{"id":1243,"date":"2016-10-14T06:53:10","date_gmt":"2016-10-14T03:53:10","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1243"},"modified":"2016-10-14T06:53:26","modified_gmt":"2016-10-14T03:53:26","slug":"avantiuristiniu-spekuliaciju-kratinys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/avantiuristiniu-spekuliaciju-kratinys\/","title":{"rendered":"Avanti\u016bristini\u0173 spekuliacij\u0173 kratinys"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">Kritikuodamas Sen\u0105j\u012f Testament\u0105 \u201eSpiegel\u201c pateikia neteisingas i\u0161vadas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Martin Heide<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dymiausias Vokietijos naujien\u0173 \u017eurnalas \u201eDer Spiegel\u201c kal\u0117din\u012f 2002 m. numer\u012f pavadino taip: \u201eDievo i\u0161radimas \u2013 archeologai seka \u0160ventojo Ra\u0161to p\u0117domis\u201c. \u0160io straipsnio krik\u0161tat\u0117vis \u2013 abejotinas \u017eyd\u0173 archeologas Izraelis Finkelsteinas i\u0161 Tel Avivo universiteto, para\u0161\u0119s ir mokslo populiarinimo knyg\u0105 \u201eJoki\u0173 trimit\u0173 prie\u0161 Jerich\u0105\u201c. Jis tvirtina, kad remdamasis archeloginiais tyrimais, pirm\u0105 kart\u0105 gal\u012fs pristatyti tikr\u0105j\u0105 senov\u0117s Izraelio istorij\u0105. Be to, skaitytojui susidaro \u012fsp\u016bdis, lyg archeologija b\u016bt\u0173 tikslusis mokslas, kurio radiniai gal\u0117t\u0173 perteikti tik labai konkret\u0173 Izraelio istorijos vaizd\u0105. Tuo tarpu Finkelsteinas archeologijoje atstovauja ekstremaliai u\u017eribio pozicijai. Archeologija, pavyzd\u017eiui, negali pakankamai paai\u0161kinti, kada arba kod\u0117l buvo para\u0161yti Biblijos tekstai. Argi tai galima su\u017einoti i\u0161 sen\u0173j\u0173 miesto m\u016br\u0173? O gal tai liudija tam tikros molio aso\u010di\u0173 formos arba laidojimo b\u016bdai?<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">K\u0105 galima rasti po 3000 met\u0173?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viena da\u017eniausi\u0173 klaid\u0173, kuri\u0105, vertindami archeologinius duomenis, link\u0119 daryti ypa\u010d teologai, yra nuomon\u0117: \u201eJeigu ko nors konkretaus nerado, vadinasi, to ir n\u0117ra\u201c. Padarykime paprast\u0105 m\u0105stymo eksperiment\u0105. Jeigu po 3000 met\u0173 tebetur\u0117tume istorini\u0173 naci\u0173 laik\u0173 u\u017era\u0161\u0173 ir sakytume: norime pakasin\u0117ti ir pa\u017ei\u016br\u0117ti, ar tai, kas u\u017era\u0161yta, yra tiesa. K\u0105 rastume? Turb\u016bt nieko: beveik visi dideli naci\u0173 statiniai buvo sugriauti per kar\u0105, visos naci\u0173 emblemos, pavyzd\u017eiui, svastikos buvo sunaikintos, did\u017eioji dalis nacionalsocialist\u0173 kap\u0173 visi\u0161kai apleisti. Taigi po 3000 met\u0173 archeologams gal\u0117t\u0173 susidaryti \u012fsp\u016bdis, kad istorijos knygos sufalsifikuotos, nes, sprend\u017eiant i\u0161 radini\u0173 rezultat\u0173, nacionalsocializmas toli gra\u017eu nesuvaidino tokio vaidmens, kok\u012f jam priskyr\u0117 istoriniai \u0161altiniai.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Tyrimas ignoruojamas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei i\u0161 Saliamono ar Dovydo laik\u0173 randama labai ma\u017eai daikt\u0173, tai dar nerei\u0161kia, kad biblinis pasakojimas apie juos yra klaidingas. Juk Dovydas arba Saliamonas neu\u017ekonservavo mums keli\u0173 griuv\u0117si\u0173 tam, kad naujaisiais laikais gal\u0117tume \u201eatkasti\u201c bent dal\u012f j\u0173 laik\u0173 \u0161lov\u0117s! Tai, kad dar niekas, kaip teigia \u201eSpiegel\u201c, n\u0117ra mat\u0119s Saliamono \u0161ventyklos plano, yra papras\u010diausias ne\u017einojimas, nes brit\u0173 architektas ir archeologas Leenas Ritmeyeris jau kelet\u0105 met\u0173 s\u0117kmingai rekonstruoja pirmiausia Erodo, o po to ir Saliamono \u0161ventyklos planus.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u017dmoni\u0173 ir diev\u0173 vardai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Deja, \u201eSpiegel\u201c \u017eurnalistai link\u0119 dar daugiau perlenkti lazd\u0105. Pavyzd\u017eiui, jie tvirtina: \u201ePrad\u017eioje Dievas tur\u0117jo nuog\u0105 palydov\u0119\u201c, o Jahv\u0117, Senojo Testamento Dievas, i\u0161 prad\u017ei\u0173 buv\u0119s or\u0173 Dievas. Kur \u012frodymas? N\u0117ra. Neegzistuoja jokios Jahv\u0117s statul\u0117l\u0117s nei fig\u016br\u0117l\u0117s, kurioje b\u016bt\u0173 dedikacija, pavyzd\u017eiui, \u201eJahv\u0117, mano or\u0173 dievas\u201c. N\u0117ra ir jokios statul\u0117l\u0117s, ant kurios b\u016bt\u0173 para\u0161yta \u201eEsu Jahv\u0117s palydov\u0117\u201c. Tokie tvirtinimai yra grynos spekuliacijos. Tiesa, rastas vienas toks \u012fra\u0161as: \u201eJahvei ir jo A\u0161erai\u201c. Ta\u010diau \u0161is \u012fra\u0161as nieko nesako apie tai, ar ji kilo i\u0161 t\u0173 laik\u0173, kai izraelit\u0173 religija kaip tik palaipsniui per\u0117jo nuo politeizmo \u012f monoteizm\u0105. \u012edomus faktas, kad tuose \u012fra\u0161uose \u012fsiam\u017eino ir kai kurie izraelitai \u2013 ir b\u016btent savo asmeniniu vardu. Tuose varduose da\u017enai slyp\u0117jo Dievo vardas (kaip Kristaus vardas yra \u0161iandieniniuose Kristina, Kristijonas). Taigi \u017emon\u0117s, molio \u0105sotyje \u012fspaud\u0119 \u201eJahvei ir jo A\u0161erai\u201c, tuo pat metu i\u0161duoda mums savo vard\u0105: tada, IX a. prie\u0161 Krist\u0173, Jahv\u0119 jie tradici\u0161kai priskyr\u0117 savo Dievui.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Prad\u017eioje buvo monoteizmas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tradici\u0161kai izraelitai garbino Diev\u0105 Jahv\u0119, ta\u010diau ilgainiui jie prisiek\u0117 i\u0161tikimyb\u0119 \u012fvairiausiems stabams, tarp j\u0173 ir deivei A\u0161erai. Apie tai ra\u0161o ir Senasis Testamentas. Jeigu visgi tvirtinama, es\u0105 monoteistinis tik\u0117jimas \u012f vien\u0105 Diev\u0105 Jahv\u0119 i\u0161sirutuliojo i\u0161 politeizmo, tuomet ankstyvaisiais Izraelio laikais tur\u0117jo b\u016bti daugyb\u0117 vard\u0173, sudaryt\u0173 i\u0161 dievo Baalo arba deiv\u0117s A\u0161eros. Kaip tik to ir n\u0117ra. Archeologiniuose radiniuose \u2013 \u012fra\u0161uose, antspauduose, molio \u0161uk\u0117se ir kitur \u2013 aptikta daugiau kaip t\u016bkstantis \u017eydi\u0161k\u0173 asmenini\u0173 vard\u0173 i\u0161 laik\u0173, prie\u0161 i\u0161\u0117jim\u0105 i\u0161 Egipto. Per 90 procent\u0173 \u0161i\u0173 asmenini\u0173 vard\u0173, susijusi\u0173 su Dievo vardais (pavyzd\u017eiui, Joelis, Elija ir pan.), yra sudaryti i\u0161 Senajame Testamente \u017einomo Dievo, Jahv\u0117s, vardo.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Senasis Testamentas yra senesnis<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daug kit\u0173 dalyk\u0173 \u201eSpiegel\u201c \u017eurnale yra polemi\u0161kai i\u0161kreipti arba pateikti falsifikuotai. Anot jo, \u201egalutin\u0117 \u0161vent\u0173j\u0173 Senojo Testamento ra\u0161t\u0173 redakcija buvo padaryta, ko gero, tik po Kristaus gimimo\u201c. Kaip tik to ir nebuvo: turime Kumrano rankra\u0161\u010dius su i\u0161likusiais ankstyvaisiais tekstais, kurie nuo dabartini\u0173 Senojo Testamento tekst\u0173 \u0161iandien skiriasi tik nereik\u0161mingomis detal\u0117mis. Kumrane ir apylink\u0117se aptiktas kaip tik tas tekstas, kur\u012f turime dar ir \u0161iandien \u2013 vadinamasis mazoret\u0173 teksto tipas. Senasis Testamentas, be abejon\u0117s, Kumrano laikais, apie 100 m. pr. Kr., buvo baigtas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Auk\u0161ta ra\u0161ymo kult\u016bra<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eSpiegel\u201c \u0117m\u0117si labai vienpusi\u0161k\u0173 arba klaidingai parinkt\u0173 ar pavaizduot\u0173 epigrafikos radini\u0173. Samarijoje es\u0105 rasta keletas vyno kvit\u0173, \u201eArade sud\u016bl\u0117j\u0119 molio lai\u0161kai. \u0160iaip piemenys ir alyvmed\u017ei\u0173 augintojai beveik niekuomet nesinaudojo u\u017era\u0161ais\u201c. Vis d\u0117lto visame Izraelyje daugiau kaip penkiolikoje viet\u0173 rasta vadinamuj\u0173 ostrak\u0173, arba molio \u0161uki\u0173, be to, ma\u017edaug tiek pat toki\u0173, ant kuri\u0173 atrasti grafiti. VII a. ra\u0161ymo kult\u016bra buvo palyginti auk\u0161ta; pavyzd\u017eiui, iki \u0161iol rasti 4000 vyno \u0105so\u010di\u0173 ranken\u0173, u\u017eantspauduot\u0173 karaliaus Ezekijo oficialiais r\u016bm\u0173 registrat\u016bros antspaudais. Ra\u0161yti ant tokio didelio skai\u010diaus molio \u0105so\u010di\u0173 tik tuomet prasminga, jeigu pakankamai daug gyventoj\u0173 moka skaityti; kitaip pakakt\u0173 palikti tik simbol\u012f.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Patvirtinimas nebibliniais \u0161altiniais<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Toliau \u201eSpiegel\u201c ra\u0161o, kad Senojo Testamento knygose pamin\u0117ti \u201ei\u0161 viso 42 karaliai nurodant j\u0173 valdymo laikotarp\u012f\u201c. Paskui ra\u0161oma: \u201eTyrin\u0117tojai tikslingai per\u017ei\u016br\u0117jo Mesopotamijos dantira\u0161\u010di\u0173 archyvus. Ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173: ten pamin\u0117ti i\u0161 viso penki\u0173 biblini\u0173 karali\u0173 vardai\u201c. Tai irgi netiesa. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Mesopotamijos \u0161altiniuose pamin\u0117ta de\u0161imt Biblijos karali\u0173. Jeigu prid\u0117sime dar netiesiogiai pamin\u0117tus vardus bei nemesopotami\u0161kus \u0161altinius, tas skai\u010dius pakils iki 20 \u2013 taigi bus keturis kartus didesnis, nei pateikia \u201eSpiegel\u201c!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gin\u010das d\u0117l kupranugario<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Klaidingi Senojo Testamento ai\u0161kinimai \u2013 tai dar viena \u201eSpiegel\u201c straipsnio kolona. Ten ra\u0161oma: \u201eAbraomas nuolat jodin\u0117ja ant kupranugari\u0173. Kaip jam tai pavyko? Kroviniams ne\u0161ti \u0161iais gyvuliais prad\u0117ta naudotis tik po 1000 m. prie\u0161 Krist\u0173\u201c. Faktas tas, kad pastaraisiais metais nebeabejojama, kad Artimuosiuose Rytuose kupranugariai buvo prijaukinti gerokai prie\u0161 1000 m. prie\u0161 Kr. Daugelis kupranugari\u0173 liekan\u0173 radini\u0173 i\u0161 seniausi\u0173j\u0173 laik\u0173 byloja apie tai, kad kupranugariai kaip ne\u0161uliniai gyvuliai buvo naudojami net iki 3-io t\u016bkstantme\u010dio prie\u0161 Krist\u0173. Tikrai nemalonu, kai bandydamas \u012fpir\u0161ti mint\u012f, kad Senasis Testamentas yra sufabrikuotas, \u201eSpiegel\u201c savo teiginius grind\u017eia prastai i\u0161tirtais \u201etariamais\u201c faktais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Monet\u0173 pirmtakas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kelios eilut\u0117s kalba ir apie Juozapo laikus: \u201eKod\u0117l Prad\u017eios kn. 42 skyriuje u\u017e gr\u016bdus \u017eydai atsiskaito metaliniais pinigais? Seniausios atrastos monetos yra i\u0161 Ma\u017eosios Azijos ir jos atsirado tik VII a. prie\u0161 Krist\u0173\u201c. I\u0161 to autoriai daro i\u0161vad\u0105, kad Senasis Testamentas buvo para\u0161ytas tik daug v\u0117liau, taigi po VII a. pr. Kr., kai monetos jau buvo \u012fprastas dalykas. Kaip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173? Prad\u017eios 42,25 vartojamas hebraj\u0173 kalbos \u017eodis atitinka voki\u0161k\u0105 \u017eod\u012f \u201esidabras\u201c, ta\u010diau jis yra daugiskaitoje. Pa\u017eod\u017eiui i\u0161vertus tai reik\u0161t\u0173 \u201esidabro gabal\u0173\u201c; tai da\u017eniausiai ver\u010diama \u017eod\u017eiu \u201epinigai\u201c (taip yra ir lietuvi\u0161kame Biblijos draugijos vertime. \u2013 Red.). Sekant \u201eSpiegel\u201c logika i\u0161eit\u0173, kad XIV a. prie\u0161 Krist\u0173 antikinio Ugarito miesto dantira\u0161\u010diai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo para\u0161yti tik VII a. pr. Kr., nes tuose tekstuose (Kereto epe) aptinkama tokia pat forma kaip ir Senajame Testamente, b\u016btent \u201esidabro gabalai\u201c. Bet nei Ugarite, nei Prad\u017eios knygoj sidabro gabalai nerei\u0161k\u0117 monet\u0173, bet sidabro svorio vienet\u0105, kuris buvo nustatytas ir tarnavo skai\u010diavimo vienetu \u2013 tai lyg m\u016bs\u0173 monet\u0173 pradininkas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Biblija yra autenti\u0161ka<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016bt\u0173 galima parodyti dar daugiau viet\u0173, kur \u201eSpiegel\u201c savo tu\u0161\u010diais argumentais bando atakuoti Sen\u0105j\u012f Testament\u0105. Atid\u017eiau pa\u017ei\u016br\u0117jus \u0161ie argumentai atrodo lyg avanti\u016bristin\u0117s spekuliacijos apie tai, kas neva \u201ei\u0161 tikr\u0173j\u0173\u201c \u012fvyko Senojo Testamento laikais. Autenti\u0161k\u0105 pasakojim\u0105 apie Izraelio karalystes kaip ir anks\u010diau tebeturime sudaryt\u0105 liudytoj\u0173, pa\u010dioje Biblijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dr. Martin Heide<\/strong>, orientalistas ir semit\u0173 kalb\u0173 ekspertas, d\u0117stytojauja Miuncheno ir Bazelio universitetuose<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Ulien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Martin Heide \u017dymiausias Vokietijos naujien\u0173 \u017eurnalas \u201eDer Spiegel\u201c kal\u0117din\u012f 2002 m. numer\u012f pavadino taip: \u201eDievo i\u0161radimas \u2013 archeologai seka \u0160ventojo Ra\u0161to p\u0117domis\u201c. \u0160io straipsnio krik\u0161tat\u0117vis \u2013 abejotinas \u017eyd\u0173 archeologas Izraelis Finkelsteinas i\u0161 Tel Avivo universiteto, para\u0161\u0119s ir mokslo populiarinimo knyg\u0105 \u201eJoki\u0173 trimit\u0173 prie\u0161 Jerich\u0105\u201c. Jis tvirtina, kad remdamasis archeloginiais tyrimais, pirm\u0105 kart\u0105 gal\u012fs pristatyti tikr\u0105j\u0105\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[470],"tags":[37],"autorius":[667],"class_list":["post-1243","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-2003-1","tag-biblija","autorius-martin-heide"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1243","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1243"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1243\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1245,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1243\/revisions\/1245"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1243"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1243"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1243"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=1243"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}