{"id":900,"date":"2016-05-21T22:31:02","date_gmt":"2016-05-21T19:31:02","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=900"},"modified":"2016-06-13T10:00:38","modified_gmt":"2016-06-13T07:00:38","slug":"velniu-sanderis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=900","title":{"rendered":"Velni\u0173 sand\u0117ris"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>1939 m. Hitleris ir Stalinas sudar\u0117 nepuolimo sutart\u012f ir pasidalijo Vidurio ir Ryt\u0173 Europ\u0105<br \/>\n<\/strong><br \/>\n<em>Holger Lahayne<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kiekvienas vaikas Lietuvoje \u017eino, k\u0105 mums rei\u0161kia rugpj\u016b\u010dio 23-ioji; kiekvienas \u017eino, kas nutiko, praslinkus beveik metams po \u0161ios datos; ir iki \u0161ios dienos mes visi ken\u010diame nuo diktatori\u0173 pakto padarini\u0173. Lietuvos likimas t\u0105 dien\u0105 buvo nulemtas daugeliui met\u0173, jos savaranki\u0161kumas prakti\u0161kai buvo panaikintas. Rugpj\u016b\u010dio 23-ioji yra \u201eypatinga\u201c diena, ir neatsitiktinai t\u0105 dien\u0105 1987-aisiais minia susirinko prie A. Mickevi\u010diaus paminklo Vilniuje, o lygiai po dvej\u0173 met\u0173 gyva \u017emoni\u0173 grandin\u0117 nusidriek\u0117 per visas tris Baltijos respublikas. Visi lietuviai vieningai pritaria J. Marcinkevi\u010diaus \u017eod\u017eiams, pasakytiems 1988 m. rugpj\u016b\u010dio 23-i\u0105j\u0105, kad \u201epaktas \u2013 bjaurus tarptautinio banditizmo dokumentas\u201c, ir susivienijo politin\u0117je kovoje prie\u0161 \u0161i\u0105 neteisyb\u0119. Ta\u010diau \u012f esmin\u012f istorin\u012f klausim\u0105 \u2013 kaip tai gal\u0117jo atsitikti? \u2013 lieka neatsakyta. Kaip tarp dviej\u0173 mirtin\u0173 prie\u0161\u0173 gal\u0117jo b\u016bti sudarytas sand\u0117ris (nors ir neilgai truk\u0119s)? 1939-\u0173j\u0173 paktas visoms kitoms \u0161alims, ne tik baltams, buvo netik\u0117tas kaip griaustinis i\u0161 giedro dangaus. Tad sugr\u012f\u017ekime \u012f netolim\u0105 praeit\u012f ir panagrin\u0117kime jo ilg\u0105 prie\u0161istor\u0119. Tai nebuvo b\u016btent pirmasis velni\u0173 paktas. Jis tur\u0117jo gan\u0117tinai senus pirmtakus.<br \/>\nVokie\u010diai ir rusai po kar\u0173 prie\u0161 Napoleon\u0105 beveik visais at\u017evilgiais fakti\u0161kai v\u0117l suart\u0117jo. Abiej\u0173 imperij\u0173 valdovams \u2013 tiek pr\u016bs\u0173 (v\u0117liau vokie\u010di\u0173), tiek ir rus\u0173 \u2013 ma\u017eai r\u016bp\u0117jo demokratija, jie vykd\u0117 \u201ekietos rankos\u201c politik\u0105. Ta\u010diau ilg\u0105 laik\u0105 j\u0173 interesai nesikirto \u2013 sumanios vokie\u010di\u0173 kanclerio Bismarko politikos d\u0117ka. Nuo 1890-\u0173j\u0173, prad\u0117jus valdyti Vilhelmui II, vaizdas pasikeit\u0117. Jaunasis vokie\u010di\u0173 imperatorius sudau\u017e\u0117 daug politinio porceliano, tuo tik past\u016bm\u0117damas Rusij\u0105 \u012f Pranc\u016bzijos (mirtino Vokietijos prie\u0161o!) ir Anglijos gl\u0117b\u012f. Tokiu b\u016bdu \u0161imtme\u010dio prad\u017eioje Vokietija atsid\u016br\u0117 apsuptyje keistos s\u0105jungin\u0117s sistemos, sudarytos i\u0161 demokratini\u0173 (Anglijos ir Pranc\u016bzijos) ir reakcionieri\u0161k\u0173 (Rusijos) valstybi\u0173 \u2013 dirva Pirmajam pasauliniam karui buvo paruo\u0161ta.<br \/>\nSusikirtus interesams Balkanuose (Rusijai stojus slavi\u0161k\u0173j\u0173 serb\u0173, Vokietijai \u2013 austr\u0173 pus\u0117n), prasid\u0117jo didysis karas \u2013 labiau norom nei nenorom. Vakar\u0173 fronte Vokietija band\u0117 pasiekti greit\u0105 pergal\u0119 prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105, kas nepavyko, ir \u012fsiv\u0117l\u0117 \u012f nesibaigian\u010dias alinan\u010dias apkas\u0173 grumtynes \u0160iaur\u0117s Pranc\u016bzijoje. Vokie\u010diams laim\u0117jus prie Tanenbergo, jie vos per plauk\u0105 i\u0161veng\u0117 katastrofos \u2013 rus\u0173 prasilau\u017eimo per vis\u0105 fronto linij\u0105. 1915 m. vokie\u010diams netgi pavyko u\u017eimti didel\u0119 dal\u012f Lenkijos ir Lietuvos. Ta\u010diau tuo beveik ir baig\u0117si visos j\u0173 karin\u0117s akcijos.<br \/>\nKavalerijos bei atvir\u0173 m\u016b\u0161i\u0173 laukuose laikai buvo pra\u0117j\u0119, prasid\u0117jo naujas ginkl\u0173 bei technologij\u0173 karas (apsauginiai apkasai, \u012ftvirtinimai, galinga artilerija, tankai, dujos). Per vien\u0105 dien\u0105 \u017e\u016bdavo tiek kareivi\u0173, kiek anks\u010diau per i\u0161tisus karus. Ir dar kai kas naujo buvo \u0161iame pasauliniame kare: karo tikslai buvo labai dideli. Jei anks\u010diau buvo kariaujama da\u017eniausiai \u201etik\u201c d\u0117l daugiau \u017eemi\u0173 ar vald\u017eios, tai \u0161ios kampanijos metu prie\u0161ininkas tur\u0117jo b\u016bti daugiau ar ma\u017eiau eliminuotas. Jei anks\u010diau karas buvo pana\u0161us lyg ir \u012f sportines rungtynes tarp klub\u0173 nari\u0173, tai per \u0161\u012f kraujo praliejim\u0105 keli \u017eaid\u0117jai i\u0161kart tur\u0117jo b\u016bti i\u0161braukti i\u0161 nari\u0173 s\u0105ra\u0161o.<br \/>\nKai paai\u0161k\u0117jo, kad karas ne taip greit laimimas, vokie\u010diai prad\u0117jo vykdyti Rusijos eliminavim\u0105. Nes, kaip jau buvo pasakyta, nebuvo siekiama ka\u017ekokios <em>status quo<\/em> taikos ar ka\u017ekokio lygiateisio susitarimo senuoju stiliumi, jau tada (kai Hitleris dar net nebuvo vald\u017eioje) buvo siekiama totalios pergal\u0117s. Ties\u0105 sakant, did\u017eioji imperija Rytuose neb\u016btinai tur\u0117jo b\u016bti sunaikinta (tai buvo tik Hitlerio siekis), ta\u010diau kaip vald\u017eios <em>j\u0117gos<\/em> faktorius ir did\u017eioji valstyb\u0117 ji tur\u0117jo b\u016bti visi\u0161kai eliminuota. Tam tikslui pasiekti vokie\u010di\u0173 kari\u0161kiai bei politikai galvojo apie gausyb\u0117s Rusijos imperijos taut\u0173 sukilimus. Pastarieji tur\u0117jo prisid\u0117ti prie Petrogrado \u017elugimo, tokiu b\u016bdu siekiant imperij\u0105 sugriauti i\u0161 vidaus. O nugal\u0117jus Rusij\u0105, gal\u0117t\u0173 b\u016bti parklupdyta ir Pranc\u016bzija (ir Anglija).<br \/>\nJau vien \u0161is planas buvo visi\u0161kai naujo pob\u016bd\u017eio, nes caro soste s\u0117d\u0117jo artimas vokie\u010di\u0173 kaizerio giminaitis, Vilhelmo pusbrolis \u201eNikis\u201c. Ties\u0105 sakant, rus\u0173 valdovai buvo vokie\u010di\u0173 monarch\u0173 bendramin\u010diai, ideologi\u0161kai \u201eviena \u0161irdis ir siela\u201c. Bet aristokrati\u0161k\u0173j\u0173 sentiment\u0173 laikai buvo pra\u0117j\u0119. Vokie\u010di\u0173 manija buvo \u201epirmoji vieta pasaulyje\u201c \u2013 ir \u0161iose var\u017eybose visos priemon\u0117s pateisinamos.<br \/>\nKaip \u012fveikti Rusij\u0105, nuversti jos vyriausyb\u0119 ir paraly\u017eiuoti jos karin\u0119 j\u0117g\u0105? Tai buvo 1915\u20131917 m. Vokietijos problema. Sprendimas buvo pirmasis velni\u0173 paktas. Ir k\u0105 gi pasitelk\u0117 vokie\u010diai sau \u012f pagalbininkus? Ogi rus\u0173 bol\u0161evik\u0173 vad\u0105 Vladimir\u0105 Ilji\u010di\u0173 Uljanov\u0105, vadinam\u0105 Leninu. 1914 m. austrai j\u012f i\u0161var\u0117 i\u0161 Krokuvos, tuomet jis \u012fsik\u016br\u0117 Ci\u016briche. Tais pa\u010diais metais vokie\u010diai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161\u012f keist\u0105 tip\u0105. Ne tod\u0117l, kad jis jiems buvo simpati\u0161kas, \u2013 prie\u0161ingai. Socialdemokrat\u0173, marksist\u0173 ir vis\u0173 kairi\u0173j\u0173 vokie\u010di\u0173 vald\u017eia nekent\u0117 kaip maro. Leninas tiko jai tik d\u0117l to, kad jis vienintelis su savo bol\u0161evikais buvo bekompromisi\u0161kai prie\u0161 kar\u0105. \u201eTaikos, \u017eem\u0117s ir duonos!\u201c \u2013 toks buvo jo devizas. Visos kitos kairiosios rus\u0173 partijos, socialrevoliucionieriai ir men\u0161evikai susitelk\u0117 \u012f viening\u0105 patriotin\u012f s\u0105j\u016bd\u012f ir pasisak\u0117 u\u017e kar\u0105 prie\u0161 Vokietij\u0105.<br \/>\nBet Leninas nem\u0105st\u0117 tokiu nacionaliniu-patriotiniu kategorij\u0173 lygmeniu. Jo tikslas buvo pasaulin\u0117 revoliucija. Pasaulinis karas tur\u0117jo tik pad\u0117ti proletariatui (arba tiksliau \u2013 proletariato diktat\u016brai) perimti vald\u017ei\u0105 pasauliniu mastu. Visa kita, kaip ir pergal\u0117 prie\u0161 Vokietij\u0105, jam nerei\u0161k\u0117 nieko. Taigi artimiausi Lenino siekiai buvo tokie pat kaip ir vokie\u010di\u0173: revoliucin\u0117 vyriausyb\u0117 ir greita taika. Ta\u010diau tolesnieji tikslai skyr\u0117si kaip du pasaulio poliai: viena pus\u0117 siek\u0117 komunistin\u0117s pasaulin\u0117s revoliucijos, kita \u2013 imperijos \u012fsivie\u0161patavimo. Abi pus\u0117s buvo pasiruo\u0161usios savo mirtin\u0105 ideologin\u012f prie\u0161\u0105 panaudoti savo tikslams \u2013 ir abi man\u0117 turin\u010dios geresnes kortas.<br \/>\n1917 m. kov\u0105 caras tikrai buvo nuverstas nuo sosto, bet naujoji demokratin\u0117 Rusijos vyriausyb\u0117 t\u0119s\u0117 kar\u0105. Tada pagaliau ir at\u0117jo laikas, kai revoliucionieriui Leninui reik\u0117jo pad\u0117ti \u201edaryti\u201c savo sukilim\u0105. Leninas ilgai dvejojo, ar susid\u0117ti su vokie\u010diais. Jis, ai\u0161ku, gerai suprato, kad gali b\u016bti palaikytas vokie\u010di\u0173 \u0161nipu. Bet Leninas buvo intelektualus realistas, siekiantis tikslo. Jis \u017einojo: dabar arba niekada! Arba a\u0161 i\u0161tr\u016bksiu i\u0161 tos sumautos \u0161veicari\u0161kos skyl\u0117s, arba prarasiu revoliucijos \u0161ans\u0105. Vokie\u010diai vertino \u0161\u012f Lenino pasiry\u017eim\u0105, bet, ai\u0161ku, laik\u0117 j\u012f ir naiviu (\u201esu pasauline revoliucija Vokietijoje mes jau kaip nors susitvarkysim\u201c).<br \/>\nPagaliau 1917-\u0173j\u0173 baland\u017eio 9 d. garsusis u\u017eplombuotas traukinys su Leninu ir tuzinu jo bendramin\u010di\u0173 per Vokietij\u0105, \u0160vedij\u0105 ir Suomij\u0105 patrauk\u0117 Rusijos link. Leninas \u201epadar\u0117\u201c ten savo revoliucij\u0105, tai tikrai buvo jo revoliucija, bet be vokie\u010di\u0173 (ir j\u0173 pinig\u0173!) ji niekad neb\u016bt\u0173 \u012fvykusi.<br \/>\nBet tai dar ne viskas: vokie\u010diai ne tik par\u0117m\u0117 ir pad\u0117jo realizuoti 1917-\u0173j\u0173 lapkri\u010dio bol\u0161evik\u0173 perversm\u0105, jie i\u0161gelb\u0117jo Lenin\u0105 ir komand\u0105 nuo \u017elugimo 1918-\u0173j\u0173 vasar\u0105. Nes tuomet nuotaikos \u0161alyje po Bresto taikos (1918 03 03) pasikeit\u0117. \u0160i priverstin\u0117 taika su vokie\u010diais fakti\u0161kai buvo ne kas kita kaip Rusijos kapituliacija. Nugal\u0117tojai atsipl\u0117\u0161\u0117 sau did\u017eiulius Rusijos imperijos gabalus. Taika \u2013 taip, bet tokios taikos nenor\u0117jo ir nesitik\u0117jo net patys bol\u0161evikai. Tuomet prie\u0161 juos sukilo i\u0161kart visi: baltieji generolai, men\u0161evikai, netgi socialrevoliucionieriai, po to \u012f pakrantes i\u0161silaipino britai, amerikie\u010diai, pranc\u016bzai ir japonai&#8230; Raudoniesiems pasidar\u0117 visai striuka, juolab kad j\u0173 armija dar tik buvo prad\u0117ta formuoti.<br \/>\nDabar daug bol\u0161evik\u0173 nor\u0117jo karo prie\u0161 vokie\u010di\u0173 okupantus, kurie jau b\u016br\u0117si Petrogrado prieigose. Bet Leninas \u017einojo, kad tuomet b\u016bt\u0173 buv\u0119s galas partijai, \u2013 ji v\u0117l b\u016bt\u0173 tapusi normalia kairi\u0105ja j\u0117ga. Susitarimas su vokie\u010diais buvo gyvybi\u0161kai svarbus \u2013 kitaip viskam b\u016bt\u0173 at\u0117j\u0119s galas. Leninas gavo lemiam\u0105 bals\u0173 daugum\u0105 politbiure ir pasira\u0161\u0117 su Vokietijos reichu dar blogesn\u0119 ir nepalankesn\u0119 taikos sutart\u012f. \u201ePartneriai\u201c buvo valdingieji vokie\u010diai, kuri\u0173 apetitas valgant vis kilo. Dabar jie sav\u0119s klaus\u0117 tik vieno: kaip mums sutriu\u0161kinti Rusij\u0105 \u2013 su bol\u0161evikais ar be j\u0173? Jie pasirinko pirm\u0105j\u012f variant\u0105, tokiu b\u016bdu i\u0161gelb\u0117dami komunistams galvas. Tai, kad po poros m\u0117nesi\u0173 jie pralaim\u0117jo Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, o bol\u0161evikai laim\u0117jo pilietin\u012f kar\u0105, yra tik istorijos ironija.<br \/>\n1918-\u0173j\u0173 lapkrit\u012f \u017elugo Vokietijos kaizerio reichas. \u012evyko trumpa bur\u017euazin\u0117 demokratin\u0117 revoliucija. Did\u017eioji proletariato revoliucija \u010dia taip ir nekilo, nes jau buvo paskelbta taika. Jei ir Rusijoje 1917-\u0173j\u0173 kov\u0105 revoliucionieriai b\u016bt\u0173 paskelb\u0119 taik\u0105, fort\u016bna b\u016bt\u0173 nusigr\u0119\u017eusi nuo bol\u0161evik\u0173. Be to, vokie\u010diai netur\u0117jo \u012f\u017e\u016bli\u0173 bol\u0161evik\u0173 ir vald\u017eios siekian\u010dio Lenino. Taigi i\u0161 pasaulin\u0117s revoliucijos \u012fvyko tik \u0161nip\u0161tas \u2013 tai buvo didelis netik\u0117tumas Soviet\u0173 Rusijai. Kai pastaroji 1920 m. atsipeik\u0117jo po pilietinio karo ko\u0161maro, ji pasirod\u0117 besanti vienintel\u0117 komunistin\u0117 valstyb\u0117 pasaulyje \u2013 o juk j\u0173 revoliucija tur\u0117jo b\u016bti tik preliudija pasaulin\u0117s. Atsilikusioje Rusijoje, kur komunizmas i\u0161 marksistini\u0173 pozicij\u0173 buvo ne\u012fmanomas, jis s\u0117kmingai skyn\u0117si sau keli\u0105; auk\u0161t\u0105 pramon\u0117s lyg\u012f pasiekusioje Vokietijoje, kur jis tur\u0117jo pirmiausiai \u012fsitvirtinti, jo siekimas pasirei\u0161k\u0117 tik lokalini\u0173 sambr\u016bzd\u017ei\u0173 pavidalu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pokario met\u0173 santykiai tarp demokratini\u0173 Vokietijos ir Rusijos respublik\u0173 buvo gana \u0161alti. Galiausiai Vokietijoje \u012f komunistus buvo pa\u017evelgta kaip \u012f valstyb\u0117s prie\u0161us, ir j\u0173 revoliuciniai siekiai u\u017egniau\u017eti. Ta\u010diau ne\u012ftik\u0117tinai greitai v\u0117l buvo susieita, kadangi strategin\u0117 abiej\u0173 \u0161ali\u0173 pad\u0117tis buvo pana\u0161i: Vokietija buvo viena \u2013 kaip karo pralaim\u0117toja ji buvo priversta pasira\u0161yti Versalio sutart\u012f itin nepalankiomis s\u0105lygomis, smarkiai pa\u017eeminta ir padaryta vienintele kaltininke, \u017eemi\u0173 praradimas ir skaud\u017eios reparacijos sl\u0117g\u0117 \u0161al\u012f; sovietin\u0117 Rusija irgi buvo viena \u2013 komunistin\u0117 valstyb\u0117 buvo prie\u0161statyta vieningam kapitalistiniam blokui. Motyvai ir tikslai buvo gan skirtingi: Vokietija nor\u0117jo pralau\u017eti izoliacij\u0105 ir kaip nors i\u0161sivaduoti i\u0161 Versalio diktato; o Rusijai, norint atstatyti nualint\u0105 \u0161al\u012f, skubiai reik\u0117jo ekonomin\u0117s pagalbos, be to, ji siek\u0117 dar ir valstybinio pripa\u017einimo.<br \/>\nSusidarius tokiam politiniam fonui, 1922 m. Genujos konferencijoje netik\u0117tai prieita prie vokie\u010di\u0173\u2013rus\u0173 sand\u0117rio. Pirm\u0105 kart\u0105 visos Europos \u0161alys sus\u0117do prie deryb\u0173 stalo, net vokie\u010diai ir rusai. Buvo kalbama apie Europos atk\u016brim\u0105. Rusai vyl\u0117si, kad bus pripa\u017einti, nubrauktos caro skolos ir kad gaus kredit\u0173. Vakarai pamat\u0117, kad jie nebegali j\u0117ga \u012fveikti bol\u0161evik\u0173, tad buvo m\u0117ginta \u201edraugi\u0161kai\u201c apsikabinti: Rusijoje tur\u0117jo b\u016bti atkurta ekonomika \u2013 su Vakar\u0173 pinigais ir koncernais (komunizmui tokiu atveju vargu ar b\u016bt\u0173 lik\u0119 vietos).<br \/>\nRusija bijojo tapti kapitalistinio pasaulio \u0161eimos nare. Mieliau jau ji sutiko \u201edraugauti\u201c su silpniausia ir labiausiai pa\u017eeminta kapitalistine \u0161alimi \u2013 Vokietija. Atokiau nuo konferencijos vietos, Rapale, slapta buvo pasira\u0161yta soviet\u0173\u2013vokie\u010di\u0173 sutartis, ir Soviet\u0173 Rusija pirm\u0105kart buvo pripa\u017einta. Be to, rusai susilauk\u0117 ir vokie\u010di\u0173 ekonomin\u0117s pagalbos: pramon\u0117s ir kapitalo. Vokie\u010diai labiausiai buvo suinteresuoti tuo, kad buvo galima apeiti Versalio sutarties s\u0105lygas. Pagal \u0161i\u0105 sutart\u012f Vokietijai buvo draud\u017eiama tur\u0117ti sunki\u0105j\u0105 ginkluot\u0119, bet, Rusijos toliuose, sovietams remiant, buvo galima j\u0105 gaminti, i\u0161bandyti, tobulinti ir ir ir \u2013 viskas, \u2013 \u017einoma, visi\u0161kai slaptai. V\u0117lgi paradoksali situacija: reichsvere dominavo konservatoriai, aristokratai ir reakcionieriai \u2013 ir \u0161ie leidosi padedami bol\u0161evik\u0173! Ir atvirk\u0161\u010diai: vokie\u010di\u0173 karininkai ir kariniai ekspertai ugd\u0117 jaunuosius Raudonosios Armijos kadrus, kai dar 1919\u2013 1920 m. buvo \u0161audomi vokie\u010di\u0173 komunistai. \u017dvelgiant i\u0161 1941-\u0173j\u0173 pozicijos, i\u0161eit\u0173, kad 1922\u20131933 m. b\u016bsimieji prie\u0161ininkai ruo\u0161\u0117 vienas kito kariuomen\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1933-i\u0173j\u0173 prad\u017eioje Hitleris su savo naciais at\u0117jo \u012f vald\u017ei\u0105, o SSRS Stalinas jau kelet\u0105 met\u0173 tvirtai s\u0117d\u0117jo balne. Bendradarbiavim\u0105 su sovietais bol\u0161evik\u0173 prie\u0161as baig\u0117 gan greit. Gal\u0173 gale jo pagrindinis tikslas buvo \u201egyvybin\u0117s erdv\u0117s Rytuose\u201c sudarymas german\u0173 arij\u0173 rasei. Be to, jam labiausiai r\u016bp\u0117jo sunaikinti \u017eydus ir bol\u0161evikus (tarp vien\u0173 ir kit\u0173 Hitleris nemat\u0117 didesnio skirtumo). Tuo, kad Hitleris i\u0161 tikro to siek\u0117, ties\u0105 sakant, niekas negal\u0117jo abejoti \u2013 svarbiausioje savo knygoje \u201eMano kova\u201c jis ai\u0161kiai (nors ir nedetalizuodamas) i\u0161d\u0117st\u0117 \u0161\u012f savo plan\u0105.<br \/>\nTaigi vokie\u010di\u0173 puolimas buvo numatytas jau i\u0161 anksto, ta\u010diau 1933 m. Hitleris tam dar buvo visi\u0161kai nepasiruo\u0161\u0119s. Tiesa, nors reichsveras jau ir gal\u0117jo \u0161iek tiek \u201epasitreniruoti\u201c, tr\u016bko galingos ginkluot\u0117s, tod\u0117l pirmasis Hitlerio tikslas buvo apginkluoti negausi\u0105 vokie\u010di\u0173 kariuomen\u0119 iki tokio lygio, kad ji b\u016bt\u0173 paj\u0117gi pulti. Tai prie\u0161taravo Versalio sutar\u010diai, kuri\u0105 Hitleris n\u016bnai prad\u0117jo atvirai pa\u017eeidin\u0117ti. Ta\u010diau Anglija ir Pranc\u016bzija nenor\u0117jo rizikuoti nauju karu su tokiu diktatorium. \u012e nelegal\u0173 ginklavim\u0105si buvo \u017ei\u016brima pro pir\u0161tus, nes tikrieji gr\u0117sm\u0117s mastai \u012fvertinti tik 1939-\u0173j\u0173 prad\u017eioje.<br \/>\nKitas Hitlerio siekis buvo susigr\u0105\u017einti visus vokie\u010dius \u201enamo \u012f reich\u0105\u201c. De\u0161imt milijon\u0173 austr\u0173, sen\u0173j\u0173 klaip\u0117di\u0161ki\u0173 ir sudet\u0173 vokie\u010di\u0173 tur\u0117jo sustiprinti puolimo potencial\u0105. I\u0161 \u0161alies \u017ei\u016brint, visos \u0161ios 1938\u20131939 m. akcijos (1938 m. Austrijos prijungimas, Sudet\u0173 ir 1939 m. Klaip\u0117dos kra\u0161to u\u017e\u0117mimas) atrod\u0117 kaip nuosekliai vykdoma tautin\u0117 ir liaudi\u0161ka politika, kuri susilauk\u0117 palyginti plataus tarptautinio pritarimo ar bent jau supratimo.<br \/>\nTre\u010diasis Hitlerio siekis: norint u\u017epulti SSRS, pirmiausiai reik\u0117jo priart\u0117ti prie jos geografi\u0161kai. Tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 monstr\u0173 stov\u0117jo Lenkija, tod\u0117l 1938\u20131939-\u0173j\u0173 \u017eiem\u0105 Hitleris pasi\u016bl\u0117 jos vadovybei sand\u0117r\u012f: j\u016bs leid\u017eiate mums \u017eygiuoti iki Soviet\u0173 sienos, kariaujate kartu su mumis ir u\u017e tai gaunate didel\u012f gabal\u0105 Ukrainos. \u010cekijos dalybose lenkai dar su malonumu dalyvavo, bet vokie\u010di\u0173 armija Lenkijoje \u2013 to i\u0161didiesiems slavams jau buvo per daug. Vokietijos pasi\u016blymas buvo atmestas ir Hitleris \u017eaibi\u0161kai per\u0117jo \u012f konfrontacij\u0105: jei j\u016bs, lenkai, nenorite pad\u0117ti mums sudoroti rus\u0173 lokio, tai mes jus suvalgysime prie\u0161pie\u010diams!<br \/>\n1939-\u0173j\u0173 pavasar\u012f nuspr\u0119sta paskelbti kar\u0105 prie\u0161 Lenkij\u0105. \u0160iuo klausimu Hitler\u012f palaik\u0117 visa Vokietija, kai dalis teritorijos po Pirmojo pasaulinio atiteko Lenkijai, su tuo negal\u0117jo susitaikyti n\u0117 vienas vokietis, netgi socialdemokratai. Hitleris v\u0117l gal\u0117jo pateisinti \u0161\u012f kar\u0105, prisidengdamas nacionaliniais interesais.<br \/>\nVokie\u010diai r\u0117m\u0117 Hitler\u012f, u\u017etat dabar anglai buvo prie\u0161 j\u012f. Fiureriui okupavus \u010cekoslovakij\u0105 1939 m. kov\u0105, jie sunerimo: Hitleris turi b\u016bti sustabdytas! Anglija ir Pranc\u016bzija buvo Lenkijos s\u0105junginink\u0117s, tad Vokietijai gr\u0117s\u0117 karas su Vakarais. Karas su Lenkija ir su Vakarais \u2013 to 1939-aisiais vermachtui buvo per daug. Taigi Hitleriui reik\u0117jo u\u017enugario ir jis bet kokiu b\u016bdu tur\u0117jo sutrukdyti soviet\u0173 bendradarbiavimui su Vakarais. Jeigu jam pavykt\u0173 susitarti su Stalinu, Anglija ir Pranc\u016bzija nerizikuot\u0173 skelbti karo \u2013 tokia buvo vokie\u010di\u0173 logika.<br \/>\nStalinas \u0161iuo po\u017ei\u016briu buvo toks pat j\u0117gos politikas kaip ir Hitleris. Vakarai siek\u0117 jo palankumo, bet soviet\u0173 diktatorius buvo nekvailas: s\u0105junga su Anglija ir Pranc\u016bzija b\u016bt\u0173 \u012fv\u0117lusi j\u012f \u012f kar\u0105 su vokie\u010diais, o rimtesniam karui Stalino armija dar nebuvo pakankamai gerai pasiruo\u0161usi. Pagaliau Raudonoji Armija po ketvirtajame de\u0161imtmetyje vykusi\u0173 baisi\u0173j\u0173 \u201evalym\u0173\u201c karinink\u0173 korpuse buvo labai nusilpusi (g\u0117dingas karas prie\u0161 Suomij\u0105 1940-aisiais paliudijo soviet\u0173 silpnum\u0105). Stalinas nor\u0117jo dar por\u0105 met\u0173 ramiai ginkluotis, o tada b\u016bt\u0173 galima pa\u017ei\u016br\u0117ti, k\u0105 \u010dia nuveikus su tokia karine ma\u0161ina&#8230;<br \/>\nPagaliau 1939-\u0173j\u0173 vasar\u0105 buvo susitarta, kadangi vokie\u010diai paki\u0161o sovietams gard\u0173 masal\u0105 d\u0117damiesi labai dosn\u016bs: j\u016bs, sovietai, galite pasiimti did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f Ryt\u0173 Europos, mes norime tik Lenkijos \u2013 jei tik paliksite mus ramyb\u0117je ir nesusid\u0117site su anglais ir pranc\u016bzais! Ai\u0161ku, taip sakydamas, Hitleris galvojo: vis tiek \u0161ias \u017eemes mes greit atsiimsime.<br \/>\nAbi pus\u0117s sus\u0117do prie stalo ir labai greit susitar\u0117, kaip ir 1917-aisiais pirmojo velni\u0173 sand\u0117rio metu, kai kiekvienas man\u0117 galiausiai paimsi\u0105s vir\u0161\u0173. Apsirikti teko abiem: Stalinas tik\u0117josi sunkaus ir nuostolingo Vokietijos karo Vakaruose, kuris taip i\u0161sekinsi\u0105s Hitler\u012f, kad \u0161is nebepaj\u0117gsi\u0105s pulti jo Rytuose. Hitleris visgi persirito su savo \u201e\u017eaibi\u0161ku karu\u201c per Vakar\u0173 Europ\u0105 ir jau nuo 1940-\u0173j\u0173 pabaigos intensyviai ruo\u0161\u0117si SSRS puolimui. Be kita ko, Stalinas nesitik\u0117jo tokio ankstyvo puolimo ir \u0161altakrauji\u0161ko pakto sulau\u017eymo i\u0161 Hitlerio pus\u0117s \u2013 kai 1941-\u0173j\u0173 bir\u017eel\u012f pirmosios vokie\u010di\u0173 divizijos \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f \u0161al\u012f, jis vis dar tuo nenor\u0117jo patik\u0117ti.<br \/>\nHitleris vis d\u0117lto smarkiai \u201eapsiskai\u010diavo\u201c \u2013 nepaisant savo politinio sumanumo. 1940 m. Vakar\u0173 fronte kaip prie\u0161inink\u0105 jis eliminavo tik Pranc\u016bzij\u0105, bet ne Anglij\u0105. O horizonte jau \u0161viet\u0117si ir galingoji prie\u0161inink\u0117 Amerika. Kar\u0105 prie\u0161 sovietus jis nor\u0117jo ir, matyt, tur\u0117jo prad\u0117ti nedelsiant, nes po poros met\u0173 Stalinas gal\u0117jo b\u016bti per stiprus. Bet Hitleris man\u0117 paj\u0117gsi\u0105s ir Ryt\u0173 fronte surengti savo pergaling\u0105 \u201e\u017eaibi\u0161k\u0105 kar\u0105\u201c, kad po to visas j\u0117gas gal\u0117t\u0173 mesti prie\u0161 Anglij\u0105 ir JAV. I\u0161 to, \u017einoma, nieko nei\u0161\u0117jo: vokie\u010diai iki aus\u0173 \u012fklimpo rus\u0173 sniege ir purve. Net jei jie ir b\u016bt\u0173 1941-\u0173j\u0173 pabaigoje u\u017e\u0117m\u0119 Maskv\u0105, soviet\u0173 kontrpuolimas vis viena b\u016bt\u0173 \u012fvyk\u0119s. Tokios mil\u017eini\u0161kos imperijos kaip SSRS buvo ne\u012fmanoma paimti per kelet\u0105 savai\u010di\u0173 kaip Pranc\u016bzijos (\u010dia pasirod\u0117 ideologin\u0117 Hitlerio trumparegyst\u0117: jis laik\u0117 bol\u0161evikus tokiais \u201e\u017eydi\u0161kai apsikr\u0117tusiais\u201c ir i\u0161sigimusiais, taigi daugiau ar ma\u017eiau nepaj\u0117giais kariauti, kad Rusija tur\u0117jo sugri\u016bti kaip kort\u0173 namelis). Netrukus Hitleris u\u017esikor\u0117 sau ant sprando daugiafront\u012f kar\u0105 (i\u0161 prad\u017ei\u0173 \u0160iaur\u0117s Afrikoje, paskui Italijoje ir Pranc\u016bzijoje), kur\u012f jis galiausiai <em>tur\u0117jo <\/em>pralaim\u0117ti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip b\u016bt\u0173 pasisuk\u0119s istorijos ratas, jei ne Hitlerio\u2013Stalino paktas? Kaip b\u016bt\u0173 susiklost\u0119s Lietuvos likimas? Bet koks atsakymas, \u017einoma, b\u016bt\u0173 labai spekuliatyvus, ta\u010diau \u0161tai ko buvo galima tik\u0117tis: Hitleris, matyt, ir vienas b\u016bt\u0173 prad\u0117j\u0119s kar\u0105 prie\u0161 Lenkij\u0105 (jeigu Stalinas neb\u016bt\u0173 tap\u0119s tvirtu Vakar\u0173 s\u0105jungininku) ir Stalinui u\u017e jo nesiki\u0161im\u0105 vis tiek b\u016bt\u0173 perleid\u0119s didelius Ryt\u0173 Europos plotus. Ta\u010diau Hitleris vargu ar b\u016bt\u0173 i\u0161dr\u012fs\u0119s pulti SSRS, nes prival\u0117jo tik\u0117tis Stalino akylumo. Po keleri\u0173 met\u0173 vokie\u010di\u0173 \u0161ansai u\u017epulti Rusij\u0105 b\u016bt\u0173 buv\u0119 lyg\u016bs nuliui, nes Stalinas per t\u0105 laik\u0105 b\u016bt\u0173 tiesiog per daug sustipr\u0117j\u0119s. B\u016bt\u0173 susidariusi pato (1 \u0160achm.) situacija \u2013 Europa naci\u0173 ir soviet\u0173 rankose. Tokia situacija b\u016bt\u0173 gal\u0117jusi u\u017esit\u0119sti met\u0173 metus ar de\u0161imtme\u010dius, nes amerikie\u010diai ir anglai neb\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119 galimybi\u0173 pulti. \u0160iuo atveju paktas galb\u016bt tur\u0117jo ilgalaik\u012f \u201eprivalum\u0105\u201c: Hitleriui jis suteik\u0117 paskutin\u0119 motyvacij\u0105 pulti SSRS, ko padariniai \u2013 nacistin\u0117s Vokietijos \u017elugimas; Vakar\u0173 s\u0105jungininkai gal\u0117jo prasilau\u017eti Europoje, tokiu b\u016bdu i\u0161laisvin\u0119 ma\u017eiausiai pus\u0119 kontinento. Lietuva prievarta pateko \u012f totalitarinio re\u017eimo gniau\u017etus \u2013 nepriklausomai nuo to, ar b\u016bt\u0173 buv\u0119s pasira\u0161ytas Hitlerio\u2013Stalino paktas, ar ne. Galimas daiktas, kad ji ir be jo vis dar b\u016bt\u0173 buvusi po diktatori\u0173 jungu.<br \/>\n<strong><br \/>\nHolger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Saulius Rimkevi\u010dius<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>1939 m. Hitleris ir Stalinas sudar\u0117 nepuolimo sutart\u012f ir pasidalijo Vidurio ir Ryt\u0173 Europ\u0105 Holger Lahayne Kiekvienas vaikas Lietuvoje \u017eino, k\u0105 mums rei\u0161kia rugpj\u016b\u010dio 23-ioji; kiekvienas \u017eino, kas nutiko, praslinkus beveik metams po \u0161ios datos; ir iki \u0161ios dienos mes visi ken\u010diame nuo diktatori\u0173 pakto padarini\u0173. Lietuvos likimas t\u0105 dien\u0105 buvo nulemtas daugeliui met\u0173, jos [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":742,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[22],"tags":[333,32,334,107],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/900"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=900"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/900\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":902,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/900\/revisions\/902"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=900"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=900"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=900"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}