{"id":1039,"date":"2016-06-08T06:19:52","date_gmt":"2016-06-08T03:19:52","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1039"},"modified":"2016-06-08T06:20:10","modified_gmt":"2016-06-08T03:20:10","slug":"ar-ateitis-bus-geresne","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/ar-ateitis-bus-geresne\/","title":{"rendered":"Ar ateitis bus geresn\u0117?"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">Biomedicina, klonavimas ir genetin\u0117 ateitis<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Hans-J\u00fcrgen Peters<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Biomedicina \u2013 kas gi tai? Tai plati dirva, apr\u0117pianti tokius \u012fvairiar\u016b\u0161ius dalykus kaip organ\u0173 transplantacija, tyrimai su sunkiai su\u017eeistais arba psichikos ligoniais (t.y. asmenimis, nepaj\u0117giais duoti sutikimo), embrion\u0173 tyrimai, brovimasis \u012f \u017emogaus genetin\u012f kod\u0105, \u017emoni\u0173 klonavimas. Dar daug kas \u010dia t\u0117ra tik ateities muzika, ta\u010diau uverti\u016br\u0105 jau girdime. Spaudoje buvo galima sekti, kaip greitai rutuliojasi reikalai \u0161ioje srityje ir kaip sp\u0117riai kei\u010diasi s\u0105mon\u0117. Sensacij\u0105 suk\u0117l\u0117 1997 m. Edinburgo Roslino instituto embriologas Ianas Wilmutas su savo avele Doli, klonuota i\u0161 kitos avies genetin\u0117s med\u017eiagos. Kai kurie jo kolegos buvo itin skepti\u0161ki \u2013 netolimoje ateityje dar nepavyksi\u0105 klonuoti tokio kompleksinio organizmo kaip \u017einduolis. Kiti jau mat\u0117 ant m\u016bs\u0173 gri\u016bvan\u010dius tikrus furoro scenarijus ir steng\u0117si u\u017edrausti klonavim\u0105 \u2013 bent jau \u017emogaus. Ianas Wilmutas tada pats atsak\u0117 \u012f klausim\u0105, ar jis ketin\u0105s klonuoti \u017emog\u0173: \u201eNematome jokio klinikinio b\u016btinumo klonuoti \u017emog\u0173\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1999 m. sausio 21 d. savo elektroninio pa\u0161to lai\u0161k\u0173 d\u0117\u017eut\u0117je radau \u017einut\u0119 i\u0161 mokslinio \u017eurnalo <em>bild der wissenschaft<\/em>: \u201eBrit\u0173 mokslininkas Ianas Wilmutas i\u0161 Roslino instituto, klonuotos avies Doli dvasinis t\u0117vas, nori dar \u0161iais metais klonuoti \u017emogaus embrionus. Jis tai prane\u0161\u0117 viename interviu BBC radijui. \u0160iuo metu jis derasi su amerikie\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173 korporacija \u2018Geron\u2019, norin\u010dia remti jo tyrimus. \u2018Man ai\u0161ku, kad kai kuriems \u017emon\u0117ms tai \u2013 provokacija\u2026 Bet a\u0161 pasireng\u0119s tai padaryti\u2019, \u2013 sak\u0117 tyrin\u0117tojas. Savo darbu jis nor\u012fs prisid\u0117ti prie to, kaip geriau suprasti tokias ligas kaip Alzheimerio ar Parkinsono\u201c. Po septyni\u0173 dien\u0173 i\u0161 ten pat at\u0117jo prane\u0161imas: \u201eDauguma Parkinsono lig\u0173 n\u0117ra s\u0105lygojamos geneti\u0161kai\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Britanijos vyriausyb\u0117 jau gavo dviej\u0173 komisij\u0173 parei\u0161kimus parengti Iano Wilmuto eksperimentams atitinkamus juridinius pagrindus. Vokietijoje tokios r\u016b\u0161ies tyrimus draud\u017eia embrion\u0173 apsaugos \u012fstatymas \u2013 ar reik\u0117t\u0173 sakyti \u201evis dar draud\u017eia\u201c? Daugelis instinktyviai reaguoja vidine gynyba. Ta\u010diau jei netolimoje ateityje pasisekt\u0173 tokiais tyrimais, gydant terapin\u0117mis priemon\u0117mis arba bent preventyviai, pa\u017eaboti tam tikras paveldimas ligas, galb\u016bt netgi kai kurias v\u0117\u017eio r\u016b\u0161is, vie\u0161oji nuomon\u0117 pasikeist\u0173. Tada jie i\u0161 biotechnini\u0173 galimybi\u0173 virst\u0173 moraline pareiga.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Su biomedicina siejami did\u017eiausi l\u016bkes\u010diai. Keletas pavyzd\u017ei\u0173: kai kurie gars\u016bs mokslininkai i\u0161 viso pasaulio, tarp j\u0173 keletas Nobelio premijos laureat\u0173, padar\u0117 \u0161ia tema svarbius parei\u0161kimus, paskelb\u0117 \u201eDeklaracij\u0105, ginan\u010di\u0105 klonavim\u0105 ir mokslini\u0173 tyrim\u0173 integracij\u0105\u201c. \u0160i deklaracija liudija nepalau\u017eiam\u0105 tik\u0117jim\u0105 tyrim\u0173 ir technikos pa\u017eanga \u017emonijos labui ir \u017emogaus proto paj\u0117gumu \u2013 taip pat ir moralin\u0117s orientacijos klausimais. \u010cia randame tokius teiginius: \u201eSu r\u016bpes\u010diu \u017evelgiame \u012f pla\u010diai paskleistus kvietimus u\u017evilkinti klonavimo tyrimus, juos nutraukti arba nutraukti j\u0173 tyrim\u0173 finansavim\u0105\u201c. Taigi \u0161i\u0173 mokslinink\u0173 r\u016bpestis \u2013 ne \u017emon\u0117s, su kuriais daromi tyrimai, bet patys tyrimai. Toliau sakoma: \u201eReikia imtis bet koki\u0173 priemoni\u0173, neleid\u017eian\u010di\u0173 u\u017eblokuoti mokslini\u0173 tyrim\u0173 laisv\u0117s ir integracijos\u2026 Mes nematome nei b\u016bding\u0173 etini\u0173 dilem\u0173 klonuoti auk\u0161tesnius ne\u017emogi\u0161kus gyv\u016bnus, nei mums atrodo ai\u0161ku, jog tolimesnis klonavimas i\u0161 \u017emogaus audini\u0173 arba paties \u017emogaus klonavimo raida sukelt\u0173 moralini\u0173 problem\u0173, ne\u012fmanom\u0173 i\u0161spr\u0119sti protu\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi gali b\u016bti, jog \u010dia yra nauj\u0173 moralini\u0173 problem\u0173 \u2013 o j\u0173, be abejo, yra, \u2013 juk kalbama ne apie kokybin\u012f \u0161uol\u012f. Nebus joki\u0173 tos r\u016b\u0161ies problem\u0173, kur protui keliami per auk\u0161ti reikalavimai, kurie mums iki \u0161iol, autori\u0173 nuomone, buvo gera rodykl\u0117 visais kitais klausimais. \u201eMoraliniai klausimai, kuriuos u\u017eduoda klonavimas, n\u0117ra nei didesni, nei sunkesni u\u017e tuos, su kuriais \u017emonija konfrontavo iki \u0161iol\u201c. Tada teigiama toliau: \u201eMes tikime, kad \u017emogaus protas yra stipriausias \u017emogaus \u012frankis tam, kad jis sutikt\u0173 su \u0161iuo metu jam keliama problema\u201c. \u201e\u017dmogi\u0161koji prigimtis, \u2013 referuojama deklaracijoje, \u2013 traktuojama kaip nepakartojama ir \u0161venta\u2026 Ta\u010diau kiek tai gali pasakyti mokslas, <em>homo sapiens<\/em> yra gyv\u016bn\u0173 pasaulio atstovas. Turting\u0105 \u017emogaus min\u010di\u0173, jausm\u0173, tro\u0161kim\u0173 ir vil\u010di\u0173 repertuar\u0105, regis, maitina elektroniniai smegen\u0173 procesai, o ne nemateriali siela\u201c. Mus, kaip krik\u0161\u010dionis, tai lie\u010dia tiesiogiai ir svarbu atid\u017eiai \u012f tai \u012fsiklausyti: \u201eI\u0161 \u010dia ir abipusiuose debatuose d\u0117l klonavimo tu\u010dtuojau kyla klausimas, ar antgamtini\u0173 arba dvasini\u0173 pasaulio vaizdini\u0173 \u0161alininkai tikrai disponuoja prasmine kvalifikacija, kad dalyvaut\u0173 \u0161iuose debatuose\u2026 Mes matome pavoj\u0173 u\u017egniau\u017eti tyrimus d\u0117l nenormalios potencialios naudos vien d\u0117l to, kad jie konfliktuoja su kai kuri\u0173 \u017emoni\u0173 religine samprata\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Amerikie\u010di\u0173 mokslininkas Richardas Seedas \u010dia i\u0161 viso nemato joki\u0173 problem\u0173. 69 met\u0173 metodistas 1990 m. parei\u0161k\u0117 nor\u012fs klonuoti \u017emog\u0173. Jo kaip lankan\u010dio ba\u017eny\u010di\u0105 nekankina moralin\u0117s abejon\u0117s, jis i\u0161 karto priduria \u2013 prie\u0161ingai: \u201eDievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 pagal savo paveiksl\u0105. Jo planas \u017emonijos at\u017evilgiu \u2013 kad mes taptume su Dievu viena, o tai b\u016bt\u0173 svarbiausias \u017eingsnis \u0161ia kryptimi\u201c [1]. Pana\u0161iai Seedas kalb\u0117jo 1998 m. viename interviu BBC: \u201eDievas nor\u0117jo, kad \u017emogus susitapatint\u0173 su juo. Klonavimas \u2013 pirmas rimtas \u017eingsnis tapti tokiam kaip Dievas\u201c [2]. Jo nuomone, t\u0117km\u0117s \u0161ia kryptimi absoliu\u010diai negalima sulaikyti, nors tai i\u0161gird\u0119s Clintonas ir parei\u0161k\u0117, jog \u0161is \u017emogus veiki\u0105s \u201eneatsakingai, neeti\u0161kai ir neprofesionaliai\u201c. Ta\u010diau Seedas tiki fakti\u0161k\u0105ja normas nustatan\u010dia j\u0117ga. \u201eNegalima sustabdyti \u017emogaus klonavimo, \u017emon\u0117s klonais susi\u017eav\u0117s tik tada, kai pus\u0117 tuzino laiming\u0173 ir sveik\u0173 klon\u0173 \u0161okin\u0117s ekrane\u201c (L. Siegele, ten pat).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1998 m. baland\u017eio 10 d. amerikie\u010di\u0173 mokslininkas Gregory Stockas dav\u0117 interviu laikra\u0161\u010diui <em>S\u00fcddeutsche Zeitung<\/em> klonavimo ir genotechnikos klausimais. \u201eMes pradedame keisti pasaulio suk\u016brimo projektus, net ir m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173. Mes tampame savo pa\u010di\u0173 s\u0105moningo noro formuoti objektu\u2026 Mes skverbiam\u0117s \u012f srit\u012f, iki \u0161iol buvusi\u0105 u\u017e m\u016bs\u0173 \u012ftakos rib\u0173 \u2013 ir ne\u017einome, ar su \u0161ia galia elgsim\u0117s visi\u0161kai atsakingai\u201c [3]. Bet mes turime galimyb\u0119 \u201eapsiginkluoti\u201c dirbtiniais genais arba j\u0173 grup\u0117mis. Galima, pavyzd\u017eiui, sukurti daug atskir\u0173 gen\u0173, galin\u010di\u0173 u\u017ekirsti keli\u0105 v\u0117\u017eiui, sul\u0117tinti sen\u0117jimo proces\u0105, stiprinti imunin\u0119 sistem\u0105 ir t.t. \u201eTam tikru b\u016bdu tai galima palyginti su kompiuteri\u0173 programomis; kai kurie moduliai gerinami iki tol, kol \u0161is gerinimas tampa visi\u0161kai naujos kartos programa\u201c. Ateities vizija atrodo taip: \u201ePalaipsniui augs atsakomyb\u0117 gimdyti vaik\u0105 tik atlikus genetin\u0119 korekcij\u0105. Tradicinis dauginimosi b\u016bdas pama\u017eu i\u0161nyks. Tik pagalvokite \u2013 gal\u0117tume tikrai ilgam apsaugoti vaik\u0105 nuo v\u0117\u017eio arba i\u0161 esm\u0117s pailginti jo gyvenim\u0105. Jei kaip vaikas tur\u0117\u010diau konstatuoti, jog mano t\u0117vai arba mano vyriausyb\u0117 filosofiniais sumetimais man to nepadar\u0117 \u2013 tada gan\u0117tinai \u012fd\u016bk\u010diau\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nenuostabu, kad invalid\u0173 draugijos taip smarkiai protestuoja prie\u0161 tokius pasisakymus. Viltis tur\u0117ti geneti\u0161kai optimaliai sureguliuot\u0105 \u017emog\u0173 visuomet susijusi su nuvertinimu vis\u0173 t\u0173, kurie neatitinka sveikatos, o drauge ir buvimo \u017emogumi idealo. Ligoni\u0173 kasos skundas, kad moter\u0173 gydytojas laiku nepasteb\u0117jo vaiko invalidumo, kaip tik gal\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017ekirstas toki\u0173 protest\u0173 pagrindu. Kaltinimas skamb\u0117jo taip: n\u0117\u0161tumo nutraukimas atsieina pigiau nei invalido reabilitacijos priemon\u0117s per vis\u0105 jo gyvenim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Terminas \u201ebioetika\u201c i\u0161 esm\u0117s susij\u0119s su Peterio Singerio vardu. Austral\u0173 filosofo pavard\u0117 jau seniai linksniuojama d\u0117l to, kad jis skiria s\u0105vokas <em>b\u016bti \u017emogumi<\/em> ir <em>b\u016bti asmeniu<\/em>. <em>B\u016bti \u017emogumi<\/em> rei\u0161kia priklausyti tam tikrai biologinei r\u016b\u0161iai. <em>B\u016bti asmeniu<\/em> \u2013 tai etin\u0117moralin\u0117 kategorija. Gali b\u016bti, kad atskiriems \u017emon\u0117ms ji dar netinka (embrionams, vaisiui nuo 9 savai\u010di\u0173, \u017emon\u0117ms su \u012fgimtu stipriu smegen\u0173 pakenkimu) arba jau nebetinka (sutrikus smegen\u0173 veiklai, psichi\u0161kai stipriam debilumui, sergantiems silpnaprotyste), ta\u010diau turi b\u016bti taikoma ir auk\u0161tesniems \u017einduoliams. Singeris \u017eengia dar toliau: \u201eA\u0161 si\u016blau vaisiaus nuo 9 savai\u010di\u0173 gyvybei nepriskirti didesn\u0117s vert\u0117s nei ne\u017emogi\u0161kos b\u016btyb\u0117s, esan\u010dios tokioje pat stadijoje racionalumui, s\u0105moningumui, sugeb\u0117jimui suprasti, jautrumui etc. Kadangi vaisius n\u0117ra asmuo, tai n\u0117 vienas vaisius negali tur\u0117ti toki\u0173 pat pretenzij\u0173 \u012f gyvyb\u0119 kaip asmuo\u201c [4]. Tam tikrais atvejais jis smarkiai u\u017estoja eutanazij\u0105. \u010cia j\u012f veda mintis apie \u017emogaus laukiant\u012f laim\u0117s balans\u0105. Kalbant apie vaik\u0105 su sunkia paveldima yda (pavyzd\u017eiui, kraujo ligos), jis pasireng\u0119s pasverti \u0161ito vaiko laukiant\u012f laim\u0117s balans\u0105 su kitu vaiku, nes sergantis vaikas visuomet kliudo gimti kitam, sveikam vaikui. \u201eGyvyb\u0117s praradimas nutraukus n\u0117\u0161tum\u0105 prie\u0161statomas tam, kad geriau gyvent\u0173 normalus vaikas, pradedamas tik tuo atveju, jei mir\u0161ta ne\u012fgalusis\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Eutanazijos istorijos tyrimo darbo grup\u0117s 1996 m. liepos m\u0117n. parei\u0161kimas nedviprasmi\u0161kai nurodo, kad Europos bioetikos konvencijoje leid\u017eiama brautis \u012f \u017emogaus genetin\u012f kod\u0105 \u2013 genom\u0105. Nedviprasmi\u0161kai pasakyta \u2013 u\u017e tai galima tik pad\u0117koti \u2013 kad neturi b\u016bti leid\u017eiama brautis \u012f \u017emogaus genom\u0105 turint tiksl\u0105 pakeisti b\u016bsimas kartas. Bet tai labai jau kor\u0117tas ribos nustatymas \u0161iuo klausimu, nes prevenciniais, terapiniais ir diagnostikos tikslais skverbtis \u012f genom\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti leid\u017eiama. \u201ePrevenciniai tikslai\u201c rei\u0161kia: skverbimasis \u012f \u017emogaus genom\u0105, pavyzd\u017eiui, tam, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta lig\u0173. O jei \u010dia kaip \u0161alutinis efektas \u2013 kuris prad\u017eioje galb\u016bt nebuvo numatytas \u2013 pasikeist\u0173 \u017emogaus genetin\u0117 med\u017eiaga ir v\u0117liau apvaisinant atitinkamai b\u016bt\u0173 perduodama, tur\u0117tume tiksliai tai, ko nor\u0117ta i\u0161vengti, b\u016btent b\u016bsim\u0173 kart\u0173 meistravim\u0105. Ta\u010diau tai juk buvo padaryta ne siekiant pakeisti b\u016bsim\u0173j\u0173 kart\u0173 genom\u0105, o d\u0117l prevencini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. O jei kartos pasikeitimas yra \u0161alutinis efektas, tai jis nebepatenka \u012f \u0161\u012f nurodym\u0105. Tai yra subtilyb\u0117s, su kuriomis konfrontuojama tokiuose juridiniuose dokumentuose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bioetikoje turime reikal\u0173 su stipri\u0173j\u0173 etika, negalin\u010dia pak\u0119sti kan\u010dios. M\u016bs\u0173 modern\u016bs laikai pagr\u012fsti laim\u0117s optimizacija ir vis\u0173 kan\u010di\u0173 nugal\u0117jimu. I\u0161vydus \u0161i\u0105 vizij\u0105, invalidai, ligoniai ir senoliai tampa balastu. \u0160i stipri\u0173j\u0173 etika yra m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s, nukreiptos \u012f s\u0117km\u0119, jaunyst\u0119, sveikat\u0105, veidrodis. Senoliai, ligoniai ir invalidai i\u0161 esm\u0117s yra kaip dyglys visuomenei, kuri nori b\u016bti vis laimingesn\u0117 ir vis labiau vie\u0161patauti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mes turime galimyb\u0119 \u012fsiskverbti \u012f savo pa\u010di\u0173 atsiradimo istorij\u0105 ir k\u016brybi\u0161kai pakeisti b\u016bsim\u0173j\u0173 kart\u0173 atsiradimo istorij\u0105. Galime imtis gen\u0173 formavimo, galime tikriausia \u017eod\u017eio prasme \u012fsiki\u0161ti k\u016brybi\u0161kai. Kyla klausimas, kokia yra viso to dvasin\u0117 prasm\u0117. Ar tai \u201ebendros k\u016brybin\u0117s galios\u201c garb\u0117, kai tam tikra prasme kurdami \u017emog\u0173 dalyvaujame Dievo k\u016bryboje? Ar \u010dia \u017emogus jau atsiduria tokioje vietoje, kur jis nebeb\u016bna gimdytoju, bet pats tampa k\u016br\u0117ju ir drauge dievu? Ar \u010dia nesupainiojama \u201egimdyti\u201c su \u201eveisti\u201c? Ir ar \u017emogus \u010dia nei\u0161eina u\u017e savo rib\u0173?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u016bs\u0173 \u012fsitikinimu, \u017emogaus orumas, arba garb\u0117 susij\u0119 su Dievu K\u016br\u0117ju. Nesvarbu, ar \u017emon\u0117s tai \u017eino, ar ne. Dievas nori kiekvieno \u017emogaus, net ir tada, kai jis buvo nepageidautas \u017emoni\u0173, kai jo gyvenimas kit\u0173 laikomas nevertu. Kur n\u0117ra \u0161io \u012fsitikinimo, ant kortos statomas \u017emogaus orumas. A\u0161 manau, kad mes skolingi savo metui ir savo visuomenei dr\u0105saus argumento. M\u016bs\u0173 tik\u0117jimas b\u016btinas, kad \u017emogus i\u0161gyvent\u0173 m\u016bs\u0173 kult\u016broje. Ar tai (dar) galima \u012fgyvendinti demokrati\u0161kai, jau visi\u0161kai kitas klausimas ir tai negali b\u016bti m\u016bs\u0173 kalb\u0173 bei veiksm\u0173 masteliu. \u017dinome, kad \u017emon\u0117ms reikia J\u0117zaus, gal net tam, kad gyvent\u0173 kaip \u017emon\u0117s. Kalbama ne apie m\u016bs\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 tvirtum\u0105 ir j\u0173 i\u0161likimo klausim\u0105. Jau seniai diskutuojama apie tai, ar gali ir kaip gali i\u0161likti m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 bei jos kult\u016bra, koks bendras pamatas j\u0105 dar laiko, koks tik\u0117jimas j\u0105 dar formuoja ir kokios viltys palaiko. Kas palieka nuo\u0161al\u0117je Diev\u0105, tas imasi jo atsakomyb\u0117s tvarkyti \u017emogaus gyvyb\u0119. Manau, kad tai liudija ir vykstan\u010di\u0173 debat\u0173 bioetikos klausimais eiga. \u017dmogus \u2013 tikras Dievo atvaizdas. Kas palie\u010dia \u017emog\u0173, palie\u010dia Diev\u0105, kas k\u0117sinasi \u012f Diev\u0105, tas kartu k\u0117sinasi \u012f \u017emogaus orum\u0105 ir k\u016brini\u0161kum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau min\u0117tas Peteris Singeris kart\u0105 pasak\u0117, kad absoliuti gyvyb\u0117s apsauga yra paveld\u0117ta tik \u017eydi\u0161koje\u2013krik\u0161\u010dioni\u0161koje tradicijoje. Jam visa tai rei\u0161kia, jog \u017elugus krik\u0161\u010dioni\u0161kajai Vakar\u0173 kult\u016brai, nebebus i\u0161laikyta absoliuti gyvyb\u0117s apsauga. Singerio nuomone, n\u0117ra grynai racionalaus pagrindimo absoliu\u010diai apsaugoti gyvyb\u0119. A\u0161 manau jo analiz\u0119 esant teising\u0105. \u0160i\u0105 mint\u012f \u2013 prie\u0161ingai nei tikroji Singerio intencija \u2013 galime priimti ir pa\u017evelgti \u012f j\u0105 visi\u0161kai rimtai i\u0161 naujo: jei ir toliau \u017eengsime nukrik\u0161\u010dion\u0117jimo keliu, k\u0105 dabar ir darome, suprasime, jog pavienis \u017emogus patirs pralaim\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kur u\u017emir\u0161tamas Dievas ir jo atsisakoma, ten laikui b\u0117gant mir\u0161ta ir tai, kas ka\u017ekada buvo vadinama \u017emogaus orumu. Kur \u017emogus praranda Diev\u0105, i\u0161 ties\u0173 praranda pats save. Nes jeigu tiesa, kad mes sukurti kaip Dievo atvaizdas, tai nuo Dievo nusigr\u0119\u017e\u0119s \u017emogus i\u0161 tikr\u0173j\u0173 praranda savo tikr\u0105j\u012f reik\u0161mingum\u0105 ir tiksl\u0105. Tai rei\u0161kia, jis praranda \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 paskirt\u012f, tampa pa\u010dia giliausia \u017eod\u017eio prasme nebe \u017emogumi. Reikia tik d\u0117koti Dievo malonei ir Dievo apsaugai, kad ne i\u0161 karto \u017emogus, gyvenantis be Dievo, pavirsta gyvuliu. Bet jei norime susiorientuoti, tai vienintel\u0117 galimyb\u0117 i\u0161saugoti savo \u017emogi\u0161kum\u0105 ger\u0105ja \u017eod\u017eio prasme \u2013 v\u0117l prad\u0117ti teirautis apie Diev\u0105 ir kalb\u0117ti apie j\u012f. Mes neturime likti skolingi savo meto \u017emon\u0117ms \u0161i\u0173 argument\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Hans-J\u00fcrgen Peters<\/strong>, evangelik\u0173 teologas, d\u0117sto seminarijoje Marburge (Vokietija)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Ona Pulkauninkien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Hans-J\u00fcrgen Peters Biomedicina \u2013 kas gi tai? Tai plati dirva, apr\u0117pianti tokius \u012fvairiar\u016b\u0161ius dalykus kaip organ\u0173 transplantacija, tyrimai su sunkiai su\u017eeistais arba psichikos ligoniais (t.y. asmenimis, nepaj\u0117giais duoti sutikimo), embrion\u0173 tyrimai, brovimasis \u012f \u017emogaus genetin\u012f kod\u0105, \u017emoni\u0173 klonavimas. Dar daug kas \u010dia t\u0117ra tik ateities muzika, ta\u010diau uverti\u016br\u0105 jau girdime. Spaudoje buvo galima sekti, kaip\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1008,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[27],"tags":[417,122,416],"autorius":[650],"class_list":["post-1039","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2000-3","tag-ateitis","tag-biomedicina","tag-klonavimas","autorius-hans-jurgen-peters"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1039","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1039"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1039\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1041,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1039\/revisions\/1041"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1008"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1039"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1039"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1039"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=1039"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}