{"id":882,"date":"2016-05-21T22:22:21","date_gmt":"2016-05-21T19:22:21","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=882"},"modified":"2016-05-21T22:22:28","modified_gmt":"2016-05-21T19:22:28","slug":"termino-postmodernizmas-istorija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=882","title":{"rendered":"Termino \u201epostmodernizmas\u201c istorija"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Wolfgang Welsch<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iandien tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u017einoma, jog \u017eod\u017eio \u201epostmodernizmas\u201c kildinimas i\u0161 diskusijos apie architekt\u016br\u0105 yra legenda. Tiksliau sakant, jis kilo i\u0161 literat\u016brini\u0173 debat\u0173, prasid\u0117jusi\u0173 JAV 6-ojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje; tuo tarpu architekt\u016broje vartojamas tik nuo 1975 met\u0173. \u017dinoma, tai buvo b\u016btent diskusijos at\u0161akos prad\u017eia, kur \u0161iandien esame, bet ma\u017eiau \u017einoma apie termino kaip tokio pasirodym\u0105 pirm\u0105 kart\u0105. Tam reik\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti steb\u0117tinai toli: toliau nei \u0161imtmet\u012f.<br \/>\nB\u016bdvardis \u201epostmodernus\u201c pirm\u0105 kart\u0105 pavartotas 1870 metais. Anglijos salon\u0173 dailininkas Chapmanas kalb\u0117jo, kad jis ir jo draugai nor\u0117jo skverbtis \u012f postmoderni\u0105j\u0105 tapyb\u0105. \u0160is ketinimas buvo susij\u0119s su tais laikais \u201elabiausiai kylan\u010dios\u201c tapybos, pranc\u016bzi\u0161kojo impresionizmo, kritika. B\u016bdvard\u017eiu \u201epostmodernus\u201c Chapmanas nori paai\u0161kinti, jog jis kalba ne apie \u012fprast\u0105 reakcing\u0105, bet apie pa\u017eangi\u0105 impresionistin\u0117s tapybos kritik\u0105. Beje, \u0161is pirmasis termino pasirodymas, kiek mes \u0161iandien \u017einome, buvo be rezultat\u0173.<br \/>\nTas pats tinka ir kitam atvejui, nors \u010dia terminas pasirodo kaip kito termino paveldas. Ir v\u0117l pirmiausia vartojama tik b\u016bdvard\u017eio forma. 1917 m. Rudolfas Pannwitzas \u201eEuropos kult\u016bros kriz\u0117je\u201c [1] kalba apie \u201epostmodern\u0173j\u012f \u017emog\u0173\u201c. Jam \u0161is \u017emogus yra visko kratinys: \u201esporti\u0161kai u\u017egr\u016bdintas, nacionalisti\u0161kai s\u0105moningas, kari\u0161kai i\u0161aukl\u0117tas, religi\u0161kai sujaudintas postmodernus \u017emogus yra perskrud\u0119s moliuskas, dekadanso ir barbaro <em>juste-milieu<\/em>, i\u0161plauk\u0119s i\u0161 did\u017eiojo dekadanso radikaliosios revoliucijos europieti\u0161kojo nihilizmo verpeto \u012fs\u010di\u0173\u201c. \u0160is postmodernus \u017emogus turi tapti fig\u016bra, \u012fveikian\u010dia modernizmo kriz\u0119. \u010cia nesunku atpa\u017einti: kalbama apie Nietzsche\u2019\u0117s antpil\u0105 (kuris, deja, pernelyg da\u017enai per\u017eengia Nietzsche\u2019\u0117s ki\u010do rib\u0105). Pannwitzo \u201epostmodernus \u017emogus\u201c yra perfrazuota Nietzsche\u2019\u0117s \u201eant\u017emogio\u201c \u017eodin\u0117 k\u016bryba, tokia kaip ir Nietzsche\u2019\u0117s modernizmo patologijos diagnoz\u0117 bei jo programa tai nugal\u0117ti. Taip pat ir \u010dia s\u0105voka \u201epostmodernus\u201c pasirodo sporadi\u0161kai, vos vien\u0105 vienintel\u012f kart\u0105 visame k\u016brinyje ir be joki\u0173 padarini\u0173. \u0160iandienin\u0117je diskusijoje irgi \u012fdomu konstatuoti, kad \u0161is posakis taip anksti atsiranda Nietzsche\u2019\u0117s pavelde, nes Nietzsche, \u2013 teis\u0117tai ar ne, tebelieka neai\u0161ku, \u2013 tuo metu laikomas tiesiog postmodernizmo t\u0117vu.<br \/>\nTre\u010di\u0105j\u012f kart\u0105 terminas pavartojamas \u2013 ir \u0161\u012f syk\u012f pirm\u0105kart daiktavard\u017eio forma \u2013 1934 m. literat\u016bros mokslininko Federico de Oniso, jam suskirstant naujesn\u0119 ispan\u0173 ir ispan\u0173-amerikie\u010di\u0173 k\u016bryb\u0105 \u012f \u201emodernizmo\u201c (1896\u20131905), \u201epostmodernizmo\u201c (1905\u20131914) ir \u201eultramodernizmo\u201c (1914\u20131932) fazes. \u201ePostmodernizmu\u201c \u010dia vadinamas trumpas \u2013 atnaujintas intarpas tarp pirmojo moderato ir antrojo pakilaus modernizmo. Regis, ir \u0161is termino pavartojimas nesuk\u0117l\u0117 ilgesnio poveikio.<br \/>\nTik 1947 m. pasirodo tas terminas, kuris nors vis dar nepriklauso prie tiesioginio \u0161iuolaikini\u0173 debat\u0173 konteksto, ta\u010diau jau leid\u017eia sp\u0117ti tur\u0117jus lemiamos reik\u0161m\u0117s v\u0117lesniam s\u0105vokos vartojimui. D. C. Somervello par\u016bpintoje vieno tomo santraukoje i\u0161 pirm\u0173j\u0173 \u0161e\u0161i\u0173 Arnoldo J. Toynbee\u2019io enciklopedinio pagrindinio veikalo \u201eA Study of History\u201c \u0161iuolaikin\u0117 Vakar\u0173 kult\u016bros faz\u0117 vadinama \u201epostmodern\u201c. Ir v\u0117l termino kilm\u0117 tiek dalykiniu, tiek laiko at\u017evilgiu pasirodo kitokia. Pasak Toynbee\u2019io, \u201epostmodernizmas\u201c atsirad\u0119s 1875 m., o jo po\u017eymiu laikomas politikos per\u0117jimas nuo nacionalin\u0117s valstyb\u0117s m\u0105stymo \u012f globalines tarptautines akcijas. B\u016btent \u010dia \u201epostmodernizmas\u201c vartojamas visi\u0161kai kita prasme nei v\u0117liau mums \u017einomoje diskusijoje, bet, atsi\u017evelgiant \u012f smark\u0173 Toynbee\u2019io veikalo paplitim\u0105, lygiai taip pat tik\u0117tina, jog v\u0117lesnis termino taikymas kaip tik \u010dia prasideda.<br \/>\nIki \u0161iol konstatuotas termino netikrumas bei neatitikimas \u2013 tai jis taikomas tapybai, tai visai kult\u016brai, po to v\u0117l vien literat\u016brai, galop politikai \u2013 tuo metu padaro vietos tam tikrai konsolidacijai, kai terminas tampa pagrindiniu nepertraukiamos diskusijos \u017eod\u017eiu. Tai nutinka v\u0117lyvajame 6-ajame de\u0161imtmetyje JAV. I\u0161eities ta\u0161kas \u2013 literat\u016bra, ta\u010diau ji nepriklauso specialistams, bet yra kaip bendro dabarties ir ateities supratimo mediumas. Tod\u0117l nereikia steb\u0117tis, kai postmodernumo diskursas i\u0161kart po to tapo bendruoju moderniosios kult\u016bros diskursu, kadangi jau nuo pat pradin\u0117s faz\u0117s tur\u0117jo toki\u0173 refleksij\u0173 impuls\u0173.<br \/>\nPostmodernizmo literat\u016briniai debatai prasideda 1959 ir 1960 m. su Irvingu Howe\u2019u ir Harry Levinu, konstatuojan\u010diais, kad j\u0173 meto literat\u016bra, ne kaip did\u017eioji modernizmo literat\u016bra \u2013 Yeatso, Elioto, Poundo ir Joyce\u2019o \u2013 pa\u017eenklinta suglebimu, suma\u017e\u0117jusia potencija atsinaujinti bei prasiskverbimo galia. Jie kalba apie postmodernizmo literat\u016br\u0105. J\u0173 diagnoz\u0117 turi nostalgijos ir rezignacijos prieskon\u012f. Ta\u010diau jie nurodo \u012ftikinamas \u017elugimo prie\u017eastis, tuo pat metu tampan\u010dias ir atleidimu: es\u0105 visi\u0161kai nat\u016bralu, kai pasibaigus modernizmui, po jo eina konsolidacijos faz\u0117; kai modernizmo laikais tabu tap\u0119s pasisekimas dabar duod\u0105s ma\u017eiau \u0161ans\u0173 profiliuoti; kai nauja masin\u0117 visuomen\u0117 randa savo adekva\u010di\u0105 i\u0161rai\u0161k\u0105 niveliuotose formose. Pozityvaus nauj\u0173 tendencij\u0173 \u012fvertinimo nereik\u0117jo ilgai laukti. Literat\u016bros kritikai, kaip antai Leslie Fiedleris ir Susan Sontag, atsisak\u0117 orientuotis \u012f klasikinio modernizmo mastel\u012f, atsikrat\u0117 pesimistini\u0173 kult\u016bros ton\u0173 ir atrado bei apgyn\u0117 tikr\u0105j\u0105 naujosios literat\u016bros kokyb\u0119. Jie \u012f\u017ei\u016br\u0117jo lemiamus toki\u0173 autori\u0173 kaip Borino Viano, Johno Bartho, Leonardo Coheno ir Normano Mailerio pasiekimus kaip nauj\u0105 s\u0105saj\u0105 su elitine ir masine kult\u016bra. Pirmiausia tai i\u0161d\u0117st\u0117 Fiedleris. Postmoderni literat\u016bra \u2013 bent jau idealioji \u2013 atsi\u017evelgia \u012f visas tikrov\u0117s sferas ir palie\u010dia visus socialinius sluoksnius. Ji sujungia, pavyzd\u017eiui, realizm\u0105 ir fantastik\u0105, pilieti\u0161kum\u0105 ir pa\u0161alieti\u0161kum\u0105, technik\u0105 ir mitus. Jos karali\u0161kasis kelias yra ne aprengti uniformomis, bet prabilti daugiakalbe. Jai b\u016bdingi tokie semanti\u0161ki ry\u0161iai, sociologi\u0161kas elitinio ir populiaraus skonio sujungimas. Taigi 1969 m., pra\u0117jus de\u0161im\u010diai met\u0173 nuo postmodernizmo literat\u016brini\u0173 debat\u0173 prad\u017eios, pasiekta nuo \u0161iol patvari ir greitai tapusi privaloma ir kitoms sritims pagrindin\u0117 formuluot\u0117: postmodernizmo fenomenai yra ten, kur praktikuojamas principinis kalb\u0173, modeli\u0173 ir veiklos b\u016bd\u0173 pliuralizmas, ir b\u016btent ne vien \u012fvairiuose veikaluose vienas greta kito, bet ir vienam ir tam pa\u010diam veikale. Literat\u016briniuose debatuose \u201epostmodernizmas\u201c \u012fgavo tikrovi\u0161kos s\u0105vokos kont\u016brus ir drauge i\u0161 neigiamo \u017eod\u017eio, registruojan\u010dio suglebim\u0105, pakilo iki teigiamo, kuris \u012fvardija n\u016bdienius ir b\u016bsimus u\u017edavinius ir kurio turinys yra ry\u017etingas pliuralizmas.<br \/>\nPostmodernas labiausiai i\u0161gars\u0117jo architekt\u016broje. Ta\u010diau \u0161ioje srityje terminas prigijo ir \u012fsitvirtino tik palyginti v\u0117lai, b\u016btent nuo 1975 m., kai Robertas Sternas ir Charlesas Jencksas \u2013 kuris tada ir tapo pagrindiniu s\u0105vokos propaguotoju \u2013 pavartojo termin\u0105 ma\u017edaug tuo pa\u010diu metu. \u017dinoma, prie\u0161 tai jis buvo sporadi\u0161kai taikomas ir vyko debatai d\u0117l architekt\u016bros, kuri pagal reikal\u0105 seniai atspind\u0117jo teminius postmodernios statybos pagrindinius bruo\u017eus. Josephas Hudnutas 1949 m. pavartojo termin\u0105 straipsnio apie \u201ethe postmodern house\u201c pavadinime; polemi\u0161kai j\u012f pavartojo 1966\u20131967 m. Nikolausas Pevsneris, anglosaks\u0173 architekt\u016bros kritikos dievas bei anga\u017euotas moderno atstovas, kad pasmerkt\u0173 kai kuri\u0173 architekt\u0173 atsimetim\u0105 nuo moderno. Nuo 8-ojo de\u0161imtme\u010dio vyko intensyv\u016bs debatai d\u0117l architekt\u016bros, nebenorin\u010dios sekti vien tik \u012fsipareigojimais modernui arba tuo labiau vien tarptautiniam stiliui. Vis labiau ry\u0161k\u0117jo kitas \u0161iandien vadinamos \u201epostmodernios\u201c architekt\u016bros pavyzdys. Pagal Robert\u0105 Venturi galima nustatyti abi \u2013 tiek teorines, tiek praktines naujoves. Net Vokietijoje, kur architekt\u016bros diskusija \u2013 palyginti su tarptautine \u2013 buvo atsilikusi, jau prie\u0161 1975 m. prasid\u0117jo vie\u0161as gin\u010das d\u0117l funkcij\u0173 nebeturin\u010dios architekt\u016bros.<br \/>\nPanagrin\u0117jus s\u0105vok\u0105, \u0161i\u0173 architekt\u016brini\u0173 debat\u0173 bendrumai akivaizd\u016bs su prie\u0161 tai buvusia diskusija d\u0117l literat\u016bros. Postmodernumo supratimo kont\u016brus Jencksas akivaizd\u017eiai nubr\u0117\u017e\u0117 laikydamasis Fiedlerio. Kai Fiedleris kalb\u0117jo apie elitin\u0117s ir masin\u0117s kult\u016bros sujungim\u0105 ir si\u016bl\u0117 tam menin\u012f dvikalbi\u0161kum\u0105, net daugiakalbi\u0161kum\u0105, tai \u0161i tiek sociologin\u0117, tiek ir semantin\u0117 programa v\u0117l sugr\u012f\u017eta pas Jencks\u0105, jam apibr\u0117\u017eiant postmoderni\u0105 architekt\u016br\u0105 kaip kalb\u0105, galin\u010di\u0105 paliesti tiek elit\u0105, tiek ir \u017emog\u0173 i\u0161 gatv\u0117s ir \u0161iam tikslui privalan\u010dia b\u016bti u\u017ekoduota dvigubai arba daugiagubai. \u0160is derinimas moko, kad skirtinguose sektoriuose, nepaisant vis\u0173 skirtingum\u0173, postmodernizmas turi suvienyt\u0105 strukt\u016br\u0105. Kartais neteisingai tvirtinama prie\u0161ingai. R\u016b\u0161i\u0173 specifi\u0161kumas modifikuoja b\u016btent \u0161i\u0105 bendr\u0105j\u0105 strukt\u016br\u0105 ir j\u0105 i\u0161saugo.<br \/>\nTai pasitvirtina ir ne men\u0173 sektoriuose, pavyzd\u017eiui, sociologijoje. \u010cia \u201epostmodernizmo\u201c terminas gavo prad\u017ei\u0105 1968 m. Amitai Etzioni d\u0117ka. Remiantis juo, postmoderni\u0105 visuomen\u0119 apibr\u0117\u017eia komunikacijos, \u017einojimo bei energijos technologij\u0173 kilimas. Specialiojoje dalyje Etzioni kalba apie tai, kad \u0161i pl\u0117tra veda prie \u201eaktyvi\u0173 veiksm\u0173\u201c, t. y. prie visuomen\u0117s, nesekan\u010dios svetimais technokratiniais apibr\u0117\u017eimais, bet linkusios tapti autonomi\u0161ka, dinami\u0161ka ir pliuralisti\u0161ka. Taigi ir sociologi\u0161kai \u017eodis \u201epostmodernizmas\u201c taikosi pirmiausia \u012f ry\u017etingo pliuralizmo i\u0161pl\u0117tim\u0105. Nors v\u0117liau \u2013 pirmiausia Danielio Bellio d\u0117ka \u2013 \u012fsigal\u0117jo, prie\u0161ingai kalboms apie \u201epostmoderni\u0105 visuomen\u0119\u201c, pavadinimas \u201epostindustrin\u0117 visuomen\u0117\u201c, \u2013 tai daro u\u017euomin\u0105 \u012f akcento pasislinkim\u0105 b\u016btent technologinio polio naudai, ta\u010diau ir Belliui galioja tiesa, kad \u0161ios postindustrin\u0117s \u2013 arba postmodernios \u2013 visuomen\u0117s dizainas i\u0161 esm\u0117s yra pliuralus.<br \/>\nFilosofijoje terminas pasirodo gana v\u0117lai: 1979 m., kai Jean-Francois Lyotard\u2019as paskelbia savo k\u016brin\u012f \u201ePostmodernus b\u016bvis\u201c (liet. 1993), tapus\u012f tuo metu bene \u017eymiausia postmodernizmo knyga. Ten postmodernizmas apibr\u0117\u017eiamas pirmiausia kaip \u201emetapasakojim\u0173 pabaiga\u201c. Anot Lyotard\u2019o, modernizm\u0105 charakterizavo metapasakojim\u0173 vie\u0161patavimas, kuri\u0173 pagrindin\u0117 id\u0117ja buvo i\u0161 anksto nustatyta, kuri\u0173 pastangos \u017einoti bei gyvenimo praktika buvo susietos vieno meto ir sukauptos vienam tikslui: \u017emonijos emancipacija per \u0161vietim\u0105, dvasios teleologija per idealizm\u0105, hermeneutika per istorizm\u0105, vis\u0173 \u017emoni\u0173 palaima per turt\u0105 kapitalizmo s\u0105lygomis, \u017emonijos i\u0161laisvinimas d\u0117l autonomijos per marksizm\u0105 ir t. t. Ta\u010diau tokios r\u016b\u0161ies metapasakojimai tuo metu d\u0117l skausmingos patirties tapo ne\u012ftik\u0117tini. Ta\u010diau \u012f \u0161\u012f nuostol\u012f \u0161iandien nebereaguojama su li\u016bdesiu ir melancholija, nes pasteb\u0117ta toki\u0173 visuotinum\u0173 i\u0161virk\u0161\u010dioji pus\u0117 ir pripa\u017einta \u0161\u012f praradim\u0105 veikiau esant nauda. Nes i\u0161virk\u0161\u010diosios visuotinumo pus\u0117s \u2013 prievartos ir teroro praradimas, prie\u0161ingai, susij\u0119s su autonomijos gavimu ir daugumos i\u0161laisvinimu. \u0160is pertvarkymas yra galutinis. Nauj\u0105 orientacij\u0105 nustato vertinimas diferenti\u0161ko ir heterogeninio. Tik kai i\u0161skiri tokias pozityvias skirting\u0173 kalb\u0173 \u017eaism\u0117s, veiksmo form\u0173, gyvenimo b\u016bdo, \u017einojimo koncepcij\u0173 etc. \u012fvairov\u0117s vizijas, pajudi postmodernizme.<br \/>\nPostmoderni filosofija, \u017einoma, yra pliuralizmo advokatas ne tik ta prasme, kad ji, kiek \u012fmanoma, radikaliai eksponuoja ir gina jos konstitucij\u0105, ta\u010diau ji privalo atsigr\u0119\u017eti ir \u012f \u0161io pliuralizmo problem\u0105 \u2013 akivaizd\u017eiai auk\u0161\u010diausi\u0105 konflikti\u0161kum\u0105 ir dairytis nauj\u0173 galimybi\u0173 spr\u0119sti. \u010cia i\u0161ry\u0161k\u0117ja \u2013 anapus vis\u0173 kli\u0161i\u0173 \u2013 vaisingas konfliktas su ai\u0161kiais \u201emoderni\u0173\u201c pozicij\u0173 atstovais.<br \/>\nDalykai i\u0161 esm\u0117s pasirodo sud\u0117tingesni negu sveikintini naiv\u016bs pavyzd\u017eiai m\u0117g\u0117jams. Lyotard\u2019as jau seniai atsisuko prie\u0161 banal\u0173 \u2013 ta\u010diau bema\u017e nei\u0161naikinam\u0105 \u2013 postmodernaus kaip i\u0161tisos epochos supratim\u0105. Postmodernumas jam \u2013 veikiau \u201eb\u016bdo arba dar labiau dvasios b\u016bsena\u201c, atsi\u017evelgianti \u012f kalb\u0117jimo, m\u0105stymo ir gyvenimo form\u0173 negr\u012f\u017etam\u0105 \u012fvairov\u0119 anapus priverstinio vienyb\u0117s \u012fsivaizdavimo ir mokanti su ja apsieiti; o tokia dvasios b\u016bsena, galimas daiktas, yra buvusi jau ir iki postmodernizmo ir modernizmo. Tai rei\u0161kia: \u0161is \u201epostmodernumo\u201c supratimas susprogdina chronologijos, epoch\u0173, pa\u017eangos, aplenkimo ir nugal\u0117jimo schem\u0105. Kaip tik tuo i\u0161 esm\u0117s postmodernus po\u017ei\u016bris skiriasi nuo modernaus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Wolfgang Welsch<\/strong>, Jenos universiteto (Vokietija) filosofijos profesorius, vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 \u0161alies postmodernizmo ekspert\u0173<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Ona Pulkauninkien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Welsch W. Wege aus der Moderne. \u2013 Berlin, 1994 \u00a9 Akademie Verlag<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Wolfgang Welsch \u0160iandien tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u017einoma, jog \u017eod\u017eio \u201epostmodernizmas\u201c kildinimas i\u0161 diskusijos apie architekt\u016br\u0105 yra legenda. Tiksliau sakant, jis kilo i\u0161 literat\u016brini\u0173 debat\u0173, prasid\u0117jusi\u0173 JAV 6-ojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje; tuo tarpu architekt\u016broje vartojamas tik nuo 1975 met\u0173. \u017dinoma, tai buvo b\u016btent diskusijos at\u0161akos prad\u017eia, kur \u0161iandien esame, bet ma\u017eiau \u017einoma apie termino kaip tokio pasirodym\u0105 pirm\u0105 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":742,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[22],"tags":[57,329,328],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/882"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=882"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/882\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":884,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/882\/revisions\/884"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=882"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=882"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=882"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}