{"id":897,"date":"2016-05-21T22:29:26","date_gmt":"2016-05-21T19:29:26","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=897"},"modified":"2016-05-21T22:29:34","modified_gmt":"2016-05-21T19:29:34","slug":"humaniska-bausmes-teorija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=897","title":{"rendered":"Humani\u0161ka bausm\u0117s teorija"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>C. S. Lewis<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Es\u0117 para\u0161yta 1949 m.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Anglijoje pastaruoju metu u\u017evir\u0117 polemika mirties bausm\u0117s tema. Ne\u017einau, kaip geriau \u017emog\u017eud\u017eiui atgailauti u\u017e savo darbus: gauti gal\u0105 kartuv\u0117se pra\u0117jus kelioms savait\u0117ms po teismo ar nusibaigti kal\u0117jimo ligonin\u0117je trisde\u0161im\u010dia met\u0173 v\u0117liau. Netgi negaliu pasakyti, ar tikrai mirties baim\u0117 yra ta priemon\u0117, kuri sulaiko \u017emones nuo nusikaltim\u0173. Nesiimu spr\u0119sti \u2013 net jei to reikalaut\u0173 \u0161io straipsnio tema \u2013 kaip tokia bausm\u0117 atrodo moraliniu po\u017ei\u016briu. \u0160i\u0173 klausim\u0173 nenor\u0117\u010diau nagrin\u0117ti. Mano objektas n\u0117ra mirties bausm\u0117 atskirai, bet bausm\u0117s teorija apskritai, kurios vertinimo prie\u0161taringumas tarp mano tautie\u010di\u0173 yra kone visuotinis. J\u0105 b\u016bt\u0173 galima pavadinti humani\u0161ka teorija. Tie, kurie j\u0105 i\u0161k\u0117l\u0117, mano, jog ji yra \u0161velni ir gailestinga. Bet \u010dia, many\u010diau, jie labai klysta. Esu \u012fsitikin\u0119s, kad \u201ehumani\u0161kumas\u201c, \u012f kur\u012f pretenduojama, t\u0117ra pavojinga iliuzija, kurioje slypi \u017eiaurumas ir begalin\u0117 neteisyb\u0117. A\u0161 raginu sugr\u012f\u017eti prie tradicin\u0117s, arba atpildo teorijos ne tik d\u0117l paties svarbiausio dalyko \u2013 visuomen\u0117s interes\u0173, bet d\u0117l pa\u010di\u0173 nusikalt\u0117li\u0173.<br \/>\nLaikantis humani\u0161kos teorijos bausti \u017emog\u0173, nes jis to nusipeln\u0117, yra ai\u0161kus ker\u0161tas, be to, barbari\u0161kas ir amoralus ker\u0161tas, ir kaip tik tod\u0117l, kad jo bausm\u0117 pelnyta. Bausmei pateisinti t\u0117ra kelios legalios prie\u017eastys: sulaikyti nuo nusikaltimo kitus arba pataisyti prasikaltus\u012fj\u012f. Jei \u0161i teorija suderinama, kaip tai da\u017enai atsitinka, su \u012fsitikinimu, jog visi nusikalt\u0117liai yra daugiau ar ma\u017eiau patologi\u0161ki, tuomet pataisymas bus pagijimas, o bausm\u0117 \u2013 gydymas. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti, kad \u017eeng\u0117me didel\u012f \u017eingsn\u012f tolyn nuo gana \u0161iurk\u0161taus ir teisuoli\u0161ko supratimo \u2013 piktadarys gauna teis\u0117t\u0105 atpild\u0105 \u2013 ir imame humani\u0161kiau ir gailestingiau vertinti bausm\u0117s nusipelniusius nedor\u0117lius, laikydami juos \u017emon\u0117mis su polinkiu \u012f psichologin\u012f ligotum\u0105. Kas gali b\u016bti geresnio? Ta\u010diau vienas nedidelis dalykas, laikomas \u0161ioje teorijoje savaime suprantamu, reikalauja tikslesnio apibr\u0117\u017eimo. Tai, k\u0105 ruo\u0161iam\u0117s nusikalt\u0117liui daryti \u2013 galime vadinti tai gydymu, \u2013 bus lygiai tokia pati prievarta, kokia buvo ir anks\u010diau, tik iki \u0161iol \u0161\u012f dalyk\u0105 vadinome bausme. Jei polinkis vogti ir gali b\u016bti pagydytas psichoterapijos metodais, tai vagis, be abejoni\u0173, bus priverstas leistis gydomas. Kitaip visuomen\u0117 negal\u0117s egzistuoti.<br \/>\nA\u0161 teigiu, kad \u0161i doktrina, kokia gailestinga ji beatrodyt\u0173, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia, kad kiekvienas, sulau\u017e\u0119s \u012fstatym\u0105, nuo pat tos akimirkos netenka vis\u0173 \u017emogaus teisi\u0173.<br \/>\nTo pagrindas b\u016bt\u0173 \u0161tai koks. Humani\u0161ka teorija i\u0161 bausm\u0117s sampratos pa\u0161alina atpildo u\u017e padaryt\u0105 nusikaltim\u0105 koncepcij\u0105. Ta\u010diau \u0161i koncepcija yra vienintel\u0117 grandis tarp bausm\u0117s ir teisingumo. O pelnyta ar nepelnyta bausm\u0117 tegali siekti tik tiek, kiek nuosprendis yra teisingas ar neteisingas. Netvirtinu, jog klausimas, ar bausm\u0117 pelnyta, yra vienintelis, kur\u012f pagr\u012fstai gal\u0117tume klausti d\u0117l bausm\u0117s. Lygiai taip pat teisinga b\u016bt\u0173 pasidom\u0117ti, ar ji tur\u0117s u\u017etenkamai galios atitraukti nuo nusikaltimo kitus ir pakeisti pat\u012f nusikalt\u0117l\u012f. Ta\u010diau n\u0117 vienas i\u0161 \u0161i\u0173 dviej\u0173 pastar\u0173j\u0173 klausim\u0173 n\u0117ra susij\u0119s su teisingumu. Kalb\u0117ti apie \u201eteising\u0105 atgrasinim\u0105\u201c nuo nusikaltimo arba apie \u201eteising\u0105 pagydym\u0105\u201c n\u0117ra prasm\u0117s. Priemoni\u0173, atgrasinan\u010di\u0173 nuo nusikaltimo, reikia ne tod\u0117l, kad jos teisingos, bet kad b\u016bt\u0173 veiksmingos. Tuo b\u016bdu, \u0117m\u0119 r\u016bpintis, kaip i\u0161gydyti nusikalt\u0117l\u012f ir atgrasinti kitus, o ne kokiu b\u016bdu j\u012f tinkamai nubausti, patyliukais j\u012f apskritai pa\u0161alinome i\u0161 teisingumo sferos, o vietoje asmenyb\u0117s \u2013 teis\u0117s subjekto atsirado objektas \u2013 pacientas, \u201eatvejis\u201c.<br \/>\nToks perskyrimas bus ai\u0161kesnis, jei pasidom\u0117sime, kas bus pakankamai kvalifikuotas skirti nuosprend\u012f, nebei\u0161vedam\u0105 i\u0161 to, kokios bausm\u0117s nusikalt\u0117lis vertas. Senuoju po\u017ei\u016briu, teisingo nuosprend\u017eio pritaikymas buvo moralin\u0117 problema. Atitinkamai j\u012f pri\u0117m\u0119s teis\u0117jas buvo asmuo, pamokytas jurisprudencijos, t. y. i\u0161studijav\u0119s moksl\u0105 apie teises ir pareigas, kuri\u0173 pagrind\u0173 pagrindas, teikiantis supratim\u0105 apie visus \u0161iuos dalykus, gl\u016bdi prigimtin\u0117je teis\u0117je ir \u0160ventajame Ra\u0161te. Turime pa\u017eym\u0117ti, kad daugelio \u0161ali\u0173 baud\u017eiamuosiuose kodeksuose \u0161ie didel\u0117s svarbos originalai vietini\u0173 papro\u010di\u0173, klasini\u0173 interes\u0173 ir utilitarini\u0173 nuolaid\u0173 buvo taip pakeisti, jog tapo beveik nebeatpa\u017e\u012fstami. Ta\u010diau kodeksas i\u0161 principo niekada nebuvo u\u017e visuomen\u0117s s\u0105\u017ein\u0117s ir jos kontrol\u0117s rib\u0173. Kaip pavyzd\u012f gal\u0117tume imti XVIII a. Anglij\u0105, kai veikian\u010dios bausm\u0117s, prie\u0161taraudamos moraliniam visuomen\u0117s jausmui, suk\u0117l\u0117 tok\u012f didel\u012f konflikt\u0105, jog prisiekusieji atsisak\u0117 toliau teisti ir pagaliau buvo prad\u0117ta reforma. Tai buvo \u012fmanoma tod\u0117l, kad m\u0105stoma atpildo kategorijomis, nes baud\u017eiamojo kodekso tinkamumas, b\u016bdamas moraliniu klausimu, yra klausimas, \u012f kur\u012f kiekvienas \u017emogus turi teis\u0119 tur\u0117ti atsakym\u0105 ne pagal profesij\u0105, o tod\u0117l, kad yra tiesiog \u017emogus \u2013 m\u0105stanti b\u016btyb\u0117, besid\u017eiaugianti saul\u0117s \u0161viesa. Ta\u010diau be \u0161ios koncepcijos viskas pasikei\u010dia. Lieka tik du klausimai, kuriuos dabar leid\u017eiama paklausti apie bausm\u0119: ar ji siekia \u012fbauginti, ar i\u0161gydyti. Ta\u010diau tai n\u0117ra klausimai, d\u0117l kuri\u0173 kiekvienam kaip \u017emogui duota teis\u0117 tur\u0117ti savo nuomon\u0119. Net jei jis b\u016bt\u0173 juristas, krik\u0161\u010dionis ar moralin\u0117s teologijos specialistas, be viso to, kad yra \u017emogus, teis\u0117s \u012f nuomon\u0119 netur\u0117t\u0173. Nes \u010dia kalbama jau ne apie principus, bet apie patyrimo duomenis; tod\u0117l galioja <em>cuiquam in sua arte credendum<\/em> (kiekvienam [specialistui] patik\u0117k savo srit\u012f). Tik ekspertas, besispecializuojantis bausmi\u0173 srityje (skamba gana barbari\u0161kai), besiremiantis eksperimentu, gal\u0117s pasakyti, kokios priemon\u0117s tikrai atgraso \u017emones nuo nusikaltim\u0173, kaip tik psichoterapijos specialistas gali pasakyti, kokiu b\u016bdu pagydyti. Visiems kitiems, kalbant paprastai, sakyti \u201ebet \u0161i bausm\u0117, mano manymu, yra visi\u0161kai neteisinga, ji tiesiog neproporcinga tam, ko nusikalt\u0117lis nusipeln\u0117\u201c b\u016bt\u0173 visi\u0161kai tu\u0161\u010dias reikalas. Puikia logika pasi\u017eymintis ekspertas atremt\u0173: \u201eTa\u010diau niekas \u010dia nekalba apie \u2018nusipelnym\u0105\u2019. Niekas nekalba apie <em>bausm\u0119<\/em>, taip, kaip j\u016bs \u0161\u012f \u017eod\u012f tuo savo pasenusiu, ker\u0161tingu b\u016bdu iki \u0161iol supratote. \u0160tai statistika, rodanti, kad toks veikimo b\u016bdas atgraso. O \u010dia statistika, rodanti, kad \u0161is kitas metodas b\u016btinas i\u0161gydyti asmeniui. Kas dar neai\u0161ku?\u201c<br \/>\nHumani\u0161ka teorija i\u0161 jurist\u0173, kuriems visuomen\u0117s s\u0105\u017ein\u0117 suteik\u0117 teis\u0119 pareik\u0161ti nuomon\u0119, nuosprend\u012f atima, \u012fd\u0117dama j\u012f \u012f rankas techniniams specialistams, kuri\u0173 nuosprend\u017eiai net toki\u0173 kategorij\u0173 kaip teis\u0117 arba teisingumas nebeturi. Verta pasvarstyti, ar bus saugu palikti m\u016bs\u0173 nusikalt\u0117lius tokiose rankose, kai \u0161ios transformacijos d\u0117ka senosios id\u0117jos apie bausm\u0119, taigi ir vis\u0173 ker\u0161to motyv\u0173, bus atsisakyta. \u010cia nekomentuosiu, koks naivus \u012fsivaizdavimas apie puolusio \u017emogaus prigimt\u012f slepiasi \u0161tai u\u017e tokio supratimo. Geriau pagalvokime apie tai, kad \u201evaistai\u201c nusikalt\u0117liams bus taikomi priverstinai, tod\u0117l verta pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kaip \u0161i teorija prakti\u0161kai veikia humanisto s\u0105mon\u0117je. Impuls\u0105 para\u0161yti \u0161\u012f straipsn\u012f man dav\u0117 lai\u0161kas, kur\u012f perskai\u010diau viename m\u016bs\u0173 kairiosios pakraipos savaitra\u0161tyje. Jo autorius tvirtina, kad tam tikra nuod\u0117m\u0117, dabar m\u016bs\u0173 \u012fstatym\u0173 traktuojama kaip nusikaltimas, nuo \u0161iol tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma liga. Jis skund\u0117si, kad dabartin\u0117 \u012fstatym\u0173 sistema lemia, kad kalinimo laikui pasibaigus i\u0161\u0117j\u0119 \u012f laisv\u0119 \u017emon\u0117s v\u0117l sugr\u012f\u017eta \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 aplink\u0105, kur visos s\u0105lygos nusikalsti i\u0161 naujo. Jis skund\u0117si ne d\u0117l to, kad jie u\u017edaromi, bet kad i\u0161leid\u017eiami \u012f laisv\u0119. Jis si\u016bl\u0117 toki\u0105 bausm\u0117s priemon\u0119, kuri \u012fstatymo lau\u017eytoj\u0105, lyg tai b\u016bt\u0173 savaime suprantama, leist\u0173 laikyti suimt\u0105 tol, kol \u0161is bus i\u0161gydytas. O kada tai \u012fvyks, niekas kitas negal\u0117s pasakyti, kaip tik \u2013 \u017einoma, kas gi daugiau, \u2013 oficial\u016bs tvarkos saugotojai. Taigi humani\u0161ka teorija pirmiausia pasiekiama, kad ai\u0161kus nuosprendis (didele dalimi atspindintis bendruomen\u0117s moralin\u012f sprendim\u0105 apie skaud\u0173 atpild\u0105) b\u016bt\u0173 pakeistas neai\u0161kiu nuosprend\u017eiu, kuris apibr\u0117\u017eiamas tik pasitikint ekspert\u0173 \u017eod\u017eiais \u2013 bet jie n\u0117ra moralin\u0117s teologijos ar prigimtin\u0117s teis\u0117s ekspertai \u2013 \u0161tai kur b\u0117da. Argi mes patys, jei kuriam tekt\u0173 atsidurti teisiam\u0173j\u0173 suole, neteiktume pirmenyb\u0117s b\u016bti teisiamiems pagal sen\u0105j\u0105 sistem\u0105?<br \/>\nTa\u010diau kas nors gal pasakyt\u0173, jog daugsyk kartodamas veiksma\u017eod\u017eius \u201ebausti\u201c, \u201eversti kent\u0117ti\u201c, a\u0161 humani\u0161kos teorijos \u0161alininkus pristatau neteisingai. Jie ne baud\u017eia, ne ver\u010dia kent\u0117ti, bet gydo. Ta\u010diau neleiskime sav\u0119s suved\u017eioti \u017eod\u017eiais. Prie\u0161 savo vali\u0105 b\u016bti atskirtam nuo \u0161eimos ir nuo draug\u0173; prarasti laisv\u0119, patirti visus tuos asmeninius pa\u017eeminimus, kuriuos modernioji psichoterapija moka pateikti; b\u016bti perdarytam pagal tam tikr\u0105 Vienos laboratorijoje i\u0161per\u0117t\u0105 \u201enormalumo\u201c pavyzd\u012f, kurio a\u0161 niekad nepripa\u017einau; \u017einoti, kad \u0161is procesas niekad nesibaigs, nebent pagaliau mano \u012fkalintojai padaryt\u0173 pa\u017eang\u0105 arba a\u0161 pats suvok\u010diau, kaip juos \u012ftikinti, jog jau pasitaisiau \u2013 kam \u012fdomu, kaip tai vadinama \u2013 bausme ar ne? Juk joje yra visi tie elementai, d\u0117l kuri\u0173 paprastai bijomasi bausm\u0117s \u2013 g\u0117da, atskyrimas nuo visuomen\u0117s, laisv\u0117s ir met\u0173 praradimas \u2013 visa tai akivaizdu. Tik nenormaliai didelis nusikaltimas gal\u0117t\u0173 tai pateisinti; bet tokie dalykai priklauso koncepcijai, kuri\u0105 humani\u0161ka teorija atmeta.<br \/>\nJei pasuksime nuo gydomosios prie atgrasan\u010dios bausm\u0117s pateisinimo, pamatysime, kad naujosios teorijos keliamas pavojus dar didesnis. \u017dmog\u0173 bausdami in terrorem (baimei \u012fvaryti) ir padarydami j\u012f pavyzd\u017eiu kitiems, pasinaudojate juo kaip priemone tikslui pasiekti, tuo tikslu tur\u0117dami kit\u0105 asmen\u012f. Ta\u010diau taip daryti jau savaime labai nedora. Pagal klasikin\u0119 bausm\u0117s teorij\u0105 b\u016bdavo teisiama tik tuo pagrindu, kad \u017emogus bausm\u0119 u\u017esitarnavo. Tai buvo nustatyta prie\u0161 i\u0161kylant bet kokiam klausimui apie galimyb\u0119 \u201epadaryti j\u012f pavyzd\u017eiu kitiems\u201c. Ta\u010diau j\u016bs, kaip sakoma, nu\u0161ov\u0117te du zuikius vienu \u0161\u016bviu: nubaud\u0117te, kaip to nusipeln\u0117, tuo pat metu padarydami pavyzd\u017eiu kitiems. Bet nuimkite u\u017esitarnavimo samprat\u0105 ir visas bausm\u0117s moralinis pagrindas dings. Kod\u0117l a\u0161, vardan dangaus, tur\u0117\u010diau b\u016bti nukry\u017eiuotas d\u0117l visuomen\u0117s gerov\u0117s? \u2013 nebent, savaime suprantama, t\u0105 u\u017esitarnavau.<br \/>\nBet tai dar ne blogiausia. Jei bausm\u0117s d\u0117l pavyzd\u017eio pateisinimas grind\u017eiamas ne u\u017esitarnavimu, bet kaip veiksminga bauginimo priemon\u0117, visai n\u0117ra b\u016btina, kad \u017emogus, kur\u012f baud\u017eiame, b\u016bt\u0173 apskritai kada nors nusikaltim\u0105 padar\u0119s. Atgrasinimo efektas reikalauja, kad visuomen\u0117 gaut\u0173 moralin\u0119 pamok\u0105: \u201eJei k\u0105 nors pana\u0161aus padarysime, mums nutiks kaip ir tam \u017emogui\u201c. Tuomet nubaudimas asmens, kuris yra kaltas, bet visuomen\u0117 laiko j\u012f nekaltu, pageidaujamo efekto nesukels; bet jei nubausime nekalt\u0105 \u017emog\u0173, visuomen\u0117 manys, kad jis kaltas. Ta\u010diau kiekvienoje \u0161iuolaikin\u0117je valstyb\u0117je yra j\u0117g\u0173, kurioms n\u0117ra sunku teismin\u012f proces\u0105 suklastoti. Kai reikia aukos kaip atgrasan\u010dio pavyzd\u017eio, o tikrai prasikaltusio asmens suie\u0161koti nepavyksta, visi tikslai tur\u0117ti g\u0105sdinimo priemon\u0119 bus taip pat patenkinti nubaud\u017eiant nekalt\u0105 auk\u0105 (pavadinkite tai \u201evaistais\u201c, jei jums taip geriau tinka), imantis priemoni\u0173, kad \u017emon\u0117s patik\u0117t\u0173 aukos kaltumu. Ta\u010diau veltui klaustum\u0117te, kod\u0117l a\u0161 manau, jog m\u016bs\u0173 vald\u017eios vyrai gal\u0117t\u0173 b\u016bti tokie nedori. Nekaltojo nubaudimas, t. y. \u017emogaus, kuris to nenusipeln\u0117, yra negeras dalykas tik tuo atveju, jei sutinkame su tradiciniu po\u017ei\u016briu, kad teisinga bausm\u0117 yra u\u017esitarnauta bausm\u0117. \u0160io kriterijaus atsisakius, visos bausm\u0117s turi b\u016bti pateisintos remiantis visai kitokiu pagrindu, kuris neturi nieko bendro su teisingu atpildu. Bausm\u0119 nekaltajam pateisinus \u0161iuo pagrindu (kai kuriais atvejais galb\u016bt ji bus teis\u0117tai atgrasanti), ji bus nema\u017eiau morali nei bet kuri kita bausm\u0117. Kiekvienas toks pasibjaur\u0117jimo vertas dalykas humani\u0161kos teorijos \u0161alininko bus traktuojamas kaip papras\u010diausia tradicin\u0117s atpildo teorijos atgyvena.<br \/>\nLabai svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, jog mano argumentai, susij\u0119 su humanist\u0173 po\u017ei\u016briu, visai neturi blog\u0173 intencij\u0173, nes jie kyla i\u0161 humanist\u0173 pozicijos logikos. A\u0161 noriu \u012frodyti, kad geras \u017emogus (ne blogas) nuosekliai laikydamasis \u0161ios pozicijos, elgsis taip pat \u017eiauriai ir neteisingai, lyg b\u016bt\u0173 pats did\u017eiausias tironas. O kai kuriais aspektais dar blogiau. Labiausiai slegiantis i\u0161 vis\u0173 despotizm\u0173 turb\u016bt yra tas, kuris nuo\u0161ird\u017eiai trok\u0161ta aukai paties geriausio. Sp\u0117ju, kad geriau gyventi valdomam pl\u0117\u0161iko barono nei svieto lygintojo, kuris mano tur\u012fs pa\u010di\u0105 geriausi\u0105 moral\u0119. Nes ateis akimirka, kai pl\u0117\u0161iko barono \u017eiaurumas u\u017emigs, jo godumas bus pasotintas, bet tie, kurie mus vargina link\u0117dami mums paties geriausio, kankina be galo, nes taip jie ramina savo s\u0105\u017ein\u0119. Galb\u016bt jie grei\u010diau pateks \u012f dang\u0173, bet tuo pat metu jie grei\u010diau pagr\u012fs \u017eem\u0117je pragar\u0105. J\u0173 gerumas gelia su nepakeliamu skausmu. B\u016bti \u201egydomam\u201c prie\u0161 savo vali\u0105, kai vargu ar apskritai gal\u0117tum tai pavadinti liga, rei\u0161kia b\u016bti sulygintam su tais, kurie dar nepasiek\u0117 s\u0105moningumo am\u017eiaus, ir b\u016bti priskirtiems prie bej\u0117gi\u0173 ir silpnapro\u010di\u0173 bei namini\u0173 gyv\u016bn\u0173. Ta\u010diau b\u016bti nubaustiems, kad ir \u017eiauriai, nes \u0161ito nusipeln\u0117me, kadangi \u201eprival\u0117jome \u017einoti, jog turime b\u016bti geresni\u201c, rei\u0161kia pa\u010dia \u017emogi\u0161kiausia prasme b\u016bti vertinamiems kaip asmenyb\u0117, sukurta pagal Dievo paveiksl\u0105.<br \/>\nGal tikrov\u0117je teks susidurti su tuo, kad atsiras blog\u0173 vadov\u0173, taikan\u010di\u0173 humani\u0161k\u0105 bausm\u0117s teorij\u0105. Toki\u0173 id\u0117j\u0173 populiarinimas krik\u0161\u010dioni\u0161koje visuomen\u0117je pana\u0161us \u012f tai, k\u0105 El\u017ebietos laik\u0173 anglai vadino \u201ekiau\u0161ini\u0173 perinimu m\u0117nulio \u0161viesoje\u201c: es\u0105 visa visuomen\u0117 yra krik\u0161\u010dioni\u0161ka, o situacija krik\u0161\u010dioni\u0173 valdoma. Bet daugelyje \u0161iuolaikini\u0173 valstybi\u0173 taip n\u0117ra. Jeigu taip b\u016bt\u0173, m\u016bs\u0173 vadovai vis tiek b\u016bt\u0173 puol\u0119 \u017emon\u0117s \u2013 jie nei labai i\u0161mintingi, nei labai geri. Taip jau yra, kad jie paprastai yra netikintys. O kadangi i\u0161mintis ir doryb\u0117 n\u0117ra vienintel\u0117s ir b\u016btiniausios savyb\u0117s, norint gauti viet\u0105 vyriausyb\u0117je, jie da\u017eniausiai neb\u016btinai yra patys geriausi netikintieji. Praktin\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0173 politik\u0173 problema n\u0117ra tinkam\u0173 schem\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomenei brai\u017eymas, bet bandymai surasti b\u016bd\u0105, kaip gyventi drauge su netikin\u010diaisiais bei b\u016bti valdomiems netikin\u010di\u0173 valstyb\u0117s vadov\u0173, kurie niekada nebus tobulai i\u0161mintingi ir geri, bei kurie kartais bus visai nedori ar net visai kvaili. Na, o humani\u0161ka bausm\u0117s teorija \u0161iems nedoriems \u017emon\u0117ms \u012f rankas \u012fd\u0117t\u0173 nuostabiausi\u0105 tironijos \u012frank\u012f, kok\u012f tik blogis kada nors yra tur\u0117j\u0119s. Nes jeigu nusikaltim\u0105 ir lig\u0105 galima traktuoti kaip t\u0105 pat\u012f dalyk\u0105, tuomet bus galima pasidaryti sau i\u0161vad\u0105, kad kiekviena m\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117s b\u016bsena, kuri\u0105 m\u016bs\u0173 ponai nusprend\u0117 vadinti \u201eliga\u201c, gal\u0117s b\u016bti traktuojama kaip nusikaltimas, kur\u012f, savaime suprantama, b\u016btinai reik\u0117s pagydyti. Veltui tuomet kreipsit\u0117s \u012f teism\u0105, kad j\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117s b\u016bkl\u0117, nepatinkanti vald\u017eiai, neb\u016btinai yra moralin\u0117 niek\u0161yb\u0117, verta laisv\u0117s at\u0117mimo. Nes m\u016bs\u0173 ponai taikys ne bausm\u0119 ir jos nusipelnymo koncepcij\u0105, bet lig\u0105 ir i\u0161gydym\u0105. Jau ir dabar \u017einoma viena psichologijos mokykla, kuri religij\u0105 laiko neuroze. Jei \u0161i savoti\u0161ka neuroz\u0117 ne\u012ftiks vald\u017eiai, kas gal\u0117s j\u0105 sulaikyti nuo bandymo \u0161i\u0105 tariam\u0105 lig\u0105 i\u0161gydyti? Savaime suprantama, kad toks \u201egydymas\u201c bus priverstinis, ta\u010diau pagal humani\u0161k\u0105 teorij\u0105 jis nebus vadinamas sukre\u010dian\u010diu pavadinimu \u201epersekiojimas\u201c. Niekas m\u016bs\u0173 nekaltins, kad esame krik\u0161\u010dionys, nebus m\u016bs\u0173 neken\u010dian\u010di\u0173 ir niekinan\u010di\u0173. Su \u0161ilkin\u0117mis daktaro manieromis m\u016bs\u0173 lauks naujasis Neronas, ta\u010diau viskas i\u0161 tikro bus tokia pati prievarta kaip <em>tunica molesta<\/em>, tramdomieji mar\u0161kiniai, kartuv\u0117s arba giljotina, ir pateks \u012f emocij\u0173 ne\u017einan\u010di\u0105 terapeutin\u0119 sfer\u0105, kur \u017eod\u017eiai \u201eteisinga\u201c ir \u201eklaidinga\u201c arba \u201elaisv\u0117\u201c ir \u201evergyst\u0117\u201c bus visi\u0161kai negird\u0117ti. Po to, kai bus duota komanda, kiekvienas \u017einomesnis \u0161alyje krik\u0161\u010dionis gali i\u0161nykti pernakt ideologi\u0161kai nepatikim\u0173 asmen\u0173 gydymo \u012fstaigoje, kur pasiliks iki to meto, kol ekspertai, t. y. kal\u0117jimo sargai, nepasakys, kada (jei kada nors) jie v\u0117l pasirodys. Bet tai nebus persekiojimas. Net jei gydymas pasirodys bes\u0105s skausmingas, net jei jam prireiks viso gyvenimo, net jei jis bus pra\u017e\u016btingas, tai bus tik nelaimingas atsitikimas, nes juo buvo siekiama tik terapeutini\u0173 tiksl\u0173. Juk tradicin\u0117je medicinoje yra buv\u0119 skausming\u0173 ar net mirtimi pasibaigusi\u0173 operacij\u0173: pana\u0161iai ir \u010dia. Ir kadangi tai gydymas, o ne bausm\u0117, juos kritikuoti gal\u0117s tik j\u0173 kolegos ekspertai ir tai vien techniniu pagrindu, bet jokiu b\u016bdu negal\u0117s kritikuoti kaip \u017emogus \u017emogaus arba remdamiesi teisingumu.<br \/>\n\u0160tai kod\u0117l, manau, reikia i\u0161 esm\u0117s oponuoti humani\u0161kai bausm\u0117s teorijai, kritikuojant j\u0105 i\u0161 pa\u010di\u0173 \u0161akn\u0173, kur tiktai su ja besusidurtume. Jos i\u0161orinis gailestingumas yra visi\u0161ka apgaul\u0117. \u0160tai taip ji gali suklaidinti geros valios \u017emones. Klaida, galimas dalykas, prasideda nuo Shelley teiginio, kad pasigail\u0117jimas ir teisingumas buvo i\u0161rasti tiron\u0173 teismuose. Tai skamba kilniai, ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo kilming\u0173j\u0173 s\u0105mon\u0117s klaida. Pagal senovines pa\u017ei\u016bras gailestingumas \u201esu\u0161velnindavo\u201c teisingum\u0105, arba \u2013 auk\u0161\u010diausia prasme \u2013 gailestingumas ir teisingumas susitikdavo ir pasibu\u010diuodavo. Esminis gailestingumo aktas buvo atleidimas, \u012f kurio svarbiausi\u0105 dal\u012f \u012feina kalt\u0117s pripa\u017einimas ir jos i\u0161pa\u017einimas nukent\u0117jusiajam. Jei nusikaltimas tik liga, kuri\u0105 b\u016btina i\u0161gydyti, o ne verta bausm\u0117s nuod\u0117m\u0117, tuomet ir atleidimo negali b\u016bti. Ar reikia atleidimo \u017emogui, turin\u010diam vot\u012f arba medin\u0119 koj\u0105? Ta\u010diau humani\u0161ka teorija papras\u010diausiai nor\u0117t\u0173 panaikinti teisingum\u0105 ir j\u012f pakeisti gailestingumu. Tai reik\u0161t\u0173, jog j\u016bs pradedate b\u016bti \u201emalonus\u201c \u017emon\u0117ms dar prie\u0161 nusprend\u017eiant, kokios yra j\u0173 teis\u0117s, ir po to primetate jiems savo \u012fsivaizduojam\u0105 gerum\u0105, kur\u012f patyrusysis priims kaip pasibjaur\u0117tin\u0105 \u017eiaurum\u0105. Atrodo, b\u016bsite persisteng\u0119s. Gailestingumas, atskirtas nuo teisingumo, virsta atvirk\u0161\u010diu dalyku. Tai svarbus paradoksas. Jei esama augal\u0173, kurie gerai auga tik kaln\u0173 \u017eem\u0117je, taip ir gailestingumas gali tarpti tik augdamas ply\u0161iuose ant teisingumo uolos: persodintas \u012f humanizmo li\u016bn\u0105, jis tampa pikt\u017eole, kuri\u0105 valgo \u017emon\u0117s, o tai ypa\u010d pavojinga, nes jos vardas teb\u0117ra tas pats kaip ir tos, kuri auga ant kaln\u0173. \u0160i\u0105 pamok\u0105 jau seniai prival\u0117jome i\u0161mokti. Dabar tur\u0117tume b\u016bti jau per seni visoms tokios r\u016b\u0161ies \u017emoni\u0173 pretenzijoms, kurios palaiko kiekvien\u0105 \u0161io revoliucingo periodo, kuriame dabar gyvename, \u017eiaurumo pasirei\u0161kim\u0105. Jie yra kaip \u201e\u0161veln\u016bs aliejai\u201c, kurie \u201esudau\u017eys mums galvas\u201c (Ps 141,5).<br \/>\nJ. Bunyanas yra pasak\u0119s: \u201eVisa tai, k\u0105 jis sak\u0117, degino mano s\u0105mon\u0119 lyg ugnis: k\u0105 jis besakyt\u0173 ir kiek bemeilikaut\u0173, jeigu a\u0161 su juo ei\u010diau, parsived\u0119s \u012f savo namus, jis parduot\u0173 mane lyg verg\u0105\u201c (\u201ePiligrimo kelion\u0117\u201c).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>C. S. Lewis (<\/strong>1898\u20131963), filologas ir literat\u016brologas, para\u0161\u0119s daug knyg\u0173 ir es\u0117 apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vitalija Norvilien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>C. S. Lewis Es\u0117 para\u0161yta 1949 m. Anglijoje pastaruoju metu u\u017evir\u0117 polemika mirties bausm\u0117s tema. Ne\u017einau, kaip geriau \u017emog\u017eud\u017eiui atgailauti u\u017e savo darbus: gauti gal\u0105 kartuv\u0117se pra\u0117jus kelioms savait\u0117ms po teismo ar nusibaigti kal\u0117jimo ligonin\u0117je trisde\u0161im\u010dia met\u0173 v\u0117liau. Netgi negaliu pasakyti, ar tikrai mirties baim\u0117 yra ta priemon\u0117, kuri sulaiko \u017emones nuo nusikaltim\u0173. Nesiimu spr\u0119sti [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":742,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[22],"tags":[332,87,331],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/897"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=897"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/897\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":899,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/897\/revisions\/899"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=897"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=897"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=897"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}