{"id":1270,"date":"2016-10-14T07:06:24","date_gmt":"2016-10-14T04:06:24","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1270"},"modified":"2026-11-21T16:50:45","modified_gmt":"2026-11-21T14:50:45","slug":"biblija-apie-blogio-problema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/biblija-apie-blogio-problema\/","title":{"rendered":"Biblija apie blogio problem\u0105"},"content":{"rendered":"\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Lai\u0161ko romie\u010diams 3, 1\u20138, 21\u201326; 5, 1\u20135; 8, 28\u201339<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ir \u0161iandien, ir per vis\u0105 istorij\u0105 daugeliui \u017emoni\u0173 blogio problema atrod\u0117 svariausia prie\u0161tara krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimui. Kai kurie \u017eym\u016bs filosofai buvo \u012fsitikin\u0119, kad \u0161i problema ilgainiui sugriauna tik\u0117jim\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0173 Dievu. Ji da\u017enai i\u0161kyla ne tik filosofijos profesoriams, bet ir eiliniams \u017emon\u0117ms. Nereikia b\u016bti profesionaliu filosofu, kad suabejotume Dievo buvimu, kai siaubingai ken\u010dia j\u016bs\u0173 mylimas \u017emogus. Tokiose situacijose blogio problema yra ne tiek parankus argumentas, kiek papras\u010diausias \u0161irdies \u0161auksmas: \u201eKaip gal\u0117jo tai leisti mylintis Dievas?\u201c Profesionalus filosofinis \u0161ios problemos sprendimas paprastai b\u016bna suformuluotas daug ramiau ir tiksliau. Ta\u010diau filosofas nei\u0161kelia \u0161io klausimo geriau: atmie\u0161damas \u0161irdies skausm\u0105, jis praranda kai k\u0105 labai svarbaus. Taigi mes paliksime tai paprastame lygyje. Kad suprastum\u0117te, kad pajustum\u0117te blogio problem\u0105, pagalvokite apie koki\u0105 nors siaubing\u0105 tragedij\u0105, kuri, atrodyt\u0173, nebeturi jokios pozityvios vert\u0117s: Hitlerio, Stalino ar Pol Poto genocidas; siaubingas kan\u010dias ken\u010diantis ir i\u0161 l\u0117to nuo v\u0117\u017eio merd\u0117jantis vaikas; afrikietis k\u016bdikis, mir\u0161tantis i\u0161 bado. Pagalvokite, jog tokiose situacijose ir j\u016bs kone nes\u0105moningai \u0161auktum\u0117te: \u201eKaip gal\u0117jo tai leisti mylintis Dievas?\u201c Taip \u0161aukia ne tik bedieviai, bet ir tikintieji. \u0160is \u0161auksmas tam tikra prasme yra universaliai \u017emogi\u0161kas. Tai beveik refleksas. Tai ka\u017ekas, kas siekia labai giliai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar yra atsakymas \u012f blogio problem\u0105? Tai priklauso nuo to, k\u0105 j\u016bs laikote \u201eatsakymu\u201c. Kok\u012f \u201eatsakym\u0105\u201c nor\u0117tum\u0117te gauti? Jeigu norite i\u0161samaus paai\u0161kinimo, i\u0161 kur atsirado blogis, kaip jis kilo, kaip jis atitinka gerus Dievo tikslus, \u2013 to pasakyti jums negaliu. Nemanau, kad \u0161is atsakymas prieinamas \u017emon\u0117ms ir kad Dievas turi mums \u012f tai atsakyti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau jeigu jums reikia padr\u0105sinimo, motyvacijos, kuri pad\u0117t\u0173 ir toliau pasitik\u0117ti Dievu, nors ir egzistuoja nepaai\u0161kinamas blogis, tada, manau, gal\u0117\u010diau pad\u0117ti. Jei, nepaisant daugelio pagund\u0173 netik\u0117ti Dievu, ie\u0161kote koki\u0173 nors \u012frodym\u0173, kad Jis yra visagalis, teisingas, geras ir i\u0161mintingas, esu tikras, kad j\u0173 yra, ir nor\u0117\u010diau su jumis apie tai pakalb\u0117ti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ie \u012frodymai pateikti Biblijoje. J\u016bs galite \u0161iek tiek nustebti, kad Biblija kalba apie blogio problem\u0105. Man atrodo, jog kartais mes elgiam\u0117s ir kalbame taip, tarsi blogio problema b\u016bt\u0173 \u0161iuolaikinio \u017emogaus atradimas. Taip, tai tiesa, kad holokaustas vyko vos prie\u0161 keturiasde\u0161imt met\u0173. M\u016bs\u0173 tik\u0117jim\u0105 Dievu sudrebino daugyb\u0117 neseniai i\u0161kilusi\u0173 blogio aprai\u0161k\u0173. Ir vis d\u0117lto turb\u016bt n\u0117 vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 nekent\u0117jome taip kaip Jobas, apa\u0161talas Paulius ar Lai\u0161ko hebrajams 11 skyriaus herojai. Ir jau tikrai n\u0117 vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 negalime n\u0117 \u012fsivaizduoti J\u0117zaus Kristaus kan\u010di\u0173 masto. Turb\u016bt n\u0117 vienas ir nem\u0105st\u0117me apie kan\u010di\u0105 taip giliai kaip Jobas, Paulius ar Vie\u0161pats J\u0117zus. Taip, Biblija daug kalba apie kan\u010dios problem\u0105. Tam paskirti i\u0161tisi jos skyriai. B\u016bt\u0173 galima teigti, kad visa Biblija gvildena blogio problem\u0105: tai pasakojimas, kaip blogis pateko \u012f ger\u0105 pasaul\u012f ir kaip Dievas nugal\u0117jo blog\u012f per Krist\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pauliaus Lai\u0161kas romie\u010diams yra biblin\u0117s istorijos santrauka. Jame kalbama apie \u017emonijos nuod\u0117m\u0119 prie\u0161 Diev\u0105, apie tai, jog n\u0117 vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 nesilaikome Dievo \u012estatymo ir tod\u0117l visi esame verti mirties. Niekas negali nusipelnyti dangaus gerais darbais. Ta\u010diau, nors mes buvome bevilti\u0161ki, Dievas atsiunt\u0117 Savo S\u016bn\u0173 J\u0117z\u0173 Krist\u0173, kad nugyvent\u0173 tobul\u0105 gyvenim\u0105 ir paaukot\u0173 j\u012f u\u017e mus. Kristaus darbas i\u0161laisvina mus i\u0161 nuod\u0117m\u0117s vald\u017eios (Rom 6), \u012fgalina i\u0161likti Dvasioje (Rom 8) ir motyvuoja gyventi dievotai (Rom 12\u201316).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lai\u0161ke romie\u010diams ai\u0161kinama, kaip galime gyventi santarv\u0117je su Dievu. Be to, ten kalbama, kaip Dievas rodo Sav\u0105j\u012f teisum\u0105. Lai\u0161ke romie\u010diams 3, 25\u201326 pasakyta, jog Dievas atidav\u0117 mums Savo S\u016bn\u0173 ne tik tam, kad i\u0161teisint\u0173 mus, bet ir tam, kad i\u0161teisint\u0173 Pats Save, pademonstruot\u0173 Savo teisum\u0105. Kitaip tariant, \u0161is lai\u0161kas gvildena blogio problem\u0105. Per vis\u0105 \u0161i\u0105 Biblijos knyg\u0105 Paulius ne kart\u0105 atsako \u017emon\u0117ms, tvirtinantiems, kad Dievo sukurtas i\u0161gelb\u0117jimo b\u016bdas yra neteisingas. Jei nuo\u0161ird\u017eiai \u012fsiklausysime \u012f Pauliaus atsakymus, jie gali tapti m\u016bs\u0173 atsakymais \u012f blogio problem\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Dievas yra Vie\u0161pats<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmiausia per\u017evelkime Lai\u0161ko romie\u010diams 3, 3\u20138. \u010cia Paulius atsako \u012f du prie\u0161taravimus. Pirmasis, 3 eilut\u0117je, susij\u0119s su izraelit\u0173 \u2013 Pauliaus tautie\u010di\u0173 ir Dievo i\u0161rinkt\u0173j\u0173 Senajame Testamente \u2013 netik\u0117jimu. Dievas pa\u017ead\u0117jo i\u0161gelb\u0117ti Izrael\u012f, i\u0161vaduoti j\u012f i\u0161 prie\u0161\u0173 ir apipilti nuostabiais palaiminimais, o Izraelis nepanoro tik\u0117ti tuo pa\u017eadu ir nepakluso Dievo \u012estatymui. Tod\u0117l Dievas juos atst\u016bm\u0117 \u2013 pasak\u0117, kad izraelitai nebebus Jo tauta. Ir \u0161tai 3 eilut\u0117je i\u0161kyla prie\u0161taravimas: Izraelio netik\u0117jimas anuliuoja Dievo pa\u017ead\u0105. U\u017euot palaimin\u0119s, Dievas izraelitus teis\u0117 \u2013 vadinasi, buvo nei\u0161tikimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i prie\u0161tara atrodo beveik \u012ftikinamai. \u0160iaip ar taip Dievas buvo pa\u017ead\u0117j\u0119s Izraeliui nuostabi\u0173 dalyk\u0173, bet, atrodo, jog visi \u0161ie pa\u017eadai nu\u0117jo v\u0117jais. \u012e \u0161\u012f klausim\u0105 egzistuoja \u201etiesioginis\u201c atsakymas, ir mes j\u012f perskaitysime v\u0117liau, 21\u201326 eilut\u0117se. Ta\u010diau \u012fdomu tai, kad \u0161ioje pastraipoje Paulius tiesioginio atsakymo neduoda. Veikiau jis kar\u0161tai priekai\u0161tauja abejojantiems. Paulius sako: \u201eKlausyk, Dievas papras\u010diausiai negali b\u016bti nei\u0161tikimas. Jei sakai, kad Dievas nei\u0161tikimas, meluoji \u2013 tai tu nei\u0161tikimas. Dievas visada teisus. K\u0105 nors teisdamas, Jis visada ima vir\u0161\u0173. Jis Vie\u0161pats. O kaip manai, kas tu?\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitose eilut\u0117se (Rom 3, 5\u20138) i\u0161keliamas dar vienas prie\u0161taravimas ir pana\u0161iai i\u0161gvildenamas: jeigu Izraelio nuod\u0117m\u0117 dar labiau i\u0161ry\u0161kina Dievo teisum\u0105, atrodyt\u0173, Dievas tur\u0117t\u0173 d\u017eiaugtis nuod\u0117m\u0117mis, o ne pykti. Jis netur\u0117t\u0173 teisti u\u017e nuod\u0117mes, nes jos atne\u0161a Jam \u0161lov\u0119. Paulius gal\u0117jo paai\u0161kinti suprantamiau, bet v\u0117lgi neduoda tiesioginio atsakymo ir priekai\u0161tauja prie\u0161taraujan\u010diam. 8 eilut\u0117je tokius \u017emones jis pavadina \u201etikrai smerktinais\u201c. Tai grie\u017etas \u017eodis tiems, kurie suabejoja Dievo teisumu. Paulius teigia, kad mes neturime teis\u0117s abejoti Dievo gerumu ir teisumu. Kod\u0117l? Kadangi Dievas yra teis\u0117jas, o ne mes; Jis yra vald\u017eia, ne mes. Jis yra teisumo standartas. Daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173, nor\u0117dami pasitikrinti \u017eod\u017ei\u0173 ra\u0161yb\u0105, kaip standartus naudojame \u017eodynus. Juk mes nekritikuojame \u017eodynuose pateikt\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ra\u0161ybos. Tai tuo labiau netur\u0117tume dr\u012fsti kritikuoti m\u016bs\u0173 \u0161ventojo Dievo teisumo!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors tai ir nemalonu, \u0160ventajame Ra\u0161te toks grie\u017etas \u017eodis pasitaiko gana da\u017enai. Vos tik Biblijos herojai, u\u017euot i\u0161siai\u0161kin\u0119 savo pa\u010di\u0173 klaidas, suabejoja Dievo gerumu, Dievas jiems priekai\u0161tauja. Prisiminkite Adom\u0105 su Ieva, kurie nusid\u0117j\u0119 suvert\u0117 kalt\u0119 ant gyvat\u0117s, paskui vienas ant kito ir galiausiai ant Dievo. O kod\u0117l Dievas vis d\u0117lto \u012fleido t\u0105 gyvat\u0119 \u012f sod\u0105? Dievas \u012f tai neatsako, tik teisia pirmuosius \u017emones u\u017e netik\u0117jim\u0105 ir nepaklusnum\u0105. Prisiminkite Abraom\u0105, kur\u012f angelas sustabd\u0117, kad nepaaukot\u0173 savo s\u016bnaus Izaoko. Ar Dievas paai\u0161kino \u0161\u012f Savo, atrodyt\u0173, neteising\u0105 \u012fsakym\u0105? Ne. Jis tik pagyr\u0117 Abraom\u0105 u\u017e paklusnum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagalvokite ir apie varg\u0161\u0105 Job\u0105, kuris prarado savo \u0161eim\u0105 ir turt\u0105, o vis\u0105 jo k\u016bn\u0105 nus\u0117jo opos. Jobas nor\u0117jo pasikalb\u0117ti su Dievu. Jis nor\u0117jo, kad Dievas paai\u0161kint\u0173, kod\u0117l visa tai vyksta. K\u0105 gi, Jobui pavyko pasikalb\u0117ti, bet viskas pakrypo ne taip, kaip jis tik\u0117josi. Dievas pasirod\u0117 Jobui (Job 38) ir apkaltino j\u012f kalbant \u201eneapgalvotais \u017eod\u017eiais\u201c. Paskui Dievas parei\u0161k\u0117, kad ne Jobas J\u012f klausin\u0117s, o Jis Job\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievas klausin\u0117jo Job\u0105 apie pasaulio suk\u016brim\u0105, j\u016br\u0105, ryt\u0105, \u0161vies\u0105, snieg\u0105, kru\u0161\u0105, \u017evaig\u017edes, debesis, kaln\u0173 o\u017eius, laukinius asilus, stru\u010dius, krokodilus. Jobas ne\u017einojo, k\u0105 atsakyti, ir pripa\u017eino savo nei\u0161manym\u0105. Susig\u0117d\u0119s jis nuolankiai prisideng\u0117 ranka burn\u0105. Kaip manai, kas tu esi, Jobai? Dievas yra teisingumo Vie\u0161pats. Kaip tu dr\u012fsti reikalauti i\u0161 Jo ataskaitos!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Su tuo susitaikyti sunku. Pra\u0161ydami paai\u0161kinti blogio problem\u0105, mes kaip ir Jobas paprastai tikim\u0117s ko nors. Tai net nepana\u0161u \u012f paai\u0161kinim\u0105. Tai kur kas labiau primena visiems gerai \u017einom\u0105 \u201eu\u017esi\u010diaupk!\u201c Ta\u010diau \u0161iuo atveju mes esame priversti praryti \u0161\u012f kart\u0173 vaist\u0105. Susid\u016br\u0119 su blogio problema, turime priminti sau, kas mes esame ir kas yra Dievas. M\u016bs\u0173 pad\u0117tis neleid\u017eia Jo teisti, mes neturime teis\u0117s reikalauti i\u0161 Jo pasiai\u0161kinim\u0173. Jis Vie\u0161pats. Tai m\u016bs\u0173 pirmasis atsakymas \u012f blogio problem\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievas yra Gelb\u0117tojas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau tai dar ne viskas. Svarbiausias Dievo tikslas, apreik\u0161tas Biblijoje, yra numaldyti m\u016bs\u0173 abejones bei nutildyti klausimus, mums stovint prie\u0161ais Jo \u0161ventum\u0105 ir didyb\u0119. Bet a\u010di\u016b Dievui, \u0160ventasis Ra\u0161tas ne tik u\u017e\u010diaupia mums burnas. Jeigu jau Dievas mus bara, vadinasi, mes tikrai patys blogiausi ir verti am\u017einosios mirties. B\u016btent taip Paulius kalba apie Dievo \u012estatym\u0105 Lai\u0161ke romie\u010diams, 3, 19 \u2013 \u012estatymas nutildo kiekvien\u0105 burn\u0105 ir priver\u010dia mus pripa\u017einti savo nuod\u0117mingum\u0105. Ta\u010diau \u012estatymas nesuteikia mums vilties ir negelb\u0117ja m\u016bs\u0173. Priekai\u0161tai negelb\u0117ja. Kartais j\u0173 reikia, bet jie ne\u012f\u017eiebia vilties.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau Paulius turi dar kai k\u0105 pasakyti. Dievas atsako \u012f blogio problem\u0105, i\u0161gelb\u0117damas mus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai geroji naujiena, nuostabi istorija apie J\u0117z\u0173. Laikydamiesi \u012estatymo, mes negal\u0117jome b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti, taigi Dievas atsiunt\u0117 Savo S\u016bn\u0173 kaip auk\u0105 u\u017e m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes \u2013 dovan\u0105 mums. Pasitik\u0117dami J\u0117zumi kaip savo asmeniniu Gelb\u0117toju ir Vie\u0161pa\u010diu, mes priimame \u0161\u012f i\u0161gelb\u0117jim\u0105 per tik\u0117jim\u0105. Ta\u010diau svarbiausia, k\u0105 Dievas nori pasakyti, yra tai, jog \u0161i evangelija, \u0161i geroji naujiena, atskleid\u017eia Jo teisingum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagarbiai tariant, Dievas Senajame Testamente susid\u016br\u0117 su viena problema. Kaip min\u0117jau, Jis pa\u017ead\u0117jo Izraeliui nuostabius palaiminimus. Ta\u010diau Izraelis sukilo, nepakluso. Kas Dievui liko daryti? Jei nubaus Izrael\u012f, sulau\u017eys Savo pa\u017ead\u0105 \u2013 jokios Pa\u017ead\u0117tosios \u017dem\u0117s, jokio pieno su medumi. Jei tes\u0117s pa\u017ead\u0105 ir papras\u010diausiai nekreips d\u0117mesio \u012f nuod\u0117m\u0119, bus neteisingas. Atrodo, Dievui liko rinktis \u2013 gailestingumas ar teisingumas, bet ne abu kartu. Gailestingumas b\u016bt\u0173 nesuderinamas su teisingumu, o teisingumas \u2013 su gailestingumu. \u010cia blogio problema i\u0161kyla ypa\u010d sud\u0117tingu pavidalu. Mat vos tik j\u016bs \u012frodote, kad Dievas yra teisingas, j\u016bs automati\u0161kai \u012frodote, kad Jis negailestingas ir vice versa. Taigi \u0161i problema nei\u0161sprend\u017eiama.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bent jau taip atrodo \u017emogaus protui. \u017dmogus n\u0117 ne\u012fsivaizdavo, kaip Dievas i\u0161spr\u0119s \u0161i\u0105 problem\u0105. Ta\u010diau Dievas rado i\u0161eit\u012f. Atsakymas yra J\u0117zaus kry\u017eius. Ant kry\u017eiaus atlikta bausm\u0117 u\u017e nuod\u0117mes, bausm\u0117, kuri\u0105 Dievas prisi\u0117m\u0117 Sau. Tod\u0117l nuo kry\u017eiaus ant Dievo tautos liejasi gailestingumas. Kry\u017eius parodo, kad Dievas yra ir teisingas, ir gailestingas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai Pauliaus \u2013 ir Dievo \u2013 antrasis atsakymas \u012f blogio problem\u0105. Mes \u017einome, kad Dievas yra teisingas: Jis rod\u0117 Savo teisingum\u0105 per vis\u0105 istorij\u0105 kur kas akivaizd\u017eiau, negu gal\u0117jo tik\u0117tis \u017emogus, \u2013 ant Kristaus kry\u017eiaus. Tiesa, tai neatsako \u012f visus m\u016bs\u0173 klausimus. Kiekvien\u0105 dien\u0105 nutinka kas nors, kas mus sukre\u010dia. Holokaustas\u2026 Badaujantys vaikai\u2026 Kaip visa tai gali vykti teisingojo Dievo akivaizdoje? Ta\u010diau vos tik kyla tokie klausimai, prisiminkite Kristaus kry\u017ei\u0173. Mat ant kry\u017eiaus Dievas parod\u0117 Savo gailestingum\u0105 taip nuostabiai, kaip n\u0117 vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 nesitik\u0117jome. Pagalvoj\u0119 apie tai, suprasite, koks teisingas yra Dievas visose tose srityse, kurios mums kelia nerim\u0105. Dievas neatsako mums tik tam, kad patenkint\u0173 m\u016bs\u0173 smalsum\u0105. Veikiau Jis atsako, suteikdamas galing\u0105 motyvacij\u0105 tik\u0117ti \u2013 net ir tada, kai m\u016bs\u0173 smalsumas nepatenkintas. \u0160tai kod\u0117l mes gyvename ne reg\u0117jimu, o tik\u0117jimu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Dievas yra Dvasia<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau dabar j\u016bs galite pasakyti: \u201eK\u0105 gi, gal visa tai ir teisinga, bet negaliu patik\u0117ti. Tegaliu tai priimti protu, bet ne \u0161irdimi\u201c. \u0160is poreikis suprantamas ir \u0160ventajame Ra\u0161te. Dievas nori atsakyti ne tik m\u016bs\u0173 protui, bet ir \u0161ird\u017eiai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip Jis tai padaro? Suteikdamas mums nauj\u0105 \u0161ird\u012f. Perskaitykite pirm\u0105sias penkto skyriaus eilutes.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pa\u017ein\u0119 J\u0117z\u0173 kaip savo Gelb\u0117toj\u0105 ir Vie\u0161pat\u012f, mes tampame naujais \u017emon\u0117mis. U\u017euot nekent\u0119 Dievo, mes J\u012f pamilstame. U\u017euot nekent\u0119 kit\u0173 \u017emoni\u0173, pamilstame juos. Be to, Dievas \u012fdeda \u012f m\u016bs\u0173 \u0161irdis nauj\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f kan\u010di\u0105: mes i\u0161mokstame d\u017eiaugtis kan\u010dia, nes \u017einome, kad kent\u0117jimas ugdo kantryb\u0119, charakter\u012f, vilt\u012f. Kan\u010dia krik\u0161\u010dionio nesu\u017elugdo. Veikiau prie\u0161ingai \u2013 padeda jam subr\u0119sti, tapti dievotesniu. Manau, jog \u010dia svarbus ir \u017eodis \u201eviltis\u201c. Krik\u0161\u010dionis laukia, kol Dievas i\u0161pildys geresn\u0117s ateities pa\u017eadus. Mes tikime Dievu, kuris sako, kad \u0161io pasaulio kan\u010di\u0173 n\u0117 neverta lyginti su \u0161love, kuri bus apreik\u0161ta mumyse (Rom 8, 18).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip susiformuoja \u0161ios naujos pa\u017ei\u016bros? Pasak Pauliaus, per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, kuri\u0105 Dievas i\u0161liejo \u012f m\u016bs\u0173 \u0161irdis. Kaip mes per kan\u010di\u0105 brandiname \u0161ias pa\u017ei\u016bras, kantryb\u0119, charakter\u012f ir vilt\u012f? Pra\u0161ydami Dievo gausiau i\u0161lieti Sav\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 ir pasitik\u0117dami Juo. Laikykite save mirusiais nuod\u0117mei (Rom 6, 11) \u2013 tai yra netik\u0117jimui, abejon\u0117ms, nepasitik\u0117jimui, bevilti\u0161kumui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ventoji Dvasia nuostabiai kei\u010dia m\u016bs\u0173 dvasi\u0105. \u012esiklausykite \u012f Pauliaus \u017eod\u017eius Lai\u0161ko romie\u010diams 8, 28\u201339, \u012fsiklausykite \u012f jo absoliut\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 Dievo gerumu, teisingumu ir meile. Tai i\u0161samiausias atsakymas \u012f blogio problem\u0105: Dvasios \u012fkv\u0117ptas tik\u0117jimas, kad Dievo sprendimai yra teisingi ir patys geriausi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dr. <strong>John Frame<\/strong> yra sistematin\u0117s teologijos profesorius, d\u0117stantis reformat\u0173 teologijos seiminarijoje Orlande.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Jolanta Korolkovait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ir \u0161iandien, ir per vis\u0105 istorij\u0105 daugeliui \u017emoni\u0173 blogio problema atrod\u0117 svariausia prie\u0161tara krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimui. Kai kurie \u017eym\u016bs filosofai buvo \u012fsitikin\u0119, kad \u0161i problema ilgainiui sugriauna tik\u0117jim\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0173 Dievu. Ji da\u017enai i\u0161kyla ne tik filosofijos profesoriams, bet ir eiliniams \u017emon\u0117ms. Nereikia b\u016bti profesionaliu filosofu, kad suabejotume Dievo buvimu, kai siaubingai ken\u010dia j\u016bs\u0173 mylimas \u017emogus. Tokiose\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[472],"tags":[37,85,73,528],"autorius":[676],"class_list":["post-1270","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-2004-1","tag-biblija","tag-blogis","tag-dievas","tag-nuodeme","autorius-john-m-frame"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1270","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1270"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1270\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1272,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1270\/revisions\/1272"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1270"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1270"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1270"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=1270"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}