{"id":1198,"date":"2016-10-14T06:31:00","date_gmt":"2016-10-14T03:31:00","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1198"},"modified":"2016-10-14T06:31:16","modified_gmt":"2016-10-14T03:31:16","slug":"ii-iskalta-akmenyje-kaip-tinkamai-pasiremti-dievo-istatymu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/ii-iskalta-akmenyje-kaip-tinkamai-pasiremti-dievo-istatymu\/","title":{"rendered":"II. I\u0161kalta akmenyje: kaip tinkamai pasiremti Dievo \u012estatymu"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Pastaba skaitytojui: jeigu j\u016bs primir\u0161\u0119 De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173, prie\u0161 skaitydami \u0161\u012f straipsn\u012f ar po to galite juos per\u017evelgti I\u0161\u0117jimo knygoje, 20 skyriuje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai girdime Dievo \u012estatym\u0105 arba bet kokius mums keliamus reikalavimus, m\u016bs\u0173 aroganti\u0161kose, nuod\u0117mingose \u0161irdyse kaipmat kyla mintis \u201eMan tai nesunku\u201c. \u0160i i\u0161didi reakcija taip artimai susijusi su m\u016bs\u0173 prigimtine nuod\u0117me, su m\u016bs\u0173 nuod\u0117minga prigimtimi, kad ji i\u0161bl\u0117sta labai l\u0117tai, net mums geriau susipa\u017einus su \u0160ventuoju Ra\u0161tu. \u0160i reakcija nuod\u0117mingoms \u0161irdims tokia \u201enat\u016brali\u201c, kad ji formuoja beveik visk\u0105, kas para\u0161yta apie etik\u0105, jei tik \u017emogaus m\u0105stymo ir jausm\u0173 centre n\u0117ra Kristaus Evangelijos. \u0160i reakcija slypi po daugelio nekrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 religij\u0173 ir daugumos pasaulietini\u0173 etikos teorij\u0173 pavir\u0161iumi. Kart\u0105 vienas i\u0161 \u017eymiausi\u0173 Vakar\u0173 filosofijos oratori\u0173 Immanuelis Kantas tiesmukai parei\u0161k\u0117: \u201eJei nor\u0117\u010diau, gal\u0117\u010diau!\u201c Ta\u010diau pri\u0117m\u0119 Kristaus Evangelij\u0105 bei giliai \u0161irdyje \u017einodami, kad esame i\u0161teisinti ir mums atleista vien per tik\u0117jim\u0105, galime prad\u0117ti atsikratyti \u0161ios reakcijos. O i\u0161sivadav\u0119 nuo jos, galime prad\u0117ti atsisakyti ir su ja einan\u010dio \u201estandartinio klaidingo\u201c Dievo \u012estatymo interpretavimo. Mes galime nebem\u0105styti ir ne\u012fsivaizduoti, jog \u012fmanoma pasinaudoti Dievo \u012estatymu, kad pelnytume jo palankum\u0105. Vienas i\u0161 \u017eingsni\u0173 \u0161io pasikeitimo link b\u016bt\u0173 pasvarstyti, kaip gal\u0117tume tinkamai pasinaudoti Dievo \u012estatymu, kuris neturi nieko bendra su i\u0161gelb\u0117jimo u\u017esitarnavimu. (\u0160iuo at\u017evilgiu labai naudingos knygos apie Martin\u0105 Luther\u012f ir John\u0105 Calvin\u0105.)<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I. Dievo \u012estatymo kaltinim\u0173 nauda<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirma, Dievo \u012estatymas naudingas tuo, kad parodo mums nuod\u0117m\u0119. Lai\u0161ke romie\u010diams, 3,20 para\u0161yta: \u201ePer \u012estatym\u0105 tik pa\u017e\u012fstame nuod\u0117m\u0119\u201c. B\u016btent Dievo \u012estatymas, \u012fra\u0161ytas De\u0161imtyje \u012fsakym\u0173 ir k\u016brinijos strukt\u016broje, priver\u010dia mus klauptis ir \u0161aukti: \u201eDieve, pasigail\u0117k man\u0119s, nusid\u0117j\u0117lio!\u201c Toks pasinaudojimas Dievo \u012estatymu yra vadinamas teologiniu arba \u201eatver\u010dian\u010diuoju\u201c pasinaudojimu. Jis atver\u010dia arba nukreipia mus nuo i\u0161didumo ir netik\u0117jimo prie atgailos. Teologinis jis yra ta prasme, kad gr\u0105\u017eina mus prie Dievo (graiki\u0161kas \u017eodis \u201etheos\u201c sudaro \u017eod\u017eio \u201eteologinis\u201c pagrind\u0105). J\u012f reikia pamin\u0117ti pirmiausia d\u0117l to, kad jis tiesiogiai prie\u0161tarauja \u201estandartiniam klaidingam\u201c Dievo \u012estatymo interpretavimui, kuris visada yra ne teologinis: neteisingas Dievo \u012estatymo panaudojimas visada ne atver\u010dia \u012f Diev\u0105, o stumia tolyn nuo jo. Tikriausiai pasteb\u0117jote, kad daugelis i\u0161 De\u0161imties \u012fsakym\u0173 pateikti neigiama forma: \u201eNedarysi!\u201c Atrodo, Dievas \u017einojo, kad jo \u012estatymo klausytojai ar skaitytojai darys tai, k\u0105 jis u\u017edraud\u0117, ir kad mus reik\u0117s suprie\u0161inti su savo pa\u010di\u0173 nuod\u0117m\u0117mis. Jau vien Dievo pasirinktas kalb\u0117jimo b\u016bdas yra dalis jo protesto prie\u0161 m\u016bs\u0173 nuod\u0117mingum\u0105. Toks Dievo \u012estatymo panaudojimas da\u017enai lyginamas su veidrod\u017eiu. Mes galime \u017evelgti \u012f veidrod\u012f ir d\u017eiaugtis savo gra\u017eia i\u0161vaizda, ta\u010diau da\u017eniausiai \u017ei\u016brime \u012f veidrod\u012f, kad su\u017einotume, kas netvarkoj. Taigi galima teigti, kad Dievo \u012estatymas padeda mums pa\u017einti save ir tas pa\u017einimas paskatina mus \u0161auktis atleidimo. \u0160i Dievo \u012estatymo funkcija \u2013 atversti \u017emones yra dinami\u0161ka, pasirei\u0161kianti labai \u012fvairiai ir \u012fvairiu metu. Kai pirm\u0105 kart\u0105 gyvai \u012ftik\u0117jome Krist\u0173, \u012estatymas kalb\u0117jo mums, kad esame nusid\u0117j\u0117liai, o Evangelija skelb\u0117 Dievo malon\u0119 Kristuje. \u0160is procesas t\u0119siasi per vis\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 gyvenim\u0105. Dievo \u012estatymas kartkart\u0117mis, o gal ir nuolatos apkaltina mus d\u0117l nuod\u0117m\u0117s \u2013 konkre\u010di\u0173 nederam\u0173 veiksm\u0173 ar bendr\u0173 dvasios nuod\u0117mi\u0173, kaip i\u0161didumas ir netik\u0117jimas. Ir \u0161is apkaltinimas turi past\u016bm\u0117ti mus atnaujinti gyv\u0105 pasitik\u0117jim\u0105 Dievo malone Kristuje, paskelbt\u0105 Evangelijoje. Kaltindamas \u012estatymas stumia mus prie Evangelijos \u2013 ir krik\u0161\u010dioni\u0161kojo gyvenimo prad\u017eioje, ir v\u0117liau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be to, Dievo \u012estatymo geb\u0117jimas atversti yra dinami\u0161kas ir ta prasme, kad kartais \u017emoni\u0173 reakcijos \u012f j\u012f b\u016bna labai skirtingos. U\u017euot parei\u0161k\u0119 \u201eMan tai nesunku\u201c, kai kurie sako: \u201eMan ne\u012fdomu, k\u0105 kalba Dievas. A\u0161 darysiu k\u0105 noriu\u201c. Atrodo, b\u016btent tai Paulius tur\u0117jo galvoje, Lai\u0161ko romie\u010diams 7,5 min\u0117damas \u201e\u012estatymo pa\u017eadintas nuod\u0117mingas aistras\u201c. \u0160i reakcija atspindi tikr\u0105 nuod\u0117m\u0117s blog\u012f kaip mai\u0161t\u0105 prie\u0161 Diev\u0105. \u0160ioje situacijoje, kaip ir kitose, Dievo \u012estatymas parodo, kad esame nusid\u0117j\u0117liai.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">II. Dievo \u012estatymo pilietin\u0117 nauda<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Turint galvoje nuod\u0117ming\u0105 vyr\u0173 ir moter\u0173, tikin\u010di\u0173j\u0173 ir netikin\u010di\u0173j\u0173 prigimt\u012f, nuolat gresia pavojus, kad visuomen\u0117 pavirs absoliu\u010diu chaosu, \u201evisuotiniu karu prie\u0161 visus\u201c. Ir naujausiuose laikra\u0161\u010diuose, ir istorin\u0117se knygose ne kart\u0105 skait\u0117me apie atvejus, kai \u017emon\u0117s \u012fsisukdavo \u012f nesibaigian\u010dio smurto ir ker\u0161to verpet\u0105. \u0160\u012f potencial\u0105 galime \u012f\u017evelgti ir savo visuomen\u0117je, ir savo \u0161irdyse. Dievas nenori, kad tai vykt\u0173, tad i\u0161 savo malon\u0117s jis da\u017enai suteikia pakankamai \u017eini\u0173 apie \u012estatym\u0105, kurio d\u0117ka \u012fmanomas ramus ir darnus visuomen\u0117s gyvenimas. B\u016btent tai mes vadiname pilietine arba politine Dievo \u012estatymo nauda. \u201ePilietine\u201c, nes jo d\u0117ka tampa \u012fmanoma civilizacija. \u201ePolitine\u201c, nes Dievo \u012estatymas \u012fgalina \u017emones gyventi bendruomen\u0117je (senov\u0117s graik\u0173 kalboje \u017eodis \u201epolis\u201c rei\u0161kia bendruomen\u0119).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuo at\u017evilgiu Dievo \u012estatym\u0105 galima pa\u017einti i\u0161 De\u0161imties \u012fsakym\u0173, kuri\u0173 tur\u0117t\u0173 laikytis tikintieji. Be to, Dievo \u012estatym\u0105 galima pa\u017einti ir tiesiogiai i\u0161 k\u016brinijos. Paulius pasak\u0117: \u201eKai jokio \u012estatymo neturintys pagonys i\u0161 prigimties vykdo \u012estatymo reikalavimus, tada jie, neturintys \u012estatymo, patys sau yra \u012estatymas. Jie parodo, kad \u012estatymo reikalavimai \u012fra\u0161yti j\u0173 \u0161irdyse\u201c (Lai\u0161ko romie\u010diams 2,14. 15). Praeityje daugelis m\u016bs\u0173 prot\u0117vi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 tai laik\u0117 \u201eprigimtiniu \u012fstatymu\u201c, kuris buvo tarsi santrauka posakio, kad prigimtis \u0161aukiasi Dievo moralinio \u012estatymo, nes yra jo k\u016brinys. Kitaip tariant, moralinis \u012fstatymas yra pagrindin\u0117 Dievo bendrojo, arba prigimtinio aprei\u0161kimo dalis. Tai rei\u0161kia, kad \u017emon\u0117s gali gyventi funkcionaliose civilizacijose ar bendruomen\u0117se tik d\u0117l to, kad tai \u012fgalina Dievo \u012estatymas \u2013 net jeigu \u017emon\u0117s ne\u0161lovina Dievo ir jam ned\u0117koja. \u017dmon\u0117s da\u017enai gauna Dievo malon\u0117s dovanas, bet nepripa\u017e\u012fsta, kad jos i\u0161 Dievo rank\u0173. O, kaip jie tur\u0117t\u0173 d\u0117koti u\u017e Dievo malon\u0119, kuri\u0105 Jis lieja per prigimtin\u012f \u012estatym\u0105!!! Tai gal\u0117t\u0173 atgr\u0119\u017eti j\u0173 \u0161irdis atgal \u012f T\u0117vo namus. Visose Dievo mums dovanotose bendruomen\u0117se (kaip \u0161eima, Ba\u017eny\u010dia, mokykla, verslas ir vyriausyb\u0117) galime tik\u0117tis \u017emoni\u0161kesnio gyvenimo b\u016bdo, tinkan\u010dio Dievo atvaizd\u0105 ne\u0161iojantiems \u017emon\u0117ms. Tai priklauso nuo to, kiek vykdysime Dievo \u012estatym\u0105 \u2013 pateikt\u0105 Biblijoje ar prigimtin\u012f. Tuo pa\u010diu metu turime tik\u0117tis, kad \u017emon\u0117s, \u012fskaitant ir mus pa\u010dius, gali patirti prie\u0161taringus jausmus Dievo \u012estatymo ir jo teikiamos pilietin\u0117s naudos at\u017evilgiu, nes netgi teikdamas pilietin\u0119 naud\u0105, Dievo \u012estatymas niekada nepraranda savo funkcijos apkaltinti mus d\u0117l nuod\u0117mi\u0173 bei nuod\u0117mingumo. Dievo \u012estatymas ne tik \u012fgalina gyvenim\u0105 bendruomen\u0117se \u2013 Dievo suteiktosios bendruomen\u0117s tam tikra prasme yra jo k\u016brinijos, per kuri\u0105 jis gali atskleisti savo reikalavimus, dalis. \u010cia turime labai gerai pagalvoti, nes kartais krik\u0161\u010dionys siaubingai klysta manydami, kad tironi\u0161ki t\u0117vo, klastingi motinos ar totalitariniai diktatoriaus reikalavimai atspindi Dievo \u012fsakymus. Turime visada uoliai kartoti: \u201eDievo reikia klausyti labiau negu \u017emoni\u0173\u201c (Apd 5,29). Ta\u010diau kartu turiu pasteb\u0117ti, kad a\u0161, kaip trij\u0173 vaik\u0173 t\u0117vas, jau\u010diu poreik\u012f r\u016bpintis savo at\u017ealomis, ir \u0161is jausmas ateina i\u0161 Dievo. Pana\u0161\u0173 poreik\u012f patiria ir nekrik\u0161\u010dionys mano draugai. \u0160is poreikis i\u0161saugo j\u0173 \u017emogi\u0161kum\u0105 ir da\u017enai neleid\u017eia nuod\u0117mingam i\u0161didumui nuvesti iki chaoso bei destrukcijos. Ka\u017ekas pana\u0161aus vyksta visose Dievo mums duotose bendruomen\u0117se. Tai pilietin\u0117 Dievo \u012estatymo nauda, kylanti i\u0161 jo malon\u0117s ir reikalaujanti d\u0117kingumo bei atsakomyb\u0117s.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">III. \u012estatymas kaip vedlys \u012f d\u0117kingum\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Egzistuoja ir tre\u010dia Dievo \u012estatymo nauda \u2013 jis moko mus b\u016bti d\u0117kingus ir suprasti, koks gali b\u016bti atpirktas gyvenimas. Vos i\u0161ved\u0119s izraelitus \u201ei\u0161 Egipto, i\u0161 vergijos \u017eem\u0117s\u201c, Dievas dav\u0117 jiems De\u0161imt \u012fsakym\u0173. \u0160is i\u0161pirkimas i\u0161 vergijos \u012f laisv\u0119 tur\u0117jo pa\u017eadinti vidin\u0119 motyvacij\u0105 naujam Dievo numatytam gyvenimui, d\u0117kingumo motyvacij\u0105. Ta\u010diau \u0161i vidin\u0117 motyvacija pati savaime negal\u0117jo nuvesti \u012f tok\u012f gyvenim\u0105, kok\u012f savo tautai buvo suplanav\u0119s Dievas. Naujam, atpirktam gyvenimui reikia ir tam tikros strukt\u016bros ar formos, kuri\u0105 teik\u0117 Dievo \u012estatymas. Be jo \u012estatymo strukt\u016bros Dievo tauta gal\u0117jo b\u016bti d\u0117kinga, ta\u010diau jos gyvenimo b\u016bdas gal\u0117jo b\u016bti chaoti\u0161kas, vedantis \u012f susinaikinim\u0105. M\u016bs\u0173 dien\u0173 krik\u0161\u010dionys turi kur kas ai\u0161kesn\u012f Dievo atpirkimo aprei\u0161kim\u0105 negu \u017emon\u0117s Senojo Testamento laikais. J\u0117zus ant kry\u017eiaus sumok\u0117jo u\u017e m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes vis\u0105 kain\u0105 ir pergalingai prisik\u0117l\u0117, triumfuodamas prie\u0161 nuod\u0117m\u0119 bei mirt\u012f. Mums tai suteikia atleidim\u0105, i\u0161teisinim\u0105 ir leid\u017eia tapti Dievo vaikais. D\u0117l \u0161io absoliutaus atpirkimo m\u016bs\u0173 d\u0117kingumas turi b\u016bti dar didesnis negu Senojo Testamento tikin\u010di\u0173j\u0173. Ta\u010diau mums vis dar reikia to naujojo, atpirkto gyvenimo apib\u016bdinimo, gairi\u0173 ar vadovo, kuris parodyt\u0173 reikiam\u0105 krypt\u012f. Tai teikia De\u0161imt \u012fsakym\u0173 ir daugelis kit\u0173 nurodym\u0173 Biblijoje. Kad \u0161iandien gyventume autenti\u0161k\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 gyvenim\u0105, mums reikia galingos vidin\u0117s motyvacijos, tai yra d\u0117kingumo Dievui. \u0160i stipri motyvacija i\u0161vaduos mus nuo i\u0161didumo, netik\u0117jimo ir ned\u0117kingumo, kurie taip lengvai mus apninka. \u0160is i\u0161 malon\u0117s kylantis, \u0160ventosios Dvasios \u012fkv\u0117ptas d\u0117kingumas turi lietis \u012f gyvenim\u0105, tvarkom\u0105 pagal Dievo \u012fsakymus, kurie dabar mums jau nebe girnapus\u0117 po kaklu, o mylin\u010dio T\u0117vo ranka.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I\u0161vados<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savo kasdieniniame krik\u0161\u010dioni\u0161kame gyvenime galime pasteb\u0117ti, kaip trys Dievo \u012estatymo pritaikymo b\u016bdai lengvai susilieja. Dievo \u012estatymas kiekvien\u0105 dien\u0105 mus kaltina, kelia apribojimus ir nukreipia teisinga linkme. Ta\u010diau svarbu, kad neu\u017emir\u0161tume n\u0117 vienos i\u0161 Dievo \u012estatymo teikiamos naudos, kitaip m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas gerokai nukent\u0117s ir susiformuos nebiblinis supratimas apie Dievo darb\u0105 \u0161iame pasaulyje. Pagaliau turime b\u016bti tikri, kad nenaudojame Dievo \u012estatymo klaidingai, kvailai stengdamiesi u\u017esitarnauti Dievo malon\u0119. Taip elgdamiesi, mes ne tik prarastume galimyb\u0119 tinkamai pasinaudoti Dievo \u012estatymu. Padariniai b\u016bt\u0173 kur kas li\u016bdnesni: mes prarastume ir Evangelij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dr. Thomas K. Johson,<\/strong> Ph. D. yra \u012f\u0161ventintas tarnautojas, Prahos Karolio universitete d\u0117sto etik\u0105 ir religijos filosofij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Jolanta Kri\u016bnien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pastaba skaitytojui: jeigu j\u016bs primir\u0161\u0119 De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173, prie\u0161 skaitydami \u0161\u012f straipsn\u012f ar po to galite juos per\u017evelgti I\u0161\u0117jimo knygoje, 20 skyriuje. Kai girdime Dievo \u012estatym\u0105 arba bet kokius mums keliamus reikalavimus, m\u016bs\u0173 aroganti\u0161kose, nuod\u0117mingose \u0161irdyse kaipmat kyla mintis \u201eMan tai nesunku\u201c. \u0160i i\u0161didi reakcija taip artimai susijusi su m\u016bs\u0173 prigimtine nuod\u0117me, su m\u016bs\u0173 nuod\u0117minga\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[471],"tags":[73,539],"autorius":[630],"class_list":["post-1198","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-2003-2","tag-dievas","tag-dievo-isakymai","autorius-thomas-k-johnson"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1198","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1198"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1198\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1200,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1198\/revisions\/1200"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1198"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1198"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1198"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=1198"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}