{"id":879,"date":"2016-05-21T22:21:03","date_gmt":"2016-05-21T19:21:03","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=879"},"modified":"2016-06-13T10:10:56","modified_gmt":"2016-06-13T07:10:56","slug":"kovoti-uz-ginca-del-tiesos-kai-tolerancija-tampa-masteliu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=879","title":{"rendered":"Kovoti u\u017e gin\u010d\u0105 d\u0117l tiesos? \u2013 Kai tolerancija tampa masteliu"},"content":{"rendered":"

Heinzpeter Hempelmann<\/em><\/p>\n

Tiesos problema \u2013 koks tiesos ir tolerancijos santykis. Kas svarbiau? Tiesa ar tolerancija? Gal taip i\u0161vis nedera klausti? Ar galime gyventi be tiesos ir tenkintis tiktai nuomon\u0117mis, ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 ar pakanka atkakliai laikytis tiesos? Kaip i\u0161laikyti teising\u0105 tiesos ir tolerancijos tarpusavio santyk\u012f?<\/strong><\/p>\n

\u201eVisi teis\u016bs!\u201c<\/strong>
\nVienas burmistras turi sutvarkyti sud\u0117ting\u0105 municipalin\u012f klausim\u0105. Pasikalb\u0117ti vien\u0105 po kitos jis pasikvie\u010dia \u012fvairias skirting\u0173 pozicij\u0173 ir prie\u0161taring\u0173 interes\u0173 partijas. I\u0161klaus\u0119s pirmosios grup\u0117s atstovo, jis sako: \u201eJ\u016bs visi\u0161kai teisus\u201c. I\u0161klaus\u0119s antrosios \u2013 irgi: \u201eA\u0161 jus puikiai suprantu. J\u016bs visi\u0161kai teisus\u201c. Pakalb\u0117j\u0119s su tre\u010di\u0105ja partija, ir jiems pasako: \u201eSavaime suprantama, j\u016bs teis\u016bs\u201c. Burmistro sekretorius, dalyvav\u0119s pokalbiuose, v\u0117liau savo vadovo pra\u0161o pasiteisinti: \u201eKaip galite visiems sakyti \u2019j\u016bs teisus\u2019? Taip negalima, to negali b\u016bti\u201c. Burmistras atsako: \u201eTaip, tu visi\u0161kai teisus\u201c.
\nTiesos kratinys kaip vis\u0173 konflikt\u0173 panac\u0117ja?<\/strong><\/em>
\nVisi teis\u016bs? Visi sako ties\u0105, net prie\u0161taraudami vienas kitam? \u201eTo negali b\u016bti!\u201c, \u2013 teigia sveikas protas. Pozicija \u201etu turi tuo tik\u0117ti!\u201c \u0161iuo metu daugelyje visuomeninio bei ba\u017enytinio gyvenimo sri\u010di\u0173 vis labiau \u012fsitvirtina. Yra ne viena tiesa, bet daug ties\u0173. Kas gi nor\u0117t\u0173 pasirodyti siaurapro\u010diu? Argi toleranti\u0161ka neigti kito ties\u0105? Argi kiekvienas negali ir neturi teis\u0117s galvoti, ko ir kaip jis nori?
\nToks tiesos kratinys \u201evisi teis\u016bs\u201c, toks tiesos pliuralizmas, \u2013 ar jis n\u0117ra ta priemon\u0117, i\u0161sprend\u017eianti ir Ba\u017eny\u010dios problemas, Ba\u017eny\u010dios, kuri\u0105 kankina daugyb\u0117 \u012fvairiausi\u0173 grupi\u0173 grupeli\u0173, partij\u0173 ir pozicij\u0173, beje, grasinan\u010di\u0173 pe\u0161tyn\u0117mis? Kaip Ba\u017eny\u010dioje joms greta gyventi ir sugyventi? Atsakymas: labai paprastai! Juk yra ne viena tiesa, \u2013 ties\u0173 daug. Kiekviena grup\u0117 privalo gerbti kitos ties\u0105 ir n\u0117 vienai neleista nuneigti kitos grup\u0117s tiesos.
\nPateiksiu dar vien\u0105 pavyzd\u012f: pokalb\u012f tarp religij\u0173. Ar krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo i\u0161skirtinumas neatne\u0161\u0117 daug vargo pasauliui? Ar tai ne fanatizmas ir ne\u017emoni\u0161kumas, kai tam tikros religijos atstovai mano es\u0105 vieninteliai tikrieji tikintieji? Gal taika pasaulyje siejasi su taika tarp religij\u0173? Bet kaip tuomet tai pasiekti? Atsakymas: visai paprastai, reikia tik pripa\u017einti, kad visi teis\u016bs! Kiekviena religija tegul turi savo ties\u0105, n\u0117 viena tenegin\u010dija kitos religijos tiesos.
\nTiesos pliuralizmo am\u017eiuje gin\u010das d\u0117l jos atrodo ne tik kad beprasmis, bet ir nereikalingas. Kadangi esama daug ties\u0173, b\u016bt\u0173 aroganti\u0161ka, pras\u010dioki\u0161ka ir netgi gr\u0117sminga taikai, jeigu viena partija nor\u0117t\u0173 b\u016btinai \u012fpir\u0161ti kitai \u201esavo ties\u0105\u201c.<\/p>\n

Krik\u0161\u010dionims keliami reikalavimai<\/strong><\/em>
\nJeigu tiesos pliuralizmas, arba tiesos kratinys \u012fsitvirtins, tuomet tai tur\u0117s lemiam\u0173 padarini\u0173. Pirmiausia nebebus kritini\u0173 susid\u016brim\u0173 d\u0117l teisingo mokymo Ba\u017eny\u010dioje. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad nebebus jokio mastelio, jokios galimyb\u0117s apskritai kalb\u0117ti apie klaidamokslius, \u2013 programa skelbs: kiekvienas teisus. Taigi joki\u0173 gin\u010d\u0173 nebekils. Ta\u010diau ar Ba\u017eny\u010dia, kuri nebesigin\u010dija d\u0117l tiesos ir u\u017e j\u0105 nestoja, ar ji teb\u0117ra Ba\u017eny\u010dia, ar tai vis dar Evangelij\u0105 skelbianti Ba\u017eny\u010dia, ar vis dar J\u0117zaus Ba\u017eny\u010dia?
\nAntrasis padarinys: nebereik\u0117s evangelizuoti. Jeigu jau kiekvienas turi savo ties\u0105, tai kam dar ka\u017ekam pir\u0161ti t\u0105 ties\u0105, kuri yra grynai mano? Jeigu jau esama daug ties\u0173, tai vienai partijai u\u017esinor\u0117jus b\u016btinai \u012fbrukti kitai savo ties\u0105, kilt\u0173 gr\u0117sm\u0117 taikai tarp \u017emoni\u0173 ir religij\u0173. Vadovaujantis tiesos pliuralizmo prielaida, evangelizacij\u0105 kaip tiesos, galiojan\u010dios visiems, skelbim\u0105 reikt\u0173 i\u0161mesti i\u0161 galvos. Ta\u010diau ar tai b\u0117ra J\u0117zaus Kristaus Ba\u017eny\u010dia, kuri neberengia evangelizacij\u0173, kuri neberagina tik\u0117jimu viso pasaulio paklusti vis\u0173 Vie\u0161pa\u010diui (plg. Rom 1,5)? Ar i\u0161 ties\u0173 esama daug ties\u0173? O gal tik viena?
\nTaigi susid\u016brimo su tiesos pliuralizmu ir su tiesos kratiniu reikia.
\nKaipgi susiformavo toks visi\u0161kai naujas po\u017ei\u016bris, kad yra ne viena tiesa, bet daug?<\/p>\n

Filosofinis fonas<\/strong>
\n\u012esivaizduokite: apie ties\u0105 taip buvo manoma ne visuomet. Tad i\u0161siai\u0161kinsime, kokios prie\u017eastys pakeit\u0117 nuomon\u0119 apie ties\u0105, \u017emoni\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f j\u0105. Kalbant apie ties\u0105 galima i\u0161skirti tris pagrindinius etapus.
\n
\nPrie\u0161modernizmas<\/em><\/strong>
\nPrie\u0161modernizmas apima laikotarp\u012f nuo sen\u0173 senov\u0117s iki viduram\u017ei\u0173. Viduram\u017ei\u0173 m\u0105stytojams, teologams ir filosofams viename asmenyje, buvo ai\u0161ku:
\n1) tiesa yra;
\n2) yra tik viena tiesa;
\n3) i\u0161 esm\u0117s galima pasakyti, kas yra tiesa.<\/p>\n

Modernizmas<\/em><\/strong>
\nAntrajame etape \u2013 pradedant naujaisiais laikais, \u0160vietimu ir baigiant modernizmu \u2013 prie vis\u0173 skirtum\u0173 yra ai\u0161ku:
\n1) tiesa yra;
\n2) savaime ai\u0161ku, jog yra viena tiesa, ta\u010diau
\n3) kas yra toji tiesa, reikia gin\u010dytis.
\nKaip naujojo modernistinio tiesos modelio pavyzdys pateikiamas toks dalykas kaip \u201emokslas\u201c. Mokslas siekia tiesos, teisingo pa\u017einimo \u2013 ir vadovaujasi esmine prielaida, kad vienas klausimas teturi tik vien\u0105 ties\u0105.
\n
\nPostmodernizmas<\/strong><\/em>
\nPost i\u0161vertus i\u0161 lotyn\u0173 kalbos rei\u0161kia \u201epo\u201c. \u0160iandieniniai laikai yra ties sankirtos ta\u0161ku, \u017eymin\u010diu modernizmo per\u0117jim\u0105 \u012f postmodernizm\u0105. Postmodernizmo po\u017eymiai yra tiesos pliuralizmas, tiesos kratinys. Postmodernizmui yra ai\u0161ku:
\n1) nors tiesa yra, ta\u010diau
\n2) yra ne viena, bet daug ties\u0173.
\nKiekvienas \u017emogus turi savo ties\u0105, kiekviena religija \u2013 savo. Kiekvienas turi susiie\u0161koti ties\u0105, kuri jam tinka, kitaip tariant \u2013 i\u0161rasti j\u0105 sau. Kadangi tos vienos tiesos, pagal kuri\u0105 b\u016bt\u0173 visa matuojama ir \u012f kuri\u0105 visi orientuot\u0173si, neb\u0117ra, nebetur\u0117t\u0173 b\u016bti, tuomet, ai\u0161ku, neb\u0117ra ir galimybi\u0173 siekti \u201etos vienos\u201c tiesos ir d\u0117l jos diskutuoti. Neb\u0117ra jokio teisingumo ar klaidingumo kriterijaus ir jokio mastelio, kuris b\u016bt\u0173 arba tur\u0117t\u0173 b\u016bti vis\u0173 priimtas. Tod\u0117l:
\n3) d\u0117l tiesos nebesigrumiama. Negali ir neturi b\u016bti jokios kovos d\u0117l tiesos.<\/p>\n

Kova u\u017e gin\u010d\u0105 d\u0117l tiesos<\/strong><\/em>
\nTaigi ai\u0161ku: \u0161iandien neu\u017etenka kalb\u0117ti apie Evangelijos ties\u0105, apie Velyk\u0173 ties\u0105 arba apie atperkan\u010dios Kristaus mirties ties\u0105. Tokiai tiesai \u0161iandien niekas neprie\u0161taraut\u0173 tol, kol ji lieka priva\u010dioje sferoje. Tokia Evangelijos tiesa nesukelt\u0173 joki\u0173 pasekmi\u0173 ir ten, kur yra ne viena, bet daug ties\u0173. Kas nori, kad Evangelijos tiesa galiot\u0173, turi kovoti u\u017e tai, kad apskritai yra tik viena tiesa, d\u0117l kurios reikia grumtis su artimu, nes ji galioja bei yra b\u016btina ir jam.
\n
\nTolerancija atmetant ties\u0105?<\/strong>
\n
\nPostmodernizmo tiesos kratinys ne\u012fmanomas!<\/em><\/strong>
\nVienuolika \u012frodym\u0173, kurie tiesos kratin\u012f atveda \u012f argumentacijos akligatv\u012f:<\/p>\n

1) Problemos sprendimas ar problemos nust\u016bmimas?<\/em>
\nKokios problemos buvo i\u0161 ties\u0173 i\u0161spr\u0119stos tokiu burmistro elgesiu, kai pripa\u017e\u012fstama vis\u0173 tiesa? Dalykiniai prie\u0161taravimai ir interes\u0173 konfliktai nedingo. Jie ne tik liko, dar blogiau B jie sustipr\u0117jo. Ir kada nors kur nors jie nekontroliuojama j\u0117ga i\u0161siver\u0161 lyg vulkanas.<\/p>\n

2) Integracini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 tr\u016bkumas<\/em>
\nKlausimas toks: kas atsitinka tiems, kurie nenori sutikti su tiesos kratiniu \u201evisi yra teis\u016bs\u201c ir kurie visam tam konceptui turi pasakyti \u201ene\u201c, kadangi tokia kaina \u2013 tiesos praradimas \u2013 jiems per didel\u0117?
\nPliuralistinis tiesos kratinys Ba\u017eny\u010dioje, visuomen\u0117je ir tarpreliginiame dialoge negali integruoti vienos grup\u0117s, nuo kurios visa priklauso: grup\u0117s t\u0173, kurie negali pritarti tiesos kratiniui.
\nTaigi nieko nelieka, kaip tik pripa\u017einti reikalavimo nes\u0117km\u0119 arba i\u0161stumti ir pa\u0161alinti tuos, kurie nenori nusilenkti teiginiui \u201evisi teis\u016bs\u201c. \u017dmon\u0117ms, kurie orientuojasi \u012f \u012fpareigojan\u010dius mastelius, pavyzd\u017eiui, \u012f Biblijos autoritet\u0105 ar \u012f tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimus arba kurie toki\u0173 ie\u0161ko, greitai u\u017ededamas \u201etiesos fanatik\u0173\u201c ir \u201efundamentalist\u0173\u201c antspaudas.<\/p>\n

Tiesos kratinys nelogi\u0161kas<\/strong><\/em>
\n3) Tiesos kratinys paraly\u017eiuoja bet kok\u012f susikalb\u0117jim\u0105<\/em>
\nSveikas \u017emogaus protas pirmiausia paklaust\u0173: \u201evisi teis\u016bs\u201c \u2013 net ir tada, kai vienas kitam prie\u0161tarauja ir gina visi\u0161kai prie\u0161ingas pozicijas? Ar toks teiginys nerodo gryno neapgalvotumo? Argi gali b\u016bti, kad tikra yra viena ir tuo pat metu kita, kas yra pirmojo prie\u0161ingyb\u0117? Ar gali b\u016bti, kad abu dalykai teisingi: J\u0117zus yra vienintelis kelias pas Diev\u0105, visiems vis\u0173 taut\u0173 \u017emon\u0117ms; ir visi\u0161ka to prie\u0161ingyb\u0117 \u2013 daug keli\u0173 veda pas Diev\u0105? Negali b\u016bti, kad koks nors dalykas yra ir teisingas, ir neteisingas vienu metu.
\nKonkretus pavyzdys: \u0161iame popieriaus lape arba yra para\u0161yti sakiniai, arba j\u0173 n\u0117ra. Kas, raginamas tolerancijos \u012fsakymo, pasisako prie\u0161 tok\u012f arba\/arba ir kas reikalauja: \u201eReikia palikti abi pozicijas (ten yra sakini\u0173 ir ten j\u0173 n\u0117ra)\u201c, tas negali net diskutuoti apie j\u0173 turin\u012f. Jau nuo Aristotelio ir Leibnizo laik\u0173 yra \u017einoma: kas priima prie\u0161taringus, vienas kit\u0105 neigian\u010dius sakinius, tas gal\u0173 gale nepasako nieko, tikrai nieko apibr\u0117\u017eto, k\u0105 galima b\u016bt\u0173 kaip nors panaudoti. Komunikacija apskritai negalima ten, kur pripa\u017e\u012fstamas tiesos kratinys, tiesos pliuralizmas.<\/p>\n

4) Tolerancijos netoleranti\u0161kumas<\/em>
\nTiesos kratinys yra garbinamas u\u017e jo tariam\u0105j\u0105 tolerancij\u0105. Ta\u010diau kaip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173? Kas nepriima tiesos kratinio, kas laikosi J\u0117zaus Kristaus kaip tos vienos tiesos arba kas gina koki\u0105 nors ties\u0105 reikalaudamas bendro jos galiojimo, tam tik\u0117jimo pliuralizmo koncepte vietos neatsiras.
\nAr su tokiais \u017emon\u0117mis apskritai reikia kalb\u0117ti? Ar su jais apskritai galimas pokalbis, ar jie verti pokalbio? \u2013 Taip tolerancijos vardu ir po jos priedanga susidorojama su pokalbio prie\u0161ininku ir atsisakoma pagarbiai diskutuoti, nors vis\u0173 pirma reik\u0117t\u0173 jam parodyti t\u0105 i\u0161liaupsint\u0105j\u0105 tolerancij\u0105. Tai kitaip galvojan\u010dio diskriminavimas tolerancijos vardu!
\nKas nenori b\u016bti atskirtas ir apjuodintas, turi pritarti tik vienam \u201epasirinkimui\u201c \u2013 reikalavimui \u201evisi teis\u016bs\u201c, kai teis\u016bs yra ir tie, kurie gina prie\u0161ingus dalykus tam, k\u0105 a\u0161 laikau teisinga.
\nKoks netoleranti\u0161kas yra toks tolerancijos reikalavimas, paai\u0161k\u0117ja tada, kai tolerancijos vardu krik\u0161\u010dionys raginami: \u201eKit\u0173 religij\u0173 at\u017evilgiu atsisakykite savo netoleranti\u0161ko i\u0161pa\u017einimo, kad n\u0117ra kito vardo, per kur\u012f galimas i\u0161gelb\u0117jimas, tik J\u0117zus Kristus!\u201c (Plg. Apd 4,12). \u010cia kalbama ne apie koki\u0105 nors nereik\u0161ming\u0105 detal\u0119, bet apie krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo \u0161erd\u012f. Bet argi gali b\u016bti didesn\u0117s netolerancijos kitos religijos i\u0161pa\u017ein\u0117j\u0173 at\u017evilgiu, kaip prisidengus tolerancija raginti: \u201eAtsisakykite savo tik\u0117jimo esm\u0117s\u201c? Tuomet krik\u0161\u010dionys gal ir b\u016bt\u0173 \u201etoleranti\u0161ki\u201c, bet kas jie po viso to dar b\u016bt\u0173? Ar jie tebeb\u016bt\u0173 krik\u0161\u010dionys? Ar musulmonai bus musulmonai, jeigu jie atsisakys i\u0161pa\u017einti Alach\u0105 kaip vienintel\u012f vie\u0161pat\u012f? Ar induistai tebebus induistai, jeigu jie \u012fsitikinimo apie sielos persik\u016bnijim\u0105 nebepripa\u017eins kaip visuotinai galiojan\u010dio?<\/p>\n

5) Tiesos kratinys \u201evisi teis\u016bs\u201c prie\u0161tarauja pats sau<\/em>
\nTiesos pliuralizmui negalima pritarti ir juo labiau jo praktikuoti jau vien d\u0117l to, kad jis pats sau prie\u0161tarauja. Jau parod\u0117me: tolerancija gali reikalauti daugelio ties\u0173 koncepto tik pati labai netoleranti\u0161kai elgdamasi.
\nEsama dar vieno vidinio prie\u0161taravimo. Kas sako \u201eyra daug ties\u0173, o ne viena\u201c, gali taip kalb\u0117ti tik tod\u0117l, kad jis tai skelbia tik kaip visus \u012fpareigojan\u010di\u0105 vien\u0105 ties\u0105. Toks tiesos pliuralizmas pateikiamas ne kaip asmenin\u0117 nuomon\u0117, bet kaip ka\u017ekas, \u012f k\u0105 turi remtis visi kiti. Grie\u017etai tariant, \u201etiesa ta, kad tiesos n\u0117ra. Tiesa ta, kad tiesa yra tik daugiskaitoje\u201c.
\nPliuralistinis tiesos kratinys tik tuomet gali paneigti vien\u0105 ties\u0105, jeigu pats skelbs es\u0105s viena vienintel\u0117 tiesa. Taigi jis pretenduoja \u012f tai, k\u0105 pats vienu ypu paneigia. Jis elgiasi kaip viena tiesa, apie kuri\u0105 pats teigia, kad jos n\u0117ra.
\nDar kart\u0105 gr\u012f\u017ekime prie burmistro ir prie jo tiesos pliuralizmo. \u201eVisi teis\u016bs\u201c \u2013 tai dalykas, rei\u0161kiantis ne k\u0105 kita, kaip \u201evisi neteis\u016bs\u201c. Niekas \u2013 kaip matyti i\u0161 praktikos \u2013 \u010dia nepasiekia savo tiesos, tik burmistras: savo interesus, savo ties\u0105 jis i\u0161ki\u0161a dosniai dalydamas \u201etiesos liudijimus\u201c, kurie patys vienas kit\u0105 panaikina. Tai pana\u0161u \u012f vaik\u0173 dar\u017eel\u012f, kur visi nori b\u016bti pirmi ir kur visiems pa\u017eadama pirmoji vieta, kadangi tik taip aukl\u0117toja gauna ramyb\u0119 ir darbas gali vykti skland\u017eiai.<\/p>\n

Tiesos kratinys etikos po\u017ei\u016briu nepateisinamas<\/strong><\/em>
\n\u0160i paskutinioji tiesos pliuralizmo klausim\u0173 kraitel\u0117 sveria kone daugiausiai.<\/p>\n

6) Chameleoni\u0161kumas<\/em>
\nJau etikos po\u017ei\u016briu nepateisinamas chameleoni\u0161kumas, kurio griebiasi postmodernizmo teoretikai kalb\u0117dami apie \u201eties\u0105\u201c. Jeigu tiesa \u201ekei\u010diasi\u201c; jeigu vienoje gyvenimo situacijoje tiesa yra vienokia, kitoje \u2013 jos prie\u0161ingyb\u0117; jei \u0161iandien tiesa yra ta, o rytoj visai kita; jeigu kiekvienas turi savo ties\u0105 ir niekas negali niekam nugin\u010dyti jo tiesos, niekam neleid\u017eiama \u2013 tiesos juk n\u0117ra, yra tik daug asmenini\u0173 ties\u0173, \u2013 ar tuomet apskritai prasminga, priimtina (ar nenuves tai \u012f paklydim\u0105) toliau kalb\u0117ti apie \u201eties\u0105\u201c? Filosofin\u0117 tradicija ir mokslinis m\u0105stymas \u010dia pasirodo daug nuosaikesni ir intelektualiai sukalbamesni. Jie skiria ties\u0105 nuo tiesiog pretendavimo \u012f ties\u0105, ties\u0105 ir tiesiog nuomon\u0119, ties\u0105, kurios reikia siekti, ir m\u016bs\u0173 bandymus suprasti t\u0105 ties\u0105. Asmenin\u0117 pozicija vie\u0161ai skelbti ties\u0105 \u010dia suprantama kaip negalvotumas ir nes\u0105\u017einingumas.<\/p>\n

7) \u017dmogus paliekamas pats su savimi ir savo gyvenimo tiesa, arba gyvenimo melu<\/em>
\nKai asmenin\u0117 nuomon\u0117 yra tiesa jau vien tod\u0117l, kad jai kas nors atstovauja ir kad reikia b\u016bti toleranti\u0161kam; kai kiekvienas teiginys kaipmat tampa tiesa jau vien tod\u0117l, kad toks teiginys yra ir nenorima jam prie\u0161tarauti, tuomet i\u0161 \u017emogaus atimama bet kokia galimyb\u0117 tur\u0117ti orientyr\u0105, artintis prie tiesos, koreguoti savo \u012fsitikinimus, bet kokia galimyb\u0117 pasiekti i\u0161ganym\u0105.
\nKas neigia, kad tiesa yra, nepriklausomai nuo to, ar j\u0105 jau \u017eino, ar dar ne, kas nebenori daugiau nieko \u017einoti apie \u0161\u012f visus \u012fpareigojant\u012f horizont\u0105; kas sako: \u201eTos vienintel\u0117s tiesos, kuri galiot\u0173 visiems, b\u016bti negali, jos n\u0117ra; n\u0117ra vienos tiesos, juk ties\u0173 daug\u201c, \u2013 tas kiekvien\u0105 palieka likimo valiai, palieka j\u012f su savo b\u0117da ir su \u201esavo gyvenimo tiesa\u201c, arba su savo gyvenimo melu.
\nKai \u017emogui ai\u0161kinama: \u201eN\u0117ra tiesos, galiojan\u010dios visiems; tai, k\u0105 tu laikai teisinga, yra tiesa, bet tai tavo tiesa\u201c, tuomet negali b\u016bti ir, \u017einoma, n\u0117ra jokios Dievo valios, jokio g\u0117rio ir blogio; tuomet atimama lemtinga gyvenimo apsauga. Krik\u0161\u010dionims toks apsaugos teikimas \u2013 \u012fsakymas myl\u0117ti artim\u0105.
\nAr gali b\u016bti didesnio nehumani\u0161kumo, kaip \u017emones palikti pasikliauti savimi bei kitais ir sakyti: \u201etu esi sau paskutinis horizontas\u201c? Argi kiekvienas \u017emogus neturi elementarios teis\u0117s, kuri kaip tik ir yra \u017emogaus teis\u0117, i\u0161girsti apie Diev\u0105, kuris J\u0117zuje Kristuje praple\u010dia m\u016bs\u0173 ribot\u0105 horizont\u0105, dovanoja mums perspektyv\u0173 ten, kur asmenin\u0117 gyvenimo tiesa \u201eu\u017ekala\u201c lyg variklio st\u016bmoklis.<\/p>\n

8) Orientyro atsisakymas<\/em>
\n\u017dmogui reikia orientyro. \u017dmogaus esm\u0119 sudaro tai, kad jis klausia apie savo viet\u0105 visatoje, ko nedaro gyv\u016bnas; kad jis negali gyventi nesidom\u0117damas \u201ei\u0161 kur?\u201c, \u201ekur link?\u201c, \u201ekokia prasm\u0117?\u201c Postmodernistinis tiesos kratinys sako ne tik: \u201eMes nepa\u017e\u012fstame tiesos; mes neturime tiesos; tiesa n\u0117ra akivaizdi, neguli gatv\u0117je, kur kiekvienas gal\u0117t\u0173 j\u0105 pasiimti ir parsine\u0161ti \u012f namus\u201c. Tam gali pritarti ir pritart\u0173 kiekvienas krik\u0161\u010dionis. Ta\u010diau postmodernistinis tiesos kratinys yra nehumani\u0161kas tuo, kad \u017eengia toliau ir sako: \u201eAtsakymo, kurio tu ie\u0161kai, visai n\u0117ra; prasm\u0117s, kurios tu ie\u0161kai, n\u0117ra \u2013 tiesa yra tik iliuzija. Klausti apie ties\u0105 yra kvaila, grumtis d\u0117l tiesos neatsakinga\u201c.<\/p>\n

9) Jokio skirtumo tarp Adolfo Eichmanno ir motinos Teres\u0117s?<\/em>
\nKai viskas vienodai pripa\u017e\u012fstama, tai visur greitai \u012fsitvirtina abejingumas. Kai tiesa sulyginama su asmeniniais norais, tai, logi\u0161kai m\u0105stant, i\u0161eit\u0173, kad vis\u0105 gyvenim\u0105 truk\u0119s motinos Teres\u0117s pasiaukojantis darbas Kalkutoje tarp pa\u010di\u0173 vargingiausi\u0173j\u0173 yra vienodai pripa\u017e\u012fstamas ir vienodai pateisinamas kaip ir Adolfo Eichmanno milijon\u0173 \u017eyd\u0173 sunaikinimas. Kas \u010dia protestuoja, tas tur\u0117t\u0173 sav\u0119s paklausti, kokiais kriterijais remiantis b\u016bt\u0173 galima pateikti kitus vertinimus, jeigu neb\u0117ra tiesos, neb\u0117ra visus \u012fpareigojan\u010dio horizonto, jeigu apie ties\u0105 paliekama spr\u0119sti kiekvienam pagal jo nor\u0105. Kas prie\u0161tarauja Eichmanno ir motinos Teres\u0117s viso gyvenimo darbo suvienodinimui, kas pagr\u012fstai nesutinka: \u201eBet tai nepalyginami dalykai! To negalima sumesti \u012f vien\u0105 katil\u0105: \u017emogaus niekinimo, kuris yra be galo blogas dalykas, ir \u017emogaus meil\u0117s, kuri yra didel\u0117 doryb\u0117\u201c \u2013 tas kaip tik galvoja apie svarbiausi\u0105 g\u0117rio ir blogio, teisingumo ir klaidingumo tiesos kriterij\u0173.
\nKai faktinis gyvenimas tampa norma, gyvenimo tiesa; kai \u017emogaus gyvenimo konceptas jau vien d\u0117l to tur\u0117t\u0173 b\u016bti teisingas, nes jis gyvena taip, kaip gyvena, tuomet tiesos pliuralizmas kapituliuoja prie\u0161 elementar\u0173 orientyr\u0105. \u010cia nebegalima skirti melo ir tiesos; parei\u0161kimas \u201emelas\u201c galimas tik esant prielaidai, kad yra tiesa. \u010cia jau nebegalima perskirti blogio ir g\u0117rio; parei\u0161kimas \u201eblogyb\u0117\u201c b\u016bt\u0173 galimas tik egzistuojant g\u0117riui.
\n
\n10) Kai visi teis\u016bs, teisus yra stipresnis<\/em>
\nKai visi teis\u016bs, kai visiems sakoma: \u201ej\u016bs esate teis\u016bs\u201c, tuomet slap\u010dia prasibrauna tas, kuris turi didesn\u0119 \u012ftak\u0105 ir didesn\u0119 gali\u0105. Kai tiesos neb\u0117ra arba kai jos nebeturi b\u016bti, kai u\u017edrausta sveika kova d\u0117l tiesos, o konfliktin\u0117 situacija nei\u0161nyksta, ar galima tik\u0117tis ko nors kito, kaip tik nekontroliuojamo stipresniojo prasimu\u0161imo? Kai tiesos nebeturi b\u016bti, tai argi ne to tiesa paima vir\u0161\u0173, kas turi galimyb\u0119 primesti savo ties\u0105 visiems kitiems? Kai burmistras visus pripa\u017e\u012fsta teisiais, tuomet niekas n\u0117ra teisus; tuomet tas pasieks savo teisingum\u0105, kas efektingiausiai pad\u0117s \u012fgyvendinti jo paties interesus, jo asmenin\u0119 ties\u0105.
\nJuk ir m\u016bs\u0173 modernioje visuomen\u0117je tolyd\u017eio ma\u017e\u0117ja bendr\u0173 \u012fsitikinim\u0173 ir vertybi\u0173, o daug\u0117ja prie\u0161ing\u0173 interes\u0173 ir konflikt\u0173. Argi u\u017e taip i\u0161liaupsintos ir m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s bedrab\u016bvio centre stovin\u010dios \u201einteres\u0173 lygyb\u0117s\u201c i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nesislepia stipresniojo teisingumas ir tiesa, teisingumas t\u0173, kurie geriausiai \u017eino, kaip \u012f etikos vakuum\u0105 pramu\u0161ti savo interesus, suprask \u2013 asmenines tiesas?<\/p>\n

11) Humanizuojanti kalbos apie ties\u0105 reik\u0161m\u0117<\/em>
\nKalb\u0117jimas apie ties\u0105 jau beveik \u012fgijo represyvi\u0105, tironi\u0161k\u0105, konfliktus \u012f\u017eiebian\u010di\u0105 reputacij\u0105. Ta\u010diau ar n\u0117ra vis d\u0117lto prie\u0161ingai? Tai puikiai parodo civilizuojantis mokslo poveikis. Po Trisde\u0161imtme\u010dio karo, nusine\u0161usio tre\u010ddal\u012f Vokietijos gyventoj\u0173 gyvybi\u0173, nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 mokslo modelis nepaprastai suklest\u0117jo. Centre atsid\u016br\u0117 tik\u0117jimas objektyvia tiesa. \u0160is vienos visus \u012fpareigojan\u010dios tiesos \u012fsivaizdavimas leido dalyki\u0161kai ir taikiai i\u0161spr\u0119sti konfliktus.
\nMokslininkai stengiasi kovoti tik su teorijomis, mintimis, teiginiais, bet ne su tais, kurie juos i\u0161k\u0117l\u0117 ir gina. Jeigu tos vienos tiesos kaip pa\u017einimo horizonto, kurio visi bendrai siekiame, nebeb\u016bt\u0173, jeigu gin\u010das d\u0117l tiesos panaikint\u0173 teorijas, tuomet ar nelikt\u0173 vien \u017emoni\u0173 gin\u010das; jeigu d\u0117l tiesos nebeb\u016bt\u0173 galima kovoti i\u0161 skirting\u0173 pozicij\u0173, ar nelikt\u0173 konfliktas tarp asmen\u0173?<\/p>\n

Tiesa, kuri gimdo tolerancij\u0105<\/strong>
\nVis d\u0117lto kaip tik tuomet, kai pastebime, kad be tiesos ne\u012fmanoma, be tiesos, u\u017e kuri\u0105 visi tarpusavyje turime kovoti, nes mums jos reikia, kaip tik tuomet i\u0161kyla aib\u0117 labai rimt\u0173 prie\u0161taravim\u0173. Tie prie\u0161taravimai kaipmat stoja skersai kelio, jeigu kas nors kalba apie \u201eties\u0105\u201c. Jie lieka ir tuomet, kai tampa ai\u0161ku, kad reikalavimas tolerancijos kaip toks nepatenkina. Jie lieka ir tada, kai suvokiama, kad apie ties\u0105 b\u016btina galvoti vienaskaitoje. Tik tuomet, kai mums pavyks suvokti tuos prie\u0161taravimus ir rimtai priimti j\u0173 dalykin\u0119 pus\u0119, bus galima laim\u0117ti ir tuos, kurie logi\u0161kai \u012f\u017evelgdami b\u016btinyb\u0119 ie\u0161koti tiesos, be abejon\u0117s, instinktyviai sustos i\u0161sigand\u0119 kaip tik tokios tiesos.
\nPirmas prie\u0161taravimas: ar laikymasis \u012fsikibus \u012f \u201evienintel\u0119 ties\u0105\u201c nedaro \u017emogaus fanati\u0161ko? Ar tai n\u0117ra i\u0161 esm\u0117s \u0117jimas per lavonus, kai manoma, kad kas nors turi ties\u0105 visiems? Jeigu i\u0161 ties\u0173 turime ties\u0105, ar tuomet nuoseklu bet kokia kaina t\u0105 ties\u0105 prastumti?
\nAntras prie\u0161taravimas: ar tiesa nepadaro \u017emogaus netoleranti\u0161ko? Ar ta netolerancija b\u016btinai neatveda prie nehumani\u0161k\u0173 padarini\u0173? Ar tie, kurie tik\u0117jo tur\u012f ties\u0105, pasielg\u0117 ne\u012ftik\u0117tinai ne\u017emoni\u0161kai? Tik prisiminkime kry\u017eiaus karus, inkvizicij\u0105 ir religinius karus.
\nTre\u010dias prie\u0161taravimas: ar tiesos akcentavimas n\u0117ra ne kas kita, kaip u\u017esispyr\u0117li\u0161kas atitr\u016bkimas nuo gyvenimo?
\nKetvirtas prie\u0161taravimas: ar apskritai galima \u012frodyti ties\u0105? Ar kalbos apie daug ties\u0173, nuomon\u0117, kad yra tiek daug ties\u0173, jog visi teis\u016bs, kyla dar ir ne tod\u0117l, kad niekas negali pamatyti tiesos visiems?<\/p>\n

Tiesa, kuri mus padaro nuolankius<\/strong><\/em>
\n\u0160iuos klausimus mes puikiai suprantame. Mes patys esame apstulb\u0119 nuo to, kad krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo vardu buvo kovojama ugnimi ir kalaviju \u2013 visai taip skelb\u0117 kaizerio Karolio \u0161\u016bkis prie\u0161 saksus: \u201eNenori b\u016bt man brolis tu, perskelt tau kaukol\u0119 skubu!\u201c
\nIr patys nuolat pastebime, kaip ir mums m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas, kurio esm\u0117 yra ry\u0161ys su J\u0117zumi Kristumi, grasinasi virsti abstrak\u010dia teorija. Mes turime nuolat pripa\u017einti, kad tai, kas mums yra i\u0161laisvinanti gyvenimo tikrov\u0117, m\u016bs\u0173 Ba\u017eny\u010diose nusirita iki u\u017emu\u0161an\u010dio \u012fstatymo, kai atsiduriame vien tik teorini\u0173 norm\u0173 ir dogm\u0173 apsuptyje.
\nBet mes galime \u012f\u017evelgti, kad \u010dia i\u0161 esm\u0117s ka\u017ekas negerai. Mes galime \u2013 ir tai lemiama \u2013 nustatyti, kad kaip tik \u0161is gyvenimo bei m\u0105stymo b\u016bdas yra prie\u0161ingyb\u0117 tam, kas savo esme yra krik\u0161\u010dioni\u0161kasis tik\u0117jimas.
\nKrik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo centras leid\u017eia ir liepia krik\u0161\u010dionims nuolat patikrinti, pakoreguoti savo gyvenim\u0105 ir, reikalui esant, pra\u0161yti atleidimo. Krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo tiesa yra s\u0105lyga demaskuoti klaidingas kalbas ir liudijimus kaip nekrik\u0161\u010dioni\u0161kus ir nehumani\u0161kus.
\nTaigi tarp krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo tiesos ir m\u016bs\u0173 kalb\u0173 bei liudijimo, netgi m\u016bs\u0173 gyvenimo yra esminis, ne\u012fveikiamas skirtumas. \u0160i krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo tiesa n\u0117ra abstrakti mokymo sistema arba min\u010di\u0173 statinys. \u0160i tiesa yra ne kas kita, o J\u0117zus Kristus kaip Asmuo. Mes bandome ir esame sulaikomi, kad i\u0161 naujo bandytume teisingai kalb\u0117ti apie \u0161i\u0105 ties\u0105. \u012evair\u016bs Ba\u017eny\u010dios i\u0161pa\u017einimai turi siekti, tinkamai parodyti \u0161i\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo ties\u0105; ta\u010diau nepaisant precizi\u0161k\u0173 formuluo\u010di\u0173 jie, \u017einoma, vis d\u0117lto truput\u012f atsilieka nuo \u0161ios tiesos. Ta\u010diau tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimus laikydamas teisingais, juk dar nesi krik\u0161\u010dionis. Visi \u0161ie teoriniai pasakymai apie krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo esm\u0119 ir gyvenimo tikrov\u0119 negali pakeisti \u0161ios tiesos ir \u0161ios tiesos tikrov\u0117s, negali u\u017eimti jos vietos.
\nU\u017e visas m\u016bs\u0173 mintis, dogmas, i\u0161pa\u017einimus ir skelbimus laiduojame ne patys, bet u\u017e juos laiduoja kai kas kitas: J\u0117zus Kristus. Tod\u0117l tinkami, teisingi jie yra tik tuomet, kai jie i\u0161eina i\u0161 sav\u0119s, kreipia nuo sav\u0119s ir rodo keli\u0105 \u012f tai, kas jums i\u0161 esm\u0117s labiausiai r\u016bpi. Teisingai Paulius sako, kad krik\u0161\u010dionys skelbia ne save pa\u010dius, bet J\u0117z\u0173 Krist\u0173 kaip Vie\u0161pat\u012f (plg. 2 Kor 4,6). Toks yra j\u0173 kalb\u0117jimo, liudijimo ir gyvenimo tiesos kriterijus, kad savo tik\u0117jimo gyvenimu ir savo kalb\u0117jimu apie tik\u0117jim\u0105 jie nusigr\u0119\u017eia nuo sav\u0119s ir susikoncentruoja \u012f Krist\u0173. Taigi krik\u0161\u010dioni\u0161kajame tik\u0117jime kalbant apie ties\u0105 svarbiausi yra du lygmenys: tiesa, kuri yra tik J\u0117zus Kristus ir kuri yra krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo centras bei pagrindas; ir tiesos problema \u2013 tai krik\u0161\u010dioni\u0173 kalb\u0173 ir gyvenimo deramumas su \u0161ia tiesa. Pirmasis yra vienintelis kriterijus paskutiniajam. Tai paskutinis, ne\u012fveikiamas skirtumas. Jis padaro krik\u0161\u010dionis nuolankius. Jis apsaugo krik\u0161\u010dionis nuo bet kokio fanatizmo, jeigu (ir kol) s\u0105mon\u0117je jie i\u0161laiko \u0161\u012f esmin\u012f skirtum\u0105 tarp sav\u0119s ir savo Vie\u0161paties. To skirtumo tarp sav\u0119s ir savo Vie\u0161paties \u017einojimas, kuris ver\u010dia nuolat pra\u0161yti atleidimo ir b\u016bti nuolankius, apsaugo juos nuo bet kokio skuboto asmeninio m\u0105stymo ir gyvenimo sutapatinimo su krik\u0161\u010dioni\u0161ka tiesa. Toks yra suvokimas tiesos, kuri pati yra J\u0117zus Kristus ir kuri geriausiai apsaugo nuo bet kokio fanatizmo ir bet kokio sektanti\u0161kumo.
\nD\u0117l \u0161ios prie\u017easties krik\u0161\u010dionys apie ties\u0105 kalba kitaip nei fanati\u0161kos pasaul\u0117\u017ei\u016bros bendruomeni\u0173 atstovai. Tai s\u0105lygota tos tiesos, kuri\u0105 jie rado, esme. Jie niekuomet negal\u0117s tapti \u0161ios tiesos savininkais, jie niekuomet jos netur\u0117s, nedisponuos ja. Krik\u0161\u010dionys \u017eino: jeigu jie laikosi gerai, tuomet viskas atvirk\u0161\u010diai; tuomet ta tiesa juos laiko; tuomet ne jie turi t\u0105 ties\u0105, bet ta tiesa turi juos; tuomet jie n\u0117ra aps\u0117sti tos tiesos; tuomet ta tiesa turi juos \u2013 turi, padarydama juos nuolankius ir paklusnius.<\/p>\n

Tiesa, kuri mus padaro toleranti\u0161kus<\/strong><\/em>
\n\u0160i tiesa n\u0117ra toleranti\u0161ka, ji negali tokia b\u016bti, bet ji padaro mus toleranti\u0161kus! Tolerancijos vardan, taip b\u016btino reikalavimo pak\u0119sti kitaip m\u0105stant\u012fj\u012f ir kitkuo tikint\u012fj\u012f vardan, reikia atsisveikinti su nediferencijuotais kvietimais b\u016bti toleranti\u0161kiems, reikia skirti tolerancij\u0105 asmens at\u017evilgiu ir tolerancij\u0105 dalyko arba dalykinio klausimo at\u017evilgiu, reikia skirti asmens tolerancij\u0105 ir dalyko tolerancij\u0105. Kalbant apie dalyk\u0105, reikal\u0105, apie klausim\u0105, kas yra tiesa, jokios tolerancijos, ai\u0161ku, negali b\u016bti. Kai palie\u010diamas klausimas, ar j\u016bs dabar kaip tik skaitote \u0161\u012f sakin\u012f, ar ne, ar koks nors gamtos d\u0117snis teisingas ar ne, ar krik\u0161\u010dioni\u0161kasis tik\u0117jimas yra teisingas ar ne, raginimas b\u016bti toleranti\u0161kam ne\u012fmanomas. Tai b\u016bt\u0173 tiesiog beprasmi\u0161ka.
\nNei\u0161vengiam\u0105, \u017emogaus ir jo orientavimosi labui b\u016btin\u0105, netoleranti\u0161kum\u0105 dalykui reikia skirti nuo b\u016btinos tolerancijos asmeniui, kuris kitaip negu a\u0161 m\u0105sto, elgiasi ir gyvena. Krik\u0161\u010dionims, kaip Kristaus sek\u0117jams, buvo liepta myl\u0117ti ne tik artim\u0105, bet ir t\u0105, kuris gyvena kardinaliai prie\u0161ingai nei jis ir kuris galb\u016bt netgi k\u0117sinasi \u012f jo gyvyb\u0119. \u010cia ir prieiname prie pirmin\u0117s \u017eod\u017eio \u201etolerancija\u201c reik\u0161m\u0117s \u2013 ne\u0161ti: lotyn\u0173 tolerare rei\u0161kia \u201ene\u0161ti\u201c, \u201epakelti\u201c, \u201eatlaikyti\u201c. Tad asmens tolerancija krik\u0161\u010dioniui rei\u0161kia ne bandyti nusl\u0117pti nuo kito dalykin\u0119 prie\u0161ingyb\u0119, bet b\u016bti pasiruo\u0161usiam \u0161ios prie\u0161ingyb\u0117s vardan ir kent\u0117ti. \u017dodis martyrium (kankinio dalia) yra dviprasmi\u0161kas. Viena vertus, martyrium \u2013 tiesos liudijimas ir tiesos i\u0161pa\u017einimas, tiesos, kuri nenori ir negali b\u016bti \u012fgyvendinta prievarta, nes ji pati yra meil\u0117 asmenyje. Kita vertus, martyrium yra kent\u0117jimas u\u017e t\u0105 ties\u0105, kuri susiduria su pasiprie\u0161inimu ir prie\u0161taravimu.
\nTod\u0117l krik\u0161\u010dionys vardan tiesos, kuri viena gelbsti, tiek pat netoleranti\u0161kai priima kitaip m\u0105stant\u012fj\u012f, kiek ir atvirk\u0161\u010diai, \u2013 yra pasiruo\u0161\u0119 asmeni\u0161kai sutikti j\u012f su tolerancija, draugi\u0161kai kaip asmen\u012f, kaip bi\u010diul\u012f. D\u0117l tiesos krik\u0161\u010dionys savo bendra\u017emogi\u0173 at\u017evilgiu bus tiek pat netoleranti\u0161ki, kiek savo artim\u0105 kaip asmen\u012f jie sutinka su b\u016btina tolerancija, draugi\u0161kumu, pasiry\u017eimu b\u016bti pakantiems, net kent\u0117ti. Tik taip jie bus pavyzdys to, kuris tiesos vardan (!) paaukojo savo gyvenim\u0105 d\u0117l savo prie\u0161\u0173.<\/p>\n

Tiesa, kuri mus padaro laisvus<\/strong><\/em>
\nKrik\u0161\u010dioni\u0161kasis tik\u0117jimas n\u0117ra darbas dvasinio sodo sklypelyje. Stoti u\u017e ties\u0105 ir susidurti su postmodernizmo tiesos kratiniu \u2013 ne \u017eaisti stiklo karoliukais. Krik\u0161\u010dionys stoja u\u017e ties\u0105, nes klausti apie ties\u0105 yra \u017emogi\u0161ka, tai \u017emogaus esyb\u0117s dalis. Krik\u0161\u010dionys kovoja d\u0117l tiesos, kadangi tiesos klausimas jiems n\u0117ra laisvalaikio u\u017esi\u0117mimas, bet viso gyvenimo pagrindas. Biblijoje vartojamas hebraji\u0161kas \u017eodis emet ver\u010diamas kaip \u201etiesa\u201c rei\u0161kia tai, kas patikima, kuo galima pasikliauti, kas laiko ir perne\u0161a.
\n\u0160is nepaprastai prakti\u0161kas teorinis aspektas kovos d\u0117l tiesos ir d\u0117l to, kad nepaisant daugelio religini\u0173 bei pasaul\u0117\u017ei\u016brini\u0173, vienas kitam prie\u0161taraujan\u010di\u0173 tiesos parei\u0161kim\u0173 gali b\u016bti tik viena \u2013 patikima \u2013 tiesa, turi lemti (ir lems) visas tinkamas kalbas apie krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo ties\u0105.
\n\u0160i tiesa var\u017eo tiek, kiek ji savo esme yra nenuolaidi. Daug labiau ji i\u0161laisvina, kadangi gyvenim\u0105 pastato ant patikimo pamato ir suteikia jam prasm\u0119, ji prasiver\u017eia pro visas perspektyvos nebuvimo sienas ir padaro gal\u0105 visam tam nevaisingam sukimuisi aplink save. Ji yra tiesa, kuri i\u0161laisvina (plg. Jn 8,32).<\/p>\n

Tiesa, kurios negalima \u012frodyti, bet kuri pateisina viltis<\/strong><\/em>
\nKrik\u0161\u010dionys irgi \u017eino, kad tiesa tiesiog \u201eneguli gatv\u0117je\u201c, kad ja visi nedisponuoja, kad ji priverstinai visiems negalioja ir n\u0117ra visiems matoma. Krik\u0161\u010dionys taip pat \u017eino, kad Tiesos, kuri yra J\u0117zus Kristus, negalima \u201e\u012frodyti\u201c, lygiai taip, kaip ir bet kokios kitos.
\nKad tiesos negalima \u012frodyti \u2013 nei filosofin\u0117s, nei matematin\u0117s, nei krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo \u2013 nesunku \u012fsitikinti. Kiekvienas \u012frodymas grind\u017eiamas bendromis abiej\u0173 pa\u0161nekov\u0173 prielaidomis. Tik taip galima rasti bendr\u0105 argumentavimo keli\u0105. Jeigu mano pa\u0161nekovas pritaria esmin\u0117ms prielaidoms, tuomet lemiamas bendrumas jau yra, o \u012frodymo nebereikia ir \u010dia jis jau \u201enebegalimas\u201c. Ir atvirk\u0161\u010diai: jeigu toki\u0173 bendr\u0173 i\u0161eities ta\u0161k\u0173 nesama, negalima rasti ir bendro kelio; tr\u016bksta to, kuo a\u0161 kitam gal\u0117\u010diau pagr\u012fsti savo argumentacij\u0105 kaip abiem mums bendr\u0105 baz\u0119.
\nTaip tampa ai\u0161ku: kaip tik tada, kai \u012frodymo labiausiai reik\u0117t\u0173, kai mane nuo kit\u0173 atskiria esminiai skirtumai, kaip tik tada \u012frodym\u0173 pateikti ne\u012fmanoma. Tod\u0117l su \u0161ia problema susiduria ne tik teologai. Tai vienodai galioja visiems, kurie per moksl\u0105, filosofij\u0105 ir logik\u0105 siekia komunikuoti, skelbti ir vienytis.
\nTod\u0117l tiesos pa\u017einimas galimas tik tada, kai \u012fvyksta \u201eplatformos\u201c pakeitimas. Krik\u0161\u010dionys \u017eino ir tai, kad jeigu \u017emogus nori pa\u017einti ties\u0105, kuri jiems asmeni\u0161kai jau pa\u017e\u012fstama ir suprasta, jo (gyvenimo ir m\u0105stymo) prielaidos turi keistis. Tod\u0117l krik\u0161\u010dioni\u0161kasis tik\u0117jimas ragina pakeisti prielaidas; jis ragina priimti tas prielaidas, kurios leid\u017eia susitikti su Asmeniu bei Tiesa ir juos atskleisti ir kurios yra krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo centre.
\n\u0160i tiesa, kurios esm\u0117 yra Asmuo, nebus matoma tam, kuris liks atokiau ir bus abejingas; \u0161i tiesa nebus matoma tam, kuriam jo asmeniniame gyvenime ir jo gyvenimo koncepcijoje pakanka sav\u0119s ir kuris pats yra tiesa. Pa\u017einti t\u0105 vienintel\u0119 ties\u0105 galima tik tada, kai \u017emon\u0117s nebijo pastatyti ant kortos vis\u0173 savo gyvenimo ir m\u0105stymo prielaid\u0173. Tokios pa\u017einimo pastangos, kuri\u0173 jokiu b\u016bdu nepavadinsi nei teorin\u0117mis, nei akademin\u0117mis, laiduojamos J\u0117zaus pa\u017eadu: \u201eKas klauso mano \u017eod\u017ei\u0173 ir juos vykdo…\u201c, taigi kas \u012f juos orientuoja savo gyvenim\u0105, \u201e…supras…\u201c, pamatys, \u201e…ar a\u0161 kalbu pats i\u0161 savo galvos…\u201c, ar tik savo asmenin\u0119 ties\u0105, kuri yra viena i\u0161 daugelio, skelbiu, \u201e…ar tas mokslas i\u0161 Dievo…\u201c ir yra tiesa (plg. Jn 7,17).<\/p>\n

Heinzpeter Hempelmann,<\/strong> baig\u0117 teologijos ir filosofijos studijas, vadovauja evangelinei teologijos seminarijai Piet\u0173 Vokietijoje<\/p>\n

Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Hempelmann H. Glauben wir alle an denselben Gott? \u2013 Wuppertal, 1997<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Heinzpeter Hempelmann Tiesos problema \u2013 koks tiesos ir tolerancijos santykis. Kas svarbiau? Tiesa ar tolerancija? Gal taip i\u0161vis nedera klausti? Ar galime gyventi be tiesos ir tenkintis tiktai nuomon\u0117mis, ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 ar pakanka atkakliai laikytis tiesos? Kaip i\u0161laikyti teising\u0105 tiesos ir tolerancijos tarpusavio santyk\u012f? \u201eVisi teis\u016bs!\u201c Vienas burmistras turi sutvarkyti sud\u0117ting\u0105 municipalin\u012f klausim\u0105. Pasikalb\u0117ti […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":742,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[22],"tags":[170,326,224,65],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/879"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=879"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/879\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":881,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/879\/revisions\/881"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=879"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=879"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=879"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}