{"id":885,"date":"2016-05-21T22:23:48","date_gmt":"2016-05-21T19:23:48","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=885"},"modified":"2016-05-21T22:23:55","modified_gmt":"2016-05-21T19:23:55","slug":"jezaus-paveikslas-islame","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=885","title":{"rendered":"J\u0117zaus paveikslas islame"},"content":{"rendered":"

Egd\u016bnas Ra\u010dius<\/em><\/p>\n

Krik\u0161\u010dionys buvo, o ir teb\u0117ra link\u0119 manyti, kad islamas, atmesdamas krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105sias dogmas, neigia ir bet kok\u012f J\u0117zaus vaidmen\u012f religijoje. Dauguma krik\u0161\u010dioni\u0173 apie Krist\u0173 galvoja maksimalisti\u0161kai: jis yra ir turi b\u016bti pripa\u017eintas Dievu \u2013 Dievo S\u016bnumi bei antruoju \u0160ven\u010diausiosios Trejyb\u0117s Asmeniu, kitaip jis b\u016bt\u0173 nuvertinamas iki niekio. Krik\u0161\u010dionio s\u0105mon\u0117je J\u0117zus nesiderina su islamu vien d\u0117l to, kad islamo jis nepripa\u017e\u012fstamas Dievu ar dievi\u0161ku (Asmeniu). Ta\u010diau tarp dviej\u0173 ekstremum\u0173 esama tarpini\u0173 grand\u017ei\u0173, kurias retas krik\u0161\u010dionis te\u017eino. Tokia tarpine grandimi islame yra J\u0117zaus tapatinimas su prana\u0161ais. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Islame apie J\u0117z\u0173 visais am\u017eiais buvo kalbama bei ra\u0161oma daug. Did\u017eioji dalis tokios lekt\u016bros yra polemi\u0161ka \u2013 joje siekiama atrasti argument\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 musulmon\u0173 po\u017ei\u016brio \u012f J\u0117zaus vaidmen\u012f religijoje teisingum\u0105. \u0160iame straipsnyje bus vengiama teologin\u0117s\/istorin\u0117s polemikos; visas d\u0117mesys bus sutelktas \u012f pamatin\u012f islamo po\u017ei\u016br\u012f \u012f J\u0117z\u0173, suformuluot\u0105 Korano bei prana\u0161o Mahometo pasisakym\u0173.<\/p>\n

Kristus Korane<\/strong>
\nMusulmonams J\u0117zus \u2013 vienas i\u0161 \u0161imtat\u016bkstantin\u0117s pasiuntini\u0173 (rusul)<\/em>, Dievo si\u0173st\u0173 \u017emon\u0117ms, grandin\u0117s. Islame Kristus, kaip ir Moz\u0117, Abraomas bei kiti Senojo Testamento patriarchai \u2013 prana\u0161ai, laikomas musulmonu. Tiesa, prana\u0161\u0173 hierarchijoje J\u0117zus yra tik antras po Mahometo, musulmon\u0173 laikomo absoliu\u010diai paskutiniu Dievo prana\u0161u, \u201eprana\u0161\u0173 antspaudu\u201c (khatim al-anbija)<\/em>. J\u0117zus islame gerbiamas kaip ne\u0161\u0119s \u017emon\u0117ms Dievo \u017eod\u012f, tod\u0117l neretai jis ir pats yra vadinamas Dievo \u017eod\u017eiu (4,171). Kristaus ne\u0161tasis \u017eodis, anot Korano, buvo evangelija (ind\u017eyl)<\/em> (5,46). Tuo b\u016bdu evangelija buvusi Dievo aprei\u0161kimas. Islame tikima, kad J\u0117zaus skelbtoji evangelija jo sek\u0117j\u0173 d\u0117l nei\u0161manymo ir piktavali\u0161kumo buvusi subjaurota. Remtis esamomis evangelijos redakcijomis musulmonams draud\u017eiama. Tod\u0117l Dievui prireik\u0119 si\u0173sti Mahomet\u0105, kad \u0161is i\u0161taisyt\u0173 skriaud\u0105 perduodamas galutin\u012f Dievo \u017eod\u012f \u017emonijai \u2013 Koran\u0105. Koranas, anot musulmon\u0173, yra vienintelis nei\u0161kraipytas Dievo aprei\u0161kimas. Tod\u0117l viskas, kas Korane teigiama, anot islami\u0161kos doktrinos, yra nekvestionuotinai teisinga. Musulmonui Koran\u0105 galima interpretuoti, bet abejoti jo teiginiais nevalia.
\nNors Korane apie Krist\u0173 kalbama daugelyje viet\u0173, jame n\u0117ra vientisos J\u0117zaus biografijos interpretacijos. J\u0117zaus gyvenimo detal\u0117s i\u0161m\u0117tytos po vis\u0105 Koran\u0105 ir da\u017eniausiai yra pateikiamos kaip Dievo malon\u0117s ir galyb\u0117s pavyzd\u017eiai. Did\u017eiausias d\u0117mesys Korane kreipiamas \u012f poleminius Kristaus gyvenimo bei veiklos aspektus: jo dievi\u0161kum\u0105, misij\u0105, pasitraukim\u0105 i\u0161 pasaulio, sugr\u012f\u017eim\u0105.
\nBe abejo, pati aktualiausia tema musulmonams yra Kristaus dievi\u0161kumo klausimas. Kad J\u0117zus n\u0117ra Dievas, Korane konstatuojama bent keliose vietose: 5,17 bei 5,72 paneigiama, kad Dievas tapatus Kristui. Anot Korano, J\u0117zus n\u0117ra ir Dievo s\u016bnus: 9,30 prasimanymu kaltinami tie, kurie Krist\u0173 vadina Dievo s\u016bnumi. Alternatyviai Korane teigiama J\u0117z\u0173 esant prana\u0161\u0105. Tai Korane patvirtinama: \u201eTuo tarpu J\u0117zus Kristus, Marijos s\u016bnus, yra Dievo pasiuntinys ir Jo \u017eodis\u201c (4,171); \u201eNebuvo Kristus, Marijos s\u016bnus, daugiau nei pasiuntinys, ir prie\u0161 j\u012f buvo daug pasiuntini\u0173\u201c (5,75). Gan \u012fdomus Korano epizodas, pasakojantis, es\u0105 Paskutiniojo Teismo dien\u0105 Dievas perklaus J\u0117zaus, ar \u0161is nesak\u0119s \u017emon\u0117ms \u201epriimkite mane ir mano motin\u0105 dievais (dievyb\u0117mis) \u0161alia Dievo\u201c, \u012f k\u0105 Kristus neva atsakys: \u201eKaip a\u0161 galiu sakyti tai, kas man pa\u010diam \u2013 netiesa\u201c (5,116). \u0160iuo savo atsakymu J\u0117zus atsiribosi\u0105s nuo j\u012f sudievinusi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173.
\nKorane keliose vietose (3,42\u2013 47; 19,16\u201334) pateikiamos ir J\u0117zaus prasid\u0117jimo bei gimimo versijos. Islame (remiantis 3,59) J\u0117zus prilyginamas pirmajam \u017emogui, Adomui, nes jie abu \u201egim\u0117\u201c nenat\u016braliu \u017emon\u0117ms b\u016bdu \u2013 Adomas netur\u0117jo nei biologinio t\u0117vo, nei biologin\u0117s motinos, o Kristus netur\u0117jo biologinio t\u0117vo \u2013 tad jie sukurti tiesioginiu Dievo veikimu. J\u0117zus buvo paskutinysis gim\u0119s stebuklingu b\u016bdu Dievo valia. J\u0117zaus prasid\u0117jimo aplinkyb\u0117s Korane i\u0161 esm\u0117s pana\u0161ios kaip evangelijose: angelai Marijai aprei\u0161kia Dievo jai suteikt\u0105 malon\u0119, kad ji prad\u0117s ir pagimdys s\u016bn\u0173, kur\u012f pavadins J\u0117zumi Kristumi. Ta\u010diau, anot Korano, Marija gimdo kitokiomis aplinkyb\u0117mis, nei kad para\u0161yta \u0160ventajame Ra\u0161te: ji gimdo viena, prie nud\u017ei\u016bvusios palm\u0117s. Korane nieko nekalbama apie Betliej\u0173, \u0117d\u017eias, \u017evaig\u017ed\u0119, piemen\u0117lius, i\u0161min\u010dius, netgi Juozap\u0105, Marijos su\u017ead\u0117tin\u012f.
\nStebuklingas buvo ne tik Kristaus prasid\u0117jimas, bet ir jo veikla. Musulmonams Koranas patvirtina, kad J\u0117zus (Dievo pagalba ir jo valia) pats dar\u0117 stebuklus. Vienas i\u0161 did\u017eiausi\u0173 islame J\u0117zui priskiriam\u0173 stebukl\u0173 yra jo, dar k\u0105 tik gimusio k\u016bdikio, kalb\u0117jimas. K\u016bdikiui J\u0117zui Korane priskiriami \u017eod\u017eiai, kad jis es\u0105s Dievo prana\u0161as, kuriam duotas aprei\u0161kimas. Kiti Kristaus atlikti stebuklai, minimi Korane, yra akl\u0173j\u0173 ir raupsuot\u0173j\u0173 gydymas, mirusi\u0173j\u0173 prik\u0117limas. I\u0161samiai apra\u0161ytas (5,112\u2013115) stebuklas, kaip i\u0161 dangaus nusileid\u0119s vai\u0161i\u0173 stalas. Mokiniams primygtinai pra\u0161ant, J\u0117zus malda kreipiasi \u012f Diev\u0105, kad \u0161is save manifestuot\u0173 vai\u0161\u0117mis nukrauto stalo pasiuntimu. Dievas i\u0161klauso J\u0117zaus mald\u0105 ir i\u0161pildo mokini\u0173 nor\u0105. Kitas J\u0117zui priskiriamas stebuklas yra jo nulipdyto molinio pauk\u0161\u010dio atgijimas Kristui \u012f j\u012f pap\u016btus (3,49). Verta pa\u017eym\u0117ti, kad Mahometui, did\u017eiausiam islamo prana\u0161ui, jokie pana\u0161\u016bs stebuklai n\u0117ra priskiriami nei Korano, nei formalios islamo tradicijos. Netgi musulmoni\u0161kos liaudies legendos neapipina Mahometo tokia stebuklingumo aureole, kokia Kristus apsuptas pa\u010diame Korane.
\nKristaus i\u0161skirtinumas i\u0161 paprast\u0173 mirting\u0173j\u0173 bei kit\u0173 prana\u0161\u0173 vainikuojamas ne\u012fprasta jo \u017eemi\u0161kojo gyvenimo pabaiga: musulmonai neigia J\u0117zaus mirt\u012f ant kry\u017eiaus, remdamiesi 4,157\u2013158: \u201eJie [\u017eydai] sako, mes nu\u017eud\u0117me J\u0117z\u0173 Krist\u0173, Marijos s\u016bn\u0173, Dievo pasiuntin\u012f. Bet jie jo nenu\u017eud\u0117 ir nenukry\u017eiavo, ir jiems tai tik pasirod\u0117… I\u0161ties jie jo nenu\u017eud\u0117, bet Dievas j\u012f pakyl\u0117jo [pasi\u0117m\u0117 pas save]\u201c. Taigi pasak \u0161i\u0173 Korano eilu\u010di\u0173, J\u0117zus nebuvo nukry\u017eiuotas, nors pati nukry\u017eiavimo scena nepaneigiama. Dievas, kaip ra\u0161oma 3,54, tiesiog pergudravo besik\u0117sinan\u010dius \u012f Krist\u0173. Korane nepaai\u0161kinama, kaip tai \u012fvyko, bet nukry\u017eiuotas buvo ka\u017ekas kitas, o ne J\u0117zus. Tuo tarpu Dievas J\u0117z\u0173 pasi\u0117m\u0119s pas save, prie\u0161 tai j\u012f u\u017emigd\u0119s (3,55).
\nTa\u010diau Dievas Krist\u0173 pasi\u0117m\u0119s ne visam laikui \u2013 jis gr\u012f\u0161 \u017eem\u0117n pasaulio pabaigoje ir pats bus pasaulio pabaigos \u017eenklas (43, 61). Islamo i\u0161pa\u017ein\u0117jai tiki, kad art\u0117jant pasaulio pabaigai, \u012f \u017eem\u0119 ateis Antikristas, Ad-Dad\u017ealis, kuris skelbsis es\u0105s si\u0173stas Dievo. I\u0161 ties\u0173 jis tik klaidins \u017emones, o jam nepakl\u016bstan\u010dius (i\u0161tikimus musulmonus) engs ir kankins. Dievas pasi\u0173s Krist\u0173, kad \u0161is, nugal\u0117j\u0119s Ad-Dad\u017eal\u012f, valdyt\u0173 \u017eem\u0119 pagal Dievo principus. Tuomet, musulmon\u0173 \u012fsitikinimu, islamas triumfuos \u017eem\u0117je.
\nTurb\u016bt labiausiai krik\u0161\u010dionis \u0161okiruojantys Korano \u017eod\u017eiai, priskiriami pa\u010diam J\u0117zui, yra 61,6: \u201eJ\u0117zus, Marijos s\u016bnus, tar\u0117, o Izraelio tauta, a\u0161 esu Dievo jums si\u0173stas Jo pasiuntinys, patvirtinantis tai, kas nustatyta Toroje, ir skelbiantis po man\u0119s ateisiant pasiuntin\u012f, kurio vardas \u2013 Achmedas\u201c. \u0160i eilut\u0117, be abejo, yra itin musulmonams paranki tikinant, kad pats J\u0117zus gerai \u017einojo es\u0105s ne Dievas ir ne jo s\u016bnus, bet jo pasiuntinys; be to, J\u0117zus \u017einojo apie b\u016bsim\u0105 pasiuntin\u012f (Mahomet\u0105) ir pats skelb\u0117 jo at\u0117jim\u0105.
\nKorane, kaip matome, gan gausu J\u0117zaus misijos ir gyvenimo element\u0173 pamin\u0117jim\u0173, ta\u010diau jie n\u0117ra i\u0161sam\u016bs. Mahometo sek\u0117jai pra\u0161ydavo jo paai\u0161kinti pla\u010diau, koks buvo J\u0117zus ir k\u0105 veik\u0117 \u017eem\u0117je. Mahometas neveng\u0117 paai\u0161kinim\u0173 ir interpretacij\u0173, kurios v\u0117lesni\u0173 musulmon\u0173 kart\u0173 buvo u\u017era\u0161ytos bei kodifikuotos, tapdamos antrojo islamo \u0161ventra\u0161\u010dio, prana\u0161o Mahometo Sunos, dalimi.<\/p>\n

Mahometas apie J\u0117z\u0173<\/strong>
\nMahometo veiksm\u0173 ir pasisakym\u0173 rinkiniai yra antrasis islamo \u0161ventra\u0161tis. Jei Koranas, anot musulmon\u0173, yra tiesioginiai Dievo \u017eod\u017eiai, tai prana\u0161o Mahometo gyvenimas yra dievi\u0161kai valdytas, tod\u0117l \u201e\u0161ventas\u201c. Tai, k\u0105 Mahometas dar\u0117 ar sak\u0117, buvo atliekama Dievo valia. U\u017era\u0161yta tai tapo praktiniu gyvenimo vadovu. Tod\u0117l, sekdami prana\u0161u ir stengdamiesi gyventi pagal jo pavyzd\u012f, musulmonai gali tik\u0117tis i\u0161ganymo.
\nMahometo gyvenim\u0105 apra\u0161an\u010diuose rinkiniuose (Sunoje) J\u0117zus taip pat da\u017enai minimas. I\u0161 j\u0173 galima spr\u0119sti, kad Mahometas skelb\u0119s savo pagarb\u0105 J\u0117zui. Mahometas teig\u0117 es\u0105s ar\u010diausiai J\u0117zaus, nes tarp jo ir J\u0117zaus es\u0105 nebuv\u0119 jokio prana\u0161o. Mahometas \u0160ventojo Ra\u0161to prana\u0161us vadino broliais, broliu laik\u0117 ir J\u0117z\u0173. Vienas i\u0161 Mahometo pasisakym\u0173 skelbia: \u201e\u0160iame ir kitame pasauliuose i\u0161 vis\u0173 \u017emoni\u0173 a\u0161 esu artimiausias J\u0117zui, Marijos s\u016bnui. Prana\u0161ai yra broliai i\u0161 t\u0117vo pus\u0117s: j\u0173 motinos yra skirtingos, bet religija viena\u201c.
\nIslame tikima, kad vien\u0105 nakt\u012f Mahometas buvo perne\u0161tas i\u0161 Mekos \u012f Jeruzal\u0119, o i\u0161 ten \u012f dang\u0173, kur stoj\u0119s Dievo akivaizdon. Savo kelion\u0117je jis sutik\u0119s daug prana\u0161\u0173 ir vadovav\u0119s j\u0173 bendruomeninei maldai. Tarp (musulmoni\u0161kai) besimeldusi\u0173 buv\u0119s ir J\u0117zus. Apie savo naktin\u0119 kelion\u0119 Mahometas sako: \u201eMano pakilimo \u012f dang\u0173 nakt\u012f a\u0161 ma\u010diau J\u0117z\u0173, kuris buvo vidutinio \u016bgio. Jo veidas buvo \u012fraud\u0119s, lyg jis b\u016bt\u0173 k\u0105 tik i\u0161\u0117j\u0119s i\u0161 pirties\u201c. Esama keleto Mahometui priskiriam\u0173 pasakym\u0173, kuriuose jis nusako J\u0117zaus fizin\u0119 i\u0161or\u0119: jo plaukai iki pe\u010di\u0173, garbanoti, ka\u0161toniniai, jis pla\u010dios kr\u016btin\u0117s, vidutinio \u016bgio. Mahometas J\u0117z\u0173 sutik\u0119s antrajame i\u0161 septyni\u0173 dang\u0173 drauge su jo pusbroliu (sic) Jonu Krik\u0161tytoju.
\nT\u0119sdamas Korane minimo antrojo Kristaus at\u0117jimo id\u0117j\u0105 Mahometas yra sak\u0119s, jog \u201eMarijos s\u016bnus neilgai trukus nusileis tarp j\u016bs\u0173 kaip teisingas valdovas ir sulau\u017eys kry\u017eius bei i\u0161skers kiaules\u201c. \u0160iuo pasakymu islamo prana\u0161as dar kart\u0105 teig\u0117 neva esam\u0105 J\u0117zaus ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s nesuderinamum\u0105. Kristus naikinsi\u0105s tai, su kuo krik\u0161\u010dionyb\u0117 tapatinta \u2013 su kry\u017eiumi bei kiaulienos legalumu. Be to, anot Mahometo, gr\u012f\u017e\u0119s Kristus \u201eteis \u017emones pagal Korano teis\u0119, o ne pagal evangelijos teis\u0119\u201c. Mahometas net apib\u016bdino J\u0117zaus i\u0161vaizd\u0105 \u0161iam ateinant: \u201eJis bus vidutinio \u016bgio, ka\u0161tonini\u0173 plauk\u0173, apsireng\u0119s dviem \u0161viesiai geltonos spalvos drabu\u017eiais ir atrodantis taip, lyg nuo jo galvos varv\u0117t\u0173 la\u0161ai, nors jis nebus \u0161lapias\u201c. J\u0117zus Mahometo prie\u0161statomas Antikristui, Ad-Dad\u017ealiui. Prana\u0161as pasakoj\u0119s, kaip sapnav\u0119s dvi fig\u016bras, einan\u010dias aplink Mekoje esan\u010di\u0105 Kaabos \u2013 pagrindin\u0119 islamo \u2013 \u0161ventov\u0119. Vienas j\u0173, dailiai nuaug\u0119s, buv\u0119s J\u0117zus, antrasis, atgrasios i\u0161vaizdos vienaakis, Ad-Dad\u017ealis, vis\u0173 musulmon\u0173 bei J\u0117zaus prie\u0161as. Nugal\u0117j\u0119s Antikrist\u0105 ir \u012ftvirtin\u0119s islam\u0105 visoje \u017eem\u0117je, Kristus vie\u0161pataus \u010dia keturiasde\u0161imt met\u0173, po to numirs ir bus palaidotas \u0161alia Mahometo Medinoje esan\u010dioje prana\u0161o me\u010det\u0117je.<\/p>\n

\u201ePrana\u0161\u0173 istorijos\u201c<\/strong>
\nViduriniais am\u017eiais Korano komentatoriai bei religin\u0117s tradicijos teoretikai m\u0117gdavo apra\u0161yti prana\u0161\u0173 gyvenimus, remdamiesi tiek Koranu bei Suna, tiek populiariomis legendomis. Ra\u0161ytojai stengdavosi sujungti \u012f vientis\u0105 chronologi\u0161k\u0105 pasakojim\u0105 kiekvieno i\u0161 \u017eymesni\u0173 musulmon\u0173 prana\u0161ais laikom\u0173 asmen\u0173 gyvenimus bei veikl\u0105. N\u0117 vienas i\u0161 tokio \u017eanro k\u016brini\u0173, vadinam\u0173 \u201ePrana\u0161\u0173 istorijomis\u201c, neapsi\u0117jo be J\u0117zaus gyvenimo interpretacij\u0173. Tad i\u0161samus ir detalizuotas Kristaus gyvenimo nuo jo prasid\u0117jimo iki pasitraukimo i\u0161 pasaulio apra\u0161ymas bet kuriam ra\u0161tingam musulmonui buvo prieinamas arab\u0173 kalba, be to, bendratiki\u0173 musulmon\u0173 para\u0161ytas.
\nMusulmonai, perskait\u0119 tokius pasakojimus, pasiremdami \u0161ventra\u0161\u010diais, tardavosi \u017ein\u0105, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buv\u0119s J\u0117zus Kristus. Ta\u010diau i\u0161 to, kas pateikiama Korane bei Sunoje, viso vaizdo atk\u016brimas \u201ePrana\u0161\u0173 istorijose\u201c yra abejotina proced\u016bra, tod\u0117l jose esantys pasakojimai neabejotinai papildyti tiek pa\u010di\u0173 autori\u0173 vaizduot\u0117s, tiek nuogirdomis, tiek, galiausiai, detal\u0117mis, randamomis tik \u0160ventajame Ra\u0161te. \u201ePrana\u0161\u0173 istorijos\u201c yra itin polemi\u0161ki k\u016briniai, kuriuose kaip niekur kitur ry\u0161kus musulmon\u0173 apologet\u0173 siekis suprie\u0161inti \u0160ventojo Ra\u0161to (krik\u0161\u010dioni\u0173) J\u0117z\u0173 su Korano bei Sunos (musulmon\u0173) J\u0117zumi. Musulmoni\u0161kas tik\u0117jimas J\u0117zaus kaip prana\u0161o misija populiariuoju lygmeniu buvo \u012ftvirtintas per \u201ePrana\u0161\u0173 istorijas\u201c. V\u0117lesniais laikais atsirado dar daugiau apologetyvaus poleminio pob\u016bd\u017eio veikal\u0173. Ir dabar da\u017enas islamo propagandistas para\u0161o bro\u0161i\u016br\u0117les savaip perinterpretuodamas ir polemizuodamas, su klystan\u010diais, jo \u012fsitikinimu, krik\u0161\u010dionimis.<\/p>\n

U\u017ebaiga<\/strong>
\nMusulmon\u0173 \u0161ventra\u0161\u010di\u0173 ap\u017evalga parod\u0117, kaip formalioji islamo tradicija traktuoja J\u0117z\u0173 Krist\u0173. Istorin\u0117 praktika n\u0117ra prie\u0161inga \u0161iai traktuotei, ir musulmonai visais am\u017eiais i\u0161laik\u0117 pagarb\u0105 J\u0117zui kaip vienam i\u0161 islamo prana\u0161\u0173. Vienoje seniausi\u0173 ir \u017eymiausi\u0173 me\u010de\u010di\u0173 pasaulyje \u2013 Damasko Umajad\u0173 me\u010det\u0117je \u2013 yra J\u0117zaus minaretas, per kur\u012f, anot tradicijos, Kristus antr\u0105 kart\u0105 ateis \u012f \u017eem\u0119 pasaulio pabaigos i\u0161vakar\u0117se. Arabi\u0161kasis J\u0117zaus vardo atitikmuo \u201eIsa\u201c yra gan populiarus tarp arab\u0173. Pavyzd\u017eiui, neseniai mirusio Bachreino emyro vardas buvo Isa. Musulmonai lanko Palestinoje esan\u010dias su J\u0117zumi susijusias vietas. Kristaus gyvenimas ir veikla musulmoni\u0161kuose liaudies tik\u0117jimuose apipinti mitais bei legendomis, prakti\u0161kai sudievinan\u010diais j\u012f. Ta\u010diau joks musulmonas negal\u0117t\u0173 sau leisti pripa\u017einti J\u0117zaus Dievu, nes toks pripa\u017einimas b\u016bt\u0173 tolygus atsimetimui nuo islamo, baustinam mirtimi. Tod\u0117l Kristui teikiama pagarba islame, be abejo, yra apribota ir netenkinanti krik\u0161\u010dioni\u0173.
\nMusulmon\u0173 ir krik\u0161\u010dioni\u0173 istorin\u0117 polemika J\u0117zaus statuso klausimu niekuomet nebuvo i\u0161spr\u0119sta. Turint omenyje tai, kaip islamo \u0161ventra\u0161\u010diai pristato Krist\u0173, vargu ar \u012fmanomas abi puses patenkinantis problemos sprendimas. Geriausia, k\u0105 ir viena, ir kita pus\u0117 gali padaryti, yra nuodugniai ir atvirai susipa\u017einti su vieni kit\u0173 tik\u0117jimais ir dogmomis. Susipa\u017einus galima suprasti. O tarpreliginis supratimas ir geranori\u0161kumas, matyt, yra esmingiausios produktyvaus tarpreliginio dialogo s\u0105lygos. \u0160iuo straipsniu ir buvo siekiama pagelb\u0117ti Lietuvos krik\u0161\u010dionims \u017eengti, kad ir nedidel\u012f, \u017eingsnel\u012f svetimos religin\u0117s tradicijos pa\u017einimo link.<\/p>\n

Egd\u016bnas Ra\u010dius<\/strong>, Niujorko universitete baig\u0117 Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 studijas, VU Orientalistikos centre dirba vyresniuoju asistentu<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Egd\u016bnas Ra\u010dius Krik\u0161\u010dionys buvo, o ir teb\u0117ra link\u0119 manyti, kad islamas, atmesdamas krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105sias dogmas, neigia ir bet kok\u012f J\u0117zaus vaidmen\u012f religijoje. Dauguma krik\u0161\u010dioni\u0173 apie Krist\u0173 galvoja maksimalisti\u0161kai: jis yra ir turi b\u016bti pripa\u017eintas Dievu \u2013 Dievo S\u016bnumi bei antruoju \u0160ven\u010diausiosios Trejyb\u0117s Asmeniu, kitaip jis b\u016bt\u0173 nuvertinamas iki niekio. Krik\u0161\u010dionio s\u0105mon\u0117je J\u0117zus nesiderina su islamu vien […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":742,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[22],"tags":[296,75,298,180],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/885"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=885"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/885\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":887,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/885\/revisions\/887"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=885"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=885"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=885"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}