{"id":912,"date":"2016-05-22T21:15:59","date_gmt":"2016-05-22T18:15:59","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=912"},"modified":"2016-06-13T09:55:05","modified_gmt":"2016-06-13T06:55:05","slug":"rastas-ir-dvasia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=912","title":{"rendered":"Ra\u0161tas ir Dvasia"},"content":{"rendered":"

Apie glaud\u0173 ry\u0161\u012f tarp Dievo \u017eod\u017eio, \u0160ventosios Dvasios ir pamokslo<\/strong><\/p>\n

Holger Lahayne<\/em><\/p>\n

Jei norim, kad Dievo Dvasia b\u016bt\u0173 naudinga ir duot\u0173 vaisi\u0173, turime uoliai skaityti ir studijuoti Ra\u0161t\u0105<\/em> Jean Calvin<\/p>\n

Ko \u0161iandien labiausiai tr\u016bksta Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0117ms? Kokius orientyrus tur\u0117t\u0173 numatyti j\u0173 vadovai? Be abejon\u0117s, visuomet ir visur yra daug darbo, ta\u010diau nuo ko reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti \u2013 nuo evangelizacijos, nuo darbo su vaikais ar socialin\u0117s veiklos, o gal nuo sielovados? Visose \u0161iose srityse reikalingas aktyvus krik\u0161\u010dioni\u0161kosios bendruomen\u0117s dalyvavimas ir neretai \u0161is poreikis i\u0161ties didelis, ta\u010diau labiausiai \u0161alyje tr\u016bksta biblini\u0173 pamoksl\u0173.
\nKatalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia jau pripa\u017eino \u0161\u012f poreik\u012f: \u201eKatalik\u0173 ba\u017eny\u010dioje b\u016btina atnaujinti pamokslavim\u0105… Mano nuomone, pamokslai yra did\u017eiausia pastoracin\u0117 katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios problema\u201c [1]. Jei jau katalikai taip mano, tai protestantai tur\u0117t\u0173 dar labiau prie\u0161intis tr\u016bkumams! Juk \u0160ventasis Ra\u0161tas jiems \u2013 auk\u0161\u010diausia norma visais klausimais ir vienintelis tik\u0117jimo \u0161altinis. Juk protestantai tiesiog savaime yra Ra\u0161to ir pamokslo jud\u0117jimas. Teorijoje gal taip ir yra, ta\u010diau prakti\u0161kai nelabai matosi, kad Ra\u0161tui ir pamokslui b\u016bt\u0173 skiriamas pagrindinis d\u0117mesys. Nors ir m\u0117gstame atsiriboti nuo toki\u0173 \u201enebiblini\u0173 katalik\u0173\u201c, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 nesame labiau atsidav\u0119 Dievo \u017eod\u017eiui.
\nKur slypi prie\u017eastys? I\u0161 esm\u0117s jos, \u017einoma, teologin\u0117s prigimties: evangelikai daugiau ar ma\u017eiau pamir\u0161o sen\u0105j\u012f protestanti\u0161k\u0105 mokym\u0105 (arba niekuomet jo negird\u0117jo!), kad Dievas kalba mums per savo \u017eod\u012f<\/em> \u2013 Biblij\u0105. Beveik banali tiesa, ta\u010diau kas b\u016bt\u0173, jei i\u0161ties ja tik\u0117tume: tuomet pamokslai b\u016bt\u0173 sakomi i\u0161 Biblijos \u2013 tikrai i\u0161 jos, tuomet b\u016bt\u0173 su ja dirbama<\/em>, tuomet Biblija, Dievo \u017eodis, b\u016bt\u0173 intensyviai<\/em> nagrin\u0117jamas, studijuojamas ir apm\u0105stomas. I\u0161skyrus i\u0161imtis, toki\u0173 atvej\u0173 matome nedaug.
\nDievas kalba mums per savo \u017eod\u012f, kadangi \u017eodis \u012fkv\u0117ptas \u0160ventosios Dvasios, o \u0161i kalba \u017eod\u017eiais. Did\u017eioji protestantizmo t\u0117v\u0173 stipryb\u0117 buvo ta, kad jie suprato ir pabr\u0117\u017e\u0117 glaud\u0173 ry\u0161\u012f tarp \u0160v. Ra\u0161to, \u0160v. Dvasios ir pamokslo. O didysis daugelio \u0161iandienos Ba\u017eny\u010di\u0173 tr\u016bkumas, kad jos jo nemato arba nebemato, taigi prakti\u0161kai Ra\u0161tas, Dvasia ir pamokslas egzistuoja vienas greta kito niekaip nesusij\u0119.<\/p>\n

Naujojo Testamento liudijimas<\/strong>
\nNaujajame Testamente glaud\u017eiai, o neretai net stulbinan\u010diai glaud\u017eiai siejamas \u017eodis, Dvasia ir pamokslas. Tai i\u0161kart matyti pa\u017evelgus, kaip jis atsako \u012f pat\u012f esmingiausi\u0105 klausim\u0105, kaip tapti krik\u0161\u010dioniu, \u2013 per \u017eod\u012f, per Dvasi\u0105, per pamoksl\u0105. \u0160tai 1 Pt 1,23 ra\u0161oma; \u201eJ\u016bs esate atgim\u0119 [t.y. tap\u0119 krik\u0161\u010dionimis] ne i\u0161 pranykstan\u010dios, bet i\u0161 nenykstan\u010dios s\u0117klos gyvu ir pasiliekan\u010diu Dievo \u017eod\u017eiu\u201c. Toks pat ai\u0161kus yra ir Jok 1,18: \u201eSavo valia jis [Dievas] pagimd\u0117 mus tiesos \u017eod\u017eiu\u201c. Kitur v\u0117lgi sakoma, kad atgimimas ateina i\u0161 Dvasios: \u201eKas negims i\u0161 vandens ir Dvasios, ne\u012feis \u012f Dievo karalyst\u0119\u201c (Jn 3,5). Galiausiai randame eilutes, tiesiogiai susiejan\u010dias Dvasi\u0105 ir \u017eod\u012f: \u201eDvasia teikia gyvyb\u0119… \u017dod\u017eiai, kuriuos jums kalb\u0117jau, yra dvasia ir gyvenimas\u201c (Jn 6,63); \u201ePasiimkite… Dvasios kalavij\u0105, tai yra Dievo \u017eod\u012f\u201c (Ef 6,17).
\nYpa\u010d da\u017enai Ra\u0161to arba \u017eod\u017eio poveik\u012f su Dvasia sieja Paulius. 1 Tes 1,5 jis ra\u0161o: \u201e…nes m\u016bs\u0173 Evangelija neat\u0117jo pas jus vien tik \u017eod\u017eiais, bet su j\u0117ga bei \u0160vent\u0105ja Dvasia\u201c. \u010cia reik\u0117t\u0173 b\u016bti atsargiems, kad tokioje eilut\u0117je kaip \u0161i ne\u012f\u017evelgtume \u017eod\u017eio sumenkinimo: atseit \u017eodis n\u0117ra \u201etikroji esm\u0117\u201c. Pa\u017evelgus, kaip Paulius elg\u0117si su tesalonikie\u010diais, matyti, kad jis tikrai neniekino \u017eod\u017eio skelbimo. Sinagogoje jis \u0117m\u0117 \u012f rankas Biblij\u0105 (ST), \u201ed\u0117st\u0117 ir \u012frodin\u0117jo, kad…\u201c (Apd 17,3). Rezultatas \u2013 \u201ekai kurie j\u0173 \u012ftik\u0117jo\u201c (eil. 4). Taigi Paulius su \u017emon\u0117mis nagrin\u0117jo Biblij\u0105, dirbo su tekstu. Pana\u0161iai u\u017era\u0161yta ir 1 Kor 2,4\u20135: \u201eMano kalba ir mano skelbimas buvo ne \u012ftikinantys i\u0161minties \u017eod\u017eiai, o Dvasios galyb\u0117s parodymas\u201c. \u017dod\u017eio ir pamokslo nebereikia \u201esutaurinti\u201c Dvasios galybe, juose ji yra, nes \u201e\u017eodis [kaip toks] yra gyvas, veiksmingas…\u201c (Hbr 4,12).
\n\u012edomi\u0173 paraleli\u0173 rasime ir Pauliaus lai\u0161kuose efezie\u010diams ir kolosie\u010diams. Ef 5,18\u201319 apa\u0161talas sako: \u201e…bet b\u016bkite pilni Dvasios. Kalb\u0117kit\u0117s psalmi\u0173, himn\u0173 bei dvasini\u0173 giesmi\u0173 \u017eod\u017eiais, giedokite ir \u0161lovinkite savo \u0161irdyse Vie\u0161pat\u012f…\u201c Ta pati strukt\u016bra ir Kol 3,16, tik \u010dia kalbama apie \u017eod\u012f: \u201eKristaus \u017eodis tegyvuoja jumyse vaisingai. Mokykite ir raginkite vieni kitus visokeriopa i\u0161mintimi; su d\u0117kinga \u0161irdimi giedokite Dievui psalmes, himnus ir dvasines giesmes\u201c.
\nCituotose eilut\u0117se kartais tiesiog galime Ra\u0161t\u0105 ar \u017eod\u012f pakeisti Dvasia ar atvirk\u0161\u010diai. Ry\u0161kiausiai tai matyti trijose NT vietose. Hbr 3,7 autorius \u012fveda citat\u0105 i\u0161 Ps 95 ne \u2013 kaip galima b\u016bt\u0173 tik\u0117tis \u2013 \u201eRa\u0161te sakoma\u201c, o \u201ekaip sako \u0160ventoji Dvasia\u201c (pa\u017eodinis vertimas). Taip ra\u0161oma ir 1 Tim 4,1: \u201eDvasia ai\u0161kiai sako, kad..\u201c, o toliau remiamasi J\u0117zaus \u017eod\u017eiais apie pasaulio pabaig\u0105 Mt 24. Galiausiai pa\u017evelkime \u012f paskutini\u0105j\u0105 NT knyg\u0105: ra\u0161t\u0173<\/em> septynioms Ba\u017eny\u010dioms pabaigoje Apr sk. 2 ir 3 kiekvien\u0105 kart\u0105 ra\u0161oma: \u201eKas turi ausis, teklauso, k\u0105 Dvasia skelbia Ba\u017eny\u010dioms!\u201c Taigi Dvasia kalba per ra\u0161tus.
\nJau tur\u0117jome pamatyti: Dvasia ir \u017eodis ar Ra\u0161tas n\u0117ra vienas kitam svetimi, jie glaud\u017eiai susij\u0119. Tai visi\u0161kai <\/em>prie\u0161tarauja tuometiniam graik\u0173 m\u0105stymui, pabr\u0117\u017eusiam dievi\u0161ko ar dvasi\u0161ko ir k\u016bni\u0161ko ar \u017eemi\u0161ko prad\u0173 prie\u0161yb\u0119. Negana to: kaip jau mat\u0117me kai kuriose eilut\u0117se, Dievas naudojo ir tebenaudoja b\u016btent mus \u2013 \u017eemi\u0161kus \u017emones \u2013 savo \u017eod\u017eiui, Evangelijai, skelbti. \u017dodis ir Dvasia yra atgimimo prad\u017eia, o \u017emogaus<\/em> pamokslas \u2013 priemon\u0117 tam: \u201eTaigi tik\u0117jimas \u2013 i\u0161 klausymo, klausymas \u2013 kai skelbiamas Kristaus \u017eodis\u201c (Rom 10,17, \u017er. ir 10,14). Petras juos ai\u0161kiai susieja: \u201eJei kas kalba, tekalba Dievo \u017eod\u017eius\u201c (1 Pt 4,11). Pats J\u0117zus pateik\u0117 \u0161\u012f sprendim\u0105: \u201eSkelbkite Evangelij\u0105 visai K\u016brinijai\u201c (Mk 16,15). \u0160io skelbimo rezultatas bus ne kas kita, o i\u0161ganantis tik\u0117jimas: prie\u0161 pat su\u0117mim\u0105 J\u0117zus meld\u017eiasi \u201eir u\u017e tuos, kurie per j\u0173 \u017eod\u012f mane \u012ftik\u0117s\u201c (Jn 17,20). Stipriausi\u0105 liudijim\u0105 randame 2 Kor 5,20: \u201eTaigi vietoj Kristaus einame pasiuntini\u0173 pareigas, tarsi pats Dievas ragint\u0173 per mus…\u201c
\nPer \u017eod\u012f, per Dvasi\u0105, bet ir \u201eper mus\u201c! Fizinis pradas n\u0117ra \u017eemiau negu dvasinis, tod\u0117l mes irgi tinkame skelbti Evangelij\u0105.<\/p>\n

Calvinas ir Lutheris<\/strong>
\nO kok\u012f ry\u0161\u012f tarp Dvasios ir Ra\u0161to mat\u0117 reformatoriai? Kaip \u017einome, Martinas Lutheris v\u0117l gr\u0105\u017eino Biblij\u0105 \u012f teologijos ir tik\u0117jimo centr\u0105 akcentuodamas jos ai\u0161kum\u0105 ir suprantamum\u0105 kiekvienam. Bet Lutheris, \u017einoma, nebuvo naivus ir suprato: nepaisant Ra\u0161to ai\u0161kumo, ne kiekvienas j\u012f skaitantis ar klausantis pamokslo, tiki. Tod\u0117l jis skyr\u0117 \u201ei\u0161orin\u012f ai\u0161kum\u0105\u201c (claritas externa)<\/em> ir \u201evidin\u012f ai\u0161kum\u0105\u201c (claritas interna)<\/em>. I\u0161orinis ai\u0161kumas pagr\u012fstas \u017eod\u017eio prasme ir gramatika, o vidinis \u2013 asmeniniu supratimu, kur\u012f gali suteikti tik \u0160ventoji Dvasia. Pasak Lutherio, \u201eb\u016bna dvejopas Ra\u0161to ai\u0161kumas, kaip ir dvejopa tamsa, vienas, i\u0161orinis, tarnauja \u017eod\u017eiui, o kit\u0105 supranta \u0161irdis. Kalbant apie vidin\u012f supratim\u0105, joks \u017emogus n\u0117 vienos raidel\u0117s nesupras Ra\u0161te, netur\u0117damas Dievo Dvasios… O kalbant apie i\u0161orin\u012f ai\u0161kum\u0105, nebelieka jokio tamsumo ir dviprasmi\u0161kumo, nes visk\u0105, kas sura\u0161yta, \u017eodis i\u0161traukia \u012f tikr\u0105 \u0161vies\u0105 ir vie\u0161ai paskelbia visam pasauliui\u201c (\u201eKad laisva valia yra niekas\u201c, 1525).
\nLutheriui svarbus glaudus abiej\u0173 ai\u0161kum\u0173 ry\u0161ys. Abu yra \u201eabsoliut\u016bs\u201c ai\u0161kumai, t.y. i\u0161orinis ai\u0161kumas kaip toks n\u0117ra nepakankamas ar nei\u0161samus (\u201ejokios tamsos\u201c), o vidinis ai\u0161kumas irgi b\u016btinas i\u0161ganan\u010diam tik\u0117jimui (\u201en\u0117 vienos raidel\u0117s\u201c). Taigi i\u0161oriniam ai\u0161kumui reikia vidinio, kitaip jis neatves \u012f tik\u0117jim\u0105. O vidiniam ai\u0161kumui reikia i\u0161orinio, nes Dvasia susijusi su \u017eod\u017eiu, vidiniam pa\u017einimui reikia turinio ir prasm\u0117s. Taigi Ra\u0161to prasm\u0117 i\u0161ori\u0161kai turi b\u016bti kiek \u012fmanoma i\u0161ai\u0161kinta. Nevalia teigti: daugiau ai\u0161kumo suteiks Dvasia. Ta\u010diau ai\u0161kinant negalima pamir\u0161ti: nepaisant egzegez\u0117s \u017eini\u0173, poky\u010di\u0173 \u0161irdyje niekad ne\u012fvyks be Dievo Dvasios.
\n\u0160v. Dvasia veikia per \u017eod\u012f ir \u017eod\u017eiu. Abu jie vienas nuo kito priklausomi. \u0160ios s\u0105veikos prie\u017eastis \u2013 \u017emogaus nuod\u0117mingumas. Did\u017eiajame Lutherio katekizme, tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo tre\u010diojo skirsnio ai\u0161kinime labai ai\u0161kiai pasakyta: \u201eTikiu, kad nei savo paties protu, nei j\u0117gomis negaliu tik\u0117ti J\u0117z\u0173 Krist\u0173, mano Vie\u0161pat\u012f, nei prie jo artintis, bet \u0160ventoji Dvasia per Evangelij\u0105 pa\u0161auk\u0117 mane, savo dovanomis ap\u0161viet\u0117…\u201c D\u0117l savo nuod\u0117mi\u0173 \u017emogus negali priart\u0117ti prie Dievo, tod\u0117l \u0160v. Dvasia turi veikti \u201e per Evangelij\u0105\u201c, \u017eod\u012f ir pamoksl\u0105.
\nPranc\u016bz\u0173 reformatorius Jeanas Calvinas dar i\u0161samiau aptaria vidin\u012f \u0160v. Dvasios poveik\u012f. Jis suformulavo \u201evidinio \u0160v. Dvasios liudijimo\u201c s\u0105vok\u0105. Pana\u0161iai kaip Lutheris, savo pagrindiniame veikale \u201eInstitutio\u201c jis teigia: \u201e…ir \u0161is \u017eodis [Biblija arba pamokslas] neras tik\u0117jimo \u017emoni\u0173 \u0161irdyse, kol jis nebus pa\u017eenklintas vidiniu \u0160ventosios Dvasios liudijimu… Kad Ra\u0161tas duotas Dievo, tikime, kadangi mus ap\u0161vie\u010dia Dvasios j\u0117ga, o ne d\u0117l to, kad mes patys ar kiti \u017emon\u0117s taip mano\u201c (I,7,4\u20135).
\nI\u0161samiausiai santyk\u012f tarp Dvasios ir Ra\u0161to Calvinas aptaria ilgesn\u0117je pastraipoje, kurioje palie\u010diama ir da\u017enai cituojama eilut\u0117 apie \u201edvasi\u0105 ir raid\u0119\u201c:
\n\u201eTaigi mums pa\u017ead\u0117toji Dvasios tarnyba yra ne sukurti naujus negird\u0117tus atsiv\u0117rimus ar i\u0161ai\u0161kinti nauj\u0105 mokym\u0105, per kur\u012f mes nukryptume nuo Evangelijos mokymo \u2013 jos darbas yra \u012ftvirtinti mumyse mokym\u0105, duot\u0105 mums Evangelijos. I\u0161 \u010dia nesunku daryti i\u0161vad\u0105: jei norim, kad Dievo Dvasia b\u016bt\u0173 naudinga ir duot\u0173 vaisi\u0173, turime uoliai skaityti ir studijuoti Ra\u0161t\u0105… Kai jie [spiritualistai entuziastai] kaltina, kad mes atsidav\u0119 raidei, kuri \u017eudo, jau matyti, kokia bausm\u0117 j\u0173 laukia u\u017e Ra\u0161to niekinim\u0105. Nes toje vietoje (apie raid\u0119, kuri u\u017emu\u0161a, \u2013 2 Kor 3,6) Paulius ai\u0161kiai kovoja su netikrais prana\u0161ais, mokiusiais \u012fstatym\u0173 be Kristaus ir tokiu b\u016bdu at\u0117musiais i\u0161 \u017emoni\u0173 Naujosios Sandoros, kurioje Vie\u0161pats kaip pa\u017ead\u0117j\u0119s \u012fd\u0117s savo \u012fstatym\u0105 \u012f tikin\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdis, palaiminim\u0105. I\u0161 ties\u0173 j\u0173 raid\u0117 \u017eud\u0117, Vie\u0161paties \u012fstatymas \u017eud\u0117 jo skaitytojus, b\u016bdamas atsietas nuo Kristaus malon\u0117s ir girdimas tik ausimis, bet nepasiekiantis \u0161irdies. Ta\u010diau kai j\u012f \u012f m\u016bs\u0173 \u0161irdis tvirtai \u012fspaud\u017eia Dvasia, kai jis mums parodo Krist\u0173, tuomet tai yra gyvyb\u0117s \u017eodis, pakei\u010diantis siel\u0105… Taigi apa\u0161talas toje pa\u010dioje vietoje savo skelbim\u0105 vadina \u2018tarnavimu dvasiai\u2019 (2 Kor 3,8), taip parodydamas: \u0160ventoji Dvasia taip susijusi su tiesa, kuri\u0105 ji paskelb\u0117 Ra\u0161tuose, kad ji savo j\u0117g\u0105 i\u0161rei\u0161kia ir parodo tik tuomet, kai jos \u017eodis priimamas su prideramu d\u0117mesiu ir gerbiant jos vard\u0105. Tam neprie\u0161tarauja, kad \u017eodis i\u0161ties tikras mums gali tapti tik sutvirtintas Dvasios. Nes Vie\u0161pats tvirtai susiejo savo \u017eod\u017eio ir savo Dvasios tikrum\u0105. Viena vertus, m\u016bs\u0173 \u0161irdyje tik tuomet atsiranda tvirtas santykis su \u017eod\u017eiu, kai mumsspinduliuoja Dvasia, leid\u017eianti pa\u017evelgti \u012f Dievo veid\u0105. Antra vertus, Dvasi\u0105 priimame nebijodami suklysti, kai atpa\u017e\u012fstame j\u0105 pagal \u012fsik\u016bnijim\u0105 \u2013 \u017eod\u012f. Dievas dav\u0117 mums savo \u017eod\u012f ne tam, kad pavir\u0161utini\u0161kai \u012f j\u012f pa\u017evelgtume, o jis paskui panaikint\u0173 j\u012f pasiunt\u0119s Dvasi\u0105; Dievas pasiunt\u0117 \u0161i\u0105 Dvasi\u0105, kurios padedamas prie\u0161 tai dav\u0117 \u017eod\u012f, kad pabaigt\u0173 savo darb\u0105 veiksmingai patvirtin\u0119s savo \u017eod\u012f. \u0160itaip Kristus pad\u0117jo dviem mokiniams prie Emauso suprasti Ra\u0161t\u0105 (Lk 24,27), ne tam, kad jie tapt\u0173 protingi be Ra\u0161to, patys i\u0161 sav\u0119s, o kad pa\u017eint\u0173 Ra\u0161t\u0105. Ir Paulius, \u012fsp\u0117damas tesalonikie\u010dius negesinti Dvasios (1 Tes 5,19\u201320), nori ne pakyl\u0117ti juos \u012f tu\u0161\u010di\u0105 min\u010di\u0173 \u017eaidim\u0105 atsiribojus nuo \u017eod\u017ei\u0173; jis i\u0161kart priduria, kad jie \u2018neniekint\u0173 prana\u0161avim\u0173\u2019. \u0160itaip jis ai\u0161kiai pasako, kad Dvasios \u0161viesa gesinama, kai niekinamos prana\u0161yst\u0117s… Dievo vaikai mato, kad kai n\u0117ra Dievo Dvasios, jie lieka be jokios \u0161viesos, tod\u0117l labai gerai \u017eino, kad \u017eodis \u2013 tai tas organas, per kur\u012f Vie\u0161pats ap\u0161vie\u010dia tikin\u010diuosius savo Dvasia. Jie ne\u017eino jokios kitos Dvasios, tik t\u0105, kuri gyveno apa\u0161taluose ir i\u0161 j\u0173 kalb\u0117jo, ir visa tai, k\u0105 ji jiems sako, visuomet kvie\u010dia juos klausytis \u017eod\u017eio!\u201c (I, 9,1\u20133)
\nDvasia \u201eap\u0161vie\u010dia\u201c, \u201esutvirtina\u201c, ji \u201etvirtai susijusi\u201c su \u017eod\u017eiu, kuris yra \u201eorganas\u201c, Dvasia j\u012f \u201e\u012ftvirtina\u201c. Calvinas, kaip ir Lutheris, u\u017eima toki\u0105 pat ai\u0161ki\u0105 pozicij\u0105 klausimu, kod\u0117l reikia, kad veikt\u0173 Dvasia: \u201eTik\u0117jimui atsirasti tur\u0117t\u0173 visi\u0161kai pakakti ir pliko i\u0161orinio Dievo \u017eod\u017eio pateikimo, jei nekliudyt\u0173 m\u016bs\u0173 aklumas ir u\u017esispyrimas. Ta\u010diau b\u016bdami taip labai link\u0119 \u012f tu\u0161tyb\u0119, niekuomet nepriimsime Dievo \u017eod\u017eio, o kadangi m\u016bs\u0173 jusl\u0117s atbukusios, nematome ir \u0161viesos. Tod\u0117l \u017eodis neperduoda nieko, jei neap\u0161vie\u010dia \u0160ventoji Dvasia… tod\u0117l \u017eod\u017eio spindulys negali prasiskverbti \u012f m\u016bs\u0173 mintis, jei jam kelio neap\u0161vie\u010dia vidinis mokytojas \u2013 \u0160ventoji Dvasia!\u201c (III, 2,33\u201334). Dievo \u017eod\u017eio pakanka, ta\u010diau jis nepasiekia \u0161irdies, \u017emogaus gelmi\u0173, kadangi \u0161is d\u0117l sunkios nuod\u0117m\u0117s yra aklas tiesai. \u0160tai \u010dia prasideda \u0160v. Dvasios darbas. [2]
\nToks yra klasikinis protestant\u0173 mokymas apie Ra\u0161t\u0105 ir Dvasi\u0105. J\u012f labai gerai apibendrino \u0161iuolaikiniai teologai, pavyzd\u017eiui, Jamesas Packeris: \u201e\u0160is \u2018vidinis [\u0160v. Dvasios] liudijimas\u2019 yra ne atskira patirtis ar jausmas ir ne asmeninis atradimas: tai kitas pavadinimas to m\u016bs\u0173 nuod\u0117ming\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 ap\u0161vietimo, per kur\u012f galime suvokti ir gauti dievi\u0161k\u0105sias tiesas, kam jos yra skirtos: J\u0117zus Kristus \u2013 m\u016bs\u0173 dievi\u0161kasis i\u0161ganytojas, m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats ir draugas, \u0160ventas Ra\u0161tas \u2013 Dievo \u017eodis mums\u201c [3]. Johnas Framas: \u201eJie [reformatai] i\u0161ai\u0161kino…, kad Dvasios liudijimas n\u0117ra naujas aprei\u0161kimas; veikiau Dvasios darbas ap\u0161vie\u010dia ir patvirtina jau gaut\u0105 aprei\u0161kim\u0105\u201c [4]. Arba kad ir Johnas Stottas: \u201e… \u0161iandien… J\u0117zus Kristus mums prieinamas. Mes galime j\u012f pasiekti ir pa\u017einti. Ta\u010diau jis prieinamas tik per Biblij\u0105, kai per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 jos puslapiuose atgyja jo liudijimas\u201c [5]. O k\u0105 tai rei\u0161kia Biblijos skaitytojams ir ai\u0161kintojams, labai tiksliai apibendrina Grantas Osborne\u2019as: \u201eDvasia veikia per interpretuotojo prot\u0105 ir studijas… Dvasia \u012fgalina skaitytoj\u0105 \u012f\u017evelgti, kas yra \u017eodyje, jis pats nesuteikia skaitytojui tokios informacijos. Mums vis dar tenka pasinaudoti racionaliu sugeb\u0117jimu daryti i\u0161vadas i\u0161 [Ra\u0161to] informacijos… Dvasia \u012fgalina i\u0161laisvinti protus tekstui, ta\u010diau nepa\u0161nab\u017eda mums teisingo atsakymo\u201c [6].
\nDabar suprantame, kod\u0117l reformatams toks svarbus buvo biblinis pamokslavimas. Jie buvo \u012fsitikin\u0119, kad per tai, k\u0105 Dievas kalb\u0117jo<\/em>, jis kalba<\/em> ir \u0161iandien. Anais laikais pasakytas \u017eodis, Biblija, Dievo dvasios veikimo d\u0117ka ir \u0161iandien teb\u0117ra gyvas \u017eodis. Dievo kalb\u0117jimo negalima padalyti \u012f \u201eanais laikais per \u017eod\u012f\u201c ir \u201e\u0161iais laikais per Dvasi\u0105\u201c \u2013 abu veikia kartu, vienas antrame. Heidelbergo (reformat\u0173) katekizme sakoma: \u201eTok\u012f tik\u0117jim\u0105 sukelia m\u016bs\u0173 \u0161irdyse \u0160ventoji Dvasia \u0161ventos Evangelijos skelbimu…\u201c (65 klausimas).<\/p>\n

Schwenckfeldas ir spiritualistai<\/strong>
\nJau XVI am\u017eiuje pasigirdo nema\u017eai evangelik\u0173 bals\u0173, prie\u0161taraujan\u010di\u0173 Lutherio ir Calvino mokymui apie Ra\u0161t\u0105. \u0160tai Silezijos reformatas Kasparas Schwenckfeldas pasiprie\u0161ino tariamam pamokslo ir \u017eod\u017eio sureik\u0161minimui. Viskas priklaus\u0105 nuo vidinio \u0160ventosios Dvasios darbo, nuo vidinio Dievo \u017eod\u017eio. Jis atsisak\u0117 glaud\u017ei\u0173 Dvasios ir Ra\u0161to, vidini\u0173 ir i\u0161orini\u0173 dalyk\u0173 s\u0105saj\u0173. \u0160tai kaip jis ra\u0161o: \u201e…kad vidinis gyvas \u017eodis \u2013 vienintelis yra i\u0161 ties\u0173 am\u017einas \u017eodis ir s\u0117kla, i\u0161 kurios gimsta Dievo vaikai \u2013 nuo i\u0161orinio raid\u0117s \u017eod\u017eio arba \u0160ventojo Ra\u0161to b\u016bt\u0173 tinkamai ir gerai atskirtas. Nes tas [raid\u0117s \u017eodis] yra laikinas padaras, naudingas tik mokslui ir raginimui, o \u0161is [vidinis \u017eodis] lieka am\u017einas ir atgaivina, jis yra Vie\u0161pats Kristus, pats Dievas… [Tod\u0117l reikia \u017ei\u016br\u0117ti], kad raid\u0117s nepalaikytume Dvasia, vaizdo \u2013 tiesa, o laikino padaro \u2013 Dievu ir am\u017einuoju jo \u017eod\u017eiu\u201c (\u201eKai kuri\u0173 pagrindini\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo teigini\u0173 katekizmas\u201c).
\nSchwenckfeldas \u010dia tikriausiai nori atsiriboti nuo Biblijos \u017eod\u017eio sudievinimo, jis teisingai reikalavo daugiau tik\u0117jimo rimties ir patirties liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dioje, ta\u010diau kritikuodamas jis vis d\u0117lto nu\u0117jo per toli. Jis neigia, kad Dvasia kokiu nors b\u016bdu susijusi su i\u0161orin\u0119 form\u0105 turin\u010diu \u017eod\u017eiu ir pamokslu. Tik\u0117jimo pagrindas yra ne i\u0161ganymas Kristuje \u2013 \u201esvarbiausias dalykas yra asmenin\u0117 i\u0161ganymo patirtis\u201c (kaip ra\u0161o Schwenckfeldo biografas Karlas Ecke). Jis nebenori vadinti \u0160ventojo Ra\u0161to \u201eDievo \u017eod\u017eiu\u201c. Dievas tur\u012fs visuomet i\u0161skirtinai ir tiesiogiai imtis tik \u017emogaus, palikdamas nuo\u0161alyje i\u0161orin\u0119 form\u0105 turint\u012f \u017eod\u012f, sakramentus ir ceremonijas.
\nSuprantama, visa tai skamba labai dvasingai ir itin \u0161ventai, ta\u010diau NT nerasime, kad b\u016bt\u0173 niekinamas \u017eodis, kaip tai daro Schwenckfeldas. I\u0161ties akivaizdu, kad jis labai skepti\u0161kai vertino visas b\u016btybes \u2013 k\u016brinij\u0105 apskritai. Ta\u010diau jis visi\u0161kai nepasteb\u0117jo, kad Dievas naudojasi b\u016btent savo sukurtomis priemon\u0117mis, kad sutikt\u0173 \u017emones ir juos i\u0161gelb\u0117t\u0173. Nors Schwenckfeldas ir labai nori b\u016bti i\u0161tikimas Biblijai, ta\u010diau jo m\u0105stym\u0105, matyt, kur kas stipriau paveik\u0117 ne \u0160ventasis Ra\u0161tas, o graikai bei dievi\u0161k\u0173 ir \u017eemi\u0161k\u0173 dalyk\u0173, dvasios ir materijos dualizmas.
\nGreta Schwenckfeldo svarbiausias i\u0161 Reformacijos \u201espiritualist\u0173\u201c buvo Sebastianas Franckas. Jis vadino Biblij\u0105 \u201epopieriniu popie\u017eiumi\u201c, i\u0161orin\u012f pavidal\u0105 turint\u012f \u017eod\u012f laik\u0117 pakriku ir niekino sakramentus. Nenuostabu, kad liuteron\u0173 ir reformat\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 reakcija buvo labai a\u0161tri: \u201eO ten, kur kalbama apie sakom\u0105, i\u0161vir\u0161in\u012f \u017eod\u012f, reikia tvirtai laikytis nuomon\u0117s, kad Dievas niekam neteikia savo Dvasios ir malon\u0117s \u2013 per prie\u0161 tai buvus\u012f \u017eod\u012f ar drauge su juo, kad apsisaugotume nuo entuziast\u0173, kurie giriasi tur\u012f Dvasi\u0105 be \u017eod\u017eio ir anks\u010diau u\u017e j\u012f\u201c (\u201e\u0160malkaldeno straipsniai\u201c, 1537 [7]).
\nLiuteronai kai kada irgi priekai\u0161tauja kalvinistams, d\u0117l spiritualistini\u0173 tendencij\u0173 \u2013 mat \u0161ie akcentuoja vidin\u012f \u0160v. Dvasios liudijim\u0105. I\u0161 ties\u0173, tai, k\u0105 Karlas Ecke ra\u0161o apie Schwenckfeldo teorij\u0105, skamba beveik kalvinisti\u0161kai: \u201eNepaisant to, kad Ra\u0161tas yra i\u0161ties patikimas, jis lieka tiesiog negyvas \u017eodis pats i\u0161 sav\u0119s ir sau… Tik ypatingos galios, tik \u0160ventosios Dvasios ap\u0161vietimo d\u0117ka jis tampa gyvu \u017eod\u017eiu sielai\u201c [8]. Nepaisant kalvinistin\u0117s ap\u0161vietimo s\u0105vokos, \u0161is sakinys yra visi\u0161kai nereformatori\u0161kas. Nes kyla klausimas: kur gl\u016bdi problema arba \u2013 tiksliau \u2013 kieno tai problema? Anot Ecke, Ra\u0161tas \u2013 negyvas, kadangi materialus (i\u0161kart kyla klausimas, kaip \u0161is \u201ei\u0161 sav\u0119s ir sau\u201c negyvas Ra\u0161tas gali b\u016bti dievi\u0161kos prigimties ir toks patikimas?). Anot Calvino, Ra\u0161te negl\u016bdi jokia<\/em> problema, kur kas didesn\u0117 problema gl\u016bdi \u017emoguje \u2013 jis<\/em> yra negyvas nuod\u0117m\u0117se. Kaip tik \u0161ioje vietoje yra takoskyra tarp sen\u0173j\u0173 ir nauj\u0173j\u0173 spiritualist\u0173 bei protestant\u0173 reformat\u0173. Reformatoriai mat\u0117 \u017emog\u0173 b\u016btent giliai \u012fklimpus\u012f \u012f nuod\u0117mes \u2013 \u017emogus vis\u0173 pirma turi moralin\u0119 problem\u0105. Spiritualistams pagrindin\u0117 problema \u2013 ontologinis atstumas tarp Dievo, dvasingumo ir materialumo. Pagal \u0161i\u0105 schem\u0105 ir \u017emogus pirmiausiai turi ne moralin\u0119, o ontologin\u0119 problem\u0105: \u201ei\u0161 tikr\u0173j\u0173\u201c jis es\u0105s dvasia ir savo dvasia gali kreiptis \u012f Diev\u0105, o jo k\u016bnas ir siela pasidav\u0119 nuod\u0117mei. \u017dinoma, kad \u017eemi\u0161kas \u017eodis kaip toks sudvasinimui nepadeda. Suformuluokime dar kart\u0105 ai\u0161kiai: reformatams \u0160v. Dvasia atveria keli\u0105 galingam \u017eod\u017eiui; spiritualistams tik \u0160v. Dvasia padaro negyv\u0105 \u017eod\u012f stipr\u0173 ir gyvybing\u0105.<\/p>\n

Haginas, Joyneris, \u010cio ir kiti<\/strong>
\nSpiritualistinis materialumo niekinimas ir j\u0173 pa\u010di\u0173 antropologija pla\u010diai paplitusi ir \u0161iandien. Tai atitinkamai pakeit\u0117 Ra\u0161to ir Dvasios samprat\u0105. Pavyzd\u017eiui, Kennethas Haginas, jud\u0117jimo \u201eTik\u0117jimo \u017eodis\u201c t\u0117vas, knygoje \u201eKaip Tu gali b\u016bti vedamas Dievo dvasios\u201c ra\u0161o: \u201e\u017dmogus yra dvasin\u0117 esyb\u0117. Jis sutvertas pagal Dievo pana\u0161um\u0105. J\u0117zus sak\u0117, kad Dievas yra Dvasia (Jn 4,24). Taigi \u017emogus, be jokios abejon\u0117s, yra dvasia. Jis yra dvasia, turi siel\u0105 ir gyvena fiziniame k\u016bne (1 Tes 5,23)\u201c [9]. Ta\u010diau Haginui b\u016bt\u0173 sunku pagal \u017emogaus ir Dievo pana\u0161um\u0105 bibli\u0161kai pagr\u012fsti tai, kad \u017emogus i\u0161 esm\u0117s yra dvasin\u0117 b\u016btyb\u0117, netgi dvasia. Dievas yra Dvasia, o \u017emogus kaip tik n\u0117ra. \u0160is tik turi dvasi\u0105, kuri kaip tokia ir \u017emogui n\u0117ra svarbesn\u0117 ar net geresn\u0117 u\u017e siel\u0105 ir k\u016bn\u0105. \u017dmogus yra dvasios, sielos ir k\u016bno vienuma<\/em>.
\nViena klaidinga teorija s\u0105lygoja kit\u0105 klaiding\u0105: \u201eGimstant i\u0161 naujo \u017emogaus dalis yra \u017emogaus dvasia. Ji gauna am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 \u2013 Dievo prigimt\u012f ir Jo gyvenim\u0105\u201c (p. 19). V\u0117l kyla klausimas, kaip tai pagr\u012fsta Biblijoje. Visi\u0161kai akivaizdus Hagino bandymas tariam\u0105 ontologin\u0119 bedugn\u0119 tarp \u017emogaus ir Dievo panaikinti beveik sudievinus dvasi\u0105. Dar ry\u0161kiau tai matyti 12 skyriuje: \u201eJo dvasioje \u2013 ne k\u016bne ar prote \u2013 VISKAS tapo nauja. Dabar savo dvasioje jis turi Dievo prigimt\u012f\u201c (p. 45). \u017dmogaus dvasia \u0161itaip tapo \u201epatikimu vadovu\u201c (ten pat).
\nKitas \u017eingsnis: krik\u0161\u010dionis orientuojasi \u012f savo dvasi\u0105 ir klauso jos (4 sk. pabaiga, liet. leidime n\u0117ra); jis turi i\u0161mokti pasitik\u0117ti dvasia, naujuoju \u017emogumi, \u201ekuris yra tavyje<\/em>\u201c, jis turi tik\u0117ti, \u201ekad tavo tik\u0117jimas Dievu veikia\u201c (p. 59). Negana to; mes turime i\u0161mokti \u201epaklusti savo <\/em>dvasios balsui (p. 126, kursyvas straipsnio autoriaus). Pasikliauti savo paties dvasia, klausytis jos, tik\u0117ti ja ir paklusti jai \u2013 Lutheris apie tai b\u016bt\u0173 pasak\u0119s ma\u017edaug taip: juk pasikliauti turime ne savimi pa\u010diais ar ka\u017ekuo mumyse, o Dievu ir i\u0161ganymu Kristuje. Turime nukreipti \u017evilgsn\u012f nuo sav\u0119s \u012f Krist\u0173! Lutheris teisingai pabr\u0117\u017e\u0117, kad ir krik\u0161\u010dionis \u2013 kaip visuma \u2013 lieka nuod\u0117mingas. \u0160i\u0105 problem\u0105 Haginas labai meistri\u0161kai i\u0161sprend\u0117, i\u0161liekan\u010di\u0105 nuod\u0117m\u0119 priskirdamas sielai ir k\u016bnui, dvasi\u0105 paversdamas zona be nuod\u0117m\u0117s (o d\u0117l to ir patikima).
\nSuprantama, Haginas neatmeta Biblijos, ta\u010diau ai\u0161ku kaip dien\u0105, kad jam ji<\/em> n\u0117ra patikimas ir geriausias vadovas. Dvasia per j\u0105 nekalba, Biblija \u2013 daugi\u0173 daugiausia i\u0161orinis kontrol\u0117s mastelis.
\nAntrasis \u0161iuolaikinio Dvasios ir Ra\u0161to atskyrimo bei d\u0117l to atsiradusio Ra\u0161to niekinimo pavyzdys: Ricko Joynerio straipsnis \u201eKaip pa\u017einti Dievo bals\u0105\u201c laikra\u0161tyje \u201eGanytojas\u201c (1997, Nr. 11). \u012e eilutes \u201eLabai svarbu \u017einoti Ra\u0161t\u0105… Ta\u010diau…\u201c reik\u0117t\u0173 pa\u017evelgti atid\u017eiau. \u201eTa\u010diau m\u016bs\u0173 sugeb\u0117jimas diena i\u0161 dienos pasilikti Vie\u0161patyje priklauso nuo to, kaip mes sugebame gird\u0117ti jo bals\u0105 kasdienyb\u0117je\u201c, o \u0161\u012f bals\u0105, anot Joynerio, girdime ne \u017eodyje. Joyneris tvirtina, kad Biblijos \u017eodis n\u0117ra pakankamas kasdieninio tik\u0117jimo \u0161altinis. Tai prie\u0161tarauja NT \u017eod\u017eiams (2 Tim 3,16\u201317: \u201eVisas Ra\u0161tas yra Dievo \u012fkv\u0117ptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, aukl\u0117ti teisumui, kad Dievo \u017emogus tapt\u0173 tobulas, pasireng\u0119s kiekvienam geram darbui\u201c) ir protestant\u0173 tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimams [10].
\nPamatysime, kad ir Joyneris menkina supratim\u0105: \u201eDievas \u017ei\u016bri \u012f m\u016bs\u0173 \u0161ird\u012f ir kalba per j\u0105 daugiau negu per prot\u0105. \u0160tai kod\u0117l Paulius meld\u0117si: \u2018Ir (kad) ap\u0161viest\u0173 j\u016bs\u0173 \u0161irdies (ne proto) akis\u2019 (Ef 1,18)\u201c. Savo teigin\u012f Joyneris grind\u017eia eilute, \u012f kuri\u0105 tok\u012f teigin\u012f pats ir \u012fra\u0161o \u2013 ne itin gera logika ir egzegez\u0117. Beje, Biblija taip<\/em> grie\u017etai neskiria proto ir \u0161irdies. Prot\u0105 ir \u0161ird\u012f reikia skirti, bet ne atpl\u0117\u0161ti vien\u0105 nuo kito. \u0160irdis \u2013 tai \u017emogaus centras, kur kas \u201edaugiau\u201c negu protas, ta\u010diau kartais \u0161irdis j\u012f apima, \u201epersidengia\u201c su juo \u2013 grie\u017eto prie\u0161taravimo \u010dia n\u0117ra n\u0117 \u017eenklo. Geriausias pavyzdys, kur\u012f, kaip mat\u0117me, vis nurodydavo Calvinas, kuriuo r\u0117m\u0117si ir Johnas Stottas \u2013 Emauso mokiniai Lk sk. 24. Prisik\u0117l\u0119s J\u0117zus pakeliui \u012f Emaus\u0105 abiem mokiniams ai\u0161kina Ra\u0161t\u0105 (eil. 27) \u2013 tokio veiksmo tikrai nepavadinsi neracionaliu. Mokiniams ka\u017ekas \u201enu\u0161vinta\u201c, tod\u0117l prisimin\u0119, kas vyko, jie sako: \u201eArgi m\u016bs\u0173 \u0161irdys nebuvo u\u017esidegusios, kai jis kelyje mums kalb\u0117jo ir atv\u0117r\u0117 Ra\u0161t\u0173 prasm\u0119?\u201c (eil. 32). Tas \u0161ird\u017ei\u0173 u\u017esidegimas, suprantama, buvo daugiau negu racionalus procesas, ta\u010diau jo \u0161aknys buvo racionalus Ra\u0161t\u0173 supratimas. Dievas arba J\u0117zus \u0117jo ne<\/em> tiesiu keliu, palikdamas nuo\u0161aly prot\u0105 ir Ra\u0161t\u0105, \u2013 nor\u0117damas pasiekti \u0161ird\u012f, jis pasinaudojo pa\u010dia nuobod\u017eiausia, nesensacinga ir racionalia priemone \u2013 Ra\u0161t\u0173 ai\u0161kinimu.
\nNegirsime ir nekritikuosime atskir\u0173 Joynerio straipsnio detali\u0173. Tebus akcentuota tik jau i\u0161 Schwenckfeldo pa\u017e\u012fstamas materiali\u0173 dalyk\u0173 niekinimas: \u201e\u2019Naujoji K\u016brinija\u2019, kurios dalimi mes pa\u0161aukti b\u016bti, \u012fgyja auk\u0161tesn\u0119 gyvenimo form\u0105 nei pati \u017emonija, ir mes pa\u0161aukti bendrauti auk\u0161tesniu lygiu \u2013 dvasios kalba… Dvasios kalboje reg\u0117jimas yra vertesnis u\u017e t\u016bkstant\u012f \u017eod\u017ei\u0173\u201c. \u010cia v\u0117l matome ontologin\u012f \u017emogaus i\u0161k\u0117lim\u0105 vir\u0161 jo materialaus, netobulo \u017emogi\u0161kumo \u012f auk\u0161tesn\u012f, geresn\u012f dvasin\u012f lyg\u012f. \u0160itaip \u017emogus, \u017einoma, palieka ir \u017eem\u0105j\u012f pliko \u017eod\u017eio lyg\u012f. Skaitant antr\u0105j\u012f sakin\u012f kyla klausimas: kod\u0117l dvasiniai rei\u0161kiniai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertingesni u\u017e \u017eod\u017eius? Ko \u017eod\u017eiuose nepakanka? Kod\u0117l gi Dievas naudojosi \u017eod\u017eiais ir paprasta kalba, nor\u0117damas prane\u0161ti apie save \u017emon\u0117ms? Dievas kalb\u0117jo \u017emon\u0117ms ne vien \u017eod\u017eiais, ta\u010diau daugiausiai per juos, o Biblijoje n\u0117ra jokios nuorodos, kad j\u0173 nepakakt\u0173 (\u017er. Hbr 1,1\u20132). Kai Joyneris galiausiai tvirtina \u201eDoktrina, skelbianti, kad visa, k\u0105 Dievas mums pasak\u0117 [ai\u0161ku, galvoje turima: \u2018sako\u2019] \u2013 u\u017era\u0161yta Biblijoje, yra vienas i\u0161 labiausiai griaunan\u010di\u0173 melaging\u0173 mokym\u0173, paplitusi\u0173 ba\u017eny\u010dioje…\u201c, tok\u012f grie\u017et\u0105 priekai\u0161t\u0105 reikia atremti: mokymas, kad normal\u016bs \u201e\u017emogi\u0161ki\u201c \u017eod\u017eiai, Ra\u0161tas ir pamokslas yra nepakankami pasiekti i\u0161ganymui ir vadovavimui, yra vienas i\u0161 labiausiai griaunan\u010di\u0173 Ba\u017eny\u010dioje paplitusi\u0173 melaging\u0173 mokym\u0173.
\nTre\u010di\u0105 ir paskutin\u012f pavyzd\u012f mums pateikia Kauno pastorius Stasys Eidiejus knygoje \u201eDievo \u017dod\u017eio s\u0117kla\u201c. D\u0117l daugelio Ra\u0161to citat\u0173 ir daugelio teising\u0173 teigini\u0173 evangelikams ji daug kur pasirodys protestanti\u0161ka. Ta\u010diau ir Eidiejus grie\u017etai atskiria \u0161ird\u012f (\u201eDievo \u017eodis n\u0117ra skirtas galvai. Jis skirtas \u0161ird\u017eiai\u201c [11], perima Hagino teorij\u0105 (\u201e\u017dmogus yra dvasia, turinti siel\u0105 ir gyvenanti k\u016bne\u201c, p. 43) ir kartu su Hagino ir \u010cio laikosi po\u017ei\u016brio, kad atgimimas vyksta tik dvasioje (p. 33).
\nDaugiausia abejoni\u0173 kelia knygos viduryje Eidiejaus aptariamas skirtumas tarp logos <\/em>ir rema <\/em>(abi gr. s\u0105vokos rei\u0161kia \u201e\u017eod\u012f\u201c). \u010cia jis i\u0161samiai cituoja D. Jongi \u010cio, atstovaujant\u012f \u0161iai teorijai knygoje \u201eKetvirtasis i\u0161matavimas\u201c: \u201eJie [\u017emon\u0117s] neatskiria Dievo \u017eod\u017eio, suteikian\u010dio bendr\u0105 pa\u017einim\u0105 apie Diev\u0105, nuo Dievo \u017eod\u017eio, kur\u012f Dievas naudoja tam, kad konkre\u010diose aplinkyb\u0117se \u017emogaus \u0161irdyje gimt\u0173 tik\u0117jimas… Skaitydamas Biblij\u0105 nuo prad\u017eios iki galo \u2013 t.y., logos<\/em>, [tu] gali gauti vis\u0105 tau reikaling\u0105 pa\u017einim\u0105 apie Diev\u0105 ir Jo pa\u017eadus, bet vien tik skaitydamas tu ne\u012fgysi tik\u0117jimo. Tu gavai pa\u017einim\u0105 ir supratim\u0105 apie Diev\u0105, bet dar nerei\u0161kia, kad gavai ir tik\u0117jim\u0105 Dievu konkre\u010diam atvejui… Tik\u0117jimas gimsta tada, kai mes girdime rema<\/em>\u201c [12] . Ir toliau: \u201eRema<\/em> kyla ir logos<\/em>… Tu gali klausyti Dievo \u017eod\u017eio ir nagrin\u0117ti Biblij\u0105, bet tik tuomet, kai ateina \u0160ventoji Dvasia ir atgaivina vien\u0105 ar kelias eilutes, atitinkan\u010dias tavo konkre\u010di\u0105 situacij\u0105 logos<\/em> tampa rema<\/em>. Logos<\/em> skirtas kiekvienam… O rema<\/em> n\u0117ra skirta visiems… \u0160ventoji Dvasia gali paimti Ra\u0161to viet\u0105 \u2013 \u2018pasakyt\u0105 Dievo \u017eod\u012f\u2019 \u2013 ir \u012fd\u0117ti j\u012f \u012f \u017emogaus \u0161ird\u012f, paversdama \u2018kalban\u010diu Dievo \u017eod\u017eiu\u2019\u201c (\u010cio, p. 90\u201392).
\nI\u0161kart u\u017eb\u0117gsime u\u017e aki\u0173; grie\u017etas logos<\/em> ir rema<\/em> skyrimas egzegezi\u0161kai netvirtas, joks protingas egzegetas nepalaiko \u010cio po\u017ei\u016brio. \u010cia turime tik dar vien\u0105 egzegezi\u0161kai neteisingos \u017eod\u017ei\u0173 interpretacijos pavyzd\u012f \u201eTik\u0117jimo \u017eod\u017eio\u201c jud\u0117jime. Pavyzd\u017eiui, Hbr 4,12 logos<\/em>, o ne rema <\/em>yra \u201egyvas\u201c, \u201eveiksmingas\u201c ir \u201ea\u0161trus\u201c. Netgi Vokietijos sekminininkai, i\u0161sakydami savo pozicij\u0105 jud\u0117jimo at\u017evilgiu, ra\u0161o: \u201eBiblijoje n\u0117ra skirtumo tarp \u017eod\u017ei\u0173 \u2018logos\u2019 ir \u2018rema\u2019… Ar Dievo \u017eodis u\u017era\u0161ytas, ar pasakytas, jo med\u017eiaga ta pati. Jis nesikei\u010dia\u201c.
\nIr v\u0117l i\u0161 pirmo \u017evilgsnio \u010cio\u2013Eidiejus skamba i\u0161ties liuteroni\u0161kai kalvinisti\u0161kai, ta\u010diau ir \u010dia i\u0161or\u0117 apgaulinga. Panagrin\u0117kime, kaip pagal \u010cio model\u012f atsiranda tik\u0117jimas: \u017emogus skaito Biblij\u0105, m\u0105sto apie tai, ima suvokti ir suprasti (!) \u2013 ta\u010diau su tik\u0117jimu tai dar neturi nieko<\/em> bendra, Dvasia \u010dia ai\u0161kiai dar nevadovauja. Nes \u017emogus dar juda \u017eemi\u0161kajame, nuod\u0117mingame m\u0105stymo ir supratimo lygmenyje, o juk tik\u0117jimo vieta \u2013 vien \u0161irdyje. Tarp supratimo ir tik\u0117jimo \u017eioji praraja. Tai rodo ir \u017eod\u017eiai, kuriuos pasirenka Eidiejus: logos \u201esusirenka\u201c, \u201esusikaupia\u201c \u0161irdyje (p. 66). Skaityti, studijuoti ir suprasti \u2013 visa tai gra\u017eu ir gerai, ta\u010diau tai dar neturi nieko bendra su \u201etikruoju dalyku\u201c. Susikaup\u0119s logos<\/em> t\u0117ra nepaj\u0117gi \u201e\u017ealiava\u201c, i\u0161 kurios pirmiausiai reikia padaryti galing\u0105 rem\u0105. \u0160ioje vietoje \u012fsiki\u0161a \u0160v. Dvasia. Vien tik \u201epasakytas\u201c \u017eodis tampa \u201ekalban\u010diu\u201c \u017eod\u017eiu \u2013 rema.
\n\u010cio\u2013Eidiejus tvirtina: \u201epasakytas\u201c \u017eodis nepakankamas, tik bendras, per abstraktus, be gyvyb\u0117s, jis turi b\u016bti pakeistas. Reformat\u0173 supratimas toks: pasakyt\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 visi\u0161kai u\u017etenka, nes per juos ir su jais kalba Dievas ir atsiranda tik\u0117jimas. Dievas kalba per logos. Kas supranta paprast\u0105 \u017eod\u012f bei jo teiginius ir tuo pasikliauja, tas tiki.
\nTaigi \u017eodis kaip toks \u2013 pasakytas ar para\u0161ytas \u2013 pasak j\u0173dviej\u0173, n\u0117ra<\/em> paj\u0117gus, jis toks tik tampa. Lutheris ir Calvinas toki\u0173 dalyk\u0173 niekad neb\u016bt\u0173 dr\u012fs\u0119 pasakyti! \u010cio\u2013Eidiejus problem\u0105 v\u0117lgi mato \u017eodyje, o ne \u017emoguje. Pa\u010dioje esmingiausioje vietoje \u017emogus visi\u0161kai i\u0161teisinamas: tarkime, jis \u201esupranta ir pa\u017e\u012fsta\u201c Diev\u0105 ir i\u0161ganym\u0105. Klasikiniu protestanti\u0161ku supratimu, tuomet tr\u016bksta tik pasitik\u0117jimo i\u0161ganan\u010diuoju tik\u0117jimu [13]. Anot \u010cio\u2013Eidiejaus, atsakomyb\u0117 dabar tenka vien tik Dvasiai, ji turi i\u0161imti k\u0105 nors i\u0161 logos <\/em>kr\u016bvos \u0161irdyje ir paversti rema<\/em> (Eidiejus, p. 66\u201367). Kai \u017emogus jau turi \u201evis\u0105 reikaling\u0105 (!) pa\u017einim\u0105 apie Diev\u0105\u201c, ko i\u0161 jo dar laukti? U\u017e visa kita atsakinga Dvasia! Dievas arba Dvasia papildomai, t.y. greta \u017eod\u017eio (jis juk per abstraktus!) turi dar konkre\u010diai \u012ftikinti \u017emog\u0173 (p. 69). Suprantama, \u010dia ir protestantas reformatas pasakys, kad tik\u0117jimas yra veikiamas Dvasios, ta\u010diau jis lygiai taip pat \u0161imtu procent\u0173 yra \u017emogaus reikalas, ir \u017emogus visi\u0161kai u\u017e j\u012f atsakingas. Eidiejus pats ai\u0161kiai ra\u0161o, kad jis nebuvo suvok\u0119s \u0161io i\u0161ganan\u010dio proceso \u2013 dvasia pavert\u0117 rema<\/em> \u201ejam pa\u010diam ne\u017einant\u201c (p. 121).
\n\u010cio ir Eidiejus atpl\u0117\u0161ia vien\u0105 nuo kito Biblijos studijas ir tik\u0117jim\u0105, i\u0161ganym\u0105, Dievo pa\u017einim\u0105. Suprantama, reikia atsi\u017evelgti \u012f \u012fsp\u0117jim\u0105, kad vien studijos automati\u0161kai neveda \u012f i\u0161ganym\u0105, ta\u010diau Eidiejus visi\u0161kai nuslepia t\u0105 fakt\u0105, kad Biblijos studijose ir per jas galima <\/em>rasti Diev\u0105, o norint j\u012f rasti, kaip tik \u0161iuo keliu ir reik\u0117t\u0173 eiti. Eidiejaus knyga neskatina studijuoti Biblijos, juk tai gali b\u016bti daug pastang\u0173 reikalaujantis, sunkus ir sud\u0117tingas darbas. Tod\u0117l belieka tik palink\u0117ti, kad jo knygos s\u0117kla nesudygt\u0173.<\/p>\n

\u0160ie pavyzd\u017eiai netur\u0117t\u0173 sudaryti \u012fsp\u016bd\u017eio, tarsi \u0161iuolaikinis \u017eod\u017eio niekinimas ir Ra\u0161to bei Dvasios atskyrimas rado prieglobst\u012f vien tik \u201eTik\u0117jimo \u017eod\u017eio\u201c jud\u0117jime. Anaiptol! Ta\u010diau did\u017eiausia protestant\u0173 grup\u0117 Lietuvoje (kalbant apie aktyvius \u0161alininkus) turi gana didel\u0119 \u012ftak\u0105 daugeliui kra\u0161to krik\u0161\u010dioni\u0173, tod\u0117l reikia s\u0105moningai \u012fsp\u0117ti apie klaiding\u0105 mokym\u0105.
\nDeja, nema\u017eai katalik\u0173 teolog\u0173 paleido \u012f pasaul\u012f klaiding\u0173 teorij\u0173 apie \u017eod\u012f ir Dvasi\u0105. \u0160tai Horstas Georgas P\u00f6hlmannas apibendrina \u0161veicar\u0173 teologo Hanso Urso von Balthasaro mintis ir jo knyg\u0105 \u201eSpiritus Creator\u201c: \u201e\u0160v. Dvasios negalima priri\u0161ti \u2018prie raid\u0117s\u2019. \u012e Dievo Dvasios \u2018laisv\u0117s erdv\u0119\u2019 \u012feiname tik palik\u0119 \u2018\u017eod\u012f kaip plot\u0105\u2019, o tai galime padaryti tik \u2018tik\u0117jimu\u2019. \u0160ioje erdv\u0117je neb\u0117ra \u017eod\u017ei\u0173, o tik \u2018nei\u0161tariami\u2019 Dievo Dvasios, d\u016bsaujan\u010dios mumyse, \u2018atod\u016bsiai\u2019… \u0160i dr\u0105sa per\u017eengti per \u017eod\u012f \u012f Dvasi\u0105 reikalinga norint j\u0105 patirti. Mes, taip sakant, turim numesti \u017dod\u017eio kop\u0117\u010dias, kuriomis u\u017elipome \u012f Dvasios laisv\u0117s erdv\u0119\u201c [14]. Ir \u010dia \u017eodis, Ra\u0161tas t\u0117ra tik apatin\u0117 pakopa, vien kop\u0117\u010dios. Mes jau \u017einome, kaip reik\u0117t\u0173 vertinti tokius palyginimus.
\nBeje, Ra\u0161t\u0105 nuo Dvasios skiria ir nema\u017eai pseudokrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 grupi\u0173. Pavyzd\u017eiui, Naujojoje apa\u0161tal\u0173 Ba\u017eny\u010dioje pamokslui tenka i\u0161ties svarbi vieta pamaldose, ta\u010diau atitinkantis \u201elaiko dvasi\u0105\u201c, \u0161iandien \u012ftaigus Dievo \u017eodis yra ne i\u0161ai\u0161kintas Biblijos \u017eodis, o apa\u0161tal\u0173 mokymas.
\nPrad\u017eioje nuskamb\u0117j\u0119s nusiskundimas d\u0117l pamoksl\u0173 nebuvo perd\u0117tas. Protestant\u0173 pamokslas da\u017enai atrodo \u201egalingas\u201c (pasak Cantalamessos), ta\u010diau tikrov\u0117je da\u017eniausiai taip n\u0117ra, kadangi jis neskelbia ir neai\u0161kina Biblijos \u017eod\u017eio. O pamokslas, kuris to nedaro, ties\u0105 sakant, nenusipelno b\u016bti vadinamas pamokslu, juo labiau \u010dia netinka b\u016bdvardis \u201egalingas\u201c [15]. Panaikinti \u0161\u012f stygi\u0173 Lietuvoje gali tik Biblijos skaitymo, Biblijos ai\u0161kinimo, Biblijos pamokslo jud\u0117jimas. Ne d\u0117l to, kad Biblija b\u016bt\u0173 garbinama kaip Dievas, o kad joje \u017emogus atrast\u0173 Diev\u0105.<\/p>\n

Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n

Vert\u0117 Kristina Sprind\u017ei\u016bnait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Apie glaud\u0173 ry\u0161\u012f tarp Dievo \u017eod\u017eio, \u0160ventosios Dvasios ir pamokslo Holger Lahayne Jei norim, kad Dievo Dvasia b\u016bt\u0173 naudinga ir duot\u0173 vaisi\u0173, turime uoliai skaityti ir studijuoti Ra\u0161t\u0105 Jean Calvin Ko \u0161iandien labiausiai tr\u016bksta Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0117ms? Kokius orientyrus tur\u0117t\u0173 numatyti j\u0173 vadovai? Be abejon\u0117s, visuomet ir visur yra daug darbo, ta\u010diau nuo ko reik\u0117t\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":743,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23],"tags":[37,346,68,32,143,344],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/912"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=912"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/912\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":914,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/912\/revisions\/914"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/743"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=912"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=912"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=912"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}