{"id":1240,"date":"2016-10-14T06:51:25","date_gmt":"2016-10-14T03:51:25","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1240"},"modified":"2016-10-14T06:51:43","modified_gmt":"2016-10-14T03:51:43","slug":"sabas-ir-sekmadienis-1","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/sabas-ir-sekmadienis-1\/","title":{"rendered":"\u0160abas ir sekmadienis [1]"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Klausimas, ar Naujojo Testamento laikais ir toliau galioja De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173, ar tik tie, kurie ai\u0161kiai patvirtinami ar naudojami Naujajame Testamente, devyni\u0173 i\u0161 de\u0161imties \u012fsakym\u0173 atveju yra nesvarbus, nes devyni i\u0161 de\u0161imties Naujajame Testamente ai\u0161kiai cituojami arba patvirtinami.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vienintelis i\u0161 de\u0161imties \u012fsakym\u0173, kuris, daugelio nuomone, Naujajame Testamente nekeliamas ir net\u0119siamas, yra ketvirtasis \u012fsakymas \u2013 \u0161abo \u012fsakymas. Klausas Bockm\u00fchlas taikliai pastebi: \u201eAtrodo, tai yra apeig\u0173 \u012fstatymo dalis, kuri atklydo \u012f moralin\u012f \u012fstatym\u0105\u201c[2].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be to, prie \u0161ios problemos prisideda sunkumas, kad \u0161iandien \u0161ventini\u0173 pamald\u0173 diena \u2013 ne \u0161abas, o sekmadienis. Klausimas, kaip Naujajame Testamente elgiamasi su \u0161abo \u012fsakymu, labai svarbus d\u0117l elgesio su Senuoju Testamentu apskritai, nes \u201ejis da\u017eniau nei bet kuris kitas \u012fstatymas paliudijamas ir Dekaloge u\u017eima daugiausia vietos\u201c[3].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Tez\u0117: \u010cia atstovaujama pozicijai, kad \u0161abo \u012fsakymas Senajame Testamente tur\u0117jo apeigin\u012f ir moralin\u012f aspekt\u0105. <\/strong>Apeiginis aspektas i\u0161sipild\u0119s Kristuje, net jeigu, anot Rom 14, pavieniai tikintieji never\u010diami laik\u0117si jo ir toliau. Tuo tarpu moralinis aspektas, suteikiantis turin\u012f septyni\u0173 dien\u0173 ritmui su viena diena pamaldoms ir ramiu, poilsingu atsigr\u0119\u017eimu \u012f savo darb\u0105, toliau Dievo po\u017ei\u016briu nustato strukt\u016br\u0105 laikui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kad moralinis \u0161abo \u012fstatymo aspektas i\u0161lieka galioti, galima pateikti tokius argumentus:<br \/>\n\u2013 \u0161abas buvo prie\u0161 paskelbiant De\u0161imt \u012fsakym\u0173, jis galiojo ir ne\u017eydams;<br \/>\n\u2013 J\u0117zus ir Naujasis Testamentas patvirtina \u0161ab\u0105;<br \/>\n\u2013 tod\u0117l sekmadienis ir kil\u0119s i\u0161 Naujojo Testamento.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ie argumentai \u010dia toliau i\u0161pl\u0117tojami ir papildomi keliais pasvarstymais apie sekmadien\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Tez\u0117: \u0160abas buvo dar prie\u0161 paskelbiant De\u0161imt \u012fsakym\u0173. <\/strong>Pr 2,2\u20133 pasakojimo apie pasaulio suk\u016brim\u0105 pabaigoje sakoma: \u201eKadangi septint\u0105 dien\u0105 Dievas buvo pabaig\u0119s darbus, kuriais buvo u\u017esi\u0117m\u0119s, septint\u0105 dien\u0105 jis ils\u0117josi po vis\u0173 darb\u0173, kuriuos buvo atlik\u0119s. Dievas palaimino septint\u0105j\u0105 dien\u0105 ir padar\u0117 j\u0105 \u0161vent\u0105, nes t\u0105 dien\u0105 jis ils\u0117josi po vis\u0173 k\u016brimo darb\u0173\u201c. Pirmame De\u0161imties \u012fsakym\u0173 variante tai imama kaip pagrindas \u0161abo \u012fsakymui: \u201eAtmink ir \u0161v\u0119sk \u0161abo dien\u0105. \u0160e\u0161ias dienas tri\u016bsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Vie\u0161paties, tavo Dievo, \u0161abas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo s\u016bnus ar dukt\u0117, nei tavo vergas ar verg\u0117, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenviet\u0117se. Juk per \u0161e\u0161ias dienas Vie\u0161pats padar\u0117 dang\u0173 ir \u017eem\u0119, j\u016br\u0105 ir visa, kas juose, bet septint\u0105j\u0105 dien\u0105 ils\u0117josi. Tod\u0117l Vie\u0161pats septint\u0105j\u0105 dien\u0105 palaimino ir pa\u0161ventino\u201c (I\u0161 20,8\u201311). Pana\u0161iai \u0161abo \u012fsakymas pagrind\u017eiamas ir Pr 31,17: \u201eNes per \u0161e\u0161ias dienas Vie\u0161pats padar\u0117 dang\u0173 ir \u017eem\u0119, o septint\u0105j\u0105 dien\u0105 atsikv\u0117p\u0117 ir ils\u0117josi\u201c (Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios katekizmas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Johnas Owenas (1616\u20131683) nurod\u0117, kad \u017eod\u017eiai, perteikti kaip \u201e\u0161venta\u201c, \u201edirbti\u201c ir \u201ekurti\u201c, suk\u016brimo pasakojime ir Dekalogo \u0161abo \u012fsakyme yra tie patys.[4]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tuo tarpu antrame De\u0161imties \u012fsakym\u0173 variante \u012est 5 \u0161abo \u012fsakymas grind\u017eiamas Izraelio i\u0161vadavimu i\u0161 Egipto. \u0160abo i\u0161takos \u2013 suk\u016brimas (I\u0161 20,8\u201311), o \u0161abo tikslas, kur\u012f jis nurodo, \u2013 i\u0161gelb\u0117jimas (\u012est 5,15). \u0160iaip ar taip, socialinis antro De\u0161imties \u012fsakym\u0173 varianto \u0161abo \u012fstatymo kaip apsaugos vergams ir t.t. pagrindimas (\u012est 5,12\u201315) jau yra ir pirmajame variante. Abiem atvejais \u0161abo \u012fsakymas galioja ir svetim\u0161aliams (\u201eateiviams\u201c), taigi ne tik \u017eydams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>J\u0117zus ir \u0161abas<br \/>\nTez\u0117: J\u0117zus nelau\u017e\u0117 \u0161abo, o tik r\u0117m\u0117si i\u0161imtiniais Senojo Testamento potvarkiais.<\/strong><br \/>\nJ\u0117zus mok\u0117 \u0161abo dien\u0105 (Mk 1,21; 6,2; Lk 4,16. 31) ir \u0161iaip visais at\u017evilgiais laik\u0117si \u0161abo. N\u0117 viename susikirtime su fariziejais d\u0117l \u0161abo J\u0117zus \u0161abo neat\u0161aukia. Kas kart\u0105 kalbama apie tai, kas per \u0161ab\u0105 leid\u017eiama ir kas ne, ir tai klausimas, kuris visai neb\u016bt\u0173 kil\u0119s, jeigu J\u0117zus b\u016bt\u0173 at\u0161auk\u0119s \u0161ab\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">J\u0117zus gyd\u0117 \u0161abo dien\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">* \u017emog\u0173 pad\u017ei\u016bvusia ranka: Mt 12,8\u201314; Mk 3,1\u20136; Lk 6,6\u201311;<br \/>\n* silpn\u0105 moter\u012f: Lk 13,10\u201317;<br \/>\n* vandenlige sergant\u012f \u017emog\u0173: Lk 14,1\u20136;<br \/>\n* vyr\u0105 prie Betzatos maudykl\u0117s: Jn 5,1\u201318;<br \/>\n(plg. taip pat Jn 7,21\u201324).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0117zus klaus\u0117: \u201eAr \u0161abo dien\u0105 leistina gera daryti, ar bloga? Gelb\u0117ti gyvyb\u0119 ar \u017eudyti? Bet anie tyl\u0117jo\u201c (Mk 3,4), nes Ra\u0161to ai\u0161kintojai gerai \u017einojo, kad Senajame Testamente tai nedraud\u017eiama. Mt 12,11\u201312 J\u0117zus klausia pana\u0161iai: \u201eKas i\u0161 j\u016bs\u0173, tur\u0117damas vien\u0105 av\u012f, jeigu ji per \u0161ab\u0105 \u012fkris \u012f duob\u0119, nestvers jos ir nei\u0161trauks?! O kiek daug brangesnis u\u017e av\u012f \u017emogus! Taigi leistina daryti gera \u0161abo dien\u0105\u201c (pana\u0161iai jau\u010dio atveju Lk 14,5). Gelb\u0117ti gyvulius \u0161abo dien\u0105, \u017einoma, buvo leid\u017eiama ir Senojo Testamento laikais. Lk 13,15 d\u0117l gydymo nurodo \u012fprast\u0105 ir, \u017einoma, leid\u017eiam\u0105 jau\u010di\u0173 ir asil\u0173 girdym\u0105 per \u0161ab\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mt 12,5 J\u0117zus klausia: \u201eArba gal neskait\u0117te \u012estatyme, jog per \u0161ab\u0105 kunigai pa\u017eeid\u017eia \u0161abo poils\u012f ir nenusikalsta?\u201c J\u0117zus visuose tekstuose mini biblini\u0173 \u012fsakym\u0173 pavyzd\u017eius (kunigyst\u0117, apipjaustymas, gelb\u0117ti gyvyb\u0119, pagirdyti gyvulius ir t.t.), kurie stovi auk\u0161\u010diau nei \u0161abo \u012fsakymas. Tai ypa\u010d ai\u0161ku Mt 12,5, nes J\u0117zus pabr\u0117\u017eia, jog kunigai \u201epa\u017eeid\u017eia\u201c \u0161abo poils\u012f ir vis tiek \u201enenusikalsta\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mk 2,23\u201328 (Mt 12,1\u20137; Lk 6,1\u20135) J\u0117zus pagrind\u017eia tai, kad jo mokiniai skyn\u0117 varpas, nurodydamas Dovyd\u0105, kuris i\u0161alk\u0119s gal\u0117jo valgyti pad\u0117tin\u0117s duonos \u0161ventykloje (Mk 2,25\u201326; Sam 21,4\u20137).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jn 7,23 J\u0117zus sako: \u201eJei galima \u017emog\u0173 apipjaustyti \u0161abo dien\u0105, kad neb\u016bt\u0173 sulau\u017eytas Moz\u0117s \u012estatymas, tai kod\u0117l pykstate ant man\u0119s, kad a\u0161 vis\u0105 \u017emog\u0173 i\u0161gyd\u017eiau \u0161abo dien\u0105?\u201c Taigi tas \u012fsakymas buvo vir\u0161esnis, kaip ir apipjaustymo \u012fsakymas svarbesnis u\u017e \u0161abo \u012fsakym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jn 5,18 kalbama, kad J\u0117zus \u201enepaisydavo \u0161abo\u201c. Ta\u010diau tekste tai yra fariziej\u0173 po\u017ei\u016bris. Jn 9,16 tai dar ai\u0161kiau, nes ten fariziejai apie J\u0117z\u0173 sako: \u201eTas \u017emogus ne i\u0161 Dievo, nes nesilaiko \u0161abo\u201c. Tai, \u017einoma, buvo fariziej\u0173 pa\u017ei\u016bra \u012f J\u0117z\u0173. Tod\u0117l Fr\u00e9d\u00e9ricas Godet teisus ra\u0161ydamas: \u201e\u010cia kaip ir 5 skyriuje J\u0117zus pamyn\u0117 ne Moz\u0117s \u0161ab\u0105, o farizieji\u0161k\u0105 jo karikat\u016br\u0105\u201c[5]. Pats J\u0117zus niekur nesako at\u0161auki\u0105s \u0161ab\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kad \u201egailestingumo darbai\u201c sekmadien\u012f leistini, net ai\u0161kiai pageidautini, Ba\u017eny\u010dios istorijoje visada buvo savaime suprantama. Airi\u0173 Ba\u017eny\u010dios tekstas, kuris para\u0161ytas v\u0117liausiai IX a. ir kur d\u0117stoma, k\u0105 galima daryti sekmadien\u012f, kaip i\u0161imtis, pavyzd\u017eiui, \u012fvardija gydytojo ir medicinin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105, gaisro gesinim\u0105, mel\u017eimo vietos i\u0161saugojim\u0105 ir gyvuli\u0173 laikym\u0105, sve\u010di\u0173 vai\u0161inim\u0105, gynim\u0105si ir ginklane\u0161yst\u0119. Naujasis katalik\u0173 katekizmas i\u0161vardija bene visas gailestingumo r\u016b\u0161is, \u0161eimos pareigas ir visas svarbias visuomenines u\u017eduotis.[6]<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">J\u0117zus ir Naujasis Testamentas patvirtina \u0161ab\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuo at\u017evilgiu Mk 2,27\u201328 da\u017enai suprantama kaip J\u0117zaus \u0161abo at\u0161aukimas: \u201e\u0160abas padarytas \u017emogui, o ne \u017emogus \u0161abui; taigi \u017dmogaus S\u016bnus yra ir \u0161abo Vie\u0161pats\u201c. Posakis \u201e\u0161abo Vie\u0161pats\u201c (taip pat Mt 12,8) suprantamas taip, tarsi J\u0117zus b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s savavali\u0161kai elgtis su \u0161abu arba j\u012f at\u0161aukti. Bet kod\u0117l tada J\u0117zus d\u0117l savo ir savo mokini\u0173 elgesio pateikia argumentus i\u0161 Senojo Testamento? Ar \u201e\u0161abo Vie\u0161pats\u201c veikiau nerei\u0161kia, kad J\u0117zus save pavadino Vie\u0161pa\u010diu, kuriam skirtas \u0161abas, taigi paskelb\u0117 es\u0105s Dievas, kuriam reikia tarnauti? Ar \u010dia negal\u0117t\u0173 gl\u016bd\u0117ti sekmadienio pavadinimo \u201eVie\u0161paties diena\u201c (Apr 1,10) \u0161aknys?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei \u017emogus ir nesukurtas \u0161abui, kaip ir i\u0161vis visi \u012fsakymai turi tarnauti \u017emogui, o ne egzistuoti d\u0117l sav\u0119s pa\u010di\u0173, <em>vis d\u0117lto \u010dia J\u0117zus patvirtina, kad \u0161abas buvo sukurtas \u017emogui<\/em>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Juk ir Ba\u017eny\u010di\u0173 istorijoje niekad nebuvo nustojusi galioti bendra moralin\u0117 pareiga vien\u0105 i\u0161 septyni\u0173 dien\u0173 paskirti Dievui.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Sekmadienis<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Oficialus vokie\u010di\u0173 did\u017eiosios Ba\u017eny\u010dios parei\u0161kimas gerai apibendrina tradicin\u0119 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 pozicij\u0105: \u201eKadangi J\u0117zus Kristus \u2018pirm\u0105 savait\u0117s dien\u0105\u2019 (Mk 16,2) buvo prikeltas i\u0161 numirusi\u0173, krik\u0161\u010dionys \u0161ven\u010dia sekmadien\u012f kaip Vie\u0161paties dien\u0105. \u0160abo prasm\u0117 buvo \u012fimta \u012f sekmadienio \u0161vent\u0119. J\u0117zaus Kristaus prisik\u0117limas \u2013 naujo k\u016brimo prad\u017eia. Kas \u0161ven\u010dia sekmadien\u012f, tas i\u0161pa\u017e\u012fsta: Kristus prisik\u0117l\u0117, Kristus gyvena. M\u016bs\u0173 laikinas gyvenimas priimtas \u012f am\u017ein\u0105 Dievo gyvenim\u0105. Sekmadienis kaip pirmoji savait\u0117s diena dar ir i\u0161rei\u0161kia d\u017eiaugsm\u0105 senu ir nauju suk\u016brimu\u201c[7].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eSekmadienio \u0161vent\u0117 i\u0161pildo Senajame Testamente galiojant\u012f \u012fsakym\u0105, kurio ritm\u0105 ir prasm\u0119 ji perima, kai kas savait\u0117 pagerbiamas K\u016br\u0117jas ir savo tautos I\u0161ganytojas\u201c (KBK, p. 556).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Sekmadienis Naujajame Testamente<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tez\u0117: Sekmadienio atsiradimas kildintinas i\u0161 paties Naujojo Testamento. Ten sekmadienis pirmiausia yra pamald\u0173 (garbinimo) diena.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Net katalik\u0173 ba\u017enytin\u0117 teis\u0117 remiasi tuo, kad sekmadienis kyla i\u0161 apa\u0161talin\u0117s tradicijos, taigi jo laikomasi pagal apa\u0161talin\u0119 tradicij\u0105 ir jis n\u0117ra Ba\u017eny\u010dios \u012fvestas tik poapa\u0161taliniais laikais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160tai Emauso mokiniai lau\u017e\u0117 su J\u0117zumi duon\u0105 prisik\u0117limo dien\u0105, taigi sekmadien\u012f (Lk 24,13. 30). J\u0117zaus mokiniai susirinko <em>\u201epirmosios savait\u0117s dienos vakare\u201c<\/em> (Jn 20,19), kai pas juos at\u0117jo J\u0117zus. Kit\u0105 kart\u0105 jie susirinko <em>\u201epo a\u0161tuoni\u0173 dien\u0173\u201c<\/em> (Jn 20,26), taigi v\u0117l t\u0105 pa\u010di\u0105 savait\u0117s dien\u0105, \u0161\u012fkart su mokiniu Tomu, ir v\u0117l pas juos at\u0117jo J\u0117zus. Taip pat Sekmin\u0117s (Apd 2) pasitaik\u0117 sekmadien\u012f, nes pra\u0117jo 50 dien\u0173 po \u0161abo, ir \u012fdomu, kad bendruomen\u0117 \u0161\u012f sekmadien\u012f jau irgi buvo susirinkusi (Apd 2,1).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apd 20,6\u201311 prane\u0161ama apie labai ilgas, naujatestamentines pamaldas. Apd 20,7 \u0161abloni\u0161ku posakiu apra\u0161oma tai, kas turb\u016bt jau buvo visuotinai \u012fprasta: \u201ePirm\u0105 savait\u0117s dien\u0105, mums susirinkus lau\u017eti duonos&#8230;\u201c. \u201eTipi\u0161ka 7 eilut\u0117s formuluot\u0117, kuri leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105 apie jau tvirt\u0105 \u012fprot\u012f&#8230;\u201c[8], yra ir sekmadienini\u0173 pamald\u0173, ir Vakarien\u0117s \u0161ventimo per kiekvienas sekmadienines pamaldas \u012frodymas, nes sakoma \u201e&#8230;mums susirinkus lau\u017eti duonos\u201c (Apd 20,7). Robertas L. Dabney nurodo, kad Paulius jau buvo Troad\u0117je \u201eseptynias dienas\u201c (Apd 20,6), ta\u010diau tik \u201epirm\u0105 savait\u0117s dien\u0105\u201c (Apd 20,7) \u0161vent\u0117 pamaldas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasak 1 Kor 16,1\u20132, sekmadien\u012f dera atid\u0117ti santaupas: \u201eKas pirm\u0105j\u0105 savait\u0117s dien\u0105 kiekvienas j\u016bs\u0173 teatideda sutaup\u0119s, kiek gal\u0117damas, kad rinkliavos neprasid\u0117t\u0173 tiktai man atvykus\u201c. Reikia atsi\u017evelgti \u012f tai, kad aukoti pinig\u0173 visuomeniniams ir ba\u017enytiniams tikslams Biblijoje yra garbinimas (plg. Fil 4,18; arba pasakym\u0105 \u201emaldos Dievui\u201c 2 Kor 9,12). Tod\u0117l auk\u0173 rinkliava Vie\u0161paties darbui visais laikais buvo ir teb\u0117ra sud\u0117tin\u0117 sekmadienini\u0173 pamald\u0173 dalis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia gal\u0117jo b\u016bti kalbama apie Naujojo Testamento <em>de\u0161imtin\u0119<\/em>, nes suma \u010dia gali b\u016bti i\u0161skai\u010diuota i\u0161 \u201ekiek gal\u0117damas\u201c, taigi turb\u016bt \u010dia nekalbama apie vienkartin\u0119 auk\u0105 ar savanori\u0161k\u0105 didesn\u0119 sum\u0105. V\u0117liau Naujojo Testamento de\u0161imtin\u0117 buvo mokama <em>bendruomenei <\/em>ir tvarkoma vyresni\u0173j\u0173 ir diakon\u0173, kurie atitinka kunigus, ir \u010dia ypa\u010d sutampa kunig\u0173 ir diakon\u0173 \u2013 kaip tik r\u016bpinantis varg\u0161ais \u2013 u\u017edaviniai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apr 1,10 Jonas ra\u0161o: \u201eA\u0161 tur\u0117jau dvasios pagav\u0105 Vie\u0161paties dien\u0105 ir i\u0161girdau&#8230;\u201c \u201eVie\u0161paties diena\u201c (graiki\u0161kai<em> kyriake<\/em>) greitai vietoj \u017eydi\u0161ko pavadinimo \u201epirmoji savait\u0117s diena\u201c tapo \u012fprastu pamald\u0173 dienos pavadinimu, prie\u0161 daug v\u0117liau i\u0161stumiant j\u012f \u201esekmadieniui\u201c. Iki \u0161iol nauj\u0105ja graik\u0173 kalba \u0161e\u0161tadienis yra <em>sabbado<\/em>, o sekmadienis \u2013 <em>kyriake<\/em> (o savaitgalis \u2013 <em>sabbadokyriake<\/em>). Per lotyni\u0161k\u0105 \u201eVie\u0161paties dienos\u201c vertim\u0105 <em>dominica <\/em>\u0161is pavadinimas pateko ir \u012f pranc\u016bz\u0173 (<em>dimanche<\/em>), ispan\u0173 (<em>domingo<\/em>) ir ital\u0173 (<em>domenica<\/em>) kalbas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Wilfridas Stottas straipsnyje apie \u017eod\u012f <em>kyriake <\/em>Apr 1,10 \u012frod\u0117, kad \u201eVie\u0161paties diena\u201c \u010dia nerei\u0161kia nei Senojo Testamento Vie\u0161paties dienos, nei Velyk\u0173 ar Prisik\u0117limo dienos, o b\u016btent sekmadien\u012f[9]. Juk ta s\u0105voka bent iki 450 m. po Kr. buvo vartojama tik krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dios. Kad kaip \u201eVie\u0161pats\u201c turimas omenyje J\u0117zus Kristus, rodo vienintel\u0117 paralel\u0117 \u0161aknies \u201ekyriak-\u201c buvimui Naujajame Testamente 1 Kor 11,20 (\u201eVie\u0161paties vakarien\u0117\u201c). Johannesas Kosnetteris netgi i\u0161veda, kad \u201eVie\u0161paties diena\u201c atsirado lygiagre\u010diai \u201eVie\u0161paties vakarienei\u201c, nes sekmadien\u012f (taigi kiekvien\u0105) buvo \u0161ven\u010diama Vie\u0161paties vakarien\u0117 (Kosnetter, p. 40\u201341), kaip \u012frodo ir Apd 20,7 ir kaip Ba\u017eny\u010dia tai i\u0161laik\u0117 per \u0161imtme\u010dius.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pirmoji savait\u0117s diena (sekmadienis) Naujajame Testamente<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lk 24,13\u201332: \u201eEmauso mokini\u0173\u201c susitikimas su J\u0117zumi (prisik\u0117limo diena).<br \/>\nLk 24,33: vienuolika mokini\u0173 vienu metu buvo \u201esusirink\u0119\u201c.<br \/>\nLk 24,36; Jn 20,19. 26: J\u0117zus pasirodo tarp susirinkusi\u0173 mokini\u0173. Ma\u017eiau vienareik\u0161mi\u0161kai: Mk 16,14\u201315.<br \/>\nApd 2,1: bendruomen\u0117 buvo susirinkusi Sekmini\u0173 dien\u0105; Dvasios i\u0161liejimas \u012fvyko per Sekmines, taigi pirm\u0105 savait\u0117s dien\u0105.<br \/>\nApd 20,7: \u201ePirm\u0105 savait\u0117s dien\u0105, mums susirinkus lau\u017eti duonos&#8230;\u201c<br \/>\n1 Kor 16,2: \u201eKas pirm\u0105j\u0105 savait\u0117s dien\u0105 kiekvienas j\u016bs\u0173 teatideda susitaup\u0119s, kiek gal\u0117damas, kad rinkliavos neprasid\u0117t\u0173 tiktai man atvykus\u201c.<br \/>\nApr 1,10: \u201eA\u0161 tur\u0117jau pagav\u0105 Vie\u0161paties dien\u0105&#8230;\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be abejo, Naujajame Testamente esama tik <strong>prane\u0161im\u0173<\/strong> apie tai, kad krik\u0161\u010dionys pirm\u0105j\u0105 savait\u0117s dien\u0105 \u0161vent\u0117 pamaldas, ir n\u0117ra <strong>nurodym\u0173<\/strong> tai daryti \u2013 i\u0161imtis tik nurodymas 1 Kor 16,2 pirm\u0105 savait\u0117s dien\u0105 rinkti pinigus. Taigi klausimas i\u0161 esm\u0117s priklauso nuo to, kiek norima prane\u0161imus apie Naujojo Testamento bendruomen\u0117s praktik\u0105 imti sau kelrod\u017eiu ir ar reikalaujama ar ne septintosios dienos \u012fsakymo De\u0161imtyje \u012fsakym\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012e klausim\u0105, ar moralinis \u012fsakymas \u012fpareigoja laikytis sekmadienio, ar tik septintosios dienos, kuri tradici\u0161kai kaip tik ir pasitaiko sekmadien\u012f, dar Calvinas atsak\u0117, kad dievi\u0161kasis \u012fsakymas \u012fpareigoja tik kas septint\u0105 dien\u0105 pails\u0117ti. Tuo tarpu tam panaudoti sekmadien\u012f, jo manymu, yra \u017emogi\u0161kas \u012fsakymas, kuris nors ir yra protingas ir esti J\u0117zaus Kristaus prisik\u0117limo garbei, bet n\u0117ra absoliu\u010diai saistantis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinoma, kadangi toki\u0105 dien\u0105 nustat\u0117 valstyb\u0117, nukrypimas nuo \u0161ios dienos reik\u0161t\u0173 ir prarasti Senajame Testamente tok\u012f svarb\u0173 socialin\u012f \u0161abo element\u0105 (darbinink\u0173, gyvuli\u0173 apsauga ir pan.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Apibendrinimas: am\u017einai galioj\u0105s \u012fsakymas liepia tiksliai: \u201e\u0160e\u0161ias dienas dirbsi, bet septint\u0105 dien\u0105 turi ils\u0117tis\u201c (I\u0161 34,21). Taigi am\u017einai galioj\u0105s moralinis Dievo \u012fsakymas De\u0161imtyje \u012fsakym\u0173 apima tai, kad kas septinta diena b\u016bt\u0173 skirta poilsiui ir pamaldoms, bet nenurodo, koks kalendorius ir kokia savait\u0117s diena turi b\u016bti tam naudojama.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160abo ir sekmadienio socialin\u0117 reik\u0161m\u0117<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Otto Thelemannas gerai apibendrina tris skirtingus \u0161abo reik\u0161m\u0117s lygmenis:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">a)<em> Apeiginis. <\/em>1. Tai buvo senosios sandoros \u017eenklas. I\u0161 31,17: Am\u017einai jis bus <em>\u017eenklas<\/em> tarp <em>man\u0119s<\/em> ir izraelit\u0173. Tod\u0117l eil. 15: Kas \u0161abo dien\u0105 dirbt\u0173 bet kok\u012f darb\u0105, bus nubaustas mirtimi. 2. Jis tarnavo kaip priminimas apie Suk\u016brim\u0105, apie Izraelio i\u0161\u0117jim\u0105 i\u0161 Egipto ir \u012estatymo davim\u0105 Sinajuje. 3. Jis buvo skirtas pamald\u0173 susirinkimams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">b) <em>Socialinis.<\/em> 1. Septint\u0105 dien\u0105 reguliariai stojantis poilsis tur\u0117jo suteikti k\u016bnui ir sielai reikaling\u0105 atsipalaidavim\u0105 ir atgaiv\u0105, kad \u017emogus nuo darbo nemirt\u0173. 2. \u012esakymas tur\u0117jo b\u016bti apsaugin\u0117 priemon\u0117 tarnaujantiems (s\u016bnui ir dukrai, vergams ir verg\u0117ms, taip pat svetimiesiems, ne izraelitams, taip pat galvijams) prie\u0161 i\u0161naudojim\u0105. \u0160abas tur\u0117jo padaryti gera darbininkams. Mk 2,27: \u0160abas padarytas \u017emogui, ne \u017emogus \u0161abui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">c)<em> Moralinis.<\/em> Jis tur\u0117jo sutrukdyti, kad \u017emogus nepra\u017e\u016bt\u0173 \u017eemi\u0161koje veikloje, ir paskatint\u0173 j\u012f ie\u0161koti auk\u0161tesni\u0173 gyvenimo vertybi\u0173 bendryst\u0117je su Dievu.[10]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dabar imsim\u0117s socialinio aspekto. Nedera sumenkinti \u0161abo kaip socialin\u0117s apsaugos paskirties. Hansas Walteris Wolffas d\u0117l socialin\u0117s reik\u0161m\u0117s nurodo, kad vergas bei verg\u0117 tur\u0117jo ils\u0117tis \u201ekaip tu\u201c (\u012est 5,14).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eTaigi poilsio dienos \u012fsakymas atveria vis\u0173 \u017emoni\u0173 lygi\u0105 pad\u0117t\u012f prie\u0161 Diev\u0105&#8230; Mint\u012f, kad poilsio diena pirmiausia turi i\u0161eiti \u012f gera silpniems visuomen\u0117s nariams, v\u0117l kelia Naujasis Testamentas. Vienoje i\u0161 min\u0117t\u0173 viet\u0173 apie pirm\u0105j\u0105 savait\u0117s dien\u0105 (1 Kor 16,2), \u0161i diena turi tarnauti rinkliavai ir pinig\u0173 taupymui tiems, kam reikalinga pagalba Jeruzal\u0117je. J\u0117zus pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161abas padarytas \u017emogui (kuriam reikia pad\u0117ti!), o ne \u017emogus \u0161abui (Mk 2,27)\u201c[11].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is po\u017ei\u016bris nenaujas. Jau Calvinas ir Lutheris \u0161abo \u012fsakyme mat\u0117 ir socialiai priklausom\u0173 \u017emoni\u0173 gynim\u0105. Karlas Barthas d\u0117l socialiai priklausom\u0173j\u0173 gynimo taip pat nurodo J\u0117zaus i\u0161tarm\u0119 Mk 2,27, kad \u0161abas padarytas \u017emogui. \u017dinoma, socialin\u0117 ir moralin\u0117 \u0161abo bei sekmadienio reik\u0161m\u0117 neatskiriamai susijusi su apeigine. Tai, kad ne darbas, kad ir koks svarbus Biblijoje, o Dievas yra auk\u0161\u010diausia vertyb\u0117, \u017emogus i\u0161rei\u0161kia atsisakydamas dirbti ir u\u017euot dirb\u0119s surengdamas \u0161vent\u0105 susib\u016brim\u0105 Dievo garbei. \u0160abas Senajame Testamente buvo diena, \u012f kuri\u0105 susitelkdavo dauguma apeig\u0173, net jei kai kurios i\u0161 j\u0173 b\u016bdavo \u0161ven\u010diamos ir kitomis dienomis. Pana\u0161iai ir Vakarien\u0117 visai gal\u0117jo b\u016bti \u0161ven\u010diama ir bet kuri\u0105 savait\u0117s dien\u0105 (pavyzd\u017eiui, Apd 2,42), bet pirmiausia \u017eym\u0117jo kassavaitin\u012f sekmadien\u012f (pavyzd\u017eiui, Apd 20,11). Tod\u0117l Vakarien\u0117 Naujojo Testamento laikais gal\u0117jo b\u016bti sud\u0117tin\u0117 kiekvien\u0173 sekmadienio pamald\u0173 dalis. Bet lygiai svarbi ir laiko suskirstymo \u0161abu\/sekmadieniu reik\u0161m\u0117, nes reguliar\u016bs laiko suskirstymai yra ne savavali\u0161kos nuostatos, kurias b\u016bt\u0173 galima be dideli\u0173 permain\u0173 ir pakeisti, bet giliai visuomen\u0119 formuojantys dalykai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0\u00a0\u00a0 Visos Dievo duotos institucijos, b\u016btent individas, \u0161eima, darbas, bendruomen\u0117 ir valstyb\u0117, kaip kiekvienas gali \u012fsitikinti kasdienyb\u0117je, giliai yra formuojamos tolygaus septyni\u0173 dien\u0173 ritmo su laisva \u0161ven\u010di\u0173 diena. <\/em>Tod\u0117l Ray Suttonas kalba apie \u201eliturgin\u0119 laiko strukt\u016br\u0105\u201c, o Aurelijus Augustinas apm\u0105st\u0117 laik\u0105 prie\u0161 \u0161ab\u0105 ir taip krik\u0161\u010dioni\u0161kame laike sujung\u0117 nepertraukiamum\u0105 ir pa\u017eang\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Neatsitiktinumas tai, kad antikrik\u0161\u010dioni\u0161ki jud\u0117jimai nuolat bando \u012fvesti kit\u0105 dienos ritm\u0105. Pranc\u016bz\u0173 revoliucija 1793 m. \u012fved\u0117 de\u0161imties dien\u0173 ritm\u0105, kuris galiojo 12 met\u0173 (1793\u20131805). Rus\u0173 revoliucija \u012fved\u0117 penki\u0173 dien\u0173 ritm\u0105, galiojus\u012f 11 met\u0173. Abiem atvejais d\u0117l prastos patirties gr\u012f\u017eta prie septyni\u0173 dien\u0173 ritmo. (Net pakeit\u0119 dien\u0173 skai\u010di\u0173, abu jud\u0117jimai negal\u0117jo i\u0161silaisvinti nuo krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 \u0161akn\u0173, nes buvo i\u0161laikyta tipi\u0161kai jud\u0117ji\u0161ka-krik\u0161\u010dioni\u0161ka vienos nedarbo dienos mintis).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tod\u0117l sekmadienio \u0161ventimui m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je tinka ir stiprus liudijimo visais lygiais pob\u016bdis. Vie\u0161os sekmadienin\u0117s Ba\u017eny\u010di\u0173 pamaldos kaip ir anks\u010diau yra \u017einomiausia krik\u0161\u010dioni\u0173 gyvenimo i\u0161rai\u0161ka savo aplinkos at\u017evilgiu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pamaldos ir pamaldos<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kristus ypa\u010d m\u0117go gydyti per \u0161ab\u0105, nes \u0161abas skirtas i\u0161ganymui ir poilsiui nuo bet kokio darbo ir visokio blogio Dievo akivaizdoje. Reguliari \u0161ven\u010di\u0173 diena turi labai daug k\u0105 bendra su i\u0161ganymu, Ger\u0105ja Naujiena ir tarnyste d\u0117l Evangelijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010diai sekmadienis \u2013 Eucharistijos \u0161ventimo ir pamald\u0173\/garbinimo diena; poilsio diena \u2013 bet tai s\u0105moningai antroje vietoje \u2013 ir solidarumo diena[12]. Pana\u0161iai \u0161ven\u010dia ir anglikon\u0173 Ba\u017eny\u010dia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sekmadienini\u0173 pamald\u0173 reik\u0161m\u0117 da\u017enai diskutuojama nurodant, kad pagal Rom 12,1 visas krik\u0161\u010dionio gyvenimas tur\u012fs b\u016bti \u201egarbinimas\u201c. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 visas gyvenimas, \u012fskaitant \u0161e\u0161ias darbo dienas, n\u0117ra nei vien tarnavimas Dievui, nei mai\u0161tas prie\u0161 j\u012f. Ta\u010diau Biblijoje esama abiej\u0173. Kad gyvenimas yra garbinimas, pagal Dievo \u012fsakym\u0105 i\u0161rei\u0161kiama kaip tik tuo, kad krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0117 kartu susirenka, kartu klauso Dievo \u017eod\u017eio, kartu meld\u017eiasi, kartu gieda ir kartu \u0161ven\u010dia Vakarien\u0119 kaip sandoros \u017eenkl\u0105. Nedera prie\u0161statyti dalyk\u0173, kurie Biblijoje susieti. Ne <em>nors<\/em>, bet <em>kadangi <\/em>ir \u0161e\u0161iadienis darbas yra garbinimas, bendruomen\u0117 \u0161ven\u010dia tam tikra tvarka surikiuotas pamaldas. Ne <em>nors<\/em>, o<em> kadangi <\/em>bendruomen\u0117 visada yra Kristaus K\u016bnas, \u0161io K\u016bno suk\u016brimas ir i\u0161laikymas per J\u0117zaus mirt\u012f kartu \u0161ven\u010diamas Vakarien\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tas pats galioja \u0161lovinimui kaip svarbiausiai pamald\u0173 sud\u0117tinei daliai, nes \u0161lovinimas turi formuoti vis\u0105 kasdien\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0\u00a0\u00a0 Sykiu tai, kad ypatingos, surikiuotos ir bendros pamaldos, \u201e\u0161ventasis susirinkimas\u201c, pagal Dievo \u012fsakym\u0105 pareiga yra tik septint\u0105 dien\u0105, vadinasi, Dievas kaip pamald\u0173 (garbinimo), apiman\u010dio vis\u0105 gyvenim\u0105, nesupranta nepertraukiamo giedojimo, meldimosi ar buvimo susirinkus. Oficiali\u0173 pamald\u0173 apribojimas viena savait\u0117s diena kaip tik ir padaro galima, kad ir kasdieninis darbas vis d\u0117lto atitinka Dievo vali\u0105 ir kad ne tik vienuoli\u0161kas gyvenimas gali b\u016bti suprastas kaip nuolatin\u0117s pamaldos (garbinimas).<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tod\u0117l Karlas Barthas savo etik\u0105 pradeda samprotavimais apie \u0161ventadien\u012f (\u0161ab\u0105 ir sekmadien\u012f): \u201e\u0160ventadienio \u012fsakymas paai\u0161kina visus kitus \u012fsakymus. Tod\u0117l jam priklauso prie\u0161akin\u0117 vieta\u201c[13]. Jis ra\u0161o: \u201eTai nebuvo revoliucija prie\u0161 suk\u016brimo tvark\u0105, bet \u012fvyko kuo giliausiai sutariant su tuo, kas I\u0161 20,8 ir toliau bei Pr 2,1 ir toliau pasakyta pagrind\u017eiant \u0161abo \u012fsakym\u0105, kai Naujojo Testamento krik\u0161\u010dionija, nekeldama d\u0117l to daug triuk\u0161mo, bet, matyt, kaip visiems suprantam\u0105 dalyk\u0105 pagal 1 Kor 16,2, Apd 20,7 \u0161\u012f reguliar\u0173 \u0161ventadien\u012f prad\u0117jo pirm\u0105 savait\u0117s dien\u0105\u201c (p. 57).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ray R. Suttonas \u0161abo ir sekmadienio santyk\u012f, mano manymu, irgi tinkamai suderina; jis ra\u0161o: \u201eTaigi Senojo Testamento \u0161abas buvo nuskaistintas ir susijung\u0117 su nauja Vie\u0161apties diena (Apr 1,10)\u201c[14].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apibendriname Vestminsterio 1657 m. i\u0161pa\u017einimo 21. 7. 8. punktu:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eKaip priklauso gamtos d\u0117sniui, kad apskritai Dievo garbinimui pridera i\u0161skirti tam tikr\u0105 laik\u0105, savo \u017eodyje jis pozityviu, moraliniu ir i\u0161liekan\u010diu \u012fsakymu, kuris saisto visus bet kurio am\u017eiaus \u017emones, ypa\u010d i\u0161 septyni\u0173 dien\u0173 i\u0161skyr\u0117 \u0161ab\u0105, kad jis b\u016bt\u0173 \u0161ven\u010diamas (I\u0161 20,8.10.11; Iz 56, 2.4.6.7), kuris nuo pasaulio prad\u017eios iki Kristaus prisik\u0117limo buvo paskutin\u0117 savait\u0117s diena, o po Kristaus prisik\u0117limo pasikeit\u0117 \u012f pirm\u0105 savait\u0117s dien\u0105 (Pr 2,2\u20133; 1 Kor 16,1\u20132; Apd 20,7), kuri \u0160ventajame Ra\u0161te (Apr 1,10) vadinama Vie\u0161paties diena ir kaip krik\u0161\u010dioni\u0161kas \u0161abas turi i\u0161likti iki pasaulio pabaigos (I\u0161 20, 8.10).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is \u0161abas paskiriamas Vie\u0161pa\u010diui, kai \u017emon\u0117s deramai parengia savo \u0161irdis ir patvarko savo kasdieninius reikalus taip, kad vis\u0105 dien\u0105 ne tik i\u0161laiko \u0161vent\u0105 poils\u012f nuo savo darb\u0173, \u017eod\u017ei\u0173 ir min\u010di\u0173, kuriuos kreipia \u012f savo pasaulieti\u0161kus u\u017esi\u0117mimus ir malonumus (Pr 20,8; 16,23. 25\u201326. 29\u201330; 31,15\u201317; Iz 58,13; Neh 13,15\u201319. 21\u201322), bet ir u\u017eima vis\u0105 vie\u0161\u0173 ir priva\u010di\u0173 garbinimo praktik\u0173 ir vargo bei gailestingumo pareig\u0173 laik\u0105 (Mt 12,1\u201313)\u201c[15].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eJei \u0161abo dien\u0105 nekelsi kojos i\u0161 nam\u0173 ir mano \u0161vent\u0105 dien\u0105 neu\u017esiimsi savo reikalais, jei \u0161ab\u0105 laikysi \u017eavesio diena, Vie\u0161paties \u0161vent\u0105 dien\u0105 \u2013 \u0161lovinga, jei \u0161v\u0119si j\u0105, neidamas savo keliais, neie\u0161kodamas, kas tau naudinga, ir neleisdamas laiko tu\u0161\u010dioms \u0161nekoms, tai d\u017eiaugsiesi Vie\u0161patyje, ir a\u0161 pakelsiu tave vir\u0161 \u017eem\u0117s auk\u0161tum\u0173, pamaitinsiu tave tavo t\u0117vo Jok\u016bbo paveldu, \u2013 taip kalb\u0117jo Vie\u0161paties l\u016bpos\u201c (Iz 58,13\u201314).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Thomas Schirrmacher,<\/strong> teologijos, kult\u016bros antropologijos ir etikos daktaras, pastorius, daugelio knyg\u0173 autorius ir sudarytojas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Klausimas, ar Naujojo Testamento laikais ir toliau galioja De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173, ar tik tie, kurie ai\u0161kiai patvirtinami ar naudojami Naujajame Testamente, devyni\u0173 i\u0161 de\u0161imties \u012fsakym\u0173 atveju yra nesvarbus, nes devyni i\u0161 de\u0161imties Naujajame Testamente ai\u0161kiai cituojami arba patvirtinami. Vienintelis i\u0161 de\u0161imties \u012fsakym\u0173, kuris, daugelio nuomone, Naujajame Testamente nekeliamas ir net\u0119siamas, yra ketvirtasis \u012fsakymas \u2013 \u0161abo\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[470],"tags":[96,555,53],"autorius":[613],"class_list":["post-1240","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-2003-1","tag-malda","tag-pamaldos","tag-sabas","autorius-thomas-schirrmacher"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1240","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1240"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1240\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1242,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1240\/revisions\/1242"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1240"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1240"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1240"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=1240"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}