{"id":1140,"date":"2016-10-14T05:38:54","date_gmt":"2016-10-14T02:38:54","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1140"},"modified":"2016-10-14T05:39:14","modified_gmt":"2016-10-14T02:39:14","slug":"nesamoningi-krikscioniskojo-jungizmo-paklydimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/nesamoningi-krikscioniskojo-jungizmo-paklydimai\/","title":{"rendered":"Nes\u0105moningi krik\u0161\u010dioni\u0161kojo jungizmo paklydimai"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Karlas Gustavas Jungas, \u0161veicar\u0173 gelmi\u0173 psichologijos pradininkas, vienu metu buv\u0119s Sigmundo Freudo draugas, mir\u0117 1961 metais, ta\u010diau jo id\u0117jos nemir\u0161ta. M\u016bs\u0173 laikais Jungo id\u0117jos labiausiai paplit\u0119 tarp krik\u0161\u010dioni\u0173, ypa\u010d Romos katalik\u0173 ir episkopalin\u0117s Ba\u017eny\u010dios JAV nari\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 atsiskyr\u0119 nuo pasaulio studijuoja Jung\u0105 ar sako kalbas jungizmui skirtose konferencijose, leid\u017eiamos knygos, ra\u0161oma straipsni\u0173 ir netgi tam tikslui yra \u012fkurtas vienuolynas. Kyla klausimas, ar krik\u0161\u010dioni\u0161kasis jungizmas gali praturtinti krik\u0161\u010dioni\u0173 supratim\u0105 apie \u017emogaus psichologij\u0105 ir dvasin\u012f gyvenim\u0105?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pats Jungas n\u0117ra i\u0161 t\u0173 m\u0105stytoj\u0173, kur\u012f b\u016bt\u0173 galima apib\u016bdinti dviem \u017eod\u017eiais. Jo rinktiniai ra\u0161tai sudaro 18 tom\u0173, o jo id\u0117jas da\u017enai sunku ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styti. Sunku apibendrinti ir krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f jungizm\u0105. Para\u0161yta begal\u0117 knyg\u0173 bei straipsni\u0173 (kataliki\u0161k\u0173 knyg\u0173 leidykla \u201ePaulist Press\u201c savo kataloge po antra\u0161te \u201eJungo dvasingumas\u201c i\u0161vardija septyniolika knyg\u0173). O krik\u0161\u010dionys pasinaudoja Jungo mintimis \u012fvairiais b\u016bdais ir skirtingu mastu. Taigi viename straipsnyje ne\u012fmanoma \u012fvertinti nei Jungo id\u0117j\u0173, nei to, kiek krik\u0161\u010dionys juo naudojasi. Visgi \u0161iame straipsnyje nor\u0117tume i\u0161sakyti susir\u016bpinim\u0105 d\u0117l tam tikr\u0173 nuolat besikartojan\u010di\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo jungizmo tem\u0173.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u017dvilgsnis \u012f vidin\u012f pasaul\u012f<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmoji problema, kuri\u0105 pastebime krik\u0161\u010dioni\u0161kame jungizme \u2013 polinkis \u012f egocentrizm\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pas\u0105monei paties Jungo m\u0105styme skiriamas did\u017eiausias d\u0117mesys. Jungas man\u0117 pas\u0105mon\u0119 esant gyvyb\u0117s, gydom\u0173j\u0173 simboli\u0173 saugykla. Anot Jungo, did\u017eioji pas\u0105mon\u0117s dalis susideda ne i\u0161 individo prisiminim\u0173 ir potro\u0161ki\u0173, o i\u0161 instinkt\u0173 ir vaizdini\u0173, bendr\u0173 visai \u017emonijai. Jungas man\u0117, kad kelias \u012f vientisum\u0105 yra to pasl\u0117pto turinio i\u0161k\u0117limas \u012f s\u0105mon\u0117s lyg\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tod\u0117l Jungas teig\u0117, kad ypatingas d\u0117mesys turi b\u016bti kreipiamas \u012f pas\u0105mon\u0117s indikatorius, tokius kaip sapnai ir fantazijos. \u201e<em>Nuolatinis<\/em> steb\u0117jimas atiduoda pas\u0105monei duokl\u0119, o tai daugiau ar ma\u017eiau garantuoja jos bendradarbiavim\u0105, \u2013 ra\u0161\u0117 Jungas. \u2013 Viena i\u0161 svarbiausi\u0173 psichin\u0117s higienos u\u017eduo\u010di\u0173 [yra] kreipti pastov\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f pas\u0105mon\u0117s turinio ir proces\u0173 simptomatologij\u0105\u201c. [1]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dioni\u0161kieji Jungo sek\u0117jai imasi \u0161ios u\u017eduoties su religiniu \u012fsitikinimu. Betsy Caprio ir Thomas M. Hedbergas, Romos katalik\u0173 kunigas, ra\u0161\u0117: \u201eJ\u0117zaus pasakymas \u2018u\u017emeskite tinklus\u2019 gali b\u016bti i\u0161girstas kaip kvietimas eiti \u017evejoti toje gilioje j\u016broje, kad i\u0161keltume ten gl\u016bdin\u010dius turtus. Pas\u0105mon\u0117s turinys, kaip \u017euvys ir kiti vandenyn\u0173 gyv\u016bnai, yra gausus, \u012fvairus ir gyvyb\u0119 palaikantis\u201c. [2] Tarp \u017eenkl\u0173, \u201ekylan\u010di\u0173 kaip burbuliukai i\u0161 vidaus\u201c yra \u201enuotaikos, sapnai, prisiminimai, maldos, fiziniai poky\u010diai, netik\u0117tas elgesys\u201c. [3]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ypa\u010d svarbus sapn\u0173 tyrin\u0117jimas. Jungo sek\u0117jams visi sapnai turi psichologin\u0119 reik\u0161m\u0119. Kaip \u017einut\u0117s, perduodamos mums i\u0161 pas\u0105mon\u0117s, \u201esapnai niekada nemeluoja,\u201c ra\u0161o Chesteris P. Michaelas, Romos katalik\u0173 kunigas ir Marie C. Norissey. [4]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201e<em>\u012e savo sapnus \u017ei\u016br\u0117kite rimtai<\/em>, \u2013 ra\u0161o episkopalin\u0117s Ba\u017eny\u010dios kunigas Mortonas Kelsey *. \u2013 Su sapnais reikia elgtis kaip su gyvomis b\u016btyb\u0117mis. Kuo daugiau sapnams skirsi d\u0117mesio, tuo daugiau jie tau skirs d\u0117mesio\u201c (i\u0161skirta autoriaus).[5] \u201e<em>D\u0117l \u0161velnaus d\u0117mesio ir i\u0161tikimyb\u0117s<\/em> j\u0173 vaizdiniams, sapnai galiausiai nuveda mus \u012f nauj\u0105 asmenyb\u0117s centr\u0105\u201c (i\u0161skirta m\u016bs\u0173). [6]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jungas teig\u0117 atrad\u0119s \u017emogaus m\u0105styme pas\u0105mon\u0117s strukt\u016bras, kurios sukelia tam tikrus vaizdinius. Jis juos pavadino archetipais. Pavyzd\u017eiui, jis teig\u0117, kad kiekviename vyre u\u017esl\u0117ptas moteri\u0161kasis pradas (anima); kiekvienoje moteryje gl\u016bdi vyri\u0161kasis pradas (animus). Kiekviename \u017emoguje yra tamsioji pus\u0117 (\u0161e\u0161\u0117lis) ir pilnatv\u0117s bei vientisumo vaizdinys (Dievas). Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l ko reikia kreipti d\u0117mes\u012f \u012f savo pas\u0105mon\u0119, yra ta, kad tokiu b\u016bdu tokie archetipiniai vaizdiniai i\u0161keliami \u012f s\u0105mon\u0117s lygmen\u012f ir integruojami \u012f \u017emogaus gyvenim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jungas kartais kalb\u0117davo apie tuos vidinius asmenyb\u0117s aspektus, lyg jie b\u016bt\u0173 ry\u0161k\u016bs subjektai, kuriuos reikia atpa\u017einti ir kuriais reikia r\u016bpintis [7]. Sekdami jo p\u0117domis, Caprio ir Hedbergas \u012fsivaizduoja \u012fvairius asmenyb\u0117s pas\u0105mon\u0117s aspektus kaip \u201enesibaigian\u010di\u0105 vidini\u0173 veik\u0117j\u0173 gret\u0105\u201c, laukian\u010di\u0173 savo eil\u0117s pakilti \u012f s\u0105mon\u0117s lyg\u012f ir b\u016bti i\u0161reik\u0161tiems. [8] Autoriai si\u016blo traktuoti \u0161iuos asmenyb\u0117s aspektus kaip gyvus \u017emones:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 kalb\u0117tis su savo nuotaikomis (galima paklausti savo vidinio pok\u0161tautojo, ar tu esi toji mano dalis, kuri nepripa\u017e\u012fsta, jog a\u0161 li\u016bd\u017eiu? Arba galima paklausti savo nelaimingos, vieni\u0161os, apleistos nuotaikos, i\u0161 kur tu atsiradai, kuo tau gal\u0117\u010diau pad\u0117ti?);<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 i\u0161puo\u0161ti savo vidinius veik\u0117jus ir suvaidinti j\u0173 vaidmenis;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 sukurti j\u0173 biografijas;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 ant sien\u0173 pakabinti j\u0173 nuotraukas;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 melstis u\u017e juos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u016bs\u0173 manymu, krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 Jungo sek\u0117j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f sapn\u0173, nuotaik\u0173 ir asmenyb\u0117s fragment\u0173 tyrin\u0117jim\u0105 nuken\u010dia nuo bendros jungi\u0161ko m\u0105stymo tendencijos skatinti per didel\u012f \u017evalgym\u0105si \u012f vidin\u012f pasaul\u012f. Howardas Clinebellas ra\u0161\u0117: \u201eKai kurie \u017emon\u0117s, kurie jau ir taip link\u0119 \u012f vidin\u012f gyvenim\u0105, tap\u0119 Jungo sek\u0117jais, su dar didesne energija be paliovos tyrin\u0117ja vidin\u0119 tikrov\u0119\u201c. [9]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vargu ar b\u016bt\u0173 galima pasakyti, kad mes ne\u012fvertiname \u017emogi\u0161kosios asmenyb\u0117s lakios vaizduot\u0117s, simbolizmo ir intuicijos. Tiek knygose, tiek ir konferencijose vienas kuris i\u0161 m\u016bs\u0173 yra paliet\u0119s prarast\u0105 Ba\u017eny\u010dios supratim\u0105 apie \u0161irdies sugeb\u0117jim\u0105 simbolizuoti, o galvos sugeb\u0117jim\u0105 b\u016bti informuotai apie tai, kas gl\u016bdi \u0161irdyje. Bet mes pastebime krik\u0161\u010dioni\u0161kajame jungizme nesveik\u0105 \u017eav\u0117jim\u0105si pas\u0105mone.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dioni\u0161kojo jungizmo tendencija nukreipti besaik\u012f d\u0117mes\u012f \u012f save kyla i\u0161 gilumin\u0117s problemos, t.y. tendencijos <em>painioti A\u0161 su Dievu<\/em>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagal Jung\u0105 individo \u201esavirai\u0161kos poreikis\u201c yra \u201evaromoji j\u0117ga\u201c, nei\u0161vengiamas dinamizmas, su kuriuo \u017emogus turi bendradarbiauti arba sustabdyti savo dvasin\u012f augim\u0105. Tai \u201ebiologinis faktas&#8230;, per kur\u012f kiekvienas gyvas organizmas tampa tuo, kuo jam buvo lemta tapti nuo pat prad\u017eios\u201c. [10]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tas procesas suverenus. Jungas kalb\u0117jo apie pas\u0105mon\u0119 kaip apie autonomi\u0161k\u0105 srit\u012f, kur \u201egamtos ir jos paslap\u010di\u0173 negalima nei patobulinti, nei pagadinti, kur galime tik klausytis, o ne ki\u0161tis\u201c. [11] Jei ignoruodami pas\u0105mon\u0119 nepadedame tam procesui, jis bando atitaisyti t\u0105 disbalans\u0105. O jei tam procesui kliudoma, jis ima ker\u0161yti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dioni\u0161kieji Jungo sek\u0117jai taip \u012fsivaizduoja b\u016btin\u0105 nat\u016bralaus augimo proces\u0105:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 \u201eMumyse taip pat gl\u016bdi m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 vientisumo \u017eym\u0117, \u2013 ra\u0161o Caprio ir Hedbergas, \u2013 ir esame <em>ver\u010diami <\/em>(Jungo \u017eodis) j\u0105 \u012fgyvendinti. Psyche turi polink\u012f b\u016bti vientisa&#8230; o kai to neleid\u017eiame, m\u016bs\u0173 gyvenimui tr\u016bksta ramyb\u0117s ir prasm\u0117s\u201c (i\u0161skirta originale) [12].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Siekti vientisumo, kaip ra\u0161o Johnas Sanfordas, episkopalin\u0117s Ba\u017eny\u010dios kunigas, rei\u0161kia \u201epripa\u017einti savyje gl\u016bdin\u010di\u0105 auk\u0161tesn\u0119 j\u0117g\u0105, kuriai reikia nusileisti\u201c, o ji \u201eveda mus \u012f nei\u0161vengiam\u0105 vidin\u012f tobul\u0117jim\u0105\u201c. [13]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 \u201eKadangi mumyse gl\u016bdin\u010dios pas\u0105mon\u0117s j\u0117gos tokios galingos, \u2013 ra\u0161o Michaelas ir Norissey, \u2013 b\u016btent \u017emogaus vidinis A\u0161 gal\u0173 gale nulemia, kokia kryptimi pasuks m\u016bs\u0173 gyvenimas\u201c (p. 66).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi krik\u0161\u010dionys Jungo sek\u0117jai apib\u016bdina procesus, vykstan\u010dius \u017emoguje tokia kalba, koki\u0105 krik\u0161\u010dionys paprastai vartot\u0173, kalb\u0117dami apie Diev\u0105. Psyche nat\u016braliai siekia vientisumo, kuris suteikia \u201eprasm\u0119 ir ramyb\u0119\u201c ir \u201evadovauja m\u016bs\u0173 vidiniam tobul\u0117jimui\u201c. \u017dmoguje gl\u016bdinti \u201eauk\u0161tesn\u0117 j\u0117ga nulemia krypt\u012f\u201c, kuria pasuks jo gyvenimas, o jis turi \u201ejai paklusti\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievo ir A\u0161 sutapatinimas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is netiesioginis Dievo identifikavimas su nat\u016bralia asmenyb\u0117s dinamika akivaizdus krik\u0161\u010dioni\u0173 Jungo sek\u0117j\u0173 darbuose. Ta\u010diau \u017eodis \u201eakivaizdus\u201c \u0161iame kontekste nerei\u0161kia \u201eai\u0161kus\u201c. Grei\u010diau krik\u0161\u010dionys Jungo sek\u0117jai da\u017enai per klaid\u0105 u\u017elygina skirtumus tarp A\u0161 ir Dievo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pats Jungas teig\u0117, kad asmenyb\u0117 turi harmonizuojant\u012f centr\u0105, kur\u012f jis pavadino \u201eA\u0161\u201c, suderinant\u012f s\u0105moningojo ego ir pas\u0105mon\u0117s poreikius. Jis taip pat teig\u0117, kad tarp proto archetipini\u0173 vaizdini\u0173 egzistuoja vientisumo vaizdinys, kur\u012f jis pavadino \u201eDievo archetipu\u201c \u2013 tai, kaip protas \u012fsivaizduoja Diev\u0105. (Ar Jungas tik\u0117jo, kad Dievas egzistuoja u\u017e \u017emogi\u0161kojo proto rib\u0173, \u2013 klausimas, kurio \u010dia nenagrin\u0117sime). Jungas man\u0117, kad harmonizuojant\u012f centr\u0105 (sav\u0105j\u012f A\u0161) ir vientisumo vaizd\u0105 (Dievo archetip\u0105) sunku atskirti vien\u0105 nuo kito. \u201eSavasis A\u0161, \u2013 ra\u0161\u0117 jis tur\u0117damas galvoje \u0161\u012f harmonizuojant\u012f centr\u0105, \u2013 yra Dievo \u012fvaizdis, arba bent jau jo negalima atskirti nuo tokio\u201c (i\u0161skirta m\u016bs\u0173). [14]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is \u201eA\u0161\u201c ir \u201eDievo\u201c sutapatinimas psichikoje leid\u017eia suprasti, kad Dievas gyvena pas\u0105mon\u0117je be jokio maloningo, gelbstin\u010dio veiksmo. Pas\u0105mon\u0117 <em>i\u0161 prigimties<\/em> apdovanota dievi\u0161ka i\u0161mintimi ir galia. Protas turi \u201esave i\u0161laisvinan\u010di\u0105 gali\u0105\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 Jungas. Tai, k\u0105 krik\u0161\u010dionys priskirt\u0173 Dievui, Jungas priskyr\u0117 pas\u0105monei, da\u017enai vartodamas religin\u0117s kalbos priemones. Jis kalb\u0117jo apie pas\u0105mon\u0119 kaip apie \u201emaloningo vandens\u201c \u0161altin\u012f ir teig\u0117, kad psichologinis augimas priklauso \u201enuo pas\u0105monin\u0117s psyche arba \u2018Dievo malon\u0117s\u2019 \u2013 <em>nesvarbu, kaip pavadinsi<\/em> (i\u0161skirta m\u016bs\u0173). [15]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ir toliau m\u0105stydami ta linkme, krik\u0161\u010dionys Jungo sek\u0117jai link\u0119 u\u017elyginti rib\u0105 tarp Dievo ir A\u0161 \u012fvairiais b\u016bdais. Pavyzd\u017eiui:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Sanfordas traktuoja archetipin\u012f vientisumo \u012fvaizd\u012f pas\u0105mon\u0117je kaip Dievo valios pasirei\u0161kim\u0105 \u017emogui. \u201ePas\u0105mon\u0117je gl\u016bdi vientiso \u017emogaus, kuriuo mes turime tapti, vaizdinys, \u2013 \u2018\u017emogumi Dievo galvoje\u2019\u201c. Tokiu b\u016bdu pas\u0105mon\u0117 turi sugeb\u0117jim\u0105 \u201erealizuoti mumyse \u2018dievi\u0161k\u0105j\u012f \u017emog\u0173\u2019\u201c (p. 90, 151).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Nagrin\u0117damas XVI am\u017eiaus ispan\u0173 mistiko Kry\u017eiaus Jono teologij\u0105, Russellas Holmesas, Romos katalik\u0173 kunigas ir Jungo tyrin\u0117tojas, ra\u0161o: \u201eKry\u017eiaus Jono kontempliatyvios maldos tikslas atskleid\u017eiamas kaip kelion\u0117, kurioje ego, apsi\u0161arvavusi viltimi sav\u0119s pa\u017einimo procese, turi u\u017emegzti ry\u0161\u012f su sielos centru, su Dievu, arba su savuoju A\u0161\u201c. [16]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Suvokti Dievo buvim\u0105 ir suvokti A\u0161 buvim\u0105 i\u0161 esm\u0117s tas pats. \u201e\u017dinoti, kad turi savyje vidinius namus ir kad t\u0173 nam\u0173 centras yra Dievas, \u2013 ra\u0161o Caprio ir Hedbergas, b\u016btent tai ir rei\u0161kia suvokti Dievo buvim\u0105\u201c (p. 118).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Geras vidinis A\u0161?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dionys Jungo sek\u0117jai tuomet link\u0119 manyti, kad individo savirai\u0161kos poreikis ir jo harmonizuojantis asmeninis centras turi savyje ir i\u0161rei\u0161kia Dievo tiksl\u0105. \u0160iame po\u017ei\u016bryje gl\u016bdi \u012fsitikinimas, kad \u017emogaus asmenyb\u0117s branduolys ka\u017ekokiu b\u016bdu i\u0161veng\u0117 nuopuolio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dionys Jungo sek\u0117jai neneigia, kad \u017emoguje egzistuoja blogis. Ta\u010diau j\u0173 nuomone, blogis priklauso tik s\u0105moningajam ego. Arba jie mano j\u012f esant represin\u0117se asmenyb\u0117s dalyse, ypa\u010d emocin\u0117je ir seksualin\u0117je energijose \u2013 kai suskyla gerieji elementai, kuriuos reikia integruoti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasak j\u0173, asmenyb\u0117s \u0161aknys geros, tiek, kiek fundamentalus savojo A\u0161 i\u0161baigtumo siekis ir harmoningasis A\u0161 pagrindas sugeba augti ir susitaikyti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atmetus s\u0105moningo egotizmo blogybes, kaip ra\u0161o Michaelas ir Norrisey, \u201ereikia surasti m\u016bs\u0173 gyvenimui nauj\u0105 centr\u0105 \u2013 tok\u012f, kuris kontroliuot\u0173 tiek m\u016bs\u0173 pas\u0105moning\u0105, tiek ir s\u0105moning\u0105 gyvenim\u0105, tok\u012f, kuris slypi m\u016bs\u0173 esyb\u0117s gelm\u0117se&#8230; \u0160ventajame Ra\u0161te da\u017enai kalbama apie vidin\u012f A\u0161 kaip apie \u017emogaus \u2018\u0161ird\u012f\u2019&#8230; Tik vidinis A\u0161 yra patikimas visos m\u016bs\u0173 prigimties kontrolierius&#8230; Mes tai vadiname \u2018m\u016bs\u0173 s\u0105\u017eine\u2019\u201c (p. 67, 69).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia klaida manyti, kad blogis puolusio \u017emogaus prigimtyje apsiriboja vienu lygmeniu, kai tuo tarpu jis dabar \u012fsigal\u0117j\u0119s visoje \u017emogi\u0161koje prigimtyje. Ne tik kad m\u016bs\u0173 s\u0105moningas m\u0105stymas paveiktas, bet ir m\u016bs\u0173 vientisumo aspiracijos, vaizduot\u0117s, intuityv\u016bs, emociniai ir simboliniai geb\u0117jimai, kylantys i\u0161 pas\u0105mon\u0117s, yra paveikti. Nei nat\u016bralus pilnatv\u0117s potro\u0161kis, nei asmenyb\u0117s augimo centras n\u0117ra apsaugoti nuo pirmin\u0117s nuod\u0117m\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160irdis, visos m\u016bs\u0173 prigimties kontrolierius, papras\u010diausiai n\u0117ra patikima. Atskirta nuo Dievo, \u017emogaus \u0161irdis prarado sav\u0105j\u0105 dievi\u0161k\u0105 didyb\u0119 ir tapo \u201enepataisomai pasiligojusi\u201c (Jer 17,9). Kaip mok\u0117 J\u0117zus, \u201ei\u0161 \u0161irdies i\u0161eina pikti sumanymai\u201c (Mt 15,19).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Biblija pasakoja apie visokias \u0161irdis, tarp to ir \u0161irdis, kurios yra u\u017esispyrusios, i\u0161did\u017eios, nedoros, veidmaini\u0161kos, \u012fmantrios, at\u017eagarios, i\u0161puikusios, klastingos, \u017eiaurios, \u012f\u017e\u016blios, aroganti\u0161kos, pagyr\u016bni\u0161kos, piktd\u017eiugi\u0161kos, negailestingos, neapipjaustytos, kvailos, pajuodusios, god\u017eios, bjaurios, melagingos, kek\u0161i\u0161kos, apgaviki\u0161kos, kietos, vylingos ir \u0161\u0117toni\u0161kos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tod\u0117l kvailyst\u0117 sutapatinti Dievo vizij\u0105 apie \u017emogaus gyvenim\u0105 su neatpirktos \u017emogaus \u0161irdies potro\u0161kiais ir vaizdiniais. Jei prie\u0161 nuopuol\u012f, b\u016bdamas pirmyk\u0161t\u0117je s\u0105jungoje su Dievu, \u017emogus gal\u0117jo pa\u017evelgti \u012f savo \u0161ird\u012f ir pamatyti ten tik Dievo \u0161vies\u0105, atsispindin\u010di\u0105 skaidriame veidrodyje, kaip kad Dievas j\u012f suk\u016br\u0117, tuomet jis b\u016bt\u0173 pasielg\u0119s teisingai papras\u010diausiai sekdamas tuo, k\u0105 jam ku\u017eda \u0161irdis. Ta\u010diau dabar per v\u0117lu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Puolusiam \u017emogui reikia Dievo tiesos \u0161viesos, kad gal\u0117t\u0173 atpa\u017einti g\u0117r\u012f ir teisti blog\u012f savo \u0161irdyje. Jam reikia atperkamojo \u012fsik\u016bnijusio Kristaus buvimo, kad jo \u0161irdis transformuot\u0173si. O tam, kad gyvent\u0173 toje tiesoje ir kad ta Tiesa jame apsigyvent\u0173, jam nuolat reikia atnaujinti paklusnum\u0105 Kristaus galiai.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kieno galioje?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016btent \u0161iuo esminiu klausimu krik\u0161\u010dioni\u0161kasis jungizmas toks painus. Suteikdamas nat\u016braliems psichologiniams potro\u0161kiams ir vaizdiniams dievi\u0161k\u0105j\u0105 gali\u0105 ir neklystamum\u0105, jis nukreipia Dievo \u017eod\u012f, kuris ateina \u201eteisti \u0161irdies sumanym\u0173 bei min\u010di\u0173\u201c (plg. Hbr 4,12). Nuomon\u0117, kad puol\u0119s \u017emogus yra apdovanotas nat\u016braliu potro\u0161kiu ir centru, kuriame jau gl\u016bdi Dievo paskirtis ir i\u0161mintis, leid\u017eia suprasti apie pareig\u0105 paklusti savajam A\u0161, o \u010dia jau nuken\u010dia lojalumas, nes, kaip paprastai b\u016bna, asmenyb\u0117s polinkiai prie\u0161tarauja kvietimui pakelti kry\u017ei\u0173 ir sekti Kristumi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Michaelas ir Norrissey sukelia tokio pob\u016bd\u017eio painiav\u0105, kai para\u0161\u0119 tiek daug apie tai, kaip \u012fveikti savanaudi\u0161kum\u0105 ir tobul\u0117ti meil\u0117je, jie pataria, kad \u201eturime daug padirb\u0117ti, kad sukoncentruotume savo s\u0105moning\u0105 ir pas\u0105moning\u0105 gyvenim\u0105 \u012f m\u016bs\u0173 vidin\u012f A\u0161, kad jis tapt\u0173 tikruoju m\u016bs\u0173 esyb\u0117s karaliumi ir centru&#8230; Autenti\u0161kumas \u010dia pasirei\u0161kia ta prasme, kad s\u0105moningas gyvenimas atitinka pas\u0105moning\u0105j\u012f ir pasl\u0117pt\u0105 sav\u0105j\u012f A\u0161\u201c (p. 68, 72).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar painesni Caprio ir Hedbergo parei\u0161kimai, kad ego privalo \u201eatiduoti pirmenyb\u0119\u201c viduje esan\u010diam Dievui, o tai tas pats, k\u0105 Jungas vadina savuoju A\u0161. \u201eBuvimas \u2018egocentri\u0161kam\u2019 rei\u0161kia, kad stabilus ego leid\u017eia sau tapti viduje gl\u016bdin\u010dio auk\u0161tesniojo gyvenimo principo tarnu ar tarnaite ir kad tas A\u0161 ar Dievas, ar Visuotin\u0117 Tiesa, ar Meil\u0117s Galia, ar J\u0117ga (ar bet kokie kiti \u017eod\u017eiai, kiekvienam i\u0161rei\u0161kiantys tai) dabar ima vald\u017ei\u0105\u201c (p. 92, 190).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tokio pob\u016bd\u017eio patarimai sukelia painiav\u0105 esmin\u0117se diskusijose d\u0117l paklusnumo Dievo valiai ir gali paakstinti veikti giliai savanaudi\u0161kai, klaidingai manant, kad taip vykdoma Dievo valia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tre\u010dia kelianti r\u016bpest\u012f tema krik\u0161\u010dioni\u0173 jungist\u0173 darbuose \u2013 tendencija supainioti Jungo asmenin\u0117s pilnatv\u0117s (asmens u\u017ebaigtumo) tiksl\u0105 su krik\u0161\u010dioni\u0161ko \u0161ventumo tikslu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jungo psichologiniame modelyje augimas \u2013 tai ir prie\u0161ybi\u0173 sutaikinimas savyje. \u0160is tikslas \u2013 tapti u\u017ebaigtu asmeniu, kuriame harmoningai dera visos prie\u0161ingos tendencijos. \u201eAsmenyb\u0117s vientisumas pasiekiamas tada, kai dvi psichikos (sielos) dalys \u2013 s\u0105moningoji ir nes\u0105moningoji \u2013 yra sujungiamos ir esti viena su kita gyvame santykyje. Toks ir yra jungi\u0161kosios psichoterapijos idealas\u201c [17].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is tikslas vos pastebimai, bet radikaliai skiriasi nuo krik\u0161\u010dioni\u0161kojo. Tiek jungizmas, tiek krik\u0161\u010dionyb\u0117 siekia, kad \u017emogus pasiekt\u0173 taik\u0105, ramyb\u0119 ir pilnatv\u0119. Bet Jungui tai rei\u0161kia i\u0161kelti \u012f s\u0105mon\u0119 asmenyje slypin\u010dias potencines galimybes ir jas integruoti (\u012ftraukti \u012f asmenyb\u0119 kaip visum\u0105). Krik\u0161\u010dioniui taika i\u0161 esm\u0117s rei\u0161kia taik\u0105 su Dievu; pilnatv\u0117 rei\u0161kia galiausiai dalyvauti Dievo gyvenime, o tai apima pasikeitim\u0105 per meil\u0119. Krik\u0161\u010dioni\u0161kasis tikslas pareikalauja kai kuri\u0173 nat\u016brali\u0173 potencij\u0173 apkarpymo \u2013 imant savo kry\u017ei\u0173, numir\u0161tant sau (Jn 15,2; Lk 9,23).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dioni\u0161ko jungizmo sav\u0119s u\u017ebaigimo procesas, kuriam ton\u0105 duoda savast\u012f harmonizuojantis vidinis centras, veikia prie\u0161 mirim\u0105 sau ir gyvenim\u0105 Dievui. Betsy Caprio ir t\u0117vas Thomas M. Hedbergas ra\u0161o, kad kai leid\u017eiame vadovauti \u201evidinei i\u0161min\u010diai\u201c, \u201egalime pad\u0117ti kry\u017ei\u0173\u201c ir patirti, kaip \u012fvairios asmenyb\u0117s dalys i\u0161kyla \u012f s\u0105mon\u0119 ir yra i\u0161rei\u0161kiamos. [18]<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Sujudinant Eros\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Problem\u0173 kyla, kai sav\u0119s u\u017ebaigimo procesas apima \u2013 nei\u0161vengiamai turi apimti \u2013 asmenyb\u0117s eroti\u0161kumo tyrim\u0105 ir integravim\u0105. Laikytis Jungo modelio gali reik\u0161ti daugiau nei vien sveikai priimti savo lytin\u0119 tapatyb\u0119 ir realisti\u0161kai pripa\u017einti seksualinius tro\u0161kimus bei pagundas. Tai gali skatinti jungist\u0105 patarti prie\u0161intis krik\u0161\u010dioni\u0161kam protingumui ir net moral\u0117s normoms.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dviprasmi\u0161kai i\u0161d\u0117stytame patarime t\u0117vas Chesteris P. Michaelas ir Marie C. Norrisey rekomendavo prie\u0161ing\u0173 ly\u010di\u0173 draugyst\u0117ms \u201enepaisant pavoj\u0173\u201c pl\u0117toti erotin\u012f asmenyb\u0117s aspekt\u0105. Kai kyla klausimas, k\u0105 tur\u0117t\u0173 daryti viengungiai, netek\u0117jusios ir nelaimingai ved\u0119 ar i\u0161tek\u0117jusios, jei u\u017emezgamos erotin\u0117s draugyst\u0117s ir \u201esantuoka ne\u012fmanoma ar ne\u012fvykdoma\u201c, jie neu\u017edaro dur\u0173 lytiniams santykiams tarp nesusituokusi\u0173 \u017emoni\u0173. Jie ra\u0161o, kad \u201emalda, malone, inteligencija, intuicija ir kit\u0173 patirtimi bus atrasta reikiamos i\u0161minties i\u0161spr\u0119sti kiekvienai situacijai\u201c. \u201eAnkstesnius \u012fsipareigojimus, pareigas ir atsakomybes reik\u0117t\u0173 <em>kiek \u012fmanoma <\/em>gerbti\u201c (kursyvas autori\u0173). Reikia skaitytis su \u201e\u012fstatymais, papro\u010diais, skandalo pavojumi ir bet kokiu blogiu, kuris gali kilti\u201c bei tuo, kas padarys \u201edaugiausia g\u0117rio daugiausiai \u017emoni\u0173 ir ma\u017eiausiai \u017ealos ma\u017eiausiam \u017emoni\u0173 skai\u010diui\u201c (ten pat, p.133).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Michaelas ir Norrisey t\u0105 pat\u012f pataria ir homoseksualams ir nukreipia juos \u012f \u201eDignity\u201c (\u201eOrumas\u201c), katalik\u0173 g\u0117j\u0173 i\u0161sivadavimo organizacij\u0105, kuri galinti pad\u0117ti jiems suprasti, \u201ekaip geriausiai \u0161ioje situacijoje vykdyti Dievo vali\u0105\u201c (ten pat, p. 134).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jungo id\u0117jos pasirod\u0117 naudingos krik\u0161\u010dioni\u0173 homoseksual\u0173 aktyvistams, kurie teigia, kad \u201ei\u0161\u0117jimas \u012f vie\u0161um\u0105\u201c, pasiskelbimas, jog esi g\u0117jus, yra asmenyb\u0117s tamsesni\u0173j\u0173 ir prie\u0161ing\u0173 ly\u010di\u0173 pusi\u0173 integravimo pavyzdys. [19]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160io po\u017ei\u016brio pavojai \u2013 visi\u0161kai real\u016bs. Mes \u017einome apie krik\u0161\u010dioni\u0173 vadovus, kurie \u012fpuol\u0117 \u012f seksualin\u012f amoralum\u0105 veikiami Jungo id\u0117j\u0173 apie asmenyb\u0117s erotinio aspekto rai\u0161kos svarb\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Padarant vietos blogiui<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sav\u0119s u\u017ebaigimo sutaikant prie\u0161ybes tikslas yra nepriimtinas i\u0161 esm\u0117s, nes susij\u0119s su id\u0117ja, jog <strong>blogis, u\u017euot buv\u0119s atmestas, turi b\u016bti integruotas \u012f asmen\u012f.<\/strong> \u0160i problema krik\u0161\u010dioni\u0161kame jungizme nusipelno ypatingo d\u0117mesio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jungas daug ra\u0161\u0117 apie g\u0117rio ir blogio sutaikinim\u0105, bet jo pa\u017ei\u016bras sunku galutinai apibr\u0117\u017eti. Episkopalin\u0117s Ba\u017eny\u010dios kunigas Johnas Sanfordas, turb\u016bt \u017eymiausias Jungo mokinys krik\u0161\u010dionis, pripa\u017e\u012fsta: \u201eJungas kartais erzinan\u010diai nenuoseklus savo argumentais d\u0117l blogio ir Dievo. Jo nenuoseklumas b\u016bt\u0173 ne toks sunkus, jei kiekviename savo nenuoseklumo ta\u0161ke jis neb\u016bt\u0173 toks nepalenkiamas d\u0117l savo pozicijos\u201c [20].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reikalaudamas g\u0117rio ir blogio sutaikinimo, Jungas, regis, kartais nor\u0117jo pasakyti, kad i\u0161keliant blog\u012f \u012f s\u0105mon\u0119, su juo galima stoti akistaton, atsikratyti nuo to, kas j\u012f daro blogiu, ir integruoti \u012f \u0161vies\u0105. Instinktyvaus ir simbolinio asmenyb\u0117s aspekt\u0173 neigimas, slopinimas, \u201eatsk\u0117limas\u201c Jungo po\u017ei\u016briu ir yra tai, kas juos daro blogus. \u0160itoks Jungo m\u0105stymas turi \u0161iokio tokio pagr\u012fstumo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet Jungas, regis, tik\u0117josi tikros g\u0117rio ir blogio s\u0105jungos auk\u0161tesn\u0117je Dievo sintez\u0117je. Jis ra\u0161\u0117, kad \u017emoni\u0173 g\u0117rio ir blogio id\u0117jos yra per siauros. Auk\u0161\u010diausiame u\u017ebaigtumo ir s\u0105moningumo lygyje ras vietos tiek tai, k\u0105 \u017emon\u0117s dabar laiko g\u0117riu, tiek tai, k\u0105 jie laiko blogiu. Taigi gyvenimo tikslas pasirodo es\u0105s ne gerumas, o s\u0105moningumas ir pilnatv\u0117, \u012ftraukiant \u012f j\u0105 net blog\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tad nenuostabu, kad Jungas kartais nuvertino moralines normas, laikydamas jas grynais susitarimais, u\u017etverian\u010diais keli\u0105 \u012f individuali\u0105 pilnatv\u0119. Pavyzd\u017eiui, kai viena grup\u0117 klaus\u0117 jo, ar kraujomai\u0161a priimtina, Jungas pa\u017eym\u0117jo \u0161iuolaikinio \u017emogaus tro\u0161kim\u0105 atmesti moralinius tokio elgesio prie\u0161taravimus ir \u201epa\u010diam i\u0161siai\u0161kinti, kokie yra reikalai\u201c. Jungas t\u0119s\u0117: \u201eNors \u0161is tro\u0161kimas atrakina pavojingiausias galimybes, negalime nematyti jo kaip dr\u0105sios iniciatyvos ir nors kiek jam nesimpatizuoti. Tai ne nutr\u016bktgalvi\u0161kas nuotykis, o pastanga, \u012fkv\u0117pta gilaus dvasinio r\u016bpes\u010dio dar kart\u0105 suteikti gyvenimui prasm\u0119 \u0161vie\u017eios ir be i\u0161ankstinio nusistatymo \u012fgytos patirties pagrindu. Atsargumas, be abejo, turi savo viet\u0105, bet ar galime atsisakyti remti rimt\u0105 riziking\u0105 \u017eingsn\u012f, kuris \u012f veikimo lauk\u0105 i\u0161kvie\u010dia asmenyb\u0117s visum\u0105. Jei jam prie\u0161inam\u0117s, bandome nuslopinti tai, kas \u017emoguje geriausia \u2013 jo dr\u0105s\u0105 ir aspiracij\u0105. O jei mums tur\u0117t\u0173 pasisekti, mums tereik\u0117t\u0173 stov\u0117ti tos ne\u012fkainojamos patirties, kuri gal\u0117t\u0173 suteikti gyvenimui prasm\u0119, kelyje. Kas b\u016bt\u0173 atsitik\u0119, jei Paulius b\u016bt\u0173 leid\u0119sis atkalbamas nuo kelion\u0117s \u012f Damask\u0105?\u201c [21]<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Nevisada daryk gera?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paties Jungo painus po\u017ei\u016bris \u012f g\u0117rio bei blogio sutaikinim\u0105 \u012fne\u0161a painiavos ir \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 jungizm\u0105. Sanfordas duoda suprasti, jog tai, k\u0105 mes vadiname blogiu, v\u0117liau gali b\u016bti \u012ftraukta \u012f auk\u0161tesn\u0119 sintez\u0119. Pakeliui pasteb\u0117damas, kad blogis pasaulyje provokuoja \u017emones morali\u0161kai augti, jis klausia: \u201eKas \u017eino, gal kai dramos pabaigoje pakils u\u017edanga, atrasime, jog vis\u0105 laik\u0105 tarp Dievo ir \u0160\u0117tono buvo slapta s\u0105junga ir kad Dievo gerumas yra kur kas didesnis u\u017e g\u0117r\u012f ir blog\u012f, kur\u012f mes, \u017emon\u0117s, i\u0161skiriame pasaulyje\u201c [22].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sanfordas s\u0105moningumo ir pilnatv\u0117s tiksl\u0105 kelia auk\u0161\u010diau u\u017e gerum\u0105. Jis net teigia, kad J\u0117zus r\u0117m\u0117 toki\u0105 pozicij\u0105: \u201eS\u0105moningumo augim\u0105 J\u0117zus vertina labiau nei prisiderinim\u0105 prie \u2018gerumo\u2019\u201c9.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161ingai, Sanfordas u\u017esipuola apa\u0161tal\u0105 Pauli\u0173, nes \u201ePaulius beveik visada prie\u0161i\u0161kas jausmui. Jis link\u0119s pykt\u012f, lytin\u012f potrauk\u012f ir erotinius tro\u0161kimus laikyti blogiu&#8230; [Tai] prilygsta fizin\u0117s \u017emonijos prigimties atmetimui. Taip Paulius patenka \u012f psichologin\u012f gnosticizm\u0105\u201c (ten pat, p. 72).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sanfordo, kaip ir Jungo, po\u017ei\u016bris \u012f g\u0117rio ir blogio sutaikinim\u0105 n\u0117ra ai\u0161kus. Protarpiais atrodo, kad jis tik pasisako u\u017e realistin\u012f ir pozityv\u0173 \u017emogaus fizin\u0117s prigimties vertinim\u0105. Sanfordas neliepia \u017emon\u0117ms nusid\u0117ti. I\u0161 tikr\u0173j\u0173, savo knygoje <em>Sapnai<\/em> Sanfordas sapn\u0173 interpretacij\u0105 naudoja tam, kad pad\u0117t\u0173 \u017emon\u0117ms atvirai i\u0161pa\u017einti rimt\u0105 nuod\u0117m\u0119, toki\u0105 kaip abortas ir santuokin\u0117 nei\u0161tikimyb\u0117, ir priimti Dievo atleidim\u0105. Bet tai, kad Sanfordas u\u017esipuola apa\u0161tal\u0105 Pauli\u0173, signalizuoja, jog jis stoja \u012f opozicij\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161kam aprei\u0161kimui d\u0117l g\u0117rio ir blogio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Yra ai\u0161ku, kad Sanfordo po\u017ei\u016bris \u012f g\u0117rio ir blogio sutaikinim\u0105 nesiderina su krik\u0161\u010dioni\u0173 po\u017ei\u016briu, kad \u017emogus visada turi daryti gera ir vengti blogo. Sanfordas kritikuoja j\u012f kaip nerealistin\u012f, ne\u012fmanom\u0105 ir net pavojing\u0105: \u201eYra nei\u0161vengiama tamsioji m\u016bs\u0173 prigimties pus\u0117, kuri atsisako b\u016bti absorbuota \u012f m\u016bs\u0173 auk\u0161tus g\u0117rio, moral\u0117s ir idealaus \u017emogi\u0161ko elgesio idealus. I\u0161 ties\u0173, jei stengiam\u0117s b\u016bti per geri, tik sukeliam prie\u0161ing\u0105 reakcij\u0105 pas\u0105mon\u0117je. Jei pernelyg stengiam\u0117s gyventi \u0161viesoje, viduje susikaupia atitinkamas kiekis tamsos. Jei i\u0161einame u\u017e savo nat\u016bralaus geb\u0117jimo myl\u0117ti ir b\u016bti geri rib\u0173, savyje kuriame prie\u0161ing\u0105 kiek\u012f pyk\u010dio ir \u017eiaurumo. Psichologija persp\u0117ja mus, kad nesistengtume b\u016bti geresni nei esame, ir ragina siekti ne tiek dirbtinio \u2018gerumo\u2019, kiek s\u0105moningumo ir gyventi ne idealais, kuri\u0173 negalime laikytis, bet i\u0161 vidinio Centro, kuris vienas tegali laikyti pusiausvyr\u0105. Taigi moralaus gyvenimo pagrindai pasistumia nuo auk\u0161\u010diausi\u0173 moralini\u0173 ideal\u0173 siekio (nors moraliniai idealai irgi svarb\u016bs) prie savi\u017einos siekio, tikint, kad \u017emogaus moralin\u0117s vertyb\u0117s ir idealai efektyv\u016bs tik jo s\u0105moningumo srityje\u201c (p. 23).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is po\u017ei\u016bris atskleid\u017eia Sanford\u0105 esant ma\u017eiau vilting\u0105 d\u0117l \u017emogaus prigimties nei \u0161v. Paulius, kur\u012f jis kritikuoja, nes Paulius labiau pasitiki \u017emogaus galimybe bendradarbiauti su Dvasios galia gyvenant gerumo gyvenim\u0105 gerokai u\u017e \u201em\u016bs\u0173 nat\u016bralaus geb\u0117jimo myl\u0117ti ir b\u016bti geri rib\u0173\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sanfordo nuostat\u0105 daugelis \u017emoni\u0173 perskaitys kaip dvasininko leidim\u0105 nusid\u0117ti dabar, mokytis i\u0161 patirties ir i\u0161taisyti reikalus v\u0117liau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sanfordas netiesiogiai atmeta po\u017ei\u016br\u012f, kad krik\u0161\u010dionys turi stengtis \u012fveikti k\u016bni\u0161kum\u0105. Jis kritikuoja Rom 7,14\u201326 d\u0117l to, kad Paulius \u201epripa\u017e\u012fsta, jog jame yra dar viena galia, kuri ver\u010dia j\u012f elgtis prie\u0161ingai geriausiems jo ketinimams&#8230; Deja, Paulius atsisako priimti \u0161\u012f prie\u0161ing\u0105 polink\u012f kaip sav\u0119s dal\u012f. Jis parei\u0161kia, jog, \u0161iaip ar taip, taip elgiasi ne jo savastis, o \u2018manyje gyvenanti nuod\u0117m\u0117\u2019. Tai prilygsta atsisakymui priimti \u0160e\u0161\u0117l\u012f kaip nei\u0161vengiam\u0105 ir teis\u0117t\u0105 savo prigimties dal\u012f; tai kaip vienintel\u012f \u012fmanom\u0105 sprendim\u0105 palieka pastang\u0105 rasti b\u016bd\u0105 kaip nors atkirsti \u0160e\u0161\u0117l\u012f nuo sav\u0119s&#8230; tai nei\u0161sprend\u017eia problemos, o tik nuvaro j\u0105 giliau \u012f pogrind\u012f\u201c (kursyvas autori\u0173, p. 70).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Nuotykiai blogyje<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galima numanyti, kad Sanfordo nuostata kelia sumai\u0161t\u012f d\u0117l moralini\u0173 reikalavim\u0173 svarbos. Jis neneigia, jog moralin\u0117s normos egzistuoja: \u201ePaulius teisus, kad veikti pagal visus savo impulsus, duoti visi\u0161k\u0105 laisv\u0119 savo emocijoms ir tro\u0161kimams gali b\u016bti \u017ealinga. Nereikia leisti sau daryti visokius neteis\u0117tus veiksmus\u201c (p. 72). Bet Sanfordas nuvertina moral\u0119 kaip individ\u0105 dirbtinai ribojan\u010di\u0105: \u201ePauliaus etika atima \u017emogaus laisv\u0119. Kai mums liepiama prisiderinti prie gerumo reikalavimo, kur\u012f mums primet\u0119s kolektyvinis autoritetas, ir sulaikyti kylant i\u0161 savo pas\u0105mon\u0117s visk\u0105, kas tam prie\u0161tarauja, mes prarandame savo laisv\u0119; i\u0161 m\u016bs\u0173 nebesitikima, kad b\u016bsime s\u0105moningi, atsakingi u\u017e save \u017emon\u0117s\u201c (p. 83).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i pozicija veda prie moralinio kompromiso: \u201ePaulius \u012ftikin\u0117ja mus \u2018niekad nepavargti daryti gera\u2019. Jam nereik\u0117t\u0173 to sakyti, jei neb\u016bt\u0173 lengva kaip tik nuo to pavargti. Tai m\u016bs\u0173 dalis, kuri atsisako b\u016bti vienpusi\u0161kai tapatinama su tuo, k\u0105 Paulius suprato esant g\u0117riu. Bandymas vienpusi\u0161kai gyventi pagal Pauliaus ego idealus tik sustiprina ir suintensyvina \u012ftr\u016bk\u012f mumyse ir suskaldo mus taip, kad \u0160e\u0161\u0117lis tampa m\u016bs\u0173 prie\u0161u\u201c (p. 72).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuo po\u017ei\u016briu Sanfordas kaip gnostin\u012f atmeta Pauliaus mokym\u0105 apie lytin\u012f gyvenim\u0105, nes \u0161is moko, kad \u201ejis niekad neleistinas i\u0161skyrus grie\u017etose santuokos ribose (p. 73). Jis bara Pauli\u0173 u\u017e kvietim\u0105 Ba\u017eny\u010dios vadovams gyventi pavyzdingai (1 Tim 3,2\u20137), pastang\u0105, kuri, kaip jis sako, \u201eneduos autenti\u0161ko \u017emogaus, o tik \u017emog\u0173, kuris apsimeta\u201c (p. 73).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip \u201e\u012fdom\u0173 kontrast\u0105\u201c Pauliaus nuostatai Sanfordas cituoja vienos ind\u0117n\u0173 genties \u201e\u0161vent\u0105 \u017emog\u0173\u201c, vardu \u0160lubas Elnias: \u201eNuod\u0117m\u0117 ver\u010dia suktis pasaul\u012f. Negali b\u016bti toks pasip\u016bt\u0119s, toks ne\u017emoni\u0161kas, kad nor\u0117tum b\u016bti vis\u0105 laik\u0105 \u0161varus, \u012fvynioj\u0119s savo siel\u0105 \u012f plastmasin\u012f mai\u0161el\u012f. Tu turi b\u016bti Dievas ir velnias, ir vienas, ir kitas kartu\u201c (p. 74).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Praktikoje \u0161i krik\u0161\u010dioni\u0173 jungist\u0173 nuostata yra rimtai klaidinanti, tai kvietimas leistis \u012f nusikaltimo avanti\u016br\u0105. Sanfordas ra\u0161o: \u201eJei mes gyvenime tik vengiame rizikos, niekada nesu\u017einosime, kas tokie esame; gyvenimas turi b\u016bti gyvenamas nuodugniai, jei norime tapti tikrais \u017emon\u0117mis, ir geriau yra sulaukti atleidimo nei b\u016bti teisuoli\u0161kam\u201c (p. 80). Galb\u016bt angelai gal\u0117t\u0173 skaityti tok\u012f teigin\u012f vien su beaistriu teologiniu smalsumu. Ta\u010diau bent keliems k\u016bni\u0161kiems \u017emon\u0117ms tai nuskamb\u0117s kaip autoritetingas dvasininko leidimas nusid\u0117ti dabar, mokytis i\u0161 patirties ir i\u0161taisyti reikalus v\u0117liau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tikros ganytoji\u0161kos problemos<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei leist\u0173 straipsnio apimtis, gal\u0117tume patyrin\u0117ti jungizmo tendencij\u0105 i\u0161mesti objektyv\u0173 bet kurios religijos, su kuria jis s\u0105veikauja, \u012fskaitant krik\u0161\u010dionyb\u0119, pob\u016bd\u012f. Jungizmas antgamtines ir dvasines realijas laiko psichologin\u0117mis realijomis. \u012esitikinimai ir tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimai laikomi psichikos projekcijomis. Tad krik\u0161\u010dionyb\u0117 vertinama ne d\u0117l ties\u0173, kurias ji atskleid\u017eia apie \u017emog\u0173 ir Diev\u0105, bet d\u0117l jos naudingumo nu\u017eymint ir tiriant pas\u0105mon\u0119. Tod\u0117l Ra\u0161tas interpretuojamas subjektyviai. Kristus netenka savo unikalumo kaip \u012fsik\u016bnij\u0119s \u017dodis ir tarpininkas tarp Dievo ir \u017emogaus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip pat gal\u0117tume aptarti b\u016bd\u0105, kuriuo jungizmas, nustumdamas Diev\u0105 u\u017e \u017emogi\u0161ko pa\u017einimo rib\u0173 ir u\u017e g\u0117rio bei blogio, \u012ftvirtina diev\u0105, kuris yra ir geras, ir piktas, gryna \u017emogaus proto projekcija, po kurio \u012fvaizd\u017eiu \u017emoni\u0173 gyvenimams ateina vyrauti piktosios dvasin\u0117s j\u0117gos. Jahv\u0117s atsi\u017ead\u0117jimas kvie\u010dia gr\u012f\u017eti Baal\u0105. \u0160ventumo ir pasikeitimo Dvasioje paie\u0161kos atsisakymas palieka atvir\u0105 keli\u0105 seksualin\u0117s vergov\u0117s dvasioms, faliniams demonams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Netur\u0117dami \u010dia vietos pl\u0117toti \u0161ias temas, vien paminime jas kaip persp\u0117jimus. Pagrindinis m\u016bs\u0173 r\u016bpestis \u0161iame straipsnyje \u2013 ne pats Jungas, bet jo sek\u0117jai krik\u0161\u010dionys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pana\u0161iai \u0161iame straipsnyje negalime apsvarstyti reikal\u0173, kuri\u0173 stengiasi imtis krik\u0161\u010dionys jungistai, arba patys pasi\u016blyti autenti\u0161kesn\u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 atsak\u0105. Jungas patrauklus daugeliui krik\u0161\u010dioni\u0173, nes jis rimtai \u017ei\u016bri \u012f giliausius \u017emogi\u0161kosios psichikos lygmenis. Jis supranta asmenyb\u0117s simbolinio ir vaizduot\u0117s matmen\u0173 svarb\u0105. Tuomet, kai Ba\u017eny\u010dia da\u017enai atspindi racionalias ir technologines \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s ypatybes, Jungas skelbia v\u0117l atrad\u0119s siel\u0105, \u0161ird\u012f, ir tai labai malonu daugeliui krik\u0161\u010dioni\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau, nelaimei, Jungas si\u016blo i\u0161kreipt\u0105 vaizd\u0105, kur\u012f suformavo jo paties susid\u016brimai su blogiu pas\u0105mon\u0117s srityje, kaip jis gyvenimo pabaigoje pripa\u017eino savo knygoje <em>Prisiminimai, sapnai, mintys<\/em> [23]. Ten jis gyvai apra\u0161\u0117 gyvenim\u0105 formuojan\u010dias vaikyst\u0117s vizijas, kuriose jis mat\u0117 g\u0105sdinant\u012f po\u017eemin\u012f falin\u012f diev\u0105 ir ant Bazelio katedros besitu\u0161tinant\u012f diev\u0105 \u2013 aprei\u0161kimus, kaip jis tai mat\u0117, apie tamsi\u0105j\u0105 dievyb\u0117s pus\u0119, kuri\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117 u\u017egniau\u017e\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u016bs\u0173 \u0161io straipsnio tikslas apsiriboja tuo, kad nurodo krik\u0161\u010dioni\u0173 jungist\u0173 darb\u0173 temas, kurios turi \u017ealing\u0105, prakti\u0161k\u0105 poveik\u012f tiems, kurie jais naudojasi. \u0160ios problemos \u2013 tikros ganytoji\u0161kos problemos, nes jos pasirodo daugiausia ne mokslin\u0117se knygose, para\u0161ytose akademinei auditorijai, bet populiaraus lygio knygose, konferencijose ir rekolekcijose. Nors \u0161ios temos n\u0117ra vienodai esamos vis\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 jungist\u0173 darbuose, jos da\u017enai yra pakankamai rimtos, kad diskvalifikuot\u0173 tuos darbus kaip krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo vadovus. Spr\u0119sti \u0161ias problemas tur\u0117t\u0173 b\u016bti r\u016bpestis vis\u0173, kurie vadovauja ba\u017eny\u010diose, draugijose ir organizacijose, kur krik\u0161\u010dionys naudojasi C. G. Jungo mintimis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Dal\u0117 Dara\u0161kait\u0117 ir Zigmantas Ardickas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: \u201eRenewal\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Karlas Gustavas Jungas, \u0161veicar\u0173 gelmi\u0173 psichologijos pradininkas, vienu metu buv\u0119s Sigmundo Freudo draugas, mir\u0117 1961 metais, ta\u010diau jo id\u0117jos nemir\u0161ta. M\u016bs\u0173 laikais Jungo id\u0117jos labiausiai paplit\u0119 tarp krik\u0161\u010dioni\u0173, ypa\u010d Romos katalik\u0173 ir episkopalin\u0117s Ba\u017eny\u010dios JAV nari\u0173. Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 atsiskyr\u0119 nuo pasaulio studijuoja Jung\u0105 ar sako kalbas jungizmui skirtose konferencijose, leid\u017eiamos knygos, ra\u0161oma straipsni\u0173 ir netgi\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[469],"tags":[386,146,492],"autorius":[685,684],"class_list":["post-1140","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-2002-2","tag-jungas","tag-krikscionybe","tag-vidinis-pasaulis","autorius-kevin-perrotta","autorius-leanne-payne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1140","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1140"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1140\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1142,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1140\/revisions\/1142"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1140"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1140"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1140"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=1140"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}