{"id":921,"date":"2016-05-22T21:20:06","date_gmt":"2016-05-22T18:20:06","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=921"},"modified":"2016-05-22T21:20:13","modified_gmt":"2016-05-22T18:20:13","slug":"kas-yra-piktzodziavimas-sventajai-dvasiai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=921","title":{"rendered":"Kas yra pikt\u017eod\u017eiavimas \u0160ventajai Dvasiai?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Scot McKnight<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atviras, \u017eodinis ir s\u0105moningas i\u0161si\u017ead\u0117jimas to fakto, kad Dievas veikia J\u0117zuje Kristuje, siekdamas savo tiksl\u0173 per \u0160ventosios Dvasios gali\u0105. Tai, kas konkre\u010diai pasakyta \u0161iuo sakiniu, esan\u010diu Evangelijoje pagal Mork\u0173, 3,29 (bei Mt 12,32; Lk 12,10), \u0161imtme\u010diais k\u0117l\u0117 diskusijas tarp mokslinink\u0173 ir eilini\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173.<br \/>\nReikia atkreipti d\u0117mes \u012f kelet\u0105 dalyk\u0173. Pirma, \u0161io pikt\u017eod\u017eiavimo <em>objektas<\/em> yra \u0160ventoji Dvasia, ir \u0161iame kontekste ji ai\u0161kiai skiriama nuo J\u0117zaus Kristaus, \u017dmogaus S\u016bnaus, kuriam gali b\u016bti pikt\u017eod\u017eiaujama, ir vis d\u0117lto bus atleista (Mt 12,32). Nors objektas yra Dvasia, \u0161ioje pastraipoje d\u0117mesys sutelkiamas \u012f Dvasios veikim\u0105 per <em>J\u0117z\u0173 Krist\u0173<\/em>. Antra, \u0161io pikt\u017eod\u017eiavimo <em>rezultatas<\/em> \u2013 pikt\u017eod\u017eiautojui Dievas atleisti negali. Tre\u010dia, \u0161io pikt\u017eod\u017eiavimo <em>padarinys<\/em> yra am\u017einas neatleid\u017eiamumas. Morkus tai vadina \u201eam\u017ein\u0105ja nuod\u0117me\u201c, ir \u0161is terminas randamas \u0161iuolaikiniuose vertimuose. Galiausiai \u012f aplinkybes, kuriomis J\u0117zus pa\u0161auk\u0117 savo mokinius, \u012feina jo galios priskyrimas demonams (Mk 3,22).<br \/>\nKas yra toji nuod\u0117m\u0117? Ir Morkus, ir Lukas vartoja \u017eod\u012f \u201epikt\u017eod\u017eiauti\u201c, o Matas \u012fprastesn\u012f \u2013 \u201ekalb\u0117ti prie\u0161\u201c, ir tai parodo, kad visi trys turi omeny tam tikr\u0105 \u017eodin\u012f Dievo Dvasios nepripa\u017einim\u0105 ar kaltinim\u0105. Senov\u0117s \u017emon\u0117s tik\u0117jo \u017eod\u017ei\u0173 galia, ir \u012f prakeiksmus, keiksmus bei pikt\u017eod\u017eiavimus buvo \u017ei\u016brima rimtai. \u017dodis \u201epikt\u017eod\u017eiauti\u201c rei\u0161kia kalb\u0117ti apie k\u0105 nors \u012f\u017eeid\u017eian\u010diai (Apd 18,6; Rom 14,16). Senajame Testamente \u0161is \u017eodis buvo vartojamas apib\u016bdinti pa\u0161aipiai kalbai bei pa\u017ei\u016broms \u012f Sandoros su Izraeliu Diev\u0105 (2 Kar 19,4; 6,22; Iz 66,3; Ez 35,12\u201313). Fundamentali nuomon\u0117, kuri\u0105 per\u0117m\u0117 Naujojo Testamento autoriai ir ypa\u010d J\u0117zus, i\u0161reik\u0161ta Kunig\u0173 24,15\u201316: \u201e&#8230;Kas keikt\u0173 Diev\u0105, tur\u0117s atsakyti u\u017e savo nuod\u0117m\u0119. Kas pikt\u017eod\u017eiaut\u0173 Vie\u0161paties vardui, bus nubaustas mirtimi. Visa bendrija u\u017emu\u0161 pikt\u017eod\u017eiautoj\u0105 akmenimis. Ateivis ar kra\u0161to gyventojas, pikt\u017eod\u017eiaujantis [Dievo] Vardui, turi b\u016bti u\u017emu\u0161tas\u201c.<br \/>\nBe to, Dvasia yra nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 \u017eenklas, ir Dvasios pri\u0117mimas i\u0161rei\u0161kia vilt\u012f kai kuriuose Senojo Testamento reg\u0117jimuose. Tod\u0117l Izaijas 63,7\u201364,11 kalba apie Dievo sandorin\u0119 i\u0161tikimyb\u0119 Moz\u0117s vedamiems savo \u017emon\u0117ms, net kai jie li\u016bdina \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 (63,10). Meld\u017eiamasi, kad Dievas prapl\u0117\u0161t\u0173 dang\u0173, nu\u017eengt\u0173 pas \u017emones ir i\u0161garsint\u0173 savo vard\u0105 tarp taut\u0173 (64,1\u20132). Buvo galima tik\u0117tis, kad \u0160ventosios Dvasios at\u0117jimas J\u0117zaus krik\u0161to metu i\u0161pildys \u0161i\u0105 Senojo Testamento vilt\u012f, ta\u010diau Izraelis lieka u\u017ekiet\u0117j\u0119s ir v\u0117l nuli\u016bdina Dvasi\u0105 (plg. 63,10; Mk 3,29). Taigi matome dvigub\u0105 atsakomyb\u0119: nepaklusnumas Senajame Testamente, po kurio \u0117jo Dievo pa\u017eadas atitaisyti ry\u0161\u012f su juo atsiun\u010diant Dvasi\u0105, ir dabar v\u0117l tas pats atst\u016bmimas.<br \/>\nSinoptini\u0173 evangelij\u0173 tekste randama interpretavimo bei pritaikym\u0173 istorija, draud\u017eianti kiekvienam (Kun 24,15\u201316 \u012ftraukia ir laikinai gyvenan\u010dius) kaltinti Izraelio Diev\u0105, atmesti jo reikalavimus ir \u012f\u017eeisti jo garb\u0119. J\u0117zus tvirtina, jog pana\u0161i\u0105 nuod\u0117m\u0119 daro kiekvienas, kalbantis prie\u0161 \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, ir tai puikiai atskleid\u017eia jo tarnavimas. Tai, kas Senajame Testamente sukeldavo u\u017ekiet\u0117jim\u0105, dabar u\u017etraukia prakeikim\u0105; tokia nuod\u0117m\u0117 neatleistina.<br \/>\nKokie specifiniai \u0161ios nuod\u0117m\u0117s po\u017eymiai? Per vis\u0105 istorij\u0105 buvo si\u016blyta interpretuoti \u012fvairiai, \u012fskaitant tre\u010diojo (I\u0161 20,7, Vie\u0161paties vardo vartojimas be reikalo) ar ketvirtojo (I\u0161 20,14, svetimavimas; plg. 1 Kor 6,18) \u012fsakymo pa\u017eeidim\u0105, nusid\u0117jim\u0105 po krik\u0161to (Origenas), Dvasios atmetim\u0105 po Sekmini\u0173 bei pastangas \u012fgyti pelnyt\u0105 teisum\u0105 prie\u0161 Diev\u0105. Kiti atsisak\u0117 ie\u0161koti, k\u0105 tai gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti. Nors \u012fvairios nuomon\u0117s gali praversti, geriausiai pa\u017ei\u016br\u0117ti, kaip \u201epikt\u017eod\u017eiavim\u0105 Dvasiai\u201c ai\u0161kina pa\u010dios evangelijos.<br \/>\nSvarbus raktas yra evangelij\u0173 kontekstas. Evangelijose pagal Mork\u0173 ir Mat\u0105 kontekst\u0105 sudaro pasakojimas, kaip J\u0117zus Dievo Dvasios galia i\u0161varin\u0117ja pikt\u0105sias dvasias (Mt 12,22\u201324; plg. Mk 3,22). J\u0117zus sutinka, kad galima nepriimti Dievo kaip paprasto \u017emogaus apsirei\u0161kimo (Mt 12, 32a), bet negalima nepasteb\u0117ti veiksmingos Dievo galios i\u0161varin\u0117jant demonus (Mt 12,32b; Mk 3,29). Taigi nedovanotina nuod\u0117m\u0117 yra Dievo darbo, regimo J\u0117zui galingai i\u0161varin\u0117jant pikt\u0105sias dvasias, paneigimas.<br \/>\nLukas t\u0105 pat\u012f perteikia \u0161iek tiek kitokiame kontekste: vie\u0161as J\u0117zaus Kristaus pripa\u017einimas. J\u0117zus sako, jog vienas dalykas yra vie\u0161ai i\u0161siginti jo, ir visai kas kita paneigti \u0160ventosios Dvasios j\u0117g\u0105 (Lk 12,8\u201310). Taigi \u010dia neatleistina nuod\u0117m\u0117, atrodo, yra vie\u0161as Dvasios j\u0117gos paneigimas J\u0117zaus apa\u0161tal\u0173 tarnavime. Tai, k\u0105 \u010dia matome, turb\u016bt yra analogija: kadangi pikt\u017eod\u017eiauti rei\u0161kia atmesti Dvasi\u0105 J\u0117zaus tarnavime, tai tas pats yra ir atmesti Dvasi\u0105 Dvylikos tarnavime (nes jie yra asmeni\u0161ki J\u0117zaus pasiuntiniai). \u0160iaip ar taip, Dvasia nuskaistina ir pa\u0161ventina (Ps 51,11\u201313; Ez 36,25\u2013 27). Taigi galime dr\u0105siai daryti i\u0161vad\u0105, kad \u201epikt\u017eod\u017eiavimas Dvasiai\u201c yra atviras, netgi \u017eodinis Dievo Dvasios buvimo J\u0117zaus ir jo pasi\u0173st\u0173j\u0173 tarnavime paneigimas.<br \/>\nPo Kristaus \u017eemi\u0161kos tarnyst\u0117s ir mirties Dvasios kaip \u0161ventvagi\u0161k\u0173 kalb\u0173 ir pa\u017ei\u016br\u0173 objekto akcentavimas pakei\u010diamas J\u0117zaus Kristaus akcentavimu (plg. Jok 2,7). Tod\u0117l Paulius pamokslauja apie Kristaus nukry\u017eiavimo paneigim\u0105 \u2013 tai taip pat \u201epikt\u017eod\u017eiavimas Dvasiai\u201c (Apd 13,8. 45; 14,2; 18,6; 19,13\u201316).<br \/>\nPikt\u017eod\u017eiavimas prie\u0161 Dvasi\u0105 ir jos i\u0161si\u017ead\u0117jimas yra susij\u0119. I\u0161si\u017ead\u0117ti gali tie, kurie tur\u0117jo ry\u0161\u012f su Dievu per Krist\u0173. Taigi i\u0161si\u017ead\u0117jimas yra priimti J\u0117z\u0173 Krist\u0173, o po to j\u012f paneigti (Hbr 6,4\u20136; 10,29\u2013 39; 1 Jn 5,16\u201317); prie\u0161 pikt\u017eod\u017eiavim\u0105 Dvasiai neb\u016bna jokio pri\u0117mimo. Tai atviras atmetimas, dar ne\u012fvykus jokiam pasiaukojimui. Nors \u0161itaip galime atskirti \u0161ias dvi nuod\u0117mes, reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, kad did\u017eia dalimi jos pana\u0161ios \u2013 abi implikuoja atvir\u0105 Dievo darbo Kristuje paneigim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Jolanta Korolkovait\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Elwell W. A. Evangelical Dictionary of Biblical Theology. \u2013 Grand Rapids, 1996<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Scot McKnight Atviras, \u017eodinis ir s\u0105moningas i\u0161si\u017ead\u0117jimas to fakto, kad Dievas veikia J\u0117zuje Kristuje, siekdamas savo tiksl\u0173 per \u0160ventosios Dvasios gali\u0105. Tai, kas konkre\u010diai pasakyta \u0161iuo sakiniu, esan\u010diu Evangelijoje pagal Mork\u0173, 3,29 (bei Mt 12,32; Lk 12,10), \u0161imtme\u010diais k\u0117l\u0117 diskusijas tarp mokslinink\u0173 ir eilini\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173. Reikia atkreipti d\u0117mes \u012f kelet\u0105 dalyk\u0173. Pirma, \u0161io pikt\u017eod\u017eiavimo objektas [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":743,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23],"tags":[340,352,351],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/921"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=921"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/921\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":923,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/921\/revisions\/923"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/743"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=921"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=921"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=921"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}