{"id":1083,"date":"2016-06-08T09:25:55","date_gmt":"2016-06-08T06:25:55","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1083"},"modified":"2016-06-08T09:26:06","modified_gmt":"2016-06-08T06:26:06","slug":"lietuva-stokoja-krikscioniskos-socialines-aplinkos-analizes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/lietuva-stokoja-krikscioniskos-socialines-aplinkos-analizes\/","title":{"rendered":"Lietuva stokoja krik\u0161\u010dioni\u0161kos socialin\u0117s aplinkos analiz\u0117s"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Interviu su Pauliumi Suba\u010diumi<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Kur ir kaip \u0161iandieniniai Lietuvos krik\u0161\u010dionys ypa\u010d patiria pasaulio vertybi\u0173 bei nuostat\u0173 \u012ftak\u0105?<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Man krinta \u012f akis dvi sritys, kurios labai glaud\u017eiai susijusios. Pirmoji \u2013 \u0161eimos samprata: kokia turi b\u016bti \u0161eima, kokios jos nari\u0173 pareigos, teis\u0117s, kam ta \u0161eima reikalinga, kokia jos raidos perspektyva. Antroji b\u016bt\u0173 karjeros tema. Kaip kiekvienas atskiras \u017emogus \u012fsitvirtina \u0161iame pasaulyje, kas jam \u010dia svarbiausia, kaip jis \u012fsivaizduoja savo gyvenimo raid\u0105, \u2013 ir karjer\u0105 turint galvoje ne tik, sakykim, profesine prasme, bet ir socializacijos prasme: kaip jis siekia tos socializacijos karjeros arba didesnio svorio socialin\u0117je aplinkoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Kalbant apie toki\u0105 \u0161eimos samprat\u0105, pirmiausia pastebimas \u0161eimos nuvertybinimas.<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasaulis sako: \u201e\u0160eima n\u0117ra svarbi\u201c arba bent jau \u0161eima turi likti \u0161e\u0161toje, septintoje vietoje po karjeros, pinig\u0173, draug\u0173, hobio ar dar koki\u0173 nors dalyk\u0173. Ir ypa\u010d gr\u0117smingas pasaulio teigimas, kad didel\u0117 \u0161eima, daug vaik\u0173 turinti \u0161eima ne tik keista ar nepatogi, bet, ma\u017ea to, ydinga. Per vis\u0105 \u017einiasklaid\u0105 ir kitais kanalais, kurie pasiekia Lietuvos \u017emog\u0173, sakoma, kad didel\u0117 \u0161eima \u2013 i\u0161krypimas. Dideles \u0161eimas kuria labai menko intelekto \u017emon\u0117s, tai \u017emon\u0117s, artimiausi gyvuliui, jie nemoka naudotis kontraceptin\u0117mis priemon\u0117mis arba, dar blogiau, jie socialiai ydingi, gimdo vaikus vien tam, kad gaut\u0173 valstyb\u0117s pa\u0161alp\u0105. \u0160itoks samprotavimas jau rei\u0161kiasi Lietuvoje net kaip vyriausybin\u0117s \u0161eimos politikos tam tikros nuostatos. Tos nuostatos gyvos filosofijos ir sociologijos instituto demografijos skyriaus darbuotoj\u0173 galvose. Tai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 labai baisus dalykas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">O kalbant apie karjer\u0105, tai \u017emon\u0117s nor\u0117jo kokiu nors b\u016bdu socialiai \u012fsitvirtinti, nor\u0117jo gauti toki\u0105 viet\u0105, kur galima u\u017edirbti daug pinig\u0173. Taip buvo turb\u016bt visais laikais ir gal d\u0117l to nereik\u0117t\u0173 daryti tokios didel\u0117s problemos. Pirmiausia paklauskime, ar suvokiama, kad t\u0105 socialin\u0119 karjer\u0105 galima padaryti ir b\u016bnant septyni\u0173 vaik\u0173 motina, neb\u016btinai banko valdytoja. Taip ir vyrui neb\u016btina vadovauti \u012fstaigai, b\u016bti deputatu ar pagauti did\u017eiausi\u0105 \u017euv\u012f \u017evej\u0173 b\u016brelyje, kad b\u016btum gerbtinas ir kad gerai jaustumeisi pasaulyje ir \u017einotumei prasmingai t\u0105 gyvenim\u0105 nugyven\u0119s. O tas \u012fvaizdis, kur\u012f si\u016blo ypa\u010d \u017einiasklaida, i\u0161ties labai siauras. Jis numato galimyb\u0119 \u017emogui jaustis atlikusiam toki\u0105 pareig\u0105 \u2013 pirmiausia sau pa\u010diam, stipriai \u012fsitvirtinusiam pasaulyje \u2013 tik tada, kai jis u\u017eima kelet\u0105 toki\u0173 labai siaur\u0173 socialini\u0173 pozicij\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Kaip krik\u0161\u010dionys gali pasiprie\u0161inti tai \u012ftakai?<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Na, \u0161iuo atveju b\u016b\u010diau link\u0119s nekalb\u0117ti apie \u012fvairius evangelizacinius metodus, kuriuos vartoja ir Ba\u017eny\u010dios, ir krik\u0161\u010dioni\u0161kos benduomen\u0117s ar kokie nors krik\u0161\u010dioni\u0173 b\u016breliai. Pasirinksiu labai siaur\u0105 tem\u0105, socialin\u0117s kritikos tem\u0105, kurios, man atrodo, Lietuvoje labai stokojama, prie kurios gal\u0117t\u0173 su savo vertybin\u0117mis pozicijomis krik\u0161\u010dionys prisid\u0117ti ir kuri gal\u0117t\u0173, mano \u012fsitikinimu, tikrai pakeisti visuomenin\u0119 atmosfer\u0105 Lietuvoje. Nors mes lyg ir gyvename jau am\u017eiuje po ap\u0161viesos, po racionalizmo, ta\u010diau pa\u017evelgus \u012f tai, kaip \u017emon\u0117s susidaro nuomon\u0119 apie daugel\u012f dalyk\u0173, nuo to, kaip jie pasirenka pirkti koki\u0105 nors prek\u0119, iki to, kaip jie pasirenka profesij\u0105, \u0161eimos model\u012f, renkasi gyvenimo draug\u0105 ir t.t. Dauguma t\u0173 sprendim\u0173 atrodo dar neracionalesni, negu \u017emon\u0117s darydavo XVI ar XVII am\u017eiuje, bent kiek mes i\u0161 kult\u016bros istorijos, i\u0161 mentaliteto istorijos galime spr\u0119sti. Tas informacijos srautas ir gyvenimo tempas neleid\u017eia \u017emon\u0117ms sustoti ir pagalvoti. Reikia stabtel\u0117ti norint susivokti, kas \u010dia i\u0161 tikr\u0173j\u0173 vyksta. Kas gl\u016bdi po tais informacijos srautais, kokie interesai, kokios vertyb\u0117s? Vienintelis dalykas, kuris gali priversti \u017emones \u0161iek tiek susim\u0105styti \u2013 tai toki\u0173 pakankamai totali\u0173 ir net globali\u0173, dabar vis\u0105 pasaul\u012f apiman\u010di\u0173 visuomenini\u0173, kult\u016brini\u0173 rei\u0161kini\u0173 gilus aptarimas, socialin\u0117 kritika.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gra\u017ei\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 yra kad ir toje pa\u010dioje Vakar\u0173 \u017einiasklaidoje, kur pirmasis puslapis galb\u016bt ir kalba vartotoji\u0161kos visuomen\u0117s, globali\u0173 interes\u0173 kalba, bet kur nors tre\u010dioje ar ketvirtoje skiltyje gali rasti bet kurio solidesnio dienra\u0161\u010dio ap\u017evalgininko pastabas. Jose tikrai pagr\u012fstai, korekti\u0161kai, da\u017eniausiai pakankamai ironi\u0161kai suabejota sankloda, tam tikromis id\u0117jomis, j\u0173 vienaprasme interpretacija, interes\u0173 plok\u0161\u010diu supratimu. Ir tai \u017emogui, siekian\u010diam tobul\u0117ti, leid\u017eia susivokti. Ai\u0161ku, auk\u0161\u010diausio lygio socialin\u0117s kritikos ra\u0161iniai, galb\u016bt pirmiausia skiriami \u0161viesuomenei, intelektualams, bet tie intelektualai, tarkim, mokytojai, gali t\u0105 socialin\u0119 kritik\u0105 transliuoti \u017eemiau. O Lietuvoje kriti\u0161k\u0173 apm\u0105stym\u0173, kas mes esame, kur einame, kas \u010dia vyksta, nuo papras\u010diausio \u012fstatymo analiz\u0117s iki koki\u0173 nors pla\u010di\u0173 visuomenini\u0173 program\u0173 analiz\u0117s, yra labai ma\u017eai. Tokios analiz\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161ku \u017evilgsniu, man atrodo, labai didel\u0117 stoka, ir j\u0105 reik\u0117t\u0173, kiek \u012fmanoma, skatinti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Ko krik\u0161\u010dionys gali pasimokyti i\u0161 pasaulio?<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinoma, mano atsakymas i\u0161 prad\u017ei\u0173 nuskamb\u0117s labai paradoksaliai. Man atrodo, kad pirmiausia gal\u0117t\u0173 pasimokyti neprie\u0161inti tikslo ir principo. Tai, k\u0105 matau katalik\u0173 bendruomen\u0117je, kiek susiduriu ir su kitais krik\u0161\u010dionimis Lietuvoje, elgiamasi pagal tok\u012f paprast\u0105 model\u012f: \u201eMes labai principingi, turime \u012fsitikinimus ir tikrai nedarysime nieko tokio, kas nors truput\u0117l\u012f, m\u016bs\u0173 supratimu, pa\u017eeist\u0173 m\u016bs\u0173 principus\u201c. Bet da\u017eniausiai tie principai n\u0117ra bendrieji krik\u0161\u010dioni\u0161ki principai. Da\u017eniausiai tai u\u017esispyrimas d\u0117l kokio nors konkretaus veiklos metodo, kartais d\u0117l kokio nors konkretaus \u017emogaus priimtinumo ar nepriimtinumo. Nor\u0117dami apginti \u0161it\u0105 pozicij\u0105, aktyv\u016bs krik\u0161\u010dionys da\u017enai sako: \u201e\u0160tai, tie sekuliar\u016bs \u017emon\u0117s, jiems tikslas visada pateisina priemones, pragmati\u0161kai orientuodamiesi \u012f tikslus jie atmeta bet kokius principus, tod\u0117l jie ir susivienija pragmatiniais interesais ir ka\u017ek\u0105 padaro. Mes taip nesielgsim\u201c. Bet man neatrodo, kad tai krik\u0161\u010dioni\u0161ka laikysena, \u2013 jeigu tikslai yra evangeliniai, jeigu tai Kristaus \u017eod\u017eio skleidimas pasaulyje, tai, ko gero, labai kvaila ir neteisinga ir nekrik\u0161\u010dioni\u0161ka b\u016bt\u0173 tok\u012f tiksl\u0105 prie\u0161inti su tam tikrais veiklos metodais, principais ar pa\u017ei\u016br\u0173 skirtumais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia ir praktinio ekumenizmo stokos reikalas, nes tok\u012f deklaratyv\u0173 ar ideologin\u012f ekumenizm\u0105 Lietuvoje \u0161iaip jau absoliuti dauguma pripa\u017e\u012fsta, bet kai reikia prakti\u0161kai k\u0105 nors nuveikti kartu, b\u016bna labai sunku. Ir sunku ne tik tarp bendruomeni\u0173, bet ir bendruomeni\u0173 viduje. Katalikas nesusitaria su kataliku, liuteronas su liuteronu ir visi sako, kad mes esame labai principingi. O jei b\u016bt\u0173 pirmiausiai matomas tikslas, paskui \u017ei\u016brima, kokios gi priemon\u0117s neatitinka \u0161ito tikslo ir b\u016bt\u0173 atmetamos tik tos priemon\u0117s, kurios neatitinka to tikslo (o jeigu tikslas yra evangelinis, vadinasi, visos priemon\u0117s, kurios t\u0105 tiksl\u0105 \u012fgyvendina tam tikra prasme, irgi yra nuo Evangelijos), b\u016bt\u0173 galima susitarti. Gal\u0117tume to pasimokyti i\u0161 sekuliaraus pasaulio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Kokiose \u0161i\u0173 dien\u0173 gyvenimo sferose, pavyzd\u017eiui, kult\u016broje, moksle, \u0161vietime, politikoje ir pan. ypa\u010d reikalingas krik\u0161\u010dioni\u0173 anga\u017euotumas?<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Saky\u010diau, kad pirmiausia politikoje, bet pridedant pried\u0117lius \u2013 kult\u016bros, \u0161vietimo, mokslo politika. Pa\u010diam mokslui kaip tokiam savaime kaip ir nereikalingas krik\u0161\u010dionio anga\u017euotumas. Mokslas turi savo specifines veiklos priemones. Menas irgi. Menininkui nereikia jo at\u017evilgiu taikyti ka\u017ekoki\u0173 priemoni\u0173, jis turi savo vidaus vertybin\u0119 sistem\u0105, kuri\u0105 taiko, bet ten, kur prasideda bendruomen\u0117s sistemi\u0161ki sprendimai, kuriuos galima pavadinti politika, peraugan\u010dia iki \u012fstatym\u0173, nutarim\u0173 ir ministr\u0173 veiklos lygio tose atskirose srityse, ten jau krik\u0161\u010dioni\u0161kas \u012fvertinimas t\u0173 poelgi\u0173, si\u016blymas tam tikr\u0173 veiklos b\u016bd\u0173, reagavimas \u012f netinkamus politinius t\u0173 sri\u010di\u0173 sprendimus atrodo labai svarbus. Ko gero, \u0161vietimas b\u016bt\u0173 svarbiausia sritis, nes kur ugdomas \u017emogus, jis ugdomas taip pat kult\u016brine samprata, per mokslo skleidimo samprat\u0105 ir t\u0173 dalyk\u0173 beveik ne\u012fmanoma atskirti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar man atrodo, kad siejant su ugdymu, krik\u0161\u010dionio anga\u017euotumas labai svarbus informacijos sraut\u0173 vyksme, bet ne reguliavime, tokiame primityviame, d\u0117l kurio pastaruoju metu Lietuvoje vyko nuolatin\u0117s politin\u0117s ir visuomenin\u0117s kautyn\u0117s, kas niekuo geru nesibaigia, nes jei ir b\u016bt\u0173 \u012fsteigta ten kokia nors kontrol\u0117s institucija, vargu ar tai pad\u0117t\u0173 \u017einiasklaid\u0105 perorientuoti. \u010cia tur\u0117\u010diau galvoj anga\u017euotum\u0105 socialinei kritikai, kuri leist\u0173 \u017emon\u0117ms atsitok\u0117ti \u2013 pasi\u017ei\u016br\u0117kite, kokia ta \u017einiasklaida ir ar galima tik\u0117ti, k\u0105 ji sako. Ta prasme sovietme\u010diu \u017emon\u0117s buvo kriti\u0161kesni. Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 sovietme\u010diu sakydavo, kad mes paklausome Amerikos balso, Vatikano radijo, pa\u017ei\u016brime Maskvos \u201eVremia\u201c programos ir tada susidarom nuomon\u0119. Jie lygindavo informacijos \u0161altinius ir kriti\u0161kai apdorodavo informacij\u0105. O dabar staiga laisv\u0117! U\u017etenka paimti vien\u0105 dienra\u0161t\u012f, pa\u017ei\u016br\u0117ti vienas komercin\u0117s televizijos \u017einias ir a\u0161 jau \u017einau, kas vyksta. O mano vakaryk\u0161t\u0117 patirtis gr\u012f\u017etant i\u0161 Vokietijos liudija, kad nieko negali su\u017einoti, kas vyksta. Penkias dienas mes skait\u0117m vakarieti\u0161kus laikra\u0161\u010dius, du kartus l\u0117ktuve Yesterday, Times ir \u0161tai \u012flipom \u012f Lietuvos avialinij\u0173 l\u0117ktuv\u0105, pasistv\u0117r\u0117m \u0161e\u0161tadienio laikra\u0161\u010dius galvodami, kad dabar su\u017einosime, kas vyksta Lietuvoje. O atsivert\u0119s pirm\u0105 puslap\u012f matai, kad ka\u017ekas ka\u017ek\u0105 i\u0161prievartavo, o kas si\u016blomas \u012f ministrus ra\u0161oma ketvirtame puslapyje, smulkiu \u0161riftu, vos gali surasti. Nekalbant apie kit\u0105 kult\u016brin\u0119, visuomenin\u0119 informacij\u0105. Tai atrodo, kad krik\u0161\u010dionio anga\u017euotumas bandant kaip nors reaguoti \u012f visa tai, kas vyksta, b\u016bt\u0173 labai svarbus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dr. Paulius Suba\u010dius<\/strong>, \u201eNaujojo \u017didinio-Aid\u0173\u201c religijos ap\u017evalgininkas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Interviu su Pauliumi Suba\u010diumi Kur ir kaip \u0161iandieniniai Lietuvos krik\u0161\u010dionys ypa\u010d patiria pasaulio vertybi\u0173 bei nuostat\u0173 \u012ftak\u0105? Man krinta \u012f akis dvi sritys, kurios labai glaud\u017eiai susijusios. Pirmoji \u2013 \u0161eimos samprata: kokia turi b\u016bti \u0161eima, kokios jos nari\u0173 pareigos, teis\u0117s, kam ta \u0161eima reikalinga, kokia jos raidos perspektyva. Antroji b\u016bt\u0173 karjeros tema. Kaip kiekvienas atskiras\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1009,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[28],"tags":[146,130,92],"autorius":[653],"class_list":["post-1083","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2000-4","tag-krikscionybe","tag-lietuva","tag-seima","autorius-paulius-subacius"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1083","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1083"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1083\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1086,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1083\/revisions\/1086"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1009"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1083"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1083"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1083"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=1083"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}