{"id":123,"date":"2015-08-19T16:03:24","date_gmt":"2015-08-19T13:03:24","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=123"},"modified":"2015-08-19T16:04:05","modified_gmt":"2015-08-19T13:04:05","slug":"narcisizmas-gyvenimo-pilnatve","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/narcisizmas-gyvenimo-pilnatve\/","title":{"rendered":"Narcisizmas \u2013 gyvenimo pilnatv\u0117?"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u016bs\u0173 l\u016bkes\u010diams, o ir m\u016bs\u0173 baim\u0117s jausmams turi \u012ftakos atitinkamos n\u016bdienos tendencijos, kurios s\u0105moningai ar nes\u0105moningai lie\u010dia tiek krik\u0161\u010dionis, tiek nekrik\u0161\u010dionis \u2013 kaip tas legendinis Londono r\u016bkas, kuris nestabteli net prie u\u017edar\u0173 dur\u0173 ir visk\u0105 persmelkia. Niekas i\u0161 m\u016bs\u0173 negali gyventi visi\u0161kai \u201esterilaus\u201c gyvenimo, o jei tai ir pavykt\u0173, nebeb\u016bt\u0173 \u012fmanomas ry\u0161ys su aplinkiniu pasauliu. Pasaulis, kuriame mes, kaip pilie\u010diai, gyvename ir veikiame, visgi n\u0117ra \u201esveikas\u201c, o tik, apskritai imant, \u201epuolusio\u201c pasaulio atvaizdas, tod\u0117l reik\u0117t\u0173 kruop\u0161\u010diai atskirti \u201e\u017emogi\u0161k\u0105j\u012f\u201c nuo \u201epuolusiojo\u201c. Krik\u0161\u010dioni\u0173 noras gyventi visuomen\u0117je ir prisid\u0117ti prie jos gerov\u0117s rei\u0161kia vidin\u0119 atsakomyb\u0119 bei dalyvavim\u0105, taip pat kritin\u0117s distancijos visuomen\u0117s at\u017evilgiu i\u0161laikym\u0105. Kaip \u017emon\u0117s, susij\u0119 su savo kult\u016bra, bet nuo jos nepriklausomi, jie yra pa\u0161aukti \u201e\u012f pasaul\u012f, bet n\u0117ra i\u0161 pasaulio\u201c (plg. Jn 17,11\u201318). <strong><\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Narcisizmo kult\u016bros aprai\u0161kos<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u016bs\u0173 kult\u016bra priversta nuolat keistis ir kiekvien\u0105 de\u0161imtmet\u012f atsinaujinti. \u0160iandienos kult\u016brai yra b\u016bdingas narcisizmas. Pirmyk\u0161t\u0117s \u0161ios s\u0105vokos reik\u0161m\u0117s reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti graik\u0173 mitologijoje. Dramos \u201eNarcizas ir Ofelija\u201c d\u0117mesio centre yra jaunas, patrauklus, diev\u0173 ir \u017emoni\u0173 numyl\u0117tas vyras, kur\u012f dievai nor\u0117jo apvesdinti su Echone \u2013 Dzeuso \u017emonos Heros dukra. Vienintelis mergait\u0117s tr\u016bkumas buvo tas, kad ji nepaj\u0117g\u0117 normaliai kalb\u0117ti, o tegal\u0117jo pakartoti paskutinius jai pasakyto sakinio \u017eod\u017eius. Jai neliko nieko kito, kaip tik b\u016bti gra\u017eia mergaite nimfa. Vien\u0105 dien\u0105 Narcizas susitiko Echon\u0119 mi\u0161ke ir, kadangi ji jam patiko, prad\u0117jo kalb\u0117tis su ja, betgi ji tegal\u0117jo atkartoti jo sakini\u0173 paskutinius \u017eod\u017eius. Taigi nors jie ir \u012fsimyl\u0117jo vienas kit\u0105, j\u0173 ry\u0161ys nutr\u016bko. Narcizas nepasirinko jos, ir tai savo ruo\u017etu suk\u0117l\u0117 jos glob\u0117j\u0173 diev\u0173 pykt\u012f, nes \u0161ie pasijuto \u012f\u017eeisti. Supyk\u0119 jie nubaud\u0117 Narciz\u0105 savimeile. Jie padar\u0117 taip, kad \u0161is nor\u0117t\u0173 nenumaldomai gro\u017e\u0117tis savimi. Vis\u0105 dien\u0105 vaikinas pragul\u0117davo prie vandens, kad gal\u0117t\u0173 spoksoti \u012f savo veid\u0105. Vien\u0105 dien\u0105 jis apkabino savo atspind\u012f ir nuskendo. Ta\u010diau tai v\u0117l sujaudino dievus, ir jie pajuto jam gailest\u012f. Tod\u0117l jo atminimui mirties vietoje leido augti g\u0117lei ir pavadino j\u0105 narcizu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antr\u0105j\u012f narcisizmo s\u0105vokos kilm\u0117s ai\u0161kinim\u0105 randame S. Freudo psichologijoje. Jis vartoja j\u0105 charakterizuodamas ankstyv\u0105j\u0105 k\u016bdikio psichikos raidos stadij\u0105. S. Freudo nuomone, tuo metu vaikas dar neturi ry\u0161io su i\u0161oriniu pasauliu. Tas pasaulis j\u012f taip stipriai slegia, kad, pasitelk\u0119s svajones ir \u201enyk\u0161\u010dio \u010diulpim\u0105\u201c, ie\u0161ko prieglobs\u010dio savo viduje. Bet kai subrend\u0119s \u017emogus d\u0117l sunki\u0173 gyvenimo aplinkybi\u0173 patenka \u012f toki\u0105 b\u016bsen\u0105, psichologai kalba apie narcisizm\u0105, kur\u012f apib\u016bdina kaip sunki\u0105 psichin\u0119 lig\u0105, kuri pacient\u0105 visi\u0161kai izoliuoja nuo aplinkinio pasaulio, ir jis tei\u0161gali liguistai r\u016bpintis savimi bei savo gerove. \u010cia kalbama ne apie normal\u0173 \u201eegoizm\u0105\u201c, bet liguistai perd\u0117t\u0105 nepasotinam\u0105 savimeil\u0119, lydim\u0105 rimtos komunikacin\u0117s nekompetencijos, peraugan\u010dios \u012f neapykant\u0105 sau. Labai da\u017enai tokie pacientai sako: \u201eGiliai viduje jau\u010diu tu\u0161tum\u0105\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslininkas Christopheris Laschas narcisizmu vadina tikr\u0173, gili\u0173 tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 stok\u0105, silpn\u0117jant\u012f dabarties istorinio momento suvokim\u0105 bei priklausomyb\u0119 nuo savivaizd\u017eio bei i\u0161orini\u0173 efekt\u0173. Visus tuos klausimus v\u0117liau i\u0161samiau panagrin\u0117siu. Daug \u017emoni\u0173 \u0161iandien skund\u017eiasi, kad j\u0173 santykiai su \u017emon\u0117mis, kuriuos jie sutinka studijuodami, dirbdami ir apskritai gyvenime, yra netek\u0119 gilumo ir tikrumo. Nors paprastai jie pa\u017e\u012fsta labai daug \u017emoni\u0173, bet tokie pavir\u0161utini\u0161ki kontaktai j\u0173 nepatenkina. \u201eMan viskas atrodo kaip did\u017eiulis sambr\u016bzdis, \u2013 pasak\u0117 vienas, \u2013 jame kiekvienas turi savo ratel\u012f, kuris kartais sukasi be kli\u016b\u010di\u0173. Bet kur pagaliau yra viso to prasm\u0117 ir tikslas?\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip mums tr\u016bksta n\u016bdienos istorinio momento suvokimo, matome i\u0161 m\u016bs\u0173 noro pamir\u0161ti ne tik 5-o bei 7-o de\u0161imtme\u010di\u0173 problemas (j\u0173 karus bei krizes), bet ir vis\u0105 praeit\u012f, nors jos baisumai da\u017enai nul\u0117m\u0117 ir sugriov\u0117 artim\u0173 \u017emoni\u0173, t\u0117v\u0173 bei seneli\u0173 gyvenim\u0105. Praeitis tur\u0117t\u0173 b\u016bti kaip atrama, i\u0161 kurios reik\u0117t\u0173 semtis naujos energijos, bet modernus \u017emogus neteko jos suvokimo. Jis ramiai darbuojasi, kad patenkint\u0173 savo poreikius dabar ir \u0161iuo momentu. Ch. Laschas sako: \u201e&#8230;Modernus \u017emogus yra b\u016btyb\u0117 be ateities ir be praeities. Kiekvien\u0105 akimirk\u0105 jis atgimsta i\u0161 naujo.\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tre\u010dioji \u0161iuolaikinio \u017emogaus savyb\u0117 yra palinkimas \u012f savivaizd\u012f ir \u012f i\u0161orinius efektus bei priklausomyb\u0117 nuo j\u0173. M\u016bs\u0173 visuomen\u0117je pripa\u017einimo kriterijus yra ne sugeb\u0117jimai ar charakteris, bet i\u0161orinis asmens poveikis kitiems. \u0160iandien net politikai yra renkami ne tiek d\u0117l j\u0173 sugeb\u0117jim\u0173, kiek d\u0117l mok\u0117jimo save reprezentuoti. Puik\u016bs pramon\u0117s ir prekybos vadybininkai rado b\u016bd\u0173, kaip save ir savo sugeb\u0117jimus brangiai parduoti; m\u016bs\u0173 ekonomikos pasaul\u012f sunku \u012fsivaizduoti be reklamos, ir net \u0161vietimo sistema dabar yra apimta statuso m\u0105stymo, ir titul\u0173 \u012fsigijimas tampa svarbesniu u\u017e asmenyb\u0117s tobulinim\u0105 bei erudicij\u0105, tod\u0117l vis\u0105 m\u016bs\u0173 visuomen\u0119 traukia i\u0161oriniai veiksniai, savivaizdis bei parodomieji efektai, ir ji tapo nuo j\u0173 priklausoma.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Naujas \u017emogus: abejingas, pasyvus, nuobod\u017eiaujantis gyvenimo steb\u0117tojas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai matyti vien i\u0161 to, kad, pavyzd\u017eiui, mes patys nem\u0117gstame sportuoti, bet susidom\u0117j\u0119 stebime sporto var\u017eybas. Patys nepatirdami d\u017eiaugsmo ir kan\u010di\u0173, atgailos ir sielvarto, \u017ei\u016brime per televizij\u0105 \u201eLaukin\u0119 ro\u017e\u0119\u201c ir \u0161iuos i\u0161gyvenimus \u012fgyjame tarpininkaujant informacijos priemon\u0117ms. Gal\u0117\u010diau pateikti dar kit\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, turin\u010di\u0173 vien\u0105 bendr\u0105 dalyk\u0105: tiesioginio ry\u0161io su tikrove nebuvim\u0105. Kitais \u017eod\u017eiais tariant: mes tapome \u017ei\u016brovais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Toki\u0105 pad\u0117t\u012f buvo bandyta paai\u0161kinti psichologi\u0161kai bei sociologi\u0161kai, ir Christopheris Laschas vienoje savo knygoje (\u201e9-o de\u0161imtme\u010dio kult\u016bra\u201c) m\u0117gina sujungti abi interpretacijas. I\u0161 vienos pus\u0117s autorius vartoja S. Freudo sukurt\u0105 narcisizmo s\u0105vok\u0105 bei teorijas \u2013 be to, reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad \u0161ios nepaprastos psichin\u0117s ligos prie\u017eastis yra suvokiama kaip nesir\u016bpinimas, i\u0161sibla\u0161kymas arba blogas motinos elgesys vaiko at\u017evilgiu. Lygiagre\u010diai Ch. Laschas naudojasi C. Marxo hipoteze, pagal kuri\u0105 \u017emogus yra socialin\u0117 b\u016btyb\u0117, formuojama arba \u017elugdoma visuomen\u0117s, t.y. did\u017eiosios savo motinos. Autorius mano gal\u012fs narcisizmo \u0161aknis rasti visuomen\u0117je, \u017eadan\u010dioje aukso kalnus, bet netesin\u010dioje savo pa\u017ead\u0173. Jo knygos paantra\u0161t\u0117 skamba: \u201eAmerikieti\u0161kas gyvenimas praeinan\u010di\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 epochoje\u201c. \u010cia Ch. Laschas pateikia labai gerus \u0161eimyninio gyvenimo bei m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s valdymo aparato suirimo pavyzd\u017eius ir vis\u0173 pirma pamini t\u0105 fakt\u0105, kad \u017emon\u0117s labai ilgai tik\u0117jo \u016bkio augimo bei socialini\u0173 garantij\u0173 utopija, tur\u0117jusia dovanoti kiekvienam laim\u0119. \u0160i\u0173 ideal\u0173 \u017elugimas suk\u0117l\u0117 s\u0105my\u0161\u012f, nusivylim\u0105, neapykant\u0105 ir pagaliau apatij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dvelgdami i\u0161 biblinio ta\u0161ko, galime sutikti su daugeliu Christopherio Lascho pasteb\u0117jim\u0173, bet pagalbos jie mums nesuteikia. Skaitant Ch. Lasch\u0105 kyla klausimas: kokios prie\u017eastys apskritai s\u0105lygoja tok\u012f proces\u0105? Kod\u0117l moderni valstyb\u0117 negali patenkinti \u017emogaus laim\u0117s poreikio? Kod\u0117l dinami\u0161k\u0105 visuomen\u0119 ap\u0117m\u0117 apatija?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nei psichologija, nei sociologija negali pad\u0117ti rasti atsakymo \u012f \u0161iuos gilesnius klausimus, ir, norint juos i\u0161siai\u0161kinti, reikia kreiptis \u012f Dievo aprei\u0161kim\u0105. Biblin\u0117je i\u0161ganymo istorijoje randame nuopuolio istorij\u0105, kuri\u0105 pritaikius m\u016bs\u0173 visuomenei, atidengiami svarb\u016bs u\u017ekulisiai. \u010cia kalbama apie pirm\u0105j\u012f Izraelio karali\u0173 Sauli\u0173. Jo gyvenimo istorija \u012ftikinamai atspindi \u0161iuolaikinio \u017emogaus problematik\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 prad\u017ei\u0173 Saulius pa\u017eadino tarp izraelit\u0173 mesianizmo vilt\u012f. Jis buvo gra\u017eus, patrauklus vyras: \u201eu\u017e kur\u012f gra\u017eesnio Izraelyje nebuvo galima rasti\u201c (1 Sam 9,2). Bet pabaigoje, mai\u0161taudamas ir nepaklusdamas Dievo valiai, d\u0117l savo kalt\u0117s nutol\u0119s nuo Dievo, jis pakli\u016bva \u012f \u0161iuolaikinio \u017emogaus pozicij\u0105 \u2013 narcisizm\u0105. Tai ypa\u010d ry\u0161kiai matyti i\u0161 jo santyki\u0173 su Dovydu. Kai Saulius patirdavo depresijas, o Dovydas dar buvo nekaltas, lyra grojantis jaunuolis, tarp judviej\u0173 nebuvo joki\u0173 nesutarim\u0173. Bet nuo tos dienos, kai karalius i\u0161girdo \u017emones sakant gatv\u0117je: \u201eSaulius nugal\u0117jo t\u016bkstan\u010dius, o Dovydas de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173\u201c (1 Sam 18,7), jis \u0117m\u0117 neapk\u0119sti Dovydo. Dabar jis tobulino tik savo paties \u012fvaizd\u012f, vis labiau did\u0117jant nusiminimui. I\u0161orinis blizgesys koja kojon \u017eeng\u0117 su vidine tu\u0161tuma, kol pagaliau Saulius, kaip ir Narcizas, baig\u0117 gyvenim\u0105 savi\u017eudybe. Sauliaus istorija paai\u0161kina vakarieti\u0161kos kult\u016bros istorij\u0105, kadangi labai daug XVIII, XIX ir XX am\u017eiaus k\u016brini\u0173 liudija apie did\u017eiausius \u017emoni\u0173 l\u016bkes\u010dius d\u0117l ateities. Kartais tiesiogiai vartojama mesianistin\u0117 terminologija: mes esame pa\u0161aukti b\u016bti naujuoju Izraeliu, o mokslas bei technika suteiks mums galimyb\u0119 sukurti nauj\u0105 pasaul\u012f. Ar tai tapo tiesa? Ne, deja, ne, ir Ch. Laschas teisus tai pasteb\u0117damas. O atsakym\u0105, kurio jis mums visgi neduoda, rasime patys, kreipdamiesi \u012f \u0160v. Ra\u0161t\u0105 ir nor\u0117dami su\u017einoti, kur Saulius padar\u0117 lemiam\u0105 klaid\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jis kovojo teising\u0105 kov\u0105 \u2013 Pirmoje Samuelio knygoje, sk. 11 jis i\u0161laisvino Jabe\u0161o gyventojus, bet \u0161ios s\u0117km\u0117s nepriskyr\u0117 vien tik sau: \u201enes \u0161iandien Vie\u0161pats suteik\u0117 palaim\u0105 Izraeliui\u201c (1 Sam 11,13) \u2013 taip skamba jo baigiamasis \u017eodis. Bet matome, kaip ilgainiui kei\u010diasi Saulius ir ry\u0161kiausiai tai matyti pasakojime apie kov\u0105 su amalekie\u010diais, apra\u0161yt\u0105 15?tame skyriuje. Izraelio karaliui anks\u010diau pavykdavo nugal\u0117ti prie\u0161us d\u0117l to, kad Dievas suteikdavo j\u0117g\u0173 pergalei pasiekti, o dabar jis ima \u0161lovinti save: eina \u012f Karmel\u012f ir pastato sau paminkl\u0105 (1 Sam 15,12). Po to prana\u0161as Samuelis su \u017einia Dievo siun\u010diamas pas Sauli\u0173: \u201eVie\u0161pats \u0161iandien atpl\u0117\u0161\u0117 tavo karalyst\u0119 nuo tav\u0119s ir atidav\u0117 j\u0105 tavo artimui, kuris yra geresnis u\u017e tave\u201c (eil. 28). Nuo tos dienos Saulius pasidaro egocentri\u0161kas, kartais nuobodus, irzlus. Giliai viduje jis abejoja, kartais b\u016bna sentimentalus, bet jam daugiau nebepavyksta u\u017emegzti ir i\u0161laikyti sveik\u0173 \u017emogi\u0161k\u0173 santyki\u0173 net su savo s\u016bnumi Jonatanu. Tuo pat metu jis negali i\u0161sivaduoti i\u0161 savimeil\u0117s ir neapykantos sau. Jo istorija rodo, kad \u010dia priart\u0117ja lemiamas pos\u016bkis. Sauliaus gyvenimas bei po\u017ei\u016bris pasikei\u010dia b\u016btent tuomet, kai jis ima laikyti save pasaulio centru, t.y. pasistato sau paminkl\u0105 vietoj to, kad v\u0117l pasakyt\u0173: \u201e\u0160iandien Dievas dovanojo i\u0161laisvinim\u0105.\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160io am\u017eiaus prad\u017eioje Vakar\u0173 kult\u016bra subtiliu b\u016bdu prad\u0117jo vystytis kaip tik ta kryptimi. Vadovaujantys politikai bei m\u0105stytojai \u0117m\u0117 sakyti: \u201e\u017dmogus yra autonomi\u0161kas. Mes galime i\u0161spr\u0119sti problemas savo protu\u201c. I\u0161 prad\u017ei\u0173 impulsai \u0117jo i\u0161 deist\u0173 stovyklos, \u2013 es\u0105 \u017emogus turi taip gyventi, tarsi Dievas neegzistuot\u0173 <em>(si deus non daretur)<\/em>. Greitai tokiomis mintimis buvo u\u017ekr\u0117sta visa visuomen\u0117 bei kult\u016bra.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po keleri\u0173 met\u0173 \u012f\u017eymus filosofas Ludwigas Feuerbachas panoro tokio antkapinio \u012fra\u0161o: <em>Homo homini deus <\/em>(\u017emogus yra vienintelis \u017emoni\u0173 Dievas). Nuo tos dienos kult\u016br\u0105 persmelk\u0117 ateizmas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gr\u012f\u017ekime prie Sauliaus ir panagrin\u0117kime dar kelet\u0105 svarbi\u0173 moment\u0173. Be abejon\u0117s, Sauli\u0173 i\u0161tiko tragi\u0161ka lemtis, bet prana\u0161as Samuelis ilgiau \u010dia nesustoja, grei\u010diausiai laikydamas d\u0117l to kaltu j\u012f pat\u012f. Jis tik pasako Sauliui: \u201ePaklusnumas yra geriau negu auka\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Graik\u0173 mitologijoje susiduriame su literat\u016brine tragedija, kuri\u0105 pasigauna S. Freudas, nor\u0117damas \u0161iuolaikin\u012f \u017emog\u0173 pavadinti Narcizu. Narcizas bet kuriuo atveju lieka tragi\u0161ka fig\u016bra, kadangi jis kaip beval\u0117 auka u\u017e savo nedidel\u012f prasi\u017eengim\u0105 nubaud\u017eiamas sunkia bausme. Biblijoje yra kitaip. Saulius yra realus persona\u017eas. Be to, Samuelis laiko Sauli\u0173 visi\u0161kai atsakingu u\u017e savo poelgius ir ragina atgailauti, kadangi jis \u017eino, kad Izraelio Dievas yra maloningas Dievas, visuomet pasiruo\u0161\u0119s savo tautai suteikti nauj\u0105 galimyb\u0119 sugr\u012f\u017eti ir prad\u0117ti i\u0161 naujo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Verta pasteb\u0117ti, kad Saulius tik tada i\u0161silaisvina i\u0161 savo depresin\u0117s nuotaikos, kai klausosi Dovydo \u2013 tikrojo karaliaus \u2013 muzikos. Dovydui grojant, \u201eSauliui palengv\u0117davo\u201c (1 Sam 16,23). Argi tai nestebina ir nepaguod\u017eia m\u016bs\u0173, kad Dovydo psalm\u0117s tur\u0117jo tok\u012f nuostab\u0173 poveik\u012f psichin\u0119 \u012ftamp\u0105 jau\u010dian\u010diam \u017emogui? Sauliaus ir Samuelio susitikimas (1 Sam 15) pagaliau baigiasi konstatavimu: \u201eNuo to laiko Samuelis nebemat\u0117 Sauliaus iki pat jo mirties\u201c (eil. 35). Iki pat paskutin\u0117s Sauliaus gyvenimo dienos, atne\u0161usios Samueliui tiek daug skausmo, nebuvo nei \u0161alto nuosprend\u017eio, nei \u0161irdingo atsisveikinimo. I\u0161 to suprantame, koki\u0105 gili\u0105 u\u017euojaut\u0105 jaut\u0117 Samuelis vyrui, kur\u012f jis taip myl\u0117jo. \u0160is pavyzdys moko mus, kaip reik\u0117t\u0173 elgtis su artimaisiais, kurie apimti narcisizmo. Gailestingumas, atsakomyb\u0117 bei Dovydo muzika yra tie trys svarbiausi raktai. Pasi\u017ei\u016br\u0117kime, kokius atsakymus mes duotume \u0161iandien \u012f egzistencinius \u017emoni\u0173, tapusi\u0173 narcisizmo aukomis, klausimus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar kiekviena savimeil\u0117s r\u016b\u0161is yra bloga?<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip priimti vis\u0105 fenomen\u0105? Kaip patirti tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 gelm\u0119 bei realyb\u0119? Ar b\u016btina ne\u0161ioti kauk\u0119? Ar \u017emon\u0117s, ypa\u010d krik\u0161\u010dionys, turi sl\u0117pti savo silpnybes? Pagal kokius mastelius turime gyventi?<br \/>\n\u0160iuolaikiniams sauliams atsakymu \u012f \u0161iuos teis\u0117tus klausimus gal\u0117t\u0173 b\u016bti Dovydo muzika.<br \/>\nI\u0161silaisvinimas i\u0161 narcisizmo<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ne krik\u0161\u010dionys, ne j\u0173 gyvenimas bei j\u0173 tarpasmeniniai santykiai yra mastelis ir pagalba \u017emon\u0117ms, siekiantiems atsikratyti narcisizmo, li\u016bdesio bei neapykantos sau. Prie\u0161ingai, tikras krik\u0161\u010dionis turi pad\u0117ti savo bendraam\u017eiui klausytis \u201eDovydo S\u016bnaus\u201c \u2013 J\u0117zaus Kristaus, kuris tik savo gyvenimu bei veikla gali i\u0161laisvinti ir suteikti palengv\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">A\u0161 nor\u0117\u010diau, kad tai b\u016bt\u0173 suprasta ne kaip \u012fvadin\u0117 pastaba, o kaip principas, nes tikroji narcisizmo problema gali b\u016bti \u012fveikta tik taip: tikrojo i\u0161silaisvinimo s\u0105lyga yra s\u0105moningas savirai\u0161kos (t.y. savojo \u201ea\u0161\u201c sudievinimo) atsisakymas ir s\u0105moningas atsigr\u0119\u017eimas \u012f Diev\u0105, J\u0117zaus Kristaus T\u0117v\u0105, kuris v\u0117l turi tapti mano gyvenimo centru ir kuriam a\u0161 nor\u0117\u010diau paklusniai tarnauti. Pagalb\u0105 garantuoja egocentrizmo subyr\u0117jimas ir s\u0105moningai i\u0161tartas \u201etaip\u201c gyvenimui, orientuotam \u012f Krist\u0173, t.y. radikalus orientacijos pasikeitimas. Apm\u0105stykime dar kart\u0105, kaip Saulius patyr\u0117 nes\u0117km\u0119: akivaizdu, kad jis \u0117m\u0117 dievinti tik save, ir po pirm\u0173 ne\u017eymi\u0173 \u017eingsni\u0173 nuo Dievo, pabaigoje visi\u0161kai nuo jo nutolo. Tuo tarpu Dovydas buvo Dievo vyras ne d\u0117l savo religingumo, nuostabumo ir dievobaimingumo, o tod\u0117l, kad, nepaisant atsisakym\u0173 paklusti ir nusikaltim\u0173 Dievui, jo gyvenimo centras visad buvo Vie\u0161pats, kuriam jis atvirai i\u0161pa\u017eindavo visas savo nuod\u0117mes. Tad ir \u0161iandien tikras vidinis i\u0161silaisvinimas ir prasmingas gyvenimas yra galimas tik tuomet, kai mes su giliu \u012fsitikinimu savo gyvenimo pagrindu laikysime J\u0117zaus asmen\u012f bei jo veikl\u0105 ir patik\u0117sime kry\u017eiui savo nusiminim\u0105, kaltes bei mirt\u012f. Remdamasis tokia tiesa, J\u0117zus klaus\u0117 am\u017einink\u0173, o \u0161iandien klausia ir m\u016bs\u0173: \u201eKaipgi j\u016bs galite \u012ftik\u0117ti, jeigu vienas i\u0161 kito priimate garb\u0119, o tos garb\u0117s, kuri i\u0161 vieno Dievo ateina, j\u016bs neie\u0161kote?\u201c (Jn 5,44).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai jo mokinys Petras pirmas paliudijo Krist\u0173 esant Mesijumi, \u0161is jam atsak\u0117: \u201ePalaimintas tu, Simonai, Jonos s\u016bnau, nes ne k\u016bnas ir kraujas tai tau aprei\u0161k\u0117, bet mano T\u0117vas, kuris yra danguje\u201c (Mt 16,17). Tokiu nurodan\u010diu \u012f Diev\u0105 atsakymu J\u0117zus, Dievo S\u016bnus, pateikia model\u012f m\u016bs\u0173 elgesiui. Jis nesako: \u201eTai yra mano s\u0117km\u0117, mano darbo rezultatas\u201c. Ne, garb\u0119 jis atiduoda savo T\u0117vui danguje, kuris jam t\u0105 dovan\u0105 suteik\u0117 ir kuris j\u012f, kaip \u017emog\u0173 ir kaip I\u0161ganytoj\u0105, pasiunt\u0117 \u012f \u0161i\u0105 \u017eem\u0119. Biblija patvirtina, kad savimeil\u0117 yra m\u016bs\u0173 am\u017eiaus ir m\u016bs\u0173 kartos bruo\u017eas, pasirei\u0161ki\u0105s paskutiniaisiais laikais, dar prie\u0161 J\u0117zaus sugr\u012f\u017eim\u0105. Tod\u0117l reik\u0117t\u0173 apm\u0105styti apa\u0161talo Pauliaus \u017eod\u017eius: \u201e\u017dinok, kad paskutin\u0117mis dienomis u\u017eeis sunk\u016bs laikai, nes&#8230;\u201c Ir tuomet jis nupie\u0161ia \u017emogaus paveiksl\u0105 pasaulio pabaigos metu, ir jo pirmasis bruo\u017eas yra egoisti\u0161kumas, graiki\u0161kai autofilioi, kadangi jis tiesiogine prasme pamils pats save (2 Tim 3,1\u20135; plg. 2 Pt 2,14). I\u0161sivadavimas i\u0161 \u0161ios griaunan\u010dios nevykusios b\u016bsenos gali \u012fvykti tik valios pastangomis: atsikratykime savimeil\u0117s ir siekime J\u0117zaus meil\u0117s, T\u0117vo meil\u0117s, nekaltinkime sav\u0119s kaip asmenyb\u0117s, bet savo kaltes bei egoizm\u0105 atiduokime J\u0117zui Kristui, kuris nori blog\u012f panaikinti, atsikratykime savo poreikio tenkinti niekad nenumal\u0161inamas aistras ir gyvenkime paklusn\u0173 bei s\u0105moning\u0105 gyvenim\u0105 i\u0161 Dievo suteiktos malon\u0117s ir pagal jo vali\u0105. Dievo, kuris savo Dvasia nor\u0117t\u0173 mane pakeisti ir padaryti \u0161iam gyvenimui tinkam\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinoma, kyla klausimai: \u201eAr krik\u0161\u010dionio gyvenime neb\u0117ra vietos savimeilei bei asmeniniams interesams ar norams? Ar su narcisizmu reikia kovoti altruizmu?\u201c \u010cia labai svarbu pasiekti sveik\u0105 savimon\u0119, kuri atitikt\u0173 Biblij\u0105, o ne perimti tam tikrus asmeninius arba kult\u016brinius kai kuri\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 grupi\u0173 \u012fsivaizdavimus; nes, deja, daug krik\u0161\u010dioni\u0173 grojo per savo gyvenim\u0105 tik \u201evienos r\u016b\u0161ies muzik\u0105\u201c, kuri nebuvo nei gra\u017ei, nei patraukli. Turiu galvoje atgras\u0173 puritoni\u0161k\u0105 k\u016bno neigim\u0105 ir pasiaukojimo pabr\u0117\u017eim\u0105. Tokia klaidinga elgsena da\u017enai grind\u017eiama J\u0117zaus \u017eod\u017eiais: \u201eKas nori sekti paskui mane, tas turi i\u0161si\u017ead\u0117ti sav\u0119s\u201c. Visi \u017einome, kad tos klaidos tiesiogiai atved\u0117 \u012f asmenyb\u0117s nuskurdim\u0105 bei ribotum\u0105. Tenka sutikti krik\u0161\u010dioni\u0173, asketi\u0161kai u\u017egniau\u017eian\u010di\u0173 savo jausmus ir neleid\u017eian\u010di\u0173 pasireik\u0161ti k\u016bni\u0161kajam d\u017eiaugsmui, kadangi tai jie priskiria nuod\u0117mi\u0173 sferai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Toks nusistatymas atima d\u017eiaugim\u0105si Dievo duotais sugeb\u0117jimais, d\u017eiaugim\u0105si savo k\u016bnu bei savo jausmais ir gali tur\u0117ti rimt\u0173 pasekmi\u0173 \u017emogui bei jo aplinkai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet tai ne biblin\u0117, o platoni\u0161ka pozicija. Jei Kristus ir ragino atsi\u017ead\u0117ti sav\u0119s, tai nerei\u0161kia, kad mes turime save neigti. Jis man\u0117 kaip tik prie\u0161ingai: patys tur\u0117dami dievi\u0161kuosius turtus, esame labai vertingi, tod\u0117l mums reikia daryti kuo ma\u017eiau klaid\u0173, kad visas tas ger\u0105sias savybes priimtume kaip Vie\u0161paties dovan\u0105 ir talent\u0105, o ne sav\u0119s i\u0161auk\u0161tinim\u0105. Trumpai apibendrinkime: mes turime visas m\u016bs\u0173 gyvenimo sritis, m\u016bs\u0173 k\u016bn\u0105, jausmus bei prot\u0105 suvokti kaip Dievo dovan\u0105. Biblijos \u017eod\u017eiais tariant: \u201eD\u017eiaukis, jaunuoli, savo jaunyste ir b\u016bk linksmas per vis\u0105 savo jaunyst\u0119. Daryk tai, ko tavo \u0161irdis trok\u0161ta ir kas tavo akims patinka, bet \u017einok, kad u\u017e visk\u0105 tur\u0117si Dievui atsakyti\u201c (I\u0161m 11,9\u201310). Santykiuose tarp Dievo ir \u017emogaus yra labai daug erdv\u0117s gyvenimo d\u017eiaugsmui bei asmenyb\u0117s augimui. Kur yra ribos? Kur turi baigtis krik\u0161\u010dionio \u201eegoizmas\u201c? I\u0161 ties\u0173 krik\u0161\u010dionis u\u017esispyr\u0119s netvirtina, kad viskas, kas vyksta su jo k\u016bnu bei jausmais, yra \u0161varu ir gra\u017eu, nes juk esame puolusios \u017emonijos dalis \u2013 be to, nuod\u0117m\u0117 suteikia m\u016bs\u0173 esybei daug purvo ir kalt\u0117s. Kaip tur\u0117tume reaguoti \u012f \u0161ias akivaizd\u017eias silpn\u0105sias vietas? Fizin\u0117je, psichin\u0117je bei moralin\u0117je srityje dominuoja kitos problemos ir kitaip keliami klausimai, tod\u0117l nor\u0117\u010diau apie kiekvien\u0105 srit\u012f pakalb\u0117ti atskirai. Fizin\u0117je sferoje vis\u0173 pirma turime r\u016bpintis tuo, kas m\u016bs\u0173 manymu, yra ypatingai silpna, pavyzd\u017eiui, nepakankama fizine j\u0117ga, silpna nerv\u0173 sistema, paveldimu nervingumu, ypatingu temperamentu. Reikia mokytis suprasti, kad gyvename puolusiame pasaulyje, o ne rojuje. Erdv\u0117s augti tur\u0117sime, jeigu susitaikysime su savo silpnyb\u0117mis ir ribotumu, kaip Kristus jau pri\u0117m\u0117 mus save nukry\u017eiuodamas ir sukurdamas nauj\u0105 pasaul\u012f. Mokydamiesi gyventi su savo tr\u016bkumais, daug \u017emoni\u0173 pasteb\u0117davo, kad j\u0173 silpnyb\u0117s da\u017enai virsdavo j\u0173 privalumais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dvasin\u0117 kova<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Psichinius tr\u016bkumus nor\u0117\u010diau \u012fvardinti \u017eod\u017eiu \u201ekova\u201c, kadangi mes nuolat susiduriame su savo asmenin\u0117mis psichologin\u0117mis silpnyb\u0117mis. Galvoju apie pastangas, kurias apa\u0161talas Paulius apra\u0161o Lai\u0161ke romie\u010diams sk. 7. Taip netur\u0117t\u0173 b\u016bti, bet tikrov\u0117 yra tokia, kad vis\u0105 gyvenim\u0105 privalome kovoti su savo neigiamais bruo\u017eais bei nuod\u0117mingais polinkiais, kurie pasirei\u0161kia pavydu, opumu, nepilnaverti\u0161kumo kompleksu ir t.t. \u201eA\u0161 nedarau g\u0117rio, kurio trok\u0161tu, o darau blog\u012f, kurio nenoriu\u201c (Rom 7,19). Bet puikiai kovosime tik tada, kai b\u016bsime \u201eKristuje\u201c, t.y. s\u0105moningai pasinaudosime jo galia bei nuod\u0117mi\u0173 atleidimu ir nuolat melsim\u0117s jam: \u201eA\u010di\u016b tau, Vie\u0161patie, kad tu mane jau i\u0161teisinai, pagydei ir kad padarei mane tavyje tobul\u0105. Pad\u0117k man savo gyvenimu toliau perduoti tavo muzik\u0105&#8230;\u201c Moral\u0117s srityje Vie\u0161pats apriboja savimeil\u0119 \u012fsakymu. Jis nesako: \u201enemyl\u0117k sav\u0119s\u201c, bet sako: \u201emyl\u0117k savo artim\u0105 kaip save pat\u012f\u201c. Taip paai\u0161k\u0117ja, kad turime ne kovoti d\u0117l savimeil\u0117s, bet j\u0105 praktikuoti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirma konstatuokime objektyv\u0173 fakt\u0105, kad save mylime, o tada s\u0105moningai pamilkime artim\u0105 kaip save pat\u012f. Taip nustatysime, kad savimeil\u0117 yra laisva nuo narcisizmo, kitaip ji var\u017eyt\u0173 m\u016bs\u0173 santykius su artimaisiais. Nor\u0117\u010diau u\u017ebaigti straipsn\u012f citata i\u0161 B. Pascalio \u201eMin\u010di\u0173\u201c: \u201eMes nepasitenkiname gyvenimu, kur\u012f gyvename sau ir kuris atitinka m\u016bs\u0173 egzistencij\u0105: norime kit\u0173 akivaizdoje gyventi iliuzin\u012f gyvenim\u0105 ir tod\u0117l stengiam\u0117s kurti iliuzij\u0105\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia narcisizmas v\u0117l pasirei\u0161kia pastangomis gyventi iliuzin\u012f gyvenim\u0105 prie\u0161 kitus. B. Pascalis i\u0161skiria abi gyvenimo formas ir toliau d\u0117sto savo mintis: \u201eNepaliaujamai stengiam\u0117s pagra\u017einti bei i\u0161laikyti m\u016bs\u0173 chimerin\u0119 b\u016bt\u012f, nesir\u016bpindami tikr\u0105ja. Ir jei mes esame ramaus b\u016bdo arba dosn\u016bs ir i\u0161tikimi, tai pasistengiame, kad tai tapt\u0173 \u017einoma, kad \u0161ios doryb\u0117s b\u016bt\u0173 priskirtos m\u016bs\u0173 \u0161e\u0161\u0117liniam gyvenimui (kur\u012f norime gyventi kit\u0173 akyse), ir mes esame net pasiruo\u0161\u0119 nuo j\u0173 patys atsiskirti, kad tik suteiktume jas chimerinei b\u016b\u010diai. Lengva \u0161irdimi tampame bailiais, kad tik \u012fgautume didvyrio reputacij\u0105. Svarbus m\u016bs\u0173 egzistencijos menkumo \u017eenklas yra tas, kad esame nepatenkinti geromis savyb\u0117mis, jeigu j\u0173 nepastebi kiti ir da\u017enai i\u0161mainome tikr\u0105j\u0105 b\u016bt\u012f \u012f iliuzin\u0119\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">A\u0161 tikiuosi, kad \u0161i citata dar kart\u0105 pabr\u0117\u0161, kad savimeil\u0119 bei savivaizd\u012f turime pritvirtinti ir pastatyti ant uolos, kuri vadinasi Kristus. Nes tik per J\u0117z\u0173 Krist\u0173, m\u016bs\u0173 gyvenimo Vie\u0161pat\u012f, yra \u012fmanoma u\u017emegzti tikrus ry\u0161ius su mus supan\u010diais \u017emon\u0117mis. Tik per j\u012f pavyks rasti ry\u0161\u012f su pa\u010diu savimi ir i\u0161siugdyti ne atstumiant\u012f bei naikinant\u012f, o patraukl\u0173 savigarbos jausm\u0105. B\u016bdamas I\u0161ganytoju, jis priima mane tok\u012f, koks a\u0161 esu, ir mano tikr\u0105j\u0105 egzistencij\u0105, kokia ji yra, ir man nebereikia ie\u0161koti i\u0161sigelb\u0117jimo, b\u0117gant \u012f \u0161e\u0161\u0117lin\u012f ar iliuzin\u012f gyvenim\u0105. Jis taip pat parodo, kaip mes galime u\u017emegzti ir formuoti tikrus ir tvirtus tarpasmeninius santykius. Tai pareikalaus i\u0161 m\u016bs\u0173, kad meil\u0117s sumetimais pa\u017evelgtume po kauk\u0117mis, u\u017e fasad\u0173, juos kartais pa\u0161alindami (Jn 4; Lk 19,1\u201310). Be to, mes, krik\u0161\u010dionys, turime mok\u0117ti atskirti perlus nuo purvo. J\u0117zui \u017emon\u0117s yra vertingi, jie yra kaip perlai nuod\u0117m\u0117s purve. Mes turime myl\u0117ti perlus, o purvo nek\u0119sti. Ir pagaliau a\u0161 tik tada artimiau pa\u017einsiu \u017emones, kai b\u016bsiu pasiruo\u0161\u0119s su jais susitapatinti, t.y. suprasti j\u0173 situacij\u0105 i\u0161 j\u0173 pozicijos \u2013 taip kaip J\u0117zus, Dievo S\u016bnus, susitapatino su mumis nusileisdamas \u012f \u017eem\u0119. Suvokdami savo reik\u0161mingum\u0105 Dievui, sustiprinsime savo asmenyb\u0119 ir charakter\u012f, pasitik\u0117jim\u0105 savimi. Jei savo kasdienyb\u0117je, pasaulio realyb\u0117je vadovausim\u0117s \u0161itomis nuostatomis, s\u0117kmingo gyvenimo niekas mums nepa\u017ead\u0117s, u\u017etat stov\u0117sime ant \u017eem\u0117s ir \u017einosime, kad m\u016bs\u0173 egzistavimui reikalinga pagalba. Tik \u0161is realus ir naujas po\u017ei\u016bris \u012f mus pa\u010dius ir \u012f kitus pad\u0117s nugal\u0117ti narcisizmo vald\u017ei\u0105 ir sudau\u017eyti jo grandines.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Wim Rietkerk<\/strong>, teologas, daugel\u012f met\u0173 vadovauja tarptautin\u0117s \u201eL\u2019Abri\u201c bendrijos Olandijos skyriui<\/p>\n<p>Vert\u0117 Nijol\u0117 Feldmanait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>K\u0105 rei\u0161kia dvasinis gyvenimas \u2013 b\u0117gim\u0105 nuo tikrov\u0117s ar prisitaikym\u0105 prie jos, savimeil\u0119 ar sav\u0119s neigim\u0105?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":110,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[51,128],"autorius":[742],"class_list":["post-123","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1995-2","tag-dvasine-kova","tag-psichologija","autorius-wim-rietkerk"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/123","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=123"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/123\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":125,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/123\/revisions\/125"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/110"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=123"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=123"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=123"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=123"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}