{"id":116,"date":"2015-08-19T15:57:04","date_gmt":"2015-08-19T12:57:04","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=116"},"modified":"2015-08-19T15:57:17","modified_gmt":"2015-08-19T12:57:17","slug":"induizmas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/induizmas\/","title":{"rendered":"Induizmas"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Induizmas turi 630 mln. \u0161alinink\u0173, t. y. 13,2 proc. pasaulio gyventoj\u0173. 85 proc. indus\u0173 gyvena Indijoje, Nepale. \u0160iose \u0161alyse induizmas yra valstybin\u0117 religija. S\u0105voka \u201einduizmas\u201c tai ne vieningos religijos Indijoje apibr\u0117\u017eimas. Ji apib\u016bdina daugel\u012f Indijoje paplitusi\u0173 religij\u0173, kurios turi daug bendro ir daug skirtum\u0173. \u201eHindu\u201c sen\u0105ja pers\u0173 kalba rei\u0161k\u0117 Indo up\u0117s vard\u0105. V\u0117liau juo buvo vadinami \u0161ios srities gyventojai, o musulmonams u\u017ekariavus Indij\u0105, persi\u0161kai kalbantys Indijos musulmonai tokiu vardu \u0117m\u0117 vadinti ind\u0173 religijas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ilga Indijos religij\u0173 istorija yra dalinama \u012f tris fazes, ir induizmas, kaip paskutin\u0117 faz\u0117, daug per\u0117m\u0117 i\u0161 ankstesni\u0173 fazi\u0173. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Pirmoji faz\u0117 \u2013 vedizmas apie 1700\u20131000 m. pr. Kr., turi daug bendro su graik\u0173 mitologija. Apie 1400 m. pr. Kr. sukurtos Vedos \u2013 tai \u0161ventieji ra\u0161tai su ritualiniais tekstais, maldomis, burta\u017eod\u017eiais ir himnais. Buvo \u017einoma ir garbinama daug diev\u0173 (minima da\u017enai 33 milijonai), o svarbiausieji \u2013 dangaus dievas Indra, ugnies dievas Agnis ir tvarkdarys Var\u016bna.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po vedizmo i\u0161ry\u0161k\u0117jo brahmanizmas, antroji Indijos religij\u0173 istorijos faz\u0117, kuri t\u0119s\u0117si nuo 1000 iki 400 m. pr. Kr. \u010cia vadovavo brahmanai, sustiprin\u0119 kast\u0173 sistem\u0105, b\u016bding\u0105 induizmui. T\u016bkstan\u010diai kast\u0173 jungiasi \u012f 4 pagrindines kastas: 1) brahmanai (\u0161ventikai ir mokytojai); 2) k\u0161atrijai (kariai ir valdantieji); 3) vai\u0161ijai (amatininkai ir valstie\u010diai); 4) \u0161udrai (darbininkai ir tarnai). Didel\u0117 grup\u0117 \u017emoni\u0173, nepriklausantys kastoms (nelie\u010diamieji), yra u\u017e kastos sistemos r\u0117m\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Brahmanas \u2013 pasaulio valdymo principas, b\u016bties pirmin\u0117 prie\u017eastis. Atmanas (t. y. kv\u0117pavimas), tikroji \u017emogaus savastis, buvo suprantama kaip Brahmano dalis. Susiformuoja mokslas apie reinkarnacij\u0105 arba siel\u0173 persik\u016bnijim\u0105: dievi\u0161koji \u017emogaus savastis apsigyvena po mirties kitoje gyvoje b\u016btyb\u0117je (\u017emoguje, gyvulyje). \u010cia galioja karma (skr. veiksmas, veiksmo rezultatas), kai u\u017e gerus ir blogus \u0161io gyvenimo darbus bus apdovanojama arba baud\u017eiama kitame gyvenime. Tod\u0117l reikia karm\u0105 gerinti maldomis ir ritualais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Induizmas tre\u010dioje faz\u0117je (nuo 400 m. prie\u0161 Krist\u0173 iki \u0161iandien) pripa\u017e\u012fsta \u0161ventus ra\u0161tus, kurie dalinami \u012f dvi dideles grupes: \u201eShruti\u201c (\u201eI\u0161girsta\u201c) \u2013 did\u017eiausio aprei\u0161kimo vedai, brahmanai ir 800\u2013600 m. pr. Kr. atsirad\u0119 ra\u0161tai \u2013 upani\u0161ados. \u201eSmriti\u201c (\u201ePrisiminimas\u201c) vadinamos \u0161imtme\u010di\u0173 eigoje atsiradusios didel\u0117s apimties legendos. Prie j\u0173 priskiriama vis\u0173 pirma \u201eRamajana\u201c ir \u201eMahabharata\u201c, t. y. du stamb\u016bs epai, turintys 24000 ir 100 000 dvieili\u0173, taip pat Puranai \u2013 mit\u0173, legend\u0173 apie dievus ir ritual\u0173 rinkinys. \u0160ven\u010diausia ir \u017einomiausia induizmo pamokym\u0173 knyga yra \u201eBagavadgita\u201c \u2013 \u201eMahabharatos\u201c dalis, atsiradusi tarp 200 m. pr. Kr. ir 200 m. po Kr. Induizme yra trys pagrindiniai i\u0161ganymo keliai, kurie yra lygiaver\u010diai: pa\u017einimo kelias (\u201ejuana\u2013marga\u201c) pasiekiamas, praktikuojant jog\u0105, meditacij\u0105, \u0161vent\u0173 ra\u0161t\u0173 studijavim\u0105 ir askez\u0119; veikimo kelias (\u201ekarma\u2013marga\u201c) \u2013 tai pareig\u0173 atlikimas \u0161eimai ir visuomenei, taip pat ritual\u0173 ir ceremonij\u0173 vykdymas; pasi\u0161ventimo kelias (\u201ebhakti\u2013marga\u201c) \u2013 ypatingas paties pasirinkto dievo garbinimas, ritualai, aukos, askez\u0117 arba pastoviai kartojamos mald\u0173 formul\u0117s (mantros). Vakaruose \u017einomiausia grup\u0117, kuri ie\u0161ko i\u0161ganymo atsiduodant (bhakti), yra Har\u0117 Kri\u0161na jud\u0117jimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skiriamasis induizmo po\u017eymis yra tas, kad \u012f kit\u0173 diev\u0173 garbinim\u0105 \u017ei\u016brima ne kaip \u012f konkurencij\u0105, o kaip \u012f tok\u012f pat keli\u0105 dievi\u0161kojon realyb\u0117n. Taip prie induizmo religin\u0117s sistemos yra prijungiamos svetimos religijos, ir induizmas tampa sinkretine religija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Induizme yra \u017einoma nesuskai\u010diuojama daugyb\u0117 diev\u0173. Trys svarbiausi dievai \u2013 tai Brahma (pradininkas), Vi\u0161nus (glob\u0117jas) ir \u0160yva (pasaulio griov\u0117jas). Paskutinieji du yra ypatingai garbinami, tod\u0117l vi\u0161nuizmas ir \u0161yvaizmas yra laikomi pagrindin\u0117mis induizmo kryptimis. Vi\u0161nus per t\u016bkstantme\u010dius neva buvo \u012fsik\u016bnij\u0119s \u012f kitus pavidalus, bet Kri\u0161na, \u017eymiausias Vi\u0161naus avatara (\u012fsik\u016bnijimas), induist\u0173 yra labiausiai garbinamas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 induizmo kilo \u012fvairios naujos religijos: d\u017eainizmas (\u012fk\u016br\u0117jas \u2013 D\u017eina, gyven\u0119s apie 539\u2013467 m. pr. Kr.); budizmas (\u012fk\u016br\u0117jas \u2013 Gautama Buda, apie 563?483 m. pr. Kr.); sikhizmas (\u012fk\u016br\u0117jas \u2013 Nanakas, 1469\u20131558 m. po Kr.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nuo XIX a. Indijoje egzistavo daug jud\u0117jim\u0173, kuriuos b\u016bt\u0173 galima sujungti \u012f vien\u0105 s\u0105vok\u0105 \u2013 \u201eneoinduizmas\u201c. Neoinduizmas buvo nukreiptas prie\u0161 kolonializm\u0105 ir Vakar\u0173 \u012ftak\u0105, band\u0117 i\u0161gelb\u0117ti induizmo palikim\u0105 ir kai k\u0105 jame reformuoti. Jud\u0117jimai kartais \u012fgaudavo krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105sias vertes, skatino dirbti visuomen\u0117s labui, atmet\u0117 kast\u0173 nelygyb\u0119 ir netgi diev\u0173 paveiksl\u0173 garbinim\u0105. \u017dinomiausi neoinduizmo atstovai yra Romas Mohanas Rojus (1772\u20131833), Ramakri\u0161na (1834\u20131886), Vivekananda (1862\u20131902), R. Tagor\u0117 (1861\u20131941), Aurobindas Go\u0161as (1872\u20131950) ir Mahatma Gandis (1869\u20131948), savo religines reformas sujung\u0119s su politine kova.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Europoje induizmas \u0117m\u0117 pla\u010diau plisti XVIII a. pabaigoje, kai buvo ver\u010diami \u0161venti ra\u0161tai. Induizmo populiarinimui pasitarnavo tokie \u012f\u017eym\u016bs \u017emon\u0117s kaip V. von Humboldtas, A. Schopenhaueris, F. Schellingas, H. Hesse, propaguodami \u0161ios religijos mintis. \u0160ito am\u017eiaus prad\u017eioje neoinduistiniai, teosofiniai ir antroposofiniai sluoksniai supa\u017eindino Vakarus su joga ir induizmo id\u0117jomis. Tod\u0117l penkiasde\u0161imt\u0173j\u0173 met\u0173 pabaigoje Vakaruose jau atlikin\u0117jo misijas \u012fvair\u016bs guru bei nauji religiniai jud\u0117jimai, tokie kaip Anandos Margos \u201eJaunimo religija\u201c, transcendentin\u0117 meditacija (TM), \u201eDivine Light\u201c (angl. prana\u0161i\u0161ka \u0161viesa) misija, Har\u0117 Kri\u0161nos arba \u201eBhakti Rajne\u0161\u201c jud\u0117jimas. Esant dideliam \u0161iandieniniam susidom\u0117jimui egzoterika ir \u201eNew Age\u201c, induizmo \u012ftakos nepasteb\u0117ti negalima.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Biblijos mokymo ne\u012fmanoma jokiu b\u016bdu suderinti su induizmu: Biblijoje esantys \u0161altiniai yra vienintelis Dievo aprei\u0161kimas \u017emon\u0117ms ir, skirtingai nuo \u0161vent\u0173j\u0173 induizmo ra\u0161t\u0173, juos galima istori\u0161kai ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styti. Jie istori\u0161kai patikimi, neprie\u0161taringi, juose n\u0117ra mit\u0173, legend\u0173 ar burta\u017eod\u017ei\u0173. \u0160alia Biblijos Dievo n\u0117ra kit\u0173 diev\u0173, o kas aukoja diev\u0173 paveikslams, tas garbina demonus (1 Kor 10,20). \u017dmogus n\u0117ra dievi\u0161kas, nuo Dievo jis atskirtas nuod\u0117m\u0117s ir negali pasiekti i\u0161ganymo savo j\u0117gomis. Vietoj negailestingo atpildo kitame gyvenime Dievas si\u016blo mums atleidim\u0105 per J\u0117z\u0173 Krist\u0173, kuris yra vienintelis kelias pas Diev\u0105 (Jon 14,6). Reinkarnacijos mintis prie\u0161tarauja Biblijos teigimui, kad \u017emogus po mirties bus Dievo teisiamas (Hbr 9,27). Kadangi Dievas visus \u017emones vienodai myli ir skatina mus myl\u0117ti savo artim\u0105, nekreipiant d\u0117mesio \u012f asmen\u012f (Jok 2,1), tai ir kast\u0173 sistema nesiderina su krik\u0161\u010dioni\u0161kuoju tik\u0117jimu bei gyvenimu.<\/p>\n<p><strong>J\u00fcrgen Kuberski<\/strong>, teologas, publicistas, leid\u0117jas<\/p>\n<p>Vert\u0117 Vilma Kaktyt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>J\u00fcrgen Kuberski Induizmas turi 630 mln. \u0161alinink\u0173, t. y. 13,2 proc. pasaulio gyventoj\u0173. 85 proc. indus\u0173 gyvena Indijoje, Nepale. \u0160iose \u0161alyse induizmas yra valstybin\u0117 religija. S\u0105voka \u201einduizmas\u201c tai ne vieningos religijos Indijoje apibr\u0117\u017eimas. Ji apib\u016bdina daugel\u012f Indijoje paplitusi\u0173 religij\u0173, kurios turi daug bendro ir daug skirtum\u0173. \u201eHindu\u201c sen\u0105ja pers\u0173 kalba rei\u0161k\u0117 Indo up\u0117s vard\u0105. V\u0117liau\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":110,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[45],"autorius":[609],"class_list":["post-116","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1995-2","tag-induizmas","autorius-jurgen-kuberski"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/116","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=116"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/116\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":118,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/116\/revisions\/118"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/110"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=116"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=116"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=116"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=116"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}