{"id":876,"date":"2016-05-21T22:19:14","date_gmt":"2016-05-21T19:19:14","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=876"},"modified":"2016-06-13T10:02:01","modified_gmt":"2016-06-13T07:02:01","slug":"kaip-pateikti-krikscioniskaji-tikejima-musu-kartai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=876","title":{"rendered":"Kaip pateikti krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105 m\u016bs\u0173 kartai"},"content":{"rendered":"

Fransis Schaeffer<\/em><\/p>\n

Tik\u0117jimo gynimas<\/strong><\/em>
\nKrik\u0161\u010dioni\u0161koji apologetika turi du tikslus. Jos pirmutinis tikslas yra apsiginti. Antrasis \u2013 perteikti krik\u0161\u010dionyb\u0119 bet kuriai kartai suprantamu b\u016bdu.
\nApgintis yra tinkamas ir b\u016btinas dalykas, nes istorin\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117 bus puolama kiekviename am\u017eiuje. Apgintis nerei\u0161kia nuolatin\u0117s aktyvios gynybos pozicijos. Nereik\u0117t\u0173 g\u0117dytis ir paties \u017eod\u017eio apsiginti<\/em>. Kiekvienos pozicijos \u0161alininkai, aktyviai dalyvaujantys savo kartos gyvenime, privalo sugeb\u0117ti tinkamai atsakyti \u012f jiems keliamus klausimus. Tod\u0117l \u017eodis \u201eapsiginti\u201c \u010dia n\u0117ra vartojamas neigiama reik\u0161me, nes kiekviename pokalbyje, kiekvienoje komunikacijoje, kuri\u0105 galima vadinti dialogu, keliamoms prie\u0161taroms turi b\u016bti pateikti atsakymai.
\n\u0160ie atsakymai vis\u0173 pirma b\u016btini man pa\u010diam kaip krik\u0161\u010dioniui, kad gal\u0117\u010diau i\u0161laikyti savo intelektualum\u0105 bei savo asmeninio, dvasinio ir intelektinio gyvenimo vienov\u0119. Antra, \u0161ie atsakymai b\u016btini tiems, u\u017e kuriuos esu atsakingas.
\nB\u016bt\u0173 neprotinga tik\u0117tis, kad kiekvieno am\u017eiaus karta laikyt\u0173si t\u0173 pa\u010di\u0173 istorin\u0117s krik\u0161\u010dionyb\u0117s pozicij\u0173, nebent jai kas nors pad\u0117t\u0173 pamatyti klaidingus argumentus ir i\u0161vadas, nukreiptas prie\u0161 krik\u0161\u010dionyb\u0119 bei juos pa\u010dius kaip krik\u0161\u010dionis. Mes turime mokyti jaunus krik\u0161\u010dionis suprasti, kokie i\u0161puoliai slypi b\u016btent m\u016bs\u0173 kartoje bei kuo jie skiriasi nuo pra\u0117jusios kartos i\u0161puoli\u0173, ir tokiu b\u016bdu paruo\u0161ti juos sutikti \u0161i\u0105 monolitin\u0119 dvide\u0161imtojo am\u017eiaus kult\u016br\u0105.
\nA\u0161 pasteb\u0117jau, kad visur, \u2013 tiek Jungtin\u0117se Valstijose, tiek kitose \u0161alyse, \u2013 istorin\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117 praranda krik\u0161\u010dioni\u0173 vaikus. Tai vyksta ne tik ma\u017eose grupel\u0117se nedideliuose geografiniuose regionuose, visur. Jie prarandami tod\u0117l, kad j\u0173 t\u0117vai nesugeba suprasti savo vaik\u0173, ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 atsiradus reikmei negali jiems pad\u0117ti. Ne tik t\u0117vai nesugeba suprasti savo vaik\u0173, bet ir Ba\u017eny\u010dios, krik\u0161\u010dioni\u0161kos kolegijos ir misijos. Kai kurios krik\u0161\u010dioni\u0161kos kolegijos (a\u0161 \u010dia nekalbu apie \u201eliberali\u0105sias\u201c) praranda dal\u012f savo geriausi\u0173 student\u0173 dar jiems nebaigus mokslo. Mes palikome ateinan\u010di\u0105 kart\u0105 beginkl\u0119 prie\u0161 dvide\u0161imtojo am\u017eiaus id\u0117jas, kuriomis ji apsupta.
\nTod\u0117l apgintis, d\u0117l man\u0119s paties bei t\u0173, u\u017e kuriuos esu atsakingas, turi b\u016bti s\u0105moningas veiksmas. Negalime manyti, kad b\u016bdami krik\u0161\u010dionys visa bibline \u017eod\u017eio prasme bei vedami \u0160ventosios Dvasios, automati\u0161kai i\u0161vengsime mus supan\u010dio pasaulio \u012ftakos. \u0160ventoji Dvasia gali daryti tai, k\u0105 nori, ta\u010diau Biblija neatskiria jos veiklos nuo pa\u017einimo; taip pat jos veikla nepanaikina m\u016bs\u0173, kaip t\u0117v\u0173, pastori\u0173, evangelist\u0173, misionieri\u0173 ar mokytoj\u0173, atsakomyb\u0117s.<\/p>\n

Tik\u0117jimo pateikimas<\/strong><\/em>
\nKita vertus, krik\u0161\u010dioni\u0161koji apologetika niekuomet netur\u0117t\u0173 apsiriboti vien savisauga. Mes privalome perduoti Evangelij\u0105 savo kartai.
\nKrik\u0161\u010dioni\u0161koji apologetika n\u0117ra pana\u0161i \u012f gyvenim\u0105 tvirtov\u0117je su pakeliamuoju tiltu, kartkart\u0117mis per sien\u0105 permetant kok\u012f akmen\u012f. Ji netur\u0117t\u0173 b\u016bti grind\u017eiama citadel\u0117s mentalitetu \u2013 s\u0117d\u0117jimu viduje ir \u017eod\u017eiais \u201eJ\u016bs man\u0119s \u010dia nepasieksite\u201c. Jei krik\u0161\u010dionis teori\u0161kai arba prakti\u0161kai vadovaujasi tokiu po\u017ei\u016briu, jis praranda ry\u0161\u012f su visais pri\u0117musiais dvide\u0161imtojo am\u017eiaus id\u0117jas. Apologetika netur\u0117t\u0173 b\u016bti vien tik akademini\u0173 studij\u0173 objektas, naujos r\u016b\u0161ies scholastika. Ji turi b\u016bti apgalvota ir praktikuojama per gyv\u0105 ir sud\u0117ting\u0105 kontakt\u0105 su dabartine karta. Tod\u0117l krik\u0161\u010dionis netur\u0117t\u0173 trok\u0161ti pateikti vien puikiai subalansuotos teorijos, pana\u0161ios \u012f kai kurias graik\u0173 metafizines sistemas. Jam tur\u0117t\u0173 r\u016bp\u0117ti tai, kas turi nuolatin\u012f ry\u0161\u012f su tikrove, tai yra su klausimais, kuriuos u\u017eduoda jo paties ir ateinanti kartos.
\nNiekas negali tapti krik\u0161\u010dioniu nesuprat\u0119s, k\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117 skelbia. Daugyb\u0117 pastori\u0173, misionieri\u0173 ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s mokytoj\u0173, atrodo, nepaj\u0117gia kalb\u0117tis su i\u0161silavinusiais bei paprastais aplink juos esan\u010diais \u017emon\u0117mis. Neatrodo, kad jie suprast\u0173 m\u016bs\u0173 vis\u0173 u\u017eduot\u012f prabilti \u012f savo kart\u0105: praeities neb\u0117ra, ateitis dar neat\u0117jo. Taigi teigiamoji apologetikos pus\u0117 yra Evangelijos pateikimas dabartinei kartai jai suprantama kalba.
\nApologetikos tikslas \u2013 ne tik laim\u0117ti diskusij\u0105 ar gin\u010d\u0105. Jos tikslas tas, kad \u017emon\u0117s, su kuriais susiduriame, tapt\u0173 krik\u0161\u010dionimis ir gyvent\u0173 paklusdami J\u0117zaus vie\u0161patystei visais gyvenimo aspektais.
\nVis\u0173 pirma svarbu atsiminti, jog tikros apologetikos negalima atskirti nuo \u0160ventosios Dvasios veikimo ir krik\u0161\u010dionio gyvo ry\u0161io su Vie\u0161pa\u010diu per mald\u0105. Turime suvokti, kad kovojame ne vien su k\u016bnu ir krauju. Ta\u010diau biblin\u0117 nuostata, kad pa\u017einimas eina pirmiau i\u0161gelb\u0117jimo, darys mums \u012ftak\u0105, kai sieksime pa\u017einimo, b\u016btino Evangelijai skelbti. Istorin\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117 niekuomet nebuvo atsiribojusi nuo pa\u017einimo. Ji skelbia, kad tiesa yra viena ir kad mes privalome tuo gyventi bei to mokyti, net jeigu dvide\u0161imtojo am\u017eiaus id\u0117jos ir teologija tai neigt\u0173.
\nKvietimas veikti ateina tik tuomet, kai paruo\u0161iamas adekvatus pa\u017einimo pagrindas. Tai atitinka Jono nurodyt\u0105 evangelijos para\u0161ymo prie\u017east\u012f: \u201eSavo mokini\u0173 akivaizdoje J\u0117zus padar\u0117 dar daugel kit\u0173 \u017eenkl\u0173, kurie nesura\u0161yti \u0161itoje knygoje. O \u0161itie sura\u0161yti, kad tik\u0117tum\u0117te, jog J\u0117zus yra Mesijas, Dievo S\u016bnus, ir tik\u0117dami tur\u0117tum\u0117te gyvenim\u0105 per jo vard\u0105\u201c. \u017dodis \u201e\u017eenklas\u201c yra susij\u0119s su istoriniais \u012fvykiais \u2013 Kristaus gyvenimu, mirtimi bei prisik\u0117limu, apra\u0161ytais \u0161ioje evangelijoje. Dvide\u0161imtojo am\u017eiaus kalba \u017eod\u012f \u201e\u017eenklas\u201c gal\u0117tume i\u0161versti kaip \u201eerdv\u0117s ir laiko \u012frodym\u0105\u201c: \u201eJ\u0117zus padar\u0117 dar daugel kit\u0173 erdv\u0117s ir laiko \u012frodym\u0173\u201c. Vis\u0173 pirma atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad \u0161ie erdv\u0117s ir laiko \u012frodymai, savo esme pastebimi, buvo apra\u0161yti kaip \u012fvyk\u0119 mokini\u0173 akivaizdoje, \u0161iems juos stebint. Negana to, jie buvo i\u0161reik\u0161ti \u017eod\u017eiais ir sura\u0161yti. \u017dinoma, tai reik\u0161t\u0173, kad \u0161ie erdv\u0117s ir laiko \u012frodymai gali b\u016bti aptariami remiantis \u012fprastai vartojama kalba, i\u0161d\u0117styta gramatikos vadov\u0117liuose bei \u017eodynuose.
\nTvarka, kuria \u0161ios eilut\u0117s i\u0161d\u0117stytos, taip pat svarbi. Vis\u0173 pirma, \u0161ie erdv\u0117s ir laiko \u012frodymai pateikti ra\u0161ytine forma, ir tod\u0117l juos galima d\u0117mesingai apsvarstyti. Antra, \u0161ie \u012frodymai skirti tam, kad pateikt\u0173 gerus ir pakankamus \u012frodymus, jog Kristus yra Senajame Testamente i\u0161prana\u0161autasis Mesijas ir Dievo S\u016bnus. Taigi tre\u010dia, mes nesame raginami patik\u0117ti, kol sau neu\u017eduodame klausimo, ar tai yra tiesa remiantis erdv\u0117s ir laiko \u012frodymais.
\nPana\u0161aus pob\u016bd\u017eio tikro pa\u017einimo pagrindas pateikiamas Evangelijos pagal Luk\u0105 prologe: \u201eDaugelis jau yra m\u0117gin\u0119 i\u0161d\u0117styti ra\u0161tu pasakojim\u0105 apie buvusius pas mus \u012fvykius [yra dalyk\u0173, kurie \u012fvyko per istorij\u0105, erdv\u0117je ir laike, prie\u0161 \u2018mus\u2019], kaip mums perdav\u0117 savo akimis ma\u010diusieji [\u0161i istorija yra atvira liudytojams patikrinti] ir buvusieji \u017eod\u017eio tarnai. Taip pat ir a\u0161, r\u016bpestingai visk\u0105 nuo prad\u017eios i\u0161tyr\u0119s, nusprend\u017eiau sura\u0161yti tau, garbingasis Teofiliau [kas atvira patikrinti, tas gali b\u016bti perduota \u017eod\u017eiais, i\u0161d\u0117stytais ra\u0161tu], kad \u012fsitikintum tikrumu mokslo, kurio esi i\u0161mokytas\u201c. Tai n\u0117ra \u0161uolis \u012f tams\u0105, nes mes galime \u201epa\u017einti ties\u0105\u201c. Tik suprat\u0119 \u0161\u012f \u012fvadin\u012f \u017eod\u012f tampame pasiruo\u0161\u0119 i\u0161girsti likusi\u0105 Evangelijos pagal Luk\u0105 dal\u012f, prasidedan\u010di\u0105 \u0161ia eilute: \u201eJud\u0117jos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas\u2026\u201c I\u0161 prologo \u017einome, kad Luko pasakojimas telpa \u012f istorin\u0117s tiesos r\u0117mus, ir tod\u0117l Erodas, Zacharijas bei Kristus turi b\u016bti talpinami \u012f \u0161iuos erdv\u0117s ir laiko r\u0117mus.
\nPa\u017einimas eina pirmiau tik\u0117jimo. Tai be galo svarbu, jei norime suprasti Biblij\u0105. Pasakyti (kaip krik\u0161\u010dionis ir tur\u0117t\u0173), kad tikrasis tik\u0117jimas Diev\u0105 yra tik tas, kuris remiasi pa\u017einimu, rei\u0161kia dvide\u0161imtojo am\u017eiaus pasaulyje sukelti sprogim\u0105.<\/p>\n

Tiesos svarba<\/strong>
\nPrie\u0161 kur\u012f laik\u0105 man teko kalb\u0117ti grupei Oksfordo universiteto teologijos student\u0173 apie Evangelijos pateikim\u0105 dvide\u0161imtojo am\u017eiaus id\u0117j\u0173 paveiktiems \u017emon\u0117ms. Man baigus kalb\u0117ti, atsistojo magistrantas i\u0161 Kanados ir tar\u0117: \u201eSere, jeigu mes jus teisingai supratome, tai j\u016bs sakote, jog prie\u0161 evangelizuojant tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliktas paruo\u0161iamasis darbas. Jei tai tiesa, tuomet mes Oksforde buvome mokomi klaidingai. Neskirdami pakankamai laiko paruo\u0161iamajam evangelizavimo darbui, daugelio \u017emoni\u0173 tiesiog negal\u0117jome pasiekti\u201c. A\u0161 atsakiau, kad visi\u0161kai su juo sutinku.<\/p>\n

Tiesa \u2013 pirmiau atsivertimo<\/em><\/strong>
\nKad \u017emogus b\u016bt\u0173 pasiruo\u0161\u0119s tapti krik\u0161\u010dioniu, jis turi tinkamai suprasti ties\u0105, nesvarbu, ar yra iki galo i\u0161analizav\u0119s savo tiesos samprat\u0105, ar ne. Visi \u017emon\u0117s, s\u0105moningai ar ne, gyvena veikiami tam tikros tiesos sampratos. M\u016bs\u0173 tiesos s\u0105voka radikaliai paveiks m\u016bs\u0173 supratim\u0105, k\u0105 rei\u0161kia tapti krik\u0161\u010dioniu. \u0160iuo atveju mums r\u016bpi ne tiek tiesos turinys, kiek m\u016bs\u0173 tiesos samprata.
\nKai kurie \u017emon\u0117s, laikantys save tikrais krik\u0161\u010dionimis, yra prisisunk\u0119 dvide\u0161imtojo am\u017eiaus id\u0117j\u0173. Kalbant apie atsivertim\u0105, kaip j\u012f supranta krik\u0161\u010dionys, tiesa tur\u0117t\u0173 eiti pirmiausia, nes fraz\u0117 \u201epriimti Krist\u0173 kaip Gelb\u0117toj\u0105\u201c gali reik\u0161ti bet k\u0105. Tvirtindami, kad krik\u0161\u010dionyb\u0117 yra tiesa, nepasakome to, k\u0105 norime pasakyti, kol visi\u0161kai ai\u0161kiai neparodome, jog kalbame apie objektyvi\u0105 ties\u0105, ir tuomet tas \u201epriimti Krist\u0173 kaip Gelb\u0117toj\u0105\u201c neb\u0117ra tiesiog tam tikros formos \u201e\u0161uolis \u012f auk\u0161tesn\u012f lygmen\u012f\u201c.<\/p>\n

Tiesa ir dvasingumas<\/strong><\/em>
\nTaigi, kaip prie\u0161 veiksmingai evangelizuodami, taip ir kalb\u0117dami apie tikr\u0105j\u012f dvasingum\u0105, turime i\u0161kelti objektyvi\u0105 ties\u0105. Bibliniu po\u017ei\u016briu dvasingumas n\u0117ra fragmenti\u0161kas. Tod\u0117l jis turi b\u016bti atskirtas nuo \u0161iuolaikini\u0173 dvasingumo koncepcij\u0173, \u2013 tiek Vakar\u0173, tiek Ryt\u0173. Nelaimei, jis turi b\u016bti atskirtas ir nuo kai kuri\u0173 evangelik\u0173 dvasingumo koncepcij\u0173. Tikrasis dvasingumas n\u0117ra fragmenti\u0161kas, nes jis apima vis\u0105 \u017emog\u0173 kiekvien\u0105 jo gyvenimo akimirk\u0105. Prie\u0161ingai \u0161iam bibliniam po\u017ei\u016briui, dal\u012f evangeli\u0161kojo jud\u0117jimo paveik\u0117 Platono id\u0117jos, t. y. per daug pabr\u0117\u017eiama sielos reik\u0161m\u0117, o ne visa asmenyb\u0117, \u012fskaitant ir k\u016bn\u0105 bei intelekt\u0105.
\nLabai svarbu, kad suvoktume, jog prie\u0161ingai \u0161iuolaikin\u0117ms \u201edvasin\u0117s patirties\u201c id\u0117joms, biblin\u0117 patirtis tvirtai grind\u017eiama tiesa. Tai n\u0117ra vien jausminis potyris ar patyrimas be jokio turinio.
\nTikr\u0105j\u012f dvasingum\u0105 galima suskirstyti \u012f tris dalis. Pirmiausia b\u016btina apsvarstyti, kas tai \u201eyra\u201c ir kaip galima su tuo tur\u0117ti ry\u0161\u012f. Tas ka\u017ekas turi b\u016bti suprastas ir apibr\u0117\u017etas. Negalima palaikyti asmeni\u0161k\u0173 santyki\u0173 su tuo, ko nepa\u017e\u012fstate. Tada, supratus, kas yra tas, su kuriuo ketinu palaikyti asmeni\u0161kus santykius, ir kaip tai padaryti, \u0161is ry\u0161ys ir prasideda. Biblija tai vadina atsivertimu, \u201egimimu i\u0161 auk\u0161to\u201c, ir \u0161\u012f \u017eingsn\u012f kiekvienas \u017emogus gali \u017eengti tik asmeni\u0161kai, kaip individas. Negalime atgimti i\u0161 auk\u0161to grup\u0117mis, o tik po vien\u0105. Ta\u010diau nors \u0161is \u017eingsnis individualus, tai nerei\u0161kia, kad jis individualistinis. \u0160ie \u017eod\u017eiai skamba pana\u0161iai, ta\u010diau j\u0173 reik\u0161m\u0117s be galo skirtingos. Tai suteikia pagrind\u0105 i\u0161tisai sociologijos bei kult\u016bros teorijai.
\nViena, tikrasis dvasingumas negali b\u016bti atsietas nuo tiesos, nei, antra, nuo \u017emogaus visumos ir visos kult\u016bros. Tikrasis dvasingumas turi apr\u0117pti visus \u0161iuos dalykus. Biblija tvirtina, kad tiesa yra viena, \u2013 ir tai, ko gero, vienintel\u0117 i\u0161likusi m\u016bs\u0173 kartos teorija, kuri tai tvirtina.
\nKad i\u0161vengtume painiavos, pa\u017evelkime, ko \u0161is tiesos vienov\u0117s apibr\u0117\u017eimas neapima<\/em>. Vis\u0173 pirma, bibliniu po\u017ei\u016briu, tiesa n\u0117ra visi\u0161kai <\/em>susijusi su ortodoksi\u0161kumu. Ortodoksi\u0161kumas yra svarbus, ir a\u0161 pats esu \u017einomas kaip teologas ortodoksas. Ta\u010diau tiesa n\u0117ra visi\u0161kai susijusi su ortodoksi\u0161kumu. Antra, tiesa n\u0117ra visi\u0161kai susieta ir su tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimais. A\u0161 tikiu, kad istoriniai krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimai yra svarb\u016bs, ta\u010diau turime suprasti, kad galiausiai tiesa vis d\u0117lto n\u0117ra su jais susieta. Tiesa susijusi su tuo, kas buvo ir prie\u0161 ortodoksij\u0105, ir prie\u0161 tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimus.
\nTre\u010dia, tiesa n\u0117ra visi\u0161kai susijusi ir su \u0160ventuoju Ra\u0161tu. Leiskite man tai paai\u0161kinti. Tvirtai tik\u0117damas tuo, ko ankstyvoji Ba\u017eny\u010dia bei reformatoriai mok\u0117 apie \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, ir pabr\u0117\u017edamas, jog visa, k\u0105 jie pasak\u0117 apie \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, yra be galo svarbu, vis d\u0117lto turiu pasakyti, kad labiausiai tiesa yra susijusi su tuo, kas slypi u\u017e \u0160ventojo Ra\u0161to. \u0160ventasis Ra\u0161tas svarbus ne d\u0117l to, kad yra i\u0161spausdintas kokiu ypatingu b\u016bdu ar \u012fri\u0161tas ypatinga oda, ir ne tod\u0117l, kad pad\u0117jo daugeliui \u017emoni\u0173. Tai n\u0117ra pagrindin\u0117 did\u017eiul\u0117s \u0160ventojo Ra\u0161to reik\u0161m\u0117s prie\u017eastis. Biblija, istoriniai tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimai bei ortodoksi\u0161kumas yra svarb\u016bs tod\u0117l, kad Dievas yra, ir galiausiai tai yra vienintel\u0117 j\u0173 svarbos prie\u017eastis.
\n\u0160ios minties vert\u0117 man tapo akivaizdi prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173, kai jaunas \u0161veicaras architektas viename \u201eL\u2019Abri\u201c draugijos seminar\u0173 skait\u0117 prane\u0161im\u0105 apie paskutinius Maxo Plancko straipsnius. Jis nurod\u0117, jog Planckas, kalb\u0117damas savo disciplinos \u2013 fizikos, o ne religijos, \u2013 terminais, pasak\u0117, kad \u0161iuolaikinis \u017emogus m\u016bs\u0173 kartos metu jau kelet\u0105 kart\u0173 tur\u0117jo atitraukti ekran\u0105, ir i\u0161k\u0117l\u0117 klausim\u0105: koks bus paskutinysis ekranas? Planckas tur\u0117jo omenyje tai, kad mes ne\u017einome, koks bus paskutinysis ekranas materin\u0117je m\u016bs\u0173 visatos strukt\u016broje. Mano \u2013 krik\u0161\u010dionio ir to, kuris kalba dvide\u0161imtojo am\u017eiaus pasauliui \u2013 galvoje \u0117m\u0117 \u012fkyriai suktis paskutiniojo ekrano id\u0117ja. Koks yra paskutinysis tiesos ekranas?
\nAtsakymas yra tiesiog pati Dievo egzistencija ir tai, kas jis yra. Tod\u0117l krik\u0161\u010dioni\u0161koji tiesa yra susijusi su tuo, kas egzistuoja, ir, galiausiai \u2013 su Dievu, kuris egzistuoja. O tikrasis dvasingumas rei\u0161kia teisingus santykius su Dievu, kuris tikrai yra, \u2013 pirmiausia per jo i\u0161teisinimo akt\u0105, atlikt\u0105 kart\u0105 ir visiems laikams, ir antra, palaikant \u0161iuos teisingus santykius kaip nenutr\u016bkstam\u0105 kiekvienos akimirkos tikrov\u0119. Toks yra biblinis po\u017ei\u016bris \u012f tikr\u0105j\u012f dvasingum\u0105. Tai nuolatiniai teisingi santykiai su egzistuojan\u010diu Dievu.
\n
\nU\u017e tiesos slypintis Dievas<\/em><\/strong>
\nPosak\u012f \u201eDievas yra\u201c kaip ekvivalent\u0105 posakiui \u201eDievas egzistuoja\u201c pasirinkau ne tod\u0117l, kad ne\u017eino\u010diau apie n\u016bdienos teologines diskusijas, ar tod\u0117l, kad b\u016b\u010diau sutik\u0119s kok\u012f \u017emog\u0173, tuo pa\u010diu metu tikint\u012f ir Biblijos tiesomis, ir \u201etriauk\u0161te visata\u201c, bet tod\u0117l, kad gal\u0117\u010diau atremti moderniosios teologijos problem\u0105, neigian\u010di\u0105 Dievo buvim\u0105 istorine bibline prasme. Mums turi u\u017etekti dr\u0105sos pasakyti, kad Dievas yra, arba, kitais \u017eod\u017eiais tariant, kad galutin\u0117 i\u0161rai\u0161ka to, kas egzistuoja, yra pats Dievas, \u2013 Tas, kuris suk\u016br\u0117 visa kita.
\nAtkreipkime d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad kalb\u0117dami apie Diev\u0105, kuris yra, kalbame apie Dievo egzistavim\u0105, o ne tiesiog apie \u017eod\u012f<\/em> \u201edievas\u201c arba dievo id\u0117j\u0105<\/em>. Mes kalbame apie tinkamus santykius su gyvuoju Dievu, kuris egzistuoja. Kad suprastume savo kartos problemas, privalome ai\u0161kiai suvokti \u0161\u012f skirtum\u0105.
\nAnglosaks\u0173 pasaulyje semantika (lingvistin\u0117 analiz\u0117) kur\u012f laik\u0105 buvo tapusi moderniosios filosofijos pagrindu. Nors krik\u0161\u010dionys \u0161io mokslo negali laikyti filosofija, n\u0117ra jokios prie\u017easties, kod\u0117l negal\u0117tume pasid\u017eiaugti mintimi, jog \u017eod\u017eiai, prie\u0161 juos vartojant, tur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eti. B\u016bdami krik\u0161\u010dionys, turime suprasti, kad n\u0117ra beprasmi\u0161kesnio \u017eod\u017eio u\u017e \u017eod\u012f dievas<\/em>, jeigu jis n\u0117ra tiksliai apibr\u0117\u017etas. Joks kitas \u017eodis nebuvo taip vartojamas visi\u0161kai prie\u0161ingiems konceptams mokyti. Tad nesiduokime supainiojami. \u0160iandien mus supa daugyb\u0117 \u201edvasingumo\u201c, siejamo su \u017eod\u017eiu \u201edievas\u201c arba dievo id\u0117ja, ta\u010diau mes kalbame ne apie tai. Biblin\u0117 tiesa ir dvasingumas n\u0117ra santykis su \u017eod\u017eiu<\/em> \u201edievas\u201c ar dievo id\u0117ja<\/em>. Tai santykis su Tuo, kuris tikrai yra. Tai visi\u0161kai skirtingas suvokimas.
\nT\u0119sdami diskusij\u0105 apie tai, kas ir koks yra Dievas, galime i\u0161kelti antr\u0105j\u012f svarbiausi\u0105 n\u016bdienos klausim\u0105 \u201ekas esu a\u0161?\u201c Kad \u017emogaus ir Dievo santykiai gal\u0117t\u0173 b\u016bti prasmingi, reikia atsakyti \u012f abu \u0161iuos klausimus.
\nM\u016bs\u0173 atsakymas padaro did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 sampratai apie santyki\u0173 tarp Dievo ir \u017emogaus form\u0105. Nesvarbu, ar \u0161iuos santykius laikysime mechanistiniais, deterministiniais, ar daug nuostabesniais \u2013 asmeni\u0161kais, tai priklausys nuo to, k\u0105 atsakysime \u012f klausimus \u201ekas yra Dievas?\u201c ir \u201ekas esu a\u0161?\u201c
\n\u0160iandien daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, i\u0161 ties\u0173 susir\u016bpinusi\u0173 d\u0117l savo gyvenimo, klausia: \u201eKoks yra \u017emogaus tikslas?\u201c I\u0161 ties\u0173 \u017emogus n\u0117 vienoje i\u0161 savo m\u0105stymo sri\u010di\u0173 nesugeb\u0117jo rasti patenkinan\u010dio atsakymo \u012f \u0161\u012f klausim\u0105. Ir nelabai svarbu, ar jis band\u0117 atsakyti i\u0161 nuogo racionalizmo pozicij\u0173, ar padar\u0117 \u0161uol\u012f \u012f moderniojo sekuliaraus ar teologinio misticizmo tams\u0105. Dvide\u0161imtojo am\u017eiaus \u017emogus nesugeb\u0117jo atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105.
\nKai man\u0119s, krik\u0161\u010dionio, pra\u0161o pateikti atsakym\u0105 \u012f klausim\u0105 apie \u017emogaus tiksl\u0105, jo egzistavimo prie\u017east\u012f, a\u0161 visuomet nurodau pirm\u0105j\u012f Kristaus \u012fsakym\u0105. \u010cia reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, kad n\u0117ra jokios prie\u017easties manyti, jog pirmasis \u012fsakymas \u2013 \u201eMyl\u0117k Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, visa \u0161irdimi, visa siela, visomis j\u0117gomis ir visu protu\u201c, \u2013 yra tiesiog pirmasis J\u0117zaus i\u0161tartas \u012fsakymas. Mes \u017einome, kad taip n\u0117ra, nes jis citavo paskutin\u0119 Moz\u0117s knyg\u0105 \u2013 Pakartot\u0105 \u012estatym\u0105. Ta\u010diau galime pasakyti dar daugiau: tai i\u0161 ties\u0173 pats pirmasis \u012fsakymas, nes jis i\u0161rei\u0161kia \u017emogaus ir asmeni\u0161k\u0105 mano paties tiksl\u0105.
\nTa\u010diau nepakanka vien tik cituoti \u0161\u012f \u012fsakym\u0105. Be istorin\u0117s krik\u0161\u010dionyb\u0117s duoto atsakymo, kad Dievas tikrai yra, s\u0105\u017einingam ie\u0161kotojui jis b\u016bt\u0173 tik dar viena kli\u0161\u0117, tiesiog dar vienas \u201ereliginis atsakymas\u201c, ir tuomet negal\u0117tume jo kaltinti nustojus klausytis. Kai gird\u017eiu \u0161\u012f pirm\u0105j\u012f \u012fsakym\u0105 myl\u0117ti tikrai esant\u012f Diev\u0105 visu kuo, kas esu, man tai tampa visa apiman\u010diu gyvenimo ir tiesos suvokimu. \u017dmogus gali myl\u0117ti tik egzistuojant\u012f ir asmeni\u0161k\u0105 Diev\u0105, apie kur\u012f turi \u017eini\u0173, tad faktas, kad \u0161is Dievas mums kalba, taip pat be galo svarbus. Ta\u010diau \u0161is \u012fsakymas turi savyje ka\u017ek\u0105 daugiau: jis man pasako labai svarbi\u0173 ir d\u017eiaugsming\u0173 dalyk\u0173 apie mane pat\u012f<\/em>.
\nD\u017eiaugtis tikrai yra kuo, jeigu esame susipa\u017ein\u0119 su m\u016bs\u0173 kartos dilemomis. Jeigu j\u016bs gal\u0117tum\u0117te pamatyti sveikai m\u0105stan\u010dius vyrus bei moteris, nerimastaujan\u010dius d\u0117l savo b\u016bties, ateinan\u010dius \u012f m\u016bs\u0173 kaimo namel\u012f ir su tikru ilgesiu klausian\u010dius: \u201ekas, koks a\u0161 esu?\u201c, tai pajustum\u0117te, kad \u0161is \u201esav\u0119s\u201c pa\u017einimas tikrai yra labai jaudinantis.
\n\u0160iuolaikiniam mentalitetui be galo sunku priimti mint\u012f, jog tai, kad esu kvie\u010diamas myl\u0117ti Diev\u0105, kuris tikrai yra, n\u0117ra nieko i\u0161 esm\u0117s absurdi\u0161ko ir kad Dievo bei mano prigimtis \u0161\u012f kvietim\u0105 padaro \u012fmanom\u0105. Tie, kurie tai supranta, neatmes \u0161ito kaip \u201eto, k\u0105 gird\u0117jome jau vaikyst\u0117je\u201c. Apm\u0105styti \u0161ios minties reik\u0161m\u0119 be galo d\u017eiugu: Dievas yra tokios prigimties, kad j\u012f galima myl\u0117ti, o a\u0161 esu tokios prigimties, kad galiu myl\u0117ti. Tod\u0117l pirmasis \u012fsakymas, arba pagrindinis \u017emogaus tikslas, yra visi\u0161kai ne absurdi\u0161kas teiginys. A\u0161 \u017einau, kas yra \u017emogus, ir \u017einau, kas esu a\u0161 pats.<\/p>\n

Fransis Schaeffer<\/strong>, teologas, tarptautin\u0117s L\u2019Abri draugijos \u012fk\u016br\u0117jas ir ilgametis vadovas, daugiau nei 20 knyg\u0173 autorius<\/p>\n

Vert\u0117 Lina Andronovien\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Schaeffer F. The Complete Works, Vol 1. \u2013 Westchester, 1987<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Fransis Schaeffer Tik\u0117jimo gynimas Krik\u0161\u010dioni\u0161koji apologetika turi du tikslus. Jos pirmutinis tikslas yra apsiginti. Antrasis \u2013 perteikti krik\u0161\u010dionyb\u0119 bet kuriai kartai suprantamu b\u016bdu. Apgintis yra tinkamas ir b\u016btinas dalykas, nes istorin\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117 bus puolama kiekviename am\u017eiuje. Apgintis nerei\u0161kia nuolatin\u0117s aktyvios gynybos pozicijos. Nereik\u0117t\u0173 g\u0117dytis ir paties \u017eod\u017eio apsiginti. Kiekvienos pozicijos \u0161alininkai, aktyviai dalyvaujantys savo kartos […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":742,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[22],"tags":[324,224,172],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/876"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=876"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/876\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":878,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/876\/revisions\/878"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=876"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=876"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=876"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}