{"id":146,"date":"2015-08-19T16:21:49","date_gmt":"2015-08-19T13:21:49","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=146"},"modified":"2026-11-21T17:21:46","modified_gmt":"2026-11-21T15:21:46","slug":"sekta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/sekta\/","title":{"rendered":"Sekta"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">S\u0105voka \u201esekta\u201c yra kilusi i\u0161 lotyni\u0161ko \u017eod\u017eio \u201esecta\u201c (lot. <em>sequor<\/em> \u2013 sekti), kuris i\u0161 prad\u017ei\u0173 rei\u0161k\u0117 \u201ekrypt\u012f, trajektorij\u0105\u201c arba \u201eb\u016bd\u0105, princip\u0105\u201c. \u201eSecta\u201c gali reik\u0161ti ir politin\u0119 partij\u0105 arba filosofin\u0119 mokykl\u0105, bet j\u0105 kildinti i\u0161 angl\u0173 k. \u201esector\u201c arba \u201esection\u201c jokiu b\u016bdu negalima, kadangi tada \u201esekta\u201c b\u016bt\u0173 tam tikra u\u017edara rato zona, tarsi gabal\u0117lis i\u0161 torto.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prad\u017eioje \u201esecta\u201c buvo vadinamos \u012fvairios filosofin\u0117s mokyklos, kurios skyr\u0117si savo metodais ir rezultatais. Ba\u017enytin\u0117je kalboje taip buvo apib\u016bdinamos ma\u017eesn\u0117s tikin\u010di\u0173j\u0173 grup\u0117s, savo mokymu, kult\u016bros rai\u0161kos formomis bei elgesiu besiskirian\u010dios nuo did\u017eiosios Ba\u017eny\u010dios ir nuo jos atskilusios. Ir anuomet, ir dabar \u0161is \u017eodis tur\u0117jo ir turi neigiam\u0105 atspalv\u012f. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 S\u0105voka \u201esekta\u201c pana\u0161ia prasme yra vartojama ir nekrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 religij\u0173, toki\u0173 kaip islamas bei budizmas, atskilusioms grup\u0117ms apib\u016bdinti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet tradicinis po\u017ei\u016bris, neva sekta yra did\u017eiosios religin\u0117s bendruomen\u0117s atskala, yra labai problemati\u0161kas: tuomet bet koks atsiskyrimas nuo didesn\u0117s religin\u0117s bendruomen\u0117s b\u016bt\u0173 sekta. Taigi ir \u012f evangelik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105 reik\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f sekt\u0105, kadangi ji atskilo nuo katalik\u0173. Taip m\u0105stant, ir islamas b\u016bt\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161ka sekta, kadangi jis yra irgi ypatinga krik\u0161\u010dionyb\u0117s forma, paplitusi VI-ame am\u017eiuje. Ir ne tik tai: pati krik\u0161\u010dionyb\u0117 taip pat b\u016bt\u0173 sekta, kadangi ji atsiskyr\u0117 nuo judaizmo&#8230;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Norint i\u0161siai\u0161kinti, kas yra sekta, reikia tur\u0117ti ai\u0161k\u0173 supratim\u0105 apie daugumos santyk\u012f: tada reik\u0117t\u0173 nustatyti, kuri Ba\u017eny\u010dia po atsiskyrimo yra didesn\u0117, kad kuri\u0105 vien\u0105 i\u0161 j\u0173 b\u016bt\u0173 galima pavadinti sekta. Tai lie\u010dia ir Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios atsiskyrim\u0105 nuo graik\u0173 sta\u010diatiki\u0173 1054-aisiais. Kuri i\u0161 j\u0173 yra sekta? \u0160iuo tradiciniu \u017eod\u017eio \u201esekta\u201c pavartojimu neatsi\u017evelgiama \u012f tai, kad kai kurios grup\u0117s yra ne atskilusi didesn\u0117s religin\u0117s bendrijos dalis, o \u012fvairi\u0173 svetim\u0173 \u012ftak\u0173 mi\u0161inys. Tada galb\u016bt reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, kuri religija turi did\u017eiausi\u0105 dal\u012f \u201esektos\u201c mokymo, kad b\u016bt\u0173 galima nurodyti jos viet\u0105? Tai b\u016bt\u0173 klaidinga ir beveik ne\u012fmanoma.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u201esektos\u201c s\u0105vok\u0105 reik\u0117t\u0173 vartoti tik savo pirmine prasme: kaip filosofin\u0119, pasaul\u0117\u017ei\u016brin\u0119 ar religin\u0119 \u201emokykl\u0105\u201c. \u0160itokia prasme Naujajame Testamente yra vartojama graik\u0173 k. s\u0105voka hairesis, kuri kai kuriuose vertimuose perteikiama \u017eod\u017eiu \u201esekta\u201c. Pavyzd\u017eiui, kai kalbama apie sadukiej\u0173 (Apd 5,17) bei fariziej\u0173 (Apd 15,5) mokykl\u0105. Ta\u010diau nekrik\u0161\u010dioni\u0161kieji sluoksniai pirmuosius krik\u0161\u010dionis taip pat vadino \u201esekta\u201c (Apd 24,5.14; 28,22).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Labai \u012fdomu steb\u0117ti, kaip Naujasis Testamentas u\u017epildo \u201ehairesis\u201c s\u0105vok\u0105: fariziej\u0173 bei sadukiej\u0173 mokyklos yra apra\u0161omos grynai kaip \u017emogaus \u012fkurtos \u012fstaigos, kurios prie Biblijos kai k\u0105 prideda arba i\u0161 jos k\u0105 nors i\u0161meta, ir, be to, pa\u010di\u0173 pasirinktu pavadinimu atsiriboja nuo kit\u0173 institucij\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dionyb\u0117s sferoje visgi reik\u0117t\u0173 atsisakyti s\u0105vokos \u201esekta\u201c, kadangi \u010dia rezonuoja per daug nenumatyt\u0173 niuans\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017di\u016brint i\u0161 Biblijos ta\u0161ko, viskas priklauso ne nuo grup\u0117s dyd\u017eio, o nuo jos suderinamumo su Biblijos mokymu. Ji viena jau gali b\u016bti m\u016bs\u0173 \u012fvertinimo mastelis. Taip \u017evelgiant yra geriau kalb\u0117ti apie \u201eklaidingus mokymus\u201c arba \u201eypatingas grupes\u201c ir \u201eypatingus mokymus\u201c. \u010cia reik\u0117t\u0173 atskirti ir vadinti klaiding\u0105 mokym\u0105 savuoju vardu, o ne spr\u0119sti pagal grup\u0117s dyd\u012f ar atsiradimo istorij\u0105. Neteisingas s\u0105vokos \u201esekta\u201c vartojimas gali ne tik atvesti prie kitaip m\u0105stan\u010di\u0173j\u0173 diskriminavimo ir u\u017ekirsti keli\u0105 bet kokiam bendravimui. Jis gali taip apakinti, kad u\u017ego\u0161 esm\u0119: grup\u0117s mokymo ir Biblijos mokymo palyginim\u0105, nes tik pastarasis gali b\u016bti vertinimo kriterijus.<\/p>\n<p><strong>J\u00fcrgen Kuberski<\/strong>, teologas, publicistas ir leid\u0117jas<\/p>\n<p>Vert\u0117 Nijol\u0117 Feldmanait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>S\u0105voka \u201esekta\u201c yra kilusi i\u0161 lotyni\u0161ko \u017eod\u017eio \u201esecta\u201c (lot. sequor \u2013 sekti), kuris i\u0161 prad\u017ei\u0173 rei\u0161k\u0117 \u201ekrypt\u012f, trajektorij\u0105\u201c arba \u201eb\u016bd\u0105, princip\u0105\u201c. \u201eSecta\u201c gali reik\u0161ti ir politin\u0119 partij\u0105 arba filosofin\u0119 mokykl\u0105, bet j\u0105 kildinti i\u0161 angl\u0173 k. \u201esector\u201c arba \u201esection\u201c jokiu b\u016bdu negalima, kadangi tada \u201esekta\u201c b\u016bt\u0173 tam tikra u\u017edara rato zona, tarsi gabal\u0117lis i\u0161 torto.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":137,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[64],"autorius":[609],"class_list":["post-146","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1995-3","tag-sekta","autorius-jurgen-kuberski"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/146","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=146"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/146\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":148,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/146\/revisions\/148"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/137"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=146"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=146"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=146"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=146"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}