{"id":1130,"date":"2016-10-14T05:32:29","date_gmt":"2016-10-14T02:32:29","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1130"},"modified":"2016-10-14T05:33:32","modified_gmt":"2016-10-14T02:33:32","slug":"gamtamoksliskas-issilavinimas-ir-krikscioniskas-tikejimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/gamtamoksliskas-issilavinimas-ir-krikscioniskas-tikejimas\/","title":{"rendered":"Gamtamoksli\u0161kas i\u0161silavinimas ir krik\u0161\u010dioni\u0161kas tik\u0117jimas"},"content":{"rendered":"\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savo tema, atrodyt\u0173, siekiam pabr\u0117\u017eti prie\u0161ingyb\u0119 tarp gamtamoksli\u0161ko i\u0161silavinimo ir krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo \u2013 tai prie\u0161ingyb\u0117, kuri dar prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 pla\u010diuosiuose i\u0161silavinusi\u0173j\u0173 sluoksniuose buvo laikoma savaime suprantama ir b\u016btina, ir i\u0161 dalies taip suprantama dar ir \u0161iandien. Pasekm\u0117 buvo ta, kad arba d\u0117l gamtamokslinio pa\u017einimo buvo atmetamas tik\u0117jimas, arba d\u0117l tik\u0117jimo buvo atsi\u017eadama m\u0105stymo, taigi atliekamas \u201esacrificium intellectus\u201c, intelekto paaukojimas. M\u0105stan\u010diam, save gerbian\u010diam \u017emogui tre\u010dios galimyb\u0117s nesimat\u0117. Apskritai \u0161ioje dilemoje b\u016bdavo prieinama ir tebeprieinama prie kompromis\u0173, kur, priklausomai nuo i\u0161eities ta\u0161ko, apkarpomos ar i\u0161taisomos arba tik\u0117jimo i\u0161tarm\u0117s, arba mokslin\u0117s \u017einios, taigi bandoma praktikuoti tam tikr\u0105 ba\u017enyti\u0161kum\u0105 ar savo kirpimo pamaldum\u0105, o kasdieninis gyvenimas lieka jo beveik nepaliestas. Tai veda prie dviv\u0117\u017eio gyvenimo, kuris per ilgesn\u012f laik\u0105 tampa nepatvarus, nes nenuo\u0161irdus. Reikia visi\u0161kai blaiviai pa\u017evelgti ir pripa\u017einti, kad gamtamokslinis m\u0105stymas dideliu mastu veik\u0117 ir nul\u0117m\u0117 bendr\u0105 nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 dvasin\u0119 laikysen\u0105. Taip pat ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s kriz\u0117 ir nes\u0117km\u0117 i\u0161 esm\u0117s r\u0117m\u0117si tuo, kad krik\u0161\u010dioni\u0161ki vaizdiniai ir tik\u0117jimo turinys vis a\u0161triau prie\u0161taravo gamtamoksliniam pa\u017einimui, tik\u0117jimas toliau silpn\u0117jo ir krik\u0161\u010dioni\u0173 gyvensena vis menkiau atitiko krik\u0161\u010dioni\u0161kos etikos reikalavimus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tuo tarpu gamtos mokslas, ypa\u010d fizika, ne tik padar\u0117 esmin\u0119 pa\u017eang\u0105, bet pirmiausia i\u0161ugd\u0117 nauj\u0105 m\u0105stym\u0105. Jo pa\u017einimas, kuris besibaigiant XIX a. buvo laikomas u\u017ebaigtu, pasist\u016bm\u0117jo \u012f netik\u0117tas gelmes, kurios daro b\u016btina i\u0161 naujo pertikrinti min\u0117t\u0105 prie\u0161ingyb\u0119 ir dvasi\u0161kai panagrin\u0117ti nauj\u0105j\u012f fizikos m\u0105stym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmiausia i\u0161siai\u0161kinkim, kaip prieita prie \u012fsitikinimo, kad tik\u0117jimas ir m\u0105stymas yra prie\u0161ingi. Dvasin\u0117 Europos raida per pastaruosius 350 met\u0173 geriausiai suprantama kaip i\u0161augimas i\u0161 viduram\u017ei\u0173 naivumo, kaip subjekto atsiskyrimas. Europos \u017emogus vis labiau \u012fsis\u0105monina savo prot\u0105 ir \u0161\u012f vis labiau padaro vis\u0173 \u017emogi\u0161k\u0173 santyki\u0173, \u012fskaitant savo santyk\u012f su Dievu, vertinimo ir supratimo matu. Kantas \u0160vietimo esm\u0119 apibr\u0117\u017eia (1784) taip: \u0160vietimas \u2013 \u017emogaus i\u0161\u0117jimas i\u0161 sau prasiskolinusios nepilnametyst\u0117s. Nepilnametyst\u0117 \u2013 tai nesugeb\u0117jimas pasinaudoti savo protu. Sau prasiskolinusi \u0161i nepilnametyst\u0117 tada, kai prie\u017eastis yra ne proto stygius, o stygius ry\u017eto ir dr\u0105sos pasinaudoti protu be kieno nors kito vadovavimo. Taigi \u0160vietimo pasirinktas \u0161\u016bkis buvo: <em>Sapere aude! <\/em>I\u0161dr\u012fsk m\u0105styti! Tur\u0117k dr\u0105sos panaudoti prot\u0105!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip pat ir Biblija ragina mus b\u016bti dr\u0105sius; ta\u010diau papildymas ten skamba kitaip:<em> Nenusig\u0105sk, vien tik\u0117k!<\/em> (Mk 5,36). Taigi \u0161iam bibliniam raginimui vis s\u0105moningiau imama prie\u0161statyti \u0160vietimo <em>sapere aude<\/em>. Kiekviena religija, kiekvienas aprei\u0161kimas, \u0160vietimo \u012fsitikinimu, turi paklusti protui: \u201e\u012erodyk man, kad yra taip, kaip teigiama Biblijoje; tada a\u0161 tik\u0117siu!\u201c Krik\u0161\u010dionyb\u0117 laikoma tik kaip viena tarp daugelio religinio rei\u0161kimosi form\u0173 ir kaip u\u017etemdanti bendr\u0105 proto religij\u0105, kuri\u0105 reikia pa\u017einti ir i\u0161nagrin\u0117ti. Ypa\u010d atmetami arba supeikiami visi antgamti\u0161ki krik\u0161\u010dionyb\u0117s bruo\u017eai. Tai, kas lieka, kai i\u0161braukiamos proto netenkinan\u010dios i\u0161tarm\u0117s, geriausiu atveju yra bendras tik\u0117jimas \u012f Diev\u0105 ir racionaliai suvokiama etika. Galb\u016bt dar kalbama apie auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 b\u016btyb\u0119, bet nebetikima Dievu kaip Asmeniu, kuris veikliai ki\u0161asi \u012f gamt\u0105 ir istorij\u0105, kurio galima \u0161auktis b\u0117doje, kuris teikia apsaug\u0105 ir prieglobst\u012f. Tai i\u0161 esm\u0117s bej\u0117gis Dievas, vis d\u0117lto dar geb\u0105s m\u0105styti, toks, kuris pats pakl\u016bsta gamtos d\u0117sniams. \u012e j\u012f rimtai ne\u017ei\u016brima, pagaliau jis ir nereikalingas. Nes kai visk\u0105 valdo protas, nesuprantamybi\u0173 n\u0117ra ko bijoti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117l nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 \u2013 kuri\u0173 paskutinis pasirei\u0161kimas teko XIX a. pabaigai \u2013pasaul\u0117vaizd\u017eio tegul b\u016bna pamin\u0117ti tik keli ry\u0161k\u016bs bruo\u017eai:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1) erdv\u0117 ir laikas yra absoliut\u016bs dyd\u017eiai ir t\u0119siasi kiekviena kryptimi \u012f begalyb\u0119;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2) visata visada egzistavo ir toliau visada egzistuos; ji turi gali\u0105 i\u0161silaikyti pati i\u0161 sav\u0119s;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">3) visas vyksmas \u0161ioje visatoje vyksta pagal am\u017einus, nepakei\u010diamus \u012fstatymus ir tik pagal juos;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">4) \u017emogaus dvasia i\u0161 esm\u0117s turi sugeb\u0117jim\u0105 visk\u0105 pa\u017einti, ir n\u0117ra nieko kito, kaip tik tai, k\u0105 jis gali suvokti jutimais ir protu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau su \u0161iais \u012fsivaizdavimais tik\u0117jimas \u012f Diev\u0105 kaip Asmen\u012f nesuderinamas, jis atrodo tiesiog absurdi\u0161kas. Suk\u016brimas, aprei\u0161kimas, nuod\u0117m\u0117, pra\u017e\u016btis, i\u0161ganymas, prisik\u0117limas, teismas ir pabaiga \u2013 kaip \u012fmanoma nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 pasaul\u0117vaizdyje m\u0105styti apie \u0161iuos centrinius krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo dalykus be <em>sacrificium intellectus<\/em>, proto paaukojimo? Ir dar J\u0117zus Kristus \u2013 Dievo S\u016bnus? Tai jau ne! \u017dinoma, j\u012f galima gerbti kaip kiln\u0173 \u017emog\u0173, kaip did\u012f prana\u0161\u0105, kaip religijos \u012fk\u016br\u0117j\u0105, kaip pasirengus\u012f kent\u0117ti kankin\u012f, kuris d\u0117l savo \u012fsitikinimo \u0117jo mirti, bet \u0161iaip jis \u2013 taip sakoma \u2013 v\u0117liau savo sek\u0117j\u0173 paverstas legenda, apr\u016bpintas stebuklais ir i\u0161keltas \u012f dievyb\u0119. Paulius i\u0161 Kristaus kalb\u0173 suformav\u0119s mokym\u0105 ir \u012fk\u016br\u0119s Ba\u017eny\u010di\u0105. Ba\u017eny\u010dios t\u0117vai prid\u0117jo savo dal\u012f, ir dabar, vadinasi, i\u0161 m\u016bs\u0173, moderni\u0173 \u017emoni\u0173, reikalaujama, kad \u0161iandien kaip tikr\u0105 ir \u012fpareigojant\u012f priimtume tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0105, kuris susidar\u0119s i\u0161 pasenusi\u0173 vaizdini\u0173 ir apm\u0105stym\u0173. Juk dangus ir pragaras es\u0105 astronomin\u0117s ne\u012fmanomyb\u0117s, o Kristaus gimimo ir prisik\u0117limo paslaptys prie\u0161taraujan\u010dios elementariausioms biologijos \u017einioms.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">II<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip patenkinti savimi ir su \u201eprotingu\u201c b\u016bdu nustumti problemas \u012f \u0161al\u012f \u012f\u017eeng\u0117me \u012f XX \u0161imtmet\u012f. Ir \u010dia atsitiko, kad pasaulio istorija i\u0161kart neb\u0117jo toliau protingai, kaip jai b\u016bt\u0173 priklaus\u0119. Tai, kas \u012fvyko nuo 1914 met\u0173, jokiu b\u016bdu nerodo proto vie\u0161patavimo, ir visos etikos bei moral\u0117s s\u0105vokos, kurias \u017emonija buvo racionaliai sumeistravusi, \u017elugo ir nebelaik\u0117. Nepatiklumas ir bej\u0117gi\u0161kumas, b\u0117gimas \u012f prietarus arba nihilizm\u0105 \u2013 tokios toli siekian\u010dios pasekm\u0117s. Bi\u010diulyst\u0117 ir nauja moral\u0117 si\u016bl\u0117si kaip pakaitinis tik\u0117jimas. Bet sykiu \u0161en bei ten i\u0161kyla naujas klausimas apie Diev\u0105 ir krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 \u017eini\u0105. Kai kas pradeda nujausti, kad paskutini\u0173 XX a. de\u0161imtme\u010di\u0173 \u012fvykiai gal\u0117jo b\u016bti Dievo priemon\u0117s \u2013 raginan\u010dios, persp\u0117jan\u010dios, nukreipian\u010dios ir taip pat u\u017eklumpan\u010dios kaip nelaim\u0117 \u2013 to paties Dievo, kurio \u012fsiki\u0161imo \u010dia \u017eem\u0117je protas nenori pripa\u017einti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau Dievo teismas niekad n\u0117ra vien bausm\u0117, jis visada si\u016blo ir pagalb\u0105. Tereikia j\u0105 matyti. Jo pagalba yra ta, kad mums dovanojamas pa\u017einimas. Dievas nori, kad b\u016bt\u0173 pad\u0117ta visiems \u017emon\u0117ms ir kad jie imt\u0173 pa\u017einti ties\u0105. Prie to priklauso ir mokslinis pa\u017einimas; ir jo tikslas \u2013 tiesa, tikrov\u0117s i\u0161tyrimas. Tre\u010diajame XX a. de\u0161imtmetyje \u2013 metu po I pasaulinio karo, kai auk\u0161ti idealai ir \u017emogi\u0161kos garantijos, protas ir humanizmas pasirod\u0117 es\u0105 apgaulingos iliuzijos \u2013 visose svarbiose mokslo srityse \u017emonijai buvo suteikta nauja nuovoka ir naujo pa\u017einimo pilnatv\u0117, ypa\u010d teologijoje ir gamtos moksluose. Ir nuo to laiko, kai naujas fizikos gamtos vaizdas tikrov\u0119 aplink mus naujos \u012f\u017evalgos pagrindu rodo i\u0161 esm\u0117s kitaip nei nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 pasaulio vaizdas, ry\u0161k\u0117ja teologijos ir gamtos moksl\u0173 suart\u0117jimas, kuris atrod\u0117 jau b\u016bsi\u0105s nebe\u012fmanomas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gra\u017ei, turb\u016bt tikra istorija prane\u0161a apie tok\u012f kardinolo Faulhaberio ir profesoriaus Einsteino pokalb\u012f tre\u010diajame XX a. de\u0161imtmetyje. \u201eA\u0161 gerbiu religij\u0105, bet tikiu matematika, \u2013 pasak\u0117 Einsteinas, \u2013 o jums, eminencija, bus atvirk\u0161\u010diai.\u201c \u201eJ\u016bs klystate, \u2013 atsak\u0117 Faulhaberis, \u2013 religija ir matematika man t\u0117ra to paties dievi\u0161ko tikslumo skirtingos i\u0161rai\u0161kos formos.\u201c Einsteinas buvo nusteb\u0119s: \u201eBet jei matematinis tyrimas vien\u0105 dien\u0105 nustatyt\u0173, kad tam tikros mokslo \u017einios prie\u0161tarauja religijos \u017einioms?\u201c \u201eA\u0161 taip auk\u0161tai vertinu matematik\u0105, \u2013 atsak\u0117 Faulhaberis, \u2013 kad j\u016bs, gerbiamas profesoriau, tada tur\u0117tum\u0117te nesiliauti ie\u0161koj\u0119s skai\u010diavimo klaidos.\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is atsakymas remiasi \u012fsitikinimu, kad matematika yra ne \u017emogaus proto produktas, bet protingesn\u0117 u\u017e \u017emog\u0173 \u2013 patyrimas, kur\u012f visi\u0161kai gali patvirtinti matematikai ir fizikai teoretikai. Tuo tarpu fizikai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rado klaid\u0105 \u2013 \u0161iaip ar taip, ne i\u0161 noro v\u0117l suderinti pasaulio vaizd\u0105 su tik\u0117jimu. Tai ne mokslo u\u017eduotis, apskritai ne \u017emogaus u\u017eduotis. Tokia derm\u0117 gali b\u016bti tik pasekm\u0117 ir atsiranda tuo mastu, kiek abiej\u0173 sri\u010di\u0173 \u2013 tiek mokslo, tiek tik\u0117jimo \u2013 \u017einios yra teisingos. Tikriau sakant, vis toliau skverbdamasis fizikinis tyrimas atved\u0117 prie toki\u0173 rezultat\u0173, kurie prie\u0161taravo jo paties atstov\u0173 pa\u017ei\u016broms ir m\u0105stymo \u012fpro\u010diams, ir tod\u0117l jie yra priversti apsigalvoti ir pripa\u017einti, kad tikrov\u0117 aplink mus kitokia, nei apsak\u0117 nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 pasaulio vaizdas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Noriu pabandyti trimis punktais parodyti, kaip esmingai kitoks yra tap\u0119s \u0161iandieninis fizikinis m\u0105stymas ir su juo susij\u0119 visatos \u012fsivaizdavimai.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">III<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Turime nepriekai\u0161ting\u0173 metod\u0173, kurie patvirtina vienas kit\u0105 ir rodo, kad laikas atgaline kryptimi yra ribotas, t.y. kad kosmosas turi lyg koki\u0105 datuoti galim\u0105 prad\u017ei\u0105. Yra keletas milijard\u0173 met\u0173, galb\u016bt penki ar \u0161e\u0161i ar ir de\u0161imt, ta\u010diau bet kuriuo atveju baigtinis skai\u010dius met\u0173, kuriuos galima vadinti kosmoso, visatos am\u017eiumi. Taigi visata nebuvo nuo \u201eam\u017ei\u0173 am\u017ein\u0173j\u0173\u201c. Ta\u010diau i\u0161 to nedera daryti i\u0161vados: vadinasi, tur\u0117jo b\u016bti K\u016br\u0117jas. Tai b\u016bt\u0173 metafizinis trumpasis jungimas, kuris moksli\u0161kai neleistinas. Kaip mokslininkai mes tegalime tyrin\u0117ti ir kai k\u0105 pasakyti apie tuos dalykus, kurie priklauso m\u016bs\u0173 patyrimo sri\u010diai. Apsiribojame nustat\u0119, kad buvo prad\u017eia, ir perleid\u017eiame atskiriems asmenims \u0161i\u0105 i\u0161tarm\u0119 palyginti su ligtoliniu am\u017einai egzistuojan\u010dios visatos ir neribotai b\u0117gan\u010dio laiko \u012fsivaizdavimu bei padaryti savas i\u0161vadas. Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia rezultat\u0105 palaik\u0117 pakankamai \u012ftikinamu, kad susiet\u0173 su tuo Dievo \u012frodym\u0105. Ta\u010diau pasaulio atsiradimo i\u0161 sav\u0119s paties id\u0117j\u0105 taip pat menkai tegalima atmesti arba paremti moksli\u0161kai, kaip ir K\u016br\u0117jo prielaid\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galima kalb\u0117ti ir apie laiko ribotum\u0105 \u012f priek\u012f. Su dideliu tik\u0117tinumu galime tarti, kad tolimoje ateityje kosmose stos tokia b\u016bsena, kai viskas i\u0161silygins, taigi kai visa mas\u0117 tolygiai bus pasiskirs\u010diusi po vis\u0105 visat\u0105 ir visas vyksmas sustos (termodinamin\u0117 pusiausvyra, visatos \u0161ilumos arba \u0161al\u010dio mirtis). Ta\u010diau negalime apskai\u010diuoti, kiek iki tol praeis met\u0173, nes negalime atmesti, kad atsitiks nenumatom\u0173 \u012fvyki\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117l erdvin\u0117s visatos begalyb\u0117s sp\u0117jame, kad ir \u010dia neigtinas pl\u0117timasis iki begalyb\u0117s. Eksperimenti\u0161kai tai dar reikia \u012frodyti, ta\u010diau \u010dia dirbama su s\u0117km\u0117s perspektyva. Tuo tarpu turime tik gerai pagr\u012fstus teorinius samprotavimus prielaidai, kad visata yra i\u0161lenkta ir baigtin\u0117, bet vis d\u0117lto neapribota. Vaizd\u017eiai tai nebe\u012fsivaizduojama, nes reikia mintimis \u012fsilieti \u012f erdv\u0119 i\u0161 daugiau nei trij\u0173 m\u016bs\u0173 jusl\u0117ms suvokiam\u0173 matavim\u0173. Nor\u0117dami analogijos b\u016bdu gauti pagalbin\u012f \u012fsivaizdavim\u0105, pagalvokim apie m\u016bs\u0173 \u017dem\u0117s pavir\u0161i\u0173. Jis yra (dviej\u0173 matavim\u0173) i\u0161lenktas baigtinis plotas \u2013 jau mokykloje i\u0161mokstam apskai\u010diuoti rutulio pavir\u0161iaus plot\u0105 \u2013 ir vis d\u0117lto neapribotas. Kas sugeba mintimis prat\u0119sti, tegu \u0161i\u0105 trij\u0173 matavim\u0173 \u017dem\u0117s reikalo esm\u0119 perkelia \u012f keturis matavimus. Tada visata pasirodo kaip keturi\u0173 matavim\u0173 \u201erutulio\u201c trimatis \u201epavir\u0161ius\u201c \u2013 i\u0161lenktas, baigtinis, neribotas \u2013 ta\u010diau tuo nesakoma, jog \u0161is vaizduotei pagelb\u0117ti duotas vaizdas visi\u0161kai atitinka tikrov\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gal\u0117jimas m\u0105styti erdv\u0117s baigtinum\u0105 m\u016bs\u0173 m\u0105stymui yra toks pat jaudinantis ir revoliucinis kaip ir laiko baigtinumas. Nat\u016braliai \u010dia i\u0161 senojo pasaulio vaizdo \u2013 nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 pasaulio vaizdo \u2013 kyla klausimai: Kas buvo prie\u0161 tai, jei laikas apribotas? Kas yra anapus, jei erdv\u0117 baigtin\u0117? \u012e tai i\u0161 mokslo negauname jokio atsakymo. \u0160ie klausimai mums beprasmiai, nes jie nesusij\u0119 su dalykais, kurie priklauso m\u016bs\u0173 patyrimo sri\u010diai. Kaip mokslininkai mes tiriame tik tai, kas duota, prieinama m\u016bs\u0173 metodams ir jusl\u0117ms. Pasaulis mums galimas steb\u0117ti tik tuo, kad jis egzistuoja ir kiek egzistuoja. Kas klausia apie dalykus u\u017e m\u016bs\u0173 patyrimo srities rib\u0173, turi palikti mokslo \u017eem\u0119. Jis turi i\u0161dr\u012fsti skaitytis su tuo, kad ka\u017ekas yra u\u017e m\u016bs\u0173 patyrimo srities ir kad \u0161is Ka\u017ekas jam pasirei\u0161kia. Jis gali \u017eengti \u0161\u012f dr\u0105s\u0173 \u017eingsn\u012f arba ne, jis gali atsiverti arba u\u017esiskl\u0119sti \u0161iai jam tartum perduodamai \u017einiai \u2013 kiekvienu atveju tai jo paties asmeninis apsisprendimas, kurio mokslas i\u0161 jo negali atimti. Jis gali apsispr\u0119sti u\u017e niek\u0105 ir atitinkamai atsakyti \u012f auk\u0161\u010diau pateikt\u0105 klausim\u0105 taip: \u201eprie\u0161 tai nebuvo nieko ir anapus nieko n\u0117ra\u201c. Arba jis gali apsispr\u0119sti u\u017e Diev\u0105 ir tokiu b\u016bdu u\u017e atsakym\u0105 \u201eprie\u0161 tai buvo am\u017einyb\u0117 ir anapus yra am\u017einyb\u0117\u201c. N\u0117 vienu atveju atsakymo nei\u0161eina pagr\u012fsti moksli\u0161kai, bet nebei\u0161eina ir moksli\u0161kai atmesti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei esi pasireng\u0119s tik\u0117ti K\u016br\u0117ju, gali pabandyti m\u016bs\u0173 laike ir erdv\u0117je u\u017esibaigian\u010diam pa\u017einimui leisti \u012fsilieti \u012f tik\u0117jimu atskleid\u017eiam\u0105 am\u017einyb\u0117s srit\u012f, ir su visa pagarbia baime ir blaiviu protu pasakyti ma\u017edaug taip: erdv\u0117 ir laikas atsirado i\u0161 am\u017einyb\u0117s Dievo k\u016brybos aktu. Jie mums yra tik tod\u0117l, kad stebime periodi\u0161kus k\u016bn\u0173 judesius. Juk laik\u0105 matuojame \u017dem\u0117s apsisukimais apie save ir apie Saul\u0119. Netur\u0117tume jokios galimyb\u0117s matuoti laiko, jei erdv\u0117je neb\u016bt\u0173 \u0161io sutvarkyto jud\u0117jimo su fiksuotomis \u017evaig\u017ed\u0117mis kaip fonu. Jei m\u0105stytume, pavyzd\u017eiui, apie atvej\u012f, kai visatos dar nebuvo, tada n\u0117ra ir galimyb\u0117s kalb\u0117ti apie laik\u0105 ir erdv\u0119. Biblija vietoj to kalba apie am\u017einyb\u0119 ir dang\u0173. Ji \u017eino, kad laikas ir erdv\u0117 yra s\u0105vokos, kurios nepritaikomos anapus m\u016bs\u0173 patyrimo srities. Tai Dievo k\u016brybos aktas, leid\u0119s savo \u2013 ko gero, m\u0105stytiname kaip belaikis ir beerdvis \u2013 pasaulyje atsirasti m\u016bs\u0173 kosmosui kaip ka\u017ekam, kas susieta su laiku ir erdve. Mes kaip \u017emon\u0117s sugebame tik tiek, kad savo jusl\u0117mis ir protavimo galiomis galime suvokti vien tik \u0161\u012f laiko ir erdv\u0117s darin\u012f, ir tai tik netobulai.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">IV<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Absoliutaus gamtos vyksm\u0173 determinuotumo, kok\u012f tvirtino esant dar nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 pasaul\u0117vaizdis, n\u0117ra. Am\u017einais ir nepakei\u010diamais laikyti gamtos d\u0117sniai, kurie mums, pakankamai gerai \u017einant visas aplinkybes, leist\u0173 i\u0161 anksto apskai\u010diuoti ateities \u012fvykius, tik i\u0161 pa\u017ei\u016bros yra d\u0117sniai, kuriems ne\u012fmanoma jokia i\u0161imtis. \u017dinoma, klasikin\u0117je fizikoje, kuri apsiriboja dideli\u0173 mast\u0173 gamtos \u012fvykiais ir kuri suformavo nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 pasaul\u0117vaizd\u012f, joki\u0173 i\u0161im\u010di\u0173 nepasteb\u0117jom. Tik atomo fizikoje, skverbiantis \u012f ma\u017e\u0173 dyd\u017ei\u0173 pasaul\u012f, patyr\u0117me, kad atominiams \u012fvykiams iki \u0161iol \u017einomi d\u0117sniai negalioja arba galioja tik s\u0105lygi\u0161kai. D\u0117sniai dideliuose mastuose yra ribiniai d\u0117sningum\u0173 ma\u017euose ir pilnutinai suprantami tik per juos. Atomini\u0173 \u012fvyki\u0173 skiriamasis \u017eenklas \u2013 nedeterminuotumas ta prasme, kad elementari\u0173 vyksm\u0173 prad\u017eia ne visada gali b\u016bti apskai\u010diuojama i\u0161 anksto, nes ne\u017einomos pradin\u0117s s\u0105lygos. Esama savoti\u0161kos savival\u0117s kiekvieno atominio \u012fvykio, kiekvienos elementarios dalel\u0117s atsitikime. T\u0119siant prie\u017eastingumo (kauzalinio) d\u0117snio formulavim\u0105 \u201en\u0117ra poveikio be prie\u017easties\u201c, supaprastinant galima pasakyti ma\u017edaug taip: pirmasis poveikis kiekvien\u0105 kart\u0105 n\u0117ra determinuotas, bet jei jis atsitinka, tolesnis vyksmas vyksta prie\u017eastiniu ry\u0161iu. Tai, kad m\u016bs\u0173 gamtos d\u0117sniai dideliuose mastuose pasirodo determinuoti prie\u017eastiniu ry\u0161iu, priklauso tik nuo to, kad m\u016bs\u0173 jusl\u0117ms suvokiamas vyksmas susideda i\u0161 nepaprastai didelio pavieni\u0173 vyksm\u0173 skai\u010diaus. Vis\u0173 pirm\u0173j\u0173 poveiki\u0173, kurie n\u0117ra visi\u0161kai savavali\u0161ki, nedeterminuotum\u0105 galima suvokti statisti\u0161kai. Poveikio galimyb\u0117 yra ribota, tam tikroms galimyb\u0117ms yra pirmenyb\u0117, ir \u0161ie pirmenybiniai \u012fvykiai vis atsitinka su tam tikra tikimybe. I\u0161 be galo daug elementari\u0173 vyksm\u0173 pavieni\u0173 tikimybi\u0173 nuostabiai susidar\u0105s vidurkis \u2013 tai nuolat patvirtinamas patyrimas, formuluojamas statistikoje kaip \u201edid\u017ei\u0173j\u0173 skai\u010di\u0173 d\u0117snis\u201c \u2013 visuminiam poveikiui vienareik\u0161mi\u0161kai nustatytas tikrumas. Taigi atsitinka, kad mums gamtos \u012fvykiai dideliais mastais atrodo s\u0105lygojami prie\u017eastinio ry\u0161io, jog juo, pavyzd\u017eiui, galime paremti technik\u0105 visuose jos pritaikymuose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117l to, kad visi gamtos vyksmai galiausiai yra nedeterminuoti, neanuliuojama niekas i\u0161 lig\u0161iolinio dideli\u0173 mast\u0173 gamtos pa\u017einimo. At\u0161aukiamas tik m\u016bs\u0173 \u012fsivaizdavimas apie gamtos \u012fvyki\u0173 absoliutum\u0105, t.y. apie savaime esant\u012f i\u0161orin\u012f pasaul\u012f, kuris es\u0105s vis\u0173 gamtos vyksm\u0173 pagrinde, ir tuo nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 m\u0105stymas v\u0117l gauna sm\u016bg\u012f. \u0160iam m\u0105stymui b\u016bdinga suabsoliutinti s\u0105vokas \u2013 ypa\u010d tokias kaip laikas, erdv\u0117, gamtos d\u0117snis, materija \u2013 o tuo tarpu jos viena po kitos neteko savo absoliutaus pob\u016bd\u017eio. \u010cia mielai keliamas klausimas, kiek tai tikrai lie\u010dia gamtos d\u0117sningum\u0105, ar jo galutin\u012f nedeterminuotum\u0105 galima apib\u016bdinti kaip garantuot\u0105 pa\u017einim\u0105, ar veikiau nereikia laukti, kad vien\u0105 dien\u0105 tai pasirodys bes\u0105 m\u016bs\u0173 pa\u017einimo spraga, kuri\u0105 bus galima u\u017epildyti toliau \u017eengiant \u012f priek\u012f fizikiniams tyrimams. \u012e tai ai\u0161kiai atsakau ne, bet pagr\u012fsti tok\u012f tikr\u0105 atsakym\u0105 n\u0117ra lengva. Tas pagrindimas labiau priklauso pa\u017einimo teorijai, o ne gamtos mokslui. Tam tikri atomini\u0173 vyksm\u0173 tyrimo steb\u0117jimai veda prie pasisakym\u0173, kurie atrodo es\u0105 prie\u0161taringi m\u016bs\u0173 norui \u012f fizikin\u012f pa\u017einim\u0105 prasiskverbti vaizd\u017eiomis mintimis. Ta\u010diau jie leid\u017eiasi \u012fr\u0117minami matematiniu d\u0117sniu, kuris mums norimai i\u0161ai\u0161kina vyksm\u0105. \u010cia matematika pasirodo esanti prana\u0161esn\u0117 u\u017e m\u016bs\u0173 prot\u0105 ir parodo mums, kad neapibr\u0117\u017etumas n\u0117ra m\u016bs\u0173 pa\u017einimo spraga, o sudaro gamtos esm\u0119. Ji savo gilumoje nesileid\u017eia logi\u0161kai i\u0161skaidoma, t. y. suvokiama m\u016bs\u0173 proto be matematikos pagalbos. Esame priversti pripa\u017einti, kad tikrov\u0117 aplink mus galutin\u0117je savo gelm\u0117je kitokia, negu mes \u012fsivaizdavome, kitokia, negu nor\u0117tume [j\u0105 tur\u0117ti]. \u0160is pripa\u017einimas yra nemalonus, ypa\u010d beatodairi\u0161kam \u017emogui, kuris mano gal\u012fs i\u0161tirti ar net jau i\u0161tyr\u0119s gamt\u0105 iki paskutini\u0173 jos paslap\u010di\u0173.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">V<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kiekvienam m\u016bs\u0173 materija yra ka\u017ekas substancialaus, daikti\u0161ko \u2013 mes patys, \u0161is stalas, visas aplinkinis pasaulis. Bet dabar fizika savo pa\u017einimu atomo srityje \u012fgalina i\u0161 materijos kaip tik atimti \u0161\u012f substancialum\u0105. M\u016bs\u0173 \u012fsivaizdavimas apie absoliu\u010di\u0105 b\u016bt\u012f, paskutini\u0173 jos statybini\u0173 akmen\u0173 nesugriaunamum\u0105 neatitinka tikrov\u0117s. Materija \u2013 tai energija, spinduliavimas, bet ne substancija. Ir \u0161i i\u0161tarm\u0117 atrodo ne\u012fprastai, galb\u016bt net paradoksaliai. Ko gero, pakankamai gerai \u017einoma, kad moksli\u0161kai kiekvien\u0105 materij\u0105 suvokiame esant sudaryt\u0105 i\u0161 chemini\u0173 jungini\u0173, o \u0161ie \u2013 i\u0161 molekuli\u0173, t.y. i\u0161 atom\u0173, ir pagaliau ir \u0161ie \u2013 i\u0161 elementari\u0173 daleli\u0173, taigi tai, k\u0105 matome prie\u0161 save kaip stal\u0105, mokslininko akimis t\u0117ra knib\u017edyn\u0117 i\u0161 [baisingai] did\u017eiulio kiekio ma\u017eiausi\u0173 daleli\u0173, kurios dideliu grei\u010diu sumi\u0161ai sukiojasi ir tarp kuri\u0173 yra daug \u201elaisvos vietos\u201c. Pavyzd\u017eiui, metro ilgio briaunos \u0161vino kubo elementarios dalel\u0117s \u2013 paimtos atskirai, taip sakant, suspaustos \u2013 b\u016bt\u0173 segtuko galvut\u0117s dyd\u017eio. Bet bent \u0161iuose paskutiniuosiuose materijos vienetuose manoma turint ka\u017ek\u0105 tvirto, substancij\u0105, tikima, kad jie yra nesugriaunami, nepakei\u010diami, tvirti k\u016bneliai, kurie savo pad\u0117timi vienas kito at\u017evilgiu ir savo jud\u0117jimu lemia materijos pavidal\u0105 su jos savyb\u0117mis (tvirtumu, spalva, temperat\u016bra, kvapu ir t.t.). Ta\u010diau \u0161iandienin\u0117 fizika atsisak\u0117 ir \u0161io ma\u017eiausi\u0173 daleli\u0173 substancialumo po\u017ei\u016brio. Kas yra elementarios dalel\u0117s ir ar jos i\u0161vis yra, mes nieko negalime pasakyti. Ir \u010dia stovime prie\u0161 savo pa\u017einimo rib\u0105. Tai, k\u0105 galime pasakyti apie materij\u0105, suformuluojame tokiu sakiniu: materijos n\u0117ra, materija \u012fvyksta. Kitaip tariant, energija gali pasireik\u0161ti kaip materija, bet ji pati pasirodo ne kaip ka\u017ekas savaime esan\u010dio, taigi ne ka\u017ekas absoliutaus, o kaip ka\u017ekas, kas gali atsirasti, kisti ir taip pat dingti. Taigi klausimas, kur \u0161is vyksmas prasideda ir \u012fgauna savo esm\u0119, yra toks pat beprasmi\u0161kas kaip ir klausimai: Kas buvo prie\u0161 prasidedant laikui? Kas yra u\u017e \u0161ios visatos, jei ji baigtin\u0117? Mes to ne\u017einome ir keista, kad norint tirti ir dirbti mums ir nereikia \u017einoti, kas yra materija ar energija. Fizika u\u017esiima su poveikiais, kurie apskritai stebimi kaip svyravimai, t.y. periodi\u0161ki pasikeitimai. \u0160io gal\u0117jimo steb\u0117ti ir pakanka. Svyravim\u0173 laukas mums sp\u0117jamas: negalime nieko pasakyti apie j\u0173 prad\u017ei\u0105 ir esm\u0119, nes u\u017e \u0161ios galimyb\u0117s sp\u0117ti baigiasi stebimumas. Mes matuojame poveikius ir juos registruojame, o ypa\u010d da\u017enai pasikartojan\u010dias poveiki\u0173 kombinacijas galime i\u0161skirti ir i\u0161vesti i\u0161 j\u0173 d\u0117sningumus. Ta\u010diau formuluoti gamtos d\u0117snius \u012fmanoma tik esant tokiems poveikiams, kurie kartojasi pakankamai da\u017enai arba kuriuos galima pakartoti. Tai taip pat rodo, kad gamtos d\u0117sniai neapima viso m\u016bs\u0173 patyrimo ir kad vaizduotis juos esant absoliu\u010diais buvo \u017emogaus m\u0105stymo klaida.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ilgai truko, kol autoritetingi fizikai pa\u017eino, kad tikroji materijos ir energijos b\u016btis nesuvokiama m\u016bs\u0173 m\u0105stymui. Ir yra daug fizik\u0173, kurie dar n\u0117ra pasiruo\u0161\u0119 tai pripa\u017einti. Dualizmas, pavyzd\u017eiui, pasirei\u0161ki\u0105s prigimtyje \u0161viesos, kuri turi ir bangin\u0119, ir korpuskulin\u0119 strukt\u016br\u0105, yra esminis aplink mus esan\u010dios tikrov\u0117s bruo\u017eas. Mums tenka susidurti ne su absoliu\u010diu, savaime esan\u010diu pasauliu, kur\u012f gal\u0117tume tirti kaip nuo m\u016bs\u0173 nepriklausant\u012f objekt\u0105, kaip kad buvo priimta nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 pasaul\u0117vaizdyje, bet su mums pasirodan\u010diais poveikiais, priklausomais nuo to, kaip mes stojame j\u0173 steb\u0117ti. Galiausiai vyksmas aplink mus neatskiriamas nuo stebin\u010dio subjekto, gamtos ne\u012fmanoma padaryti objektyvios.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">VI<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Klausimai apie materijos, t.y. j\u0105 pasireik\u0161ti ver\u010dian\u010dios energijos, prad\u017ei\u0105 ir prigimt\u012f moksli\u0161kai neatsakomi. Ir \u0161ie klausimai siekia u\u017e m\u016bs\u0173 patyrimo srities rib\u0173. Bet kas i\u0161dr\u012fsta klausti toliau, \u010dia ir v\u0117l gaus vien\u0105 ar kit\u0105 atsakym\u0105 pagal savo asmeni\u0161k\u0105, laisvai priimam\u0105 apsisprendim\u0105: jei jis pasirinko niek\u0105, tada jam energija atsiranda i\u0161 nieko ir sykiu su jos sudaryta materija yra ka\u017ekas niekinga. Bet jei jis tiki Dievu kaip asmeniu, tada jam energija yra dalis Dievo am\u017einyb\u0117s, i\u0161 jos atsiranda ir i\u0161 jos gauna impulsus, taigi pasirodo jam kaip ka\u017ekas dvasi\u0161ka. Tikrov\u0117 aplink mus jam yra tarsi dviguba. Ji jam pasirodo lyg padalyta \u012f prie\u0161akin\u012f plan\u0105, kuris prieinamas moksliniam steb\u0117jimui, ir m\u016bs\u0173 jusl\u0117ms bei metodams pasl\u0117pt\u0105 antr\u0105j\u012f plan\u0105, kuriame turi savo prad\u017ei\u0105 priekinis planas. Antrasis planas veikia, kaip tai suformulavo Eddingtonas, kaip \u201enepa\u017e\u012fstamasis, kuris ka\u017ek\u0105 veikia, ta\u010diau mes ne\u017einom k\u0105\u201c. Taigi tai, k\u0105 mes stebime, yra vyksmas i\u0161 mums nesuvokiamo antrojo plano arba podirvio. Pats vyksmas pasirodo mums poveiki\u0173 pavidalu, poveiki\u0173, kuriuos mes galime steb\u0117ti, matuoti, registruoti, ai\u0161kinti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai nuostabus ir nesuprantamas dalykas, vis i\u0161 naujo mus stebin\u0105s tuo, kad \u0161is nepa\u017e\u012fstamojo veikimas leid\u017eiasi suvokiamas matematiniais d\u0117sniais ir kad vyksmas toliau pl\u0117tojasi pagal \u0161iuos d\u0117snius. Negana to, nepa\u017e\u012fstamojo, kuris ka\u017ek\u0105 veikia, pa\u017einimas, bedugn\u0117s, vir\u0161 kurios laikosi m\u016bs\u0173 tikrov\u0117, supratimas tolygus \u2013 kaip sako C. F. von Weizs\u00e4ckeris \u2013 \u201e\u017emogaus i\u0161g\u0105s\u010diui prie\u0161ais Diev\u0105\u201c. Taigi suprantama, kad \u0161iandien gamtos tyrin\u0117tojai jau\u010dia es\u0105 ver\u010diami prane\u0161ti apie \u0161\u012f pa\u017einim\u0105. Vis d\u0117lto jie ai\u0161kiai skiria pa\u017einim\u0105, kuris laimimas i\u0161 tik\u0117jimo \u012f Diev\u0105 kaip asmen\u012f \u2013 jis mus pasiekia ne per prot\u0105, o leid\u017eiasi su\u017einomas kitaip \u2013 ir mokslinio pa\u017einimo, kuris kyla i\u0161 m\u0105stymo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gamtos mokslas nieko negali pasakyti apie tik\u0117jimo dalykus, taip pat negali \u012f juos \u012fvesti. Netikintysis, t.y. \u012f gamtoje ir istorijoje veikliai \u012fsiki\u0161ant\u012f Diev\u0105 asmen\u012f netikintis \u017emogus netur\u0117s organo pa\u017einti \u201enepa\u017e\u012fstamajam, kuris ka\u017ek\u0105 veikia\u201c ir tesakys: ten nieko n\u0117ra ir i\u0161 \u0161io nieko ateina poveikiai. Tuo jis pasitenkina, registruoja \u0161iuos poveikius ir daro juos tinkamus naudoti. Tuo tarpu tikintis \u017emogus i\u0161gyvendamas tikrov\u0119 mato save betarpi\u0161kai prie\u0161 k\u016brybin\u0119 Dievo j\u0117g\u0105. N\u0117ra taip, tarsi tik\u0117jimui reikt\u0173 tokio patvirtinimo arba jis jo ie\u0161kot\u0173 \u2013 jis dovanojamas kaip d\u017eiugus tikrumas, bet sykiu ir toks tikrumas, kuris parklupdo ant keli\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Baigiu savo pastabas ir tai, kas svarbiausia, apibendrinu taip:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1. Nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 pasaul\u0117vaizdis apie pasaulio begalyb\u0119, apie erdv\u0117s ir laiko absoliutum\u0105, apie gamtos vyksm\u0173 i\u0161ankstin\u012f tikrum\u0105, materijos substancialum\u0105 ir atsiradim\u0105 i\u0161 sav\u0119s, gamtos objektyvum\u0105 ir kt. yra \u017emogaus min\u010di\u0173 konstrukcijos, kuri\u0173 moksli\u0161kai ne\u012fmanoma pagr\u012fsti. Reikia jas laikyti stabais, kuriais tik\u0117jo Vakar\u0173 \u017emon\u0117s ir kuriuose ie\u0161kojo atramos, nes nebebuvo s\u0105sajos su Dievu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2. \u0160ie stabai sudau\u017eyti, ir gamtos mokslui buvo patik\u0117ta juos nugriauti. Tai, kad stabai sudau\u017eyti, teikia erdv\u0117s tik\u0117jimui Dievo veikimu gamtoje ir istorijoje, o tam, kuris nori tik\u0117ti, i\u0161laisvina keli\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161kam tik\u0117jimui be <em>sacrificium intelectus<\/em>. Apie tikrov\u0119 \u2013 pasl\u0117pt\u0105 kaip ir pats Dievas \u2013 galima m\u0105styti kaip apie t\u0105, kurioje savo prad\u017ei\u0105 turi visas priekinis vyksmas, tai, kas kasdieni\u0161ka, \u012fprasta, d\u0117sningai suvokiama, taip pat tai, kas reta, nepakartojama, nuostabu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">3. \u012e \u0161i\u0105 tikrov\u0119 mokslas negali nuvesti, apie j\u0105 jis negali nieko pasisakyti, net to, ar ji egzistuoja, ar ne. Kad gal\u0117t\u0173 dirbti, mokslininkui nereikia nieko apie tai \u017einoti. Ta\u010diau jis gali patirti \u0161i\u0105 tikrov\u0119 \u2013 per vidin\u012f tapsm\u0105, kurio jis negali pats atvesti, bet gali j\u012f i\u0161pra\u0161yti, ir kuris veda ne per prot\u0105. Apie tok\u012f patyrim\u0105 jis tegali liudyti \u2013 ne kitaip, kaip apie tik\u0117jim\u0105 liudija ir Biblija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">4. Pavienis \u017emogus yra pa\u0161auktas remtis \u0161iuo liudijimu, i\u0161silaisvinti i\u0161 perduot\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0173 ir sen\u0173 m\u0105stymo \u0161tamp\u0173, b\u016bti atviras asmeni\u0161kam Dievo tikrov\u0117s i\u0161gyvenimui ir laisvas spr\u0119sti pats. Tada \u010dia tai rei\u0161kia: \u201eNenusig\u0105sk, vien tik\u0117k!\u201c Ir tikrov\u0117, kuriai padovanotas \u201eCredere aude\u201c (i\u0161dr\u012fsk tik\u0117ti), i\u0161laiko bet kok\u012f \u201eSapere aude\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">5. Tada pri\u0117jimas prie Biblijos atviras. Ji liudija apie \u0161i\u0105 tikrov\u0119 ir m\u0105stant\u012f \u017emog\u0173 pasitinka kaip tik ten, kur nebegali toliau vesti mokslas. Biblija \u2013 ne tik knyga kvailiams ir naivuoliams, bet ji teikia pa\u017einim\u0105 ir protingiems bei i\u0161mintingiems. \u0160io pa\u017einimo \u0161altinio negali atsisakyti ir mokslininkas. Kiekvienam skirtas kvietimas:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ateik ir pamatysi! Imk ir skaityk!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Rohrbach H. Naturwissenschaft, Weltbild, Glaube. \u2013 R. Brockhaus Verlag, 1978. \u00a9 R. Brockhaus Verlag. Versta ir perspausdinta leid\u0117jams sutikus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>I Savo tema, atrodyt\u0173, siekiam pabr\u0117\u017eti prie\u0161ingyb\u0119 tarp gamtamoksli\u0161ko i\u0161silavinimo ir krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo \u2013 tai prie\u0161ingyb\u0117, kuri dar prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 pla\u010diuosiuose i\u0161silavinusi\u0173j\u0173 sluoksniuose buvo laikoma savaime suprantama ir b\u016btina, ir i\u0161 dalies taip suprantama dar ir \u0161iandien. Pasekm\u0117 buvo ta, kad arba d\u0117l gamtamokslinio pa\u017einimo buvo atmetamas tik\u0117jimas, arba d\u0117l tik\u0117jimo buvo atsi\u017eadama m\u0105stymo,\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[469],"tags":[151,141,172],"autorius":[645],"class_list":["post-1130","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-2002-2","tag-new-age","tag-pedagogika","tag-tikejimas","autorius-hans-rohrbach"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1130","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1130"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1130\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1133,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1130\/revisions\/1133"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1130"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1130"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1130"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=1130"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}