{"id":129,"date":"2015-08-19T16:07:57","date_gmt":"2015-08-19T13:07:57","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=129"},"modified":"2015-08-19T16:08:57","modified_gmt":"2015-08-19T13:08:57","slug":"kodel-mes-svenciame-sekmadieni-o-ne-sestadieni","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/kodel-mes-svenciame-sekmadieni-o-ne-sestadieni\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l mes \u0161ven\u010diame sekmadien\u012f, o ne \u0161e\u0161tadien\u012f?"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Ketvirtasis Dievo \u012fsakymas skelbia (I\u0161 20,8): \u201eLaikykis \u0161abo ir j\u012f \u0161v\u0119sk\u201c. Gali atsitikti taip, kad m\u016bs\u0173 paklaus, kod\u0117l pritariame De\u0161im\u010diai Dievo \u012fsakym\u0173, ta\u010diau nelabai tiksliai laikom\u0117s ketvirtojo, nes savo poilsio dien\u0105 ir pamaldas nuk\u0117l\u0117me \u012f sekmadien\u012f (hebr. <em>\u0161abbat <\/em>\u2013 ramyb\u0117, tai septintoji jud\u0117j\u0173 savait\u0117s diena, atitinkanti krik\u0161\u010dioni\u0173 \u0161e\u0161tadien\u012f). Ar kaip krik\u0161\u010dionys taip gyvendami neprie\u0161taraujame Dievo \u012fsakymams?<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pagrindin\u0117 Dievo id\u0117ja<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievo id\u0117ja apie poilsio dien\u0105 yra randama De\u0161imtyje Dievo \u012fsakym\u0173 (I\u0161 20,11): \u201eJuk per \u0161e\u0161ias dienas Vie\u0161pats padar\u0117 dang\u0173 ir \u017eem\u0119, j\u016br\u0105 ir visa, kas juose, bet septint\u0105j\u0105 dien\u0105 ils\u0117josi. Tod\u0117l Vie\u0161pats \u0161ab\u0105 palaimino ir pa\u0161ventino\u201c. Dievas nori, kad mes pails\u0117tume. \u00a0Tai Dievo nurodymas \u017emon\u0117ms. Ramyb\u0117 \u2013 tai pa\u017eadas, duotas Senajame Testamente Izraelio tautai ir Naujajame Testamente visiems, kurie tiki J\u0117z\u0173 Krist\u0173. \u012evykus nuopuoliui (Pr sk. 3), darbas, kuris yra sud\u0117tin\u0117 gyvenimo dalis, tapo ypa\u010d varginan\u010diu. B\u016btent tod\u0117l mums svarbi Dievo duota poilsio diena. Ta\u010diau turime suprasti, kad \u010dia kalbama ne apie konkre\u010di\u0105 dien\u0105, kuri\u0105 privaloma \u0161v\u0119sti. \u017dmogui i\u0161 esm\u0117s reikia rasti savo gyvenime ramyb\u0119 tam, kad jis pabendraut\u0173 su Dievu ir v\u0117l susigr\u0105\u017eint\u0173 harmonij\u0105, kurios neteko po nuopuolio.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u0160abas Senajame Testamente<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160abas buvo duotas izraelitams kaip j\u0173 i\u0161rinkimo \u017eenklas. Bet Biblijoje nepara\u0161yta, kad su juo tur\u0117t\u0173 b\u016bti susipa\u017ein\u0119 visi \u017emon\u0117s. Iki did\u017eiojo tvano gyvenusios tautos apie tai nieko ne\u017einojo. Neturime \u017eini\u0173 apie \u0161ab\u0105 ir potvaniniu laikotarpiu, nors Nojus ir tur\u0117jo galimyb\u0119 prane\u0161ti savo s\u016bnums apie \u0161abo \u012fstatym\u0105. Tok\u012f septyni\u0173 dien\u0173 savait\u0117s suskirstym\u0105 \u017einojo tik babilonie\u010diai. Kitose tautose ir kult\u016brose atsirado \u012fvairios kalendorin\u0117s sistemos, pavyzd\u017eiui, a\u0161tuondienis romie\u010di\u0173 ritmas ir de\u0161imtdienis \u2013 Senajame Egipte. Ankstyvosios Centrin\u0117s ir Piet\u0173 Amerikos kult\u016bros kitaip skirst\u0117 savaites ir m\u0117nesius, pavyzd\u017eiui, Meksikoje metai buvo padalyti \u012f 18 m\u0117nesi\u0173, kuri\u0173 kiekvienas tur\u0117jo 20 dien\u0173. Mums paai\u0161k\u0117ja tokia biblini\u0173 \u012fvyki\u0173 raida: 1) Dievas laimina septint\u0105j\u0105 dien\u0105 (Pr 2,1\u20133), 2) Izraelio tauta supa\u017eindinama su \u0161abu (I\u0161 sk.16), 3) \u0161abas tampa \u012fstatymu (I\u0161 sk. 20). Bet \u0161itas \u012fstatymas krik\u0161\u010dionims negaliojo. Biblijos i\u0161traukoje, esan\u010dioje Antrame lai\u0161ke korintie\u010diams, 3,4\u201318, Paulius kalba apie \u012fstatymo neam\u017einum\u0105. Jis turi omenyje ir De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173, kuomet kalba apie \u201etarnavim\u0105 mir\u010diai\u201c, \u201ei\u0161kalt\u0105 raid\u0117mis akmenyse\u201c (7 eilut\u0117). Vadinasi, Paulius neatskiria t\u0173 De\u0161imties \u012fsakym\u0173 nuo kit\u0173 Izraeliui duot\u0173 \u012fstatym\u0173. \u017dinoma, De\u0161imt \u012fsakym\u0173 apima esminius Dievo prisakymus, bet vis tik jie yra \u017eodis, skirtas Izraeliui: \u201eA\u0161 esu Vie\u0161pats, tavo Dievas, kuris i\u0161ved\u017eiau tave i\u0161 Egipto \u017eem\u0117s, i\u0161 vergijos nam\u0173\u201c (I\u0161 20,2). Be to, 147 psalm\u0117je 19 ir 20 eilut\u0117se skaitome: \u201eJis paskelb\u0117 savo \u017eod\u012f Jok\u016bbui, savo \u012fstatus ir \u012fsakus Izraeliui. Jis to nepadar\u0117 jokiai kitai tautai, ir jos ne\u017eino jo \u012fsak\u0173\u201c. Pati Izraelio tauta irgi nedar\u0117 joki\u0173 skirstym\u0173: \u201e\u017dmon\u0117s visi kaip vienas atsak\u0117: \u201eVisa, k\u0105 tik Vie\u0161pats kalb\u0117jo, darysime!\u201c (I\u0161 19,8). \u0160io skirsnio pabaigoje \u017evilgtel\u0117kime dar \u012f du Biblijos tekstus. Vienas yra I\u0161\u0117jimo knygoje 31,12\u201313: \u201eVie\u0161pats kalb\u0117jo Mozei: \u2018Tu turi pasakyti izraelitams, kad \u0161v\u0119st\u0173 mano \u0161abus, nes tai \u017eenklas tarp man\u0119s ir j\u016bs\u0173 kartas, duotas tam, kad \u017einotum\u0117te, jog a\u0161, Vie\u0161pats, jus pa\u0161ventinu\u2019\u201c. Antrasis tekstas yra Ezechielio prana\u0161yst\u0117je 20,12.20: \u201eBe to, daviau jiems savo \u0161abus kaip \u017eenkl\u0105 man ir jiems, kad \u017einot\u0173, jog a\u0161, Vie\u0161pats, juos pa\u0161ventinu&#8230; Ir \u0161v\u0119skite mano \u0161abus, kad jie b\u016bt\u0173 \u017eenklas man ir jums, kad \u017einotum\u0117te, jog a\u0161 esu Vie\u0161pats, j\u016bs\u0173 Dievas\u201c. Abi \u0161ios i\u0161traukos ai\u0161kiai nusako santykius tarp Izraelio ir Jahv\u0117s (t.y. Vie\u0161paties), netgi specialiai kreipiamasi \u012f Moz\u0117s sandor\u0105. \u0160abas yra sandoros \u017eenklas ir jokiu b\u016bdu negali b\u016bti perkeliamas \u012f kitas tautas ar tik\u0117jimo bendrijas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Poilsis Naujajame Testamente<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remiantis Naujojo Testamento liudijimu, J\u0117zaus Kristaus at\u0117jimas panaikino ne Senojo Testamento sandor\u0105, bet \u012estatym\u0105. Mes turime prisiminti Vie\u0161paties J\u0117zaus darbus, jo suteikt\u0105 i\u0161ganym\u0105 ir sugr\u012f\u017eimo fakt\u0105. Tai \u012fvyksta ne laikantis specialios dienos, bet \u0161ven\u010diant Vie\u0161paties vakarien\u0119 (1 Kor 11,24\u201326)! Lai\u0161ko hebrajams 4 sk. 9 eilut\u0117je skaitome: \u201eTaigi Dievo tautos dar laukia \u0161abo poilsis\u201c. \u0160itas \u0161abo poilsis yra ne septintoji diena, bet poilsis, kuris mums si\u016blomas Evangelijoje. \u201eO mes, \u012ftik\u0117jusieji, einame \u012f atilsio \u0161al\u012f\u201c (Hbr 4,3). Dievo planas nuvesti savo vaikus \u012f atils\u012f egzistuoja jau nuo Suk\u016brimo. Septintoji diena nurodo tik did\u012fj\u012f i\u0161ganymo istorijos tiksl\u0105. Evangelija prane\u0161a mums, kad tikroji ramyb\u0117 (poilsis) yra viename Kristuje. Kristus atne\u0161\u0117 taik\u0105 tarp m\u016bs\u0173 ir Dievo (Ef 2,14), jis i\u0161sprend\u0117 nuod\u0117m\u0117s atpirkimo problem\u0105 ir jis nori dovanoti mums visi\u0161k\u0105 ramyb\u0119. Tai ramyb\u0117 ne vienai dienai, tokiai kaip \u0161abas (ar sekmadienis), bet visiems laikams.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Koki\u0105 reik\u0161m\u0119 turi sekmadienis?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Naujajame Testamente nurodoma, kad pirmieji krik\u0161\u010dionys susirinkdavo sekmadien\u012f (Apd 20,7 ir 1 Kor 16,2). T\u0105kart \u017emon\u0117s, kaip ir Senojo Testamento laikais, skyr\u0117 \u0161i\u0105 dien\u0105 poilsiui ir bendravimui. Tam tikras laiko tarpas, septintoji savait\u0117s dalis, tur\u0117jo b\u016bti atiduota Dievui. Sekmadienis \u2013 Kristaus prisik\u0117limo diena, tod\u0117l jis primena mums apie i\u0161ganym\u0105. \u0160abas neb\u0117ra \u012fstatymo numatytas \u012fpareigojimas, bet savanori\u0161kas Dievo \u0161lovinimo ir bendravimo su broliais ir seserimis laikas. 321 m. po Kristaus sekmadienis buvo nustatytas oficialia poilsio diena. I\u0161 Lai\u0161ko romie\u010diams 14 sk. 5 ir 6 eilut\u0117s suprantame, kad mums n\u0117ra i\u0161 anksto nustatyta jokia diena. Suk\u016brim\u0105 atitinkantis ritmas (6 dienos darbo, 1 \u2013 poilsio) turi likti, nes \u017emogus yra Dievo \u0161iam ritmui sukurtas. Jeigu kas nors nuleis tai negirdomis, tas patirs negatyv\u0173 poveik\u012f k\u016bnui, sielai ir dvasiai. Svarbu, kad paisytume \u0161io suk\u016brimo ritmo, o ne laikytum\u0117s tam tikro laiko. \u0160v\u0119sdami poilsio dien\u0105 ne Dievui paslaug\u0105 darome, bet priimame mums teikiam\u0105 palaiminim\u0105 (Mk 2,27). Pagalvokime apie tai, kad be tikros ramyb\u0117s Kristuje nebus naudos ir i\u0161 sekmadienio. Jeigu b\u016bsime rad\u0119 ramyb\u0119 Kristuje, tuomet pasinaudosime su d\u0117kingumu poilsio diena (nesvarbu \u2013 sekmadien\u012f, \u0161e\u0161tadien\u012f ar dar kada nors).<\/p>\n<p><strong>Volker M\u00fcller<\/strong>, evangelik\u0173 Ba\u017eny\u010dios pastorius Vokietijoje<\/p>\n<p>Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Volker M\u00fcller Ketvirtasis Dievo \u012fsakymas skelbia (I\u0161 20,8): \u201eLaikykis \u0161abo ir j\u012f \u0161v\u0119sk\u201c. Gali atsitikti taip, kad m\u016bs\u0173 paklaus, kod\u0117l pritariame De\u0161im\u010diai Dievo \u012fsakym\u0173, ta\u010diau nelabai tiksliai laikom\u0117s ketvirtojo, nes savo poilsio dien\u0105 ir pamaldas nuk\u0117l\u0117me \u012f sekmadien\u012f (hebr. \u0161abbat \u2013 ramyb\u0117, tai septintoji jud\u0117j\u0173 savait\u0117s diena, atitinkanti krik\u0161\u010dioni\u0173 \u0161e\u0161tadien\u012f). Ar kaip krik\u0161\u010dionys taip gyvendami\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":110,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[54,53],"autorius":[743],"class_list":["post-129","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1995-2","tag-poilsis","tag-sabas","autorius-volker-muller"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/129","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=129"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/129\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":131,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/129\/revisions\/131"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/110"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=129"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=129"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=129"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=129"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}