{"id":918,"date":"2016-05-22T21:18:48","date_gmt":"2016-05-22T18:18:48","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=918"},"modified":"2016-05-22T21:18:55","modified_gmt":"2016-05-22T18:18:55","slug":"ka-reiskia-buti-pilniems-dvasios","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=918","title":{"rendered":"K\u0105 rei\u0161kia b\u016bti pilniems Dvasios?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ef 5,18<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Robert Stein<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kurios Naujojo Testamento lai\u0161k\u0173 vietos sunkiai suprantamos d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Kartais i\u0161kyla sunkum\u0173 ir \u0161iandien mums nebeai\u0161ku, k\u0105 anuo metu \u017einojo autorius ir jo lai\u0161ko skaitytojai. Du tokie pavyzd\u017eiai \u2013 Pauliaus u\u017euomina \u012f krik\u0161t\u0105 vietoj mirusi\u0173j\u0173 (1 Kor 15,29) ir \u012f k\u016bno negalavim\u0105, paskatinus\u012f j\u012f paskelbti Evangelij\u0105 galatams (Gal 4,13). \u0160iandien mes neturime tokios informacijos, koki\u0105 tur\u0117jo pirmieji \u0161i\u0173 lai\u0161k\u0173 skaitytojai, tiksliai \u017einoj\u0119, apie k\u0105 apa\u0161talas kalba. Kita prie\u017eastis, kod\u0117l kai kurios i\u0161traukos sukelia sunkum\u0173, yra svarstomos temos sud\u0117tingumas (pvz., predestinacija) arba tariamas dalyk\u0173 nesuderinamumas (pvz., dievi\u0161koji predestinacija ir \u017emogaus atsakomyb\u0117). Pavieniais atvejais sunkum\u0173 gali i\u0161kilti ir d\u0117l to, kad egzistuoja keli teksto variantai (Rom 5,1; Kol 2,2).<br \/>\nTa\u010diau daugeliu atvej\u0173 i\u0161traukas sunku suprasti ne tiek d\u0117l paties teksto, kiek d\u0117l su juo siejam\u0173 paplitusi\u0173 ir klaiding\u0173 ai\u0161kinim\u0173. U\u017euot \u0161iuos vertingus ai\u0161kinimus pakeit\u0119 ar i\u0161 viso j\u0173 atsisak\u0119, mes ver\u010diau prie j\u0173 pritaikome pat\u012f tekst\u0105. Ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 joks Biblijos tekstas negali b\u016bti pritaikytas prie ai\u0161kinimo. Tekstas rei\u0161k\u0117, rei\u0161kia ir visada reik\u0161 b\u016btent tai, k\u0105 autorius s\u0105moningai nor\u0117jo juo pasakyti. Tod\u0117l niekuomet negal\u0117sime jo \u201epriversti\u201c reik\u0161ti tai, ko autorius nenor\u0117jo pasakyti. Ir \u0161iandien tekstas rei\u0161kia tai, k\u0105 autorius nor\u0117jo pasakyti tuo metu, kai j\u012f para\u0161\u0117, ir \u0161ito pakeisti negalima. Ta\u010diau mes galime s\u0105moningai arba dar da\u017eniau nes\u0105moningai klaidingai ai\u0161kinti tekst\u0105, kad \u0161is atitikt\u0173 m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 nuomon\u0119, bet taip elgdamiesi nepakei\u010diame teksto prasm\u0117s, o tik priskiriame jam neb\u016bding\u0105 reik\u0161m\u0119.<br \/>\nVienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173, kaip tekstas susiejamas su klaidinga samprata, yra Lai\u0161ko efezie\u010diams 5,18, kur Paulius sako: \u201eIr nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas, bet b\u016bkite pilni Dvasios\u201c. Da\u017enai \u0161i i\u0161trauka ai\u0161kinama taip: b\u016bti \u201epilnam Dvasios\u201c rei\u0161kia tur\u0117ti patyrim\u0105, kuris tikint\u012fj\u012f u\u017ekelia ant naujos krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo pakopos. Kitas \u0161io tariamo potyrio pavadinimas \u2013 \u201eDvasios krik\u0161tas\u201c (arba teisingiau \u2013 \u201ekrik\u0161tas Dvasioje\u201c). Manoma, kad \u0161is potyris leid\u017eia tikin\u010diajam pasiekti nauj\u0105 mokinyst\u0117s lygmen\u012f, kuriame Dievas jam suteikia \u012fvairias dvasines dovanas, tokias, kaip pamin\u0117tos 1 Kor 12, 4\u201311. Da\u017eniausiai \u0161\u012f patyrim\u0105 lydi j\u012f patvirtinantis \u017eenklas \u2013 kalb\u0117jimas kalbomis.<br \/>\nNors charizminis jud\u0117jimas, kuriam \u0161i teologija labai b\u016bdinga, yra nesenas fenomenas, pagrindin\u0117 jos mintis turi gilias \u0161aknis. Tam tikrais at\u017evilgiais ji pana\u0161i \u012f \u201edviej\u0173 lygmen\u0173\u201c etik\u0105, aptinkam\u0105 ankstyvojoje Ba\u017eny\u010dioje, ypa\u010d II bei III am\u017eiuje Tertulijono ir Origeno ra\u0161tuose. \u010cia randame po\u017ei\u016br\u012f, kad krik\u0161\u010dionio gyvenime egzistuoja du lygmenys: kai kurie krik\u0161\u010dionys pasiekia tik pirm\u0105j\u012f ir r\u016bpinasi tokiais dalykais kaip De\u0161imt \u012fsakym\u0173, auksin\u0117 taisykl\u0117 ir meil\u0117s \u012fsakymas. Ta\u010diau esama ir auk\u0161tesn\u0117s etikos arba lygmens, kur\u012f es\u0105 pasiekia tik tam tikri \u017emon\u0117s. \u0160iame lygmenyje \u017emogus atsisak\u0105s toki\u0173 dalyk\u0173 kaip materialiniai turtai, santuoka ir \u0161eima. Tokia etika atskleid\u017eia dviej\u0173 lygmen\u0173 sistemos, kurioje i\u0161skiriami pasaulie\u010diai ir dvasininkija, pradmenis.<br \/>\nDaug svariau ir \u012ftikinamiau \u0161i\u0105 teologij\u0105 pagrind\u0117 Johnas Wesley savo metodizmu. Jis \u012fsivaizdavo du skirtingus krik\u0161\u010dionio gyvenimo lygmenis. \u012etik\u0117j\u0119s J\u0117z\u0173 \u017emogus \u012fgyja nuteisinimo lygmen\u012f: i\u0161ganym\u0105, atleidim\u0105, am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105. Ta\u010diau v\u0117liau jam reik\u0117t\u0173 siekti antrojo lygmens \u2013 pa\u0161ventinimo. Nors pats Wesley niekada neskelb\u0117 pasiek\u0119s \u0161\u012f krik\u0161\u010dionio tobulumo lygmen\u012f, jis apie tai pamokslaudavo. \u0160i pagrindin\u0117 dviej\u0173 pakop\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo samprata pla\u010diai i\u0161plito ir turi daug at\u0161ak\u0173. Jos atmainas matome kalb\u0117dami apie tai, kad pirmiausia reikia priimti J\u0117z\u0173 kaip savo I\u0161ganytoj\u0105, o tada imti j\u012f laikyti Vie\u0161pa\u010diu; kad turime leisti Kristui gyventi m\u016bs\u0173 \u0161irdyse, bet v\u0117liau pasodinti j\u012f \u012f savo \u0161irdies sost\u0105, kad esame i\u0161ganomi, o v\u0117liau randame tam tikr\u0105 dvasin\u0119 gilesnio gyvenimo paslapt\u012f.<br \/>\nViena didel\u0117 problema, nuvylusi daugel\u012f besilaikan\u010di\u0173 tokios teologijos, yra klausimas, kaip \u017emogus gali \u017einoti arba \u012frodyti, jog yra patyr\u0119s \u0161\u012f antr\u0105j\u012f palaiminim\u0105 arba per\u0117j\u0119s \u012f \u0161\u012f lygmen\u012f. Koks \u017eenklas patvirtina, jog \u017emogus i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo pa\u0161ventintas arba, kaip tai da\u017eniau vadinama, patyr\u0117 Dvasios krik\u0161t\u0105\/krik\u0161t\u0105 Dvasioje? Kai kas tvirtina, kad \u0161io patyrimo \u017eenklas \u2013 nualpimas arba Dvasios sm\u016bgis, t.y. s\u0105mon\u0117s praradimas d\u0117l \u0161io Dvasios veiksmo. Kiti tvirtina, kad \u0161is \u017eenklas \u2013 tai dreb\u0117jimas, kur\u012f Dvasia sukelia tai patirian\u010diam \u017emogui. Dar kiti tvirtina, kad tai \u201evelnio i\u0161varymas\u201c \u2013 jo i\u0161vijimas i\u0161 savo gyvenimo. 1901 metais Topekoje, Kanzaso valstijoje ir 1906 metais Los And\u017eele i\u0161kilo dar kitoks \u017eenklas, netrukus tap\u0119s ai\u0161kiu Dvasios krik\u0161to \u012frodymu. Tai buvo kalb\u0117jimas kalbomis.<br \/>\nFenomenalus sekmininink\u0173 jud\u0117jimo i\u0161kilimas ir augimas \u0161io am\u017eiaus prad\u017eioje bei v\u0117lesnis charizminink\u0173 jud\u0117jimas i\u0161platino \u0161i\u0105 teologij\u0105 po krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f pasaul\u012f. Lai\u0161ko efezie\u010diams 5,18 laikoma svarbiu \u0161ios teologijos rams\u010diu. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai dar naudingesnis tekstas nei septynios Naujojo Testamento i\u0161traukos, nurodan\u010dios \u012f Dvasios krik\u0161t\u0105\/krik\u0161t\u0105 Dvasioje (Mt 3,11; Mk 1,8; Lk 3,16; Jn 1,33; Apd 1,5; 11,16; 1 Kor 12,13), nes krik\u0161\u010dionims n\u0117ra \u012fsakyta b\u016bti pakrik\u0161tytiems Dvasioje, ta\u010diau \u012fsakyta b\u016bti pripildytiems Dvasios. Ta\u010diau patyrin\u0117jus i\u0161 ar\u010diau pasirodo, kad \u0161is tekstas neatitinka charizminio mokymo apie krik\u0161\u010dionio dviej\u0173 lygmen\u0173 patirt\u012f. Tai tampa ai\u0161ku pa\u017evelgus \u012f \u0161ios eilut\u0117s gramatik\u0105.<br \/>\nPaulius nekalba apie tai, kad Efezo krik\u0161\u010dionys turi pasiekti antr\u0105j\u012f krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo lygmen\u012f. Ai\u0161kiausias to \u012frodymas \u2013 \u0161is \u012fsakymas para\u0161ytas esamuoju laiku. Graik\u0173 kalboje su liepiam\u0105ja nuosaka, t.y. su \u012fsakymais, vartojamas arba esamasis laikas, arba aoristas. Esamasis laikas paprastai nurodo, kad \u012fsakymo reikia laikytis nuolatos. Tai rei\u0161kia, jog Paulius Ef 5,18 sako: \u201eB\u016bkite <em>nuolatos<\/em> pilni Dvasios\u201c. I\u0161 laiko, kuriuo para\u0161ytas \u0161is paliepimas, ai\u0161ku, jog Paulius neragina savo skaitytoj\u0173 vien\u0105 kart\u0105 ir visiems laikams patirti tai, kas juos perkelt\u0173 \u012f nauj\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo lygmen\u012f, o nuolatos b\u016bti pilniems Dvasios. Tod\u0117l \u0161is \u012fsakymas nekalba apie vienkart\u012f potyr\u012f, kaip moko charizmininkai, bet apie nuolatin\u0119 ir kasdienin\u0119 Dvasios vadovaujam\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 gyvenimo kokyb\u0119. Gramatinis nagrin\u0117jimas parodo, kad Pauliaus paliepimas negali b\u016bti ai\u0161kinamas kaip paraginimas vien\u0105 kart\u0105 ir visiems laikams patirti tai, kas perkelt\u0173 \u012f antr\u0105j\u012f krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo lygmen\u012f.<br \/>\n\u012e klausim\u0105, kaip nuolatos b\u016bti pripildytam Dvasios, atsakyti sunkiau. Jeigu dalyvius, kurie i\u0161vardyti Ef 5,19\u201321, reikia laikyti priemon\u0117mis tam pasiekti, tuomet Paulius \u0161iose eilut\u0117se ai\u0161kina, kokiu b\u016bdu krik\u0161\u010dionys turi b\u016bti pilni Dvasios: kalb\u0117tis vieni su kitais psalmi\u0173, himn\u0173 bei dvasini\u0173 giesmi\u0173 \u017eod\u017eiais, giedoti bei \u0161lovinti Vie\u0161pat\u012f visa \u0161irdimi ir visuomet u\u017e visk\u0105 d\u0117koti. Ta\u010diau dauguma tyrin\u0117toj\u0173 mano, kad \u0161ie dalykiai yra ne priemon\u0117s, o apib\u016bdinimas, kokiu b\u016bdu tur\u0117tume parodyti es\u0105 pilni Dvasios. Ta\u010diau kaip tuomet b\u016bti pilniems Dvasios? Dauguma patarim\u0173 susij\u0119 su tuo, k\u0105 turime daryti: atsisakyti vis\u0173 asmeni\u0161k\u0173 ambicij\u0173, nenustoti melstis, kol Dievas mus palaimins savo Dvasia, apsivalyti nuo bet kokios nuod\u0117m\u0117s ir visi\u0161kai atsiduoti Kristui. Nekalbant apie tai, ar \u0161ie patarimai turi koki\u0105 vert\u0119, pavojinga pabr\u0117\u017eti tokius dalykus. Visas d\u0117mesys skiriamas tam, kokius darbus privalome atlikti, kad Dievas mus palaimint\u0173 savo Dvasia. Beveik susidaro \u012fsp\u016bdis, jog turime \u012ftikinti Diev\u0105, kuris nenori m\u016bs\u0173 palaiminti savo Dvasia, vis d\u0117lto padaryti tai. Turime \u012fkalb\u0117ti Diev\u0105 panor\u0117ti mus pripildyti savo Dvasios.<br \/>\nGalb\u016bt mums gali pad\u0117ti dar dvi i\u0161traukos i\u0161 Pauliaus lai\u0161k\u0173, kuriose kalbama apie tikin\u010diojo santyk\u012f su Dvasia. Ef 4,30 Paulius sako: \u201eIr neli\u016bdinkite \u0160ventosios Dievo Dvasios, kuria esate pa\u017eenklinti atpirkimo dienai\u201c. Pana\u0161iai jis sako ir Pirmame lai\u0161ke tesalonikie\u010diams, 5,19: \u201eNegesinkite Dvasios\u201c. Galb\u016bt mums nereikia \u012ftikin\u0117ti Dievo pripildyti mus savo Dvasios, o tik nustoti trukdyti (t.y. li\u016bdinti, gesinti) tam, k\u0105 ji jau siekia nuveikti m\u016bs\u0173 gyvenime? J\u0117zus sak\u0117, kad Dievas daug labiau nori suteikti savo Dvasi\u0105 to pra\u0161antiems nei \u017emogi\u0161kieji t\u0117vai, kurie, b\u016bdami nelabi, nori savo vaikams duoti ger\u0173 daikt\u0173 (Lk 11,13). Trumpam palikome Pauliaus lai\u0161kus, ta\u010diau apa\u0161talas Paulius tikrai sutikt\u0173 su Luku, jog Dievas noriai siekia pripildyti mus savo Dvasios. Jei tai tiesa, tuomet gali b\u016bti, kad u\u017euot suk\u0119 galvas, kaip kokiu nors b\u016bdu suvilioti Diev\u0105 pripildyti mus savo Dvasios, turime susim\u0105styti, kaip daugiau nebetrukdyti tam darbui, kur\u012f Dvasia jau siekia atlikti m\u016bs\u0173 gyvenime. Prie\u017eastis, kod\u0117l tiek daug i\u0161 m\u016bs\u0173 n\u0117ra pilni Dvasios, yra ta, kad j\u0105 li\u016bdiname ir gesiname tai, k\u0105 ji siekia atlikti m\u016bs\u0173 gyvenime.<br \/>\nKokiu b\u016bdu nuli\u016bdiname ir gesiname Dvasi\u0105? Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad paliepimas, u\u017era\u0161ytas Ef 4,30, yra etini\u0173 paliepim\u0173 pastraipos viduryje. Ma\u017eai tik\u0117tina, kad \u0161i eilut\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti skaitoma skyrium nuo kit\u0173 \u012fsakym\u0173. Tod\u0117l labai gali b\u016bti, kad u\u017euot ie\u0161koj\u0119 kokio nors potyrio, automati\u0161kai mus pripildysian\u010dio Dvasios, tur\u0117tume pamesti melus, kalb\u0117ti ties\u0105 vienas kitam, susilaikyti nuo pyk\u010dio ir vagys\u010di\u0173, s\u0105\u017einingai dirbti, vengti bjauri\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir atsisakyti pikt\u017eod\u017eiavimo (\u017er. Ef 4,25\u201332).<br \/>\nRa\u0161tuose turime mums skirt\u0105 Dievo vali\u0105; turime jo paliktus \u012fsakymus. Mums nereikia i\u0161mai\u0161yti viso dangaus ir \u017eem\u0117s beie\u0161kant kokio nors ypatingo patyrimo, automati\u0161kai mus pripildysian\u010dio Dvasios. Jei laikysim\u0117s jo \u012fsakym\u0173, tuomet pamatysime, jog kasdien galime b\u016bti pripildyti jo Dvasios. Prad\u0117j\u0119s mumyse ger\u0105 darb\u0105, Dievas nori j\u012f u\u017ebaigti (Fil 1,6). Ir jis jau suteik\u0117 mums savo Dvasi\u0105, kad \u0161i pad\u0117t\u0173 mums \u0161iame darbe. Maloningasis Dievas nelaukia, kol atliksime kok\u012f galing\u0105 darb\u0105, kurio d\u0117ka pasieksime ne\u017einia kok\u012f antr\u0105j\u012f krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo lygmen\u012f. Jis tik nori, kad nustotume trukdyti tam Dvasios darbui, kuris jau vyksta m\u016bs\u0173 gyvenime. Per jo malon\u0119 stengdamiesi paklusti jam ir laikytis jo \u012fsakym\u0173, b\u016bsime pripildyti jos artyb\u0117s. Antra vertus, kaip d\u0117l vaiko nepaklusnumo t\u0117vas nuli\u016bsta ir sugenda jo santykiai su vaiku, taip darome ir mes savo nepaklusnumu trukdydami darbui, kur\u012f Dvasia stengiasi mumyse nuveikti, ir li\u016bdindami j\u0105.<br \/>\nEf 5,18 Paulius neragina m\u016bs\u0173 patirti to, k\u0105 Wesley vadino \u0161vent\u0117jimu arba k\u0105 charizmininkai \u0161iandien vadina krik\u0161tu Dvasioje. Jis mums \u012fsako b\u016bti nuolatos pilniems Dvasios. Tai rei\u0161kia ne vienkart\u012f patyrim\u0105, o nuolatin\u012f ry\u0161\u012f su Dvasia, kai daugiau nebegesiname to, k\u0105 ji nori nuveikti m\u016bs\u0173 gyvenime. Dievas per savo Dvasi\u0105 jau veikia mumyse ir nori paskatinti mus trok\u0161ti ir \u012fvykdyti jo tobul\u0105 vali\u0105. Kad su\u017einotume jo vali\u0105, mums nereikia pakilti \u012f dang\u0173 nulaipinti Kristaus, nes \u017eodis yra arti (Rom 10,6\u20138). J\u0117zus pasak\u0117: \u201eJei mane mylite, laikysit\u0117s mano \u012fsakym\u0173\u201c (Jn 14,15). Pasitik\u0117dami Dievo malone ir laikydamiesi jo \u012fsakym\u0173, b\u016bsime pilni Dvasios.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Lina Andronovien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Stein R. H. \u2013 Difficult Passages in the New Testament. \u2013 Grand Rapids, 1990<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ef 5,18 Robert Stein Kai kurios Naujojo Testamento lai\u0161k\u0173 vietos sunkiai suprantamos d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Kartais i\u0161kyla sunkum\u0173 ir \u0161iandien mums nebeai\u0161ku, k\u0105 anuo metu \u017einojo autorius ir jo lai\u0161ko skaitytojai. Du tokie pavyzd\u017eiai \u2013 Pauliaus u\u017euomina \u012f krik\u0161t\u0105 vietoj mirusi\u0173j\u0173 (1 Kor 15,29) ir \u012f k\u016bno negalavim\u0105, paskatinus\u012f j\u012f paskelbti Evangelij\u0105 galatams (Gal 4,13). [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":743,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23],"tags":[340,350],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/918"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=918"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/918\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":920,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/918\/revisions\/920"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/743"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=918"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=918"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=918"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}