{"id":1273,"date":"2016-10-14T07:07:45","date_gmt":"2016-10-14T04:07:45","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1273"},"modified":"2016-10-14T07:08:00","modified_gmt":"2016-10-14T04:08:00","slug":"iii-iskalta-akmenyje-nera-kitu-dievu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/iii-iskalta-akmenyje-nera-kitu-dievu\/","title":{"rendered":"III. I\u0161kalta akmenyje: N\u0117ra kit\u0173 Diev\u0173!"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161\u0117jimo knyga, 20, 2\u20133: \u201cA\u0161 esu Vie\u0161pats, tavo Dievas, kuris i\u0161ved\u017eiau tave i\u0161 Egipto \u017eem\u0117s, i\u0161 vergijos nam\u0173. Netur\u0117si kit\u0173 diev\u0173, tiktai mane.\u201d<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paulis Tillichas, garsus pra\u0117jusios kartos religijos filosofas, i\u0161rei\u0161k\u0117 \u012fdomi\u0105 mint\u012f: \u201eReligija yra kult\u016bros med\u017eiaga, kult\u016bra yra religijos forma\u201c (Theology of Culture, p. 42). Jis nor\u0117jo pasakyti, kad \u017emogaus ar bendruomen\u0117s religija visada atsiskleid\u017eia kult\u016brini\u0173 i\u0161rai\u0161k\u0173 visumoje. Ir atvirk\u0161\u010diai, \u0117m\u0119 bet koki\u0105 kult\u016brin\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105 \u2013 architekt\u016br\u0105 ar men\u0105, muzik\u0105 ar medicin\u0105, \u0161vietim\u0105 ar filosofij\u0105 \u2013 ir kruop\u0161\u010diai j\u0105 i\u0161analizav\u0119, b\u016btinai rasite joje religini\u0173 motyv\u0173 bei id\u0117j\u0173. Tai skvarbus ir labai naudingas pasteb\u0117jimas. Toliau Tillichas tvirtina, kad tikroji individo religija verta maksimalaus d\u0117mesio \u2013 \u017emogui tai svarbiausias dalykas. Ta\u010diau savo maksimal\u0173 d\u0117mes\u012f \u017emogus gali sutelkti visi\u0161kai \u012f kitas sritis negu jo oficialioji religija. Jis gali kiekvien\u0105 savait\u0119 eiti \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, bet svarbiausia jam gali b\u016bti ne Dievas, o kas nors kita \u2013 pinigai, sportas, vald\u017eia, malonumai ar saugumas. Tai reik\u0161mingas persp\u0117jimas. Vis d\u0117lto, kai skaitau Tillich\u0105, kai kas man kelia nerim\u0105: atrodo, jis nedaug skiria d\u0117mesio tam, k\u0105 \u017emogus i\u0161sirenka savo gyvenimo centru ar did\u017eiausia vertybe. Jis tarsi mano, kad su \u201eB\u016bties Esme\u201c \u017emon\u0117s gali susijungti \u012fvairiai. Ir prie\u0161ingai, istorinei krik\u0161\u010dionybei itin svarbu, k\u0105 mes i\u0161sirenkame savo d\u0117mesio centru, did\u017eiausia vertybe ar pagrindiniu tikslu. \u0160tai kod\u0117l Vestminsterio katekizmas prasideda \u017eod\u017eiais, kad m\u016bs\u0173 \u201epagrindinis tikslas yra \u0161lovinti Diev\u0105 ir d\u017eiaugtis Juo per am\u017eius\u201c. Kitaip tariant, labiausiai mums turi r\u016bp\u0117ti gyvasis Dievas, dangaus ir \u017eem\u0117s K\u016br\u0117jas, m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus T\u0117vas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">T\u0105 pa\u010di\u0105 mint\u012f randame ir pirmajame Dievo \u012fsakyme: \u201eNetur\u0117si kit\u0173 diev\u0173, tiktai mane\u201c. \u0160iek tiek perfrazuojant, b\u016bt\u0173 galima pasakyti taip: Savosios malon\u0117s, i\u0161tikimyb\u0117s ir j\u0117gos \u0161viesoje Dievas tikisi m\u016bs\u0173 absoliutaus lojalumo, garbinimo ir pasitik\u0117jimo. Kad ir k\u0105 darytume, Jo \u0161lov\u0117 turi b\u016bti auk\u0161\u010diausias tikslas, juk i\u0161kilus sunkumams kreipsim\u0117s b\u016btent \u012f J\u012f. Tai turi b\u016bti ne tik oficialioji, i\u0161orin\u0117 religija, bet vidinis m\u016bs\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 tro\u0161kimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161 gilindamasis \u012f \u0161\u012f \u012fsakym\u0105, nor\u0117\u010diau panagrin\u0117ti tris jo prielaidas, kurios ai\u0161kinamos \u0160ventajame Ra\u0161te toliau. Atkreip\u0119 d\u0117mes\u012f \u012f kiekvieno \u012fsakymo prielaidas, galime padaryti didel\u0119 pa\u017eang\u0105, pl\u0117todami biblin\u0119 gyvenimo filosofij\u0105, bendr\u0105j\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105. Kitame straipsnyje gal\u0117sime pa\u017ei\u016br\u0117ti, ko b\u016btent reikalauja \u0161is \u012fsakymas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I Prielaida: Dievas vertas visi\u0161kos m\u016bs\u0173 i\u0161tikimyb\u0117s, garbinimo ir pasitik\u0117jimo.<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reikalaudamas, kad Jis b\u016bt\u0173 m\u016bs\u0173 gyvenimo centras, svarbiausias ir auk\u0161\u010diausias Asmuo, Dievas anaiptol nesielgia despoti\u0161kai ar neteisingai. \u0160is reikalavimas i\u0161plaukia tiesiogiai i\u0161 to, kas Jis yra ir k\u0105 Jis padar\u0117. Prie\u0161 \u0161\u012f \u012fsakym\u0105 eina \u012f\u017eanga \u012f De\u0161imt \u012esakym\u0173: \u201eA\u0161 esu Vie\u0161pats, tavo Dievas, kuris i\u0161ved\u017eiau tave i\u0161 Egipto \u017eem\u0117s, i\u0161 vergijos nam\u0173\u201c. \u0160tai kod\u0117l Jis vertas visi\u0161kos m\u016bs\u0173 i\u0161tikimyb\u0117s bei pasitik\u0117jimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasvarstykime, k\u0105 \u0161i \u012f\u017eanga atskleid\u017eia apie Diev\u0105. Pirmiausia ji primena pagarbi\u0105 baim\u0119 kelian\u010di\u0105 Jo vald\u017ei\u0105. Tai Jis padar\u0117 visus did\u017eiuosius stebuklus, kad i\u0161vest\u0173 \u017emones i\u0161 vergijos: krauju pavert\u0117 vanden\u012f, u\u017esiund\u0117 varles, sk\u0117rius ir muses, siunt\u0117 kru\u0161\u0105 ir galiausiai i\u0161\u017eud\u0117 egiptie\u010di\u0173 pirmagimius. Tai Jis atv\u0117r\u0117 Raudon\u0105j\u0105 j\u016br\u0105 ir u\u017ev\u0117r\u0117 j\u0105, paskandindamas faraono armij\u0105. Dievas vertas m\u016bs\u0173 absoliu\u010dios i\u0161tikimyb\u0117s bei pasitik\u0117jimo d\u0117l Savo did\u017eios galyb\u0117s. Be to, \u0161i \u012f\u017eanga kalba apie Dievo i\u0161tikimyb\u0119. Keli \u0161imtai met\u0173 iki i\u0161\u0117jimo, prie\u0161 mirt\u012f Egipte Juozapas pasak\u0117 savo \u0161eimai: \u201eDievas tikrai aplankys jus ir i\u0161ves i\u0161 \u0161io kra\u0161to \u012f kra\u0161t\u0105, kur\u012f pa\u017ead\u0117jo, prisiekdamas Abraomui, Izaokui ir Jok\u016bbui\u201c (Prad\u017eios knyga, 50, 24). Dievas didingai pademonstravo Savo i\u0161tikimyb\u0119, i\u0161tes\u0117damas patriarchams duotus pa\u017eadus bei i\u0161laisvindamas Savo taut\u0105 i\u0161 vergijos. Jis parod\u0117, jog yra patikimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jeigu \u0161iandien mes dar abejojame, ar galima Dievu visi\u0161kai pasitik\u0117ti ir Jam atsiduoti, tur\u0117tume prisiminti, jog Sav\u0105j\u0105 j\u0117g\u0105 bei i\u0161tikimyb\u0119 Dievas mums pademonstravo dar labiau negu \u017emon\u0117ms ant Sinajaus kalno, kur jie gavo De\u0161imt \u012esakym\u0173. J\u0117zaus gimimas atskleid\u0117 Dievo i\u0161tikimyb\u0119 Jo pa\u017eadams, kuriuos Jis dav\u0117 Adomui ir Ievai, pa\u017eadams, kuriuos Jis daugel\u012f \u0161imtme\u010di\u0173 kartojo ir ai\u0161kino per prana\u0161us. O J\u0117zaus prisik\u0117limu Dievas parod\u0117, kad Jo galyb\u0117 pranoksta ne tik gamtos, bet ir mirties, nuod\u0117m\u0117s ar pragaro j\u0117gas. Vienintelis atsakymas \u012f tai gali b\u016bti m\u016bs\u0173 visi\u0161ka i\u0161tikimyb\u0117, pasitik\u0117jimas bei paklusnumas. Martynas Lutheris buvo teisus sakydamas, kad \u201etik\u0117ti \u2013 tai i\u0161pildyti pirm\u0105j\u012f \u012fsakym\u0105\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">II Prielaida: \u201eIki Dievo\u201c mes gyvenome savo gyvenim\u0105.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012esakyme liepiama netur\u0117ti kit\u0173 diev\u0173, \u201etiktai J\u012f\u201c. I\u0161vertus i\u0161 hebraj\u0173 kalbos, \u0161ie \u017eod\u017eiai gali reik\u0161ti \u201evietoje Jo\u201c. Tai su tolimesne prielaida susijusi tema. Ta\u010diau \u0161ie \u017eod\u017eiai tur\u0117t\u0173 mums priminti, kad kiekvien\u0105 savo gyvenimo minut\u0119 mes esame Dievo akivaizdoje, prie\u0161ais Diev\u0105, arba kaip lotyni\u0161kai sakydavo m\u016bs\u0173 senieji teologai, \u201ecoram Deo\u201c. Dar galingesni u\u017e \u0161i\u0105 lotyni\u0161k\u0105 fraz\u0119 yra vienos psalm\u0117s \u017eod\u017eiai: \u201eKurgi gal\u0117\u010diau pab\u0117gti nuo Tavo Dvasios ar atsitolinti nuo Tavo Artumo? Jei \u012f dang\u0173 u\u017e\u017eeng\u010diau, Tu esi ten, jei \u0160eole pasiklo\u010diau guol\u012f, Tu esi ten. Jei \u012fgy\u010diau au\u0161ros sparnus ir \u012fsikur\u010diau prie tolim\u0173j\u0173 j\u016bros pakra\u0161\u010di\u0173, net ten mane ved\u017eios Tavo ranka ir tvirtai laikys Tavo de\u0161in\u0117\u201c (psalm\u0117 139, 7\u201310). (Tai tur\u0117t\u0173 padr\u0105sinti ne\u017einan\u010dius, kuriame ir kurios j\u016bros krante jie tur\u0117t\u0173 b\u016bti.)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jeigu savo \u0161irdyse ir mintyse mes i\u0161sirenkame dievu k\u0105 nors kit\u0105, \u0161\u012f pasirinkim\u0105 padarome tiesiog gyvojo dangaus ir \u017eem\u0117s K\u016br\u0117jo akivaizdoje. Antra vertus, jeigu nusprend\u017eiame Juo pasitik\u0117ti, b\u016bti Jam i\u0161tikimi ir J\u012f garbinti, \u0161\u012f pasirinkim\u0105 taip pat padarome Jo akivaizdoje. Kad ir kur b\u016btume \u2013 darbe ar namuose, mokykloje ar \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117je, \u2013 patinka mums tai ar ne, mes esame Jo akivaizdoje. Mes stosime prie\u0161 Diev\u0105 ne tik Paskutiniojo Teismo dien\u0105. Mes jau tai darome kiekvienos dienos kiekvien\u0105 minut\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">III Prielaida: \u017dmon\u0117s yra nepataisomai religingi; religija be galo svarbi.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tre\u010dioji \u0161io \u012fsakymo prielaida yra kitokia. Dvi pirmosios buvo apie Diev\u0105, tre\u010dioji \u2013 apie mus. Kiekvienas k\u0105 nors garbina, kam nors tarnauja ir kuo nors pasitiki. Jeigu tai yra ne Dievas, Jo viet\u0105 u\u017eima kas nors kitas kitas. Ka\u017ekod\u0117l \u017emon\u0117s negali b\u016bti nereligingi. Kaip Paulius ra\u0161o Lai\u0161ke romie\u010diams, 1, 23, \u017emon\u0117s \u201ei\u0161main\u0117 nenykstan\u010diojo Dievo \u0161lov\u0119 \u012f nykstan\u010dius \u017emogaus, pauk\u0161\u010di\u0173, keturkoj\u0173 bei \u0161liu\u017e\u0173 atvaizdus\u201c. Jei nepasitikime Dievu, mes garbiname ka\u017ekok\u012f kit\u0105 diev\u0105, o tas dievas paprastai b\u016bna vienas i\u0161 Dievo k\u016brini\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pastaruosius du ar tris \u0161imtus met\u0173, nuo \u0160vietimo epochos, daugelis \u0161viet\u0117j\u0173 tvirtino, jog religijos at\u017evilgiu \u012fmanoma b\u016bti neutraliam arba objektyviam. Be to, da\u017enai priduriama, kad, j\u0173 nuomone, toks \u201eneutralumas\u201c religijos at\u017evilgiu netur\u0117s \u012ftakos tam, kaip \u017emon\u0117s gyvena ir m\u0105sto, nes religijos \u017emogaus gyvenime jie nelaiko svarbiu dalyku. Ta\u010diau \u0161i nuostata neatitinka to, kas ra\u0161oma Biblijoje, k\u0105 patiriame per gyvenim\u0105 ir pastebime kituose \u017emon\u0117se. \u017dmon\u0117s visada ie\u0161ko ko nors, \u012f k\u0105 gal\u0117t\u0173 atsiremti, kad tur\u0117t\u0173 paguodos, d\u017eiaugsmo, vilties ir prasm\u0117s, \u2013 nesvarbu, ar tai b\u016bt\u0173 Dievas, ar stabas. Beveik kiekvienam teko susim\u0105styti: \u201eI\u0161 kur mes at\u0117jome ir kur einame?\u201c \u017dmon\u0117s negali neb\u016bti religingi, nes mes esame sukurti pagal Dievo atvaizd\u0105 ir gyvename Dievo pasaulyje. Be to, skirtingos \u017emoni\u0173 religin\u0117s reakcijos gyvenime turi labai toli siekiant\u012f poveik\u012f. Nepripa\u017eindami svarbiausio \u2013 religijos vaidmens \u017emogaus gyvenime, mes negalime suprasti nei sav\u0119s, nei dabartini\u0173 \u012fvyki\u0173 aplinkiniame pasaulyje. Netikintysis gali sakyti, jog visi\u0161kai nesvarbu, ar m\u016bs\u0173 gyvenimai nukreipti \u012f Diev\u0105 \u2013 ar esame Jam i\u0161tikimi, ar Juo pasitikime ir ar J\u012f mylime, \u2013 ta\u010diau Biblija ir \u017emogi\u0161koji patirtis rodo, jog yra ne taip. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Biblija \u012fvairiausiais b\u016bdais atskleid\u017eia \u017emogaus religin\u0117s orientacijos svarb\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Biblijoje teigiama, kad visos m\u016bs\u0173 mintys bei \u017eod\u017eiai yra m\u016bs\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 pozicijos religijos at\u017evilgiu rezultatas. Evangelijoje pagal Mat\u0105, 15 skyriuje, pasakyta: \u201eO kas i\u0161eina i\u0161 burnos, eina i\u0161 \u0161irdies, ir tai suter\u0161ia \u017emog\u0173. I\u0161 \u0161irdies i\u0161eina pikti sumanymai\u201c. \u0160irdies, \u017emogaus centro Dievo at\u017evilgiu, pozicija lemia visk\u0105, k\u0105 \u017emogus sako ar galvoja. Pa\u017ei\u016bros, teorijos, tikslai, vertyb\u0117s, pasi\u016blymai, jausmai, planai, ketinimai ir viltys \u2013 visk\u0105, k\u0105 mes i\u0161rei\u0161kiame \u017eod\u017eiais, formuoja ir nukreipia m\u016bs\u0173 \u0161irdys. O \u0161ird\u017ei\u0173 pozicij\u0105 lemia m\u016bs\u0173 santykis su Dievu \u2013 pasitik\u0117jimas ir d\u0117kingumas arba netik\u0117jimas ir stabmeldyst\u0117. Vienoje psalm\u0117je apie stabmeld\u017eius ra\u0161oma: \u201ePana\u0161\u016bs \u012f juos taps, kas juos dirba ir jais pasitiki\u201c (psalm\u0117 135, 18). Stabo \u2013 bet ko, kas pakei\u010dia Diev\u0105, \u2013 garbinimas i\u0161kraipo tokio garbintojo gyvenim\u0105. Jei \u017emogus garbina turtus ar vald\u017ei\u0105, moksl\u0105 ar s\u0117km\u0119, jis tampa ne\u017emogi\u0161kas ir vienpusis. Garbindami diev\u0105, kuris n\u0117ra maloningas, \u017emon\u0117s tampa pikti ir kupini kart\u0117lio. Ta\u010diau jei garbinsime savo K\u016br\u0117j\u0105, mes darysim\u0117s vis pana\u0161esni \u012f tokius \u017emones, kokius Jis nor\u0117t\u0173 mus matyti.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I\u0161vada:<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kurie krik\u0161\u010dionys mokslininkai pam\u0117go deviz\u0105 \u201eGyvenimas yra religija\u201c (pvz., Evanas Runneris). \u0160is \u0161\u016bkis i\u0161 dalies yra m\u0117ginimas parodyti, kad m\u016bs\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f Diev\u0105 yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis ne tik m\u016bs\u0173 am\u017ein\u0105j\u012f likim\u0105, bet ir \u0161iandienin\u012f gyvenim\u0105. Kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 turime kasdien sav\u0119s paklausti, kur mes randame paguodos, vilties, dr\u0105sos, d\u017eiaugsmo ir prasm\u0117s? Jei nepasitikime Dievo malone bei i\u0161tikimybe, turb\u016bt pasitik\u0117sime kuo nors kitu \u2013 stabu. O neteisinga \u201e\u0161irdies pozicija\u201c i\u0161kraipys visk\u0105, k\u0105 mes darome ar sakome. Ta\u010diau Dievas maloningai kvie\u010dia mus gr\u012f\u017eti ir vis\u0105 savo i\u0161tikimyb\u0119, pasitik\u0117jim\u0105 bei garbinim\u0105 skirti tik Jam.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dr. <strong>Thomas K. Johnsonas<\/strong>, Ph.D., \u012f\u0161ventintas dvasininkas, d\u0117sto etik\u0105 ir religijos filosofij\u0105 Prahos Karolio universitete \u010cekijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Jolanta Kri\u016bnien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>I\u0161\u0117jimo knyga, 20, 2\u20133: \u201cA\u0161 esu Vie\u0161pats, tavo Dievas, kuris i\u0161ved\u017eiau tave i\u0161 Egipto \u017eem\u0117s, i\u0161 vergijos nam\u0173. Netur\u0117si kit\u0173 diev\u0173, tiktai mane.\u201d Paulis Tillichas, garsus pra\u0117jusios kartos religijos filosofas, i\u0161rei\u0161k\u0117 \u012fdomi\u0105 mint\u012f: \u201eReligija yra kult\u016bros med\u017eiaga, kult\u016bra yra religijos forma\u201c (Theology of Culture, p. 42). Jis nor\u0117jo pasakyti, kad \u017emogaus ar bendruomen\u0117s religija visada\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[472],"tags":[73,133,379],"autorius":[630],"class_list":["post-1273","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-2004-1","tag-dievas","tag-gyvenimas","tag-religija","autorius-thomas-k-johnson"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1273","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1273"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1273\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1275,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1273\/revisions\/1275"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1273"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1273"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1273"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=1273"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}