{"id":915,"date":"2016-05-22T21:17:30","date_gmt":"2016-05-22T18:17:30","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=915"},"modified":"2016-06-13T10:04:48","modified_gmt":"2016-06-13T07:04:48","slug":"dievas-vel-lanko-savo-zmones","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=915","title":{"rendered":"Dievas v\u0117l lanko savo \u017emones"},"content":{"rendered":"

Gordon D. Fee<\/em><\/p>\n

Dvasia kaip atnaujintas Dievo buvimas<\/strong><\/p>\n

Dvasios i\u0161siliejimas Pauliui rei\u0161k\u0117, kad Dievas i\u0161pild\u0117 pa\u017ead\u0105 v\u0117l apsigyventi tarp savo \u017emoni\u0173
\n<\/em>
\nBuvimas \u2013 nuostabus \u017eodis. Niekas negali atstoti buvimo \u0161alia \u2013 nei dovanos, nei telefono skambu\u010diai, nei nuotraukos, nei prisiminimai, niekas. Paklauskite gyvenimo draug\u0105 praradusius \u017emones, ko jiems labiausiai tr\u016bksta; atsakymas bus tik vienas \u2013 \u201ejo buvimo\u201c. Kai sergame, mums ne tiek reikia paguodos \u017eod\u017ei\u0173, kiek buvimo \u0161alia mylim\u0173 \u017emoni\u0173. D\u0117l ko drauge leid\u017eiamas gyvenimas \u2013 \u017eaidimai, pasivaik\u0161\u010diojimai, koncertai, i\u0161vykos ir t\u016bkstan\u010diai kit\u0173 dalyk\u0173 \u2013 toks malonus? D\u0117l buvimo kartu.
\nDievas mus taip jau suk\u016br\u0117, pagal savo atvaizd\u0105, nes jis pats yra asmeni\u0161ka, santykiaujanti b\u016btyb\u0117. Did\u017eioji nuopuolio sukelta problema yra tai, kad mes praradome ne tik Dievo reg\u0117jim\u0105 (tai yra i\u0161krypo jo suvokimas), bet ir bendravim\u0105 su Dievu, taigi nebepa\u017e\u012fstame jo i\u0161liekan\u010dio buvimo. Pauliui Kristaus ir Dvasios at\u0117jimas visa tai am\u017eiams pakeit\u0117.
\nSvarbiausia yra tai, jog Paulius i\u0161liet\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 suprato kaip \u201epa\u017ead\u0117tosios \u0160ventosios Dvasios\u201c at\u0117jim\u0105 (Ef 1,13; Gal 3,14). Nors \u012f \u0161\u012f pa\u017ead\u0105 \u012f\u0117jo prana\u0161i\u0161ko \u017eod\u017eio atnaujinimas [1], Pauliui jis rei\u0161k\u0117 ir Naujosios Sandoros prad\u017ei\u0105, numatyt\u0105 pa\u017ead\u0117tuoju \u201e\u0161irdies apipjaustymu\u201c Pakartoto \u012estatymo 30,6 bei ai\u0161kiai prana\u0161aut\u0105 Jeremijo 31,31\u201334: \u201e…sudarysiu nauj\u0105 sandor\u0105… \u012fdiegsiu jiems [izraelitams] savo \u012fstatym\u0105, j\u012f \u012fra\u0161ysiu jiems \u012f \u0161ird\u012f\u201c. \u0160i\u0105 prana\u0161yst\u0119 greit atgaivino Ezechielis, i\u0161rai\u0161kingai susiedamas j\u0105 su Dvasia, kuri\u0105 Dievas ruo\u0161iasi \u201eduoti jiems\u201c (36,26\u201327; 37,14). Be viso kito, i\u0161pildydama Nauj\u0105j\u0105 Sandor\u0105, Dvasia \u017eenklino prarasto Dievo buvimo sugr\u0105\u017einim\u0105.
\nTaigi \u010dia yra viena i\u0161 svarbiausi\u0173 sri\u010di\u0173, kur Dvasia reprezentuoja ir t\u0119stinum\u0105, ir atotr\u016bk\u012f tarp Senosios ir Naujosios Sandoros. T\u0119stinum\u0105 reik\u0117t\u0173 \u012f\u017evelgti pa\u017ead\u0117tame Dievo buvimo tarp jo \u017emoni\u0173 atnaujinime; atotr\u016bkis pasirei\u0161kia visi\u0161kai nauju b\u016bdu, kuriuo Dievas v\u0117l juos lanko \u2013 savo Dvasia apsigyvendamas kiekviename i\u0161 j\u0173 ir visuose kartu.
\n
\nDievo buvimas Senajame Testamente<\/strong>
\nDievo buvimo tema yra esmin\u0117 ir Senajame, ir Naujajame Testamentuose bei tarnauja kaip krik\u0161\u010dioni\u0161kos Biblijos atrama. Ji prasideda Prad\u017eios knygoje, sk. 2\u20133, dangaus ir \u017eem\u0117s K\u016br\u0117jui esant sode su tais, kuriuos jis suk\u016br\u0117 pagal savo atvaizd\u0105; o baigiasi \u012fsp\u016bdingais atnaujinto dangaus ir \u017eem\u0117s vaizdais bei Edeno atnaujinimu Aprei\u0161kimo 21,1\u201322,5, kur Jonas vaizdingai sako: \u201eBet a\u0161 jame nema\u010diau \u0161ventyklos, nes Vie\u0161pats, visagalis Dievas, ir Avin\u0117lis yra jo \u0161ventykla\u201c (21,22). Kaip ten beb\u016bt\u0173, izraelitai suprato save kaip Buvimo taut\u0105, kaip \u017emones, tarp kuri\u0173 pasirinko \u017eem\u0117je gyventi am\u017einasis Dievas.<\/p>\n

Sandoros Skrynia ir Padangt\u0117<\/strong><\/em>
\n\u017dinomiausias b\u016bdas Dievo buvimui patirti Senajame Testamente yra Sandoros Skrynia ir Padangt\u0117. Toks buvimo motyvas, pasibaigiantis ant Skrynios nu\u017eengian\u010dia Dievo \u0161love, yra strukt\u016brinis I\u0161\u0117jimo knygos raktas. Gyvasis Dievas pirm\u0105 kart\u0105 apsirei\u0161k\u0117 Mozei Sinajaus kalne liepsnojan\u010dio kr\u016bmo pavidalu (I\u0161 3). Jis liep\u0117 Mozei atvesti taut\u0105, kad j\u012f pagarbint\u0173. U\u017ekop\u0119 \u012f \u0161vent\u0105j\u012f kaln\u0105 (sk. 19), izraelitai pasiek\u0117 Dievo \u201egyvenimo\u201c viet\u0105, kuri\u0105 jiems draud\u017eiama netgi paliesti ir grasinama u\u017e tai mirties bausme. Tik Mozei leid\u017eiama \u012feiti \u012f Dievo buvim\u0105.
\nTa\u010diau Dievas planuoja nu\u017eengti nuo kalno ir gyventi tarp savo \u017emoni\u0173 Padangt\u0117je. Taigi gav\u0119s Sandoros knyg\u0105 (I\u0161 20\u201324), Moz\u0117 priima nurodymus d\u0117l Padangt\u0117s statybos (sk. 25\u201331).Ta\u010diau tarp nurodym\u0173 ir statybos (sk. 35\u201339) \u012fterpiamas siaubingas epizodas dykumoje (sk. 32), po kurio Dievas paskelbia Mozei: \u201eA\u0161 pats nekilsiu su j\u016bs\u0173 gretomis\u201c; j\u012f pakeis angelas (sk. 33). Moz\u0117 pripa\u017eino tokio sprendimo nepakankamum\u0105 ir \u012fsiterp\u0117: \u201eJei tu pats neitum kartu, neversk m\u016bs\u0173 keltis i\u0161 \u0161ios vietos. Juk kaip kitaip b\u016bt\u0173 \u017einoma, kad radome malon\u0119 tavo akyse, \u2013 a\u0161 ir tavoji tauta, \u2013 jeigu neitum kartu su mumis? Argi ne tuo mes \u2013 tavo tauta ir a\u0161 \u2013 b\u016bsime pa\u017eenklinti tarp vis\u0173 taut\u0173, esan\u010di\u0173 \u017eem\u0117je?\u201c (33,15\u201316).
\nPo to aprei\u0161kiamas Dievo charakteris (Dievas \u201egailestingas ir maloningas, l\u0117tas pykti, kupinas gerumo ir i\u0161tikimyb\u0117s\u201c, I\u0161 34,4\u20137) ir statoma \u0161ventykla, o visa tai vainikuoja Dievo \u0161lov\u0117, kuri \u201ej\u0105 [Padangt\u0119] pripild\u0117\u201c (40,35). Taip tauta, lydima Dievo buvimo, kur\u012f simbolizuoja debesies ir ugnies stulpas, pasiruo\u0161ia keliauti \u012f viet\u0105, kuri\u0105 \u201eVie\u0161pats… i\u0161rinks kaip buvein\u0119 savo vardui\u201c (\u012est 12,11).
\nPakartoto \u012estatymo pa\u017eadas galiausiai i\u0161sipildo Saliamono \u0161ventyklos pastatymu, kai nu\u017eengia ir \u201epripildo \u0161ventykl\u0105\u201c (1 Kar 8,11) ta pati \u0161lov\u0117, kaip ir I\u0161\u0117jimo knygos sk. 40. Taigi Jeruzal\u0117 ir \u0161ventykla nuolatos apib\u016bdinamos kaip \u201evieta, kuri\u0105 Jahv\u0117 pasirinko savo vardui gyventi\u201c; \u0161ventykla tapo esminiu Izraelio egzistencijos Pa\u017ead\u0117toje \u017eem\u0117je ta\u0161ku.
\nTaigi Dievo buvimas su Izraeliu pa\u017eenklino juos kaip jo taut\u0105 dar labiau negu \u012fstatymas ar kiti nuosavyb\u0117s po\u017eymiai \u2013 apipjaustymas, mitybos apribojimai ir \u0161abo laikymasis. Jie gerai suprato, jog dang\u0173 ir \u017eem\u0119 suk\u016br\u0119s Dievas negali b\u016bti sutalpinamas \u012f \u017eemi\u0161k\u0105 pastat\u0105 (pvz., Iz 66,1\u20132); vis d\u0117lto, kadangi Dievas sukoncentravo ten savo buvim\u0105, Skrynia ir Padangt\u0117 tapo svarbiausiais Dievo buvimo tarp savo \u017emoni\u0173 simboliais.
\nTaigi, nors \u0161ventykla tarnavo ir kaip aukojimo vieta, Senajame Testamente Dievo \u017emon\u0117s pirmiausiai laik\u0117 j\u0105 maldos ir Dievo buvimo su jais vieta. Tai vis i\u0161kyla ir i\u0161kyla Izraelio himno knygoje, psalmyne. \u0160tai nuostabus himnas 68 psalm\u0117je, vaizduojan\u010dioje Dievo buvim\u0105 Sione kaip jo tautos vilt\u012f ir jos kaimyn\u0173 pavyd\u0105:
\n\u201eO didingas kalne, Ba\u0161ano kalne,
\ndaugelio vir\u0161\u016bni\u0173 kalne, Ba\u0161ano kalne!
\nDaugelio vir\u0161\u016bni\u0173 kalne,
\nkod\u0117l \u017evairuoji \u012f kaln\u0105,
\nkur\u012f Dievas i\u0161sirinko savo buveine, \u2013
\nkur Vie\u0161pats gyvens am\u017einai?\u201c (Ps 68,16\u201317).
\nApie \u201e\u017eengim\u0105 \u012f sost\u0105\u201c psalmininkas gieda:
\n\u201eDievo kovos ve\u017eim\u0173 dusyk po de\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 \u2013
\nt\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010diai, \u2013
\nVie\u0161pats \u017eygiuoja i\u0161 Sinajaus \u012f \u0161vent\u0105j\u0105 viet\u0105.
\nTu kopei \u012f auk\u0161t\u0105j\u012f kaln\u0105,
\nvedeisi belaisvius su palyda,
\npri\u0117mei dovanas i\u0161 \u017emoni\u0173 \u2013
\nnet i\u0161 t\u0173, kurie mai\u0161tauja.
\nVie\u0161pats Dievas ten gyvens!\u201c (18\u201319).
\nT\u0105 pa\u010di\u0105 tem\u0105 per vis\u0105 psalmyn\u0105 pakartotinai rutulioja pavieniai izraelitai, apm\u0105stantys gyvenimo Dievo buvime \u0161lov\u0119:
\n\u201eKokios mielos yra tavo buvein\u0117s,
\nGalybi\u0173 Vie\u0161patie!
\nTrok\u0161tu, ilgiuosi Vie\u0161paties \u0161ventov\u0117s kiem\u0173;
\nmano k\u016bnas ir \u0161irdis gieda i\u0161 d\u017eiaugsmo gyvajam Dievui\u201c (Ps 84, 2\u20133);
\n\u201eLeisk man pa\u017evelgti \u012f tave \u0161ventov\u0117je;
\nleisk man pamatyti tavo galyb\u0119 ir garb\u0119!\u201c (Ps 63,3).
\nTa\u010diau d\u0117l savo nes\u0117km\u0117s Izraelis prarado Dievo buvim\u0105 su juo. \u0160tai kod\u0117l Jeruzal\u0117s griuvimas ir tremtis jiems tokie kupini patoso. Jeruzal\u0117s \u0161ventykla, kur gyveno Dievas, buvo sugriauta; \u017emon\u0117s buvo ne tik i\u0161varyti \u012f vergij\u0105, bet verg\u0173 ir t\u0173, kurie i\u0161liko, nebe\u017eenklino Dievo buvimas tarp j\u0173. Viso to a\u0161triausi\u0105, galutin\u0119 ir simbolin\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105 randame Ezechielio sk. 10, kur, kaip ir Sandoros Skrynios atveju 1 Samuelio 4, \u201eVie\u0161paties \u0161lov\u0117\u201c apleid\u017eia Jeruzal\u0117s \u0161ventykl\u0105.<\/p>\n

Atnaujinto buvimo pa\u017eadas<\/strong><\/em>
\nTa\u010diau ne viskas buvo prarasta. Prana\u0161yst\u0117se pagrindin\u0119 viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 pa\u017eadas, jog Dievas sugr\u012f\u0161. Pavyzd\u017eiui, per Ezechiel\u012f Dievas \u017eada: \u201eTarp j\u0173 bus mano Padangt\u0117. A\u0161 b\u016bsiu j\u0173 Dievas ir jie bus mano tauta\u201c (37,27); Malachijas prana\u0161auja: \u201eStaiga ateis \u012f savo \u0160ventykl\u0105 Vie\u0161pats, kurio j\u016bs ie\u0161kote\u201c (3,1). \u0160i viltis nusidriekia \u012f apokaliptini\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 tarptestamentin\u012f judaizm\u0105, pavyzd\u017eiui, Dano testamente, 5,13: \u201eIr Jeruzal\u0117 nebebus sugriauta\u2026 nes jos viduryje bus Vie\u0161pats\u201c.
\nTurint omeny ankstesn\u0119 Izraelio istorij\u0105, atnaujinto buvimo motyvas tiesiogiai susij\u0119s su \u0161ventyklos atstatymo viltimi. \u012esp\u016bdingiausi\u0105 metafori\u0161k\u0105 i\u0161rai\u0161k\u0105 \u0161is motyvas \u012fgyja did\u017eiojoje Ezechielio vizijoje (sk. 40\u201348), bet jo \u012fsimintiniausias momentas yra Izaijo prana\u0161yst\u0117je, 2,2\u20133 (pakartotas Mch 4,1\u20132), kur \u012ftrauktas svarbus epizodas apie pagonis:
\n\u201eAteityje \u012fvyks \u2013
\nVie\u0161paties Nam\u0173 kalnas
\nstov\u0117s tvirtai i\u0161kil\u0119s vir\u0161 kaln\u0173
\nir bus u\u017e kalvas auk\u0161tesnis.
\nVisos tautos pl\u016bs jo linkui;
\ndaug taut\u0173 ateis ir sakys:
\nAteikite, kopkime \u012f Vie\u0161paties kaln\u0105,
\n\u012f Jok\u016bbo Dievo namus,
\nkad jis pamokyt\u0173 mus savo keli\u0173,
\nkad mes eitume jo takais\u2019\u201c.
\nVis d\u0117lto antroji \u0161ventykla n\u0117ra verta vis\u0173 t\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173. Tod\u0117l \u017emon\u0117ms ji sukelia prie\u0161taringus jausmus. Tur\u0117damas omeny Saliamono \u0161ventykl\u0105 ir Ezechielio pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 ateities \u0161ventykl\u0105, Ag\u0117jas skund\u017eiasi: \u201eKas i\u0161 j\u016bs\u0173 dar yra gyvas, kuris mat\u0117 \u0161iuos Namus pradin\u0117s \u0161lov\u0117s apgaubtus? Kaip jums dabar jie atrodo? Argi n\u0117ra jie it niekas j\u016bs\u0173 akyse?\u201c (Ag 2,3). Taigi daugelyje bendruomeni\u0173 Dievo \u017emon\u0117s vis dar puosel\u0117jo didel\u0117s \u0161ventyklos atstatymo vilt\u012f. [2]<\/p>\n

Dvasiai prilygstantis buvimas<\/strong><\/em>
\nPauliui \u0161iuo at\u017evilgiu svarbiausias yra tas faktas, kad Izaijo 63,9\u201314 Dievo buvimas tremties apra\u0161yme specialiai prilyginamas \u201e\u0160ventajai Vie\u0161paties Dvasiai\u201c. Prisimindamas Izraelio praeit\u012f, prana\u0161as sako:
\n\u201eVisose j\u0173j\u0173 nelaim\u0117se jis buvo nelaimingas.
\nNe koks pasiuntinys ar koks angelas,
\nbet jo Artumas i\u0161gelb\u0117jo juos,
\ni\u0161 meil\u0117s ir i\u0161 pagailos juos atpirko.
\nJisai globojo juos
\nir ne\u0161\u0117 nuo am\u017ei\u0173 per visas dienas.
\nOgi jie k\u0117l\u0117 mai\u0161t\u0105
\nir li\u016bdino jo \u0161vent\u0105 dvasi\u0105.
\nTod\u0117l jis tapo prie\u0161u jiems,
\n\u0117m\u0117 pats su jais kovoti.
\nTada prisimin\u0117 jie praeities dienas ir Moz\u0119 savo tarn\u0105.
\nKurgi tas, kuris i\u0161ved\u0117 per j\u016br\u0105 savo kaimen\u0117s ganytoj\u0105?
\nKurgi tas, kuris jam \u012fkv\u0117p\u0117 savo \u0161vent\u0105j\u0105 dvasi\u0105, \u2013
\npadar\u0119s, kad \u0161lovingoji jo ranka
\n\u017eygiuot\u0173 su Moz\u0117s de\u0161ini\u0105ja,
\nperskyr\u0119s vandenis prie\u0161 juos,
\nkad \u012fgyt\u0173 sau am\u017ein\u0105 vard\u0105,
\nperved\u0119s juos per j\u016bros gelmes?
\nKaip \u017eirgas dykumoje, jie nesuklupo.
\nTartum kaimen\u0119, besileid\u017eian\u010di\u0105 \u012f sl\u0117n\u012f,
\nVie\u0161paties dvasia juos ved\u0117.
\nTaip vedei tu sav\u0105j\u0105 taut\u0105,
\nkad suteiktum savo vardui \u0161lov\u0119\u201c.
\nSu \u0161ia s\u0105saja Paulius buvo neabejotinai pa\u017e\u012fstamas \u2013 tai patvirtina jo s\u0105moningas eil. 10 atkartojimas Lai\u0161ko efezie\u010diams 4,30: \u201eIr neli\u016bdinkite \u0160ventosios Dievo Dvasios, kuria esate pa\u017eenklinti atpirkimo dienai\u201c.<\/p>\n

Dvasia kaip atnaujintas buvimas Pauliaus lai\u0161kuose<\/strong><\/em>
\nKai nuo \u0161i\u0173 Senojo Testamento \u012fvyki\u0173 atsigr\u0119\u017eiame \u012f Pauli\u0173, paai\u0161k\u0117ja, kad Dvasios at\u0117jim\u0105 jis suprato kaip: 1) Dvasios s\u0105saj\u0105 su Nauj\u0105ja Sandora; 2) jos \u201eapsigyvenim\u0105\u201c \u017emoguje; 3) Dvasios siejim\u0105 su \u0161ventykla. \u012ek\u016bnijanti ir Nauj\u0105j\u0105 Sandor\u0105, ir \u0161ventyklos atstatym\u0105, Dvasia tampa Dievo buvimo \u017dem\u0117je forma dabar. [3] \u0160iuo at\u017evilgiu \u0161ventyklos \u012fvaizd\u017eiai ypa\u010d reik\u0161mingi, nes ji visada buvo suprantama kaip Dievo buvimo ir jo \u0161lov\u0117s vieta. Pauliui Dvasia yra dabartinis Dievo b\u016bdas gyventi savo \u0161ventykloje. Toks gyvenimas, kaip ir buvo galima tik\u0117tis pagal Senojo Testamento tradicij\u0105, vyksta ir bendruomen\u0117je, ir ypa\u010d kiekvieno tikin\u010diojo \u0161irdyje.<\/p>\n

Dvasios vaidmuo Naujojoje Sandoroje<\/strong><\/em>
\nKaip ir kiti ankstyvosios Ba\u017eny\u010dios atstovai, Kristaus mirt\u012f Paulius laiko Naujosios Dievo Sandoros su jo \u017emon\u0117mis sudarymu (\u017er. 1 Kor 11,25). Be to, Dvasia jam yra \u0161ios Sandoros realizavimo tarp j\u0173 b\u016bdas. D\u0117l savo paties \u2013 ir kit\u0173 \u2013 tur\u0117t\u0173 Dvasios patyrim\u0173 \u0161\u012f vaidmen\u012f Paulius supranta labai pana\u0161iai kaip nusakyta Ezechielio 36,26\u201327 ir 37,14. Paulius taip suderina \u0161i\u0173 dviej\u0173 viet\u0173 motyvus, kad tampa ai\u0161ku, jog Dvasios at\u0117jimu \u012f tikin\u010diojo ir tikin\u010dios bendruomen\u0117s gyvenim\u0105 Dievas i\u0161pildys tris pa\u017eadus.
\n1. Savo \u017emoni\u0173 akmenin\u0119 \u0161ird\u012f Dievas pakeis \u201enauja \u0161irdimi\u201c \u2013 anot Jeremijo, kurioje jis \u201e\u012fra\u0161ys\u201c savo \u012fstatym\u0105 (Jer 31,31\u201333), ir tai bus \u012fmanoma, nes jis atnaujins juos ir \u201enauja dvasia\u201c (Ez 36,26). Paulius apie tai kalba 2 Kor, 3,1\u2013 6, kur korintie\u010diai laikomi Naujosios Sandoros pri\u0117m\u0117jais, \u201egyvojo Dievo Dvasia\u201c \u012fra\u0161ytais \u201egyv\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 plok\u0161t\u0117se\u201c (eil. 3). Pats Paulius es\u0105s \u0161ios Naujosios Sandoros tarnautojas \u2013 ne \u201eraid\u0117s\u201c, bet Dvasios, kuri teikia gyvyb\u0119 (eil. 5\u20136). Tok\u012f pat supratim\u0105 atskleid\u017eia pana\u0161i kalba Lai\u0161ko romie\u010diams 7,5\u20136 bei 2,29, kur i\u0161sipildo \u201e\u0161irdies apipjaustymas\u201c, pamin\u0117tas Pakartoto \u012estatymo 30,6.
\n2. \u0160i \u201enaujoji dvasia\u201c yra ne kas kita kaip Dievo Dvasia, kuri \u012fgalins Dievo \u017emones laikytis jo nurodym\u0173 (Ez 36,27). Kaip akivaizdu i\u0161 Rom 8,3\u20134 ir Gal 5,16\u2013 25, Dvasios at\u0117jimas yra Pauliaus atsakymas \u012f klausim\u0105, kas laukia teisiojo, kuris nesilaiko Toros (Senojo Testamento \u012fstatymo).
\n3. Dievo Dvasia rei\u0161kia paties Dievo buvim\u0105: \u201eDuosiu jums savo dvasi\u0105, kad atgytum\u0117te\u201c (Ez 37,14). V\u0117lgi Paulius \u0161i\u0105 tem\u0105 atkartoja 2 Kor 3,5\u20136. Gyvojo Dievo Dvasia teikia Dievo \u017emon\u0117ms vienintel\u0119 tikr\u0105j\u0105 dievi\u0161k\u0105 tikrov\u0119. \u201eDvasia teikia gyvyb\u0119\u201c, \u2013 teigia Paulius Naujosios Sandoros kontekste.
\n1 Tes 4,8 kalba atitinka Ez 36,37. Bet koks \u0161ventumo atmetimas tesalonikie\u010diams reik\u0161t\u0173 \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 duodan\u010dio Dievo atmetim\u0105. Jei jie atmest\u0173 Pauliaus kvietim\u0105 gyventi \u0161ventai, jie atmest\u0173 paties \u0161vento Dievo buvim\u0105, jo \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105. Galime daryti i\u0161vad\u0105, kad Pauliaus po\u017ei\u016briu, Kristus savo mirtimi ir prisik\u0117limu Nauj\u0105j\u0105 Sandor\u0105 padar\u0117 veikli\u0105 Dievo \u017emon\u0117ms; ta\u010diau jos raktas yra Dvasia, kaip i\u0161sipild\u017eiusi tikrov\u0117 Dievo \u017emoni\u0173 gyvenime.<\/p>\n

Apsigyvenanti Dvasia<\/strong><\/em>
\nSu dievi\u0161ko buvimo tema bei Naujosios Sandoros apra\u0161ymais Senajame Testamente glaud\u017eiai susij\u0119 daugelis Pauliaus tekst\u0173, kurie kalba apie Dievo \u017emon\u0117se ir tarp j\u0173 gyvenan\u010di\u0105 Dvasi\u0105. \u0160i tema pirmiausia randama tekstuose, kurie kalba apie Dvasios buvim\u0105 tikin\u010diajame. Sakoma, jog Dvasia yra \u201ejumyse\u201c (1 Tes 4,8; 1 Kor 6,19; 14,24\u201325; Ef 5,18 [panaudojant \u201epilnumo\u201c \u012fvaizd\u012f]). Buvimo \u201ejumyse\/mumyse\u201c vieta yra \u201e\u0161irdis\u201c (2 Kor 1,22; 3,3; Gal 4,6; Rom 2,29; 5,5). Taip \u012fvedamas \u201eapsigyvenimo\/gyvenimo jumyse\u201c terminas (1 Kor 3,16; 2 Kor 6,16; Rom 8,9\u201311; Ef 2,22).
\nDvi i\u0161 \u0161i\u0173 Ra\u0161to viet\u0173 (1 Kor 14,24\u201325 ir 2 Kor 6,16) yra ypa\u010d informatyvios, nes Paulius cituoja Senojo Testamento tekstus apie Dievo gyvenim\u0105 tarp savo \u017emoni\u0173; Paulius \u0161\u012f gyvenim\u0105 dabar prilygina Dvasios buvimui. Apie pagonis, atsigr\u0119\u017eusius \u012f gyv\u0105j\u012f Diev\u0105, nes prana\u0161i\u0161ka Dvasia atv\u0117r\u0117 j\u0173 \u0161irdis, Paulius kalba Izaijo \u017eod\u017eiais: \u201eTik su jumis yra Dievas\u201c (45,14).
\nDievo buvim\u0105 tarp savo \u017emoni\u0173 Paulius pana\u0161iai supranta ir kalb\u0117damas apie \u0161ventykl\u0105 2 Kor 6,16, kur kaip prielaida turimas Dvasios buvimas bendruomen\u0117s gyvenime i\u0161 1 Kor 3,16. \u010cia jis kalba Naujosios Sandoros pa\u017eado terminais i\u0161 Ez 37,27: \u201eA\u0161 b\u016bsiu j\u0173 Dievas ir jie bus mano tauta\u201c. \u0160ios eilut\u0117s ai\u0161kiai rodo, jog \u0161ventyklos vaizdiniu i\u0161rei\u0161kiamas Dvasios apsigyvenimas.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dia kaip Dievo \u0161ventykla<\/strong><\/em>
\nDvasi\u0105 su atnaujintu Dievo buvimu tarp savo \u017emoni\u0173 Paulius ypatingai sieja per \u0161ventyklos \u012fvaizd\u012f. \u0160is \u012fvaizdis Pauliaus kalbose pasirodo keturis kartus \u2013 triskart jis susij\u0119s su Senojo Testamento atvejais (1 Kor 3,16\u201317; 2 Kor 6,16; Ef 2,22), kai Dievas gyvena tarp savo \u017emoni\u0173 per \u0161ventykl\u0105, ir vien\u0105 kart\u0105 jis susij\u0119s su pa\u017ead\u0117t\u0105ja Nauj\u0105ja Sandora (1 Kor 6,19\u201320), kur \u201e\u0161ventykla\u201c dabar yra tikin\u010diojo k\u016bnas, kuriame gyvena \u0160ventoji Dvasia, gauta i\u0161 Dievo.
\nTaigi pirmiausia Dvasios buvimo tarp Dievo \u017emoni\u0173 kontekste Paulius susieja Dvasi\u0105 su \u0161ventykla. Tai, kaip gyvasis Dievas \u0161iandien b\u016bna su savo \u017emon\u0117mis, ai\u0161kiausiai pasakyta Ef 2,22: Ba\u017eny\u010dia darniai auga \u012f \u0161ventykl\u0105 Vie\u0161patyje, ant kurio pamato, J\u0117zaus Kristaus, jie \u201edrauge statomi kaip Dievo buvein\u0117 Dvasioje\u201c.
\n\u010cia ir slypi 1 Kor 3,16\u201317 reik\u0161mingumas. Pauliaus \u012fvadas \u201eAr ne\u017einote, kad\u2026\u201c, po kurio eina \u201ej\u016bs esate Dievo \u0161ventykla [Korinte]\u201c, prie to ir argumentas kontekste rodo, jog Dievo \u0161ventykl\u0105\/buvim\u0105 \u012fk\u016bnijan\u010dios Dvasios motyvas turi turting\u0105 istorij\u0105, kurios Paulius neu\u017emir\u0161o. Kontekste jis gin\u010dijasi su tais, kurie buvo begriaun\u0105 Korinto Ba\u017eny\u010di\u0105 savo var\u017eymusi tarp lyderi\u0173 d\u0117l i\u0161minties (tik \u017emogi\u0161kos). Atsakydamas jiems, Paulius pereina nuo minties, kaip kvaila daryti \u201evie\u0161pa\u010dius\u201c i\u0161 papras\u010diausi\u0173 tarnaujan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 (eil. 5\u20139), prie persp\u0117jimo (eil. 10\u201315) tiems, kurie veda Ba\u017eny\u010di\u0105 \u0161ia neteisinga kryptimi, ir galiausiai kreipiasi \u012f pa\u010di\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105 ta prasme, kas jie yra kaip Dievo \u017emon\u0117s Korinte \u2013 b\u016btent Dievo \u0161ventykla.
\n\u0160ventyklos \u012fvaizd\u012f Paulius pradeda vartoti eil. 9: \u201ej\u016bs [Korinto Ba\u017eny\u010dia] esate Dievo statyba\u201c. Jos pamat\u0105 (nukry\u017eiuot\u0105 Krist\u0173) pad\u0117jo apa\u0161talas, ta\u010diau lai\u0161ko para\u0161ymo metu i\u0161kilo superstrukt\u016bra i\u0161 toki\u0173 med\u017eiag\u0173, kurios tam pamatui visi\u0161kai neprilygo (j\u0173 tuometin\u012f susi\u017eav\u0117jim\u0105 i\u0161mintim ir retorika buvo galima prilyginti med\u017eiui ir \u0161iaudams). Jie tur\u0117jo statyti i\u0161 i\u0161liekan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 (aukso, sidabro, brangakmeni\u0173, prilygstan\u010di\u0173 Nukry\u017eiuotojo Evangelijai) \u2013 \u0161ie \u012fvaizd\u017eiai paimti i\u0161 apra\u0161ymo, kaip buvo statyta Saliamono \u0161ventykla (1 Metr 29,2; 2 Metr 3,6). Eil. 16 Paulius retori\u0161kai klausia: \u201e Argi ne\u017einote, kad j\u016bs esate Dievo \u0161ventykla?\u201c Kaip bendruomen\u0117 jie sudar\u0117 vien\u0105 gyvojo Dievo \u0161ventykl\u0105, Dievo alternatyv\u0105 nesuskai\u010diuojamoms Korinto pagoni\u0173 \u0161ventykloms; b\u016btent Dvasios buvimas tarp j\u0173 ir pavert\u0117 juos ta alternatyva.
\nTa\u010diau korintie\u010diai jau griov\u0117 Dievo \u0161ventykl\u0105, nes j\u0173 susi\u017eav\u0117jimas i\u0161mintim ir jos siekimas gesino aprei\u0161kian\u010di\u0105 ir juos vienijan\u010di\u0105 Dvasi\u0105. [4] \u0160tai stiprus persp\u0117jimas: naikintojai bus patys sunaikinti Dievo. Jis padarys tai neabejotinai, nes jo \u0161ventykla, jo buvimo vieta yra \u0161venta; ir \u201e j\u016bs [Korinto Ba\u017eny\u010dia] esate toji \u0161ventykla\u201c. Susirinkusi Ba\u017eny\u010dia yra Dievo asmeninio buvimo per jo Dvasi\u0105 vieta. B\u016btent tai i\u0161skiria Dievo \u017emones i\u0161 \u201evis\u0173 taut\u0173, esan\u010di\u0173 \u017eem\u0117je\u201c (I\u0161 33,16).
\nVisame Naujajame Testamente n\u0117ra svarbesnio \u017eod\u017eio apie vietin\u0117s Ba\u017eny\u010dios prigimt\u012f u\u017e \u0161\u012f! Vietin\u0117 Ba\u017eny\u010dia yra Dievo \u0161ventykla; ir tai vien d\u0117l Dvasios buvimo, kuriuo Dievas \u0161iandien v\u0117l lanko savo \u017emones. Tod\u0117l nenuostabu, kad Paulius liepia i\u0161vyti i\u0161 bendruomen\u0117s kraujomai\u0161a susitepus\u012f \u017emog\u0173 (draud\u017eia net su juo valgyti) ir laiko tai b\u016bdu jam i\u0161sigelb\u0117ti (1 Kor 5,1\u201313). U\u017e Dievo buvimo vietos rib\u0173 jis tikriausiai atgailaus, tod\u0117l gali b\u016bti i\u0161gelb\u0117tas ir v\u0117l gr\u0105\u017eintas tarp \u017emoni\u0173, kurie yra Vie\u0161patyje.
\nBa\u017eny\u010di\u0105 kaip Dievo \u0161ventykl\u0105 ir Dievo alternatyv\u0105 pagoni\u0173 \u0161ventykloms Korinte akcentuoja ir identi\u0161ki \u012fvaizd\u017eiai i\u0161 2 Kor 6,16\u20137,1. Ba\u017eny\u010dios nariai turi atsikratyti Korinto stabmeldyst\u0117s (kartojamas 1 Kor 8\u201310 draudimas) ir apsivalyti nuo bet kokio netyrumo, nes jie yra Dievo \u0161ventykla, am\u017einojo Dievo gyvenimo Korinte vieta.
\nEf 4,30 ragindamas skaitytojus \u201eneli\u016bdinti \u0160ventosios Dievo Dvasios\u201c, Paulius pavartoja Izaijo knygoje, 63,10 esant\u012f pasakym\u0105, t\u0105 pa\u010di\u0105 Senojo Testamento viet\u0105, kur dievi\u0161ko buvimo su Izraeliu Padangt\u0117je samprata specialiai prilyginama \u201e\u0160ventajai Jahv\u0117s Dvasiai\u201c. \u0160is palyginimas sudaro Pauliaus persp\u0117jimo pagrind\u0105. Su Dievo \u017emon\u0117mis per dykum\u0105 keliavo ne angelas ar pasiuntinys, o dievi\u0161kas buvimas paties Dievo Dvasios pavidalu. Dabar per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 Dievo buvimas gr\u012f\u017eo jo \u017emon\u0117ms, kad apsigyvent\u0173 drauge su visais bei su kiekvienu atskirai ir jie gal\u0117t\u0173 vaik\u0161\u010dioti Dievo keliais. Taigi Paulius ragina efezie\u010dius nekartoti Izraelio nes\u0117km\u0117s. Jiems nevalia \u012fvairiomis nuod\u0117m\u0117mis, griaunan\u010diomis \u201eDvasios vienyb\u0119\u201c (4,3), li\u016bdinti Dievo, kuris yra tarp j\u0173 savo \u0160vent\u0105ja Dvasia.
\n
\nAtskiras tikintysis kaip Dievo \u0161ventykla<\/strong><\/em>
\n1 Kor 6,19\u201320 Paulius ai\u0161kiai pereina nuo Ba\u017eny\u010dios \u012fvaizd\u017eio prie atskiro tikin\u010diojo. Taigi Dievas savo Dvasia gyvena ne tik tarp vis\u0173 savo \u017emoni\u0173, bet ir su kiekvienu atskirai.
\nNeder\u0117t\u0173 neju\u010diom praleisti \u0161ios vaizdini\u0173 kaitos reik\u0161mingumo. Kontekstas susij\u0119s su seksualiniu amoralumu. Paulius susir\u016bpin\u0119s tikin\u010diojo \u201epa\u0161ventinimu\u201c. Pagal to meto supratimus, kurie ai\u0161kiai skyr\u0117 fizin\u0119, materiali\u0105j\u0105 plotm\u0119 nuo nematerialios, neregimos (helenistinis dualizmas), kai kurie korintie\u010diai man\u0117, jog \u017emogaus dvasios neveikia tai, kas vyksta su jo k\u016bnu, \u012fskaitant ir seksualinius santykius su prostitut\u0117mis. Ta\u010diau Paulius su tuo nesutiko. Pagal savo atvaizd\u0105 mus suk\u016br\u0119s Dievas suk\u016br\u0117 ir k\u016bn\u0105, ir dvasi\u0105, taip paskelbdamas, jog materialioji tvarka yra gera.
\n\u0160iuo paskutiniuoju gin\u010do su jais metu ir i\u0161gelbstin\u010dio Kristaus darbo kontekste Paulius kreipiasi \u012f Dvasios buvim\u0105 j\u0173 gyvenime. \u201eNupirkdamas\u201c juos Dievo \u0161lovei, Kristus nupirko ir j\u0173 k\u016bnus \u2013 tai liudija \u0160ventoji Dvasia, kurios \u0161ventykla jie yra, nes dabar Dievas gyvena ne \u017emoni\u0173 rank\u0173 darbo \u0161ventyklose, o savo paties pastatytose. Taigi jie nebepriklauso sau ir negali daryti su savo k\u016bnais, k\u0105 nori. Jie priklauso Dievui, kuris nusipirko juos per Kristaus auk\u0105 ir dabar gyvena juose savo Dvasia.
\n\u0160iame tekste, kaip ir 2 Kor 2,14\u20134,6, slypi Pauliaus asmeninio pietizmo bei Dvasios suvokimo savo gyvenime paslaptis. Abiem atvejais tekstai galiausiai rodo \u012f i\u0161or\u0119; t.y. \u0161ios dvasinio gyvenimo dimensijos tikslas yra ne tik kontempliacija, bet ir Dvasios \u012fkvepiamas moralus gyvenimas. Vis d\u0117lto negalima u\u017emir\u0161ti ir asmenin\u0117s dimensijos. I\u0161 ties\u0173 pirmoji Dievo buvimo vieta Naujojoje Sandoroje yra kiekviename i\u0161 jo \u017emoni\u0173 \u2013 taip jis pa\u0161ventina j\u0173 dabartin\u0119 egzistencij\u0105 ir sujungia j\u0105 su savo am\u017einybe.
\nTa\u010diau kaip da\u017enai atsitinka su Pauliaus vartojamais \u012fvaizd\u017eiais, d\u0117l savo lankstumo kitame kontekste jie gali atrodyti kitaip. Kelias \u012f teising\u0105 2 Kor 2,14\u20134,6 supratim\u0105 i\u0161 dalies v\u0117lgi susij\u0119s su kombinuotais Padangt\u0117s\/\u0161ventyklos ir buvimo \u012fvaizd\u017eiais. Jis prasideda 2,17 Pauliaus kalba apie jo tarnyst\u0117s vertingum\u0105 \u2013 j\u0105 jis prie\u0161ina su kitos evangelijos skelb\u0117jais. Toje kalboje Paulius tvirtina gyven\u0105s \u201eDievo akivaizdoje\u201c.
\n\u0160i tema v\u0117l u\u017ekliudoma 3,7 ir rutuliojama iki galo, suprie\u0161inant jo tarnavim\u0105 su Moz\u0117s. Toks traktavimas ilgainiui i\u0161auga \u012f tam tikr\u0105 midra\u0161\u0105<\/em> (tai yra tradicin\u012f \u017eyd\u0173 Biblijos i\u0161traukos ai\u0161kinim\u0105) apie tai, jog gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 Dievo buvimo, Moz\u0117 buvo apsigob\u0119s, o jam \u012f\u017eengiant \u012f Artumo padangt\u0119, gobtuvas buvo nuimamas. Tikintieji yra tie, kurie dabar atsigr\u0119\u017eia \u012f Vie\u0161pat\u012f, \u010dia prilyginam\u0105 Vie\u0161paties Dvasiai, Dievo buvimo \u0161iame am\u017eiuje raktui. Taip buvo su Moze, ta\u010diau dabar per Dvasi\u0105, mums \u012feinant \u012f \u0161ventykl\u0105 d\u017eiaugtis Vie\u0161paties \u0161love, gobtuvas nuo m\u016bs\u0173 nukrinta.
\nB\u016btent gobtuvas ir Dvasia padaro \u0161\u012f argument\u0105 taip daug sakant\u012f; Dvasios buvimas dabar nu\u0117m\u0117 gobtuv\u0105 \u2013 ir tai tikriausiai aliuzija \u012f gobtuv\u0105, kuris ne\u012fleid\u017eia \u017emoni\u0173 \u012f Dievo buvim\u0105 \u0161ventykloje. At\u0117jus Dvasiai, gobtuvas nukrinta \u2013 ir nuo m\u016bs\u0173 veid\u0173, ir nuo Artumo, \u2013 kad gal\u0117tume reg\u0117ti paties Vie\u0161paties \u0161lov\u0119 Dievo S\u016bnaus, m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus akyse.
\n\u010cia Paulius \u012f\u017eengia \u012f \u0161vent\u0105 viet\u0105. Dvasios buvimo d\u0117ka \u017emogus dabar yra po gobtuvu pa\u010dioje Dievo akivaizdoje ir ne tik regi Dievo \u0161lov\u0119 Kristuje, bet ir yra transformuojamas \u012f Dievo pana\u0161um\u0105 i\u0161 vieno \u0161lov\u0117s laipsnio \u012f kit\u0105. \u010cia su \u0161lovinimu ir garbinimu pratr\u016bksta \u0161\u016bksnis \u2013 Aba<\/em>! \u010cia Dievo vaikai tampa nebepana\u0161\u016bs \u012f savo ankstesn\u012f \u201et\u0117v\u0105\u201c, \u0161io pasaulio dievait\u012f, kuris vis dar apakina netikin\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdis (4,4), o pana\u0161\u0117ja \u012f pat\u012f Diev\u0105 (3,18). Jo atvaizd\u0105 mes ne\u0161iojame savo dabartin\u0117je \u201ejau, bet dar ne\u201c egzistencijoje. Pauliaus nuomone, tai ne vienintelis dalykas, kur\u012f Dvasia daro m\u016bs\u0173 dabartiniame pasaulyje, ta\u010diau tai labai reik\u0161minga, ir jei neatkreipiame \u012f tai d\u0117mesio, nesuprantame Pauliaus ra\u0161t\u0173.<\/p>\n

Apibendrinkime. Pauliui Dvasia n\u0117ra tiesiog beasmen\u0117 j\u0117ga, \u012ftaka ar galia. Dvasia yra ne kas kitas, kaip pa\u017eado i\u0161pildymas, kad pats Dievas v\u0117l gr\u012f\u0161 b\u016bti su savo tauta. Tai implikuoja svarbius klausimus \u2013 ne tik Pauliaus supratim\u0105 apie Diev\u0105 ir Dvasi\u0105, bet ir buvimo individualiai bei kartu su Dievo \u017emon\u0117mis reik\u0161m\u0119. Dievo asmeninio buvimo Dvasia m\u016bs\u0173 gyvenimuose ir tarp m\u016bs\u0173 d\u0117l jo vardo veda mus teisumo takais, ji \u201edaro visk\u0105 visuose \u017emon\u0117se\u201c, ji nuli\u016bsta, kai \u017emon\u0117s neatspindi jos charakterio ir tod\u0117l aprei\u0161kia savo \u0161lov\u0119, ji dalyvauja m\u016bs\u0173 \u0161lovinime, kai giedame \u201e\u0161lov\u0117, garb\u0117 ir vald\u017eia\u201c<\/em> Dievui ir Avin\u0117liui.
\nJeigu i\u0161 ties\u0173 perimsime Pauliaus supratim\u0105, b\u016btent paskutini\u0173j\u0173 laik\u0173 Dievo \u017emon\u0117ms kaip mes teks perimti \u0161i\u0105 tikrov\u0119, j\u0105 i\u0161gyvenant<\/em>. Turb\u016bt prad\u0117ti tur\u0117sime atsisakydami beasmeni\u0173 \u012fvaizd\u017ei\u0173 (v\u0117jas, ugnis ir t. t.) \u2013 kad ir kaip i\u0161rai\u0161kingai jie atskleist\u0173 Dvasios tarnavim\u0105 \u2013 bei pakreipdami savo m\u0105stym\u0105 \u012f Pauliaus v\u0117\u017ees, kad suprastume ir i\u0161gyventume Dvasi\u0105 kaip asmenin\u012f am\u017einojo Dievo buvim\u0105.<\/p>\n

Gordon D. Fee<\/strong>, sekmininink\u0173 teologas, Naujojo Testamento ir egzegez\u0117s profesorius Kanadoje<\/p>\n

Vert\u0117 Jolanta Korolkovait\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Fee G. D. Paul, the Spirit, and the People of God. \u2013 Peabody, MA, 1996 \u00a9 Hendrickson Publ.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gordon D. Fee Dvasia kaip atnaujintas Dievo buvimas Dvasios i\u0161siliejimas Pauliui rei\u0161k\u0117, kad Dievas i\u0161pild\u0117 pa\u017ead\u0105 v\u0117l apsigyventi tarp savo \u017emoni\u0173 Buvimas \u2013 nuostabus \u017eodis. Niekas negali atstoti buvimo \u0161alia \u2013 nei dovanos, nei telefono skambu\u010diai, nei nuotraukos, nei prisiminimai, niekas. Paklauskite gyvenimo draug\u0105 praradusius \u017emones, ko jiems labiausiai tr\u016bksta; atsakymas bus tik vienas \u2013 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":743,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23],"tags":[73,347,349],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/915"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=915"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/915\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":917,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/915\/revisions\/917"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/743"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=915"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=915"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=915"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}