{"id":903,"date":"2016-05-21T22:32:40","date_gmt":"2016-05-21T19:32:40","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=903"},"modified":"2016-05-21T22:32:47","modified_gmt":"2016-05-21T19:32:47","slug":"gyvenimas-po-dievo-mirties","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=903","title":{"rendered":"Gyvenimas po Dievo mirties?"},"content":{"rendered":"

Michelis Foucault ir postmodernusis ateizmas<\/strong><\/p>\n

John Coffey<\/em><\/p>\n

Pranc\u016bz\u0173 intelektualas Michelis Foucault (1926\u20131984) buvo vienas \u012ftakingiausi\u0173 XX a. m\u0105stytoj\u0173. Jo knygos apie beprotyb\u0119, medicin\u0105, pa\u017einim\u0105, bausm\u0119 ir seksualum\u0105 tur\u0117jo did\u017eiul\u012f poveik\u012f pla\u010diam disciplin\u0173 diapazonui ir tapo nepakei\u010diamais tekstais student\u0173 kursuose visoje Britanijoje ir Amerikoje. Negana to, jo gyvenimas atspind\u0117jo kai kurias reik\u0161mingiausias pastar\u0173j\u0173 30 met\u0173 kult\u016bros tendencijas: tai homoseksualist\u0173 subkult\u016bros i\u0161kilimas, naujasis atvirumas neracionaliems dalykams, augantis eksperimentavimas su seksu ir narkotikais, susi\u017eav\u0117jimas k\u016bnu ir savo A\u0161. \u0160is straipsnis i\u0161kelia prielaid\u0105, kad Foucault buvo varomas stipraus tro\u0161kimo rasti bendravimo su Dievu pakaital\u0105.<\/strong><\/em><\/p>\n

1948 m. Michelis Foucault band\u0117 nusi\u017eudyti. Tuo metu jis buvo studentu elitin\u0117je Auk\u0161tojoje normalin\u0117je mokykloje Pary\u017eiuje. Gydytojas beveik netur\u0117jo abejoni\u0173 d\u0117l jaunuolio sielvarto \u0161altinio. Foucault kankino kalt\u0117s jausmas d\u0117l savo da\u017en\u0173 naktini\u0173 apsilankym\u0173 nelegaliuose Pranc\u016bzijos sostin\u0117s homoseksualist\u0173 baruose. Jo t\u0117vas, grie\u017etas drausm\u0117s \u0161alininkas, anks\u010diau nusiunt\u0119s s\u016bn\u0173 \u012f grie\u017e\u010diausiai reglamentuot\u0105 katalik\u0173 mokykl\u0105, koki\u0105 tik gal\u0117jo rasti, \u0117m\u0117si priemoni\u0173, kad j\u012f priimt\u0173 \u012f psichiatrijos ligonin\u0119 \u012fvertinti [jo psichikos b\u016bkl\u0117s]. Bet Foucault tebepersekiojo mintys apie mirt\u012f, jis ni\u016briai juokavo pasikarsi\u0105s ir dar ne kart\u0105 band\u0117 baigti savo gyvenim\u0105.
\n\u0160i jaunatvi\u0161ka sav\u0119s kaip homoseksualaus savi\u017eud\u017eio ir sutrikusios psichin\u0117s pusiausvyros \u017emogaus patirtis pasirod\u0117 esanti lemiama Foucault intelektualinei raidai. Daugelio jo v\u0117lesni\u0173 knyg\u0173 tema kilo i\u0161 jo paties patirties \u2013 \u201eBeprotyb\u0117s istorija\u201c (1961), \u201eKlinikos gimimas\u201c (1963), \u201eDisciplinuoti ir bausti\u201c (1975, liet. 1998) ir \u201eSeksualumo istorija (3 tomai, 1976\u20131984) \u2013 vis\u0173 j\u0173 klausimai asmeni\u0161kai labai r\u016bp\u0117jo autoriui. Foucault intelektualin\u0117 karjera tur\u0117jo b\u016bti viso gyvenimo kry\u017eiaus \u017eygis u\u017e tuos, kuriuos visuomen\u0117 skirst\u0117 \u012f kategorijas, nust\u016bm\u0117 \u012f pakra\u0161\u010dius, \u012fkalino ir slopino.<\/p>\n

Foucault modernumo kritika<\/strong>
\nKaip kry\u017eiaus \u017eygio dalyvis u\u017e i\u0161laisvinim\u0105 Foucault stov\u0117jo ilgos eil\u0117s gale politi\u0161kai u\u017esianga\u017eavusi\u0173 pranc\u016bz\u0173 intelektual\u0173 \u2013 nuo Voltaire\u2019o iki Emile\u2019io Zola ir Jean-Paulio Sartre\u2019o. Ta\u010diau Foucault strategija kaip atsispirti priespaudai ry\u0161kiai kontrastavo su ta, kuri\u0105 naudojo ankstesn\u0117s kartos. M\u0105stytojai skend\u0117jo tarp prielaid\u0173 apie krik\u0161\u010dionyb\u0119, o XVIII a. \u0160vietimas tipi\u0161ku b\u016bdu apeliavo \u012f universalias kategorijas, siekdamas nuversti tironij\u0105. Pavyzd\u017eiui, Pranc\u016bzijos Did\u017eiosios revoliucijos \u201e\u017dmogaus ir pilie\u010dio teisi\u0173 deklaracija\u201c (1789) primygtinai teig\u0117, kad kiekvienos politin\u0117s s\u0105jungos tikslas \u2013 ginti \u201enat\u016bralias ir \u0161ventas \u017emogaus teises\u201c.
\nTokie kaip Foucault postmodern\u016bs m\u0105stytojai turi dideli\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 su \u0161iuo \u0160vietimo epochos po\u017ei\u016briu. Jie abejoja pa\u010diu teisi\u0173, kurios yra nat\u016bralios, neatmetamos ir \u0161ventos, egzistavimu. Jei \u017emogus netiki K\u016br\u0117j\u0105 Diev\u0105, nurodo jie, sunku suprasti, kaip visi \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 b\u016bti apdovanoti tokiomis nat\u016braliomis teis\u0117mis. XIX a. vokie\u010di\u0173 filosofas Friedrichas Nietzsche \u2013 postmodernizmo senelis \u2013 teig\u0117, kad Dievas mir\u0119s ir kad su juo numir\u0117 visos universalios \u017emogi\u0161kos prigimties arba absoliu\u010di\u0173 moralini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105vokos. \u0160ios universalyb\u0117s ir absoliutai dabar buvo atidengti kaip grynai \u017emogaus i\u0161radimai. \u201eN\u0117ra joki\u0173 moralini\u0173 fakt\u0173, \u2013 skelb\u0117 jis. \u2013 Moralin\u0117 nuomon\u0117 \u0161tai k\u0105 turi bendra su religine nuomone \u2013 ji tiki tikrenyb\u0117mis, kuri\u0173 n\u0117ra\u201c[1].1953 m. Foucault pirm\u0105kart \u201edid\u017eiai aistringaiA skait\u0117 Nietzsche\u2019\u0119. Jis atrado, kad Nietzsche\u2019\u0117s doktrinos yra did\u017eiai i\u0161laisvinan\u010dios, kad jos \u2013 \u201eaprei\u0161kimas\u201c. Foucault pasirod\u0117, kad moralin\u0117s ir socialin\u0117s \u201etiesos\u201c, i\u0161sikviestos tam, kad apib\u016bdint\u0173 j\u012f kaip \u201enukrypus\u012f\u201c, buvo gryni prasimanymai. Nebuvo reikalo jausti kalt\u0117s d\u0117l pami\u0161imo, homoseksualumo arba savi\u017eudi\u0161k\u0173 polinki\u0173. Iki pat gyvenimo pabaigos jis i\u0161sijuos\u0119s steng\u0117si parodyti, kaip kiln\u016bs \u0161\u016bkiai ir moksliniai terminai t\u0117ra \u012frankiai \u012fteisinti j\u0117gos ir dominavimo santykiams.
\nPavyzd\u017eiui, \u201eBeprotyb\u0117s istorijoje\u201c Foucault tyrin\u0117jo, kaip Proto am\u017eiuje pami\u0161\u0117liai buvo u\u017edaromi \u012f tam skirtas institucijas, kai tuo tarpu anks\u010diau jie klajojo laisvi ir buvo savoti\u0161kai gerbiami. \u0160is \u201edidysis \u012fkalinimas\u201c, nurod\u0117 jis, buvo pateisintas Proto ir Humanizmo vardu. Tiems, kurie neatitiko \u012fprastos sampratos kas racionalu, buvo prisegta \u201ebepro\u010di\u0173\u201c etiket\u0117, tariamai vertybi\u0161kai neutralus terminas, o tada jie buvo nustumti \u012f visuomen\u0117s pakra\u0161t\u012f ir \u012fkalinti. Kilnios \u201etiesos\u201c, skelbtos \u0160vietimo, buvo panaudotos \u012fteisinti vyravimui, o ne tam, kad paruo\u0161t\u0173 keli\u0105 humani\u0161kesnei, racionalesnei, \u0161velnesnei ir liberalesnei visuomenei. Veikale \u201eDisciplinuoti ir bausti\u201c Foucault \u012frodin\u0117ja, kad kankinimo bei vie\u0161o mirties bausm\u0117s vykdymo atsisakymas ir kal\u0117jimo i\u0161kilimas anaiptol nebuvo didel\u0117 moralin\u0117 pa\u017eanga. \u0160iuolaikinis kal\u0117jimas, primin\u0117 jis, tiesiog neveikia \u017emoni\u0173 k\u016bn\u0173, jis baud\u017eiasi kontroliuoti j\u0173 protus. Kaliniai r\u016b\u0161iuojami ekspert\u0173, stebimi, kruop\u0161\u010diai tiriami ir jais imama manipuliuoti. Negana to, teig\u0117 jis, kal\u0117jimas yra \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s mikrokosmas; biurokratija mus visus stebi, skirsto kategorijomis ir sud\u0117lioja \u012f stal\u010dius, ir b\u016bname u\u017erakinami, jei atrandama, jog turime nukrypim\u0173 ar esame nenormal\u016bs.<\/p>\n

Atsakymas Foucault<\/strong>
\nFoucault protestai puikiai derinosi su pretenzijomis kartos, suformuotos septintojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos ir a\u0161tuntojo prad\u017eios kontrkult\u016bros. Studentai, suvokiantys Vietnam\u0105 ir Votergeito byl\u0105, buvo labai iml\u016bs s\u0105mokslo teorijoms, vaizduojan\u010dioms engian\u010di\u0105 vald\u017eios gali\u0105. Foucault id\u0117jos \u012fdav\u0117 intelektualius \u012frankius radikaliems naujo i\u0161silaisvinimo s\u0105j\u016bd\u017eiams. Akivaizd\u017eiausiai jos buvo patrauklios besiskleid\u017eian\u010diai homoseksualist\u0173 subkult\u016brai. Universali\u0105 \u201eprigimties\u201c norm\u0105 vartojo tiek krik\u0161\u010dioni\u0173, tiek vald\u017eios kalba, kad \u012fvardyt\u0173 homoseksualistus kaip nenat\u016bralius ir i\u0161krypusius. Foucault teig\u0117 demaskuoj\u0105s \u0161i\u0105 universali\u0105 norm\u0105 esant tik engimo \u012frankiu, kur\u012f valdo galingieji. Ir taip darydamas jis tapo vienu i\u0161 vyraujan\u010di\u0173 poveiki\u0173 homoseksualistams intelektualams ir \u201ekeistoms studijoms\u201c.
\nIr pagrindin\u0117je intelektualin\u0117s kult\u016bros srov\u0117je Foucault darbas tapo pla\u010diai komentuojamas. Pra\u0117jus de\u0161imtme\u010diui po jo mirties i\u0161leista beveik \u0161imtas knyg\u0173 apie jo mintis. Ta\u010diau jo provokuojanti modernumo kritika neliko nenugin\u010dyta. Kritikai \u012frodin\u0117ja, kad jis pernelyg supaprastina sud\u0117tingas aplinkybes, ry\u017etingus apibendrinimus pagrind\u017eia menkais \u012frodymais ir nepakankamai vertina did\u017eius liberali\u0173 demokratij\u0173 laim\u0117jimus. Taip pat jie skund\u017eiasi, kad Foucault darb\u0105 daro m\u012fsling\u0105 vidiniai prie\u0161taravimai. Jis u\u017esipuola globalines normas, tokias kaip laisv\u0117 ir teisingumas, ta\u010diau jo protestas prie\u0161 priespaud\u0105 bes\u0105lygi\u0161kai priima tas pa\u010dias normas, kuri\u0173 jis nepripa\u017e\u012fsta. Jis i\u0161kelia sau u\u017eduot\u012f demaskuoti tiesas-pretenzijas, ta\u010diau pats, regis, kuria tiesas-pretenzijas visame savo darbe. Ir nors did\u017eiuma jo min\u010di\u0173 individual\u0173 A\u0161 pateikia kaip pasyvi\u0105 auk\u0105 strukt\u016brini\u0173 j\u0117g\u0173, per daug galing\u0173, kad b\u016bt\u0173 galima prie\u0161intis, jis taip pat duoda suprasti, kad i\u0161sivadavimas ir savik\u016bra yra realios galimyb\u0117s.
\nPastarasis Foucault m\u0105stymo prie\u0161taravimas atrodo juo labiau stebinantis, kai atsi\u017evelgiama \u012f jo paties gyvenim\u0105. Nes Jameso Millerio knyga The Passion of Michel Foucault (<\/em>\u201eMichelio Foucault pasija\u201c, 1993) pademonstruoja, kad Foucault ai\u0161kiai save suprato kaip aktyv\u0173 veik\u0117j\u0105, u\u017esi\u0117mus\u012f asmeniniu u\u017emoju paversti savo gyvenim\u0105 unikaliu meno k\u016briniu.<\/p>\n

Foucault ir savik\u016bra<\/strong>
\nVos pasirod\u017eiusi, knyga The Passion of Michel Foucault <\/em>suk\u0117l\u0117 protest\u0173 audr\u0105, nes susitelk\u0117 \u012f sensacingiausius Foucault gyvenimo aspektus. Kai kuriems Foucault sek\u0117jams Milleris yra ra\u0161ytojas su \u201eantifukine\u201c dienotvarke. Jei Foucault kalb\u0117jo apie savo A\u0161 i\u0161nykim\u0105, Milleris \u201eatkakl\u0173 ir tiksling\u0105 A\u0161\u201c perkelia \u012f jo biografijos centr\u0105. Jei Foucault steng\u0117si demaskuoti tiesas-pretenzijas kaip prie\u0161akines vald\u017eios santyki\u0173 linijas, Milleris nuo\u0161ird\u017eiai pripa\u017e\u012fsta, kad Foucault \u201esteng\u0117si pasakyti vis\u0105 ties\u0105 kuo geriau\u201c. Jei Foucault protestavo prie\u0161 b\u016bdus, kuriais \u0161iuolaikin\u0117 visuomen\u0117 kategorizavo ir tyrin\u0117jo \u017emones, Milleris ima tikrinti Foucault gyvenim\u0105 ir stengiasi j\u012f \u201e\u012fprasminti\u201c.
\nTa\u010diau Millerio lengvai nei\u0161mesi i\u0161 galvos. Jis ai\u0161kiai \u017eavisi Foucault, ir jo argumentai pagr\u012fsti gausybe dokument\u0173. Negana to, jo A\u0161 ir tiesos sakymo pabr\u0117\u017eimas dera su Foucault v\u0117lesniu pareigos sakyti \u201eties\u0105 apie save\u201c i\u0161ry\u0161kinimu. \u012e\u017eymusis kritikas Edwardas Saidas kalb\u0117jo u\u017e daugel\u012f, kai pavadino Millerio knyg\u0105 \u201esvarbiu palydovu skaitant v\u0117lyvojo XX a. Vakar\u0173 kult\u016br\u0105\u201c.
\nTai, k\u0105 \u0161is svarbus palydovas atskleid\u017eia, yra \u0161iuolaikinio m\u0105stymo savik\u016bros id\u0117jos centrin\u0117 vieta. Nietzsche\u2019\u0117s ikonoklastinis universali\u0173 norm\u0173 u\u017esipuolimas pagimd\u0117 postmodernistin\u012f skepticizm\u0105, o jo logi\u0161ka i\u0161vada \u2013 kad \u017emogus turi susikurti savo normas \u2013 tampa beveik tiek pat \u012ftakinga. Kadangi individai n\u0117ra \u012fsipareigoj\u0119 prisiderinti prie dangaus nurodyto modelio, jie gali laisvai modeliuoti save kaip nori. Prigimtis ir vertyb\u0117s n\u0117ra duotos, jos sugalvojamos. \u201eKurkime, \u2013 ragina Nietzsche skaitytojus, \u2013 savo nauj\u0173 vertybi\u0173 lenteles… mes norime b\u016bti tie, kurie sau duoda savo pa\u010di\u0173 \u012fstatym\u0105, tie, kurie kuria save!\u201c \u201eReikia vieno dalyko, \u2013 skelb\u0117 jis, \u2013 suteikti stili\u0173 savo charakteriui \u2013 tai didis ir retas menas\u201c. Ir b\u016bdas tam padaryti, teig\u0117 jis, \u2013 tai atrakinti savo asmenyb\u0117s \u201edionisi\u0161k\u0105j\u012f\u201c element\u0105 \u2013 laukin\u0119, neprijaukint\u0105, gyvuli\u0161k\u0105 energij\u0105, savo asmenin\u012f demon\u0105. \u201e\u017dmogui reikia to, k\u0105 jis turi blogiausio, d\u0117l to, kas jame geriausia\u201c. Tik \u012fgyvendindamas \u201evali\u0105 valdyti\u201c jis gali atrasti transcendencij\u0105.
\n1983 m. interviu Foucault paai\u0161kino, kad jis pritaria Nietzsche\u2019\u0117s pa\u017ei\u016broms apie savik\u016br\u0105. Jis u\u017esimin\u0117, kad Sartre\u2019as ir Kalifornijos \u201enaujaam\u017eininkai\u201c i\u0161klydo tod\u0117l, kad \u012fved\u0117 \u201eautenti\u0161kumo\u201c s\u0105vok\u0105 duodant suprasti, kad reikia b\u016bti i\u0161tikimam savo tikrajam A\u0161. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 n\u0117ra nieko viduje ir i\u0161or\u0117je, kam reikia b\u016bti atsidavusiam, \u2013 savik\u016bra neturi toki\u0173 rib\u0173. Reikalas susij\u0119s su estetika, o ne su morale; vienintelis r\u016bpestis tur\u0117t\u0173 b\u016bti suformuoti tok\u012f A\u0161, kuris b\u016bt\u0173 \u201emeno k\u016brinys\u201c.
\nKaip ir Nietzsche, Foucault tik\u0117jo, kad \u012franki\u0173 tokiam formavimuisi reikia ie\u0161koti jo vadinamoje \u201eribin\u0117je patirtyje\u201c \u2013 kra\u0161tutinum\u0173 patirtyje, kuri gali atpalaiduoti galingas kuriam\u0105sias j\u0117gas ir sukelti intensyv\u0173 d\u017eiaugsm\u0105. Jo susi\u017eav\u0117jim\u0105 pami\u0161imu, mirtimi, prievarta, i\u0161krypimu, savi\u017eudybe maitino \u012fsitikinimas, jog tai ne ignoruotini, i\u0161gydytini ar po u\u017eraktu sl\u0117ptini dalykai, bet atpalaiduotini k\u016brybiniai fenomenai. Jo knygos nebuvo tiesiog neigiama priespaudos kritika; jose gl\u016bdi numanomas i\u0161\u0161\u016bkis i\u0161silaisvinti per\u017eengiant ribas. Pavyzd\u017eiui, \u201eBeprotyb\u0117s istorija\u201c leid\u017eia manyti, kad iracionali \u017emogaus asmenyb\u0117s pus\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti tyrin\u0117jama, o ne var\u017eoma.<\/p>\n

Foucault asmeninis ie\u0161kojimas<\/strong>
\nPats Foucault kaip tik tai ir buvo pasiry\u017e\u0119s daryti, ir Milleris vadina vis\u0105 jo gyvenim\u0105 \u201edid\u017eiuoju ny\u010distiniu ie\u0161kojimu\u201c. Jo kaip studento herojai buvo menininkai ir filosofai, \u012fsikib\u0119 \u012f tamsi\u0105j\u0105 gyvenimo pus\u0119. Jis papuo\u0161\u0117 savo kambar\u012f Goya\u2019s groteski\u0161kos karo prievartos gravi\u016bromis ir garbino avangardo aktori\u0173 Antonin\u0105 Artaud\u2019\u0105, kurio \u201e\u017eiaurumo teatr\u0105\u201c \u017eenklino ne\u0161vankumas, glosolalija, \u012fsi\u016btis ir neri\u0161l\u016bs u\u017ekeikimai. Foucault pasin\u0117r\u0117 ir \u012f pornografinius Marquiso de Sade\u2019o ra\u0161tus, teigian\u010dius, jog per seksualinius kankinimus galima patirti atsimainym\u0105.
\nSavo gyvenime Foucault ie\u0161kojo ribini\u0173 potyri\u0173. Nuo septintojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos iki a\u0161tuntojo vidurio jis juos aptiko netvarkingus, ir to prie\u017eastis buvo pranc\u016bz\u0173 student\u0173 ir ultrakairi\u0173j\u0173 mai\u0161tai. Jis teig\u0117, kad minios \u201etro\u0161kimas, polinkis, geb\u0117jimas, galimyb\u0117 absoliu\u010diai aukotis\u201c ved\u0117 prie \u201epasidalytos ekstaz\u0117s\u201c. Ta\u010diau a\u0161tunto de\u0161imtme\u010dio viduryje jis \u0117m\u0117 nusivilti politiniu smurtu ir nerimauti d\u0117l \u201efa\u0161izmo mumyse visuose\u201c. Jis \u0117m\u0117 eksperimentuoti su visai kitokios r\u016b\u0161ies ribine patirtimi. 1975 m. lankydamasis Mirties sl\u0117nyje (Kalifornija), jis pirm\u0105kart pavartojo LSD, kaip tik leid\u017eiantis saulei. Rezultatas buvo savoti\u0161ka epifanija, apie kuri\u0105 jis entuziastingai kalb\u0117jo v\u0117lesniais metais. D\u017eiaugsmo a\u0161aros sruvo jo veidu. \u201eDangus sprogo ir \u017evaig\u017ed\u0117s lyja ant man\u0119s, \u2013 pasak\u0117 jis kompanionui. \u2013 A\u0161 esu labai laimingas\u201c.
\nKalifornija a\u0161tunto de\u0161imtme\u010dio viduryje buvo ir scena visi\u0161ko Foucault panirimo \u012f sutart\u0105 sadomazochistin\u012f seks\u0105 (S\/M). Jis d\u0117st\u0117 Berklio universitete ir lengvai gal\u0117jo pasiekti San Francisko homoseksualist\u0173 barus bei pirtis. Foucault tai buvo puiki proga prakti\u0161kai \u012fgyvendinti de Sade\u2019o teorijas. Interviu su homoseksualist\u0173 \u017eurnalistais Foucault liaupsino S\/M privalumus. Tai yra, teig\u0117 jis, \u201esavoti\u0161kas k\u016brimas, k\u016brybi\u0161kas u\u017emojis\u201c, per kur\u012f dalyviai i\u0161randa naujas savastis, tirdami \u201enaujas malonumo galimybes\u201c.
\nJei Foucault S\/M skausm\u0105 laik\u0117 ka\u017ekaip i\u0161laisvinan\u010diu, nenuostabu, kad pana\u0161iai jis \u017evelg\u0117 ir \u012f mirt\u012f. Kai Jamesas Milleris \u0117m\u0117 interviu i\u0161 Foucault meilu\u017eio, Danielio Defert\u2019o, jam buvo pasakyta, kad filosofas \u201e\u017ei\u016br\u0117jo \u012f AIDS labai rimtai\u201c. Ta\u010diau Defert\u2019as taip pat teig\u0117, kad kai Foucault paskutin\u012fkart nuvyko \u012f San Francisk\u0105, jis tai vertino kaip ribin\u012f potyr\u012f. Milleris i\u0161 to daro i\u0161vad\u0105, kad \u201eatsi\u017evelgiant \u012f aplinkybes San Franciske 1983 m. ruden\u012f, kiek a\u0161 galiu jas atkurti, AIDS kaip ribinio potyrio vertinimas… tur\u0117jo apimti ir \u0117mim\u0105si potencialiai savi\u017eudi\u0161k\u0173 aistros veiksm\u0173 su tam pritarian\u010diais partneriais, kuri\u0173 dauguma tikriausiai jau buvo u\u017esikr\u0117t\u0119. Ty\u010dia atsisakydami atsargumo, Foucault ir tie vyrai lo\u0161\u0117 i\u0161 savo gyvenim\u0173\u201c.
\nFoucault teigini\u0173 apie mirt\u012f ir savi\u017eudyb\u0119 \u0161viesoje \u0161is \u012fvyki\u0173 eigos atk\u016brimas atrodo itin \u012ftikimas. \u201eMirti d\u0117l meil\u0117s vaikinams. Kas gali b\u016bti gra\u017eiau?\u201c, \u2013 syk\u012f paklaus\u0117 Foucault. Kita proga jis teig\u0117: \u201eReik\u0117t\u0173 per vis\u0105 gyvenim\u0105 u\u017esidirbti savi\u017eudyb\u0119\u201c. Taigi su beatodairi\u0161ku nesivar\u017eymu puldamas \u012f homoseksualin\u0117s meil\u0117s scen\u0105, kai AIDS spektras jau ry\u0161k\u0117jo, Foucault gal\u0117jo m\u0117ginti pasiekti deram\u0105 savo gyvenimo vir\u0161\u016bn\u0119, toki\u0105, kuri sulydyt\u0173 keturias did\u017ei\u0105sias jo manijas: beprotyb\u0119, i\u0161krypim\u0105, kan\u010di\u0105 ir mirt\u012f. \u201eKelias \u012f sav\u0105 dang\u0173, \u2013 kaip pasteb\u0117jo Nietzsche, \u2013 visada veda per savo pragaro geidulingum\u0105\u201c. 1984 m. bir\u017eel\u012f, pra\u0117jus a\u0161tuoniems m\u0117nesiams po jo paskutinio apsilankymo San Franciske, Foucault mir\u0117 nuo AIDS.<\/p>\n

Mokytis i\u0161 Foucault<\/strong>
\nB\u016bt\u0173 lengva \u0161ioje vietoje nutraukti pasakojim\u0105 vien Foucault gyvenimo stiliaus pasmerkimu. Krik\u0161\u010dionys prisimins, kad Paulius Lai\u0161ko romie\u010diams 1 skyriuje lytin\u012f i\u0161tvirkavim\u0105 laiko \u017emogaus sukilimo prie\u0161 Diev\u0105 \u017eenklu. Bet mes link\u0119 pamir\u0161ti, jog Paulius prat\u0119sia mint\u012f pareik\u0161damas, kad visi esame i\u0161tvirk\u0119, n\u0117ra n\u0117 vieno teisaus (plg. Rom 3,9\u201320). Galb\u016bt mes pamir\u0161tame ir tai, kad J\u0117zus, kuris kategori\u0161kai smerk\u0117 nuod\u0117m\u0119, buvo draugi\u0161kas su \u201enusid\u0117j\u0117liaisA ir demaskavo veidmainyst\u0119 t\u0173, kurie pretendavo b\u016bti teis\u016bs (Mt 5,27\u201330; 9,9\u201313; Lk 18,9\u201314; Jn 8,2\u201311). Taigi jei norime b\u016bti i\u0161tikimi \u0160ventajam Ra\u0161tui, turime suderinti kvietim\u0105 atgailauti su giliu jausmu, jog esame nusid\u0117j\u0117liai, i\u0161gelb\u0117ti per malon\u0119. Ma\u017ea to, jei norime suprasti \u0161iuolaikin\u0119 kult\u016br\u0105, tur\u0117tume nor\u0117ti rimtai apm\u0105styti Foucault gyvenim\u0105 ir mintis.
\nJuk jo mintys<\/em> gali mus i\u0161mokyti svarbi\u0173 dalyk\u0173. Jo modernios visuomen\u0117s analiz\u0117 da\u017enai yra gili, ir jo \u0160vietimo epochos racionalistin\u0117s puikyb\u0117s kritika yra tokia, koki\u0105 krik\u0161\u010dionys tur\u0117t\u0173 sveikinti. Negana to, jo \u012ftarimas, kad tiesos-pretenzijos pridengia priespaud\u0105, turi mus \u012fsp\u0117ti apie Ba\u017eny\u010dios piktnaud\u017eiavimo galia pavoj\u0173. Skamb\u016bs religiniai tvirtinimai gali b\u016bti panaudojami \u012fteisinti egoizmui ir vyravimui \u2013 teologiniai argumentai aparteido Piet\u0173 Afrikoje naudai yra tragi\u0161kas to pavyzdys. \u012ejautrinti Foucault kritikos, tur\u0117tume gr\u012f\u017eti prie biblinio mokymo, kad Ba\u017eny\u010diai netinka nugal\u0117ti pasaulieti\u0161ka galia ar i\u0161mintimi, bet skelbiant \u201ekvail\u0105\u201c \u017eini\u0105 apie nukry\u017eiuot\u0105 Diev\u0105 (plg. 2 Kor 10,1\u20134; 1 Kor 1,18\u201331). \u0160i \u017einia tikrai yra tiesa, bet tai tiesa, kuri patraukia \u017emones meile ir i\u0161vaduoja juos nuo kankinan\u010dio kalt\u0117s jausmo, padeda jiems augti Kristuje (plg. Jn 8,32).
\nFoucault gyvenimas<\/em> irgi gali mums daug k\u0105 pasakyti apie \u0161iuolaikin\u0119 kult\u016br\u0105. Nes kol bandoma i\u0161mesti j\u012f i\u0161 galvos kaip ekstremist\u0105, jo populiarumas teigia k\u0105 kita. Pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius Foucault buvo nepaprastai madingas tarp student\u0173 ir intelektual\u0173 kaip tik d\u0117l to, kad jis i\u0161rei\u0161k\u0117 ir suasmenino j\u0173 jausmus. Kaip ir daugelis kit\u0173 kontrkult\u016bros adept\u0173, jis buvo \u012fsitikin\u0119s, kad nauj\u0105 A\u0161 galima sukurti eksperimentuojant su narkotikais ir seksu, flirtuojant su neracionalumu, tiriant k\u016bn\u0105 ir jo potencines galimybes. Metu, kai narkotik\u0173 vartojimas, pernakt trunkan\u010dios i\u0161gertuv\u0117s, k\u016bno dali\u0173 prad\u016brimas ir \u201elankstus\u201c seksualumas paplit\u0119 labiau nei kada nors, Foucault gyvenimas tampa gan\u0117tinai aktualus. Jis leid\u017eia manyti, kad \u0161ioje kontrkult\u016broje gali b\u016bti kai ko daugiau nei vien smaginimosi paie\u0161kos.<\/p>\n

Stabmeldyst\u0117 ir Dievo ilgesys<\/strong>
\nFoucault susi\u017eav\u0117jimas ribiniais potyriais, \u0161iaip ar taip, turi neabejotin\u0105 teologin\u012f matmen\u012f. Net kalb\u0105 Foucault ir jo herojai ne kart\u0105 skolinasi i\u0161 krik\u0161\u010dionyb\u0117s. Vienas jo mokytoj\u0173, Georges\u2019as Bataille teig\u0117, kad geidulingai skausmingas erotizmas padar\u0117 galim\u0105 \u201enegatyvi\u0105 teologij\u0105, pagr\u012fst\u0105 mistiniu patyrimu\u201c. Foucault, apra\u0161ydamas seksualin\u012f homoseksualist\u0173 eksperimentavim\u0105, tai dar\u0117 nuo\u0161ird\u017eiai sakramentin\u0117mis s\u0105vokomis; jis kalb\u0117jo apie agonijos \u201etranssubstanciacij\u0105\u201c \u012f ekstaz\u0119, \u201ene\u0161vent\u0105 k\u016bn\u0173 komunij\u0105\u201c. Jis vis\u0105 gyvenim\u0105 i\u0161laik\u0117 susidom\u0117jim\u0105 demoni\u0161kaisiais dalykais, net kalb\u0117jo ra\u0161ysi\u0105s \u0161ia tema knyg\u0105. J\u012f trauk\u0117 ir tokie krik\u0161\u010dionys kaip \u0161v. Antanas, Pascalis ir Dostojevskis, kuris pabr\u0117\u017e\u0117, kad kelias Dievop eina per kan\u010di\u0105 ir kvailyb\u0119. Jis pats, pasak Millerio, buvo \u201esavaip mistikas\u201c.
\nFoucault ateistinis misticizmas krik\u0161\u010dioni\u0173 nestebina, nes mes esame suformuoti pagal dievi\u0161k\u0105 atvaizd\u0105, sukurti \u201e\u0161lovinti Diev\u0105 ir g\u0117r\u0117tis juo am\u017einai\u201c (Vestminsterio trumpesnysis katekizmas). Ir tod\u0117l, kad \u017emogaus A\u0161 savo tikr\u0105j\u012f tapatum\u0105 gali rasti tik santykyje su trivieniu Dievu, nuklydusieji nuo savo K\u016br\u0117jo nuolat patirs skausming\u0105 nepatenkinto tro\u0161kimo jausm\u0105. Kaip pasak\u0117 Augustinas, Dievas suk\u016br\u0117 mus sau, ir m\u016bs\u0173 \u0161irdys tol nenurims, kol neras ramyb\u0117s jame. Foucault nerim\u0105, jo siautuling\u0105 transcendencijos paie\u0161k\u0105 galima laikyti Dievo ie\u0161kojimu netinkamose vietose.
\nFoucault gyvenimo tragedija ta, kad jis pri\u0117m\u0117 kaip savaime suprantam\u0105 Nietzsche\u2019\u0117s aroganti\u0161k\u0105 Dievo mirties skelbim\u0105. Pasiprie\u0161in\u0119s kataliki\u0161kam aukl\u0117jimui, jis niekad krik\u0161\u010dionyb\u0117s nelaik\u0117 rimtu pasirinkimu. Nietzsche syk\u012f para\u0161\u0117: \u201eAr a\u0161 suprastas? Dionisas prie\u0161 Nukry\u017eiuot\u0105j\u012f\u201c. Foucault, nelaimei, visa suprato per gerai: kai jis eksperimentavo ilg\u0117damasis Dievo, jis savyje ie\u0161kojo dionisi\u0161k\u0173j\u0173 impuls\u0173, o ne J\u0117zaus ant Kry\u017eiaus. Bet kaip teig\u0117 filosofas Rogeras Scrutonas, Foucault buvo savoti\u0161kas \u201eaistringas eretikas\u201c tarp moderni\u0173 ateist\u0173, \u201etarsi stengdamasis iracionalumo dievi\u0161kum\u0105 panaudoti tam, kad u\u017eki\u0161t\u0173 tariam\u0105 sprag\u0105, palikt\u0105 nesan\u010dio Dievo\u201c. Kaip ir t\u016bkstan\u010diai jaun\u0173 \u017emoni\u0173, kurie ie\u0161ko sakramentalios patirties, orgijose dalydamiesi \u201eEcstasy\u201c narkotikus, Foucault steng\u0117si rasti tikrojo garbinimo pakaital\u0105.
\nAugustinas suprato \u0161\u012f fenomen\u0105. Savo \u201eI\u0161pa\u017einimuose\u201c jis \u017evelg\u0117 atgal \u012f savo gyvenim\u0105 prie\u0161 atsivertim\u0105 ir suvok\u0117, kad jis vis\u0105 laik\u0105 nes\u0105moningai ie\u0161kojo Dievo, net tada, kai \u012f\u017eeng\u0117 \u012f \u201etams\u0173 neteis\u0117to geidulio pragar\u0105\u201c Kartaginoje. \u201eA\u0161 ie\u0161kojau tav\u0119s, \u2013 prisipa\u017eino Augustinas, \u2013 k\u016bno poj\u016b\u010diais\u201c. Ta\u010diau nors jaut\u0117 Dievo \u201ealk\u012f viduje\u201c, jis \u201e\u017eiban\u010dias pasaulio fantazijas\u201c klaidingai palaik\u0117 K\u016br\u0117ju ir pasuko prie filosofijos, kad pateisint\u0173 savo nutolim\u0105 nuo Vie\u0161paties.
\nKrik\u0161\u010dionys \u012ftaria, kad Foucault dar\u0117 ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus. Nes nors jis steng\u0117si sugriauti \u0160vietimo stabus, atrodo, kad galiausiai nuslydo \u012f sav\u0119s sudievinimo form\u0105, kur r\u016bpestis ir atsidavimas buvo eikvojami sau, o ne K\u016br\u0117jui. Jo aukl\u0117tojas Nietzsche buvo nuo\u0161irdus d\u0117l savo stabmeldyst\u0117s. \u201eLeiskit man atskleisti jums vis\u0105 savo \u0161ird\u012f, bi\u010diuliai: jei b\u016bt\u0173 diev\u0173, kaip a\u0161 i\u0161tver\u010diau, neb\u016bdamas dievas? Tod\u0117l n\u0117ra joki\u0173 diev\u0173\u201c. Nietzsche\u2019ei Dievas buvo var\u017eovas, kli\u016btis jo paties autonomijai. Dievas turi b\u016bti nu\u017eudytas, jei valdyti nori individualusis A\u0161. Foucault situacija buvo skaudesn\u0117. Jo gyvenimas nebuvo skirtas u\u017emu\u0161ti Dievui, bet u\u017epildyti baisiam vakuumui, kur\u012f paliko tariamoji Dievo mirtis. Jo stabmeldyst\u0117, pana\u0161iai kaip Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 17 skyriuje minima at\u0117nie\u010di\u0173, tikriausiai kilo tiek i\u0161 ne\u017einojimo ir gilaus tu\u0161tumos poj\u016b\u010dio, tiek ir i\u0161 tro\u0161kimo b\u016bti autonomi\u0161kam.
\nTa\u010diau kaip ir jaunasis Augustinas, Foucault u\u017esi\u0117m\u0117 intelektualiu sav\u0119s pateisinimu. Vaizduodami savo A\u0161 kaip visuomen\u0117s kalin\u012f, jo veikalai leido \u012fteisinti paleistuvavim\u0105, politin\u0119 prievart\u0105 ir sadomazochizm\u0105 kaip i\u0161laisvinimo strategijas. Krik\u0161\u010dionims tai priminimas, kad m\u016bs\u0173 nuopuolio b\u016bvis veikia m\u016bs\u0173 prot\u0105 kaip ir m\u016bs\u0173 vali\u0105 bei aistras (\u017er. Rom 1,21; Kol 1,21). Jei apeliavimai \u012f Ties\u0105, Teisingum\u0105 ir \u017dmogaus Prigimt\u012f gali maskuoti vald\u017eios siekim\u0105, tai rafinuotas intelektualus argumentavimas gali sl\u0117pti sukilim\u0105 prie\u0161 Diev\u0105. Tiek, kiek Foucault m\u0105stymas buvo pastanga tai padaryti, jis mums pateikia tragi\u0161k\u0105 saviapgaul\u0117s atvej\u012f.
\nFoucault, \u017einoma, toki\u0105 jo gyvenimo interpretacij\u0105 b\u016bt\u0173 laik\u0119s \u012frankiu t\u0173, kurie buvo pasiry\u017e\u0119 pasmerkti j\u012f ir juo manipuliuoti, o ne mylint pasakyta tiesa, kuri j\u012f i\u0161laisvint\u0173. Bet ar merd\u0117damas jis nepajuto, kad pasuko klaidingu keliu \u012f \u201esavo paties dang\u0173\u201c? Jamesas Milleris mano, kad ne. Jis pie\u0161ia optimisti\u0161k\u0105 dr\u0105siai \u017evelgian\u010dio \u012f mirt\u012f Foucault portret\u0105, kai jo gyvenimo darbas s\u0117kmingai u\u017ebaigtas. Ta\u010diau tikrov\u0117 gal\u0117jo b\u016bti daug ni\u016bresn\u0117. Foucault draugas Herv\u00e9 Giulbert\u2019as v\u0117liau para\u0161\u0117 knyg\u0105 apie tai, kaip Foucault ir grup\u0117 draug\u0173 homoseksualist\u0173 Pary\u017eiuje tvark\u0117si su AIDS at\u0117jimu. Pasak vieno ap\u017evalgininko, \u201eGiulbert\u2019as pateikia kur kas skausmingesn\u0119 ataskait\u0105 apie Foucault psichikos b\u016bkl\u0117s blog\u0117jim\u0105 ir sutrikim\u0105 negu Milleris ir pie\u0161ia tikrai siaubing\u0105 keli\u0173 paskutini\u0173 savai\u010di\u0173 k\u016bno kan\u010di\u0173 paveiksl\u0105. Turb\u016bt dar blogiau tai, k\u0105 Giulbert\u2019as cituoja Foucault sakius apie savo nei\u0161vengiam\u0105 mirt\u012f: \u2019\u017dmogus visada manai, kad tam tikros r\u016b\u0161ies situacijoje visada rasi k\u0105 nors apie j\u0105 pasakyti, o dabar paai\u0161k\u0117ja, kad galiausiai pasakyti n\u0117ra ko\u2019\u201c[2].
\n
\nJohn Coffey<\/strong>, istorikas, d\u0117sto Kembrid\u017eo universitete<\/p>\n

Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n

Versta i\u0161: Cambridge Papers, Vol. 5, Nr. 4, 1996<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Michelis Foucault ir postmodernusis ateizmas John Coffey Pranc\u016bz\u0173 intelektualas Michelis Foucault (1926\u20131984) buvo vienas \u012ftakingiausi\u0173 XX a. m\u0105stytoj\u0173. Jo knygos apie beprotyb\u0119, medicin\u0105, pa\u017einim\u0105, bausm\u0119 ir seksualum\u0105 tur\u0117jo did\u017eiul\u012f poveik\u012f pla\u010diam disciplin\u0173 diapazonui ir tapo nepakei\u010diamais tekstais student\u0173 kursuose visoje Britanijoje ir Amerikoje. Negana to, jo gyvenimas atspind\u0117jo kai kurias reik\u0161mingiausias pastar\u0173j\u0173 30 met\u0173 kult\u016bros […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":742,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[22],"tags":[338,336,337,57],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/903"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=903"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/903\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":905,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/903\/revisions\/905"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=903"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=903"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=903"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}