{"id":960,"date":"2016-05-22T22:07:25","date_gmt":"2016-05-22T19:07:25","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=960"},"modified":"2016-05-22T22:07:33","modified_gmt":"2016-05-22T19:07:33","slug":"komunizmas-kaip-mokymas-apie-tukstantmete-viespatija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=960","title":{"rendered":"Komunizmas kaip mokymas apie t\u016bkstantmet\u0119 vie\u0161patij\u0105"},"content":{"rendered":"

Christine ir Thomas Schirrmacher<\/em><\/p>\n

Koks ry\u0161ys tarp mokymo apie komunizm\u0105 ir t\u016bkstantmet\u0117s vie\u0161patijos laukimo? K\u0105 bendro turi chiliazmas su valstybine marksizmo ideologija? Ar ateizm\u0105 skelbiantis ir jame besibazuojantis marksizmas n\u0117ra prie\u0161ingyb\u0117 bet kokiems religiniams interesams \u2013 pavyzd\u017eiui, t\u016bkstantmet\u0117s vie\u0161patijos laukimui?
\nI\u0161samiau nagrin\u0117jant komunizmo sistem\u0105 \u012f akis krenta gausyb\u0117 paraleli\u0173 su religijomis. \u010cia ir bus nagrin\u0117jamas b\u016btent \u0161is ry\u0161ys, kuris buvo toks stiprus, kad komunizm\u0105 pat\u012f vadino religija. [1]
\nFaktas, kad marksizmas turi daug pasaulio religij\u0173 bruo\u017e\u0173 ir tam tikrais aspektais gali b\u016bti joms priskiriamas, \u0161iandien jau negin\u010dijamas. Gausyb\u0117 strukt\u016brini\u0173 bendrum\u0173 bei dogm\u0173 turinys irgi rodo pana\u0161umus. Marksizmas si\u016blo vientis\u0105 mokymo sistem\u0105, duoda atsakymus \u012f visus klausimus, tikisi idealizmo ir pasirengimo aukotis net mir\u0161tant kankinio mirtimi, jam b\u016bdingi mesianistiniai, eschatologiniai bruo\u017eai. 1956 m. G\u00fcntheris Bornkammas apibendrina:
\n\u201eNebekyla abejoni\u0173, kad \u0161is pasaulinis politinis jud\u0117jimas [marksizmas\/bol\u0161evizmas \u2013 aut. past.], nepaisant vis\u0173 pagra\u017einim\u0173 mokslin\u0117mis teorijomis, turi b\u016bti suprantamas kaip sekuliarizuotas eschatologinis mokslas apie \u017emogaus atpirkim\u0105, kaip mokymas apie Diev\u0105 ir roj\u0173 be Dievo. Daugyb\u0117 smulkmen\u0173 parodo \u0161\u012f mokym\u0105 kaip naujos pasaulio religijos r\u016b\u0161\u012f: neklystantis tik\u0117jimas b\u016bsimu istorin\u0117s prasm\u0117s i\u0161sipildymu, kuris istorijoje \u012fgyvendins \u017emogaus vie\u0161patavim\u0105; mokymas apie pasaulin\u0117s istorijos lemiam\u0105 moment\u0105, kuriame prasid\u0117s ka\u017ekas nauja (prabus ir pakils proletariatas); mokymas apie radikal\u0173 blog\u012f i\u0161naudojimo pavidalu kaip \u0161io eono \u2018\u012fgimt\u0105 nuod\u0117m\u0119\u2019, apie \u017emogaus i\u0161vadavim\u0105 i\u0161 jo susvetim\u0117jimo, apie atpirk\u0117j\u0105, kuris kartu yra ir atpirktasis (proletariatas); laukimas tokios pasaulio b\u016bkl\u0117s, kai pasr\u016bs nei\u0161senkan\u010dios gyvenimo rojaus srov\u0117s, o \u017emogus taps visos gamtos vie\u0161pa\u010diu ir nauju k\u016br\u0117ju. Savoti\u0161kas technikos mitizavimas, pateti\u0161kos kalbos, dogmati\u0161kas mokymo nenuolaidumas, reikalavimas, kad \u017emogus visi\u0161kai paklust\u0173, nuosekliai pakeist\u0173 pa\u017ei\u016bras \u2013 vis naujai atsiversdamas, duotu atveju i\u0161pa\u017eindamas nuod\u0117mes ir beatodairi\u0161kai bei asketi\u0161kai nusiteik\u0119s kovot\u0173 d\u0117l savo tikslo, \u2013 visa tai sakoma vienareik\u0161me kalba. \u2018Kas nori \u012f ateit\u012f, neturi teis\u0117s klausti apie praeit\u012f\u2019, sak\u0117 Stalinas, o tai tiesiogiai primena J\u0117zaus \u017eod\u017eius: \u2018N\u0117 vienas, kuris prideda rank\u0105 prie arklo ir \u017evalgosi atgal, netinka Dievo karalystei\u2019 (Lk 9,62).\u201c [2]
\nKomunizmo \u0161alininkas Weitlingas dar prie\u0161 Marks\u0105 1842 m. i\u0161ry\u0161kino \u0161iuos religinius komponentus:
\n\u201eA\u0161 matau ateinant nauj\u0105 mesij\u0105 su kalaviju, pasirengus\u012f \u012fgyvendinti pirmtak\u0173 mokym\u0105. D\u0117l savo dr\u0105sos jis bus pastatytas revoliucin\u0117s armijos priekyje, su ja sudau\u017eys sutr\u016bnijus\u012f senosios visuomenin\u0117s santvarkos statin\u012f, a\u0161ar\u0173 \u0161altinius nuleis \u012f u\u017emar\u0161ties j\u016br\u0105, o \u017eem\u0119 pavers rojumi.\u201c [3]
\nKomunizmas kaip rei\u0161kinys neapsiriboja vien socialine arba ekonomine sfera, bet turi dvasini\u0173 ir netgi religini\u0173 komponent\u0173. Aistra bei uolumas \u2013 komunizmo teorijos ir praktikos po\u017eymis. Pats komunizmas reikalauja i\u0161 savo \u0161alinink\u0173 idealizmo, pasiry\u017eimo tik\u0117ti ir aukotis ir remiasi \u201ereliginio jausmo\u201c buvimu kiekviename \u017emoguje. Faktas, kad Marksas grie\u017etai kovoja su religija, o Diev\u0105 laiko \u017emogi\u0161k\u0105ja projekcija, dar nieko nesako apie religinius marksizmo elementus. Galima b\u016bt\u0173 kalb\u0117ti taip pat apie vienos religijos kov\u0105 prie\u0161 visas kitas.
\n
\nMarksizmas kaip sekuliarin\u0117 \u017eyd\u0173\u2013krik\u0161\u010dioni\u0173 religijos forma<\/strong>
\nIe\u0161kant paraleli\u0173 su religija per\u0161asi palyginimas su \u017eyd\u0173\u2013krik\u0161\u010dioni\u0173 religija, kuri grynai istori\u0161kai yra pana\u0161i savo atsiradimu. Ta\u010diau kartais stulbinan\u010dios paralel\u0117s, kurias dar reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti atskirai, iki \u0161iol negal\u0117jo atsakyti, kurios specialios \u017eyd\u0173\u2013 krik\u0161\u010dioni\u0173 religijos formos komunizme buvo sekuliarin\u0117s variacijos i\u0161eities ta\u0161kas. Jei palyginsime komunizmo mokym\u0105 su Kristaus ir \u017eyd\u0173 mokymu, tai i\u0161 karto \u012f akis krenta nauju turiniu u\u017epildytos paralel\u0117s.
\n
\nJudaizmas kaip Markso chiliazmo i\u0161eities ta\u0161kas<\/strong><\/em>
\nNeabejotina, kad paties Karlo Markso psichika ir jo pasaul\u0117\u017ei\u016bros formavimosi istorija s\u0105lygojo chiliazmo tendencij\u0173 atsiradim\u0105 komunizme. Bet gin\u010dytina, koki\u0173 element\u0173 marksizmas, remiantis \u017eydi\u0161ka Markso kilme, turi daugiau: \u017eydi\u0161k\u0173 ar veikiau krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173. [4] L\u00f6was, kaip energingas tez\u0117s apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u0105 kilm\u0119 atstovas, atsi\u017evelgdamas \u012f pagrindin\u012f tez\u0117s apie jud\u0117ji\u0161k\u0105j\u0105 kilm\u0119 gyn\u0117j\u0105 K\u00fcnzl\u012f, ra\u0161o:
\n\u201eGin\u010dytina, kaip reikia \u017ei\u016br\u0117ti \u012f Markso mokym\u0105 \u2013 i\u0161rinktosios \u017eyd\u0173 tautos ar I\u0161ganytojo J\u0117zaus Kristaus fone. Vienareik\u0161mis abejotino klausimo ai\u0161kinimas, pasirodo, ne\u012fmanomas\u2026 \u2018Proletariato\u2019 kolektyv\u0105 \u017eyd\u0173 tauta atitinka geriau. Ta\u010diau tiems, kurie nor\u0117t\u0173 pripa\u017einti tik \u017eyd\u0173 taut\u0105, galima paprie\u0161tarauti, kad mokykloje Marksas pirmiausia susipa\u017eino su Naujojo Testamento teiginiais, gimnazijoje nepasirinko hebraj\u0173 kalbos, be to, da\u017enai cituoja ir parodijuoja apa\u0161talus ir evangelistus\u201c (L\u00f6w, ten pat, p.154).
\nKaip teigia \u012fvairiausios kilm\u0117s autoriai, Marksas savo t\u0117v\u0173 religij\u0105 s\u0105moningai ar nes\u0105moningai pavert\u0117 sekuliariu variantu. Rus\u0173 filosofas Nikolajus Berdiajevas ra\u0161o: \u201eProletari\u0161kas Markso komunizmas yra sekuliarizuotas sen\u0173j\u0173 hebraj\u0173 chiliazmas\u201c (Berdjajew, S. 58).
\nMarkso santykius su \u017eydais i\u0161samiausiai tyrin\u0117jo filosofas ir politologas i\u0161 Bazelio Arnoldas K\u00fcnzlis. Savo daugiau kaip 860 puslapi\u0173 psichografijos apie Karl\u0105 Marks\u0105 pabaigoje jis apibendrina: \u201eGal\u0173 gale visi tyrimai prived\u0117 prie i\u0161vados, kad Markso \u012fsivaizduota galutin\u0117 komunizmo faz\u0117 be klasi\u0173, be valstyb\u0117s, be partijos, be institucij\u0173, be prievartos, be konflikt\u0173 buvo s\u0105lygota ka\u017eko iracionalaus, ko jis pats nesuvok\u0117, bet kas j\u012f \u017eav\u0117jo su nepermaldaujama dievi\u0161ka galia. Mes i\u0161k\u0117l\u0117me tez\u0119 ir paband\u0117me j\u0105 pagr\u012fsti, kad \u0161i iracionali dievi\u0161ka galia, formavusi Karlo Markso charakter\u012f, i\u0161 esm\u0117s buvo jo motinos perduotasis ir jam pa\u010diam prie\u0161inantis \u012f pas\u0105mon\u0119 nustumtasis judaizmas, t.y. biblin\u0117 \u017einia, koki\u0105 j\u0105 pirmiausia skelbia Senasis Testamentas.\u201c [5]
\nSavo priklausomyb\u0119 \u017eydams Marksas gana akivaizd\u017eiai laik\u0117 g\u0117dos d\u0117me \u2013 \u012fgimta yda. Ta\u010diau per savo \u017eydi\u0161kus prot\u0117vius \u2013 jo t\u0117vas apsikrik\u0161tijo evangeliku \u2013 jaut\u0117si \u012fkalintas \u017eyd\u0173 tradicijose. \u017dyd\u0173 tik\u0117jimas jam \u201eatgrasus\u201c (MEW 27\/418). Jis i\u0161siaugino \u017eydams ekstremali\u0105 neapykant\u0105, kurios \u0161akn\u0173 negalima i\u0161siai\u0161kinti, kadangi jis pats energingai u\u017egin\u010dija savo paties skriaudas arba \u012f\u017eeidin\u0117jimus d\u0117l tik\u0117jimo.
\nMarksas identifikuoja \u017eydus su kapitalizmu.
\nJeigu steb\u0117sime Markso oficialiai u\u017e ateizmo u\u017esl\u0117ptus pasisakymus, tai paai\u0161k\u0117s, kad jo eschatologin\u0117 samprata apie am\u017ein\u0105 taikos b\u016bsen\u0105, prievartos nebuvim\u0105, beklas\u0119 visuomen\u0119 yra grynai iracionali. Jo atstumtasis religinis fonas pasirei\u0161kia jo ra\u0161tuose gausiomis citatomis i\u0161 Biblijos, aliuzijomis ir religin\u0117mis formuluot\u0117mis. Netgi jo ekonominiame, abstrak\u010diame veikale \u201eKapitalas\u201c yra daugyb\u0117 biblinio turinio u\u017euomin\u0173.
\nProletariato i\u0161laisvinim\u0105 K\u00fcnzlis traktuoja labiau kaip Izraelio tautos i\u0161vadavimo i\u0161 Egipto vergov\u0117s paralel\u0119.
\nMarkso iliuzija apie valstyb\u0117s sunykim\u0105 ir am\u017einai taikaus pasaulio gyvavim\u0105 atitinka Izraelio tautos vilt\u012f d\u0117l taikingos t\u016bkstantmet\u0117s vie\u0161patijos, kuri\u0105 geriausiai i\u0161 prana\u0161\u0173 pristat\u0117 Izaijas. \u0160it\u0105 \u012fsivaizdavim\u0105 Marksas puosel\u0117jo paskutin\u0117je komunizmo stadijoje. Arnoldas K\u00fcnzlis nagrin\u0117ja nesuskai\u010diuojam\u0105 daugyb\u0119 Markso citat\u0173 ir pabr\u0117\u017eia, kad da\u017enas paraleles tarp judaizmo ir marksizmo mokymo teigini\u0173 da\u017enai mini ir pats Marksas.<\/p>\n

Krik\u0161\u010dionyb\u0117 kaip Markso chiliazmo i\u0161eities ta\u0161kas<\/strong><\/em>
\nNenorint kelti klausimo d\u0117l Markso gin\u010do su \u017eydais kaip marksizmo kilm\u0117s vietos arba nenorint prad\u017eioje u\u017ebaigti diskusijos, reik\u0117t\u0173 i\u0161samiau pavaizduoti paraleles tarp krik\u0161\u010dionyb\u0117s i\u0161ganymo istorijos ir marksizmo koncepcij\u0173. Ir \u010dia L\u00f6was pabr\u0117\u017etinai nurodo \u012f tai, kad \u0161ios paralel\u0117s ai\u0161kios ne tik i\u0161 netiesiogini\u0173 i\u0161vad\u0173, jos gali b\u016bti imamos i\u0161 nesuskai\u010diuojam\u0173 paties Markso citat\u0173.
\nPailiustruokime \u0161\u012f atvej\u012f dviem citatomis apie nuopuol\u012f, nors atitinkamas citatas galima pateikti visuose toliau nagrin\u0117jamuose punktuose.
\n\u201e\u0160i pirmin\u0117 akumuliacija politin\u0117je ekonomijoje vaidina beveik t\u0105 pat\u012f vaidmen\u012f kaip nuopuolis teologijoje. Adomas atsikando obuolio ir per tai \u012f \u017emoni\u0173 gimin\u0119 pateko nuod\u0117m\u0117\u2026\u201c (MEW 23\/741).
\n\u201eBe kita ko, legenda apie teologin\u012f nuopuol\u012f pasakoja, kaip \u017emogus buvo prakeiktas u\u017esidirbti savo duon\u0105 prakaitu; bet istorija apie ekonomin\u012f nuopuol\u012f mums atskleid\u017eia, i\u0161 kur atsirado \u017emoni\u0173, kuriems to visai nereikia. Taip jau atsitiko, kad pirmieji kaup\u0117 turtus, o paskutinieji galop netur\u0117jo ko daugiau parduoti, i\u0161skyrus savo nuosav\u0105 kail\u012f. Ir nuo \u0161io nuopuolio prasideda did\u017ei\u0173j\u0173 masi\u0173 skurdas\u2026\u201c (MEW 23\/74\u201375).
\nTa\u010diau dar keletas \u017eod\u017ei\u0173 d\u0117l paraleli\u0173. Proletariatas gauna istorin\u012f u\u017edavin\u012f atpirkti pasaul\u012f. Proletariatas n\u0117ra prigimtin\u0117s i\u0161naudojimo nuod\u0117m\u0117s \u012ftakoje, tod\u0117l \u201enenuod\u0117mingas\u201c ir stovi prie\u0161ingoje piktos \u201enuod\u0117mingos\u201c bur\u017euazijos pus\u0117je. Visas materialines vertybes, kuri\u0173 tik reikia visuomenei, kuria proletariatas. Bet nepaisant to, proletariato klas\u0119 engia ir i\u0161naudoja. B\u016btent proletariatas d\u0117l savo priklausomyb\u0117s nuo kapitalo gyvena varge, bet \u017elugus kapitalistinei visuomenei, kolektyvo galia i\u0161laisvins \u017emonij\u0105, pasaul\u012f. Taip proletariatas tampa \u201emesijine klase\u201c arba atstovauja pa\u010diai \u017emonijai, kadangi ji nugal\u0117jo klasin\u0119 strukt\u016br\u0105, Markso vertinam\u0105 kaip \u017emoni\u0173 silpnumo i\u0161rai\u0161k\u0105. Proletariatas gali \u012fgyvendinti tikr\u0105j\u012f teisingum\u0105 ir ties\u0105. Atpirkimas \u012fvyks ne per vien\u0105 asmen\u012f (J\u0117z\u0173 Krist\u0173), kaip krik\u0161\u010dionyb\u0117je, o per kolektyv\u0105, \u201ekolektyvin\u012f mesij\u0105\u201c proletariato klas\u0117s pavidalu. Kristaus teiginio \u201eA\u0161 esu kelias, tiesa ir gyvenimas\u201c <\/em>(Jn 14,6) atitikmen\u012f randame Lenino k\u016bryboje: \u201eMarkso mokymas yra visagalis, kadangi yra teisingas\u201c. [6]
\nNors Leninas ir neigia bet kokios etikos egzistavim\u0105 marksizme (\u201eVisame marksizme n\u0117ra n\u0117 kibirk\u0161t\u0117l\u0117s etikos\u201c, ten pat, p. 126), visgi suskirstymas \u012f ger\u0105j\u0105, t.y. i\u0161naudojam\u0105j\u0105 ir blog\u0105j\u0105, t.y. i\u0161naudotoj\u0173 klas\u0119 yra etinis.
\nMarkso mokymas teigia, kad \u017emonijos istorijos prad\u017eioje buvusi pirmyk\u0161t\u0117 komunistin\u0117 bendruomen\u0117 (rojus, arba Edeno sodas), kurioje nebuv\u0119 priespaudos ir \u017emogus nei\u0161naudoj\u0119s kito \u017emogaus. Marksas pripa\u017e\u012fsta ir \u201epirm\u0105j\u0105 nuod\u0117m\u0119\u201c (Berdjajew, ten pat, p. 51 ir t.). J\u0105 pirmyk\u0161t\u0117je bendruomen\u0117je padar\u0119s \u017emogus, kai prad\u0117j\u0119s i\u0161naudoti kit\u0105, ir jam jau reik\u0117j\u0119 proletariato klas\u0117s atpirkimo. \u201eAtpirktoji\u201c neklasin\u0117 visuomen\u0117 b\u016bsianti am\u017eina. I\u0161naudojimo prad\u017eia buv\u0119s priva\u010dios nuosavyb\u0117s atsiradimas. Puol\u0119s \u017emogus nebesugeb\u0117j\u0119s atpa\u017einti, kur tiesa, o kur klaida, tod\u0117l dabar jis pateisin\u0105s savo i\u0161naudojimo nuod\u0117m\u0119 klaidingais mokymais. Visos klas\u0117s kokia nors forma krit\u0119 \u012f \u0161i\u0105 i\u0161naudojimo nuod\u0117m\u0119, tod\u0117l ir negal\u012f atpa\u017einti tiesos. Kapitalizme, vienai klasei i\u0161naudojant kit\u0105, es\u0105 pasiekiama kulminacija, tod\u0117l Marksas kapitalistin\u0119 visuomenin\u0119 santvark\u0105 laiko nuo prad\u017ei\u0173 pikta ir neteisinga. \u201eLaik\u0173 pabaigoje\u201c kapitalistin\u0117s klas\u0117s vie\u0161patavimas kelsi\u0105s vis didesn\u0119 gr\u0117sm\u0119, kaip tam tikros r\u016b\u0161ies \u201e\u0160\u0117tonas\u201c, kol proletariatas pasieks \u201eatpirkim\u0105\u201c neklasine visuomene. S\u0105vok\u0105 \u201eneklasin\u0117 visuomen\u0117\u201c galima pakeisti \u201eDievo karalyst\u0117s\u201c s\u0105voka. Leninas \u0161\u012f am\u017einos taikos vie\u0161patijos siek\u012f i\u0161rei\u0161kia taip: \u201e…kad mes\u2026 d\u017eiaugsmingai rizikuosime gyvybe paskutiniame \u0161ventajame kare, po kurio seks t\u016bkstantmet\u0117 taikos vie\u0161patija\u201c. [7]
\nKapitalistin\u0117 visuomen\u0117 pa\u0161aukia proletariat\u0105 kaip nauj\u0105 visuomenin\u0119 klas\u0119 per i\u0161naudojim\u0105 ir priespaud\u0105. Geresnio, \u0161ventesnio pasaulio pa\u017eadas kelia entuziazm\u0105 ir yra universalaus charakterio.
\n\u0160itoje naujoje visuomenin\u0117je klas\u0117je proletariatas \u012fk\u016bnija i\u0161laisvinim\u0105 nuo priespaudos, tuo pat metu teis\u0117tai vie\u0161pataujant socialiai organizuotai \u017emonijai. Kapitalistin\u0117s visuomen\u0117s anarchija u\u017eleid\u017eia viet\u0105 naujam proletariato klas\u0117s racionalizavimui ir reguliavimui.
\nIr \u010dia paai\u0161k\u0117ja, kad Marksas, sakydamas \u201emesijin\u0117 klas\u0117\u201c, i\u0161 ties\u0173 galvoja ne apie tikr\u0105j\u0105 darbinink\u0173 klas\u0119. Kalbama apie ideal\u0105, mistin\u0119 kolektyvo atpirkimo id\u0117j\u0105, kolektyvo, \u012fk\u016bnijan\u010dio g\u0117r\u012f, teisingum\u0105 ir pozityvi\u0105j\u0105 gali\u0105. Proletariatas geras vien d\u0117l to, kad priklauso i\u0161naudojamiesiems. I\u0161naudotoj\u0173 klas\u0117, prie\u0161ingai, \u012fk\u016bnija tiesiog blog\u012f.
\nNeb\u0117ra reikalo lyginti su krik\u0161\u010dionybe: pirmyk\u0161t\u0117 komunistin\u0117 visuomen\u0117 prasminiu at\u017evilgiu yra Edeno sodas, rojus, kuriame n\u0117ra nuod\u0117m\u0117s, t.y. i\u0161naudojimo. Nuopuolis yra priva\u010dios nuosavyb\u0117s \u012fvedimas, tuo tarpu biblinis nuopuolis, prie\u0161ingai i\u0161naudojimo nuod\u0117mei, atsirado be prievartos. Nuopuolio atvejis marksizmui nei\u0161vengiamas, kadangi darbo pasidalijimas ir privati nuosavyb\u0117 b\u016btini auk\u0161tesnei pirmyk\u0161t\u0117s komunistin\u0117s visuomen\u0117s raidai. Marksizmas neigia paties \u017emogaus atsakomyb\u0119. Jei \u017emogus marksizme valdo gamybos priemones (priva\u010di\u0105 nuosavyb\u0119), jis automati\u0161kai tampa i\u0161naudotoju, kadangi neturi etin\u0117s apsisprendimo nei\u0161naudoti laisv\u0117s. \u017dmogus n\u0117ra atskira asmenyb\u0117 su asmenine apsisprendimo sfera, bet kolektyvo dalis. Biblija teigia, kad pirmoji \u017emoni\u0173 pora Edeno sode tur\u0117jo visi\u0161k\u0105 apsisprendimo laisv\u0119 ir u\u017e tai atsak\u0117, tad v\u0117liau buvo i\u0161varyti i\u0161 rojaus.
\nMesijo, atpirk\u0117jo J\u0117zaus Kristaus asmuo priskiriamas proletariatui kaip mesijiniam kolektyvui. Vietoj pasiprie\u0161inimo ir nepaklusnumo Dievui \u010dia prigimtin\u0119 nuod\u0117m\u0119 rei\u0161kia \u017emogaus i\u0161naudojimas.
\n\u012e proletariat\u0105 suprojektuotos i\u0161rinktosios Izraelio tautos savyb\u0117s. Marksui proletariatas tampa naujuoju Izraeliu, kurian\u010diu nauj\u0105 Dievo karalyst\u0119.
\n\u017dmogaus i\u0161naudojimas, pagal Markso teorij\u0105, paskutiniu istorijos laikotarpiu pasiekia savo apog\u0117j\u0173 prie\u0161 \u012fvykstant pasaulio katastrofos permainai, tuo pradedama naujoji era. Kapitalistin\u0117 visuomen\u0117 patiria savo visi\u0161k\u0105 \u017elugim\u0105. \u0160is eschatologinis paskutinio teismo, kai bus nuversta kapitalistin\u0117 visuomen\u0117, laukimas, u\u017e\u0117m\u0117 daug vietos revoliuciniame komunizme. Istorijos eiga staiga baigiasi \u012fsiver\u017eus am\u017einybei \u012f n\u016bdien\u0105. Prasideda naujas, vir\u0161istorinis laikas, kurio vairavimas ir vadovavimas yra proletariato rankose. Prie\u0161 \u0161it\u0105 \u012fsiver\u017eim\u0105 \u012f istorij\u0105 drasti\u0161kai pablog\u0117s b\u016bkl\u0117 d\u0117l v\u0117lyvojo kapitalizmo visuomen\u0117s valdymo, raida sieks tam tikru mastu katastrof\u0105 ir apog\u0117j\u0173 vienu metu, i\u0161 ko gali atpirkti ir atpirks proletariatas.
\n\u010cia v\u0117l randame gausyb\u0119 sekuliarizuot\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s element\u0173: i\u0161ganymo istorij\u0105, vedan\u010di\u0105 \u012f katastrof\u0105 per vis gr\u0117smingesnius etapus, did\u017eiul\u0119 \u0161irdg\u0117l\u0105 ir Antikristo at\u0117jim\u0105, kai po paskutinio teismo prasid\u0117s naujos Dievo karalyst\u0117s, naujo dangaus ir naujos \u017eem\u0117s k\u016brimas, pradedantis nauj\u0105 taikos ir i\u0161ganymo er\u0105.
\nPagal komunistin\u012f \u012fsivaizdavim\u0105, po paskutini\u0173 klasi\u0173 kov\u0173 tarp proletariato ir kapitalo, istorija sieks pasaulin\u0117s revoliucijos. V\u0117lyvasis kapitalizmas ir visi\u0161kas proletariato nuskurdimas charakterizuoja faz\u0119 prie\u0161 pasiekiant neklasin\u0119 visuomen\u0119, i\u0161vaduojant nuo i\u0161naudojimo, priespaudos bei klasinio vie\u0161patavimo.
\nKomunizmas atsako ir \u012f klausim\u0105, kokia vis\u0173 daikt\u0173 kilm\u0117: viskas kil\u0119 i\u0161 nesibaigian\u010dios, am\u017einos, visur esan\u010dios ir visa galin\u010dios materijos. Ta\u010diau Markso gyvenamuoju laikotarpiu fizika dar nedisponavo \u0161iandieniniu materijos pa\u017einimu. Marksui ji yra visagal\u0117 \u201epirmin\u0117 tikrov\u0117\u201c, kuri\u0105 patiria \u017emogus, o su fizikine s\u0105voka ji neturi nieko bendro. V\u0117liau Leninas naujai apibr\u0117\u017e\u0117 Markso materijos s\u0105vok\u0105: \u201eMaterija yra filosofin\u0117 objektyvios realyb\u0117s kategorija, duota \u017emogui jo jusl\u0117se, kopijuojama, fotografuojama, atvaizduojama m\u016bs\u0173 jusl\u0117se ir egzistuojanti nepriklausomai nuo j\u0173\u201c (MEW 23\/29).
\n\u0160i materija ne tik pagrind\u017eia vis\u0173 daikt\u0173 kilm\u0119, ji taip pat rodo keli\u0105 ir vadovauja \u017emonijos istorijai, jos s\u0105monei ir likimui. \u017dmogaus susvetim\u0117jimas materijos at\u017evilgiu \u012fvyko per \u201enuopuol\u012f\u201c, \u012fvedant priva\u010di\u0105 nuosavyb\u0119. \u017dmogus susvetim\u0117jo vykstant darbo pasidalijimui, prarado ry\u0161\u012f su savo produktais, kuriuos i\u0161 jo pa\u0117m\u0117 i\u0161naudotojas. Koja kojon d\u0117l i\u0161naudotojo kalt\u0117s \u0117jo ir ideologinis bei politinis susvetim\u0117jimas. \u0160i\u0105 susvetim\u0117jimo b\u016bsen\u0105 galima v\u0117l nugal\u0117ti proletariatui po pasaulin\u0117s revoliucijos ir pasaulio atpirkimo pa\u0161alinus priva\u010di\u0105 gamybos priemoni\u0173 nuosavyb\u0119. \u012eveikti susvetim\u0117jim\u0105 lygu atgauti roj\u0173.
\nLengva atpa\u017einti, kad materija marksizme u\u017e\u0117m\u0117 toki\u0105 pat viet\u0105, koki\u0105 Dievas krik\u0161\u010dionyb\u0117je. Am\u017einas, visagalis, neturintis pabaigos Dievas pats yra vis\u0173 daikt\u0173 kilm\u0117 ir k\u016br\u0117jas, jis ki\u0161osi ir ki\u0161asi \u012f universali\u0105 ir asmenin\u0119 \u017emogaus istorij\u0105 ir pats j\u0105 nukreipia \u012f naujos karalyst\u0117s prad\u017ei\u0105.
\nKaip krik\u0161\u010dionyb\u0117je Kristus yra krik\u0161\u010dioni\u0161kos religijos \u201e\u012fk\u016br\u0117jas\u201c, dievi\u0161kojo i\u0161ganymo mokymo perteik\u0117jas, taip \u201emarksistin\u0117je religijoje\u201c Karlas Marksas perteikia proletarin\u0119 ties\u0105. Marksistui \u012fpareigojantis mokymas yra marksizmas\u2013leninizmas. Leninizmas visuomet gretinamas su marksizmu. Be Lenino veiklos komunizmas \u0161iandien vargu ar tur\u0117t\u0173 praktin\u0117s reik\u0161m\u0117s. Markso gyvenimo metais komunizmo mokymas niekur nebuvo \u012fgyvendintas. Tik Leninas atgabeno marksizm\u0105 \u012f Rusij\u0105, kur 1917 metais jis tapo oficialia valstybine religija.
\nKaip krik\u0161\u010dionyb\u0117je oficialusis krik\u0161\u010dioni\u0161kas mokymas i\u0161d\u0117stytas visiems privalomame ir nelie\u010diamame \u0160ventajame Ra\u0161te, Biblijoje, taip marksizmas\u2013leninizmas komunizmo pagrindu paskelb\u0117 Markso, Engelso ir Lenino veikalus. Dar Marksui esant gyvam \u201eKapitalas\u201c tapo \u201edarbinink\u0173 klas\u0117s Biblija\u201c, o pats Marksas vadinamas \u201ekomunistinio mokymo popie\u017eiumi\u201c (MEW 23\/39).
\nPartijos himne yra pretenzija \u012f jos neklystamum\u0105, kaip ir popie\u017eiaus bei Ba\u017eny\u010dios: \u201ePartija, partija, ji visuomet teisi\u201c.
\nKrik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dios, kaip krik\u0161\u010dioni\u0161ko mokymo skelb\u0117jos ir platintojos, vaidmen\u012f komunizme perima partija. Ji turi i\u0161skirtin\u0119 teis\u0119 interpretuoti trij\u0173 komunizmo t\u0117v\u0173 palikim\u0105. Ba\u017eny\u010dia ir partija vienodai skelbia dogmas ir mokymo sprendimus, jie daro poveik\u012f priva\u010diam tikin\u010di\u0173j\u0173 gyvenimui ir vienodai leid\u017eia atsirasti liturgijoms. Komunizme vietoje ba\u017enytini\u0173 ritual\u0173 ir ceremonij\u0173 yra pilnametyst\u0117s \u0161ventimas, priesaik\u0173 davimas ir vestuviniai ritualai net iki \u201epiligrim\u0173 kelion\u0117s\u201c \u012f Lenino mauzoliej\u0173.
\nKomunizmas n\u0117ra vien tik organizacijos forma, apimanti vien politin\u012f bei ekonomin\u012f gyvenim\u0105; ji drauge kontroliuoja socialin\u0119 sfer\u0105 ir padaro, kad individui gyventi atskir\u0105 sekuliarin\u012f gyvenim\u0105 tampa ne\u012fmanoma.
\n\u201eErezijos\u201c bei \u201enukrypimai\u201c taip pat nukopijuoti nuo krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dios: persekiojimas, paskelbimas u\u017e \u012fstatymo rib\u0173 ir likvidavimas \u201eDievo vardu\u201c yra visuotinai \u017einomi. Sovietin\u0117 komunist\u0173 partija taip pat ry\u017etingai prisiskiria sau pretenzij\u0105 b\u016bti vieninteliu atstovu, moka atitinkamai gintis nuo \u201esektant\u0173\u201c, kaip maoistai, trockininkai, eurokomunistai ir t.t.
\nKankinio s\u0105voka, \u0161iaip jau \u017einoma Ba\u017eny\u010dios istorijoje, irgi da\u017enai minima Markso, kalbant apie komunistinio jud\u0117jimo aukas:
\n\u201eAm\u017einai bus \u0161lovinamas darbinink\u0173 Pary\u017eius su savo komuna kaip garbingas naujos visuomen\u0117s prana\u0161as. Jo kankini\u0173 vardai i\u0161kapoti did\u017eiul\u0117je darbinink\u0173 klas\u0117s \u0161irdyje. J\u0173 rijikus istorija jau dabar prikal\u0117 vinimis prie g\u0117dos stulpo, nuo kuri\u0173 i\u0161laisvinti bej\u0117g\u0117s visos j\u0173 ilgaskverni\u0173 maldos\u201c (MEW 17\/362).
\nTuri b\u016bti pakeistas ne pavienis \u017emogus ir ne i\u0161 vidaus kaip krik\u0161\u010dionyb\u0117je, bet i\u0161orin\u0117s, globalin\u0117s aplinkyb\u0117s per klasi\u0173 kovos perversm\u0105.<\/p>\n

Marksizmo analiz\u0117, atsi\u017evelgiant \u012f chiliazm\u0105, pasirod\u0117 itin derlinga. Gausyb\u0117 Markso citat\u0173 paneigia galim\u0105 \u012ftarim\u0105 spekuliuoti paralel\u0117mis tarp krik\u0161\u010dioni\u0161kos t\u016bkstantmet\u0117s vie\u0161patijos ir chiliastini\u0173 komunist\u0173 mokymo l\u016bkes\u010di\u0173. Esant tokiai med\u017eiagos gausybei toli gra\u017eu ne visi palyginimo ta\u0161kai gal\u0117jo b\u016bti paliesti, remiantis mil\u017eini\u0161ku Markso citat\u0173 kiekiu. Net ir daugyb\u0117s detali\u0173 parengimas palyginimui nei\u0161vengiamai nukent\u0117jo. \u010cia neatsi\u017evelgta, bet \u012fdomu ir b\u016bt\u0173 galima patyrin\u0117ti, kiek toli chiliazmas pasirei\u0161kia konkre\u010diose ekonomin\u0117se ir politin\u0117se Markso teorijose.
\nVertas d\u0117mesio faktas, kad \u017eydi\u0161kai krik\u0161\u010dioni\u0161kas Dievo karalyst\u0117s \u012fsivaizdavimas daug kur pasirei\u0161k\u0117 ir buvo performuotas ne tik \u0161ios religijos istorijoje, bet ir tapo labai veiksmingas bei patrauklus sekuliaria forma. Turb\u016bt neatsitiktinai tiek teistinis krik\u0161\u010dioni\u0161kas Dievo karalyst\u0117s supratimas, tiek ateistinis pakeitimas komunizme dar\u0117 \u012ftak\u0105 pasaulio istorijai tokia apimtimi, kokia beveik nesugeb\u0117jo jokia kita pasaul\u0117\u017ei\u016bra.<\/p>\n

Christine Schirrmacher<\/strong>, baig\u0117 istorijos, lyginamosios religijotyros ir islamistikos studijas;
\nThomas Schirrmacher<\/strong>, teologijos daktaras, Martino Bucerio teologijos seminarijos rektorius<\/p>\n

Vert\u0117 Ona Pulkauninkien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Christine ir Thomas Schirrmacher Koks ry\u0161ys tarp mokymo apie komunizm\u0105 ir t\u016bkstantmet\u0117s vie\u0161patijos laukimo? K\u0105 bendro turi chiliazmas su valstybine marksizmo ideologija? Ar ateizm\u0105 skelbiantis ir jame besibazuojantis marksizmas n\u0117ra prie\u0161ingyb\u0117 bet kokiems religiniams interesams \u2013 pavyzd\u017eiui, t\u016bkstantmet\u0117s vie\u0161patijos laukimui? I\u0161samiau nagrin\u0117jant komunizmo sistem\u0105 \u012f akis krenta gausyb\u0117 paraleli\u0173 su religijomis. \u010cia ir bus nagrin\u0117jamas […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":744,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[24],"tags":[378,380,146,381,379],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/960"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=960"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/960\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":962,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/960\/revisions\/962"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/744"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=960"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=960"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=960"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}