{"id":1077,"date":"2016-06-08T09:22:47","date_gmt":"2016-06-08T06:22:47","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1077"},"modified":"2016-06-08T09:22:57","modified_gmt":"2016-06-08T06:22:57","slug":"dievas-taip-pamilo-pasauli","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/dievas-taip-pamilo-pasauli\/","title":{"rendered":"Dievas taip pamilo pasaul\u012f&#8230;"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Tikriausiai pamatysime, kad destruktyvus kapitalizmo materializmas mus taip pat naikins kaip ir komunistinis kokio nors Lenino materializmas. <\/em>Tony Campolo<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip vis d\u0117lto Soviet\u0173 S\u0105jungoje ir kitose \u201eliaudies demokratijose\u201c viskas buvo paprasta \u2013 \u010dia netikintys komunistai, ten tikinti atgyvena. Vienoje pus\u0117je \u201eblogio pasaulis\u201c (R. Reagan); kitoje \u2013 \u201ema\u017eoji kaimen\u0117\u201c ir jos pasiprie\u0161inimas. Kai kuris Ba\u017eny\u010dios vadovas dar ir tuomet leisdavosi vald\u017eios paperkamas, ta\u010diau tai buvo veikiau i\u0161imtys (bent Lietuvoje). Krik\u0161\u010dionims komunistin\u0117se vald\u017eios sferose buvo ai\u0161ku, kur klausime \u201ekrik\u0161\u010dionis ir pasaulis\u201c eina fronto linija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dabar viskas labai pasikeit\u0119 \u2013 tiesiog neatpa\u017e\u012fstamai. Prie\u0161intis ideologi\u0161kai prie\u0161i\u0161kai sistemai nebereikia. Pasaulis staiga tapo laisvas ir demokrati\u0161kas, vieta, kur krik\u0161\u010dionys v\u0117l gali anga\u017euotis ir atsigriebti u\u017e tai, kas praleista. Partijos nari\u0173, komjaunuoli\u0173 ir j\u0173 pakeleivi\u0173 pasaulis visai netik\u0117tai virto pakrik\u0161tyt\u0173j\u0173 pasauliu \u2013 ar sykiu ir krik\u0161\u010dioni\u0161ku?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Per ger\u0105 de\u0161imt\u012f met\u0173 pasaulis smarkiai pasikeit\u0117, pasidar\u0117 margesnis, sud\u0117tingesnis, nesuprantamesnis. Deja, krik\u0161\u010dionys vargu ar rado nauj\u0173 tinkam\u0173 \u0161ios situacijos pri\u0117mimo b\u016bd\u0173. Vieni vis dar kaip nuod\u0117ming\u0105 ir sutept\u0105 keikia pasaul\u012f ir beveik visa, \u201ekas ten, i\u0161or\u0117je\u201c. Kiti elgiasi visai moderni\u0161kai ir atsiriboja nuo \u2013 tariamai \u2013 vienpusi\u0161kai negatyvios biblin\u0117s pasaulio sampratos. Pagaliau katalikai pasaul\u012f papras\u010diausiai pakrik\u0161tijo ir dabar gali d\u017eiaugtis daugiau kaip 2 mln. aveli\u0173 Lietuvoje. \u201ePasaulie\u010diai\u201c yra nedvasininkai tarp krik\u0161\u010dioni\u0173 \u2013 \u0161i \u017eod\u017eio vartosena menkai tepadeda susivokti ir veikiau supainioja.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pasaulio prakeiksmas ar pasaulio misija<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iame \u201ePrizm\u0117s\u201c numeryje bandome praskinti tak\u0105 per s\u0105vok\u0173 tankyn\u0119 ir bent kiek nu\u0161viesti \u0161i\u0105 kompleksi\u0161k\u0105 problem\u0105. Visai paprast\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 neras niekas, nes ir biblinis pasaulio \u012fsivaizdavimas turi ne vien\u0105 perspektyv\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis d\u0117lto <em>vien\u0105 <\/em>paprast\u0105 atsakym\u0105 randame Dievo \u017eodyje \u2013 jis apib\u016bdina Dievo laikysen\u0105 m\u016bs\u0173 pasaulio at\u017evilgiu ir apibr\u0117\u017etinas kaip pagrindin\u0117 eilut\u0117 tema \u201eKrik\u0161\u010dionis ir pasaulis\u201c: \u201eDievas taip pamilo pasaul\u012f, kad atidav\u0117 savo viengim\u012f S\u016bn\u0173&#8230;\u201c (Jn 3,16). \u0160i eilut\u0117, viena geriausiai \u017einom\u0173 NT, b\u016btent krik\u0161\u010dioni\u0173 ausims skamba pa\u017e\u012fstamai, visuomet religi\u0161kai gra\u017eiai ir atrodo kaip savaime suprantama. Dievas T\u0117vas (ir, \u017einoma, J\u0117zus taip pat) myl\u0117jo ir myli paklydus\u012f pasaul\u012f! \u2013 mintis, kuri niekad neb\u016bt\u0173 at\u0117jusi \u012f galv\u0105 antikos graik\u0173 m\u0105stytojams. Kaip gali Dievas nusileisti \u012f materijos, purvo ir nuod\u0117m\u0117s gelmes?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Da\u017eniausiai \u0161i eilut\u0117 ai\u0161kinama evangelisti\u0161kai, norint netikintiesiems parodyti did\u017ei\u0105 Dievo meil\u0119. Tai teisinga, ta\u010diau ties \u017eod\u017eiu <em>myl\u0117ti<\/em> vert\u0117t\u0173 kiek apsistoti. Jei Dievas taip r\u016bpinasi paklydusiu pasauliu ir net atiduoda tai, kas jo geriausia ir vertingiausia, k\u0105 tai rei\u0161kia krik\u0161\u010dionims? Jie juk \u0161ios meil\u0117s \u017einios, gerosios naujienos skelb\u0117jai. Ta\u010diau visai kitaip, nei daro T\u0117vas danguje, \u0161i\u0105 ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 jie labai da\u017enai reklamuoja tikrai be meil\u0117s: \u201eImk ir valgyk!\u201c Tik\u0117k \u012f J\u0117z\u0173, tik neu\u017eduok per daug klausim\u0173! Svarbiausia praryti esmin\u0119 religin\u0119 \u017eini\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau k\u0105 gi rei\u0161kia <em>meil\u0117<\/em> pasauliui? Meil\u0117 rei\u0161kia pa\u017einti ir nor\u0117ti suprasti, dom\u0117tis, i\u0161klausyti. Kaip galima myl\u0117ti \u017emog\u0173 nesidomint svarbiomis jo gyvenimo sritimis? Ta\u010diau tarp krik\u0161\u010dioni\u0173 vyrauja nuomon\u0117, kad pasauliui reikia duoti tik gryn\u0105 Evangelij\u0105 \u2013 ir baigta. \u0160io pasaulio dalykams rodomas d\u0117mesys tik tiek, kiek jie svarb\u016bs skelbimui. Politika, \u016bkis, kult\u016bra ir t.t. \u2013 viskas jau v\u0117l pasaulieti\u0161ki dalykai, \u012f kuriuos geriau nesiki\u0161ti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0117zus \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f at\u0117jo i\u0161 meil\u0117s (Jn 10,36; 1 Jn 4,9) ir v\u0117lgi pasiunt\u0117 mus pasaulin, kad j\u012f myl\u0117tume (Mk 16,15 \u201eEikite \u012f vis\u0105 pasaul\u012f&#8230;\u201c; Mt 28,19) \u2013 tokia krik\u0161\u010dioni\u0161ka misija. Krik\u0161\u010dionys \u012fpareigoti meiliai skleisti Evangelij\u0105. Ir tai b\u016btent taip pat rei\u0161kia: i\u0161 meil\u0117s ir susidom\u0117jus klausytis pasaulio \u2013 kas jame vyksta, kas dedasi darbe, \u016bkyje, politikoje, \u0161eimoje, kult\u016broje, mokslo tyrimuose?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pats \u017emogus J\u0117zus rod\u0117 \u0161\u012f dom\u0117jim\u0105si normaliu, \u201epasaulieti\u0161ku\u201c \u017emoni\u0173 gyvenimu. Pakankamai charakteringa jau vien tai, kad jis i\u0161moko pasaulietin\u012f amat\u0105, o netapo profesionaliu teologu! Kod\u0117l gi ne? Be abejo, jis tur\u0117jo pa\u017einti am\u017einink\u0173 kasdienyb\u0119 ir darb\u0105. Ypa\u010d jo t\u0117vo Juozapo statybininko specialyb\u0117 (gr. tekton, da\u017enai ver\u010diamas per siaurai kaip \u201edailid\u0117\u201c) tikriausiai j\u012f nuved\u0117 \u012f \u012fvairias vietas, nes ma\u017eas gimtasis miestelis Nazaretas neabejotinai teik\u0117 per ma\u017eai darbo. J\u0117zus galb\u016bt daug dirbo svarbiame heleni\u0161kame mieste Sepforid\u0117je, vos u\u017e 6 kilometr\u0173 nuo Nazareto. O kadangi tuomet teatras (bent tarp graiki\u0161kai kalban\u010di\u0173 \u017eyd\u0173) buvo m\u0117gstamiausia pramoga, ir J\u0117zus grei\u010diausiai jo neveng\u0117. Evangelikal\u0173 istorikas C. P. Thiede i\u0161dr\u012fsta pasakyti: \u201eIstorinis J\u0117zus pa\u017eino teatr\u0105, pa\u017eino aktorius ir mok\u0117jo pasinaudoti \u0161ia patirtimi\u201c [1].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 evangelij\u0173 ne\u017einome n\u0117 vienos (tiesiogin\u0117s) teatro citatos, ta\u010diau Thiede nurodo, kad J\u0117zaus sakinys Sauliui\/Pauliui j\u012f pa\u0161aukiant prie Damasko cituojamas i\u0161 Eschilo (\u201eSunku spyriotis prie\u0161 akstin\u0105\u201c, Apd 26,14). Apie Pauli\u0173 \u017einome, kad jis ne kart\u0105 citavo graik\u0173 dramaturgus (pvz., Apd 17,28; 1 Kor 15,33). Tod\u0117l Thiede reziumuoja: \u201eNepakenks pratintis prie minties, kad ir Paulius, ra\u0161\u0119s korintie\u010diams, veikiau Korinte, Milete ar Efeze lank\u0117 teatr\u0105, negu atsivert\u0117 \u017eyd\u0173 leid\u0117jo Jeruzal\u0117je citat\u0173 knyg\u0105. Tikriausiai jis tai dar\u0117 ne i\u0161 susi\u017eav\u0117jimo, bet \u012f\u017evelgdamas strategin\u0119 b\u016btinyb\u0119. Savo laiko \u017emon\u0117ms jis gal\u0117jo kalb\u0117ti tik tada, kai mat\u0117 (ir gal\u0117jo pacituoti) tai, k\u0105 mat\u0117 ir jie\u201c (Thiede, p. 72\u201373).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iandien teatras prarad\u0119s savo autoriteting\u0105 pad\u0117t\u012f; jo viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 kinas (arba televizija). Tiesiog tragi\u0161ka, kad lyg ty\u010dia krik\u0161\u010dionys praeityje priklaus\u0117 did\u017eiausiems filmo niekintojams. \u0160iandien krik\u0161\u010dionys nebekritikuoja taip karingai kaip iki 7-o de\u0161imtme\u010dio, ta\u010diau likusi didel\u0117 ignorancija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar krik\u0161\u010dionis dabar turi tapti viskuo besidomin\u010diu ir visa\u017einiu? Be abejo, ne, veikiau kalbama apie nuostat\u0105 dom\u0117tis, o ne niekinti. Johnas Stottas suk\u016br\u0117 \u201edvigubo klausymosi\u201c s\u0105vok\u0105 \u2013 klusniai klausom\u0117s Dievo \u017eod\u017eio ir i\u0161 meil\u0117s bei susidom\u0117jimo klausom\u0117s pasaulio. O klausytis ir rei\u0161kia klausytis! Tai darbas! Jis reikalingas tam, kad b\u016bt\u0173 tikrai atlikta misija. Kaip tai atrodo prakti\u0161kai, sako ir visai neintelektualus Cliffas Richardas: \u201eMano atsivertimas nesusiaurino mano akira\u010dio, prie\u0161ingai \u2013 i\u0161pl\u0117t\u0117 horizont\u0105, ir a\u0161 netekau savo akidang\u010di\u0173&#8230; Tuomet prad\u0117jau rimtai apm\u0105styti dienos \u012fvykius\u201c [2].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kas \u010dia, \u017einoma, nor\u0117t\u0173 nesutikti: ar didelis prie\u0161taravimas tarp krik\u0161\u010dioni\u0173\/Dievo karalyst\u0117s ir pasaulio nerei\u0161kia, kad reikia atsiskirti nuo pasaulio visais at\u017evilgiais? Ar to nepatvirtina tokios Naujojo Testamento eilut\u0117s: \u201e&#8230;serg\u0117ti save nesuter\u0161t\u0105 \u0161iuo pasauliu\u201c (Jok 1,27), \u201eDraugyst\u0117 su pasauliu prie\u0161inga draugystei su Dievu\u201c (Jok 4,4), \u201eNemyl\u0117kite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje\u201c (1 Jn 2,15)? I\u0161 ties\u0173 tokios eilut\u0117s gal\u0117jo daug k\u0105 paskatinti b\u0117gti nuo pasaulio. Arba fizi\u0161kai i\u0161einama i\u0161 pasaulio ir, pavyzd\u017eiui, tampama atsiskyr\u0117liu, kaip b\u016btent ir b\u016bdavo pirmaisiais krik\u0161\u010dionyb\u0117s am\u017eiais, arba, kaip k\u0105 tik apra\u0161yta, vyksta \u201evidinis pab\u0117gimas nuo pasaulio\u201c \u2013 nesidom\u0117jimas \u0161io pasaulio dalykais ir abejingumas jiems.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 palikti pasaul\u012f n\u0117ra alternatyva. Nes taip teigiama ir pa\u010diame Naujajame Testamente: nors krik\u0161\u010dionys yra \u201e\u017eem\u0117je sve\u010diai ir ateiviai\u201c (Hbr 11,13), ta\u010diau lieka gyventi pasaulyje, nes nors \u201eatsisak\u0119 pasaulio aistr\u0173\u201c, jie turi \u201eteisingai ir maldingai gyventi \u0161iame pasaulyje\u201c (Tit 2,12), \u201enesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir i\u0161krypusioje kartoje, kur j\u016bs spindite tarsi \u017eiburiai pasaulyje\u201c (Fil 2,15).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pasaulyje, bet ne i\u0161 pasaulio<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dionio vieta \u2013 pasaulyje ir niekur kitur. Niekur Biblijoje nereikalaujama kaip nors atsiskirti nuo \u017emogaus gyvenimo sri\u010di\u0173, toki\u0173 kaip \u016bkis, \u0161eima, kult\u016bra ir valstyb\u0117. Pastarosios suk\u016brimo tvarkos r\u0117muose net Dievo norimos. Biblinis principas veikiau skamba taip: negyvenkite \u201elaikydamiesi \u0161io pasaulio papro\u010di\u0173\u201c (Ef 22). Negyvenkite pagal nuod\u0117mingus, egoistinius nei\u0161ganyto pasaulio principus. Tikintieji pa\u0161aukti b\u016bti pasaulio druska ir \u0161viesa (Mt 5,13\u201316). Jie visa savo b\u016btimi turi i\u0161siskirti i\u0161 nei\u0161ganyto pasaulio. Tod\u0117l Naujasis Testamentas daug kart\u0173 reikalauja asmeni\u0161kai atsisakyti visa ko nuod\u0117minga, gyventi kitaip, atnaujinti savo suvokim\u0105, savo m\u0105stym\u0105. Rom 12,2 tai pabr\u0117\u017eia: \u201eNem\u0117gd\u017eiokite \u0161io pasaulio, bet pasikeiskite atnaujindami savo m\u0105stym\u0105&#8230;\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i u\u017eduotis \u017eemi\u0161kame gyvenime niekad neb\u016bna visi\u0161kai atlikta ir, be abejo, n\u0117ra paprasta. Ta\u010diau paprast\u0105 padar\u0117 j\u0105 sau daugelis krik\u0161\u010dioni\u0173. Jie rimtai \u017ei\u016bri \u012f \u012fsp\u0117jim\u0105 d\u0117l draugyst\u0117s su pasauliu, bet mano: ten \u2013 blogas pasaulis, kuris yra problema \u2013 \u010dia esu a\u0161, a\u0161 \u2013 gerutis, su blogiu neturiu nieko bendra. Atsitraukiama \u012f privat\u0173 ir bendruomenin\u012f pamaldum\u0105. D. Keyesas savo prane\u0161ime parodo, kokia pasaulieti\u0161ka tokia tarsi kokio avijau\u010dio laikysena.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pab\u0117gimas ir pasitraukimas i\u0161 pasaulio sri\u010di\u0173 \u2013 ne sprendimas, nes pasaulis tarp m\u016bs\u0173! Draugavimo su pasauliu galima rasti ir bendruomen\u0117je. Tik atkreiptinas d\u0117mesys \u012f auk\u0161\u010diau cituotos eilut\u0117s Jok 4,4 kontekst\u0105. Ten persp\u0117jama ne apie blog\u0105 pasaul\u012f ka\u017ekur i\u0161or\u0117je. Jok\u016bbas a\u0161triai kritikuoja gin\u010dus ir godum\u0105 <em>pa\u010dioje<\/em> krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0117je. Kaip tik \u010dia pasirei\u0161kia pasaulieti\u0161kumas, gyvenimas pagal pasaulio principus. Ba\u017eny\u010dioje da\u017enai kaip ir pasaulyje yra tiek pat nuod\u0117m\u0117s \u2013 godumo, pavydo, neapykantos, melo, apgaul\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tuo tarpu krik\u0161\u010dionys daug mieliau domisi pasaulio nuod\u0117m\u0117mis \u2013 korumpuotais politikais, pinig\u0173 i\u0161tro\u0161kusiais verslininkais, amoraliais menininkais ir t.t. Tada pamald\u017eiojo nuod\u0117m\u0117s atrodo ne tokios jau baisios. Ta\u010diau Naujajame Testamente ra\u0161oma kitaip: nuod\u0117m\u0117 pasaulyje irgi blogai, bet normalu; jums, krik\u0161\u010dionims, ji n\u0117ra normalu \u2013 pirmiausia \u012fveikite j\u0105 ten!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apmaudu, kad krik\u0161\u010dionijoje pasaulis paslap\u010dia ir tykiai jau tvirtai \u012fsitais\u0119s \u2013 tas prasiskverbimas da\u017enai visai net nepastebimas. Pasaulis, t.y. pasaulietiniai kriterijai, i\u0161 ties\u0173 duoda ton\u0105, kai&#8230;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 bendruomen\u0117 mano, jog turi teis\u0119 pa\u017eeisdama \u012fstatym\u0105 pardavin\u0117ti be muit\u0173 \u012fve\u017et\u0105 labdar\u0105 arba, antras variantas, bendruomen\u0117 suskyla ir u\u017enuodijami santykiai d\u0117l labdaros dalyb\u0173;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 misijos organizacija visai kaip koks nes\u0105\u017einingas verslininkas savo darbuotojams oficialiai i\u0161moka tik pus\u0119 atlygio ir taip vengia \u201eSodros\u201c bei valstyb\u0117s mokes\u010di\u0173;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 Taiz\u00e9 pasiruo\u0161imo centras broliams Pranc\u016bzijoje pameluoja kelion\u0117s autobuso i\u0161vykimo laik\u0105, kad aplankyt\u0173 \u201epiligrimo kelion\u0117je\u201c Pary\u017ei\u0173, Nic\u0105 ar Venecij\u0105;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 pastoriai ir misij\u0173 vadovai turi suk\u016br\u0119 vald\u017eios strukt\u016bras, kurios niekuo nenusileid\u017eia tarybin\u0117ms (oficialiai viskas demokrati\u0161ka, tikrov\u0117je elitin\u0117 klika visk\u0105 sprend\u017eia u\u017e u\u017edar\u0173 dur\u0173).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016bt\u0173 galima i\u0161vardyti dar daug kit\u0173 \u201e\u0161velni\u0173 nuod\u0117mi\u0173\u201c. Greta sovietinio valstyb\u0117s niekinimo dabar nat\u016braliai prisid\u0117jo nauji kapitalistiniai \u201ek\u016bno geismai\u201c. Ir \u010dia daugelio krik\u0161\u010dioni\u0173 nekamuoja nerami s\u0105\u017ein\u0117. Sakoma, \u201etai niekam nekenkia\u201c. Kol nelau\u017eomos tam tikros i\u0161orin\u0117s padorumo ribos, dauguma krik\u0161\u010dioni\u0173 irgi gyvena taip, kaip jiems \u0161auna \u012f galv\u0105 \u2013 o tai rei\u0161kia: taip, kaip gyvena ir pasaulis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Trupu\u010dio moral\u0117s daugeliui krik\u0161\u010dioni\u0173 pakanka. Jie nepastebi, kad ir pasaulis turi savo moral\u0117s kriterijus. Krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0119 nuo pasaulio turi skirti nuoseklumas. Pasaulyje irgi laikomasi taisykli\u0173 ir priesak\u0173 \u2013 tol, kol jie tampa nebenaudingi ir nesudaro nepatogum\u0173. Tuo tarpu krik\u0161\u010dioni\u0161kas tik\u0117jimas tur\u0117t\u0173 vesti \u012f radikal\u0173 klusnum\u0105 visame gyvenime. Jis pasiteisina tik tuomet, kai paklusti Dievui tikrai kiek nors kainuoja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar J\u0117zus yra viso gyvenimo \u2013 tik\u0117jimo, m\u0105stymo, veikimo \u2013 Vie\u0161pats? Tai lemiamas klausimas. Apie \u0161\u012f Kristaus vie\u0161patavim\u0105 daug kalbama, ta\u010diau \u0161tai k\u0105 ra\u0161o Tomas Sine\u2019as: \u201eMes, manau, nes\u0105moningai nusilenk\u0117m dualistiniam mokinyst\u0117s ir tarnyst\u0117s modeliui. Nepaisant vis\u0173 \u0161nek\u0173 apie Kristaus vie\u0161patavim\u0105, kiekvienas \u017eino, kad pirmoje vietoje \u2013 modernios kult\u016bros ir visuomen\u0117s l\u016bkes\u010diai. \u012esikurti gyvenime, pasistatyti nam\u0105 ir t.t. tampa svarbiausia&#8230; Esame link\u0119 visose \u0161iose srityse spr\u0119sti visai taip pat, kaip ir bet kuris kitas \u017emogus \u2013 savo \u012fplauk\u0173, savo profesijos, savo socialinio statuso pagrindu. Galiausiai daugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 moderniosios kult\u016bros Vakaruose leid\u017eia \u0161en bei ten perstatyti savo gyvenimo baldus&#8230; Mes leid\u017eiame moderniai kult\u016brai nulemti m\u016bs\u0173 nuomones apie ger\u0105 gyvenim\u0105 ir geresn\u0119 ateit\u012f&#8230; Modernas groja melodij\u0105, o mes pagal j\u0105 \u0161okame\u201c [3]. Gerus tris \u0161imtus met\u0173 prie\u0161 Sine\u2019\u0105 puritonas Johnas Bunyanas t\u0105 pat\u012f i\u0161rei\u0161k\u0117 savo garsioje alegorin\u0117je novel\u0117je \u201ePiligrimo kelion\u0117\u201c. Veik\u0117jas \u201ePa\u0161alini\u0173 tiksl\u0173 siekiantysis\u201c apie pavyzdin\u012f \u201eKrik\u0161\u010dion\u012f\u201c ir \u201eI\u0161tikim\u0105j\u012f\u201c sako: \u201eJie mano, kad reikia nieko nelaukiant viskuo rizikuoti d\u0117l Dievo, o a\u0161 manau, kad turiu pasinaudoti kiekviena proga savo gyvybei bei turtui garantuoti. Jie nori laikytis savo \u012fsitikinim\u0173, nors ir visi \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 prie\u0161 juos, o a\u0161 laikausi tik\u0117jimo tiktai tada ir tiktai tiek, kiek gyvenamasis laikotarpis ir mano saugumas tai leid\u017eia. Jie yra u\u017e religij\u0105, kai ji vaik\u0161to apiply\u0161usi ir paniekinta, o a\u0161 esu u\u017e j\u0105, kai ji vaik\u0161to sidabro kurpait\u0117mis apsiavusi saulei \u0161vie\u010diant ir visiems jai plojant\u201c [4].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tad k\u0105 gi daryti? Kaip i\u0161ugdyti gyvenimo b\u016bd\u0105, kuris nesiorientuoja pagal \u0161io pasaulio gaires? Kaip tai daroma \u0161iandien: \u201enem\u0117gti pasaulio\u201c? Jau cituotoje Rom 12,2 pirmiausia kalbama apie aktyv\u0173 m\u0105stymo, proto atnaujinim\u0105. Norint juos atnaujinti, pirmiausia reikia parengti situacijos analiz\u0119: k\u0105 b\u016btent manau apie t\u0105 ir t\u0105? Kokie mano \u012fsitikinimai d\u0117l to ir to? Ko i\u0161vis noriu pasiekti gyvenime? Kas man tikrai svarbu? \u0160ioje vietoje da\u017eniausiai jau ir prasideda problema, nes, kaip ra\u0161o T. Sine\u2019as, \u201emes tiesiog per ma\u017eai laiko skiriame apm\u0105styti, k\u0105 darome ir kam tai darome. Kaip padarinys \u012f daugel\u012f m\u016bs\u0173 gyvenimo, \u0161eim\u0173 ir krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 organizacij\u0173 lygmen\u0173 prasiskverbia modernios kult\u016bros vaizdiniai ir vert\u0117s \u2013 o mes vos tai bepastebime\u201c (Sine, p. 146).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">U\u017e to gl\u016bdi, teigia Sine\u2019as, problema, kad v\u0117l esame vedami prie dualistinio mokinyst\u0117s modelio: \u201eEsu \u012fsitikin\u0119s, kad \u0161i refleksijos kriz\u0117 remiasi \u012f m\u016bs\u0173 nesugeb\u0117jim\u0105 rimtai priimti Biblij\u0105 visame savo gyvenime. Esame i\u0161mok\u0119 pasinaudoti Biblija pamokomai ir liturgi\u0161kai pamaldose\u201c (Sine, p. 148). Leid\u017eiame Biblijai byloti savo religiniame gyvenime, bet m\u016bs\u0173 finans\u0173, m\u016bs\u0173 \u016bkinio aktyvumo, visos m\u016bs\u0173 pasaulietin\u0117s, kasdienin\u0117s veiklos ji nelie\u010dia \u2013 arba neturi teis\u0117s liesti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be abejo, Biblija \u2013 ir religin\u0117 pamald\u0173 knyga, bet ne tik. Dievo \u017eodis yra \u201egyvas, veiksmingas\u201c ir \u201ea\u0161tresnis u\u017e bet kok\u012f dvia\u0161men\u012f kalavij\u0105\u201c, kaip sakoma Hbr 4,12. Da\u017enai \u0161i eilut\u0117s pus\u0117 suprantama religinio ar ir evangelistinio \u012fgaliojimo prasme: kai \u017eodis skelbiamas netikin\u010di\u0173j\u0173 akivaizdoje, jis \u201eprasiskverbia\u201c. Be abejo, tai jis irgi padaro, ta\u010diau visas Lai\u0161kas hebrajams adresuotas atsivertusiesiems, tad \u0161i eilut\u0117 i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 smogia tikin\u010diajam. Nes eilut\u0117 12 baigiasi \u017eod\u017eiais \u201eir teisia \u0161irdies sumanymus bei mintis\u201c. \u017dodis graiki\u0161kame originale \u201eteisia\u201c yra kritikos \u2013 Dievo \u017eodis kritikuoja mus m\u016bs\u0173 slap\u010diausiame viduje! Kas gi ten nor\u0117s leistis tyrin\u0117jamas. Ta\u010diau b\u016btent to ir reikia. Biblija skirta ne tik religiniam \u201eatgaivinimui\u201c, bet ji tikrai nori mums kai k\u0105 pasakyti, o mes turime leisti jai mums k\u0105 nors pasakyti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Norint atsispirti netinkamoms pasaulio \u012ftakoms, pinig\u0173, sekso ir vald\u017eios pagundoms, \u201eaki\u0173 ir k\u016bno geismams ir gyvenimo puikybei\u201c (1 Jn 2,16), irgi reikia elgtis dvejopai: turime intensyviai studijuoti Biblij\u0105 ir b\u016bti joje tvirtai \u012fsi\u0161aknij\u0119. \u0160itaip studijuodami turime b\u016bti atviri jos kritikuojan\u010diam \u017eod\u017eiui ir leisti jam i\u0161 tikr\u0173j\u0173 prasiskverbti m\u016bs\u0173 \u0161irdin. \u0160i\u0173 Ra\u0161t\u0173 studij\u0173 srityje pirmiausia svarbu tobulinti klusnumo doryb\u0119. Studijuojant pasaul\u012f ir Dievo k\u016brinij\u0105, klusnumo i\u0161 m\u016bs\u0173 nereikalaujama (\u0161is da\u017enai nes\u0105moningas klusnumas \u0161io pasaulio kriterijams yra net problema). \u010cia skamba svarbi doryb\u0117 meil\u0117 ir \u2013 nors nebe taip gra\u017eiai, bet konkre\u010diau \u2013 interesai. Krik\u0161\u010dionys turi \u017einoti, kokiame pasaulyje gyvena. Nes kas nesteb\u0117jo, neanalizavo ir neapsvarst\u0117 pasaulio m\u0105stymo ir gyvenimo b\u016bdo, tas anks\u010diau ar v\u0117liau kaip krik\u0161\u010dionis pats prisitaikys prie jo arba smaksos \u0161alia jo lyg ne\u012ftakingas ir nepastebimas sektanti\u0161kas \u0161e\u0161\u0117lis. Vokie\u010di\u0173 teologijos profesorius Stephanas Holthausas neperd\u0117jo para\u0161\u0119s: \u201eKrik\u0161\u010dionijos ir \u0161iuolaikin\u0117s kult\u016bros santykis per artimiausius de\u0161imtme\u010dius man atrodo b\u016bsi\u0105s lemiamas klausimas, net i\u0161vis krik\u0161\u010dioni\u0161kosios religijos i\u0161likimo klausimas\u201c [5].<\/p>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Priedas<\/h2>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pasaulis Senajame ir Naujajame Testamente<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">S\u0105voka \u201epasaulis\u201c Biblijoje vartojama labai \u012fvairiai, kartais turima galvoje fizinis pasaulis, paskui v\u0117l \u017emoni\u0173 pasaulis, kitoj vietoj blogasis moral\u0117s at\u017evilgiu pasaulis ir galiausiai naujasis b\u016bsimasis pasaulis. Panagrin\u0117kime abi Biblijos dalis atskirai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Senasis Testamentas<\/em><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Senasis Testamentas neturi savo hebraji\u0161ko \u017eod\u017eio pasauliui apib\u016bdinti. M\u016bs\u0173 pasaulio s\u0105voka leid\u017eia tiesiogiai gr\u012f\u017eti tik iki graik\u0173: <em>kosmos<\/em>=tvarka, sutvarkyta visuma. Ten, kur tikim\u0117s \u017eod\u017eio \u201epasaulis\u201c, Senajame Testamente kalbama konkre\u010diai apie \u201edang\u0173 ir \u017eem\u0119\u201c (Pr 1,1), \u201evis\u0105 \u017eem\u0119\u201c (Pr 11,1) ir \u201e\u017eem\u0119 ir visa, kas joje\u201c (Ps 24,1). Antikos graikams kosmosas buvo savaranki\u0161kas dydis \u2013 pasaulio tvarka, pasaulio sistema; Platono ra\u0161tuose ji net protinga b\u016btyb\u0117, dievi\u0161ka, Aristotelio \u2013 am\u017eina. Tuo tarpu izraelitai pasaul\u012f visada mat\u0117 priklausom\u0105 nuo Dievo, pasaulio visuma \u2013 \u201eDievo reikalas\u201c, nes jis pasaulio K\u016br\u0117jas ir Vie\u0161pats. Taigi nors pasaulis rangu yra \u017eemiau Dievo, ta\u010diau \u2013 kitaip nei pas graikus \u2013 i\u0161 esm\u0117s pozityvus. Kadangi pasaulis \u201etik\u201c k\u016brinys, nedera melstis nei jam, nei niekam, kas jame. Bet kadangi pasaulis yra Dievo k\u016brinys, juo galima g\u0117r\u0117tis ir steb\u0117tis \u2013 8, 19, 104 psalm\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Naujasis Testamentas<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip ir Senojo, kai kuriose Naujojo Testamento vietose apie pasaul\u012f kalbama pozityviai kaip apie k\u016brinij\u0105 (Apd 17,24 ir t.). Turb\u016bt ai\u0161kiausiai tai atsiskleid\u017eia 1 Tim 4,4, nors graiki\u0161kos s\u0105vokos ten nerandame. Kur kas da\u017eniau nei Senajame Testamente kaip pasaulis \u010dia turimas galvoje \u017emoni\u0173 pasaulis: ciesorius Augustas liep\u0117 sura\u0161yti \u201evis\u0105 pasaul\u012f\u201c \u010dia, \u017einoma, turima omenyje visi (jo imperijos) \u017emon\u0117s. Rom 3,19 Paulius sako, kad \u201evisas pasaulis\u201c kaltas prie\u0161 Diev\u0105 \u2013 v\u0117l turimi galvoje \u017emon\u0117s. Beje, Naujajame Testamente pasaulis da\u017enai pasirodo ir kaip nuod\u0117mingas \u017emoni\u0173 pasaulis, puol\u0119s, blogas, nei\u0161ganytas pasaulis, tie \u017emon\u0117s pasaulyje, kurie nepriima Evangelijos \u2013 netikintieji. Ypa\u010d daug toki\u0173 eilu\u010di\u0173 Jono ra\u0161tuose: \u201e\u0161io pasaulio vaikai\u201c (Lk 16,18), \u201eteisiamas \u0161is pasaulis\u201c (Jn 12,31), \u201ejei pasaulis j\u016bs\u0173 neken\u010dia\u201c (Jn 15,18), \u201epasaulis tav\u0119s nepa\u017eino\u201c (Jn 17,25), \u201emano karalyst\u0117 ne i\u0161 \u0161io pasaulio\u201c (Jn 18,36), \u201e\u0161io pasaulio i\u0161mintis Dievo akyse yra kvailyb\u0117\u201c (1 Kor 3,19), \u201evisas pasaulis yra piktojo pavergtas\u201c (1 Jn 5,19), \u201epasaulis nepa\u017e\u012fsta m\u016bs\u0173\u201c (1 Jn 3,1). Tad moralin\u0117je perspektyvoje Naujasis Testamentas mato prie\u0161taravim\u0105 tarp krik\u0161\u010dioni\u0173 ir pasaulio: krik\u0161\u010dionys n\u0117ra pasaulio dalis (Jn 17,16!), jie turi skirtis nuo pasaulio, \u201enedaryti taip kaip jie [pagonys]\u201c (Mt 6,8).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, \u017eurnalistas, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tikriausiai pamatysime, kad destruktyvus kapitalizmo materializmas mus taip pat naikins kaip ir komunistinis kokio nors Lenino materializmas. Tony Campolo Kaip vis d\u0117lto Soviet\u0173 S\u0105jungoje ir kitose \u201eliaudies demokratijose\u201c viskas buvo paprasta \u2013 \u010dia netikintys komunistai, ten tikinti atgyvena. Vienoje pus\u0117je \u201eblogio pasaulis\u201c (R. Reagan); kitoje \u2013 \u201ema\u017eoji kaimen\u0117\u201c ir jos pasiprie\u0161inimas. Kai kuris Ba\u017eny\u010dios vadovas\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1009,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[28],"tags":[73,341],"autorius":[608],"class_list":["post-1077","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2000-4","tag-dievas","tag-pasaulis","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1077","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1077"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1077\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1079,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1077\/revisions\/1079"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1009"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1077"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1077"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1077"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=1077"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}