gauti m\u016bs\u0173 apsisprendim\u0105 pakeisti savo \u012fsitikinimus: ji siekia, kad kartu keist\u0173si ir m\u016bs\u0173 charakteris bei kiti giliai dvasiniai dalykai.
\nTa\u010diau kartu su pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio mintimis postmodernistin\u0117 dvasia atsine\u0161a \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 ir teologinio liberalizmo v\u0117jus, kelian\u010dius pavoj\u0173 ortodoksinei doktrinai, ir daugeliu at\u017evilgi\u0173 tampa nauj\u0105ja XXI a. \u017emoni\u0173 religija be absoliut\u0173. \u201ePostmodernistiniai\u201c pamokslininkai savo pamoksluose atspindi n\u016bdienos reliatyvizmo dvasi\u0105, kurios vienintel\u0117 i\u0161likusi vertyb\u0117 yra tolerancija. Tokiame mokyme biblinis teologinis turinys yra stipriai maskuojamas arba netgi \u0161alinamas. Ba\u017eny\u010diose bandoma sukurti maksimalaus komforto ir tolerancijos dvasi\u0105, per kuri\u0105 nuod\u0117m\u0117 kaip ir nebepastebima, o pamaldos tampa pana\u0161ios \u012f nedidel\u012f \u0161ou, skirt\u0105 \u017emoni\u0173 jusliniams poreikiams patenkinti. Tokioje \u201eevangelijoje\u201c nebelieka nei turinio, nei aktualumo, o Kristaus K\u016bnas tampa abejotinos kokyb\u0117s klubu. Biblija mums draud\u017eia i\u0161kreipti Dievo \u017eod\u012f ir ragina ne stengtis \u012fsiteikti, o pateikti ties\u0105 toki\u0105, kokia ji yra, ir palikti kiekvieno s\u0105\u017einei nuspr\u0119sti, ar priimti skelbiam\u0105 \u017eini\u0105, ar j\u0105 atmesti (2 Kor 4,2).
\n\u0160is neigiamas poveikis yra lengvai pastebimas \u017einant pagrindinius evangelik\u0173 (protestant\u0173) Ba\u017eny\u010dios principus: 1) Biblija yra Dievo \u012fkv\u0117ptas ir tod\u0117l vienintelis neklaidingas autoritetas visose gyvenimo srityse; 2) Kristus yra vienintelis tik\u0117jimo centras; 3) Dievas yra ir transcendentinis, ir imanentinis; 4) tik\u0117jimas remiasi aprei\u0161kimu, kur\u012f galima suvokti ir priimti; 5) socialin\u0117 etika yra neatsiejama individo ir visos bendruomen\u0117s gyvenimo dalis; 6) nusid\u0117j\u0117lio atgaila ir atsivertimas yra b\u016btini jam i\u0161gelb\u0117ti. Remdamiesi \u0161iais principais, pavyzd\u017eiui, evangelikai (protestantai) skelbia, kad vienintelis i\u0161gelb\u0117jimo kelias yra tik\u0117jimas Kristaus Auka ant kry\u017eiaus. \u0160is teiginys tapo labai neparankus ir \u012f\u017eeidus \u0161iuolaikiniam \u017emogui, tad Ba\u017eny\u010dios vis da\u017eniau vengia apie tai u\u017esiminti ar net skelbia, kad gal\u0173 gale visi i\u0161sigelb\u0117s. Homoseksuali\u0173 kunig\u0173 ordinacija yra kitas moralinio pliuralizmo \u012ftakos \u017eenklas. Homoseksualist\u0173 noras tur\u0117ti lygias teises pliuralistin\u0117je visuomen\u0117je yra visi\u0161kai suprantamas. Ta\u010diau Biblijos po\u017ei\u016briu, praktikuojamas homoseksualumas yra tokia pat nuod\u0117m\u0117 kaip ir poros gyvenimas nesusituokus, svetimavimas, ateizmas arba apkalbos, ir tod\u0117l negali b\u016bti toleruojamas Kristaus K\u016bne (Rom 1,18\u201332). Stebint \u0161iuos vyksmus per\u0161asi i\u0161vada, kad Ba\u017eny\u010dia ir v\u0117l bando prisitaikyti prie besikei\u010dian\u010di\u0173 visuomen\u0117s vertybi\u0173 bei norm\u0173. Tuo tarpu biblin\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117 tur\u0117t\u0173 laikytis nekintan\u010di\u0173 Dievo \u017eod\u017eio moral\u0117s norm\u0173 bei laikyti nuod\u0117me ir viena, ir kita.
\nApm\u0105stant Ba\u017eny\u010dios reakcij\u0105 \u012f postmodernizmo ne\u0161amas id\u0117jas reikia vis\u0173 pirma suprasti pa\u010dios Ba\u017eny\u010dios viet\u0105 pasaulio istorijoje ir \u017emoni\u0173 visuomen\u0117s raidoje. Biblin\u0117s krik\u0161\u010dionyb\u0117s misija yra apibr\u0117\u017eta ne vien tik jos matoma \u017eemi\u0161k\u0105ja veikla; Ba\u017eny\u010dia turi ir istorijos at\u017evilgiu transcendental\u0173 tiksl\u0105 atstovauti ateities Dangaus Karalystei \u017eem\u0117je. \u0160i misijos dalis neleid\u017eia Ba\u017eny\u010diai susitapatinti su visuomenin\u0117mis ar valstybin\u0117mis \u017emoni\u0173 institucijomis arba kompromituoti Evangelijos \u017eini\u0105 bandant j\u0105 \u201epritaikyti\u201c nuolat besikei\u010dian\u010diam \u017emogui. Ta\u010diau b\u016bt\u0173 naivu tik\u0117tis, kad \u017emogaus veiksnys nedaro \u012ftakos Evangelijos skelb\u0117jams ir tod\u0117l galb\u016bt kiekviena nauja epocha suteikia Ba\u017eny\u010diai galimyb\u0119 i\u0161 naujo per\u017evelgti savo pozicijas visuomen\u0117je ir \u012fvertinti pra\u0117jusio istorinio laikotarpio \u012ftak\u0105 jos pa\u010dios mokymui bei gyvenimui. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties Ba\u017eny\u010di\u0173 vyresniesiems nereik\u0117t\u0173 i\u0161 karto nura\u0161yti \u201epostmodernistine kritika\u201c prabylan\u010di\u0173 jos nari\u0173. Tai gali b\u016bti tik neleistinai pamir\u0161tos evangelin\u0117s tiesos nauja i\u0161rai\u0161ka.
\nOrtodoksin\u0117 teologija tur\u0117t\u0173 remtis trimis pagrindiniais principais: skelbti biblin\u0119 Evangelij\u0105, neatmesti Ba\u017eny\u010dios istorinio palikimo ir b\u016bti pateikiama \u0161iuolaikiniam pasauliui suvokiama kalba (Grenz, Olson, p. 32). Istorijos raida parod\u0117, kad nukrypti nuo \u0161io principo nesunku. \u0160iame trikampyje yra b\u016btina i\u0161laikyti pusiausvyr\u0105, kiekvienas elementas turi savo daugiau ar ma\u017eiau svarbi\u0105 viet\u0105. Mes jau i\u0161tyr\u0117me, kur kai kuriuos protestantus nuved\u0117 per didelis noras \u012ftikti sofistikuotam \u017emogi\u0161kam protui. Kit\u0173 denominacij\u0173 Ba\u017eny\u010dios Evangelijos autoritet\u0105 neretai laiko antraeiliu dalyku ir labiau remiasi tradicija bei istoriniu palikimu. \u0160iandien Lietuvoje naujesni\u0173 konfesij\u0173 atstovai nelaiko tradicij\u0173 b\u016btinomis Ba\u017eny\u010dios gyvenime, o kai kurios net ir ekscesyviai demonstruoja savo neigiam\u0105 nuostat\u0105 j\u0173 at\u017evilgiu. Tuo tarpu tik sveikas \u0161i\u0173 trij\u0173 element\u0173 santykis leid\u017eia i\u0161vengti teologini\u0173 ir d\u0117l to etini\u0173 bei moralini\u0173 problem\u0173 Ba\u017eny\u010dioje ir jos ry\u0161yje su visuomene.
\nBa\u017eny\u010dia nu\u0117jo per daug skausming\u0105 ir kruvin\u0105 keli\u0105, kad ir v\u0117l leist\u0173 sau nekreipti d\u0117mesio \u012f kritik\u0105, nes modernizmo filosofija atrodo nepavojinga tik be galo neatid\u017eiam Ba\u017eny\u010dios istorijos tyrin\u0117tojui. Paskutinysis la\u0161as, perpild\u0119s modernistin\u0117s utopijos kriz\u0117s taur\u0119, buvo Antrasis pasaulinis karas, kurio metu i\u0161bandymo nei\u0161laik\u0117 ir krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dia. Genocido negali pateisinti niekas; taip pat niekas negali pateisinti ir Ba\u017eny\u010dios tyl\u0117jimo ir neveiklumo, leidusio nekaltai \u017e\u016bti 6 milijonams \u017eyd\u0173. Ba\u017eny\u010diai ad hoc<\/em> tiesiogiai nedalyvaujant, jos konformistinis elgesys paskatino Hitler\u012f pam\u0117ginti sukurti etni\u0161kai ir morali\u0161kai tobul\u0105 visuomen\u0119. Pana\u0161i istorija dabar pasikartojo ir Kosove.
\nNor\u0117t\u0173si tik\u0117ti, kad Ba\u017eny\u010dia \u0161i\u0173 nauj\u0173 id\u0117j\u0173 akivaizdoje pasielgs taip, kaip pasielg\u0117 J\u0117zus Evangelijoje pagal Mork\u0173, 9,38\u2013 40, savo mokiniams sakydamas: \u201eKas ne prie\u0161 mus, tas u\u017e mus!\u201c Atsiribojant nuo ai\u0161kios erezijos, bet ir neie\u0161kant prie\u0161\u0173, su atgaila prisimenant praeities pamokas ir su d\u0117kingumu priimant konstruktyvi\u0105 kritik\u0105, tegul ir postmodernistin\u0119, jeigu ji s\u0105moningai ar nes\u0105moningai ragina mus gr\u012f\u017eti prie biblin\u0117s Evangelijos princip\u0173, galime tik\u0117tis Dievo palaimos ir sveiko Ba\u017eny\u010dios augimo ateinan\u010diame t\u016bkstantmetyje.<\/p>\n

Linas Andronovas<\/em>, mok\u0117si Baptist\u0173 akademijoje Budape\u0161te, studijuoja teologij\u0105 Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0161ko fondo kolegijoje<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Linas Andronovas Postmodernizmo s\u0105voka \u0161ioje pasaulio dalyje daugeliui vis dar teb\u0117ra terra incognita, labiau suprantama ir vartojama meninink\u0173 bei filosof\u0173 negu paprast\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173. 50 met\u0173 izoliacija atskyr\u0117 Lietuv\u0105 nuo nema\u017ea dvasini\u0173 ir intelektini\u0173 proces\u0173, vykusi\u0173 u\u017e gele\u017ein\u0117s sienos. Griuvus \u0161iai sienai, posovietin\u0117je erdv\u0117je esan\u010dios tautos i\u0161gyveno ir vis dar i\u0161gyvena ne vien\u0105 paradigmos pasikeitim\u0105, […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":742,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[22],"tags":[316,315,57],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/867"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=867"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/867\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":869,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/867\/revisions\/869"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=867"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=867"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=867"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}