{"id":1093,"date":"2016-06-08T09:31:07","date_gmt":"2016-06-08T06:31:07","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1093"},"modified":"2016-06-08T09:31:18","modified_gmt":"2016-06-08T06:31:18","slug":"stebuklas-pietu-afrikoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/stebuklas-pietu-afrikoje\/","title":{"rendered":"Stebuklas Piet\u0173 Afrikoje"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">1950 m. Piet\u0173 Afrikoje \u012fsigaliojo apartheido \u012fstatymai. Po keturiasde\u0161imties met\u0173, 1990-aisiais, i\u0161 kal\u0117jimo paleistas Nelsonas Mandela \u2013 prasid\u0117jo juodaod\u017ei\u0173 vald\u017eios per\u0117mimo procesas.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1985 m. Vokietijoje niekas netik\u0117jo, kad po penkeri\u0173 met\u0173 v\u0117l susijungs abi valstyb\u0117s. Tada Lietuvoje niekas nedr\u012fso net svajoti, jog 1990 m. \u0161alis gal\u0117t\u0173 i\u0161silaisvinti nuo sovietin\u0117s vald\u017eios. Beveik n\u0117 vienas juodaodis Piet\u0173 Afrikoje 1985 m. nesitik\u0117jo greitai atgauti vald\u017ei\u0105 i\u0161 baltaod\u017ei\u0173 ma\u017eumos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161 penkiolika met\u0173 vadovavim\u0105 SSRS per\u0117m\u0117 Gorba\u010diovas. Tais pa\u010diais metais Piet\u0173 Afrikos vyriausyb\u0117 \u0117m\u0117si pirm\u0173j\u0173 pokalbi\u0173 su Mandela, nuo 1964 m. s\u0117d\u0117jusio kal\u0117jime. \u201eVie\u0161pataujan\u010diai balt\u0173j\u0173 tautai\u201c dar\u0117si vis sunkiau kontroliuoti juodaod\u017ei\u0173 daugum\u0105 (30 milijon\u0173, arba 75 procentai). 1976 m. prasid\u0117jo sukilimas juodojoje darbinink\u0173 gyvenviet\u0117je Sauete prie Johanesburgo, nuo 1984-\u0173j\u0173 \u0161alyje i\u0161 viso nebeliko ramyb\u0117s. Prie to prisid\u0117jo sunki ekonomin\u0117 kriz\u0117, vertusi baltuosius veikti. Nors Mandela jau dvide\u0161imt met\u0173 s\u0117d\u0117jo u\u017e grot\u0173, jis vis dar tebebuvo negin\u010dytinu juodaod\u017ei\u0173 bei ANK (Afrikie\u010di\u0173 nacionalinio kongreso) vadovu \u2013 su juo reik\u0117jo kalb\u0117tis, jei nor\u0117jai v\u0117l tapti pad\u0117ties valdovu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau Piet\u0173 Afrikos perestroika (dar vadinama \u201epretoriastroika\u201c \u2013 pagal sostin\u0119 Pretorij\u0105) i\u0161 tikr\u0173j\u0173 prasid\u0117jo tik 1989 m. \u2013 insultu. Prezidentas Pieteris Willemas Botha dar niekada nebuvo rimtai suabejoj\u0119s balt\u0173j\u0173 vald\u017eios monopoliu. Kaip tik jam vadovaujant, prasid\u0117jo dialogas su Mandela (1979 m. jo vyriausyb\u0117 atsuko pirm\u0105j\u012f ventil\u012f ir dav\u0117 leidim\u0105 laisvosioms juodaod\u017ei\u0173 profs\u0105jungoms), ta\u010diau \u201ePW\u201c ir toliau naudojosi policijos vadovybe, kariuomene bei slapt\u0105ja tarnyba. Kai 1989 m. vasar\u012f Botha patyr\u0117 insult\u0105, kiti Nacionalist\u0173 partijos politikai panaudojo tai r\u016bm\u0173 mai\u0161tui: prezidentu tapo Frederikas Willemas de Klerkas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">De Klerkas suprato daug ai\u0161kiau negu Botha, kad Piet\u0173 Afrikai b\u016btini esminiai pakeitimai. \u016akis kent\u0117jo \u2013 ir ne paskutin\u0117je vietoje nuo tarptautini\u0173 sankcij\u0173; juodaod\u017eiai nebesileido raminami ir reikalavo savo dalies valdant valstyb\u0119, \u2013 kai 9-ame de\u0161imtmetyje parlamento r\u016bmai buvo paskirti spalvotiesiems (<em>coloureds<\/em>, t.y. mi\u0161rios ras\u0117s) ir indams, kas dar labiau provokavo juodaod\u017eius; o Ryt\u0173 blokas irgi prad\u0117jo irti \u2013 tuo b\u016bdu pranyko pateisinimas sistemos, kuri \u012fsivaizdavo kovojanti prie\u0161 komunizm\u0105 i\u0161or\u0117je (Mozambikas, Angola) ir viduje (ANK).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pana\u0161iai kaip Gorba\u010diovas, kuris pats vienas pri\u0117m\u0117 kai kuriuos sprendimus, taip ir de Klerkas 1990 m. vasario 2 d. nepaprastai suklususiems parlamentarams paskelb\u0117 sensacijas: legalizuoti u\u017edraust\u0105sias juodaod\u017ei\u0173 organizacijas, tarp j\u0173 ir ANK; nutraukti nepaprast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f; panaikinti apartheido \u012fstatymus; paleisti politinius kalinius; prad\u0117ti derybas d\u0117l naujos konstitucijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dauguma apartheido \u012fstatym\u0173 \u012fsigaliojo tik 1950 m., pra\u0117jus dvejiems metams po to, kai vald\u017ei\u0105 per\u0117m\u0117 Nacionalin\u0117 partija, kurioje dominavo b\u016brai. Ta\u010diau apartheido sistema (arba tiksliau rasinis apartheidas, i\u0161 b\u016br\u0173 kalbos <em>Rasseapartheid<\/em>) suformuota tik juridi\u0161kai. Rasistini\u0173 \u012fstatym\u0173 \u0161aknys siekia daug \u0161imtme\u010di\u0173 atgal.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmieji baltaod\u017ei\u0173 naujakuriai atsik\u0117l\u0117 1652 m. \u012f Nyderland\u0173 kolonij\u0105 prie Gerosios Vilties ky\u0161ulio \u2013 tuo pat metu paskui olandus patrauk\u0117 vokie\u010diai ir pranc\u016bzai (hugenotai). Tokio masinio europie\u010di\u0173 persik\u0117limo kaip \u012f Amerik\u0105, Afrikoje nebuvo. Apie 1800 m. kolonijoje gyveno 14 t\u016bkst. baltaod\u017ei\u0173 (JAV \u2013 200 t\u016bkst.). Vietiniai gyventojai nepatyr\u0117 ind\u0117n\u0173 bei aborigen\u0173 likimo, jie beveik nebuvo \u017eudomi kaip pastarieji. Grei\u010diau atvirk\u0161\u010diai \u2013 pasinaudojo j\u0173 darbo j\u0117ga ir i\u0161sivert\u0117 taip, kad masi\u0161kai nepripl\u016bdo naujakuri\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIX a. prad\u017eioje Kapo provincija atiteko brit\u0173 kar\u016bnai. Britai neapkent\u0117 naujakuri\u0173, vadino juos tik \u201eboors\u201c (vedinys i\u0161 b\u016br\u0173 kalbos \u017eod\u017eio <em>boers<\/em> \u2013 \u201evalstietis\u201c). O patys b\u016brai \u2013 vienintel\u0117 baltaod\u017ei\u0173 tauta, atsiradusi Afrikoje, \u2013 save i\u0161did\u017eiai vadino afrikaneriais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1828 m. britai juridi\u0161kai sulygino juodaod\u017eius bei mi\u0161rios ras\u0117s \u017emones su baltaod\u017eiais, 1834 m. panaikino vergov\u0119. B\u016br\u0173 kantryb\u0119 perpild\u0117 ypa\u010d pastarasis \u017eingsnis: nuo 1835 iki 1845 m. t\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010diai patrauk\u0117 \u012f \u201eDid\u012fj\u012f \u017eyg\u012f\u201c \u012f \u0160iaur\u0117s Rytus ir ten \u012fk\u016br\u0117 nepriklausomas b\u016br\u0173 respublikas (Oran\u017eijos Laisv\u0105j\u0105 Respublik\u0105, Transval\u012f ir Natal\u012f). \u0160iose valstyb\u0117se juodaod\u017eiams b\u016brai nesuteik\u0117 pilie\u010di\u0173 teisi\u0173 ir t\u0119s\u0117 j\u0173 i\u0161naudojim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIX a. i\u0161sirutuliojo ir b\u016br\u0173 nacionaliniai jausmai, ka\u017ekokiu tikrai savoti\u0161ku b\u016bdu \u012fgij\u0119 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 atspaud\u0105. B\u016brai lygino \u201eDid\u012fj\u012f \u017eyg\u012f\u201c su izraelit\u0173 i\u0161\u0117jimu i\u0161 Egipto, vedusiu \u012f Pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017dem\u0119. Jie pasijuto kaip antroji i\u0161rinktoji tauta tarp pagoni\u0173. Tuomet, o ir po 1948\/50 m., rasinis skirstymas buvo grind\u017eiamas krik\u0161\u010dionybe arba tiksliau \u2013 pagal Sen\u0105j\u012f Testament\u0105: r\u0117m\u0117si tekstais, kuriuose taut\u0173 ir kult\u016br\u0173 \u012fvairov\u0117 vaizduojama kaip Dievo valia (pavyzd\u017eiui, Pr sk. 11 \u2013 Babelio bok\u0161to statyba); taip pat citavo \u012est 32,8, kur Dievas nustato \u201etaut\u0173 ribas\u201c. Iki pat 9-o de\u0161imtme\u010dio reformat\u0173 b\u016br\u0173 Ba\u017eny\u010dia (<em>Nederduitse Gereformeerde Kerk<\/em>) laik\u0117si nuomon\u0117s, kad skirstymas \u012f rases pagr\u012fstas Biblija. Beje, apartheido \u012fstatym\u0173 iniciatoriumi 1950 m. buvo teologas premjeras Danielis F. Malanas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Didysis paradoksas \u2013 juodaod\u017ei\u0173 pasiprie\u0161inimo jud\u0117jimas irgi kilo i\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0161kos aplinkos. ANK, \u012fkurtam 1912 m., prad\u017eioje vadovavo teologas. ANK ir PAK (panafrikanist\u0173 kongresui) v\u0117liau tur\u0117jo \u012ftakos komunistai, ta\u010diau nuosaikieji 9-o bei 10-o de\u0161imtme\u010dio vadovai da\u017eniausiai buvo dvasininkai, garsiausias i\u0161 j\u0173 arkivyskupas Desmondas Tutu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016br\u0173 karo metu (1899\u20131902) britai, suvilioti turting\u0173 aukso ir deimant\u0173 i\u0161tekli\u0173, u\u017ekariavo b\u016br\u0173 respublikas. 1910 m. i\u0161 keturi\u0173 provincij\u0173 \u2013 Kapo, Natalio, Oran\u017eijos Laisvosios Respublikos, Transvalio \u2013 jie sudar\u0117 Piet\u0173 Afrikos S\u0105jung\u0105. Nepaisant abipus\u0117s antipatijos ir kruvin\u0173 kar\u0173, padidinusi\u0173 tarpusavio prie\u0161i\u0161kum\u0105, britai laik\u0117 b\u016brus visi\u0161kai lygiateisiais, o tai ir l\u0117m\u0117 tolimesn\u0119 raid\u0105. Britai suvok\u0117 negal\u0117si\u0105 valdyti naujosios Piet\u0173 Afrikos, stodami vienu metu prie\u0161 juodaod\u017eius ir prie\u0161 baltuosius b\u016brus \u2013 taigi jie kov\u0117si \u201eeuropie\u010di\u0173\u201c pus\u0117je. Vis d\u0117lto britai truput\u012f ma\u017eesni rasistai nei b\u016brai. Ne kaip pastarieji, jie suteik\u0117 lygiateisi\u0161kum\u0105 saujelei juodaod\u017ei\u0173, pakilusi\u0173 \u012f profesines ir kult\u016brines auk\u0161tumas. Ta\u010diau juodaod\u017ei\u0173 mas\u0117 jiems buvo vienoda \u2013 \u201enecivilizuota\u201c (briti\u0161kasis Piet\u0173 Afrikos premjeras Cecilis Rhodes: \u201eLygias teises kiekvienam civilizuotam \u017emogui\u201c, t.y. lygias teises tik tiems, kurie gyvena kaip baltieji).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016brai i\u0161naudojo \u0161ans\u0105 ir greitai susigiedojo su naujais ponais: per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 b\u016br\u0173 generolai \u012fsakin\u0117jo Piet\u0173 afrikie\u010di\u0173 daliniams; 3-iame ir 4-ame de\u0161imtmetyje jie pastat\u0117 savo premjer\u0105. Ir net rasi\u0173 atskyrimo klausimais britai vis labiau ir labiau derinosi prie b\u016br\u0173: liberali Kapo provincijos vakaruose politika \u0117jo vis silpnyn ir ten buvo \u012fvesta grie\u017eta apartheido atmaina i\u0161 Transvalio ir Oran\u017eijos Laisvosios Respublikos. 1913 m. visoje \u0161alyje juodaod\u017eiams u\u017edrausta pirkti \u017eemes i\u0161 balt\u0173j\u0173 (jau 1894 m. j\u0173 valdos apribotos iki 4 hektar\u0173). 1936 m. Kape juodaod\u017eiai buvo i\u0161braukti i\u0161 bendr\u0173 rinkim\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visk\u0105 apvainikavo 1948 m. Nacionalinei partijai laim\u0117jus rinkimus (prie\u0161 tai vyriausyb\u0117je buvo b\u016br\u0173 liberal\u0173 partijos). Svarbiausiais 1950 m. \u012fstatymais tapo Gyventoj\u0173 registracijos aktas (Population Registration Act), suskirst\u0119s \u0161alies gyventojus pagal ras\u0119, Grupavimosi sri\u010di\u0173 aktas (Group Areas Act), kuris nustat\u0117 atskiras teritorijas gyventi pagal ras\u0119, Amoralumo aktas (Unmorality Act), neleido intymi\u0173 santyki\u0173 tarp baltaod\u017ei\u0173 ir mai\u0161ytos ras\u0117s (tokie santykiai tarp balt\u0173j\u0173 ir juodaod\u017ei\u0173 jau buvo u\u017edrausti 1927 m.) ir pagaliau 1956 m. \u010ciabuvi\u0173 persik\u0117limo aktas (Natives Resettlement Act), pa\u0161alin\u0119s paskutines saleles, kur gyveno ne baltieji.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinoma, praktikavo ir labiausiai \u012f akis krentan\u010dius dalykus, skirian\u010dius rases: atskiri restoranai, tualetai, transporto priemon\u0117s, papl\u016bdimiai ir t.t. Toki\u0173 dalyk\u0173 b\u016bta, pavyzd\u017eiui, ir pietin\u0117se JAV valstijose, be to, tai nesudar\u0117 apartheido sistemos branduolio. Tai buvo priverstinis atskyrimas: baltieji gyveno miestuose, juodaod\u017eiai atribotose teritorijose kaimuose ir prie miest\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Net jeigu ir tur\u0117tum tam tikros formos simpatij\u0173 rasi\u0173 raidai atskirai (manant, jog skirtingos ras\u0117s papras\u010diausiai netinka viena kitai, negali tarpusavyje susiderinti ir tod\u0117l privalo pl\u0117totis viena greta kitos) \u2013 apartheidas negal\u0117jo gyvuoti, nes pats buvo pernelyg aptek\u0119s prie\u0161taravimais. B\u016brai veik\u0117 ir m\u0105st\u0117, remdamiesi praeities patirtimi: mes tokia ma\u017ea tauta, kurios vos nesunaikino tiek fizi\u0161kai, tiek kult\u016bros po\u017ei\u016briu, \u2013 mes negalime leisti, kad u\u017e mus spr\u0119st\u0173 \u0161ita slegianti dauguma, anks\u010diau britai, dabar juodaod\u017eiai. Jie nor\u0117jo nuosavoje \u201epilyje\u201c gyventi savo pa\u010di\u0173 nustatyt\u0105 balt\u0105 gyvenim\u0105. Ta\u010diau toks XIX a. m\u0105stymas susid\u016br\u0117 su XX a. tikrove: juk atsisakyti juodaod\u017ei\u0173 darbo j\u0117gos niekas nenor\u0117jo. Dienomis jie buvo reikalingi darbams \u2013 bet po to tu\u010dtuojau prival\u0117jo i\u0161nykti. Problem\u0105 dar i\u0161a\u0161trino moderni pramonin\u0117 visuomen\u0117. XX a. prad\u017eioje fakti\u0161kai dar buvo ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f neprievartin\u012f rasi\u0173 atskyrim\u0105: baltieji dominavo miestuose, juodaod\u017eiai gyveno kaime. Ta\u010diau prasid\u0117jus industrializacijai juodaod\u017eiai gausiai patrauk\u0117 \u012f miestus, \u2013 bet nuo 1950 m. \u010dia jie nebebuvo pageidautini.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apie 1960 m. b\u016brai pasiek\u0117 savo vald\u017eios vir\u0161\u016bn\u0119. Ta\u010diau jau pasteb\u0117ta, jog apartheido sistemai reikia tam tikr\u0173 korekt\u016br\u0173. Vadovaujant premjerui H. Verwoerdui, vyriausyb\u0117 \u0117m\u0117si revalvuoti juodaod\u017ei\u0173 gyvenam\u0105sias teritorijas \u012f bantustanus \u2013 prad\u017eioje juodaod\u017ei\u0173 savivaldos teritorijos valstyb\u0117je, v\u0117liau net formalios \u201enepriklausomos\u201c valstyb\u0117s su vyriausybe, himnu, v\u0117liava. Tai atrod\u0117 gra\u017eiau negu paprasti rezervatai, bet, savaime ai\u0161ku, tur\u0117jo daug sprag\u0173: bantustanuose trys ketvirtadaliai gyventoj\u0173 spiet\u0117si ant 13 procent\u0173 Piet\u0173 Afrikos ploto; ekonomi\u0161kai jie visi\u0161kai priklaus\u0117 nuo baltosios Piet\u0173 Afrikos dalies; tikrai savaranki\u0161kos raidos greta vieni kit\u0173 baltaod\u017eiai anaiptol nepageidavo, nes b\u016bt\u0173 prarad\u0119 pigius darbininkus, be to, b\u016bt\u0173 prival\u0117j\u0119 skirti juodaod\u017eiams teis\u0117tai priklausan\u010di\u0105 liaudies pajam\u0173 dal\u012f (VSP\/vienam gyventojui baltaod\u017ei\u0173 per 10 kart\u0173 didesnis negu juodaod\u017ei\u0173).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">De Klerkas, pirmasis i\u0161 b\u016br\u0173 politik\u0173, pripa\u017eino pad\u0117ties bevilti\u0161kum\u0105. Jam pavyko susirasti tinkam\u0105 deryb\u0173 partner\u012f N. Mandel\u0105, kur\u012f pats i\u0161leido i\u0161 kal\u0117jimo 1990 m. vasario 11 d. Dar vienas stebuklas, kad Mandela po 28 kal\u0117jime praleist\u0173 met\u0173 (i\u0161 j\u0173 daug vienut\u0117je), nelaik\u0117 kart\u0117lio, bet mok\u0117 kompromis\u0173 ir susitaikymo. Jis mok\u0117jo sutramdyti fanatikus juodaod\u017ei\u0173 pus\u0117je, kad baltieji gal\u0117jo jaustis pakankamai tvirtai ir pritarti de Klerko politikai: referendume 1992 m. per du tre\u010ddalius baltaod\u017ei\u0173 pasisak\u0117 u\u017e de Klerko reform\u0173 t\u0119stinum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau iki pirm\u0173j\u0173 laisv\u0173 visuotini\u0173 rinkim\u0173 1994 m. \u0161al\u012f kr\u0117t\u0117 neramumai: radikal\u016bs b\u016brai skerd\u0117 juodaod\u017eius ir atvirk\u0161\u010diai; kaip ir 9-ame de\u0161imtmetyje kai kas i\u0161 ANK med\u017eiojo tarp sav\u0173 i\u0161davikus, ant kaklo kabindavo degan\u010dias pripildytas benzinu padangas (\u201egofruota apykakl\u0117\u201c, taip mir\u0117 \u0161imtai); konfliktuose tarp zul\u0173 partijos Inkatha ir ANK \u0161alinink\u0173 vyko vos ne pilietinis karas. Konfliktas tarp juod\u0173j\u0173 ir balt\u0173j\u0173 nebuvo ir jau seniai n\u0117ra vienintelis Piet\u0173 Afrikoje: n\u0117 kiek ne ma\u017eiau gilus susiskaldymas tarp juodaod\u017ei\u0173 ir mi\u0161rios ras\u0117s arba ind\u0173, taip pat ir tarp pa\u010di\u0173 juodaod\u017ei\u0173 (zulai prie\u0161 kosus).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmuosius laisvus rinkimus 1994 m. baland\u017eio pabaigoje laim\u0117jo ANK, tiesa, dviej\u0173 tre\u010ddali\u0173 daugumos nepasiekta. Gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f Mandel\u0105 prisaikdino prezidentu, de Klerkas (keletui met\u0173) pasiliko viceprezidentu. 1996 m. paskelbta nauja konstitucija, kurioje, \u017einoma, visos ras\u0117s lygios, o kiekvienam pilie\u010diui numatytos pagrindin\u0117s teis\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taikdarys Mandela stipriai r\u0117m\u0117 tiesos ir susitaikymo komisij\u0105. Kitados tur\u0117j\u0119 politini\u0173 motyv\u0173 nusikalt\u0117liai, stoj\u0119 ir apgailestav\u0119 prie\u0161 \u0161i\u0105 komisij\u0105 (jai vadovavo vyskupas Tutu), gal\u0117jo sulaukti amnestijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mandelos stipryb\u0117, beje, pasirod\u0117 ir kaip silpnumas. Pavyzdingas sureguliuojant ir sutaikant, ta\u010diau delsia ir nesiry\u017eta sprend\u017eiant sunkinan\u010dias problemas: svarbius sprendimus prezidentas atid\u0117jo, kad nieko ne\u012fbaugint\u0173. Pad\u0117t\u012f itin komplikuoja gausyb\u0117 pa\u017ead\u0173, duot\u0173 juodaod\u017eiams valdant ANK: tur\u0117jo b\u016bti pastatyta 1 milijonas but\u0173, elektrifikuota 2,5 milijono \u016bki\u0173 ir sukurta 2 milijonai darbo viet\u0173; juodaod\u017eiai tur\u0117jo dideliu mastu perimti valdininkavim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip visa tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti apmok\u0117ta, ne\u017eino, ai\u0161ku, niekas. ANK nuo pasiprie\u0161inimo jud\u0117jimo su savo lozungais turi laipsni\u0161kai persiorientuoti \u012f pragmati\u0161k\u0105 vyriausybin\u0119 partij\u0105. Ta\u010diau nedelsiant reikia imtis vis\u0173 problem\u0173, nes kitaip stebuklas virs sumai\u0161timi: 50 procent\u0173 bedarbi\u0173 tarp juodaod\u017ei\u0173; 97 procentai i\u0161 j\u0173 be profesinio pasirengimo; kl\u0119sti \u0161e\u0161\u0117lin\u0117 ekonomika; \u0161alyje glaud\u017eiasi 5 milijonai nelegal\u0173 i\u0161 kaimynini\u0173 valstybi\u0173. Be to, Piet\u0173 Afrikai kyla gr\u0117sm\u0117 nusk\u0119sti prievartos verpete \u2013 \u201ePiet\u0173 Afrika \u0161iandien gars\u0117ja did\u017eiausiu smurtu tarp nekariaujan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173. 1996 m. Johanesburgo teritorijoje kasdien b\u016bdavo apie 50 \u017emoni\u0173 nu\u017eudoma, 200 kart\u0173 apipl\u0117\u0161iama ir pavagiama 50 automobili\u0173\u201c [1]. Prie vis\u0173 b\u0117d\u0173, \u0161ioje \u0161alyje pati auk\u0161\u010diausia Afrikoje \u017dIV infekcijos kvota \u2013 kas antram jaunam \u017emogui gresia mirtis nuo AIDS.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1999 m. prezidentu tampa Mandelos sek\u0117jas T. M. Mbekis. Mbekis laikomas patyrusiu politiku, ta\u010diau itin gin\u010dytina pozicija \u017dIV klausimu leid\u017eia abejoti jo kompetencija. Belieka tik tik\u0117tis, jog vadovaujant ANK \u0161alis nepaseks savo kaimyne Zimbabve ir netaps vienos partijos valstybe (po paskutini\u0173j\u0173 rinkim\u0173 ANK turi dviej\u0173 tre\u010ddali\u0173 daugum\u0105 ir gal\u0117t\u0173 atitinkamai pakeisti konstitucij\u0105) ir neie\u0161kos kaltinink\u0173 d\u0117l vis\u0173 problem\u0173 tarp balt\u0173j\u0173 \u2013 kad i\u0161 buvusi\u0173 prispaust\u0173j\u0173 netapt\u0173 n\u016bdienos prispaud\u0117jais kaip Zimbabv\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, \u017eurnalistas, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Ona Pulkauninkien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Holger Lahayne 1950 m. Piet\u0173 Afrikoje \u012fsigaliojo apartheido \u012fstatymai. Po keturiasde\u0161imties met\u0173, 1990-aisiais, i\u0161 kal\u0117jimo paleistas Nelsonas Mandela \u2013 prasid\u0117jo juodaod\u017ei\u0173 vald\u017eios per\u0117mimo procesas. 1985 m. Vokietijoje niekas netik\u0117jo, kad po penkeri\u0173 met\u0173 v\u0117l susijungs abi valstyb\u0117s. Tada Lietuvoje niekas nedr\u012fso net svajoti, jog 1990 m. \u0161alis gal\u0117t\u0173 i\u0161silaisvinti nuo sovietin\u0117s vald\u017eios. Beveik n\u0117 vienas\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1009,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[28],"tags":[455,456],"autorius":[608],"class_list":["post-1093","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2000-4","tag-pietu-afrika","tag-stebuklas","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1093","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1093"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1093\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1095,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1093\/revisions\/1095"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1009"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1093"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1093"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1093"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=1093"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}