{"id":891,"date":"2016-05-21T22:26:23","date_gmt":"2016-05-21T19:26:23","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=891"},"modified":"2016-05-21T22:26:44","modified_gmt":"2016-05-21T19:26:44","slug":"tarp-normandijos-ir-gvadalkanalio","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=891","title":{"rendered":"Tarp Normandijos ir Gvadalkanalio&#8230;"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>&#8230;arba \u201etarp proto ir beprotyb\u0117s\u201c \u2013 modernumas ir postmodernumas filmuose \u201eGelbstint eilin\u012f Rajan\u0105\u201c ir \u201ePlona raudona linija\u201c<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Holger Lahayne<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kult\u016bros \u017eurnal\u0173 puslapiuose vis pasirodo prie\u0161taringa s\u0105voka \u2013 postmodernizmas. Kas gi slepiasi po \u0161iuo intelektualiai skamban\u010diu \u017eod\u017eiu? Gal visiems mums reikia paskaityti Lyotard\u2019\u0105 ar Foucault, Rorty ar Fish\u0105, Nietzsche\u2019\u0119 ar Feyerabend\u0105, kad tai suprastume? Pakenkti tai netur\u0117t\u0173, ta\u010diau suprasti bei susidaryti bendr\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f, kas yra postmodernu (ir modernu), mums gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti retsykiais atliekama populiariosios kult\u016bros, muzikos ir kino ap\u017evalga. Net ir neparagavus filosofijos studij\u0173, Madonnos asmenyje lengvai atpa\u017einsime postmodernumo dvasi\u0105 (apie j\u0105 ra\u0161yta PRIZM\u0116JE, 95\/3); o tas, kuris ne taip seniai pamat\u0117 du filmus apie kar\u0105 \u2013 \u201eGelbstint eilin\u012f Rajan\u0105\u201c ir \u201ePlona raudona linija\u201c \u2013 nedvejodamas pasakyt\u0173: abu juos skiria i\u0161tisi pasauliai.<br \/>\nAbiej\u0173 film\u0173 veiksmas rutuliojasi pana\u0161iai: Antrajame pasauliniame kare amerikie\u010di\u0173 kariai gauna speciali\u0105 kovin\u0119 u\u017eduot\u012f ir i\u0161silaipina prie\u0161\u0173 pakrant\u0117je. Abi juostos pana\u0161ios ne vien tuo. \u201eGelbstint eilin\u012f Rajan\u0105\u201c ir \u201ePlona raudona linija\u201c yra Holivudo milijon\u0173 produktai (taigi n\u0117ra tik brang\u016bs amerikie\u010di\u0173 komerciniai filmai greta europieti\u0161kojo intelektualaus kino). Kaip steb\u0117tinai pana\u0161ios yra abi juostos \u0161iais i\u0161oriniais aspektais, taip jos skiriasi savo \u201epasaul\u0117vaizd\u017eiais\u201c: Steveno Spielbergo \u201eGelbstint eilin\u012f Rajan\u0105\u201c priskirtinas modernizmui, Terrence\u2019o Malicko \u201ePlona raudona linija\u201c \u2013 postmodernizmui. [1]<br \/>\nVisgi kod\u0117l Spielbergo \u201eRajanas\u201c modernus? Kas yra \u201emodernumas\u201c? Ai\u0161ku, sakydami \u201emodernu\u201c, \u010dia neturime galvoje to, kas nauja arba naujovi\u0161ka. \u010cia kalbama apie modernum\u0105 kaip apie s\u0105vok\u0105, \u017eymin\u010di\u0105 epoch\u0105 arba pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105. Svarbiausios jos nuostatos, kalbant labai paprastai, skelbia: yra <em>viena<\/em> tiesa (net jeigu jos ie\u0161kome ir d\u0117l jos gin\u010dijam\u0117s), yra <em>viena <\/em>tikrov\u0117 (net jeigu ir ne visuomet ai\u0161kiai j\u0105 atpa\u017e\u012fstame), <em>yra<\/em> atsakymai ir <em>yra<\/em> prasm\u0117.<br \/>\n\u201eRajanas\u201c atitinka visas \u0161ias nuostatas. Spielbergas parodo koalicijos nari\u0173 desant\u0105, 1944 m. i\u0161silaipinus\u012f Normandijoje. Pirmasis filmo pusvalandis yra turb\u016bt vienas siaubingiausi\u0173 ir labiausiai jaudinan\u010di\u0173 vaizd\u0173, kada nors matyt\u0173 ekrane. Amerikie\u010di\u0173 daliniai be jokios priedangos i\u0161laipinami tiesiai prie\u0161ais vokie\u010di\u0173 kulkosvaid\u017ei\u0173 ugn\u012f. Spielbergui svarbiausia absoliutus autenti\u0161kumas: tai karas! Toks ir ne kitoks jis buvo ir yra: \u017eiaurus, tragi\u0161kas, persmelktas kan\u010dios. Tokia tikrov\u0117!<br \/>\nSpielbergas pristato \u201et\u0105 vien\u0105\u201c ties\u0105, jis parodo tikrov\u0119: karas prie\u0161 nacistin\u0119 Vokietij\u0105 buvo nei\u0161vengiamas ir tuo po\u017ei\u016briu teisingas. \u017dudymas filme n\u0117ra nei nuotykis, nei heroji\u0161kumas \u2013 i\u0161 esm\u0117s tik b\u016btinyb\u0117 bei kova u\u017e b\u016bv\u012f, ta\u010diau Spielbergas atviras: \u201eA\u0161 niekuomet netik\u0117jau, kad tai buvo \u2018geras\u2019 karas. Toki\u0173 neb\u016bna, kiekvienas karas yra beg\u0117di\u0161kas. Bet a\u0161 manau, kad tai buvo nei\u0161vengiamas karas\u201c.<br \/>\nTaigi filmo kariai \u017eino, kod\u0117l jie kovoja \u2013 \u0161is karas apskritai buvo prasmingas, jie \u017eino, kod\u0117l jie vykdo t\u0105 ypating\u0105 u\u017eduot\u012f \u2013 turi i\u0161gelb\u0117ti kareiv\u012f Rajan\u0105: jo motina jau neteko trij\u0173 s\u016bn\u0173, tod\u0117l paskutinysis turi b\u016bti i\u0161saugotas. Ai\u0161ku, veiksmui rutuliojantis diskutuojama d\u0117l visos \u0161ios akcijos prasmingumo bei beprasm\u0117s mirties, ta\u010diau visa remiasi \u012f pagrindin\u012f atsakym\u0105: tai b\u016btinyb\u0117; taigi, k\u0105 mes darome, yra pagaliau prasminga.<br \/>\nFilmo pabaigoje tai dar labiau \u012fprasminama: \u0161e\u0161i i\u0161 a\u0161tuoni\u0173 kapitono Milerio (Tomas Hanksas) vyr\u0173 krito gelb\u0117dami kareiv\u012f Rajan\u0105. Mirdamas Mileris paku\u017eda Rajenui tik du \u017eod\u017eius: \u201eU\u017esitarnauk tai\u201c. Taigi u\u017esitarnauk! Gyvenk taip, kad b\u016btum vertas savo i\u0161gelb\u0117jimo! I\u0161 ties\u0173 D\u017eeimsas Rajanas pakluso \u0161iam raginimui. Po penkiasde\u0161imties met\u0173 prie Milerio kapo Normandijoje su a\u0161aromis akyse jis kreipiasi \u012f savo \u017emon\u0105: \u201eAr a\u0161 buvau tau geras vyras?\u201c \u0160e\u0161eto mirtis ne tik i\u0161gelb\u0117jo jam gyvyb\u0119, bet ir pakeit\u0117 jo gyvenim\u0105 \u2013 daugiau prasm\u0117s visam tam ir ne\u012fmanoma suteikti.<br \/>\nNepaisant kraujo upi\u0173, kan\u010di\u0173 ir keleto klausim\u0173, \u017ei\u016brovas palieka kino sal\u0119 \u201epasitenkin\u0119s\u201c. Koks kontrastas Malicko k\u016briniui, pasirod\u017eiusiam vos po pusme\u010dio! Ai\u0161ku, beprasmi\u0161ka diskutuoti, ar \u201ePlona raudona linija\u201c yra geresn\u0117 u\u017e \u201eRajan\u0105\u201c. Ji pretenduoja \u012f intelektualesn\u012f film\u0105, bet ne tai mums svarbiausia. Malickas suk\u016br\u0117 postmodernistin\u012f kino film\u0105, kuriame atsispindi naujo pasaul\u0117vaizd\u017eio nuostatos: yra <em>daug <\/em>ties\u0173 ir <em>daug <\/em>tikrovi\u0173; ir jeigu jau ir esama atsakym\u0173 ir prasm\u0117s, tai ne bendr\u0173 visiems, bet daugi\u0173 daugiausia grynai asmeni\u0161k\u0173 \u2013 absoliutai mir\u0119.<br \/>\nMalicko filme 1942 m. amerikie\u010diai i\u0161silaipina Saliamono salynui priklausan\u010dioje Gvadalkanalio saloje Ramiajame vandenyne, kad sustabdyt\u0173 japon\u0173 ekspansij\u0105 ir pasiekt\u0173 kare persilau\u017eim\u0105. Taigi politinis karinis kontekstas daugma\u017e toks pat, ta\u010diau \u017ei\u016brovui n\u0117 vienoje vietoje nelemta pajusti, kad visa \u0161i operacija b\u016bt\u0173 prasminga. Patrioti\u0161kumo n\u0117 \u017eenklo, prie\u0161ingai (Spielbergo filmas \u012fr\u0117mina Jungtini\u0173 Valstij\u0173 v\u0117liav\u0105!). Kas tai per karas? prie\u0161 k\u0105? kod\u0117l toje saloje? \u2013 kirba klausimai. Japonai kaip asmenys ekrane pasirodo gan v\u0117lai. Spielbergo vokie\u010diai yra bendra\u017emogiai, kurie, deja, turi b\u016bti nukauti; Malicko japonai \u2013 tik varg\u0161\u0117s b\u016btyb\u0117s \u2013 ai\u0161kiai juos matome tik kaip belaisvius, be to, apimtus gilios nevilties. Nei \u017ei\u016brovas, nei veikiantieji asmenys nejau\u010dia kad ir ma\u017eiausio pasitenkinimo amerikie\u010di\u0173 kareivi\u0173 pergale.<br \/>\nTaigi operacija yra labai prie\u0161taringa, o specialus \u012fsakymas u\u017eimti kalv\u0105 kelia dar daugiau abejoni\u0173. Koki\u0105 karin\u0119 strategin\u0119 reik\u0161m\u0119 turi kalvos pozicija, palengva u\u017emir\u0161tama. Gal\u0173 gale kalva lieka svarbi tik garb\u0117s tro\u0161kimo draskomam \u012f\u017e\u016bliam pulkininkui Taliui (Nickas Nolte\u2019as). Kalvos u\u017e\u0117mimas n\u0117ra ir tas kulminacinis filmo ta\u0161kas \u2013 triumfo nematyti n\u0117 tarp pa\u010di\u0173 kari\u0173. Po to veiksmas t\u0119siasi dar i\u0161tis\u0105 valand\u0105. Pavieni\u0173 kareivi\u0173 \u017e\u016btis dar labiau pary\u0161kina vis\u0105 beprasmyb\u0119: ser\u017eantas Kekas mir\u0161ta, nes apsauginio kai\u0161\u010dio \u017eiedo nebeturinti granata lieka kyboti ant jo dir\u017eo; kareivis Vitas apsupamas japon\u0173 ir nu\u0161aunamas \u2013 nes jis \u201enieko nedaro\u201c.<br \/>\nTiesos, jog \u201etai buvo nei\u0161vengiamas karas\u201c, nerasime n\u0117 \u017eenklo. Atskir\u0173 prasming\u0173 poelgi\u0173 esama, o teigiami charakteriai (\u201egailestingasis samarietis\u201c Vitas, garbingas ir draugi\u0161kas kapitonas Starosas, geras ir didvyri\u0161kas kapitonas Gefas) yra tam, kad film\u0105 apskritai b\u016bt\u0173 galima \u201e\u017ei\u016br\u0117ti\u201c \u2013 be \u017ei\u016brovo identifikacijos su vienu ar daugiau asmen\u0173 nieko nepasieksi. Ta\u010diau Malickas \u010dia pasi\u016blo tik minimum\u0105. Jis, atrodyt\u0173, s\u0105moningai didina bendr\u0105 absurdi\u0161kum\u0105: palyginti da\u017enai sugr\u012f\u017etama prie \u0161velni\u0173 scen\u0173 tarp kareivio Belo ir jo \u017emonos \u2013 gra\u017ei\u0173 poetini\u0173 vaizd\u0173. Ta\u010diau nieko nelieka! Meil\u0117 filme, deja, n\u0117ra (taip lauktas) atsakymas \u012f karo klausim\u0105. Prie\u0161 filmo pabaig\u0105 Belas gauna \u017emonos lai\u0161k\u0105. Ji prane\u0161a, kad pageidauja skyryb\u0173 ir kad turi kit\u0105 vyr\u0105. Sm\u016bgis \u012f Belo veid\u0105 \u2013 ir \u012f \u017ei\u016brovo.<br \/>\nPrasm\u0117s \u0161is karas neturi, tiesos irgi nesama. \u012esp\u016bdingiausiai absurdi\u0161kumas perteikiamas per veiksmo viet\u0105: nuostabioje lyg rojus tropik\u0173 saloje. Per auk\u0161t\u0105 \u017eol\u0119, sk\u0119sdami d\u017eiungli\u0173 \u017ealumoje, traukia kariai; \u017evilgsnis slysta nesta\u010diais kalnais, nusileid\u017eia ant lap\u0173 ir \u012fstringa mil\u017eini\u0161k\u0173 med\u017ei\u0173 vainikuose. Kartais pasijunti lyg \u017ei\u016br\u0117damas film\u0105 apie gyv\u016bnijos pasaul\u012f: begal\u0117 pel\u0117d\u0173, \u0161ik\u0161nosparni\u0173 ir \u012fvairi\u0173 kit\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173. Prane\u0161imas labai ai\u0161kus: \u0161iame gamtos pasaulyje karui n\u0117ra ko veikti, \u2013 nesvarbu, kas tai b\u016bt\u0173 per karas ir kas j\u012f bekariaut\u0173. Tod\u0117l neatsitiktinai po kalvos pa\u0117mimo (vienintelis) triumfuojantis Talis b\u0117ga per sudegint\u0105 \u017eem\u0119 pro negyvus med\u017eius \u2013 skelbiamas gedulas, o ne d\u017eiaugsmas ir pasidid\u017eiavimas. Dar ai\u0161kesn\u0117s yra nuostatos, vyraujan\u010dios kovoje: ma\u017eas jaunas pauk\u0161telis su\u017eeistas \u0161liau\u017eia \u017eeme \u2013 jis irgi granat\u0173 auka. Visa tai atspindi ir pasikeitus\u012f postmodernizmo po\u017ei\u016br\u012f \u012f gamt\u0105: jeigu modernizme buvo kalbama apie gamtos u\u017evaldym\u0105 ir kontrol\u0119, tai postmodernizmas gamtoje mato \u017eaves\u012f ir nepa\u017eeistum\u0105, kita vertus \u2013 ka\u017ek\u0105 kita ir svetima. [2] Kareiviai vaik\u0161to gamtoje, ta\u010diau jai nepriklauso, negana to: tai visai kitas pasaulis. Salos \u017emon\u0117s gyvena visai kitoje tikrov\u0117je, jie tiesiog nesuvokia karo (prad\u017eioje pagyven\u0119s \u010diabuvis abejingai praeina pro s\u0117linan\u010dius kareivius \u2013 jam jie papras\u010diausiai neegzistuoja). Karys Vitas savavali\u0161kai jau buvo pasitrauk\u0119s i\u0161 savo dalinio ir pats gyveno tokiame \u201ekitame\u201c pasaulyje. Kai ginkluotas karys sugr\u012f\u017eta \u012f vietin\u012f kaimel\u012f, jis vis d\u0117lto turi pripa\u017einti, kad i\u0161siilgtoji \u201ekita\u201c tikrov\u0117 n\u0117ra jo.<br \/>\nTiesa, \u201eRajane\u201c irgi aptinkama \u012fvairiausi\u0173 asmenybi\u0173, esama ir skirting\u0173 motyv\u0173 kapitono Milerio dalinyje, ta\u010diau gal\u0173 gale siekiama to paties tikslo. \u201ePlonoje raudonoje linijoje\u201c kiekvienas yra savo tikrov\u0117je ir \u2013 pats vienas. Tam tikros bi\u010diulyst\u0117s dar galima aptikti, visgi reik\u0161mingi yra vieno kareivio pasakyti \u017eod\u017eiai: \u201eK\u0105 tu manai gal\u012fs \u010dia laim\u0117ti? Vienui vienas pa\u010diame pragaro viduryje\u201c. D\u0117mesio vertas sakinys, kai pagalvoji apie tai, kad armijos \u201etikrov\u0117je\u201c juk nesi vienas.<br \/>\nKoncentravim\u0105si \u012f atskirus kareivius j\u0173 tikrov\u0117je labai gra\u017eiai akcentuoja da\u017enos kareivi\u0173 mintys arba komentarai. Kiekvienas turi sav\u0173 min\u010di\u0173, kiekvienas kelia savus klausimus \u2013 \u201ekiekvienas susikuria savo sal\u0105\u201c (ser\u017eantas Vel\u0161as, aktorius Seanas Pennas). Ir \u201ekiekvienas i\u0161gyvena savo kar\u0105\u201c \u2013 tokia filmo pavadinimo paantra\u0161t\u0117. Ai\u0161ku, tai nesuprantama tiesiogine karine prasme, norom nenorom kare kaunamasi daugma\u017e drauge. Ta\u010diau savo vidiniame pasaulyje kiekvienas kovoja savo kar\u0105 \u2013 su prie\u0161u, su gamta, su savimi, su savo klausimais ir b\u0117domis.<br \/>\n\u201eGelbstint eilin\u012f Rajan\u0105\u201c ir \u201ePlona raudona linija\u201c \u2013 toki\u0173 skirting\u0173 ir tuo pat metu ger\u0173 film\u0173 beveik neb\u016bna. Vienas \u2013 nepaisant visos tragikos ir \u201ekaro beg\u0117di\u0161kumo\u201c \u2013 prisiek\u0119s i\u0161tikimyb\u0119 modernumo principams: protas ir optimizmas; kitas \u2013 nepaisant amerikie\u010di\u0173 pergal\u0117s Gvadalkanalyje! \u2013 persunktas pesimizmo ir kybo, labai postmoderniai, ka\u017ekur tarp proto ir beprotyb\u0117s, visai kaip tame posakyje, davusiame filmui pavadinim\u0105: \u201eProt\u0105 nuo beprotyb\u0117s skiria tik plona raudona linija\u201c. [3] \u017dvilgsnis \u012f plakatus tai patvirtina: \u201eGelbstint eilin\u012f Rajan\u0105\u201c horizonte pavaizduotas vienintelio kario siluetas \u2013 ne heroji\u0161kai, bet neutraliai ir pasitikin\u010diai; \u201eRaudonoje plonoje linijoje\u201c \u2013 matome tik tris \u012f skirtingas puses \u017evelgian\u010dias akis, pasl\u0117ptas \u017eol\u0117je po sunkiais \u0161almais \u2013 nesaugumas, baim\u0117.<br \/>\nTaigi n\u0117ra prasm\u0117s, kaip jau min\u0117jome, ilgai diskutuoti, kuris i\u0161 \u0161i\u0173 dviej\u0173 film\u0173 yra geresnis. Ai\u0161ku tik viena: filmas \u201eGelbstint eilin\u012f Rajan\u0105\u201c yra darnesnis ir labiau patenkina \u017ei\u016brov\u0105. Ta\u010diau \u201ePlona raudona linija\u201c yra gilesnis, \u012fdomesnis ir su\u017eadina daugiau min\u010di\u0173.<br \/>\nKaip \u0161ie k\u016briniai gali b\u016bti vertinami i\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0161kos pozicijos? \u201eGelbstint eilin\u012f Rajan\u0105\u201c yra steb\u0117tinai \u201epamaldus\u201c savo aukos mintimi ir \u012ftikinamu Rajano gyvenimo pasikeitimu. Galiausiai \u0161io filmo \u201ekaro filosofija\u201c (karai yra bais\u016bs, bet kartais visgi nei\u0161vengiami) labai sutampa su bibliniu po\u017ei\u016briu. Na, o \u201ePlona raudona linija\u201c \u0161iame kontekste savo vert\u0119 \u012fgyja per daugel\u012f neatsakyt\u0173 klausim\u0173 apie prasm\u0119, blog\u012f ir viso to prie\u017east\u012f \u2013 taip visas filmas kreipia \u012f Diev\u0105 kaip \u012f atsakym\u0105.<br \/>\nAbu filmai parodo, kaip b\u016bdamas krik\u0161\u010dioniu gali reaguoti \u012f postmodernum\u0105 ir modernum\u0105: turi i\u0161laikyti modernizmo g\u0117r\u012f ir ties\u0105, bet panaudoti ir postmodernizmo klausimus bei jo atvirum\u0105 religi\u0161kumui ir tik\u0117jimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, \u017eurnalistas, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&#8230;arba \u201etarp proto ir beprotyb\u0117s\u201c \u2013 modernumas ir postmodernumas filmuose \u201eGelbstint eilin\u012f Rajan\u0105\u201c ir \u201ePlona raudona linija\u201c Holger Lahayne Kult\u016bros \u017eurnal\u0173 puslapiuose vis pasirodo prie\u0161taringa s\u0105voka \u2013 postmodernizmas. Kas gi slepiasi po \u0161iuo intelektualiai skamban\u010diu \u017eod\u017eiu? Gal visiems mums reikia paskaityti Lyotard\u2019\u0105 ar Foucault, Rorty ar Fish\u0105, Nietzsche\u2019\u0119 ar Feyerabend\u0105, kad tai suprastume? Pakenkti tai [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":742,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[22],"tags":[29,32,57],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/891"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=891"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/891\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":893,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/891\/revisions\/893"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=891"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=891"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=891"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}