{"id":1127,"date":"2016-10-14T05:30:35","date_gmt":"2016-10-14T02:30:35","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1127"},"modified":"2016-10-14T05:30:47","modified_gmt":"2016-10-14T02:30:47","slug":"babelio-boksto-statyba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/babelio-boksto-statyba\/","title":{"rendered":"Babelio bok\u0161to statyba"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Galima laukti, kad tokias kaip \u0161ios eseistines pastabas mokyti link\u0119 filosofai paniekinamai sukritikuos. Atrodo, kad nuo tada, kai amat\u0105 i\u0161st\u016bm\u0117 pramoninis gamybos ir vartojimo procesas, pati filosofija tapo procesu d\u0117l sav\u0119s paties. Kadangi lie\u010diasi tik giliausios amato ir filosofijos \u0161aknys, s\u0105ry\u0161is n\u0117ra akivaizdus. Bet jis egzistuoja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Rankos, kuriomis \u017emon\u0117s pakeit\u0117 \u017eem\u0117s veid\u0105, yra valdomos to paties proto, kuriuo m\u0105sto filosofai. Akivaizdesn\u0117s nei \u0161is s\u0105ry\u0161is yra jo pasekm\u0117s: i\u0161 filosofijos i\u0161\u0117jo diplomuotos profesijos kaip kad chemik\u0173 ar fizik\u0173, profesijos, kurios panaudojamos fabrik\u0173 darbui. Chemikai ir fizikai kaip vadinamieji mokslininkai, ir filosofai kaip auk\u0161to stiliaus lai\u0161k\u0173 ra\u0161ytojai. Diplomuotos filosofijos universitetuose moko valstyb\u0117s tarnautojai, ordinariniai filosofijos profesoriai. \u0160ie etatiniai darbuotojai rei\u0161kia pretenzij\u0105, jog jie es\u0105 vieninteliai teis\u0117ti serg\u0117tojai filosofin\u0117s ugnies, kuri, prisiderinus prie pa\u017eangos, dega kaip elektra. Norint i\u0161vengti auk\u0161tos \u012ftampos pavoj\u0173, d\u0117l saugumo ji daugiausia varoma silpna srove. Neseniai vienas filosofijos daktaras savo disertacijoje nagrin\u0117jo klausim\u0105, ar Sokrat\u0105 galima laikyti filosofu i\u0161 profesijos. \u0160iuolaikiniai mokslai turi tiksli\u0173j\u0173 gamtos moksl\u0173 \u017eym\u0119. Dauguma \u0161iuolaikini\u0173 mokslinink\u0173 mano, kad tik tikslieji mokslai turi mokslo rang\u0105. \u0160iuo pagrindu \u0161iandien stengiamasi visose mokslo srityse naudoti tiksli\u0173j\u0173 gamtos moksl\u0173 metodus. \u010cia karaliene pripa\u017e\u012fstama fizika, jos skeptr\u0105 visi naudoja kaip dalyk\u0173 mat\u0105. Biologija ir net humanitariniai mokslai palaimingai leid\u017eia sau taikyti netgi statistin\u0117s mechanikos \u012frankius. Nes ir jie nor\u0117t\u0173 tapti tiksliaisiais mokslais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016bti tiksliam \u2013 ma\u0161in\u0173 eros reikalavimas, netikslios ma\u0161inos neveikia. Kai kas, pats to ne\u017einodamas, tiksl\u0173 painioja su tinkamu (teisingu) ar net tikru. Lig \u0161iol fizikai buvo tokie mandag\u016bs, kad bent jau expressis verbis (i\u0161reik\u0161tai) prie vis\u0173 kit\u0173 moksl\u0173 pavadinim\u0173 ned\u0117jo epiteto \u201enetikslus\u201c. Did\u017eiuma to, kas \u0161iandien vadinama pa\u017eanga, yra tiesiogin\u0117 tiksli\u0173j\u0173 gamtos moksl\u0173 po\u017ei\u016brio pasekm\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pastarasis remiasi metod\u0173 trilogija: <em>mechanistiniu deterministiniu principu, sisteminiu atkartojamu eksperimentu ir diferenciniu kauzaliniu po\u017ei\u016briu<\/em>. Mechanistinio deterministinio principo esm\u0117 visada yra sugalvota ma\u0161ina, tai yra mechanizmas. \u010cia ma\u0161inos ir mechanizmo s\u0105vokas reikia suprasti bendriausia prasme, tam tikru mastu kaip id\u0117j\u0105 Platono prasme. Pavyzd\u017eiui, atomai (tiksliau atomo modeliai) gali b\u016bti suvokiami kaip i\u0161galvotos ma\u0161inos ar mechanizmai, kuri\u0173, prie\u0161ingai nei kitos ma\u0161in\u0173 id\u0117jos, negalima sukonstruoti laboratorijoje kaip aparat\u0173. Sisteminiame atkartojamame eksperimente sugalvotas mechanizmas \u012fgyvendinamas laboratorijoje. \u010cia pedanti\u0161kai kruop\u0161\u010diai \u0161alinami vadinamieji trukdantys veiksniai. Prie j\u0173 tarp kit\u0173 priklauso ir \u017emogus, taigi eksperimentatorius. Diferencinis kauzalinis po\u017ei\u016bris \u012fgalina kiekybi\u0161kai apra\u0161yti mechanizm\u0105 ir eksperiment\u0105, kaip \u012frank\u012f taikant matematik\u0105. Patys matematikai \u012f \u0161\u012f fizik\u0173 elges\u012f neretai \u017ei\u016bri skepti\u0161kai. Tikslieji gamtos mokslai ir j\u0173 karalien\u0117 fizika sutinka tik su tais dalykais, kurie i\u0161 principo gali b\u016bti apskai\u010diuojami. \u0160ia prasme ir reikia suprasti epitet\u0105 \u201etikslusis\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi tiksli\u0173j\u0173 gamtos moksl\u0173 po\u017ei\u016bris sudaro visai siaur\u0105 fragment\u0105 i\u0161 vis\u0173 \u017emogui \u012fmanom\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173. Nes tik labai ma\u017ea dalis m\u016bs\u0173 gyvenamo pasaulio dalyk\u0173 apskai\u010diuojama. Pla\u010dios \u017emogui betarpi\u0161kai svarbios gyvenimo sritys fizikai yra beprasm\u0117s. Pavyzd\u017eiui, k\u016bni\u0161ki skausmai, meil\u0117s vargai, moral\u0117, etika, spalvos, menas ar religija. Bet ir su fizi\u0161kai ap\u010diuopiama materija susijusio toki\u0173 vertybi\u0173 ne\u0161\u0117jo \u2013 gyvyb\u0117s fenomeno \u2013 ne\u012fmanoma suprasti fizikiniais cheminiais d\u0117sniais. Taip, atitinkamais matavimo prietaisais visoms gyvoms b\u016btyb\u0117ms galima nustatyti fizikinius cheminius procesus. Ta\u010diau tai tik daliniai aspektai i\u0161 tampan\u010di\u0173, esan\u010di\u0173 ir praeinan\u010di\u0173 visum\u0173, kurias mes nuolat sutinkame kaip gyvius, pilnatv\u0117s. Net jei visais mokslui \u017einomais esan\u010diais integravimo b\u016bdais susumuojame visus fizikinio cheminio tyrimo rezultatus, mums niekad nei\u0161eina gyvas padaras. Leiskite \u0161\u012f fakt\u0105 iliustruoti ne\u0161vankiu, bet kiekvienam \u017einomu pavyzd\u017eiu: galima nepriekai\u0161tingai pavaizduoti fizikinius cheminius antausio procesus, ta\u010diau \u0161ie procesai n\u0117ra antausio esm\u0117. Amerikie\u010di\u0173 mokslininkas Linusas Paulingas, Nobelio premijos chemijos ir taikos srityse laureatas, sako: \u201eGyvyb\u0117 yra tai, kas pranyksta m\u0117gintuv\u0117lyje\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors ribotas tiksli\u0173j\u0173 gamtos moksl\u0173 po\u017ei\u016brio pritaikomumas akivaizdus, vis labiau m\u0117ginama fizikos metodais persmelkti visas m\u016bs\u0173 b\u016bties sritis. Jau vaikams mokykloje ai\u0161kiai duodama suprasti, jog tie, kurie geriau moka skai\u010diuoti, turi geresnius \u0161ansus tapti naudingais visuomen\u0117s nariais. Per pastaruosius keturis \u0161imtme\u010dius pasirod\u0117, kad \u0161ia prasme tiksli\u0173j\u0173 gamtos moksl\u0173 po\u017ei\u016bris gali b\u016bti naudingas. Pasitelk\u0119 fizik\u0105 \u017emon\u0117s i\u0161moko sukurstyti gamtos j\u0117gas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Technika \u2013 tiksli\u0173j\u0173 moksl\u0173 dukt\u0117, tapusi fizikos ir chemijos \u0161aukle. Technikos pasiekimai perk\u0117l\u0117 tiksli\u0173j\u0173 gamtos moksl\u0173 m\u0105stym\u0105 \u012f kasdienyb\u0119. Be ma\u0161in\u0173, kurios gali kiek nori kart\u0173 padidinti rankos j\u0117g\u0105, materiali\u0105 gali\u0105, fizika ir chemija b\u016bt\u0173 ir lik\u0119 mokslais. Bet dabar jos tapo verslais, did\u017eiausiais verslais istorijoje! Dauguma \u0161iandienini\u0173 chemik\u0173 ir fizik\u0173 yra verslininkai. Per j\u0173 ma\u0161inas atsirado \u017einojimas, kuris yra galia, o ne \u017einojimas, kuris veda \u012f i\u0161mint\u012f. Vir\u0161 Vokie\u010di\u0173 muziejaus Miunchene \u012f\u0117jimo para\u0161yta: \u201e\u017dinojimas yra galia\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is u\u017era\u0161as kviet\u0117 apsilankyti jau Hitlerio laikais. Ne pastangos pa\u017einti, suprasti ar nusimanyti, bet technikos pasiekimai ir per tai galimas sandoris \u2013 \u0161tai tiksli\u0173j\u0173 gamtos moksl\u0173 m\u0105stymo taikymo viskam ir bet kokia kaina prie\u017eastys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kuo didesn\u0117 ma\u0161ina, tuo didesnis sandoris. Kadangi \u017emogus toks padaras, kur\u012f rytdienos alkis daro alkan\u0105 jau \u0161iandien, ma\u0161inos j\u0117g\u0105 jis naudoja besaiki\u0161kai. Taip technika tapo antspaudu, formuojan\u010diu \u0161iuolaikines ideologijas, kurios ribotai pritaikom\u0105 tiksli\u0173j\u0173 gamtos moksl\u0173 po\u017ei\u016br\u012f naudoja kaip savo pasaul\u0117\u017ei\u016bros pagrind\u0105. Neribotas technini\u0173 galimybi\u0173 taikymas daro \u017eem\u0119 pramon\u0117s i\u0161naudojimo objektu. Technikos laim\u0117jimai pateikiami kaip bes\u0105lygi\u0161ko tiksli\u0173j\u0173 gamtos moksl\u0173 m\u0105stymo tinkamumo ar net teisingumo \u012frodymai. Materializmo, visai nesvarbu, dialektinio ar kapitalistinio, \u0161aknys remiasi \u012f mechanistin\u012f deterministin\u012f fizikos princip\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mao Tse Tungas veikale \u201eI\u0161 kur ateina teisingos \u017emoni\u0173 id\u0117jos?\u201c ra\u0161o: \u201eApskritai kalbant teisinga tai, kas ne\u0161a s\u0117km\u0119, ir neteisinga tai, kas nenusiseka; ypa\u010d tai tinka \u017emogaus kovai su gamta\u201c. Valstybinei Ba\u017eny\u010diai palank\u016bs technokratai remiasi Biblija, kur Pr 1,28 ra\u0161oma: \u201ePripildykite \u017eem\u0119 ir valdykite j\u0105\u201c. Bet pateisinant pramonininkus tai tur\u0117t\u0173 skamb\u0117ti taip: \u201ePadarykite \u017eem\u0119 savo i\u0161naudojimo objektu\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Technikos laim\u0117jimai tiksli\u0173j\u0173 gamtos moksl\u0173 m\u0105stym\u0105 padar\u0117 kasdieniniu dalyku. Tuo kiti moksliniai po\u017ei\u016briai buvo nustumti \u012f antr\u0105 plan\u0105. Pavyzd\u017eiui, morfologija, kur stebint ir statant m\u0117ginama suprasti gyvyb\u0117s pavidalus. \u0160\u012f \u012f gyvyb\u0117s form\u0173 visumas nukreipt\u0105 steb\u0117jim\u0105 \u012f u\u017ekulisius tos scenos, kur mokslininkai \u017eaid\u017eia stiklo karoliuk\u0173 \u017eaidim\u0105, nust\u016bm\u0117 padaromi, diferencinio kauzalinio fizikos po\u017ei\u016brio skai\u010diais apra\u0161omi daiktai, aparatai ir ma\u0161inos. Daugelis fizik\u0173 morfologijai teskiria \u0161ypsen\u0105; jie gali taip daryti, nes yra technokratinio sandorio bamba.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kadangi mechanistinis deterministinis ir diferencinis kauzalinis fizikos bei chemijos m\u0105stymas valdo \u0161iuolaikin\u012f pasaul\u012f, pa\u017eanga vadinama tai, kas yra \u0161io m\u0105stymo rezultatas. Taigi ma\u0161inos. Apie dvasini\u0173 ir sielos j\u0117g\u0173 pa\u017eang\u0105 vargu ar galima kalb\u0117ti; kai d\u0117l jos, \u017emon\u0117s teb\u0117ra tokie pat kaip ir prie\u0161 t\u016bkstant\u012f met\u0173. Pa\u017eanga rei\u0161kia technin\u0119 pa\u017eang\u0105, naujos, didesn\u0117s ir greitesn\u0117s (geresn\u0117s) ma\u0161inos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kadangi ma\u0161ina su gyvybe neturi jokio ry\u0161io, \u0161is faktas ver\u010dia susim\u0105styti: nes mes esame gyvi padarai. Gyvos b\u016btyb\u0117s ir fizikai bei chemikai. Tad kaip pasaulis pasikeit\u0117 dauginant ir tobulinant ma\u0161inas, pasikeit\u0117 ir mokslininkai. Materialistiniame pasaulyje pirmiausia eina verslas (kapitalistin\u0117se \u0161alyse privatus, komunistin\u0117se \u2013 valstybinis); atitinkamai dauguma \u0161iandienini\u0173 mokslinink\u0173 pirmiausia yra verslininkai. Taikydami savo metod\u0173 trilogij\u0105 jie gamina ir parduoda \u017einias (paprastai j\u0173 santykis su fabriku b\u016bna pastovi darbo vieta).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip nema\u017eai daktaro ar kitokio auk\u0161tosios mokyklos diplomo savinink\u0173 \u0161iandien yra ne mokslininkai, o prekiautojai \u017einiomis. Jie moksl\u0105 paver\u010dia \u201enusimanymu\u201c, kuris vis grei\u010diau virsta \u017eini\u0173 gamybos ir vartojimo procesu, kur ypa\u010d gerai tinka \u201estal\u010diaus m\u0105stymas\u201c \u017einioms kaupti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kadangi technin\u0117s, verslo ir politin\u0117s karjeros perspektyvos \u201emokslininkus\u201c vis labiau skubina, jie pasijunta es\u0105 ver\u010diami giliau nesusim\u0105stant taikyti savo metodus ir \u017einias, o susim\u0105styti b\u016btina, atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 veiksm\u0173 veikimo apimt\u012f. Tam jiems papras\u010diausiai tr\u016bksta laiko. Jie painioja mokslini\u0173 metod\u0173 taikym\u0105 su moksliniu m\u0105stymu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai girdi kalbant kok\u012f fizik\u0105 (arba ir chemik\u0105 bei biologus, kurie garbina karalien\u0119 fizik\u0105), gal\u0117tum pamanyti, jog fizika ir gamta yra tapa\u010dios. Tai, \u017einoma, n\u0117ra tiesa, fizika \u2013 b\u016bdas vaizduoti tuos pasaulio vyksmus ir b\u016bsenas, kuriuos galima apra\u0161yti kiekybi\u0161kai. Gamtoje n\u0117ra jokios fizikos, fizika, kaip ir kiekvienas mokslas, yra \u017emoni\u0173 veikla. Tarp gamtos ir mokslo yra reik\u0161mingas skirtumas: gamta neklysta.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012e \u0161itai pirmiausia reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti tada, kai pasitelkus technik\u0105 fizikiniai cheminiai faktai naudojami pramoniniams tikslams. D\u0117l dalykini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u0161is taikymas da\u017eniausiai b\u016bna besaikis ir kenkia grie\u017etais matais susaistytam m\u016bs\u0173 b\u016bties pagrindui \u2013 gyvybei. Fizika ir chemija gali suprasti vien tai, k\u0105 mokslininkas eksperimente gali pateikti <em>pats<\/em>. Gyvyb\u0117s mes <em>patys<\/em> negalime sukurti jokiame eksperimente, tod\u0117l fizikos ir chemijos pa\u017einimo priemon\u0117mis jos suprasti ne\u012fmanoma. <em>Gyvyb\u0117<\/em> yra <em>daugiau<\/em> nei chemijos ir fizikos suma. Galvodamas apie manipuliacijas, kurios mokslini\u0173 \u017eini\u0173 pagrindu technikos priemon\u0117mis vis daugiau atliekamos su gyvais padarais, d\u0117l gyvyb\u0117s nesugr\u0105\u017einamumo prisimenu tokius Oliverio Cromwellio \u017eod\u017eius, kuriuos jis pasak\u0117 fanati\u0161kiesiems presbiterijonams: \u201eMeld\u017eiu j\u016bs\u0173, mano ponai, bent nepamir\u0161ti, kad galite klysti!\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Fizikai ir chemikai vadovaujasi savo atrastais gamtos d\u0117sniais. Kas yra gamtos d\u0117snis? Kai gamtamokslinius metodus taikant tam tikram \u012f tyr\u0117jo akirat\u012f patekusiam fenomenui pa\u017e\u012fstama, jog stebint vyksm\u0105 koks nors b\u016bvis ar eiga nuolat pasitvirtina nepriklausomai nuo bandymo s\u0105lyg\u0173 variacij\u0173, tada mokslas \u0161\u012f fakt\u0105 i\u0161kelia \u012f gamtos d\u0117snio rang\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasitelkus \u0161iuos induktyvius metodus savo gamtos d\u0117snius atrado diferencinis kauzalinis, taip pat ir morfologinis po\u017ei\u016bris. Reikia laukti, kad \u0161i\u0173 gamtos d\u0117sni\u0173 pob\u016bd\u017eiai skiriasi vienas nuo kito pana\u0161iai kaip ir metodai, kuriais jie buvo atrasti. Morfologijos metodas \u2013 \u012fd\u0117miai \u017evelgiantis ir stebintis tyrimas gyvyb\u0117s form\u0173 srityje: \u012fd\u0117mus \u017evelgimas \u2013 tai m\u0105slus ir jautrus matymas. Morfologijos d\u0117sniai apima pasteb\u0117t\u0105 gyv\u0173 b\u016btybi\u0173 form\u0173 tapsm\u0105, buvim\u0105 ir nykim\u0105 erdv\u0117je ir laike. Tuo tarpu tiksli\u0173j\u0173 gamtos moksl\u0173 d\u0117sniai vaizduoja diferencines steb\u0117jim\u0173 i\u0161rai\u0161kos formas, kurios \u012fgyjamos i\u0161 mechanistinio deterministinio modelio \u012fsivaizdavimo pozicij\u0173. Galiausiai \u010dia visada kalbama apie pa\u017einim\u0105 dalyk\u0173, kuriuos <em>patys suk\u0117l\u0117me<\/em>. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties gyvyb\u0117s fenomenas niekur nepasirod\u0117 kaip kokio nors diferencinio kauzalinio d\u0117snio pagrindas. Visuose mechanistiniuose modeliuose gyvyb\u0117 s\u0105moningai arba nes\u0105moningai \u012fsivaizduojama kaip nesanti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kas morfologiniam ir diferenciniam kauzaliniam gamtos d\u0117sniams yra bendra. Kalbama apie fakt\u0105, apie kur\u012f, m\u0117ginant susidoroti su gamta, galvojama nenoriai. B\u016btent, kad gamta nesusaistyta n\u0117 vienu m\u016bs\u0173 atrast\u0173 d\u0117sni\u0173 (ma\u017edaug kaip mes saistomi valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s \u012fstatymais). \u0160iandien, kai mokslas ekstrapoliuoja milijonus ar net milijardus met\u0173 \u012f praeit\u012f ir taip pat ateit\u012f, b\u016bt\u0173 nemoksli\u0161ka postuluoti tok\u012f s\u0105ry\u0161\u012f remiantis kasdieniniais patyrimais ir pora \u0161imt\u0173 met\u0173 istorijos. Bet namai ir u\u017etvankos buvo ir teb\u0117ra statomi taip, tarsi neb\u016bt\u0173 \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gamtos d\u0117sniai atsiranda i\u0161 gamtamokslini\u0173 metod\u0173 taikymo gamtai. Gamta ir jos materija turi toki\u0105 \u012fvairov\u0119 ir daugialypum\u0105, kad sugeba nuolat atitikti vien\u0105 i\u0161 jai taikom\u0173 mokslini\u0173 metod\u0173. Tad gamta eksperimentuose, kurie reikalauja atom\u0173, visi\u0161kai sugeba ir atsakyti atomais. Klausimas, ar atomai gamtoje \u201etikrai\u201c egzistuoja, yra beprasmis. Nes gamta su savo \u012fvairove tikrai sugeba aparatuose, kurie \u012frengti ie\u0161koti atom\u0173, leisti pasirodyti atomams. (B\u016bt\u0173 klaidinga manyti, kad vaist\u0173 buteliuko pavir\u0161ius sudarytas i\u0161 la\u0161\u0173 vien tod\u0117l, kad buteliukas taip sukurtas, jog i\u0161pilant skyst\u012f susidaro la\u0161ai). Atomin\u0117 bomba ir atomin\u0117s elektrin\u0117s ne\u012frodo, kad atomai egzistuoja. Visi\u0161kai \u012fmanoma manyti, kad atomin\u0117s bombos gamybos recept\u0105 b\u016bt\u0173 buv\u0119 galima atrasti kit\u0173 teorij\u0173 nei tuomet taikyto atomo modelio teorijos pagrindu. Nuo Ernesto Rutherfordo ir Nielso Bohro atomo modelis patyr\u0117 reik\u0161ming\u0173 pasikeitim\u0173. Atomin\u0117s bombos i\u0161radimo laik\u0173 atomas buvo kitoks nei \u0161iandieninis, jie vienas nuo kito skiriasi ma\u017edaug taip, kaip kad v\u0117jo mal\u016bnas nuo reaktyvinio l\u0117ktuvo. Atomas kis ir ateityje; turb\u016bt tol, kol s\u0105voka \u201eatomas\u201c taps beprasm\u0117. Vienas \u017eymiausi\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 sand\u016bros fizik\u0173, Ernstas Machas, kurio vardas \u0161iandien visuotinai \u017einomas d\u0117l vir\u0161garsini\u0173 l\u0117ktuv\u0173 \u201eMacho skai\u010diaus\u201c, labai smarkiai abejojo atomo realumu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai, k\u0105 \u0161iandien vadiname pa\u017eanga, yra ne kas kita, kaip ma\u0161inos tobulinimas. Ma\u0161ina, kaip ir jos motina fizika, su gyvasties esme neturi nieko bendra. Gyvyb\u0117 \u2013 fenomenas u\u017e ma\u0161inos. Visur, kur ma\u0161ina naudojama be saiko, ji naikina gyvyb\u0119; o d\u0117l technokratinio verslo ji taip ir naudojama. Mes nesugebame suvaldyti jau turimos technikos. Ne technin\u0117 pa\u017eanga \u0161iandien reikalingesn\u0117, reikalingas apm\u0105stymas, ap\u017ei\u016br\u0117jimas (m\u0105slus matymas), atsi\u017ead\u0117jimas ir k\u016brinijos i\u0161laikymas. K\u016brinijoje n\u0117ra nevertingos gyvyb\u0117s (kaip teigia kai kurie molekuliniai biologai ir genetikai). K\u016brinijai gresia mirtis \u2013 per ma\u0161inas!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ten, kur gyvyb\u0117 gyviausia, ji ginasi \u2013 s\u0105moningai ar ne \u2013 nuo gyvyb\u0119 naikinan\u010dio ma\u0161in\u0173 sandorio. Jaunime gyvyb\u0117 gyviausia \u2013 jaunimas mai\u0161tauja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Th\u00fcrkauf M. K\u00f6nig Nobels Hofstaat. \u2013 Novalis Verlag, 1981. \u00a9 Novalis Verlag.<br \/>\nVersta ir perspausdinta leidyklai sutikus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Galima laukti, kad tokias kaip \u0161ios eseistines pastabas mokyti link\u0119 filosofai paniekinamai sukritikuos. Atrodo, kad nuo tada, kai amat\u0105 i\u0161st\u016bm\u0117 pramoninis gamybos ir vartojimo procesas, pati filosofija tapo procesu d\u0117l sav\u0119s paties. Kadangi lie\u010diasi tik giliausios amato ir filosofijos \u0161aknys, s\u0105ry\u0161is n\u0117ra akivaizdus. Bet jis egzistuoja. Rankos, kuriomis \u017emon\u0117s pakeit\u0117 \u017eem\u0117s veid\u0105, yra valdomos to\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[469],"tags":[480],"autorius":[643],"class_list":["post-1127","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-2002-2","tag-babelio-bokstas","autorius-max-thurkauf"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1127","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1127"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1127\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1129,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1127\/revisions\/1129"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1127"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1127"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1127"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=1127"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}