{"id":143,"date":"2015-08-19T16:19:45","date_gmt":"2015-08-19T13:19:45","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=143"},"modified":"2015-08-19T16:20:36","modified_gmt":"2015-08-19T13:20:36","slug":"zmoniu-kalbos-stebuklas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/zmoniu-kalbos-stebuklas\/","title":{"rendered":"\u017dmoni\u0173 kalbos stebuklas"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Kalba \u2013 tai sielos funkcija. Gyv\u016bnai sielos neturi. \u0160itaip man\u0117 didysis pranc\u016bz\u0173 filosofas ir matematikas Descartes\u2019as, o po jo iki pastarojo \u0161imtme\u010dio prakti\u0161kai visi mokslininkai. Ta\u010diau prie\u0161 140 met\u0173 su Charlso Darwino atradimais \u017emogbe\u017ed\u017eion\u0117s tapo artimais m\u016bs\u0173 giminai\u010diais. Kokybinis skirtumas tarp \u017emogaus ir gyv\u016bno pavirto, atrodyt\u0173, grynai kiekybiniu: mes turime tik daugiau smegen\u0173 negu be\u017ed\u017eion\u0117s, m\u016bs\u0173 sugeb\u0117jimai didesni, m\u0105stymas sud\u0117tingesnis. Ar ir gyv\u016bn\u0173 tarpusavio bendravimas n\u0117ra tik \u0161iek tiek \u017eemesn\u0117 m\u016bs\u0173 kalbos pakopa? \u0160itaip kalbini\u0173 gyv\u016bn\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 tyrin\u0117jimas tapo viena did\u017eiausi\u0173 \u0161io am\u017eiaus mokslo u\u017eduo\u010di\u0173. Nes jei pavykt\u0173 \u012frodyti, kad i\u0161 principo gyv\u016bn\u0173 kalba niekuo nesiskiria nuo \u017emoni\u0173, pagaliau pasidaryt\u0173 akivaizdu: mes niekuo ypatingu nuo gyv\u016bn\u0173 nesiskiriam. <strong><\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kalban\u010dios be\u017ed\u017eion\u0117s, pap\u016bgos ir j\u016bros li\u016btai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kiekvienas \u0161eimininkas \u012fsitikin\u0119s, kad keturkojis j\u012f \u201esupranta\u201c ir kad su juo galima kalb\u0117tis. O i\u0161 daugelio film\u0173 apie piratus irgi \u017einome, kad pap\u016bgos gali bendrauti su mumis. Ta\u010diau tik antroje \u0161io \u0161imtme\u010dio pus\u0117je imta sistemingai mokyti gyv\u016bnus kalb\u0117ti. Garsiausia mokslinio tyrimo programa buvo prad\u0117ta 1966 metais su \u0161impanz\u0117mis. Kadangi jos neturi gerkl\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 tarti \u017emogaus kalbos garsus, A. ir B. Gardneriai supa\u017eindino \u0161impanzes su \u017eenkl\u0173 kalba ASL (American Sign Language). Jauna patel\u0117 Va\u0161o (Washoe) greit tapo \u0161ios programos \u201e\u017evaig\u017ede\u201c. Ne vienerius metus gyvendama su \u017emon\u0117mis, ji \u012fgijo 130 \u017eenkl\u0173 \u017eodyn\u0105, o \u017eenklus mok\u0117jo jungti \u012f sakinius, kuri\u0173 ilgiausi b\u016bdavo i\u0161 keturi\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. Beveik visais tais prane\u0161imais be\u017ed\u017eion\u0117 pra\u0161ydavo duoti maisto ar skirti jai d\u0117mesio. Atrodo, kad Va\u0161o kalba buvo pustre\u010di\u0173 met\u0173 vaiko lygio, ta\u010diau prie kit\u0173 be\u017ed\u017eioni\u0173 kalbos ugdymo tai niekuo neprisid\u0117jo. Kitos be\u017ed\u017eion\u0117s tarpusavyje tik minimaliai bendravo \u017eenklais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ir Va\u0161o, ir nyk\u0161tukin\u0117s \u0161impanz\u0117s Kanzi, m\u0117gusios mokslin\u0117s fantastikos filmus, parodo: be\u017ed\u017eion\u0117s gali i\u0161mokti daiktus ir veiksmus pavadinti \u017eenklais, jos sugeba naudotis simboliais kaip instrumentais, nor\u0117damos k\u0105 nors pasiekti, ir tais \u017eenklais gali i\u0161reik\u0161ti jausmus. Taigi negalima ne\u012fvertinti kalbini\u0173 be\u017ed\u017eioni\u0173 sugeb\u0117jim\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">O kaip yra su pagars\u0117jusiomis kalban\u010diomis pap\u016bgomis? \u201eKar\u0161ta!\u201c \u2013 r\u0117kdavo a\u0161tuoniolikmetis Aleksas, pasteb\u0117j\u0119s garuojan\u010dios arbatos puodel\u012f. Amerikiet\u0117 mokslinink\u0117 Irene Pepperberg i\u0161mok\u0117 pap\u016bg\u0105 septyniasde\u0161imties \u017eod\u017ei\u0173, ir pauk\u0161tis pasiek\u0117 \u012fsp\u016bding\u0173 rezultat\u0173. Jis mok\u0117jo derinti ir skirstyti. Pavyzd\u017eiui, parod\u017eius \u012fvairi\u0173 form\u0173 puodelius, visus juos priskirdavo \u201epuodeli\u0173\u201c kategorijai. Raudonus ir geltonus vilnoni\u0173 si\u016bl\u0173 kamuoliukus Aleksas vadindavo \u201e\u017eaislais\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau konstatuoti ir netik\u0117ti j\u016bros li\u016bt\u0173, delfin\u0173 bei bangini\u0173 kalbiniai sugeb\u0117jimai. Delfinai kaip ir be\u017ed\u017eion\u0117s gali suprasti ribot\u0105 \u017eenkl\u0173 kalb\u0105 ir vaizd\u017eius \u017eod\u017ei\u0173 junginius. Jie gali \u012fsivaizduoti kamuol\u012f ar pripu\u010diam\u0105 rat\u0105, net jei \u0161i\u0173 ir n\u0117ra netoliese. J\u016bros li\u016btai iki \u0161iol yra vieninteliai gyv\u016bnai, pademonstrav\u0119 ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus \u012f abstrakt\u0173 m\u0105stym\u0105. Septynmetis Rio per treniruotes i\u0161moko, kad \u201el\u0117k\u0161t\u0117s\u201c simbolis rei\u0161kia t\u0105 pat\u012f, k\u0105 ir \u201epuodelio\u201c, o \u0161is savo ruo\u017etu yra tas pat, kas ir \u201edinozauras\u201c. Tuomet Rio be joki\u0173 treniruo\u010di\u0173 padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad \u201el\u0117k\u0161t\u0117\u201c ir \u201edinozauras\u201c rei\u0161kia t\u0105 pat\u012f. Buvo pasteb\u0117ta, kad ka\u0161alotai susi\u0161neka \u010dai\u017eiais trumpais ir ilgais signalais. Kiti banginiai tarpusavyje bendrauja \u0161vilpdami ir cypdami. Pana\u0161u, kad bangini\u0173 gentys turi netgi savus dialektus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gr\u012f\u017ekime prie be\u017ed\u017eioni\u0173, kurios vis dar yra geriausi \u201ekalbos mokovai\u201c tarp gyv\u016bn\u0173. Nepaisant puiki\u0173 \u0161impanzi\u0173 kalbini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173, \u017emogbe\u017ed\u017eion\u0117s kalbiniu po\u017ei\u016briu stipriai atsilieka nuo bet kokio trej\u0173 met\u0173 vaiko. Ta\u010diau dar svarbiau yra \u0161tai kas: nebuvo pasteb\u0117ta, kad be\u017ed\u017eion\u0117s \u017eenklais naudot\u0173si, nor\u0117damos k\u0105 nors papasakoti ar pavaizduoti. Jos niekad nesako toki\u0173 paprast\u0173 sakini\u0173, kaip \u201e\u0161uo kanda katei\u201c ir juo labiau \u2013 \u201ekat\u0119 sukand\u017eiojo \u0161uo\u201c. O vaikai pa\u017e\u012fsta aplink juos esant\u012f pasaul\u012f ir pasakoja apie j\u012f. \u201eBe\u017ed\u017eion\u0117s \u017eodyn\u0105\u201c i\u0161 130 \u017eod\u017ei\u0173 vaikai turi b\u016bdami koki\u0173 dvej\u0173 met\u0173, ta\u010diau naudojasi juo visai kitaip. O tas \u017eod\u017ei\u0173 vartojimas yra svarbiausia. Toks dalykas kaip gramatika Va\u0161o buvo ne\u017einomas, ir \u017eod\u017eius ji d\u0117liodavo kaip pakliuvo. O vaikai, atrodo, i\u0161kart \u017eino gramatines sakini\u0173 strukt\u016bros taisykles.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kaip vaikai mokosi kalb\u0117ti?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017di\u016br\u0117damos ir m\u0117gd\u017eiodamos be\u017ed\u017eion\u0117s gali i\u0161mokti kai kuri\u0173 \u017emogaus \u017eenkl\u0173. Treniruodamosios jos pasiekia steb\u0117tin\u0173 rezultat\u0173. Ta\u010diau vaikai mokosi kalb\u0117ti visi\u0161kai kitaip. Gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105 jie i\u0161moksta ne vien tik klausydamiesi ir \u0161vebeld\u017eiuodami i\u0161 paskos. \u201eM\u0117gd\u017eiojimo teorija\u201c negali paai\u0161kinti, kaip vyksta stulbinantis kiekvieno vaiko kalbos mokymosi procesas tarp dvej\u0173 ir ketveri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus \u2013 nesvarbu, kiek i\u0161girsta ir ar jo t\u0117v\u0173 kalba yra gramati\u0161kai taisyklinga. Jei tokia did\u017eiul\u0117 pa\u017eanga per trump\u0105 laik\u0105 b\u016bt\u0173 tik treniruo\u010di\u0173 rezultatas, vaikas daugiau kaip 24 valandas per par\u0105 tur\u0117t\u0173 klausyti ir kalb\u0117ti, \u2013 \u017eod\u017eiu, treniruotis. Ta\u010diau labiausiai priblo\u0161kia tai, kad vaikai gimtosios kalbos i\u0161moksta tarsi savaime, tiesiog \u017eaisdami.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skatinama \u201elingvistikos karaliaus\u201c brito N. Chomsky\u2019io darb\u0173, para\u0161yt\u0173 beveik prie\u0161 40 met\u0173, tarp kalbotyrinink\u0173 \u012fsigal\u0117jo teorija, v\u0117l pabr\u0117\u017eianti \u017emogaus kalbos unikalum\u0105. Ji teigia, kad ne tik kad dar negimusio embriono smegenyse yra i\u0161lav\u0117j\u0119s kalbos centras \u2013 kiekvienam \u017emogui yra \u012fgimta vadinamoji \u201euniversalioji gramatika\u201c. Ji sudaro kalbos pagrindus, kuri\u0173 nei\u0161mokstame i\u0161 t\u0117v\u0173. Universalioji gramatika leid\u017eia vaikui i\u0161 i\u0161girstos kalbos nustatyti d\u0117sningumus ir ry\u0161ius, o paskui pritaikyti tuos gimtosios kalbos gramatinius principus savo \u017eod\u017eiams ir sakiniams. S\u0105moningai vaikas i\u0161moksta tik atskirus \u017eod\u017eius, o \u201egramatikos ma\u0161ina\u201c smegenyse i\u0161 j\u0173 pagamina taisyklingas sakini\u0173 strukt\u016bras.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160itas faktas taip pat paai\u0161kint\u0173, kod\u0117l vaikai \u017eymiai grei\u010diau ima suprasti t\u0117vus, negu gali k\u0105 nors pasakyti patys. Jei kalba b\u016bt\u0173 treniruo\u010di\u0173 padarinys, vaikas gal\u0117t\u0173 suprasti tik tai, k\u0105 gali pasakyti pats. \u0160is faktas pirmiausia puikiai paai\u0161kina, kod\u0117l vaikas, skirtingai nuo be\u017ed\u017eion\u0117s, labai greitai i\u0161moksta sudaryti daugyb\u0119 skirtingo sud\u0117tingumo sakini\u0173. \u017dmogaus kalbinius sugeb\u0117jimus reikia traktuoti kaip \u012fgimtus ir unikalius. Tiesa, mokslininkai dar gin\u010dijasi, ar paveldimoje \u017emogaus informacijoje esama kokio nors ypatingo \u201ekalbos geno\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kalbos modelis \u2013 i\u0161rai\u0161ka, signalas, vaizdavimas, argumentas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skirtum\u0105 tarp gyv\u016bno ir \u017emogaus teori\u0161kai apibendrina modelis, kur\u012f sudar\u0117 brit\u0173 filosofas Karlas Popperis (1902\u20131994), remdamasis K. B\u00fchlerio atradimais. Popperis skiria keturias kalbos funkcijas. Dvi \u017eemesniosios bendros gyv\u016bnams ir \u017emon\u0117ms, dvi auk\u0161tesniosios b\u016bdingos tik \u017emogui. \u017demesnioji kalbos forma pirmiausia yra i\u0161rai\u0161kos funkcija. Gyv\u016bnai ir \u017emon\u0117s savo vidin\u0119 b\u016bsen\u0105 ir jausmus i\u0161rei\u0161kia \u012fvairiausiais garsais \u2013 \u0161\u016bk\u010diodami, r\u0117kdami, juokdamiesi ir pana\u0161iai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Signalin\u0117 funkcija bendra \u017emogaus ir ypa\u010d bandos gyv\u016bn\u0173 kalbai. \u201eSiunt\u0117jas\u201c komunikuodamas nori sukelti \u201epri\u0117m\u0117jo\u201c reakcij\u0105. Vieno pauk\u0161\u010dio skelbiamas pavojus \u012fsp\u0117ja vis\u0105 b\u016br\u012f. \u017dmogaus ir gyv\u016bno bendravime yra plati signal\u0173 skal\u0117, pavyzd\u017eiui, \u017emogaus ir jo \u0161uns ar raitelio ir \u017eirgo santykiuose. \u017dmoni\u0173 bendravimas \u0161iame lygyje labai i\u0161tobulintas. Tik prisiminkime daugyb\u0119 aki\u0173, rank\u0173, veido, l\u016bp\u0173 signal\u0173, kuriais \u012fsp\u0117jame apie savo simpatij\u0105, paniek\u0105 ar pykt\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vaizdavimo funkcija auk\u0161tesniu lygiu nulemia did\u017ei\u0105j\u0105 \u017emogaus kalbos dal\u012f. Mes pasakojame, k\u0105 patyr\u0117m ar i\u0161gyvenom \u2013 apie vakaryk\u0161tes futbolo rungtynes, vaik\u0173 elges\u012f, politines naujienas, kainas parduotuv\u0117je, kok\u012f nors mokslin\u012f atradim\u0105 ir t.t.. \u010cia \u012feina ir abi \u017eemesniosios kalbos funkcijos \u2013 i\u0161rai\u0161ka ir signalas, nes pasakodami mes automati\u0161kai k\u0105 nors i\u0161rei\u0161kiame, ta\u010diau prisideda ir kai kas visai nauja. Vaizdavimo funkcija ypatinga tuo, kad pasakyti dalykai gali b\u016bti teisingi arba neteisingi. Tik \u0161iame lygyje \u012fmanomas melas. Kai kurie gyv\u016bnai sugeba labai ai\u0161kiai k\u0105 nors pasakyti ir, kaip Va\u0161o, tikrai rezultatyviai signalizuoti. Ta\u010diau dar nebuvo pasteb\u0117tas i\u0161ties meluojantis (o ne apsirik\u0119s) gyv\u016bnas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Auk\u0161\u010diausi\u0105 kalbos lyg\u012f \u017eenklina argumentin\u0117 funkcija. Tik \u017emon\u0117s, remdamiesi tikrais ar klaidingais teiginiais, sugeba argumentuoti, vertinti, diskutuoti, daryti i\u0161vadas \u2013 racionaliai m\u0105styti. Gyv\u016bnams visi\u0161kai svetimas toks dalykas, kaip logika, skirianti reik\u0161mingus argumentus nuo nereik\u0161ming\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi nor\u0117dami tikrai galime pasakyti, kad gyv\u016bnai sugeba kalb\u0117ti. Ta\u010diau netgi protingiausios \u0161impanz\u0117s kalba parodo, kad skirtumas tarp \u017emogaus ir gyv\u016bn\u0173 kalbos yra kokybinis. Nepaisant vis\u0173 bandym\u0173, slenks\u010dio tarp m\u016bs\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 per\u017eengti taip ir nepavyko \u2013 m\u016bs\u0173 kalbai b\u016bdinga unikali kokyb\u0117. Svarbiausio evoliucijos teoretik\u0173 \u012frodymo apie tai, kad \u017emogus ir gyv\u016bnas i\u0161 esm\u0117s lyg\u016bs, dar tr\u016bksta.<\/p>\n<p><strong>Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p>Vert\u0117 Kristina Sprind\u017ei\u016bnait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kalba \u2013 tai sielos funkcija. Gyv\u016bnai sielos neturi. \u0160itaip man\u0117 didysis pranc\u016bz\u0173 filosofas ir matematikas Descartes\u2019as, o po jo iki pastarojo \u0161imtme\u010dio prakti\u0161kai visi mokslininkai. Ta\u010diau prie\u0161 140 met\u0173 su Charlso Darwino atradimais \u017emogbe\u017ed\u017eion\u0117s tapo artimais m\u016bs\u0173 giminai\u010diais. Kokybinis skirtumas tarp \u017emogaus ir gyv\u016bno pavirto, atrodyt\u0173, grynai kiekybiniu: mes turime tik daugiau smegen\u0173 negu be\u017ed\u017eion\u0117s, m\u016bs\u0173 sugeb\u0117jimai didesni, m\u0105stymas sud\u0117tingesnis. Ar ir gyv\u016bn\u0173 tarpusavio bendravimas n\u0117ra tik \u0161iek tiek \u017eemesn\u0117 m\u016bs\u0173 kalbos pakopa? \u0160itaip kalbini\u0173 gyv\u016bn\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 tyrin\u0117jimas tapo viena did\u017eiausi\u0173 \u0161io am\u017eiaus mokslo u\u017eduo\u010di\u0173. Nes jei pavykt\u0173 \u012frodyti, kad i\u0161 principo gyv\u016bn\u0173 kalba niekuo nesiskiria nuo \u017emoni\u0173, pagaliau pasidaryt\u0173 akivaizdu: mes niekuo ypatingu nuo gyv\u016bn\u0173 nesiskiriam. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":137,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[63],"autorius":[608],"class_list":["post-143","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1995-3","tag-kalbos","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/143","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=143"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/143\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":145,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/143\/revisions\/145"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/137"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=143"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=143"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=143"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=143"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}