{"id":906,"date":"2016-05-22T21:12:23","date_gmt":"2016-05-22T18:12:23","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=906"},"modified":"2016-05-22T21:12:31","modified_gmt":"2016-05-22T18:12:31","slug":"dievo-dvasia-sukurime-ir-pasaulio-atnaujinime","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=906","title":{"rendered":"Dievo Dvasia suk\u016brime ir pasaulio atnaujinime"},"content":{"rendered":"

Wolfgang Vorl\u00e4nder<\/em><\/p>\n

Kai charizminis jud\u0117jimas per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius labai smarkiai i\u0161sipl\u0117t\u0117 visame pasaulyje ir \u012ftrauk\u0117 arba ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai sudomino daugel\u012f \u012fvairias Ba\u017eny\u010dias lankan\u010di\u0173 ir nelankan\u010di\u0173 jokios Ba\u017eny\u010dios, \u0160ventosios Dvasios veikimo klausimas imtas svarstyti labiau nei bet kada. Ar \u012fvairialypiai patyrimai su Dvasia yra pakankamai apm\u0105stomi ir ar einama prie atnaujintos ir pagilintos \u0160ventosios Dvasios teologijos, kai kurie atid\u016bs steb\u0117tojai abejoja. Man susidar\u0117 \u012fsp\u016bdis, kad bendras biblinis liudijimas apie Dievo Dvasios veikim\u0105 ir esm\u0119 i\u0161 ties\u0173 teb\u0117ra nepakankamai suprastas. Tai matyti i\u0161 to, koki\u0173 tekst\u0173 ir koki\u0173 Ra\u0161to i\u0161tarmi\u0173 griebiamasi, kai kalbama apie pneumatologij\u0105 (mokym\u0105 apie \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105) ir \u2013 koki\u0173 atsisakoma. T\u016blas charizmininkas arba tradicin\u0117s bendruomen\u0117s narys paklaustas atsi\u017evelgs (ir cituos) da\u017enai tik kelias pasirinktas Biblijos vietas: Sekmini\u0173 istorij\u0105, Pauliaus mokym\u0105 apie Dvasios dovanas, mintis apie Dvasi\u0105 \u201eGuod\u0117j\u0105\/Glob\u0117j\u0105\u201c i\u0161 Evangelijos pagal Jon\u0105 ir pana\u0161ius tekstus. Pirmiausia visuomet svarstomi tik\u0117jimo, atsivertimo, tikrumo i\u0161ganymu, Dvasios vaisi\u0173 ir dovan\u0173 bei Dvasios veikiamo Ba\u017eny\u010dios k\u016brimo klausimai. Prie to dar pridedamos garbinimo ir vidinio bei i\u0161orinio i\u0161gydymo temos. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 N\u0117ra abejoni\u0173, jog Dvasios veikim\u0105 apr\u0117pia tos pagrindin\u0117s temos bei tekstai. Ta\u010diau \u012f akis krinta tai, kad da\u017eniausiai remiamasi tik Naujuoju Testamentu, o hebraj\u0173 Biblija ir Izraelio liudijimas lieka be d\u0117mesio. Greta to tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasir\u016bpinta mokymu apie \u0160v\u010d. Trejyb\u0119; ta\u010diau ir tai nesukelia rimto susidom\u0117jimo tarp krik\u0161\u010dioni\u0173. Dominuoja patirtinis pragmatizmas, \u2013 charizminiame jud\u0117jime irgi. Taip viskas lieka tik\u0117jimo ir bendruomen\u0117s plotm\u0117je, o Dvasios reik\u0161mingumas gamtai ir istorijai, suk\u016brimui ir pasaulio \u012fvykiams visi\u0161kai netematizuojamas. Individualusis lygmuo ir Ba\u017eny\u010dios lygmuo, atrodo, vienapusi\u0161kai atsid\u016br\u0117 pirmoje vietoje, nust\u016bm\u0119 nepopuliar\u0173 suk\u016brimo bei Dievo karalyst\u0117s lygmen\u012f.
\n\u010cia a\u0161 \u012f\u017evelgiu pneumatologijos nuskurdinim\u0105 ir savavali\u0161k\u0105 \u0161io mokslo susiaurinim\u0105. Jis parodo neapgalvot\u0105 atsivertusi\u0173 pagoni\u0173 po\u017ei\u016br\u012f, kuris nekreipia d\u0117mesio \u012f Izraelio liudijim\u0105 bei Senojo Testamento Dvasios ir tik\u0117jimo patirt\u012f. Bet jeigu ap\u017evelgiamas bendras Biblijos liudijimas, tuomet atsiveria visi\u0161kai naujos, kur kas toliau siekian\u010dios perspektyvos ir santykiai, per kuriuos matomi ir suprantami Dievo Dvasios esm\u0117 ir veikimas pasaulyje. Tuomet pasirodo, kad vis\u0173 pirma ir pagrindiniu b\u016bdu Dvasia matoma suk\u016brimo ir pasaulio atnaujinimo horizonte! Tai netur\u0117t\u0173 labai nustebinti, jeigu mes pam\u0117gintume \u012fsivaizduoti, kad jau ankstyvoji Ba\u017eny\u010dia Dvasiai suteik\u0117 \u201eCreator Spiritus\u201c titul\u0105: Dvasia K\u016br\u0117ja! Suk\u016brimo, pasaulio ir Dievo karalyst\u0117s santykis yra lemiamas norint suprasti Dievo Dvasios veikim\u0105.
\nRemiantis Senojo Testamento liudijimu, Dievo Dvasia pirmiausia ir pirma vis\u0173 yra pradinink\u0117 ir gyvybin\u0117 suk\u016brimo j\u0117ga. Dvasia yra Dievas kaip kurian\u010diai veikiantis Asmuo. Dvasioje Dievas i\u0161eina i\u0161 sav\u0119s ir sukuria pasaul\u012f. \u201eTau atsiuntus savo dvasi\u0105, jie atgyja, \u2013 tu atnaujini \u017eem\u0117s veid\u0105\u201c, ra\u0161oma 104 psalm\u0117s 30 eilut\u0117je. Jobo kn. 34,14\u201315 skaitome: \u201eJei tik jis panor\u0117t\u0173 at\u0161aukti savo dvasi\u0105 ir gyvyb\u0117s alsavim\u0105, visi gyv\u016bnai tuojau pra\u017e\u016bt\u0173 ir \u017emonija sugr\u012f\u017et\u0173 \u012f dulkes\u201c. \u010cia i\u0161ai\u0161k\u0117ja, kas yra k\u016brinija ir i\u0161 ko ji sudaryta: Dievas \u012fkvepia savo Dvasi\u0105 \u012f negyv\u0105 materij\u0105 ir pa\u017eadina j\u0105 gyventi! Gyvyb\u0117 visuomet yra Dievo Dvasios veiksminga j\u0117ga ir \u201ebuvein\u0117\u201c \u2013 b\u016btent materijoje! Tokie sakiniai i\u0161kart nemaloniai nustebina. \u0160i reakcija grei\u010diausiai kyla d\u0117l to, kad m\u016bs\u0173 vakarieti\u0161kas m\u0105stymas patyr\u0117 didesn\u0119 graik\u0173 filosofijos nei hebraj\u0173 Biblijos liudijimo \u012ftak\u0105. Graik\u0173 m\u0105styme vie\u0161patauja nenugalimas prie\u0161taravimas tarp dvasios ir gamtos, dvasios ir materijos. Gyvyb\u0117 \u010dia visuomet gali reik\u0161ti tik i\u0161silaisvinim\u0105 i\u0161 materijos, o dvasia yra m\u016bs\u0173 k\u016bni\u0161kos\u2013\u017eemi\u0161kos priklausomos b\u016bties \u012fveikimo j\u0117ga. Kad Dievas atsigr\u0119\u017eia \u012f dulkes, kad Dvasia ie\u0161ko materijoje<\/em> savo i\u0161rai\u0161kos ir i\u0161siskleidimo vietos, graikams yra nesuprantama.
\nHebraji\u0161kame m\u0105styme viskas atvirk\u0161\u010diai: \u017eemi\u0161kas m\u016bs\u0173 k\u016bni\u0161kumas n\u0117ra sunki pad\u0117tis, i\u0161 kurios mes tur\u0117tume i\u0161silaisvinti, bet grynai Dievo suk\u016brimo mintis. Negyva materija, gyvyb\u0117s neturinti med\u017eiaga paimama, i\u0161renkama ir paskiriama tam, kad b\u016bt\u0173 jo Dvasios indas, ne\u0161\u0117jas ir buvein\u0117! D\u0117l to giliai suvokdami \u0161i\u0105 ties\u0105 Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai pasak\u0117: \u201eKas n\u0117ra \u012fk\u016bnyta, tas n\u0117ra ir i\u0161ganyta\u201c; kas n\u0117ra k\u016bne, tas n\u0117ra i\u0161laisvinta; kas ne\u012fgavo pavidalo, tas neturi ir gyvyb\u0117s! T\u0105 pat\u012f akcentuodamas Friedrichas Oetingeris gal\u0117jo beveik provokuodamas pasakyti: \u201eK\u016bni\u0161kumas yra vis\u0173 Dievo darb\u0173 pabaiga\u201c.
\nTa\u010diau \u0161is kurian\u010dios, gyvyb\u0119 teikian\u010dios Dvasios apsigyvenimas materijoje lie\u010dia ne tik mus, \u017emones, \u2013 tai visos k\u016brinijos paslaptis: \u201eJuk Vie\u0161paties dvasia pripildo pasaul\u012f\u201c, ra\u0161oma I\u0161minties knygos 1,7. Persmelkta kan\u010dios i\u0161mintis \u0161aukia: \u201eTu pasigaili vis\u0173, nes jie yra tavo, Vie\u0161patie, \u2013 tavo, kuris myli visa, kas gyva. Juk tavo nemari dvasia yra visur!\u201c (I\u0161m 11,24\u201312,1). Jeigu tai tiesa, tuomet bet koks pasaulio neigimas, prie\u0161i\u0161kumas k\u016bnui ir gyvyb\u0117s niekinimas yra Dievo Dvasios li\u016bdinimas ir priekai\u0161tavimas jo gyvybi\u0161kiausiam veikimui!
\nTa\u010diau naujos abejon\u0117s ver\u010dia klausti, ar priimtina sakyti: \u201eDievo Dvasia yra visame\u201c?! Ar nekyla \u012ftarimo, kad \u010dia pakvipo panteizmu? Panteizme Dievas yra visoje k\u016brinijoje gyvenanti gyvybin\u0117 j\u0117ga, ta\u010diau jis neb\u0117ra subjektas ir esantysis prie\u0161ais k\u016brinij\u0105, o tai rei\u0161kia, kad neb\u0117ra ir pasaulio Vie\u0161pats<\/em>! Dievas ir pasaulis gal\u0173 gale tampa tapat\u016bs. Filosofijos istorija mus moko, kad toks m\u0105stymas nei\u0161vengiamai baigsis ateizmu! Jeigu Dievas gyvena ir tarpsta kiekviename akmenyje, kiekviename kristale, kiekvienoje ramun\u0117je ir kiekviename saul\u0117lydyje, kas tuomet paneigs, kad akmuo, kristalas, ramun\u0117 ir saul\u0117lydis n\u0117ra Dievas ir kad Dievas tame \u201enenusk\u0119sta\u201c?! \u0160itoks tik\u0117jimas visadievyste gal\u0173 gale panaikina Diev\u0105 kaip subjekt\u0105. I\u0161 \u201egamtin\u0117s religijos\u201c gimsta \u201egamtos Dievas\u201c, akimirksniu galintis tapti \u201eDievu\u2013gamta\u201c: pati gamta yra Dievas.
\nSenasis Testamentas neturi nieko bendra su tokiu po\u017ei\u016briu apie Dievo ir pasaulio, Dvasios ir gamtos susiliejim\u0105. Nes kas i\u0161pa\u017e\u012fsta, kad Dievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 i\u0161 \u017eem\u0117s ir \u201e\u012fkv\u0117p\u0117 jam \u012f nos\u012f\u201c (Pr 2,7) gyvyb\u0117s (tai vartojama kaip Dvasios ekvivalentas!) alsavim\u0105, tas supranta, kad \u010dia kalbama apie nepriklausom\u0105 dovan\u0105, nepriklausom\u0105 Dievo prane\u0161im\u0105, kuriame Dievas, kaip tikrovi\u0161kai jis be\u012feit\u0173 \u012f k\u016brinij\u0105 ir savo Dvasi\u0105 bepadaryt\u0173 j\u0173 gyvybine j\u0117ga, lieka nepriklausomu prie\u0161ais esan\u010diuoju. Jis n\u0117ra priklausomas nuo savo k\u016brinijos ir juo labiau n\u0117ra jai tapatus, nors, tiesa, k\u016brinija yra nuo jo priklausoma ir Dvasios buvimu turi tapatum\u0105! Tod\u0117l Jobo kn. 34 skyriuje, kaip jau citavome, \u201ejei tik jis panor\u0117t\u0173 at\u0161aukti savo dvasi\u0105 ir gyvyb\u0117s alsavim\u0105, visi gyv\u016bnai tuojau pra\u017e\u016bt\u0173 ir \u017emonija sugr\u012f\u017et\u0173 \u012f dulkes\u201c. Nors Dievas ir susitapatina su savo k\u016brinija ir i\u0161 ties\u0173 ta prasme \u012feina \u012f j\u0105, ta\u010diau jis netarpsta joje ir n\u0117ra nuo jos priklausomas.
\nAtsiribodami nuo bet kokios u\u017edaros pasaulio sistemos, nuo bet kokio imanenti\u0161ko m\u0105stymo ir bet kokio Dievo ir gamtos sutapatinimo, mes vis d\u0117lto turime gr\u012f\u017eti prie biblini\u0173 akcent\u0173, kurie pabr\u0117\u017eia visai kit\u0105 pus\u0119: Dievas savo Dvasia kaip gyvybine j\u0117ga atiduoda save k\u016brinijai. \u201eJuk mes jame gyvename, judame ir esame\u201c (Apd 17,28). Ir tai galioja ne kokiai nors idealiai pirmyk\u0161tei b\u016bsenai iki nuopuolio, bet tai neribotai galioja ir po to. M\u016bs\u0173 kaip k\u016brini\u0173 esatis n\u0117ra panaikinta, ji buvo iki Dvasios apsigyvenimo kosmose, gamtoje ir \u017emon\u0117se ir liko po to. \u0160i suk\u016brimo Dvasia prasiskverbia, apsigyvena ir \u012fkvepia pasaul\u012f. Jeigu tai atmetama, kaip atsitiko suklest\u0117jus nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 mechanistiniam pasaulio paveikslui, ir jeigu Dievas yra tik \u0161iapusin\u0117 tikrov\u0117, tuomet \u0161is \u0161iapusinis pasaulis t\u0105 pat\u012f akimirksn\u012f tampa bedvasis ir bedievi\u0161kas. \u201eBe kurian\u010diosios Dvasios pa\u017einimo n\u0117ra taikios bendryst\u0117s tarp \u017emogaus ir gamtos\u201c [1], teigia J\u00fcrgenas Moltmannas. Tuomet neb\u0117ra jokio ry\u0161io tarp Dievo ir \u0161io sukurto pasaulio. Tuomet gamta yra tik med\u017eiaga. Ji gali b\u016bti laikoma akmen\u0173 skaldykla. Kaip partner\u0117 ji netinkama. Ta\u010diau jeigu Dievo Dvasia visai k\u016brinijai teikia gyvyb\u0119 apsigyvendama joje, tada tarp viso to esama fundamentalaus ry\u0161io. Dievas, \u017emogus ir gamta \u012feina \u012f Dievo nustatyt\u0105, jo sukurt\u0105 ir jo nor\u0117t\u0105 ry\u0161\u012f. O \u201ery\u0161ys\u201c sinonimi\u0161kas \u201egyvybei\u201c, kaip \u201ery\u0161io nebuvimas\u201c yra b\u016btyb\u0117s mirtis. Kas nutraukia \u0161\u012f ry\u0161\u012f, tas ruo\u0161ia ekologin\u0119 mirt\u012f \u2013 ir tai n\u0117ra tik teorinis padarinys, bet tikrov\u0117, kurioje jau esame.
\nVisas k\u016brimasis jau yra Dvasios dovana: \u201ePneumatologinis horizontas \u2013 tai toks horizontas, kai dangus ir \u017eem\u0117 duoda pelno K\u016br\u0117jui, tai derliaus horizontas. Ir tas horizontas yra d\u017eiaugsmo horizontas\u201c [2], \u2013 cituojame Rudolf\u0105 Bohren\u0105. Negali kilti joki\u0173 abejoni\u0173: kaip mes kartu matome (arba matome nekartu) k\u016brinij\u0105 ir Dvasi\u0105, Dvasi\u0105 ir k\u016brinij\u0105, taip matome ir Diev\u0105, taip matome ir k\u016brinij\u0105, taip matome ir save pa\u010dius, \u2013 ir tuomet taip elgiam\u0117s su Dievu, su k\u016brinija ir su savimi: arba be Dvasios, arba kupini jos.
\nI\u0161 to, kas pasakyta, paai\u0161k\u0117ja, kad Dievo Dvasios tikrov\u0117 suvokiama suk\u016brimo kategorijomis: Dvasia yra Dievo kurian\u010dioji galia ir Dievo gyvybin\u0117 dovana, \u2013 abi! Ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 m\u016bs\u0173 gyvenimas (ne tik\u0117jimas vis\u0173 pirma!) jau Dvasios dovana ir Dvasios tikrov\u0117. Visa, k\u0105 veikia Dievo Dvasia, turi suk\u016brimo \u012fvykio charakter\u012f. O visa, kas yra sukurta, turi Dvasios brai\u017e\u0105. Taigi Dvasia kurian\u010diai veikia jau m\u016bs\u0173 fizin\u0119, psichosomatin\u0119, \u017eemi\u0161k\u0105 b\u016bt\u012f. \u010cia kalbama apie suk\u016brimo Dvasi\u0105<\/em>. Kurian\u010diai ji po to dar kart\u0105 veikia visai kitame lygmeny, Sandoros bendryst\u0117s su Dievu, tik\u0117jimo, bendryst\u0117s su Kristumi ir Ba\u017eny\u010dios lygmeny. Ta prasme ji yra \u0160ventoji Dvasia<\/em>. Bet tai \u201eviena Dvasia\u201c! (1 Kor 12,4). Ir tai, kaip ji veikia Sandoros, Kristaus ir tik\u0117jimo istorijos horizonte, ne blogiau i\u0161ai\u0161kinama ir suk\u016brimo kategorijomis, suk\u016brimo i\u0161 nieko bei jos veikimo kosmose kategorijomis. (Neatsitiktinai 2 Kor 4,6 pabudim\u0105 pa\u017einti Krist\u0173 Paulius sugretina su kurian\u010diuoju \u0161aukimu pabusti, i\u0161tartu pasaulio prad\u017eioje: \u201ePats Dievas, kuris yra tar\u0119s: I\u0161 tamsos tenu\u0161vinta \u0161viesa<\/em>! \u2013 su\u0161vito m\u016bs\u0173 \u0161irdyse, kad pa\u017eintume Dievo \u0161lov\u0119, spindin\u010di\u0105 Kristaus veide\u201c).
\n\u010cia nei\u0161vengiamai prieinama prie i\u0161vados, kad Dvasi\u0105 turime taikyti visam savo kaip b\u016btybi\u0173 gyvenimui. Nes \u0161is gyvenimas gyvas jos akivaizdoje ir jis turi tur\u0117ti jos brai\u017e\u0105. Kurian\u010dioji Dvasia nori i\u0161skleisti ir formuoti vis\u0105 m\u016bs\u0173 kaip k\u016brini\u0173 egzistencij\u0105. To mums kaip krik\u0161\u010dionims reikia i\u0161 naujo mokytis. Tai rei\u0161kia \u012fgaliojim\u0105 ir i\u0161laisvinim\u0105 k\u016brybi\u0161kam gyvenimui visose srityse ir visais po\u017ei\u016briais.<\/p>\n

Ta\u010diau m\u016bs\u0173 antra\u0161t\u0117 skamba: \u201eDievo Dvasia suk\u016brime ir pasaulio atnaujinime<\/em>\u201c. Tad imkim\u0117s antrojo poliaus. Kaip teigia Senasis Testamentas, Dievo Dvasia yra ne tik suk\u016brimo j\u0117ga, bet ir eschatologinio pasaulio pakeitimo j\u0117ga. Taigi ji yra ne tik prad\u017eioje, bet ir pabaigoje \u2013 ir savo apsigyvenimu k\u016brinijoje nutiesia tilt\u0105 tarp laik\u0173 prad\u017eios ir laik\u0173 pabaigos, prad\u017eios ir tikslo. B\u016bdama kurian\u010di\u0105ja pragai\u0161tan\u010dio pasaulio j\u0117ga, ji yra ir ateinan\u010dio, nepragai\u0161tan\u010dio pasaulio kurian\u010dioji j\u0117ga. Ji yra j\u0117ga to antrojo \u201eteb\u016bna!\u201c, kur\u012f Dievas i\u0161tars. Senasis ir Naujasis Testamentai vieningai liudija j\u0105 esant j\u0117ga, prikelsian\u010dia mirusiuosius (Ez sk. 37 ir Rom 8,11). B\u016bt\u0173 galima pateikti did\u017eiul\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 i\u0161tarmi\u0173 bei tekst\u0173, perduot\u0173 Izraelio prana\u0161\u0173, kurie teigia, kad mesijinis pasaulio atnaujinimas vyks i\u0161liejus Dvasi\u0105 ant sergan\u010dio ir mirti pasmerkto pasaulio. Taigi Dievas dar kart\u0105 si\u0173s kurian\u010di\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 \u2013 ir pavers mirtingum\u0105 am\u017einumu, o kosmos\u0105 \u2013 \u0160vent\u0105ja karalyste. \u201eBet kai tik i\u0161 auk\u0161tybi\u0173 Dvasia bus i\u0161lieta ant m\u016bs\u0173, tada dykuma pavirs sodais… Tada dykumoje apsigyvens teisingumas, o teisumas soduose \u012fsikurs\u201c (Iz 32,15\u201318). Tad galima pasakyti: kurian\u010dioji Dvasia kuria ir laikys k\u016brinij\u0105 iki jos atnaujinimo ir tobulumo dienos ir pati yra to atnaujinimo bei tobulumo j\u0117ga!
\nTai senatestamentin\u0117s i\u0161ganymo prana\u0161yst\u0117s \u017einia, kuri liudija b\u016bsim\u0105 Dievo Dvasios veikim\u0105 ir rodo begalin\u0119 jos k\u016brybin\u0119 j\u0117g\u0105. Beje, tai b\u016bt\u0173 tik \u201eateities muzika\u201c, pasl\u0117pta nuo m\u016bs\u0173 ir mums neprieinama, juo labiau tautoms, nepriklausan\u010dioms Izraeliui. Tod\u0117l \u010dia turi prisid\u0117ti tre\u010dias Dvasios veiklos elementas, atskleid\u017eiantis mums \u0161i\u0105 ateit\u012f. Tai Mesijo, tiesiog Dvasios ne\u0161\u0117jo, kuriam suteikta pasaulio atnaujinimo, i\u0161ganymo ir pakeitimo galia, prik\u0117limas ir pasiuntimas. \u0160\u012f Mesij\u0105 Ba\u017eny\u010dia atpa\u017e\u012fsta J\u0117zuje. Ir nuo \u0161io mesijinio Dvasios ne\u0161\u0117jo i\u0161auk\u0161tinimo Ba\u017eny\u010dia patiria j\u012f kaip Dvasios teik\u0117j\u0105<\/em>, kuris per \u0160ventosios Dvasios dovan\u0105 leid\u017eia mums tapti k\u016brinijos parvedimo namo ir i\u0161ganymo proceso dalininkais. D\u0117l to Lai\u0161ke hebrajams yra pasakyta: tie, kurie \u201etapo \u0160ventosios Dvasios dalininkais, patyr\u0117… b\u016bsimojo am\u017eiaus galyb\u0119\u201c (6,4\u20135). Ta\u010diau tai rei\u0161kia tik dal\u012f, rankpinigius! Tikslas dar nepasiektas. Ta pati Dvasia, kuri padaro mus b\u016bsimo pasaulio dalininkais, tuo pat metu u\u017etaria k\u016brinij\u0105 atod\u016bsiais d\u0117l i\u0161gelb\u0117jimo bei Dievo vaik\u0173 tro\u0161kimo \u012fgyti galutin\u0119 did\u017eiaj\u0105 laisv\u0119 (plg. Rom 8,19\u201326)!
\nTaigi apibendrindami galime pasakyti: Dievo Dvasia yra vis\u0173 pirma Dievo jud\u0117jimas, vadovaujantis pasaulio suk\u016brimui ir \u012f\u017eengiantis \u012f pasaul\u012f. Toks yra Dvasios kuriamasis santykis. Po to ji yra Dievo jud\u0117jimas, vadovaujantis Mesijo pa\u0161aukimui ir siuntimui, per j\u0105 paskutiniaisiais laikais bus i\u0161lieta atnaujinimo j\u0117ga. \u0160is atnaujinimas prasid\u0117s mesijin\u0117s Ba\u017eny\u010dios surinkimu, Ba\u017eny\u010dios, kuri Dievo Dvasi\u0105 patirs kaip Kristaus<\/em> Dvasi\u0105. Toks yra Dvasios santykis su Kristumi. Ir gal\u0173 gale Dvasia yra Dievo jud\u0117jimas, vadovaujantis naujo dangaus ir naujos \u017eem\u0117s suk\u016brime, kuriame Dievas visiems laikams \u012feis \u012f pasaul\u012f ir tuomet u\u017esimegs nenutr\u016bkstama bendryst\u0117 tarp K\u016br\u0117jo ir jo k\u016brini\u0173. Toks yra eschatologinis Dvasios santykis. \u0160is jud\u0117jimas prasideda nuo suk\u016brimo per Krist\u0173 ir baigiasi vis\u0173 dalyk\u0173 nauju suk\u016brimu. \u0160ventoji Dvasia, teigia Hendrikusas Berkhofas, palie\u010dia vis\u0105 k\u016brinij\u0105, \u201epritraukdama vis naujesnes grupes prie pavaduojan\u010dio Vienintelio (Kristaus), kol bus pasiektas galutinis tikslas ir viskas… \u012f\u017eengs \u012f did\u012fj\u012f atnaujinim\u0105\u201c. Taigi eschatologiniame santykyje Dvasia yra \u201ejud\u0117jimas, vedantis nuo Kristaus iki tobulumo, nuo pirmojo vaisiaus iki pj\u016bties\u201c. Nes \u201ejeigu Kristus yra pirmasis eschatologin\u0117s tikrov\u0117s vaisius, tuomet tai galioja viskam, kas susij\u0119 su jo pasirodymu, jo veikla ir jo prisik\u0117limu. Visi \u0161ie veiksniai yra \u2018b\u016bsimo eono j\u0117ga\u2019; visi jie sujungti \u0160ventosios Dvasios darbu\u201c [3].<\/p>\n

Wolfgang Vorl\u00e4nder<\/strong>, teologas, pastorius, CVJM organizacijos bendradarbis<\/p>\n

Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Vorl\u00e4nder W. Der Heilige Geist und die Kunst zu leben. \u2013 Neukirchen\u2013Vluyn, 1991 \u00a9 Aussaat Verlag<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Wolfgang Vorl\u00e4nder Kai charizminis jud\u0117jimas per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius labai smarkiai i\u0161sipl\u0117t\u0117 visame pasaulyje ir \u012ftrauk\u0117 arba ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai sudomino daugel\u012f \u012fvairias Ba\u017eny\u010dias lankan\u010di\u0173 ir nelankan\u010di\u0173 jokios Ba\u017eny\u010dios, \u0160ventosios Dvasios veikimo klausimas imtas svarstyti labiau nei bet kada. Ar \u012fvairialypiai patyrimai su Dvasia yra pakankamai apm\u0105stomi ir ar einama prie atnaujintos ir pagilintos \u0160ventosios Dvasios teologijos, […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":743,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23],"tags":[340,341,183,339],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/906"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=906"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/906\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":908,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/906\/revisions\/908"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/743"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=906"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=906"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=906"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}