{"id":909,"date":"2016-05-22T21:14:07","date_gmt":"2016-05-22T18:14:07","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=909"},"modified":"2016-06-13T10:20:02","modified_gmt":"2016-06-13T07:20:02","slug":"dvasios-dovanos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=909","title":{"rendered":"Dvasios dovanos"},"content":{"rendered":"

John Stott<\/em><\/p>\n

Kalb\u0117dami apie Ba\u017eny\u010di\u0105, Naujojo Testamento autoriai neretai suprie\u0161ina jos vienov\u0119 ir \u012fvairov\u0119. Ir viena, ir kita susij\u0119 su \u0160ventosios Dvasios darbu. Ba\u017eny\u010dia yra viena, nes visuose tikin\u010diuosiuose gyvena viena Dvasia. Ba\u017eny\u010dia kupina \u012fvairov\u0117s, nes Dvasia tikintiesiems dalija skirtingas dovanas. Taigi Dvasia (Dievo mums dovanota \u0160ventoji Dvasia) sukuria Ba\u017eny\u010dios vienov\u0119, o Dvasios dovanos (\u0160ventosios Dvasios dovanos mums) \u2013 Ba\u017eny\u010dios tarnys\u010di\u0173 \u012fvairov\u0119. Ta pati tiesa gali b\u016bti \u012frodyta remiantis veikiau Dievo malone negu Dievo Dvasia. Vienov\u0119 Ba\u017eny\u010diai suteikia charis (malon\u0117), o \u012fvairov\u0119 \u2013 charismata<\/em> (malon\u0117s dovanos). \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Naujajame Testamente i\u0161vardytos keturios dvasini\u0173 dovan\u0173 grup\u0117s. \u017dinomiausia Ra\u0161to vieta yra 1 Kor sk. 12. Nema\u017eiau svarbi \u2013 Rom 12,3\u20138. Trumpesnius apra\u0161ymus galima rasti Ef 4,7\u201312 ir 1 Pt 4,10\u201311. I\u0161 \u0161i\u0173 ir kit\u0173 Ra\u0161to viet\u0173 turime bandyti i\u0161siai\u0161kinti dvasini\u0173 dovan\u0173 prigimt\u012f, kiek j\u0173 yra, j\u0173 ry\u0161\u012f su \u012fgimtais talentais, ar visos jos yra stebuklingos, kurios dovanos prieinamos \u0161iandien, j\u0173 turin\u012f (kam jos duodamos), \u0161altin\u012f (i\u0161 kur jos ateina) ir tiksl\u0105 (d\u0117l ko jos duodamos).<\/p>\n

Dvasini\u0173 dovan\u0173 prigimtis<\/strong>
\nGeriausia prad\u0117ti nuo 1 Kor 12, 4\u20136, kur Paulius teigia: \u201eYra skirting\u0173 dovan\u0173, ta\u010diau ta pati Dvasia. Yra skirting\u0173 tarnys\u010di\u0173, ta\u010diau tas pats Vie\u0161pats. Ir esama skirting\u0173 darb\u0173, ta\u010diau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame\u201c.
\nApa\u0161talas siekia akcentuoti, kad nors dovanos skirtingos, Dav\u0117jas vienas. Jis pakartoja tai tris kartus, kiekvien\u0105syk susiedamas dovanas su skirtingu Trejyb\u0117s Asmeniu (\u201eta pati Dvasia\u201c, \u201etas pats Vie\u0161pats\u201c, \u201etas pats Dievas\u201c). Be to, jis pavartoja tris skirtingus \u017eod\u017eius \u012fvardyti pa\u010dioms dovanoms. Pirma (eil. 4), charismata<\/em>, Dievo malon\u0117s dovanos. Antra (eil. 5), diakoniai<\/em>, tarnavimo formos. Tre\u010dia (eil. 6), energemata<\/em>, energija, veikla ar galia, kuri\u0105 kiekvienam \u201e\u012fkvepia\u201c (energon)<\/em> pats Dievas. Kiekvienoje grup\u0117je dar yra \u201e\u012fvairovi\u0173\u201c ar \u201esuskirstym\u0173\u201c (daireseis)<\/em>. Sujung\u0119 visus tris \u017eod\u017eius, dvasines dovanas gal\u0117tume apibr\u0117\u017eti kaip \u201etam tikrus Dievo malon\u0117s ir j\u0117gos suteiktus sugeb\u0117jimus, kurie padeda \u017emon\u0117ms specifi\u0161kai ir atitinkamai tarnauti\u201c. Taigi dvasin\u0117 dovana, arba charizma, pati savaime n\u0117ra nei sugeb\u0117jimas, nei tarnavimas, o veikiau sugeb\u0117jimas, kuris \u012fgalina \u017emog\u0173 tarnauti. Papras\u010diau tariant, ji gali b\u016bti laikoma arba kaip dovana su u\u017eduotimi, kuriai atlikti ja pasinaudojama, arba kaip u\u017eduotis su dovana, kuri leid\u017eia j\u0105 atlikti.
\nDabar i\u0161kelsime kelis, su \u0161iomis dovanomis susijusius, klausimus, kurie pad\u0117s geriau suprasti j\u0173 prigimt\u012f.<\/p>\n

Kiek yra skirting\u0173 dovan\u0173?<\/strong>
\nKai kurie krik\u0161\u010dionys domisi, atrodo, tik trijomis dovanomis, b\u016btent kalbomis, prana\u0161yst\u0117mis ir gydymu. Ta\u010diau dovan\u0173 yra neabejotinai daugiau u\u017e \u0161\u012f jaudinant\u012f trio. Esu mat\u0119s ir knyg\u0105, ir buklet\u0105, pavadintus \u201eDevynios Dvasios dovanos\u201c. Kai kas mano, kad autorius apribojo dovanas iki devyni\u0173, nor\u0117damas i\u0161vesti paralel\u0119 su devyniais Dvasios vaisiais, ta\u010diau taip apriboti skai\u010di\u0173 yra klaida. Taip, pirmajame s\u0105ra\u0161e, 1 Kor sk. 12 prad\u017eioje, i\u0161vardytos b\u016btent devynios dovanos. Tiesa ir tai, kad kitas s\u0105ra\u0161as to paties skyriaus gale taip pat apima devynias dovanas, bet tik penkios sutampa su ankstesnio s\u0105ra\u0161o dovanomis. Taigi 1 Kor sk. 12 pamin\u0117ta trylika dovan\u0173. Rom sk. 12 i\u0161vardytos septynios (i\u0161 j\u0173 penki\u0173 n\u0117ra n\u0117 viename 1 Kor sk. 12 s\u0105ra\u0161e), Ef sk. 4 pamin\u0117tos penkios (dvi yra naujos), o 1 Pt sk. 4 t\u0117ra tik dvi dovanos, ir viena i\u0161 j\u0173 (\u201ejei kas kalba\u201c) anks\u010diau nebuvo u\u017era\u0161yta. Bandant palyginti penkis s\u0105ra\u0161us, ne visada ai\u0161ku, kuri dovana atitinka kuri\u0105, bet beveik nekyla abejoni\u0173, kad i\u0161 viso Naujajame Testamente i\u0161vardyta dvide\u0161imt ar daugiau skirting\u0173 dovan\u0173.
\nBe to, n\u0117ra prie\u017easties manyti, kad visi \u0161ie penki s\u0105ra\u0161ai reprezentuoja i\u0161baigt\u0105 dvasini\u0173 dovan\u0173 katalog\u0105. Jau min\u0117jome, kad dviejuose s\u0105ra\u0161uose, kurie yra tame pa\u010diame skyriuje (1 Kor 12), pakartotos tik penkios dovanos ir kiekvienas s\u0105ra\u0161as turi keturias naujas, o s\u0105ra\u0161as Lai\u0161ke efezie\u010diams mini dvi naujas dovanas, ne\u012ftrauktas n\u0117 \u012f vien\u0105 i\u0161 1 Kor sk. 12 s\u0105ra\u0161\u0173. N\u0117ra n\u0117 vienos dovanos, kuri b\u016bt\u0173 visuose penkiuose s\u0105ra\u0161uose, o trylika dovan\u0173 i\u0161vardyta tik viename i\u0161 penki\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173. Dovan\u0173 sugrupavimas atrodo visi\u0161kai atsitiktinis, tarsi stengiamasi atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f t\u0105 fakt\u0105, kad kiekviena grup\u0117 yra ribota didesn\u0117s visumos dalis.
\nIr dar \u2013 argi mes ne\u017einome i\u0161 istorijos ir patirties apie dovanas, kurias \u0160ventoji Dvasia suteik\u0117 individams, ne\u012ftrauktiems \u012f jok\u012f biblin\u012f s\u0105ra\u0161\u0105? Argi Charleso Wesley sugeb\u0117jimas kurti giesmes nebuvo tokia pat charizma, kaip jo brolio Johno dovana evangelizuoti? O k\u0105 pasakysime apie evangelijos giesmininkus, krik\u0161\u010dionis poetus, vyrus ir moteris, turin\u010dius ry\u0161kias dvasines dovanas (negaliu j\u0173 apib\u016bdinti jokiais kitais \u017eod\u017eiais) krik\u0161\u010dioni\u0161kai literat\u016brai, muzikai kurti, dirbti radijuje ir televizijoje? Arba \u201eevangelistai\u201c, \u012ftraukti tik \u012f vien\u0105 i\u0161 penki\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173. Ar tai visa apimanti dovana, kuri\u0105 turi kiekvienas, dalyvaujantis kokiame nors evangelizavime? O gal \u012fvairios evangelistin\u0117s Dievo duotos dovanos rodo, kad viena dovana gali b\u016bti susijusi su evangelistin\u0117mis misijomis, kita \u2013 su \u0161eimos nari\u0173 evangelizavimu, tre\u010dia \u2013 su draug\u0173 evangelizavimu, ketvirta \u2013 su Evangelijos skelbimu atsitiktini\u0173 kontakt\u0173 metu, penkta \u2013 su evangelistiniu mokymu, \u0161e\u0161ta \u2013 su evangelistine literat\u016bra ir taip toliau? Dr\u012fstu teigti, kad kaip yra gilesni\u0173 patyrim\u0173 atvejais, taip ir su dvasin\u0117mis dovanomis: m\u016bs\u0173 Dievas yra turtingos ir spalvingos \u012fvairov\u0117s Dievas.
\n\u012e m\u016bs\u0173 pirm\u0105j\u012f klausim\u0105, kiek yra skirting\u0173 dovan\u0173, atrodo, b\u016bt\u0173 galima atsakyti taip: \u201eNaujajame Testamente i\u0161vardyta ma\u017eiausiai dvide\u0161imt, o gyvasis Dievas, kuris m\u0117gsta \u012fvairov\u0119 ir yra dosnus, gali duoti dar daug daugiau\u201c.<\/p>\n

Ry\u0161ys tarp dvasini\u0173 dovan\u0173 ir \u012fgimt\u0173 talent\u0173<\/strong>
\nKoks ry\u0161ys tarp dvasini\u0173 dovan\u0173 ir \u012fgimt\u0173 talent\u0173? Kai kurie bematant atsakys \u2013 \u201ejokio\u201c; kiti kalb\u0117jo ir ra\u0161\u0117, kad tarp j\u0173 didelio skirtumo nesama. Abu \u0161ie po\u017ei\u016briai perd\u0117ti. Tam tikras skirtumas, ir akivaizdus, turi b\u016bti, nes k\u016brinijos Dievas talentus dalija visiems vyrams ir moterims, ta\u010diau naujosios k\u016brinijos, Ba\u017eny\u010dios, Dievas dvasines dovanas suteikia tik savo atpirktiems \u017emon\u0117ms. B\u016btent dvasin\u0117s dovanos diferencijuoja Kristaus k\u016bno narius \u2013 kiekvienas k\u016bno narys turi skirting\u0105 dovan\u0105 ar funkcij\u0105. Vis d\u0117lto neturime skub\u0117ti paneigti ir to fakto, kad tarp dvasini\u0173 dovan\u0173 ir \u012fgimt\u0173 talent\u0173 yra ry\u0161ys. Mus sulaikyti tur\u0117t\u0173 daug prie\u017eas\u010di\u0173.
\nPirma, k\u016brinijos ir naujosios k\u016brinijos Dievas yra tas pats, savo tobula valia veikiantis ir viena, ir kita. \u0160i dievi\u0161ka valia yra am\u017eina. \u0160aukdamas Jeremij\u0105 \u012f prana\u0161o tarnyst\u0119, Dievas pasak\u0117: \u201eDar prie\u0161 sukurdamas \u012fs\u010diose, tave a\u0161 pa\u017einau, dar prie\u0161 gimim\u0105 tave a\u0161 pa\u0161ventinau, \u2013 prana\u0161u tautoms tave a\u0161 paskyriau\u201c (Jer 1,5). Tok\u012f pat \u012fsitikinim\u0105 apie save ir savo apa\u0161tali\u0161k\u0105 pa\u0161aukim\u0105 tur\u0117jo Paulius. Dievas, kuris aprei\u0161k\u0117 jam savo S\u016bn\u0173, yra tas pats, kuris \u201ej\u012f pasirinko dar esant\u012f \u012fs\u010diose ir pa\u0161auk\u0117 savo malone\u201c (Gal 1,15\u201316). Atkreipkite d\u0117mes\u012f, kad abiejose \u0161iose eilut\u0117se esama kai ko daugiau nei vien u\u017euominos \u012f laik\u0105, kad dar prie\u0161 gimstant Jeremijui ir Pauliui, Dievas \u017einojo, kas jiems nutiks. Teigiama, jog dar prie\u0161 jiems gimstant Dievas juos pa\u0161ventino ir atskyr\u0117 ypatingai tarnystei, bet pa\u0161auk\u0117 daug v\u0117liau. Vadinasi, negalime manyti, kad tarp dviej\u0173 j\u0173 gyvenimo pusi\u0173 nebuvo jokio ry\u0161io. Argi ne artimesn\u0117 Biblijos Dievo darbui b\u016bt\u0173 nuomon\u0117, kad jis suteik\u0117 jiems tam tikrus sugeb\u0117jimus dar prie\u0161 j\u0173 gimim\u0105 (\u0161iuolaikiniais terminais gal\u0117tume sakyti \u2013 genetin\u012f kod\u0105), kurie i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir tapo naudojami tik po to? Dievas aktyviai veik\u0117 abiejose j\u0173 gyvenimo pus\u0117se ir tobulai jas sujung\u0117. Pana\u0161iai visi Biblijos autoriai buvo pirmiau ruo\u0161iami Dievo Apvaizdos pagal j\u0173 temperament\u0105, kilm\u0119 bei patirt\u012f, o v\u0117liau \u0160ventosios Dvasios \u012fkv\u0117pti ne\u0161ti \u017eini\u0105, kuri visi\u0161kai atitiko j\u0173 asmenyb\u0119.
\nJeigu kas nors paprie\u0161taraut\u0173, sakydamas, jog tai, kas tiko prana\u0161ams ir apa\u0161talams, neb\u016btinai tinka eiliniams \u0161iandienos krik\u0161\u010dionims, atsaky\u010diau, kad Ra\u0161tas ai\u0161kina prie\u0161ingai. Mat maloningas Dievo tikslas kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173 yra am\u017einas. Jis buvo suformuluotas ir \u201esuteiktas\u201c mums Kristuje \u201eprie\u0161 am\u017einuosius laikus\u201c (2 Tim 1,9); Dievas i\u0161sirinko mus, kad b\u016btume \u0161venti, ir l\u0117m\u0117 mums b\u016bti jo s\u016bnumis per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 \u201eprie\u0161 pasaulio sutv\u0117rim\u0105\u201c (Ef 1,4); ir geri darbai, kuriems buvome atkurti Kristuje, yra Dievo \u201eparuo\u0161ti i\u0161 anksto\u201c. \u0160i esmin\u0117 tiesa, kad Dievas nuo pat prad\u017ei\u0173 jau planavo pabaig\u0105, tur\u0117t\u0173 sulaikyti mus nuo pernelyg lengvab\u016bdi\u0161ko prigimties ir malon\u0117s, gyvenimo iki atsivertimo ir po jo atribojimo.
\nYra dar viena prie\u017eastis, d\u0117l kurios galima manyti esant ry\u0161\u012f tarp \u012fgimt\u0173 ir dvasini\u0173 dovan\u0173. Keletas charizm\u0173 yra ne tik ne stebuklingos, bet pozityviai pasaulietin\u0117s. Tai materialios prigimties dvasin\u0117s dovanos. Turb\u016bt labiausiai stulbinantys pavyzd\u017eiai yra trys paskutinieji Rom sk. 12 Pauliaus pateiktame s\u0105ra\u0161e: \u201e…kas dovan\u0105 \u0161elpti \u2013 tegul \u0161elpia dosniai, kas vadovauti \u2013 tegul vadovauja r\u016bpestingai; kas dovan\u0105 gailestingumo darbams \u2013 tegul pagelbi kitiems su d\u017eiaugsmu\u201c (eil. 8).
\nNekyla abejoni\u0173, jog \u0161ios dovanos priklauso charizm\u0173 kategorijai. Pats \u017eodis pavartojamas 6 eilut\u0117s prad\u017eioje. Kaip ir 1 Kor sk. 12, vis\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105 sujungia \u201ei\u0161 daugelio nari\u0173 sudaryto vieno k\u016bno\u201c metafora (eil. 4 ir 5). Ir visos septynios dovanos Rom sk. 12 kataloge pateikiamos beveik ta pa\u010dia tvarka. Taigi tai, kas nauja, kas j\u0173 \u012fgimtas dovanas paver\u010dia dvasin\u0117mis, slypi j\u0173 tiksle (prie\u017eastyse, kod\u0117l jie tarnauja ir kod\u0117l duoda) bei motyvuose (juos \u012fkvepian\u010diuose paskatinimuose). B\u016btent tai Paulius ir akcentuoja. Jis sako, jog nedera murm\u0117ti ir spyriotis. Duodantis pinigus turi lavinti savo sugeb\u0117jim\u0105 \u0161elpti dosniai (eil. 8), o darantis gailestingumo darbus \u2013 pagelb\u0117ti kitiems \u201esu d\u017eiaugsmu\u201c.
\nGana pana\u0161us ry\u0161ys tarp \u012fgimt\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 iki atsivertimo ir dvasini\u0173 dovan\u0173 po atsivertimo gali egzistuoti ir dviejose ankstesn\u0117se charizmose, kurias Paulius mini Rom sk. 12, b\u016btent \u201ekas moko\u201c (eil. 7) ir \u201ekas ragina\u201c (eil. 8). K\u0105 rei\u0161kia \u201emokyti\u201c, ai\u0161ku. Ta\u010diau veiksma\u017eodis \u201eraginti\u201c (parakaleo)<\/em> graik\u0173 kalboje turi kelet\u0105 reik\u0161mi\u0173 \u2013 nuo \u201emaldauti\u201c ir \u201epra\u0161yti\u201c iki \u201edr\u0105sinti\u201c, \u201eguosti\u201c ir \u201eraminti\u201c. Abu veiksma\u017eod\u017eiai gali b\u016bti susij\u0119 su skirtingais vie\u0161\u0173 kalb\u0173 sakymo tarnaujant aspektais: viena \u2013 mokymas, antra \u2013 raginimas. \u201eRaginimas\u201c (paraklesis)<\/em>, \u017einoma, gali pasireik\u0161ti formaliai kalboje (Apd 13, 15) ir ra\u0161te (Hbr 13,22). Vis d\u0117lto paraklesis yra platesn\u0117 s\u0105voka, apimanti tam tikr\u0105 padr\u0105sinim\u0105 bei paguod\u0105, kuri\u0105 gali pa\u017eadinti asmeni\u0161ka draugyst\u0117, u\u017euojauta ir meil\u0117.
\nMokyti bei raginti gali ir nekrik\u0161\u010dionys. Pasaulyje sutinkame daug \u017emoni\u0173, kurie (kaip mes sakome) yra \u201eapsigim\u0119 mokytojai\u201c, ir toki\u0173, kurie puikiai moka suprasti, prieiti, u\u017ejausti, tod\u0117l pakelia \u016bp\u0105 ir padr\u0105sina. Tad koks skirtumas tarp nekrik\u0161\u010dioni\u0173 mokytoj\u0173 bei dr\u0105sintoj\u0173 ir \u0161ias dvasines dovanas turin\u010di\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173?
\nTurint omeny tai, kas buvo ra\u0161yta apie k\u016brinijos ir malon\u0117s Diev\u0105, argi nepana\u0161u, kad jis suteikia dvasin\u0119 mokymo dovan\u0105 tikin\u010diajam, kuris iki atsivertimo jokiu b\u016bdu negali mokyti, arba dvasin\u0119 raginimo dovan\u0105 broliui ar seseriai, kurie savo temperamentu n\u0117ra nei gailestingi, nei draugi\u0161ki? Dievui tai neb\u016bt\u0173 ne\u012fmanoma. Ta\u010diau ar ne labiau atitikt\u0173 biblinio Dievo, kurio planai yra am\u017eini, charakter\u012f nuomon\u0117, kad jo dvasin\u0117s dovanos dera prie jo duot\u0173 \u012fgimt\u0173 talent\u0173? Ir kad (pavyzd\u017eiui) toks \u201epaguodos s\u016bnus\u201c<\/em> kaip Barnabas (Apd 4,36), kuris tarnavo ir kilnia\u0161irdi\u0161ku aukojimu (eil. 37), ir asmeni\u0161ka draugyste (pvz., Apd 9,26\u201327; 11,25\u201326), jau i\u0161 prigimties buvo potencialiai toks \u017emogus?
\nTokiu atveju \u012f mokymo ir skatinimo dvasines dovanas turime \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f jau egzistuojan\u010di\u0173 ar bent u\u017esl\u0117pt\u0173 dovan\u0173 i\u0161k\u0117lim\u0105, sustiprinim\u0105, \u201esukrik\u0161\u010dioninim\u0105\u201c. Taigi \u017emogus prie\u0161 atsivertim\u0105 gali b\u016bti talentingas mokytojas, o po jo gali gauti mokymo charizm\u0105, kuri sustiprint\u0173 jo \u012f\u017evalgum\u0105, proto ai\u0161kum\u0105 ir tinkamum\u0105. Arba jis gali b\u016bti i\u0161 prigimties kupinas u\u017euojautos, o po atsivertimo gauti dvasin\u0119 raginimo dovan\u0105, kuri leist\u0173 jam atlikti specifin\u0119 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 \u201epaskatinimo Kristuje\u201c tarnyst\u0119 (Fil 2,1) \u2013 ir jo krik\u0161\u010dioni\u0161kam mokymui (pvz., 1 Tes 4,18; Tit 1,9), ir jo krik\u0161\u010dioni\u0161kai tik\u0117jimo \u0161ilumai bei j\u0117gai (Rom 1,12). Visose \u0161iose Ra\u0161to vietose dominuoja \u017eod\u017eiai parakaleo<\/em> arba paraklesis<\/em>.
\nTaigi bibliniai pavyzd\u017eiai persp\u0117ja neskub\u0117ti br\u0117\u017eti ry\u0161kios linijos tarp \u012fgimt\u0173 ir dvasini\u0173 dovan\u0173.<\/p>\n

Ar visos dvasin\u0117s dovanos stebuklingos?<\/strong>
\nNorint atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, reikia prad\u0117ti pakartojimu, kad kai kurios dovanos ne tik kad n\u0117ra stebuklingos, bet atrodo visi\u0161kai \u012fprastos, net prozi\u0161kos. Nieko stebuklingo neturi mokymo ir skatinimo, pinig\u0173 aukojimo ir gailestingumo darb\u0173 dovanos. Ir n\u0117ra jokios akivaizd\u017eios prie\u017easties, d\u0117l kurios \u201ei\u0161minties \u017eod\u012f\u201c, \u201epa\u017einimo \u017eod\u012f\u201c ar \u201etik\u0117jim\u0105\u201c (1 Kor 12,8\u20139) tur\u0117tume laikyti stebuklingais ar implikuojan\u010diais stebukl\u0105. Nei tekste, nei kontekste to niekas nerodo. Nat\u016bralu b\u016bt\u0173 interpretuoti taip: jie susij\u0119 su tam tikru i\u0161minties ir pa\u017einimo kiekiu (bei sugeb\u0117jimu tai i\u0161reik\u0161ti) ir specialiu tik\u0117jimo laipsniu \u2013 \u017einoma, ne d\u0117l i\u0161teisinimo ar pa\u0161ventinimo, o d\u0117l tam tikros tarnyst\u0117s.
\nTad kokios dovanos yra stebuklingos? \u201eStebukladariai\u201c skelbiasi darantys stebukl\u0105, o su juo turb\u016bt galima sieti \u201ei\u0161gydym\u0173 dovanas\u201c bei \u201egydytojus\u201c kartu su \u201eskirtingomis kalbomis\u201c ir \u201ekalb\u0173 ai\u0161kinimu\u201c (1 Kor 12,9\u201310). Jeigu tai stebuklingos dovanos, ar jos vis dar suteikiamos \u0161iandien? Keista, kad \u0161iuo klausimu \u017emon\u0117s da\u017enai skuba pulti \u012f kra\u0161tutinumus su papras\u010diausiais \u201etaip\u201c arba \u201ene\u201c, pirmiau nepasidom\u0117j\u0119, ar yra tokia biblin\u0117 stebukl\u0173 doktrina, pagal kuri\u0105 b\u016bt\u0173 galima apsvarstyti ir atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105. Dr\u012fstu sakyti, kad naiv\u016bs atsakymai \u201etaip\u201c arba \u201ene\u201c yra tik kra\u0161tutinumai.
\nDogmati\u0161kas \u201ene\u201c su galb\u016bt pridurtu \u201e\u0161iandien stebukl\u0173 neb\u016bna\u201c arba (dar blogiau) \u201estebukl\u0173 apskritai negali b\u016bti\u201c yra pozicija, kurios biblinis krik\u0161\u010dionis i\u0161laikyti negali. Dievas, kur\u012f tikime, yra laisvas ir galingiausias visatos K\u016br\u0117jas. Jis visk\u0105 i\u0161laiko savo \u017eod\u017eio galia. Jam pavaldi visa gamta. Jis ne tik gali daryti stebuklus, bet ir yra j\u0173 padar\u0119s. Kas mes esame, kad apribotume jo gali\u0105 ir sakytume jam, k\u0105 jis gali ir ko ne?
\nPrie\u0161inga pozicija taip pat atrodo nelogi\u0161ka. Radikaliausia jos i\u0161rai\u0161ka yra po\u017ei\u016bris, kad beveik viskas, k\u0105 daro Dievas, yra stebuklas. Ta\u010diau stebuklu vadinamas keistas \u012fvykis, k\u016brybinis nukrypimas nuo normali\u0173 ir nat\u016brali\u0173 Dievo veikimo b\u016bd\u0173. Jeigu stebuklai tapt\u0173 \u012fprasti, jie liaut\u0173si buv\u0119 stebuklais. Vis d\u0117lto kai kurie krik\u0161\u010dionys Dievo veikl\u0105 laiko i\u0161tisai stebuklinga. Jie pavert\u0117 j\u012f ne\u017einia kokiu magu. Mums visiems b\u016btina gauti biblin\u012f aprei\u0161kim\u0105 apie gyv\u0105j\u012f Diev\u0105, kuris pirmiausia veikia gamtoje, o ne antgamti\u0161kai, istorijoje, ne stebuklais.
\n\u0116m\u0119 matyti gyv\u0105j\u012f Diev\u0105 be paliovos veikiant\u012f per istorijos ir gamtos procesus, prad\u0117sime pripa\u017einti, kad (pavyzd\u017eiui) bet koks<\/em> i\u0161gydymas yra dievi\u0161kas \u2013 ar jis b\u016bt\u0173 \u012fvyk\u0119s be joki\u0173 priemoni\u0173, ar panaudojus fizines, psichologijos, chirurgijos priemones. Pirmasis tur\u0117t\u0173 b\u016bti vadinamas stebuklingu i\u0161gydymu, antrasis \u2013 nestebuklingu, nors abu yra vienodai dievi\u0161ki i\u0161gydymai.
\nNe tokia grie\u017eta \u0161ios antrosios pozicijos forma yra tvirtinti, kad nors ne viskas, k\u0105 daro Dievas, yra stebuklinga, vis d\u0117lto jis nori, jog stebuklai b\u016bt\u0173 tokie pat nuolatiniai m\u016bs\u0173 \u0161iandieninio gyvenimo ir tarnyst\u0117s palydovai, kaip buvo b\u016bdinga m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties ir jo apa\u0161tal\u0173 darbams. Ta\u010diau \u0161ios nuomon\u0117s negali palaikyti tie, kuri\u0173 stebukl\u0173 doktrina remiasi \u0160ventuoju Ra\u0161tu. Mat nors Biblijoje yra daug stebukling\u0173 istorij\u0173, ji n\u0117ra vien stebukl\u0173 knyga, kaip ir biblinis Dievas n\u0117ra vien stebukl\u0173 Dievas. Did\u017eiul\u0117se biblin\u0117s istorijos atkarpose n\u0117ra u\u017era\u0161yta n\u0117 vieno stebuklo. Specialiai minima, kad Jonas Krik\u0161tytojas, kur\u012f J\u0117zus laik\u0117 did\u017eiausiu i\u0161 Senosios Sandoros \u017emoni\u0173, nedar\u0117 stebukl\u0173 (Jn 10,41). Kai bandome atrasti biblini\u0173 stebukl\u0173, galime pasteb\u0117ti, kad jie susitelk\u0119 Ra\u0161te kaip \u017evaig\u017ed\u0117s nakties danguje. Yra keturi pagrindiniai \u201e\u017evaig\u017edynai\u201c. Pirmiausia jie grupuojasi aplink Moz\u0119 (maras Egipte, Raudonosios j\u016bros per\u0117jimas, mana ir vanduo ir t.t.); po to aplink Elij\u0105, Eliziej\u0173 ir prana\u0161us, tada aplink pat\u012f Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173 ir galiausiai aplink apa\u0161talus. Tai keturios pagrindin\u0117s aprei\u0161kimo epochos \u2013 \u012fstatymas, prana\u0161ai, Vie\u0161pats ir apa\u0161talai. Pagrindinis stebukl\u0173 tikslas buvo pagr\u012fsti kiekvienos naujos aprei\u0161kimo pakopos autenti\u0161kum\u0105. Pavyzd\u017eiui, Moz\u0117s (kur\u012f Vie\u0161pats pa\u017einojo \u201eveidas \u012f veid\u0105\u201c) kaip prana\u0161o unikalum\u0105 patvirtina jo stebukl\u0173 unikalumas (\u201eNiekas jam neprilygo \u017eenklais ir nuostabiais darbais, kuri\u0173 atlikti Vie\u0161pats j\u012f siunt\u0117…\u201c, \u012est 34,10 ir 11). Pana\u0161iai Vie\u0161paties J\u0117zaus tarnyst\u0119 Dievas patvirtino \u201egalingais darbais, stebuklais ir \u017eenklais, kuriuos per j\u012f nuveik\u0117 Dievas\u201c (Apd 2,22), be to, Dievas paliudijo apa\u0161tal\u0173 ne\u0161am\u0105 \u017eini\u0105 \u201e\u017eenklais ir stebuklais, visokiais galyb\u0117s darbais ir \u0160ventosios Dvasios dovanomis [1], paskirstytomis jos valia\u201c (Hbr 2,4). Tod\u0117l Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 knygos pavadinimas yra teisingas, nes visi stebuklai, kuriuos Lukas sura\u0161\u0117 \u0161ioje knygoje, buvo atlikti apa\u0161tal\u0173 (plg. Apd 2,43; 5,12), ir tik dvi i\u0161imtis sudaro \u017emon\u0117s, kuriuos apa\u0161talai rank\u0173 u\u017ed\u0117jimu asmeni\u0161kai \u012fgaliojo (6,8; 8,6\u20137). Savo padarytus stebuklus Paulius taip pat apib\u016bdino kaip \u201eapa\u0161talo \u017eenklus\u201c <\/em>(2 Kor 12,12). [2]
\nTad k\u0105 gi tur\u0117tume atsakyti \u012f tvirtinimus, kad \u0161iandien vyksta stebukl\u0173? Tai netur\u0117t\u0173 b\u016bti nei u\u017esispyr\u0117li\u0161kas nepatiklumas (\u201eBet stebukl\u0173 \u0161iandien neb\u016bna\u201c), nei nekriti\u0161kas patiklumas (\u201e\u017dinoma! Stebukl\u0173 vis\u0105 laik\u0105 atsitinka\u201c), o veikiau atviro po\u017ei\u016brio dvasia: \u201eNemanau, kad stebuklai \u0161iandien b\u016bt\u0173 \u012fprastas dalykas, nes ypatingas aprei\u0161kimas, kurio autenti\u0161kum\u0105 jie tur\u0117jo patvirtinti, baigtas; ta\u010diau Dievas, \u017einoma, yra visagalis ir laisvas, tod\u0117l gali b\u016bti tam tikr\u0173 situacij\u0173, kuriose jis malon\u0117s padaryti stebukl\u0105\u201c.<\/p>\n

Ar visos Biblijoje minimos dvasin\u0117s dovanos suteikiamos \u0161iandien?<\/strong>
\nJau buvo i\u0161kelta mintis, kad keturi bibliniai s\u0105ra\u0161ai dar ne viskas ir \u0161iandien gali b\u016bti dvasini\u0173 dovan\u0173, kurios ne\u012ftrauktos \u012f jok\u012f s\u0105ra\u0161\u0105. Galima pasakyti ir prie\u0161ingai \u2013 ne visos i\u0161 dvide\u0161imties ar daugiau dovan\u0173, kurios i\u0161vardytos, teb\u0117ra prieinamos. Nesigilindami \u012f stebukling\u0173 dovan\u0173 klausim\u0105, kur\u012f jau apsvarst\u0117me, turime panagrin\u0117ti, ar \u0161iandienos Ba\u017eny\u010dioje yra apa\u0161tal\u0173 ir prana\u0161\u0173. Tie, kurie tvirtina, jog galima gauti visas Naujajame Testamente minimas charizmas, neabejoja ir tolimesniu apa\u0161tal\u0173 bei prana\u0161\u0173 egzistavimu. Tokie krik\u0161\u010dionys link\u0119 kalb\u0117ti ir ra\u0161yti, jog \u201en\u0117ra biblinio \u012frodymo\u201c, kad kuri nors i\u0161 dovan\u0173 kada nors bus at\u0161aukta. Vis d\u0117lto toks \u012frodymas yra.
\n\u017dodis \u201eapa\u0161talas\u201c Naujajame Testamente pavartotas turb\u016bt trimis reik\u0161m\u0117mis. Tik viename kontekste atrodo, jog jis taikomas visiems krik\u0161\u010dionims, b\u016btent kai J\u0117zus pasak\u0117, jog pasiuntinys (graiki\u0161kai apostolos<\/em>) ne didesnis u\u017e savo siunt\u0117j\u0105 (Jn 13,16). Bendr\u0105ja prasme visi esame pasi\u0173sti \u012f pasaul\u012f Kristaus ir tod\u0117l esame Ba\u017eny\u010dios apa\u0161tali\u0161kosios misijos dalininkai (Jn 17,18; 20,21), visi mes pla\u010di\u0105ja prasme \u2013 \u201eapa\u0161talai\u201c. Ta\u010diau kadangi tai taikoma visiems krik\u0161\u010dionims, toks apa\u0161talavimas negali b\u016bti charizma, suteikiama tik keliems.
\nAntra, \u0161is \u017eodis ma\u017eiausiai du kartus apib\u016bdina \u201eBa\u017eny\u010di\u0173 pasiuntinius\u201c (2 Kor 8,23; Fil 2,25), pasiuntinius su specialiomis u\u017eduotimis siun\u010diamus i\u0161 vienos Ba\u017eny\u010dios \u012f kit\u0105. \u0160ia prasme \u017eodis \u201eapa\u0161talas\u201c gali b\u016bti taikomas misionieriams bei kitiems specialia misija pasi\u0173stiems krik\u0161\u010dionims. Ta\u010diau tai akivaizd\u017eiai ne ta reik\u0161m\u0117, kuri siejama su charizma \u201eapa\u0161talas\u201c. Mat abiem atvejais \u0161i charizma yra s\u0105ra\u0161o prad\u017eioje (1 Kor 12,28\u201329; Ef 4,11) ir kad Lai\u0161ke korintie\u010diams esan\u010diame s\u0105ra\u0161e trys pirmosios dovanos sunumeruotos (\u201epirma, antra, tre\u010dia\u201c) ir apa\u0161talas yra pirmasis. Taigi \u0161iuo atveju tikriausiai kalbama apie toki\u0105 apa\u0161talyst\u0117s dovan\u0105, kuri buvo suteikta ma\u017eai ypatingai \u017emoni\u0173 grupei \u2013 Kristaus apa\u0161talams, kuriuos sudar\u0117 Dvylika (Lk 16,12\u201313) kartu su Pauliumi (pvz., Gal 1,1), galb\u016bt Vie\u0161paties broliu (Gal 1,19) ir dar vienu kitu \u017emogumi. Jie buvo unikal\u016bs, nes savo akimis mat\u0117 istorin\u012f J\u0117z\u0173, ypa\u010d prisik\u0117lus\u012f Vie\u0161pat\u012f (Apd 1,21\u201322; 1 Kor 9,1; 15,8\u20139), buvo asmeni\u0161kai Kristaus paskirti ir \u012fgalioti (Mk 3,14) bei d\u0117l mokymo tarnyst\u0117s specialiai \u012fkv\u0117pti \u0160ventosios Dvasios (pvz., Jn 14,25\u201326; 16,12\u201315). Tod\u0117l \u0161ia pirm\u0105ja reik\u0161me, kuria jie yra s\u0105ra\u0161uose, \u012fp\u0117dini\u0173 jie neturi, nors \u0161iandien neabejotinai yra \u201eapa\u0161tal\u0173\u201c antr\u0105ja, \u201emisionieri\u0173\u201c reik\u0161me.
\nO kaip su prana\u0161ais? \u017dinoma, Ba\u017eny\u010dios istorijoje ne kart\u0105 buvo pretenduojama \u012f prana\u0161i\u0161k\u0105 \u012fkv\u0117pim\u0105. Bet ar tos pretenzijos teisingos? Tai labai priklauso nuo to, k\u0105 vadiname \u201eprana\u0161yste\u201c ar \u201eprana\u0161ais\u201c. Pagal Biblij\u0105, nuo pat Senojo Testamento dien\u0173 prana\u0161as buvo laikomas dievi\u0161ko aprei\u0161kimo \u012frankiu, kuriam at\u0117jo Vie\u0161paties \u017eodis ir kuris kalba b\u016btent Dievo \u017eod\u017eius (pvz., I\u0161 4,12; 7,1\u20132; Jer 1,4\u20139; 23,16\u201328). Turint omeny \u0161i\u0105 \u017eod\u017eio reik\u0161m\u0119, kuri yra pagrindin\u0117 biblin\u0117 reik\u0161m\u0117, manau, turime pripa\u017einti, jog prana\u0161\u0173 neb\u0117ra, nes Dievo aprei\u0161kimas baig\u0117si Kristumi bei apa\u0161tali\u0161kuoju liudijimu apie Krist\u0173, o \u0160ventojo Ra\u0161to kanonas seniai susiformav\u0119s. Be to, min\u0117tuose s\u0105ra\u0161uose Lai\u0161kuose efezie\u010diams ir korintie\u010diams prana\u0161ai yra antroje vietoje po apa\u0161tal\u0173, ir keliose Ra\u0161to vietose apa\u0161talai ir prana\u0161ai d\u0117l j\u0173 mokymo vadinami pagrindu, ant kurio pastatyta Ba\u017eny\u010dia (Ef 2,20; 3,5). U\u017etenka papras\u010diausio supratimo apie architekt\u016brin\u0119 konstrukcij\u0105, kad suprastume, jog sud\u0117jus pamatus ir pasta\u010dius pastat\u0105, i\u0161 naujo sud\u0117ti pamat\u0173 ne\u012fmanoma. Taigi kalbant apie pirm\u0105j\u0105 \u201eprana\u0161o\u201c, kaip tiesioginio ir naujo aprei\u0161kimo, reik\u0161m\u0119, atrodo, turime pasakyti, jog \u0161i charizma daugiau nebeteikiama. Ba\u017eny\u010dioje neb\u0117ra n\u0117 vieno, kuris gal\u0117t\u0173 dr\u012fsti pasakyti \u201eman at\u0117jo Vie\u0161paties \u017eodis, sakantis\u2026\u201c arba \u201etaip kalba Vie\u0161pats\u201c.
\nTa\u010diau buvo tvirtinama, kad \u017eodis \u201eprana\u0161as\u201c gali b\u016bti vartojamas kitomis, ne tokiomis svarbiomis reik\u0161m\u0117mis. Kai kas mano, jog \u0161iandien gali b\u016bti toki\u0173 \u017emoni\u0173, kaip prana\u0161as Agabas (Apd 11,28; 21,10\u201311), kuri\u0173 funkcija yra ne prisid\u0117ti prie aprei\u0161kimo, o i\u0161prana\u0161auti kok\u012f nors ateities \u012fvyk\u012f. Tai \u012fmanoma. Ta\u010diau ir Ba\u017eny\u010dios istorija, ir asmeni\u0161ka patirtis ver\u010dia mane b\u016bti atsarg\u0173. Yra toki\u0173, kurie teigia, jog prana\u0161i\u0161ka tarnyst\u0117 interpretuoja politinius \u012fvykius ar komentuoja socialinius klausimus (kaip dar\u0117 Senojo Testamento prana\u0161ai), ta\u010diau \u0161\u012f j\u0173 darbo aspekt\u0105 sunku izoliuoti nuo dievi\u0161ko \u012fkv\u0117pimo. Dar kiti prana\u0161yst\u0117s dovan\u0105 sieja su Ra\u0161to atskleidimo, mokymo ar \u201eugdymo, paraginimo ir paguodos\u201c (1 Kor 14,3) dovana.
\nVis d\u0117lto visos \u0161ios interpretacijos neatitinka biblinio po\u017ei\u016brio \u012f prana\u0161yst\u0119. Mat Ra\u0161te prana\u0161as pirmiausiai yra ne ateities sp\u0117jikas, politini\u0173 \u012fvyki\u0173 komentatorius, pamokslininkas ar net padr\u0105sintojas, o Dievo burna, naujo aprei\u0161kimo organas. Atrodo, b\u016btent \u0161ia prasme Paulius kalba apie apa\u0161talus ir prana\u0161us kaip apie svarbiausias charizmas (Ef 2,20; 3,5; 4,11; 1 Kor 12,28); ir \u0161ia prasme (nekalbant apie papildomas reik\u0161mes ir tarnystes) turime pasakyti, kad Ba\u017eny\u010dioje j\u0173 neb\u0117ra. \u0160iandien Dievas moko Ba\u017eny\u010di\u0105 ne nauju aprei\u0161kimu, o atskleisdamas savo aprei\u0161kim\u0105, kuris slypi Kristuje bei \u0160ventajame Ra\u0161te.<\/p>\n

\u017dodis \u201echarizminis\u201c<\/strong>
\nKai kurie teologai, kalb\u0117dami apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 tarnavim\u0105, j\u012f prie\u0161ina terminams \u201echarizminis\u201c ir \u201einstitucinis\u201c. Kunigus ir mokytojus (kaip ir vyskupus bei presbiterius) jie vadina \u201einstituciniais\u201c, o prana\u0161us \u2013 \u201echarizminiais\u201c. Pirmieji es\u0105 paskirti Ba\u017eny\u010dios, o pastarieji \u2013 paties Dievo. Ta\u010diau tai klaidingas (bent jau i\u0161 dalies) atskyrimas. Tai tiesa, jog apa\u0161talai ir prana\u0161ai buvo pa\u0161aukti Dievo be jokio formalaus Ba\u017eny\u010dios \u012fgaliojimo. Ta\u010diau Ba\u017eny\u010dia neturi teis\u0117s \u012fgalioti \u017emoni\u0173, kuri\u0173 Dievas nepa\u0161auk\u0117. Pagal Ra\u0161t\u0105, kunigai ir mokytojai yra tokie pat \u201echarizminiai\u201c kaip ir prana\u0161ai (Ef 4,11), ir Ba\u017eny\u010dia niekada netur\u0117t\u0173 paskirti tarnauti \u017emogaus, kuris n\u0117ra pa\u0161auktas ir apdovanotas Dievo. Naujasis Testamentas nepateikia tokios groteski\u0161kos anomalijos kaip tarnautojas be charizmos, kuri \u012fgalint\u0173 j\u012f tarnauti. Tai nuostabiai nusak\u0117 Johnas Owenas: \u201eBa\u017eny\u010dia neturi galios pakviesti \u012f tarnyst\u0119 jokio \u017emogaus, jeigu pirma jo neina Kristus ir nesuteikia tam \u017emogui dvasini\u0173 dovan\u0173\u201c.
\nVis d\u0117lto galime \u017eengti toliau ir tvirtinti, jog (pavyzd\u017eiui) Naujasis Testamentas neskiria mokymo dovanos nuo mokytojo dovanos (pvz., 1 Kor 12,28; Rom 12,7; Ef 4,11). \u0160i\u0105 charizm\u0105 sudaro tarnyst\u0117s ir dovanos kombinacija.
\n\u0160iuo metu vyksta \u201echarizminis jud\u0117jimas\u201c. Ta\u010diau a\u0161 \u0161\u012f termin\u0105, kalb\u0117damasis su \u017emon\u0117mis, kurie j\u012f taiko kai kam kitam, vartoju tik i\u0161 mandagumo ir darau tai nenoriai, nes laikau tai didele klaida. Mat epitetas \u201echarizminis\u201c taikytinas ne grupei krik\u0161\u010dioni\u0173, o visai Ba\u017eny\u010diai, kuriai jis ir priklauso. Visa Ba\u017eny\u010dia yra charizmin\u0117 bendruomen\u0117. Tai Kristaus k\u016bnas, kurio nariai funkcionuoja savo dovan\u0173 (charizm\u0173) d\u0117ka.<\/p>\n

Dvasini\u0173 dovan\u0173 apimtis: kam jos suteikiamos?<\/strong>
\nPirmiausia atsakyti tur\u0117tume taip: jeigu dovan\u0173 yra labai \u012fvairi\u0173, jos ir paskirstomos labai pla\u010diai. Charizmos n\u0117ra i\u0161rinkt\u0173j\u0173 saujel\u0117s prerogatyva. Prie\u0161ingai, Naujasis Testamentas tvirtina, kad bent vien\u0105 dvasin\u0119 dovan\u0105 ar sugeb\u0117jim\u0105 tarnauti turi kiekvienas krik\u0161\u010dionis, kad ir kokia \u201emieganti\u201c ir nenaudojama ta dovana b\u016bt\u0173. \u0160\u012f teigin\u012f patvirtina du pavyzd\u017eiai. Pirma, visuose keturiuose skyriuose, kuriuose i\u0161vardijamos dvasin\u0117s dovanos, tiesiogiai sakoma: \u201e\u2026raginu kiekvien\u0105 i\u0161 j\u016bs\u0173\u2026 manyti apie save blaiviai, kiekvienam pagal Dievo duot\u0105j\u012f tik\u0117jimo mast\u0105\u2026 Turime \u012fvairi\u0173 dovan\u0173, destis kokia malon\u0117 mums suteikta\u201c (Rom 12,3\u20136). \u201eIr visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka\u201c (1 Kor 12,11). \u201eO kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173 duota malon\u0117 pagal Kristaus dovanos mast\u0105\u201c (Ef 4,7). \u201ePatarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malon\u0117s prievaizdai sulig kiekvieno gaut\u0105ja malon\u0117s dovana\u201c (1 Pt 4,10).
\nKiekvienoje eilut\u0117je i\u0161skirtas \u017eodis yra arba pas (\u201evisi\u201c), arba hekastos<\/em> (\u201ekiekvienas\u201c). Tiesiog stulbina pasteb\u0117jus, kad dovanos yra daugiau negu pla\u010diai paplitusios, \u2013 jos universalios.
\nAntra, aptinkama k\u016bno metafora, Pauliaus m\u0117gstamas Ba\u017eny\u010dios sugretinimas su Kristaus k\u016bnu. Ba\u017eny\u010dia pana\u0161i \u012f \u017emogaus k\u016bn\u0105 tuo, kad ir viena, ir kita yra koordinuojamos sistemos, kurias sudaro daug nari\u0173, kiekvienas turintis vis kitoki\u0105 funkcij\u0105. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, jog \u0161i\u0105 metafor\u0105 Paulius pl\u0117toja visose trijose Ra\u0161to vietose, kur kalba apie dvasines dovanas (Rom sk. 12; 1 Kor sk. 12 ir Ef sk. 4). Atrodo, jog jam Kristaus k\u016bnas ir charizmos buvo neatsiejamos. Dviejose Ra\u0161to vietose i\u0161 trij\u0173 \u0161is ry\u0161ys tarp j\u0173 akivaizdus. I\u0161 dalies Paulius argumentuoja tuo, kad \u017emogaus k\u016bne, kaip ir Kristaus k\u016bne, kiekvienas organas ar narys turi koki\u0105 nors funkcij\u0105, o i\u0161 dalies tuo, kad kiekvienas turi skirting\u0105 funkcij\u0105.
\n\u201eJuk kaip viename k\u016bne turime daug nari\u0173 ir ne visi nariai atlieka t\u0105 pat\u012f u\u017edavin\u012f, taip mes daugelis esame vienas k\u016bnas Kristuje, o pavieniui \u2013 vieni kit\u0173 nariai. Turime \u012fvairi\u0173 dovan\u0173, destis kokia malon\u0117 mums suteikta\u201c (Rom 12,4\u20136).
\n\u201eKaip vienas k\u016bnas turi daug nari\u0173, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vien\u0105 k\u016bn\u0105, taip ir Kristus\u2026 Juk ir k\u016bnas n\u0117ra sud\u0117tas i\u0161 vieno nario, bet i\u0161 daugelio\u2026 J\u016bs esate Kristaus k\u016bnas, o pavieniui \u2013 jo nariai\u201c (1 Kor 12,12.14. 27).
\n\u0160is faktas, kad kiekvienas krik\u0161\u010dionis turi dovan\u0105, vadinasi, ir atsakomyb\u0119, yra fundamentalus Naujojo Testamento doktrinoje apie Ba\u017eny\u010di\u0105. Jis tur\u0117t\u0173 pakeisti krik\u0161\u010dioni\u0173 ir Ba\u017eny\u010di\u0173 gyvenim\u0105. Mat tradicinis po\u017ei\u016bris \u012f vietin\u0119 Ba\u017eny\u010di\u0105 yra toks: labai daug dirbantis kunigas, kuriam padeda ma\u017eas branduolys i\u0161tikim\u0173j\u0173, o daugelis nari\u0173 visi\u0161kai neprisideda arba ma\u017eai kuo prisideda prie Ba\u017eny\u010dios gyvenimo ir darbo. Tai daugiau primena autobus\u0105 (vienas vairuotojas ir daug apsn\u016bdusi\u0173 keleivi\u0173) negu k\u016bn\u0105 (visi nariai aktyv\u016bs, kiekvienas atlieka tam tikr\u0105 funkcij\u0105, kad visas k\u016bnas b\u016bt\u0173 sveikas bei veiksmingas). Neabejoju, kad neteisingas Ba\u017eny\u010dios veiklos supratimas yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l i\u0161augo \u201echarizminis jud\u0117jimas\u201c. \u0160is jud\u0117jimas \u2013 tai protestas prie\u0161 klerikalizm\u0105 (klerikal\u0173 priespaud\u0105 pasaulie\u010di\u0173 at\u017evilgiu) bei maldavimas i\u0161laisvinti pasaulie\u010dius tiems atsakingiems vadovaujantiems vaidmenims, kuriuos jiems suteik\u0117 Dievas.
\nDaugelis vietini\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 (o ypa\u010d j\u0173 kunigai) skund\u017eiasi, kad j\u0173 bendruomenei tr\u016bksta talenting\u0173 pagalbinink\u0173, ir tai yra standartinis pasiteisinimas, kod\u0117l ma\u017eai stengiamasi ir kod\u0117l tas menkas pastangas tvirtai kontroliuoja kunigas. Ta\u010diau \u0160ventasis Ra\u0161tas kreipiasi \u012f kiekvien\u0105 vietin\u0119 Ba\u017eny\u010di\u0105 tais pa\u010diais \u017eod\u017eiais, kuriuos Paulius pavartojo, kreipdamasis \u012f korintie\u010dius: \u201eJ\u016bs esate Kristaus k\u016bnas\u201c. Ra\u0161tas ir esama pad\u0117tis prie\u0161tarauja vienas kitam \u2013 atrodo, kad bendruomenei tr\u016bksta dovan\u0173, o Ra\u0161tas sako: \u201eNes\u0105mon\u0117! Negali b\u016bti. J\u016bs esate Kristaus k\u016bnas!\u201c Toks konfliktas tarp Dievo \u017eod\u017eio ir \u017emogaus vertinimo sukelia tik\u0117jimo kriz\u0119. Jei tikime Dievo \u017eod\u017eiu, esame \u012fpareigoti tik\u0117ti, kad kiekvienai vietinei Ba\u017eny\u010diai jis suteik\u0117 ar bent nori suteikti visas dovanas, kuri\u0173 reikia, kad ji gyvuot\u0173, b\u016bt\u0173 sveika, augt\u0173 ir dirbt\u0173. M\u016bs\u0173 pareiga melsti, kad Dievas pa\u017eadint\u0173 talenting\u0173 darbinink\u0173; nuolat ie\u0161koti dovan\u0173, kurios arba s\u0105moningai pasl\u0117ptos, arba nes\u0105moningai ignoruojamos; skatinti \u017emones panaudoti Dievo duotas dovanas (plg. 1 Tim 4,14; 2 Tim 1,6); ir garantuoti jiems tam galimyb\u0119.
\nKiekviena Ba\u017eny\u010dia turi apsvarstyti, kokio darbo j\u0105 kvie\u010dia imtis Dievas ir kokius i\u0161teklius jis tam suteik\u0117 (arba tur\u0117t\u0173 suteikti). \u0160is tiksl\u0173 identifikavimas bei i\u0161tekli\u0173 ir tiksl\u0173 suderinimas gali b\u016bti pagrindinis \u0161iuolaikinio verslo vadybos principas; ta\u010diau Biblijos mokymas atsirado dar gerokai net prie\u0161 mint\u012f apie vadybos studijas! Bet kuriuo atveju niekas geriau nei\u0161laisvina vietin\u0117s Ba\u017eny\u010dios i\u0161 klerikalizmo ir nepaspartina jos nari\u0173 mobilizavimo, kaip pripa\u017einimas paprast\u0173 biblini\u0173 ties\u0173 \u2013 Ba\u017eny\u010dia yra Kristaus k\u016bnas, ir kiekvienas k\u016bno narys turi atlikti tam tikr\u0105 funkcij\u0105. B\u016btent \u0161ia prasme, kaip jau mat\u0117me, visa Ba\u017eny\u010dia yra \u201echarizmin\u0117 bendruomen\u0117\u201c, nes kiekvienas bendruomen\u0117s narys turi charizm\u0105, o kartais net daugiau negu vien\u0105.<\/p>\n

Dvasini\u0173 dovan\u0173 \u0161altinis: i\u0161 kur jos ateina?<\/strong>
\nJau i\u0161siai\u0161kinome, jog pla\u010diai dalijamos charizmos b\u016bna skirtingos. Dabar turime akcentuoti, kad jos ateina i\u0161 Dievo. Dvasin\u0117s dovanos yra Dievo dovanos. Tai \u012fvairiais b\u016bdais atspindi Naujasis Testamentas.
\nPirma, dvasin\u0117s dovanos yra Dievo malon\u0117s dovanos. Tai ai\u0161kiai rodo patys graiki\u0161ki \u017eod\u017eiai. Charizmos yra charis<\/em>, tai yra neu\u017etarnautos Dievo malon\u0117s dovanos. Apsvarstykite \u0161ias eilutes:
\n\u201eTurime \u012fvairi\u0173 dovan\u0173 (charisma)<\/em>, destis kokia malon\u0117 (charis) <\/em>mums suteikta\u201c (Rom 12,6);
\n\u201eO kiekvienam m\u016bs\u0173 duota malon\u0117 (charis)<\/em> pagal Kristaus dovanos (dorea)<\/em> mast\u0105\u201c (Ef 4,7);
\n\u201ePatarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malon\u0117s (charis) prievaizdai sulig kiekvieno gaut\u0105ja malon\u0117s dovana (charisma)<\/em>\u201c (1 Pt 4,10).
\nKad pajaustume \u0161i\u0173 eilu\u010di\u0173 j\u0117g\u0105, naudinga sau priminti, jog \u017eodis \u201echarizma\u201c Naujajame Testamente siejamas ne tik su dvasin\u0117mis dovanomis, bet ir su i\u0161gelb\u0117jimu. Pavyzd\u017eiui: \u201eAtpildas u\u017e nuod\u0117m\u0119 \u2013 mirtis, o Dievo malon\u0117s dovana (charisma)<\/em> \u2013 am\u017einasis gyvenimas m\u016bs\u0173 Vie\u0161patyje Kristuje J\u0117zuje\u201c (Rom 6,23). Mes priprat\u0119 savo i\u0161gelb\u0117jim\u0105 priskirti absoliu\u010diai ir nepelnytai Dievo malonei, ir niekas daugiau nevilioja b\u016bti nuolankiems kaip \u0161is faktas. Ta\u010diau tarnavimui duotos charizmos yra lygiai tokia pat laisva ir nepelnyta Dievo dovana kaip am\u017einojo gyvenimo charizma. Taigi ir \u0161ioje srityje n\u0117ra vietos nei pavydui, nei puikybei.
\nAntra, dvasin\u0117s dovanos yra Dievo Dvasios dovanos. 1 Kor sk. 12 prasideda tokiais \u017eod\u017eiais: \u201eA\u0161 nenoriu, broliai, kad j\u016bs nei\u0161manytum\u0117te apie dvasines dovanas (peri de ton pneumatikon)<\/em>\u201c. \u010cia pavartotas \u017eodis n\u0117ra \u201echarizmos\u201c. Galb\u016bt Paulius specialiai pavartoja \u0161\u012f neai\u0161kesn\u012f pasakym\u0105, kadangi ruo\u0161iasi ra\u0161yti apie Dvasios darb\u0105 keliose sferose \u2013 ap\u0161vie\u010diant m\u016bs\u0173 protus i\u0161pa\u017einti J\u0117z\u0173 kaip Vie\u0161pat\u012f (eil. 3), sujungiant mus \u012f Kristaus k\u016bn\u0105 per Dvasios krik\u0161t\u0105 ir pagirdym\u0105 Dvasia (eil. 13) bei suteikiant dvasines dovanas. Pirmose trylikoje eilu\u010di\u0173 \u017eodis \u201eDvasia\u201c ir fraz\u0117s \u201eDievo Dvasia\u201c, \u201e\u0160ventoji Dvasia\u201c, \u201eta pati Dvasia\u201c, \u201eviena Dvasia\u201c kartu imant pavartotos vienuolika kart\u0173. Taigi akcentas neabejotinas.
\nVis d\u0117lto, kaip anks\u010diau min\u0117jome, 4\u20136 eilut\u0117se s\u0105moningai u\u017esimenama apie visus tris Trejyb\u0117s Asmenis \u2013 \u201etas pats Dievas\u201c, \u201etas pats Vie\u0161pats\u201c, \u201eta pati Dvasia\u201c. Be to, Rom sk. 12 ir 1 Pt sk. 4 Dievas T\u0117vas yra dvasini\u0173 dovan\u0173 autorius, o Ef sk. 4 tai dovanos Ba\u017eny\u010dios galvos, \u012f dang\u0173 \u012f\u017eengusio Kristaus, kuris, pagal i\u0161sipild\u017eiusi\u0105 prana\u0161yst\u0119, \u201eteikia dovanas\u201c (eil. 7\u201311). Taigi nors \u0160ventoji Dvasia yra vykdomoji Dievo j\u0117ga, ir tai, k\u0105 Dievas \u0161iandien daro, jis daro per savo Dvasi\u0105, vis d\u0117lto kaip ir gilesni\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, taip ir dvasini\u0173 dovan\u0173 atveju netur\u0117tume j\u0173 priskirti vien Dvasiai, o atminti, kad dalyvauja visi Trejyb\u0117s nariai.
\nTre\u010dia, dvasin\u0117s dovanos yra auk\u0161\u010diausiojo Dievo dovanos. Ef sk. 4 \u012f dang\u0173 \u017eengiantis Kristus vaizduojamas kaip pergalingai kilnus, nusivedantis belaisvius ir dalijantis dovanas. Tai laisvai i\u0161 auk\u0161tybi\u0173 duodamos dovanos. 1 Kor 12,11 teigiama: \u201eIr visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka\u201c.
\nTiesa, mums leista, netgi \u012fsakyta \u201esiekti auk\u0161tesni\u0173j\u0173 malon\u0117s dovan\u0173\u201c (1 Kor 12,31). M\u016bs\u0173 rimtas tro\u0161kimas, matyt, susij\u0119s su \u201ekiekvienam Dievo duotuoju tik\u0117jimo mastu\u201c (Rom 12,3), ir Ra\u0161tas mus skatina melstis, kad tik\u0117jimas augt\u0173. Vis d\u0117lto dovanas gauname ne savo valia, bet laisvos nepriklausomos \u0160ventosios Dvasios valia. Taigi charizmas per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 savo maloninga valia dalija Dievas.
\nApa\u0161talas r\u016bpestingai i\u0161d\u0117sto \u0161io fakto pasekmes (1 Kor 12,14\u201326). Jis teigia, kad jeigu \u0160ventoji Dvasia skirsto dvasines dovanas pagal savo maloning\u0105 ir laisv\u0105 vali\u0105, n\u0117ra \u012fmanomo pateisinimo nei pavydui, nei tu\u0161tybei. Kaip galime nevertinti savo dovanos ir pavyduliauti dovan\u0173 kitiems, jei Dievas mus apdovanojo i\u0161 savo malon\u0117s ir savo valia? Ir kaip galime nevertinti kit\u0173 \u017emoni\u0173 dovan\u0173 bei paniekinan\u010diai lyginti jas su savosiomis, jeigu Dievas apdovanojo tuos \u017emones i\u0161 savo malon\u0117s ir savo valia?
\nSave niekinantis balsas kalba: \u201eNesu geras; jums man\u0119s nereikia\u201c, o i\u0161didumo balsas sako: \u201eTu negeras; man tav\u0119s nereikia\u201c. Ta\u010diau Dievo balsas sako: \u201eJums reikia vienas kito\u201c. Visos dovanos svarbios ir b\u016btinos \u2013 ir tos, kurias Dievas suteik\u0117 jums, ir tos, kurias jis suteik\u0117 kitiems. Kartu jos sudaro vientis\u0105 bei sveik\u0105 Kristaus k\u016bn\u0105, kurio visi nariai funkcionuoja tinkamai. Tik tada, kai liausim\u0117s niekin\u0119 save ir kitus bei pripa\u017einsime Dievo dovanas, k\u016bne nebus susiskaldym\u0173. Dievas neken\u010dia susiskaldym\u0173. Jis nori, kad patys nariai r\u016bpint\u0173si vieni kitais, dalydamiesi kan\u010dia ir d\u017eiaugsmu. Nuo pavydo ir tu\u0161tyb\u0117s mus gali i\u0161vaduoti vien ta did\u017eioji tiesa, kad dvasin\u0117s dovanos yra Dievo dovanos, kurias jis dalija i\u0161 savo malon\u0117s ir pagal savo vali\u0105.
\n
\nDovan\u0173 paskirtis: kod\u0117l jos suteikiamos?<\/strong>
\nDievas dalija dovanas tam, kad jos b\u016bt\u0173 naudojamos. \u017dmogaus k\u016bno organai funkcionuoja. Pana\u0161iai Kristaus k\u016bno nariai turi panaudoti savo dovanas. Mes esame \u201edaugeriopos Dievo malon\u0117s prievaizdai\u201c ir mums \u012fsakyta b\u016bti gerais prievaizdais (1 Pt 4, 10). \u201eTurime \u012fvairi\u0173 dovan\u0173\u201c, \u2013 ra\u0161o Paulius Rom 12,6 ir toliau ragina jas naudoti. Bet kaip tur\u0117tume tai daryti?
\nDaug nesusipratim\u0173 kyla d\u0117l tikslo, kuriuo Dievas paskirsto dvasines dovanas Ba\u017eny\u010dioje. Kai kas jas laiko \u201emeil\u0117s dovanomis\u201c, tarsi pagrindinis j\u0173 tikslas b\u016bt\u0173 praturtinti gav\u0117j\u0105 ir jis negal\u0117t\u0173 jas panaudoti savo paties labui. Kiti mano, kad jos yra \u201e\u0161lovinimo dovanos\u201c, tarsi j\u0173 pagrindinis tikslas b\u016bt\u0173 pa\u0161lovinti Diev\u0105, o svarbiausia j\u0173 veikimo sfera \u2013 vie\u0161o \u0161lovinimo inspiravimas. Ta\u010diau Ra\u0161tas tvirtina, kad tai \u201etarnavimo dovanos\u201c, kuri\u0173 svarbiausia paskirtis yra \u201eugdyti\u201c, arba statyti Ba\u017eny\u010di\u0105. Apa\u0161talai Paulius ir Petras akcentuoja nesavanaudi\u0161k\u0105 Dievo dovan\u0173 panaudojim\u0105, tarnaujant kitiems \u017emon\u0117ms \u2013 visai Ba\u017eny\u010diai: \u201eKiekvienam suteikiama Dvasios aprai\u0161ka bendram labui\u201c (1 Kor 12,7); \u201ePatarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malon\u0117s prievaizdai sulig kiekvieno gaut\u0105ja malon\u0117s dovana\u201c (1 Pt 4,10).
\nTaigi dvasin\u0117s dovanos duodamos, kad guostume ir stiprintume ne save (gav\u0117jus), o kitus. Tokia yra \u201eaugimo\/ugdymo\u201c prasm\u0117 (Ef 4,12. 16).
\n\u0160tai kod\u0117l kai kurios dovanos yra vertingesn\u0117s u\u017e kitas. Kaip jau mat\u0117me, jokia dovana neturi b\u016bti niekinama. Kartu mes skatinami siekti \u201eauk\u0161tesni\u0173j\u0173 malon\u0117s dovan\u0173\u201c (1 Kor 12,31). Tad kaipgi mums \u012fvertinti j\u0173 reliatyvi\u0105 svarb\u0105? Vienintelis \u012fmanomas atsakymas b\u016bt\u0173 \u201epagal tai, kiek jos gali ugdyti\u201c. Kadangi visos charizmos duodamos atskir\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 ir visos Ba\u017eny\u010dios ugdymui, kuo labiau jos ugdo, tuo yra vertingesn\u0117s. Paulius tai ai\u0161kiai pasako 1 Kor 14,12: \u201eTaigi ir j\u016bs, uoliai ie\u0161kantys Dvasios dovan\u0173, siekite j\u0173 gausos Ba\u017eny\u010diai ugdyti\u201c.
\nPagal \u0161\u012f kriterij\u0173, vertingiausios yra mokymo dovanos, nes niekas taip neugdo krik\u0161\u010dioni\u0173 kaip Dievo tiesa. Tod\u0117l nenuostabu, kad mokymo dovana ar dovanos yra kiekvieno i\u0161 penki\u0173 Naujojo Testamento s\u0105ra\u0161\u0173 priekyje. Apa\u0161talo teigiamas mokymo prioritetas glaud\u017eiai susij\u0119s su \u0161iuolaikine Ba\u017eny\u010dia. Viso pasaulio Ba\u017eny\u010dios d\u0117l Biblijos ai\u0161kintoj\u0173 stygiaus yra nepakankamai dvasi\u0161kai maitinamos. Masini\u0173 jud\u0117jim\u0173 srityse tikintieji \u0161aukiasi mokytoj\u0173, kurie ugdyt\u0173 atsivertusius. Li\u016bdna matyti, kai tr\u016bkstant mokytoj\u0173, daugelis u\u017esi\u0117m\u0119 ir net atitraukiami ne toki\u0173 svarbi\u0173 dovan\u0173.
\nTurb\u016bt \u010dia reikia kai k\u0105 pasakyti apie daugelio akcentuojam\u0105 dovan\u0105 \u201ekalbas\u201c. Vis dar nei\u0161spr\u0119stas klausimas apie \u0161iuolaikin\u012f fenomen\u0105, \u017einom\u0105 kaip kalb\u0117jimas kitomis kalbomis, ir jo identi\u0161kum\u0105 su Naujojo Testamento dovana. Ai\u0161ku tik tai, kad Sekmini\u0173 dien\u0105 Dvasios pripildyti tikintieji kalb\u0117jo \u201ekitomis kalbomis\u201c, t.y. u\u017esienio kalbomis, \u201ekaip Dvasia jiems dav\u0117 prabilti\u201c, ir kad visos tos kalbos buvo suprantamos atskiroms susirinkusios minios grup\u0117ms (Apd 2,4\u201311). Egzistuoja stipri teologin\u0117 ir lingvistin\u0117 prielaida, kad \u0161is rei\u0161kinys ir apra\u0161ytasis 1 Kor yra tas pats. Pirma, vartojamos beveik lygiai tokios pat graiki\u0161kos fraz\u0117s, o pagal vien\u0105 i\u0161 Biblijos interpretavimo taisykli\u0173, identi\u0161ki posakiai turi identi\u0161k\u0105 reik\u0161m\u0119. Antra, daiktavardis glossa turi tik dvi \u017einomas reik\u0161mes, b\u016btent \u201eburnos organas\u201c ir \u201ekalba\u201c. NEB vertimas \u201ekalb\u0117jimas ekstaz\u0117je\u201c lingvisti\u0161kai nepagr\u012fstas. Tai veikiau ne vertimas, o interpretavimas. Pana\u0161iai veiksma\u017eodis, kur\u012f ver\u010diame kaip \u201ekalb\u0173 ai\u0161kinim\u0105\u201c, rei\u0161kia kalb\u0173 vertim\u0105. Tre\u010dia, visas 1 Kor sk. 14 nukreiptas prie\u0161 vaiki\u0161ko nenuovokumo kult\u0105: \u201eBroliai! Neb\u016bkite vaikai i\u0161manymu\u2026 o …subrend\u0119 \u017emon\u0117s\u201c (eil. 20). Biblijos Dievas yra racionalus Dievas, ir jam nepatinka iracionalumas ar nei\u0161manymas.
\nToks ai\u0161kinimas sukelia kelet\u0105 egzegetini\u0173 sunkum\u0173, d\u0117l kuri\u0173 kai kas prad\u0117jo \u012f\u017evelgti didel\u012f skirtum\u0105 tarp \u201ekalb\u0173\u201c Apa\u0161tal\u0173 darbuose ir \u201ekalb\u0173\u201c Pirmame lai\u0161ke korintie\u010diams. Ta\u010diau \u0161ie sunkumai menki, palyginti su tuo stipriu argumentu, kad kalb\u0173 fenomenas tas pats abiejose NT vietose \u2013 ne nesuvokiamas kalb\u0117jimas ekstaz\u0117je, o suprantama kalba; \u017einoma, kalban\u010di\u0173 kita kalba labui, daugiakalbiame uoste kaip Korintas tai tur\u0117jo b\u016bti \u201eai\u0161kinama\u201c arba \u201ever\u010diama\u201c. Jeigu \u0161i dovana i\u0161 esm\u0117s yra lingvistin\u0117, galima geriau suprasti, kod\u0117l Paulius pamini j\u0105 tik s\u0105ra\u0161o pabaigoje ir kod\u0117l kituose trijuose s\u0105ra\u0161uose ji net nepamin\u0117ta. Taip, tiesa, jog jis sako: \u201eNoriu, kad kalb\u0117tum\u0117te kalbomis\u201c (kaip Moz\u0117 sak\u0117: \u201eTeb\u016bna visi Vie\u0161paties \u017emon\u0117s prana\u0161ai\u201d, Sk 11,29), nes visos Dievo dovanos geros ir pageidautinos, ta\u010diau pati savaime (tai yra nuo min\u0117tojo konteksto) \u0161i dovana nesuteikia ypatingo geb\u0117jimo ugdyti.
\nO k\u0105 galima pasakyti apie \u0161iuolaikin\u0119 kalb\u0117jimo kalbomis praktik\u0105, kaip b\u016bd\u0105 ugdyti asmeni\u0161k\u0105 \u0161ventum\u0105? Daugelis taip bando rasti nauj\u0105 pri\u0117jim\u0105 prie Dievo. Kiti kalba apie tam tikr\u0105 \u201epsichikos atsipalaidavim\u0105\u201c, kurio jiems niekas negali u\u017edrausti. Antra vertus, reikia pasakyti (i\u0161 1 Kor sk. 14), kad Paulius grie\u017etai draud\u017eia vie\u0161ai kalb\u0117ti kalbomis be ai\u0161kinimo, be to, asmeni\u0161kai kalb\u0117ti kalbomis, kai kalbantysis nesuvokia, k\u0105 sako, apa\u0161talas irgi nepataria. Da\u017enai neatkreipiama d\u0117mesio \u012f 13 eilut\u0119: \u201eTod\u0117l, kas kalba kalbomis, temeld\u017eia, kad gal\u0117t\u0173 ir ai\u0161kinti\u201c. Kitaip jo protas liek\u0105s \u201ebevaisis\u201c ar neproduktyvus. Tad Paulius klausia sav\u0119s, k\u0105 toks \u017emogus tur\u0117t\u0173 daryti. Ir atsako, jog jis tur\u0117t\u0173 melstis bei \u201egiedoti dvasia\u201c, bet daryti tai \u201eprotu\u201c. Akivaizdu, jog \u017emogus papras\u010diausiai negali kontempliuoti krik\u0161\u010dioni\u0161kos maldos bei \u0161lovinimo, kai aktyviai nedalyvauja jo protas.
\nKai kurie skaitytojai neabejotinai atsakys, jog pirmosiose 1 Kor sk. 14 eilut\u0117se apa\u0161talas prie\u0161ina prana\u0161yst\u0119 bei kalb\u0117jim\u0105 kalbomis teigdamas, jog prana\u0161as \u201eugdo Ba\u017eny\u010di\u0105\u201c, o kalbantis kalbomis \u201epats save ugdo\u201c, ir tod\u0117l aktyviai skatins asmeni\u0161ko kalb\u0117jimo kalbomis praktik\u0105. Prisipa\u017einsiu, jog abejoju, ar tai b\u016bt\u0173 teisingas sprendimas. Abejoti mane ver\u010dia dvi prie\u017eastys.
\nPirma, \u201eugdymas\u201c Naujajame Testamente yra tik toks tarnavimas, kuris susij\u0119s su kit\u0173 lavinimu. Graik\u0173 kalbos \u017eod\u017eio oikodomeo tiesiogin\u0117 reik\u0161m\u0117 yra \u201estatyti\u201c, ir jis vartojamas kalbant apie miest\u0173, nam\u0173, sinagog\u0173 ir t.t. statym\u0105. Perkeltine prasme jis gali b\u016bti taikomas Ba\u017eny\u010diai. \u201eA\u0161 pastatysiu savo Ba\u017eny\u010di\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 J\u0117zus (Mt 16,18). \u201eJ\u016bs\u2026 Dievo statyba\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 apa\u0161talas Paulius (1 Kor 3,9; plg. Ef 2,20\u201321), ir kaip \u201egyvieji akmenys, statydinkit\u0117s \u012f dvasinius namus\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 Petras (1 Pt 2,5). Be \u0161ios pagrindin\u0117s reik\u0161m\u0117s, tas \u017eodis buvo vartojamas krik\u0161\u010dioni\u0173 ir Ba\u017eny\u010di\u0173 \u201estiprinimui, \u012ftvirtinimui, ugdymui\u201c nusakyti. Lukas ra\u0161o, jog Palestinos Ba\u017eny\u010dia buvo \u201epastatyta\u201c, o Paulius \u2013 jog jo apa\u0161tali\u0161koji vald\u017eia jam buvo suteikta bendruomenei ugdyti (plg. Apd 9,31; 2 Kor 10,8; 12,19; 13,10). Be to, krik\u0161\u010dionys turi \u201etarpusavio ugdymo\u201c tarnyst\u0119 (Rom 14,19), per kuri\u0105 jie \u201estatydina vienas kit\u0105\u201c (1 Tes 5,11; plg. Rom 15,2; Ef 4,29; Jud eil. 20). O jeigu b\u016bt\u0173 paklausta, kas labiausiai ugdo Ba\u017eny\u010di\u0105, Paulius atsakyt\u0173 \u2013 tiesa ir meil\u0117 (1 Kor 8,1; plg. 10,23). Toks pat po\u017ei\u016bris \u012f kit\u0173 ugdym\u0105 dominuoja ir 1 Kor sk. 14 \u2013 ugdo ne tik prana\u0161as (eil. 3\u20134), bet ir \u0161lovinimas susirinkime \u2013 viskas \u201edaroma ugdymui\u201c (eil. 26, plg. eil. 17), nes visi krik\u0161\u010dionys turi siekti dvasini\u0173 dovan\u0173 \u201eBa\u017eny\u010diai ugdyti\u201c (eil. 12; plg. eil. 5). Taigi turint omeny \u0161\u012f per vis\u0105 Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105 einant\u012f akcent\u0105 \u012f ugdym\u0105 kaip \u012f tarnavim\u0105 kitiems ir Ba\u017eny\u010diai, kaip tur\u0117tume \u017ei\u016br\u0117ti \u012f vienintel\u0119 i\u0161imt\u012f, sakan\u010di\u0105, jog kalb\u0117jimas kalbomis \u201eugdo pat\u012f save\u201c? \u017dinoma, \u0161iame Pauliaus pasakyme turi b\u016bti bent truputis ironijos, nes jis beveik prie\u0161tarauja kitoms ta pa\u010dia tema i\u0161sakytoms mintimis. Sav\u0119s ugdymas papras\u010diausiai yra ne tas ugdymas, apie kok\u012f kalba visas Naujasis Testamentas.
\nAntra, \u0161\u012f pasakym\u0105 tur\u0117tume skaityti to mokymo, kur\u012f jau aptar\u0117me, \u0161viesoje \u2013 visos dvasin\u0117s dovanos yra tarnavimo dovanos, skirtos \u201ebendram labui\u201c, tarnauti kitiems. Kaipgi gali b\u016bti \u0161i vienintel\u0117 dovana atgr\u0119\u017eta \u012f gav\u0117j\u0105 ir tarnauti ne bendram labui, o asmeni\u0161kai gerovei? Ar neatrodo, jog taip dovana b\u016bt\u0173 panaudojama neteisingai? K\u0105 galima pagalvoti apie tikint\u012fj\u012f, turint\u012f mokymo dovan\u0105 ir davin\u0117jant\u012f asmeni\u0161kus nurodymus sau pa\u010diam, arba apie \u017emog\u0173, turint\u012f gydymo dovan\u0105, bet gydant\u012f tik save? Sunku pateisinti, kai kit\u0173 labui skirta dovana panaudojama tik sau.
\nD\u0117l \u0161i\u0173 dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 manau, jog Pauliaus balse, kai jis ra\u0161o apie kalbant\u012fj\u012f kalbomis, kuris ugdo pats save, tur\u0117t\u0173 skamb\u0117ti ironijos, jei ne sarkazmo, gaida. Jis neabejojo, jog korintie\u010diai, kuriems 12 skyriuje jis ai\u0161kiai i\u0161d\u0117st\u0117 dvasini\u0173 dovan\u0173 paskirt\u012f, j\u012f supras ir nereik\u0117s daugiau ai\u0161kinti.
\nTaigi visos charizmos duotos \u201ebendram labui\u201c. \u0160\u012f princip\u0105 Paulius taiko ir mokymo dovanoms Ef 4,11\u201312. Kristus apdovanojo b\u016bti \u201evienus apa\u0161talais, kitus prana\u0161ais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais\u201c. Kod\u0117l? Kokiam tikslui? Paulius t\u0119sia: \u201eidant apr\u016bpint\u0173 \u0161ventuosius tarnyst\u0117s darbui, Kristaus k\u016bno ugdymui\u201c. Pirmiausias mokytojo tikslas yra vesti krik\u0161\u010dionis (\u201e\u0161ventuosius\u201c) ne tik \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 brand\u0105, bet ir \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 tarnavim\u0105, paruo\u0161ti juos tarnystei Ba\u017eny\u010dioje ir pasaulyje. Kunigai pa\u0161aukti b\u016bti mokytojais, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad jie turi teis\u0119 pavyd\u017eiai laikyti savo rankose kiekvien\u0105 tarnyst\u0119. Prie\u0161ingai, j\u0173 tarnavimas yra kurti naujus tarnavimus \u2013 skatinti kitus panaudoti Dievo jiems duotas dovanas. Tik tada bus pasiektas tolimesnis tikslas, kuris (v\u0117lgi) yra \u201eKristaus k\u016bno ugdymas\u201c \u012f jo pilnatv\u0119 ir brand\u0105, kai tikintieji b\u016bna tobulai subrend\u0119 \u201eiki Kristaus pilnatv\u0117s am\u017eiaus saiko\u201c (eil. 12\u201313).
\n\u0160is \u0161lovingas tikslas, kuris turi u\u017evaldyti m\u016bs\u0173 protus, kaip buvo u\u017evald\u0119s apa\u0161tal\u0105 Pauli\u0173, bus pasiektas per dvigub\u0105 tiesos ir meil\u0117s \u012ftak\u0105. B\u016btent \u201ekalb\u0117dami ties\u0105 su meile\u201c, mes augsime \u201evisais at\u017evilgiais tame, kuris yra galva, \u2013 Kristuje\u201c (eil. 15\u201316). Krik\u0161\u010dioni\u0173 ir Ba\u017eny\u010di\u0173 augimui \u012f brand\u0105 tiesa yra ai\u0161kiai nei\u0161vengiama, nes netur\u0117dami visi\u0161ko supratimo ir ne\u012fsitvirtin\u0119 Dievo apreik\u0161toje tiesoje, liekame \u201ema\u017ei vaikai, si\u016bbuojami ir ne\u0161iojami bet kokio mokymo v\u0117jelio\u201c (eil. 14). Ta\u010diau tiesa gali b\u016bti \u0161alta ir kieta, jei ji nesu\u0161ildoma ir nesu\u0161velninama meil\u0117s. \u0160tai kod\u0117l Paulius sako, kad \u201epa\u017einimas i\u0161pu\u010dia, bet meil\u0117 ugdo\u201c (1 Kor 8,1). Visi mes \u017einome puik\u0173 meil\u0117s poveik\u012f emoci\u0161kai sveikam vaik\u0173 vystymuisi. Jeigu tai tinka \u017emogaus \u0161eimai, kaip dar labiau tai tinka Dievo \u0161eimai! \u0160tai kod\u0117l tarp 1 Kor sk. 12 ir 14, kalban\u010di\u0173 apie dvasines dovanas, \u012fterptas 13 skyrius apie meil\u0119. Nors visos charizmos duotos tarnauti, Kristaus k\u016bnui ugdyti, norint geriausio efekto, jos turi b\u016bti panaudojamos su meile. Mat be meil\u0117s visos dovanos, nors ir \u012fsp\u016bdingos, ta\u010diau bevert\u0117s (13,1\u2013 3). Taigi meil\u0117 yra \u201edar prakilnesnis kelias\u201c, dar vertingesn\u0117 net u\u017e auk\u0161tesni\u0105sias dovanas (12,31). Vis d\u0117lto netur\u0117tume jausti poreikio rinktis \u2013 dovanas arba meil\u0119, nes Dievo tikslas \u2013 kad jos eit\u0173 drauge. Tikra meil\u0117 visada pasirei\u0161kia tarnavimu, o tarnauti mus \u012fgalina tik mums suteiktos dovanos.
\nI\u0161 ties\u0173, jei meil\u0117 ir tiesa eina kartu, meil\u0117 ir dovanos eina kartu, t\u0105 pat\u012f galima pasakyti ir apie meil\u0119 bei tarnavim\u0105, kadangi tikra meil\u0117 visada pasirei\u0161kia tarnavimu. Myl\u0117ti rei\u0161kia tarnauti. Taigi mes liekame su \u0161iais keturiais krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo aspektais, kurie suformuoja nepralau\u017eiam\u0105 rat\u0105 \u2013 meil\u0117, tiesa, dovanos ir tarnavimas. Meil\u0117 \u012fkvepia tarnauti, tarnaujant naudojamos dovanos, did\u017eiausia dovana yra mokyti tiesos, bet tiesa turi b\u016bti sakoma su meile. Kiekviena i\u0161 \u0161i\u0173 vertybi\u0173 implikuoja kitas, ir kai pradedate, veikia visos keturios. Ta\u010diau \u201edid\u017eiausia… yra meil\u0117\u201c (13,13).<\/p>\n

John Stott,<\/strong> anglikon\u0173 teologas, kunigas, daugelio knyg\u0173 autorius, gyvena Londone<\/p>\n

Vert\u0117 Jolanta Korolkovait\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Stott J. R. W. Baptism and Fullness. \u2013 Leicester, 1964 \u00a9 Inter-Varsity Press (UK)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

John Stott Kalb\u0117dami apie Ba\u017eny\u010di\u0105, Naujojo Testamento autoriai neretai suprie\u0161ina jos vienov\u0119 ir \u012fvairov\u0119. Ir viena, ir kita susij\u0119 su \u0160ventosios Dvasios darbu. Ba\u017eny\u010dia yra viena, nes visuose tikin\u010diuosiuose gyvena viena Dvasia. Ba\u017eny\u010dia kupina \u012fvairov\u0117s, nes Dvasia tikintiesiems dalija skirtingas dovanas. Taigi Dvasia (Dievo mums dovanota \u0160ventoji Dvasia) sukuria Ba\u017eny\u010dios vienov\u0119, o Dvasios dovanos (\u0160ventosios […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":743,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23],"tags":[68,342,150],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/909"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=909"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/909\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":911,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/909\/revisions\/911"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/743"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=909"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=909"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=909"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}